– Reikėtų pasiskaičiuoti laiką, kiek tų savaičių liko iki egzaminų. Abiturientai turėtų perplanuoti savo dienotvarkę. Turi būtinai suplanuoti laiką poilsiui. Labai svarbu ne tik pasimokyti, bet ir ilsėtis, gerai valgyti. 

– Ką daryti tėvams, kurie jaudinasi dėl vaikų? 

– Reikia suprasti, jeigu jie nerimaus, nerimaus ir vaikai. Tėvai turėtų šiek tiek atsitraukti, labiau stebėti savo vaikus, neskubėti su patarimais, paklausti pačių vaikų, kokios pagalbos jiems reikia. Reikėtų nelysti į jų erdvę, o tiesiog stebėti ženklus. Galvoti, ar tai, ką aš darau, naudinga man, ar mano vaikui. Tas padės gauti atsakymą.

– Ar neturėtų tėvai bandyti pakeisti vaiko mąstysenos? Paaiškinti, kad tai tik vienas iš laiptelių. Ar tai gali pagerinti situaciją?

– Tikrai gali. Ir to labai reikia. Dauguma dvyliktokų visus metus buvo įtikinėjami, kad tai – gyvenimo įvykis, kad egzaminai – labai svarbus dalykas ateičiai. Aišku, du mėnesiai – per mažas laiko tarpas mąstymo pakeitimui, bet reikia bandyti. Labai svarbu pasakyti, kad tėvai myli, didžiuojasi vaiku, kad supranta, kokį kelią jis nuėjo.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ką tėvams daryti prieš egzaminus? Kaip paraginti vaikus?

– Reikia nustoti sakyti vaikui, kad tu dar pasimokyk. Dauguma dvyliktokų – tikrai atsakingi, jie pakankamai besiformuojantys žmonės, jie žino, kad reikia pasimokyti. O tas pasakymas gali priversti juos nerimauti, pergyventi dėl rezultatų. Geriau sumažinti buitinių atsakomybių kiekį, tai daug labiau padės nei priminimai pasimokyti. 

– Kokias nusiraminimo technikas galima tobulinti prieš egzaminą?

Gyvenimas tikrai tęsiasi ir po egzaminų.

– Daug dvyliktokų, manau, jau yra atradę tas technikas. Svarbiausia – giliai kvėpuoti. Įkvėpimai, iškvėpimai – labai svarbūs mūsų gyvenime. Stengtis susikaupti. Daug svarbiau – išsimiegoti, o ne pastraipą knygoje paskaityti. Reikia su kuom nors apie tai kalbėti, išsakyti jausmus. Išsakius jausmus sumažėja įtampa mūsų kūne. 

– Kokie tie palaikymo žodžiai, kuriuos tėvai turėtų pasakyti prieš išlydint vaiką į egzaminą?

– Aš labai tavimi didžiuojuosi ir lauksiu tavęs po to.

– Kaip reaguoti, jeigu egzamino nepavyko išlaikyti? 

– Tai nėra pasaulio pabaiga. Reikia tiesiog nuraminti vaiką, duoti pailsėti ir pabandyti sudėlioti kitą planą.

– Nacionalinio švietimo agentūros vadovas dvyliktokams patarė: į egzaminą reikia eiti taip, lyg gyventum tą dieną kaip paskutinę. Kaip jūs tai vertinat?

– Manau, kad gyvenimas tikrai tęsiasi ir po egzaminų. 

„Praėjusiais metais buvo įteisinti skaitmeniniai brandos atestatai. Kaip prisimename, buvo fiksuoti skundai dėl atestatų vertimo į anglų kalbą – kilo problemos, užtruko laike, išverstų atestatų patvirtinimas buvo problematiškas“, – trečiadienį Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdyje kalbėjo G. Jakštas.

„Tad ruošiantis šiems metams, planuojama, kad brandos atestatai, nors išliks skaitmeniniai, tačiau bus dvikalbiai – lietuvių ir anglų kalbomis. Dabar vyksta dizaino suderinimai ir kitokie dalykai“, – pranešė ministras.

Jo teigimu, taip pat bus sudaryta galimybė mokyklų vadovams patvirtinti diplomų tikrumą, to dažnai reikalaujant užsienio aukštosioms mokykloms.

„Taip pat bus sudaryta galimybė diplomų nuorašų tikrumą patvirtinti mokyklos vadovui, nes, kaip prisimename, tada tai galėjo padaryti tik Nacionalinės švietimo agentūros vadovas. Visa tai turėtų supaprastinti procedūras tiems, kurie planuoja studijuoti užsienyje“, – teigė G. Jakštas.

ELTA primena, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) 2022 metų gale nusprendė, jog nuo 2023 m. brandos atestatai bus skaitmeniniai. Anot ministerijos, elektroniniai dokumentai yra patogesni tiek mokyklai, tiek mokiniams.

Pažado netesėjo

Klaipėdoje nuo praėjusių metų lapkričio gyvenanti Žanna Timochina nerimauja dėl savo sūnaus.

Jis šiemet lankys 12-ąją klasę vienoje uostamiesčio gimnazijoje, kurioje mokomasi rusų kalba. Vaikinas lietuvių kalbos mokosi mažiau nei metus.

Moteris tikino, kad renkantis mokyklą iš Ukrainos nuo karo pabėgusiems vaikams buvo žadama, kad mokyklose, kuriose dėstoma rusų kalba, jiems nereikės laikyti valstybinio lietuvių kalbos egzamino. Tokia patikra lauks tik tų, kurie pradės mokytis 10-oje klasėje.

Tiesa, tai buvo žadama žodžiu, jokiuose dokumentuose tai nebuvo įrašyta.

Moteris pasakojo, kad patikėję mūsų švietimininkų pažadais, dalis tėvų nutraukė vaikų mokymą ukrainietiškose mokyklose nuotoliniu būdu. Taip buvo tikimasi, kad vaikams bus geriau mokytis seniai veikiančiose mokyklose, gyvai bendraujant su mokytojais ir bendramoksliais.

Tačiau vėliau paaiškėjo, kad šiems mokiniams lietuvių kalbos egzaminą teks laikyti lygiai taip pat, kaip kitiems rusakalbiams klaipėdiečiams, kurių daugelis gimė Lietuvoje, mūsų kalbą nuo mažens girdi kaimynystėje, per televiziją, gatvėse ir lietuviškai kalba be akcento.

Pasirodo, jauniesiems karo pabėgėliams bus taikomi tokie pat reikalavimai, kaip vietos rusakalbiams mokiniams.

Norėtų studijuoti

„Jeigu tokie mokiniai, kaip mano sūnus, iš lietuvių kalbos egzamino gaus trejetą arba bus įvertinti dar blogiau, atestato negaus, tik pažymą apie išklausytą kursą. Vaikai bus nuoširdžiai mokęsi matematikos, fizikos ir daugybės kitų dalykų, bet tik todėl, kad nesugebės išlaikyti lietuvių kalbos egzamino, negalės stoti į aukštąsias mokyklas, – problemą dėstė Ž. Timochina. – Mes neatsisakome mokytis lietuvių kalbos. Aš pati net ketinau samdyti sūnui repetitorių. Ne tik aš, bet ir sūnaus lietuvių kalbos mokytoja man sakė, kad per tokį trumpą laiką neįmanoma pasiruošti kalbos egzaminui, kurio metu reikės rašyti rašinį, laisvai šia kalba dėstyti mintis ir remtis lietuvių kalba perskaitytais literatūros kūriniais. Mūsų vaikai dar net nekalba lietuviškai, jie tik pradeda apsiprasti, ryžtasi pradėti bendrauti šia mums visiškai nauja kalba.“

Perspektyva: pagal galiojančią tvarką ir prieš metus atvykę karo pabėgėliai lietuvių kalbos abitūros egzaminą turės laikyti lygia greta su lietuviais. Justinos Lasauskaitės nuotr.

Moteris pasakojo, jog daug iš Ukrainos pabėgusių jaunuolių norėtų mokytis Klaipėdoje ir įgyti jūrinę profesiją, bet jau dabar baiminasi, kad kelias į studijas jiems bus užkirstas.

Būsimo dvyliktoko mama tikino, kad studijuodamas sūnus bus priverstas išmokti lietuvių kalbą, bet tai nebus susiję su grožinės literatūros interpretavimu.

Išlaikyti egzaminą – nerealu

Dalis jaunųjų karo pabėgėlių mokosi ne tik mūsų mokyklose, bet ir nuotoliniu būdu savose Ukrainos mokyklose. Todėl kai kurie jų baigę mūsų mokyklose 11 klasių gavo savo ukrainietiškos mokyklos atestatą ir jau šiemet įstojo į mūsų aukštąsias mokyklas, kur studijos vyksta anglų kalba.

Tačiau ne visi mokiniai iš Ukrainos turėjo galimybę mokytis nuotoliniu būdu savo tėvynės mokyklose. Tokia teisė buvo suteikta tik tiems, kurių gyvenamoji vieta yra okupuota.

Lietuvių kalbos mokytoja, nenorėjusi pasisakyti vardo, bet dirbanti mokykloje, kur mokymas vyksta rusų kalba, buvo atvira – per metus iš Ukrainos atvykę vaikai turėtų dar tik suprasti, kas sakoma lietuviškai, susikalbėti bei atsakyti į klausimus buitinėmis temomis.

„Literatūros mes nesimokėme, tai būtų neįmanome, nes šie vaikai pradėjo mokytis lietuvių kalbos neturėdami jokių įgūdžių. Mokėmės kalbėti. Tiek mokyklinį, tiek valstybinį egzaminą laikyti lygia greta su mokiniais, kurie lietuvių kalbos mokėsi nuo mažens, būtų pernelyg sudėtinga. Egzamine yra dvejų metų literatūros kurso programa, o mes 11-oje klasėje literatūros nė nesimokėme, nes jie dar nemoka kalbos. Net neabejoju, ukrainiečiai egzamino neišlaikys. Ir vietiniams rusakalbiams tai yra sudėtinga, nes nėra atskiros programos lietuviams ar rusakalbiams, visiems reikalavimai – vienodi. Mokykliniam egzaminui reikalaujama parašyti 400, valstybiniam – 500 žodžių rašinį. Nežinau, kokių gabumų turi būti žmogus, kad anksčiau negirdėtos kalbos per dvejus metus išmoktų ir dar išlaikytų tokį egzaminą“, – konstatavo mokytoja.

Pedagogė įsitikinusi, kad tai visų Lietuvoje prieglobstį radusių Ukrainos vyresniųjų klasių moksleivių problema.

Ji svarstė, kad karo pabėgėliams galėtų būti rengiamas kitokio tipo kalbos vartojimo testas, o ne rašinys. Mokytoja teigia, kad nerealu metus pasimokius svetimos kalbos rašyti ja rašinį, samprotauti panaudojant literatūrą.

Mokytoja gyrė naujuosius savo mokinius iš Ukrainos, sakydama, kad tokių nuoširdžių, draugiškų, smalsių mokinių per kelis darbo dešimtmečius neturėjo.

Priminusi visuotinai žinomą faktą, kad lietuvių kalba yra sudėtinga, pedagogė tikino, kad net labai intensyviai mokant, ne visi mokiniai vienodai greitai jos išmoksta.

Atsakymas vilčių nepaliko

Ž. Timochina bendravo su Klaipėdos savivaldybės Švietimo skyriaus darbuotoja, kuri negalėjo paguosti būsimo abituriento mamos.

Mes nesame nusiteikę nesimokyti lietuvių kalbos.

Ukrainietė išgirdo vienintelį guodžiantį sakinį – į Švietimo skyrių kreipiasi labai daug ukrainiečių, todėl yra vilties, kad ministerija atsižvelgs į prašymų gausą ir peržiūrės egzamino karo pabėgėliams tvarką.

„Bet jei ši tvarka iki naujųjų mokslo metų pradžios nebus pakeista, rugsėjo 1-ąją mums jau bus vėlu ką nors keisti“, – svarstė moteris.

Todėl rugpjūčio 14 d. ji ir dar 19 jos likimo draugių išsiuntė laišką į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją. Atsakymo dar negavo, nors laiškas išsiųstas ne tik tikrame voke, bet ir elektroniniu paštu.

„Mes nesame nusiteikę nesimokyti lietuvių kalbos. Priešingai, visa tai bus, bet ne per vienerius metus. Jaučiamės nuskriausti dukart. Juk mokytis savuose namuose mūsų vaikai negali, ten vyksta karas ir kasdien žūsta niekuo dėti taikūs žmonės. Čia net labai norėdami mūsų vaikai neišlaikys lietuvių kalbos egzamino ir neteks galimybės studijuoti ne tik Lietuvoje, bet ir bet kurioje kitoje valstybėje, nes neturės vidurinės mokyklos atestato“, – nusiminusi kalbėjo Ž. Timochina.

Klausimus apie ukrainietės išdėstytą problemą ministerijai pateikė ir „Klaipėdos“ korespondentai.

Atsakymas, gautas iš ministerijos Komunikacijos skyriaus, vilčių nepaliko. Vis dėlto būsimųjų dvyliktokų tėvai pasiryžę važiuoti į Vilnių ir prašytis priimami pas ministrą. Jie tikisi, kad kalbėdami gyvai sugebės jį įtikinti.

ŠMSM informacija

IV gimnazijos klasės mokiniai, siekiantys 2024 m. Lietuvoje įgyti vidurinį išsilavinimą bei gauti brandos atestatą, privalės turėti patenkinamus dalykų metinius pažymius ar įskaitas bei išlaikyti privalomą lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą (mokyklinį arba valstybinį) ir dar bent vieną pasirinkto dalyko brandos egzaminą.

Priminsime, kad visi mokiniai, atvykę iš Ukrainos nuo karo pradžios ir registruoti Lietuvos mokyklose, yra įsipareigoję mokytis lietuvių kalbos. Jiems skiriamos papildomos pamokos, sudaromas individualus ugdymo planas, lietuvių kalbos turi būti mokoma individualiu tempu ir formomis, geriausiai atitinkančiomis mokinio poreikius. Kasdien intensyviai mokantis kalbos, stengiantis bendrauti su bendraamžiais ar paprastose buitinėse situacijose, lankant popamokinius užsiėmimus, per dvejus metus kalbą įmanoma išmokti. Be lietuvių kalbos mokėjimo neišsivers tie, kurie norės studijuoti ar mokytis toliau Lietuvoje, čia gyventi ir dirbti.

Kam per egzaminą visgi nepavyks, 2024 m. ukrainiečių abiturientams numatyta kitų išeičių. Pvz., jei mokinys turės lietuvių kalbos ir literatūros dalyko patenkinamą metinį pažymį, bet neišlaikys šio dalyko valstybinio arba mokyklinio brandos egzamino pagrindinėje sesijoje, jis galės tais pačiais metais pakartotinėje sesijoje egzaminą perlaikyti. Jei pavasarį, pasibaigus ugdymui, lietuvių kalbos ir literatūros (ar kito dalyko) metinis pažymys bus nepatenkinamas, abiturientas turės šansą pasiekti patenkinamą lygį iki mokslo metų pabaigos, mokytojams skyrus papildomus darbus ir pagalbą. O jeigu ir tai nepadės, kitais mokslo metais bus galima nemokamai mokytis švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytomis mokymosi formomis atskiro vidurinio ugdymo programos dalyko ir atsiskaityti.

„Jūsų pasiekimai, kuriais šiandien džiaugiamės ir didžiuojamės, nebūtų įmanomi be mokytojų, tėvų ir kitų artimųjų, – sakė Ministrė Pirmininkė I. Šimonytė. – Noriu padėkoti mokytojams už kantrybę, gebėjimą parodyti savo auklėtiniams kryptį, sudominti, kartais galbūt priminti, kad nuo įdėto darbo ir pasirinkimų labai daug kas priklauso ateityje. Ji yra sunkiai nuspėjama, todėl kuo smalsesni, žingeidesni ir įvairiapusiškesni esame mokykloje, tuo mažiau mums baisūs ateities išbandymai. Ypatingai svarbūs Jūsų pasiekimuose yra ir tėvai, sesės, broliai ar seneliai, padrąsinantys sunkesnę valandą, kai ne viskas atrodo rožėmis klota, ar pagiriantys tuomet, kai sekasi puikiai. Labai džiaugiuosi galėdama būti šios šventės, Jūsų visų daugelio metų pasiekimų paminėjimo, dalimi. Tai yra vieno etapo pabaiga ir naujo pradžia – nebijokite jame rinktis, suklysti ir pripažinti klydę, jeigu taip atrodytų, nebijokite tiesiog drįsti. Linkiu didžiausios sėkmės Jūsų ateities pasirinkimuose“.

 Pasilikite erdvės įvairovei, naujų pradžių, nežinojimo ir klaidų tikimybėms, išsaugokite ne tik pasididžiavimą pasiekimais, bet ir šimtabalę skalę pranokstantį patirties alkį. 

„Dabar svarbu, kad pasiekę aukščiausių vertinimų, nepasiduotumėte spaudimui tokiais būti visada. Pasilikite erdvės įvairovei, naujų pradžių, nežinojimo ir klaidų tikimybėms, išsaugokite ne tik pasididžiavimą pasiekimais, bet ir šimtabalę skalę pranokstantį patirties alkį. Iš mokyklos išsinešate ne tik žinias, kurios galbūt po kurio laiko ir prisimirš, bet liks mokėjimas mokytis, gebėjimas suprasti, analizuoti ir pritaikyti informaciją, siekti tikslo. Džiugu, kad pasidėjote gerą pamatą“, – sakė švietimo, mokslo ir sporto ministras G. Jakštas.

Šventėje abiturientams įteikti padėkos raštai ir atminimo dovana, jos dalyviams pasirodė poetinio vyksmo teatras „P teatras“.

Bent tris ar daugiau maksimalius šimto balų įvertinimus egzaminų sesijoje šiemet gavo 67 Lietuvos abiturientai. Penkiais šimtukais įvertinti 3 abiturientai, keturis šimtukus gavo 14 abiturientų, tris šimtukus baigiamuosiuose egzaminuose pelnė 53 šiemet mokyklas baigę jaunuoliai.

Abiturientus pasveikins premjerė Ingrida Šimonytė bei švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas.

Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) duomenimis, brandos egzaminus šiemet laikyti registravosi 27,5 tūkst. bendrojo ugdymo mokyklų ir profesinių mokyklų baigiamųjų klasių moksleivių, 6,25 proc. abiturientų egzaminų neišlaikė.

NŠA nurodo, kad po vieną šimtuką šiemet gavo 1043 abiturientai, du šimtukus – 154, tris – 53, keturis – 14, penkis šimtukus – trys laikiusieji brandos egzaminus.

Plačiau apie tai papasakojo LAMA BPO vyr. konsultantė Odeta Kardauskė.

– Šiais metais populiariausios studijų programos pagal pirmąjį prioritetą universitetuose, kaip ir anksčiau, medicina, teisė, psichologija. Koleginiame sektoriui pagal pirmą prioritetą populiariausios ikimokyklinis, priešmokyklinis ugdymas, vaikystės pedagogika, kineziterapija, kosmetologija, tarptautinis verslas.

– O kaip yra dėl studentų kiekio? Buvo nuogąstaujama, kad studentų vis mažės ir mažės.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Šiais metais stojančiųjų skaičius paaugo. Šiuo metu pateikta apie 26 tūkst. stojimo prašymų, iš jų valstybės finansuojamų vietų reikalavimus tenkina 15 tūkst. stojančiųjų. Prašymus yra pateikę 13,5 tūkst. šių metų abiturientų, iš jų valstybės finansuojamų vietų reikalavimus atitinka 9,9 tūkst., praeitais metais jų buvo šiek tiek daugiau nei 8 tūkst.

Šiemet stojantieji turės galimybę iki pat vasaros pabaigos teikti prašymus.

– Laukia dar keli papildomi priėmimai. Kiek per juos dar galima sulaukti studentų?

– Papildomas priėmimas bus vykdomas dar dviem etapais. Praeitais metais papildomas priėmimas vyko vienu etapu. Šiemet stojantieji turės galimybę iki pat vasaros pabaigos teikti prašymus. Tikimės, kad dar stojančiųjų skaičius pasipildys.

– Kokia situacija su studijų programomis, kurių absolventų laukia verslas?

– Tendencijos nesikeičia. Šiais metais konkurencija gali būti didesnė. Kadangi dar apdorojami rezultatai, galutinių duomenų šiai minutei neturime.

„Stengiamasi, kad tos spragos sudarytų kuo mažiau kliūčių. Galima kreiptis į Švietimo agentūrą, ji nedelsiant, prioritetiniu darbo laiko patvirtinimu, per 24 valandas darbo dienomis tai padaro ir tikimės, kad tai nesudarys sunkumų stojantiesiems į užsienio aukštąsias mokyklas, o kitais metais tikimės turėsime atnaujintus atestatus, kad būtų ne viena kalba, o ir užsienio kalbomis“, – antradienį LRT radijui sakė ministras.

Užsienio aukštosios mokyklos abiturientų prašo atsiųsti notariškai patvirtintą atestatą. Savo ruožtu notarai prašo atestato, kurį patvirtino Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA), norėdami būti užtikrinti, kad dokumentas tikras.

Anot G. Jakšto, rengiantis pakeitimams išduoti elektroninius atestatus, buvo tariamasi ne su vienu teisininku, tačiau „kaip neretai būna, prasidėjus įgyvendinimui pastebima, kad kažkokių yra spragų“.

Teisininkai, ministro teigimu, patikino, kad ant atestatų pakaks mokyklos vadovo parašo, tačiau jau prasidėjus projekto įgyvendinimui atsirado papildomų išaiškinimų, kad mokyklos vadovo neužtenka, nes atestatų išdavėjas yra NŠA, todėl privalo būti šios institucijos parašas.

„Tokių atestatų jau patvirtinta apie 50. Teoriškai Švietimo agentūra turi iki penkių darbo dienų tai padaryti, bet padaro tą pačią dieną. Mano žiniomis, visi buvo patvirtinti per 24 val. elektroniniu parašu“, – teigė ministras.

G. Jakšto teigimu, bandoma spręsti susidariusią situaciją kaip galima operatyviai, o kitąmet planuojama, „kad atestatai būtų išduodami keliomis kalbomis, kad tokia problema nesusidarytų“.

Nuo 2023 metų brandos atestatai tampa elektroniniai. Pasak Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, taip nuspręsta, nes elektroniniai dokumentai patogesni ir mokyklai, ir mokiniams.

Kaip anksčiau teigė Nacionalinės švietimo agentūra, mokyklos brandos atestatus gali atspausdinti, tai padaryti gali ir pats mokinys.

Vasara įpusėjo, paskutinis skambutis jau nuskambėjo. Tad pats metas ruoštis vienai svarbiausių gyvenimo švenčių. Kaip tinkamai pasiruošti išleistuvėms, pokalbis su dizainere Viktorija Jakučinskaite.

– Kaip tinkamai išsirinkti suknelę išleistuvių šventei?

– Išleistuvių šventė yra pirma proga, kai panelė jau prisistato visuomenei kaip suaugusi, kaip panelė, kaip maža moteris. Tai yra labai svarbus žingsnis ir jam reikėtų labai pasiruošti iš anksto. Svarbiausia nepadaryti klaidų. Kai kurios mergaitės galvoja, kad reikia rodyti kojas, iškirptę, dar kažką. Tai pagalvokite, kokia yra jūsų stipriausia pusė. Jei jūs norite parodyti kojytes, tada rinkitės trumpesnį sijoną, bet uždaresnį viršų. Mes negalime visko rodyti iš karto. Nes aš žinau, kad tai jums pirmas kartas, visko norisi, bet ne. Jeigu jūsų gražiausia zona, pavyzdžiui, yra raktikauliai, krūtinė gražesnė, tada galima sijoną rinktis ilgesnį, iki kelių ir iš viso ilgą sijoną iki pat batukų. Ir dar didžiausia klaida yra ne tik dėl nuogumo, bet ir dėl makiažo. Aš esu dizainerė, aš turėčiau atstovauti drabužius, bet, žinokit, mergaitės, neprisimaliavokit. Nes jūs norit vakarinį makiažą pabandyti pirmą kartą, o veidukai dar tokie lėliški, dar tokie jaunatviški. Ir iš tikrųjų nereikia dūminio makiažo, nereikia labai stipraus juodo kažkokio ar labai didelių priklijuotų blakstienų. Geriau rinkitės natūralesnį makiažą ir tokį gaivesnį, labiau mergaitišką.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Iš tiesų, su makiažu, plaukais ir aksesuarais galim sugadinti įvaizdį. Kokios būtų pagrindinės taisyklės, kaip išlaikyti subtilumą ir turėti gražų rezultatą?

– Svarbiausia užduotis pirmą kartą – nepersistengti. Nereikia visko dėti pirmą kartą. Jeigu jūs renkatės ryškesnį makiažą, tada pagalvokite, ar norite plaukus susišukuoti lakoniškiau – pasidaryti kuoduką ar tiesiog plaukus ištiesinti. Nedaryti nenatūralių garbanų, jeigu makiažas yra stipresnis. Taip pat vengti juodų spalvų makiaže, kai būna labai didelės akys, labai pravedimai ilgi, šešėliai labai stiprūs arba labai stiprus veido modeliavimas. Jums pagal metus dar netinka labai stiprus veido modeliavimas, palikite tai vyresnėms moterims. Ir aišku, stenkitės išlaikyti gaivų įvaizdį pagal  metus. Nereikia stengtis būti panašioms į aktores, į modelius. Išsirinkite tai, kas puošia būtent jus, nes per šitą šventę jūs turite būti geriausia savo versija. Neturit būti į kažką panašios, neturit kartoti kažko iš „Instagramo“. Tiesiog rinkitės tai, kas tinka jums. Ir dėl spalvų irgi. Pavyzdžiui, aš rinkausi juodą suknelę, mano dukra, kuriai irgi dabar bus išleistuvės, rinkosi juodą. Bet šiaip gražiausios spalvos, žinokite, yra pastelinės, karamelinės, tokios labai labai švelnios.

Būtinai išsirinkite, kuo didžiuotis – ar kojomis, ar krūtine, ar liemeniu. Ir ten dėkite pagrindinį akcentą.

– Ar yra šiais metais kažkokios tendencijos, aktualijos, į kurias būtų būtina pataikyti? Ar vis tik tendencijų nepaisyti ir pasirinkit tai, kas mums labiausiai tinka

– Aš sakyčiau, kad visiškai aklai sekti tendencijų niekada nereikia. Nei vestuvėms, nei išleistuvėms. Reikėtų rinktis tai, kas jums tinka. Jeigu jūs dar neišsirinkote suknelės, siūlau pasimatuoti visiškai skirtingus modelius. Nes iš tikrųjų yra labai nedaug tipų suknelių, mes galvojame, kad jų daug, iš tikrųjų – jų labai mažai. Yra futliaras, kur viskas būna įliemenuota, kita – A formos silueto suknelė, kai aptemtas viršus ir sijonas pūstas ir yra dar keli variantai, kaip, pavyzdžiui, smėlio laikrodžio, kai yra mini arba pūstos rankovės ir pūstas sijonas. Tai tų siluetų iš tikro nėra daug. Jūs visų pirmą išsirinkite siluetą, kuris puošia būtent jus, matuodamiesi bet kokias sukneles, nebūtinai vakarines. Ir aišku, nereikia rinktis tokių suknelių, kurios jus sendina, tai irgi svarbu – rinkitės pagal metus.

– Užsiminėte, kad per savo išleistuves dėvėjote juoda suknelę. Ar galite plačiau papasakoti, koks buvo bendras įvaizdis?

– Man pirmasis įvaizdis buvo labai svarbus. Kaip sakau, pirmas prisistatymas visuomenei kaip jaunos moters. Pas mane buvo juoda suknelė ir ji buvo futliaro tipo, įliemenuota. Rinkausi, beje, su ilgomis rankovėmis, bet akcentą padariau į iškirptę. Kadangi visą laiką didžiavausi savo krūtine. Būtinai išsirinkite, kuo didžiuotis – ar kojomis, ar krūtine, ar liemeniu. Ir ten dėkite pagrindinį akcentą. Tai aš padariau gana gilią iškirptę ir į iškirptę dar įsegiau tokią metalinę žaibo formos segę, žaibukai buvo ir ausyse. Tai buvo lakoniškai, minimalistiškai, bet labai efektingai. Ir aš linkėčiau kiekvienai iš jūsų pasinaudoti ta proga, tai yra pirmas jūsų kartas, antrų išleistuvių daugiau nebus. Ir jeigu jūs galvojate, kad šį kartą nueisiu su kokia paprasta suknele, tada kokį kitą kartą jūs nueisite su ta suknele, kuri bus jūsų išleistuvių. Čia labai svarbu. Ir, tėvai, nepagailėkite savo vaikui to pirmo išėjimo, nes jis labai svarbus ir prisiminimai liks visam gyvenimui.

Palangos abiturientai iš anksto paviešino atsiprašymą, kad švęs mokyklos užbaigimo šventę, tad dalis vietinių atlaidžiai reagavo į linksmybes. Tačiau kyla klausimas, ko mokykloje išmoko kurorto jaunimas – atsiprašymą dėl šventės jaunuoliai surašė su akį rėžiančiomis klaidomis.

Linksmybės vyko naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį, darbo savaitės viduryje, tad ne visi liko patenkinti naktį sklidusiu triukšmu.

Labai aiškią poziciją socialiniame tinkle išsakė atostogoms į Palangą atvažiavę poilsiautojai. Žmonės atvažiavo iš kitų miestų pailsėti, brangiai susimokėjo už nakvynę ir liko be miego. Tokių atostogų esą nenorėtų niekas.

Palangos policijos komisariato viršininkas Algirdas Budginas patikino, kad policijos budėtojai išties sulaukė pranešimų dėl triukšmo.

Visiems vienodai galioja taisyklės: yra ramybės metas ir privalu to laikytis.

„Kaip suprantu, viskas vyko J. Basanavičiaus gatvės gale. Šiaip tai yra miesto centras. Skambinta buvo dėl triukšmo, pareigūnai pradėjo teiseną, ir pasilinksminimo įstaiga sulauks sankcijų. Kaip Palangai, tai ne tiek daug tų pranešimų buvo – gal trys ar keturi. Juk savaitės vidurys dar“, – patikino A. Budginas.

Kurorto policijos vadovas tikino, kad visa ši situacija byloja apie bendrą kultūros trūkumą.

„Jei jau feisbukas dreba, panašu, kad žmonės pyksta. Na, tikrai tai negerai. Visiems vienodai galioja taisyklės: yra ramybės metas ir privalu to laikytis. Tai, kad jaunimas nori švęsti, nieko blogo, bet pritrūko supratingumo. Bėda ir ta, kad Palanga turi vieną gatvę, kurioje viskas koncentruojasi. O Palanga toks mažas miestelis, kuriame visi viską apie visus žino“, – kalbėjo A. Budginas.

Palangos policijai tokia naktis nėra išskirtinė.

„Skundžiamasi visada tais pačiais dalykais – triukšmauja, leidžia muziką, šlapinasi ne vietoje. Kur „šnapsas“, ten ir problemos. O šiaip, vėlyvą naktį vien nuo susibūrusių žmonių J. Basanavičiaus gatvėje jau sklinda garsas. Net šaukti nereikia, užtenka, kad žmonės kalbasi, ir jau sklinda triukšmas. Vienoje gatvėje vienu metu gali būti penki tūkstančiai žmonių“, – kalbėjo A. Budginas.

Jis pastebėjo, kad tokio pobūdžio problemų nebūtų, jei žmonės elgtųsi taip, kaip norėtų, kad su jais būtų elgiamasi.