Ar iš tiesų dvylika klasių baigęs žmogus gali tvirtai apsispręsti, ką veiks visą likusį gyvenimą? Apie kalbėtasi su abituriente Gabija.

– Sakykite, ką jūs veiksite po dvylikos klasių?

– Aš pabaigusi mokyklą imsiu gap year – metų pertrauką.

– Ką planuojate veikti?

– Planą turiu. Kadangi egzaminus rinkomės dvyliktos klasės pradžioje, per metus mano karjeros planai apsivertė aukštyn kojom, tai man dar trūksta poros egzaminų, juos laikysiu, taip pat tęsiu savo veiklą jaunimo politikoje, užsidirbsiu kažkiek pinigų savarankiškam gyvenimui studijų metu ir tiesiog pailsėsiu, skirsiu daugiau laiko sau, savęs pažinimui.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar nejaučiate spaudimo iš aplinkos, kad reikėtų stoti iškart po dvylikos klasių?

– Iš tikrųjų jaučiu, bet labiau gal iš vyresnių šeimos narių. Mano seneliams atrodo, kad su šiuo sprendimus aš metu savo gyvenimą į šiukšliadėžę, jie net siūlo geriau stoti bet kur ir tada perstoti po metų. Aš suprantu jų nuomonę, bet visgi renkuosi jos nepaisyti, nes tai yra mano sprendimas.

Apie pastebimas studijavimo tendencijas papasakojo ir Lietuvos studentų sąjungos viceprezidente Ieva Vengrovskaja.

– Sakykite, kokią tendenciją jūs pastebite? Ar į pirmą kursą atkeliauja nebūtinai iš karto baigę mokyklas?

– Taip, tokia tendencija tikrai jaučiasi ir Lietuvoje vis daugėja studentų, kurie nestoja iškart po mokyklos, o turi metų, galbūt dvejų, pertrauką, kurie keliauja, dirba, užsidirba ir pan. Tikrai tas procentas stojančiųjų iškart po mokyklos yra mažėjantis, 2015 m. turėjome apie 65 proc., o 2019 m. – apie 50 proc.

– Kodėl moksleiviai priima tokį sprendimą? Ką veikia per tuos laisvus metus?

– Manau, kad labiausiai lemia tai, kad po mokyklos tu nežinai, ką veikti toliau, kur stoti, baisu yra stoti, suklysti. Dažnu atveju nenori rizikuoti, nori išbandyti kažką naujo, ta jaunyste nori pasinaudoti, laisve. Labai jaučiasi ir tėvų spaudimas, kad turi stoti, ir labai dažnai moksleiviai sako, kad stoja, nes tėvai juos spaudžia. Tačiau vis dažniau moksleiviai išvyksta į užsienį atlikti praktiką, savanoriauti, keliauti po pasaulį, dirbti ir po metų galbūt tada stoja jau supratę, kokia kryptimi jiems įdomiau yra judėti.

– Paminėjote tą aplinkos spaudimą, ypač iš tėvų pusės. Turbūt dažnam tik sulaukus pilnametystės tikrai sunku nuspręsti, ką jis nori veikti visą likusį gyvenimą.

Jie net siūlo geriau stoti bet kur ir tada perstoti po metų.

– Ypač jaučiasi skirtumas, jei moksleiviai nuo vidurinės mokyklos jau tiksliai žino, kur nori studijuoti, o jų draugai nežino, tai tiems draugams yra sudėtinga. Ypač moksleiviams, kurie yra iš mažiau pajamų turinčių šeimų, iš mažesnių miestelių, yra sudėtinga suprasti, domėtis, gauti daugiau informacijos apie studijas Lietuvoje, kur studijuoti, kokie pasirinkimai yra, kokios finansinės paramos galimybės yra auštosiose mokyklose ir nacionaliniu mastu.

– Ar pastebite tokią tendenciją, kad net ir įstoję pasirenka akademines atostogas, galbūt meta studijas, keičia studijų kryptį?

– Taip, tai yra tikrai populiaru ir, ne kiekvienas, aišku, bet tikrai yra nemaži skaičiai studentų, kurie įstoja ir per pirmą pusmetį meta studijas ar pakeičia studijų programą, nes taip gali išsaugoti valstybės finansuojamą vietą. Tie, kurie ne per pirmą pusmetį, galbūt meta po pirmo, antro kurso, tai labai jaučiasi. Čia vienintelė išeitis yra nuo pat studijų pradžios skirti tiek socialinę, tiek akademinę pagalbą studentui, kad jis ne po trejų metų sugalvotų, kad tai vis dėlto ne jo studijos, bet dar pirmaisiais metais galėtų keisti studijų programą.

Kaltinamojo akto duomenimis, devyniolikmetis jaunuolis pernai, ankstyvą liepos 16-osios rytą, įsibrovė į nukentėjusios moters namus ir puolė badyti ją peiliu.

Moteriai buvo durta ne mažiau kaip 17 kartų į gyvybiškai svarbias kūno vietas – kaklą, krūtinę. Užpuolikas pasišalino tik tada, kai nukentėjusioji nustojo šaukti ir apsimetė esanti negyva. Kaltinamasis nukentėjusiąją pažinojo iš matymo.

Teismo posėdyje kaltinamasis D. P. pareiškė, kad pripažįsta savo kaltę ir sutiko duoti parodymus.

Anot, kaltinamojo, liepos 15-osios vakare jis dalyvavo vakarėlyje, kur buvo švenčiamos abiturientų išleistuvės, ten vartojo alkoholį. Nusikaltimo metu jis buvo neblaivus, neatsimena nei kaip atsidūrė nukentėjusiosios namuose, nei ką ten veikė, nei kodėl apskritai ten ėjo. D. P. teigė, kad jis neturėjo motyvo užpulti iš matymo pažįstamos moters ar ją nužudyti.

Apie įvykį taip pat pasakojo į teismą atvykusi nukentėjusioji, liudijo jos motina. Nuotoliniu būdu, susijungus su Zarasų teismo rūmais, buvo apklausti dar penki liudytojai, gyvenantys Zarasų mieste ir rajone.

Kitas posėdis suplanuotas birželio 21 dieną.

Kaip gauti darbą vos baigus mokyklą? Kodėl vaikinas nesirinko studijų užsienyje? Ir apie profesinę svajonę – mintimis sutiko pasidalyti jaunasis IT specialistas.

– Vos baigei mokyklą, o jau spėjai ne tik atsiimti atestatą, bet ir gauti pirmąjį darbą. Kaip taip puikiai viskas pavyko?

– Ko gero, pagrindinė mano sėkmės priežastis – santykinai anksti atrasta aistra programuoti. Nemažai daliai žmonių iki pat gyvenimo galo nepavyksta surasti mėgstamos srities, man šiuo atveju pasisekė. Visa kita ateina savaime: atsiradus norui, atsiranda ir laiko – žmogaus amžius nesvarbus. Įdėjau papildomo darbo, susiklostė palankios aplinkybės – tiek ir tereikia.

Asmeninio archyvo nuotr.

– Tavo egzamino rezultatai taip pat kelia susižavėjimą, ypač gautas šimtukas už matematikos egzaminą. Kokia tavo sėkmės paslaptis, kaip pavyko pasiekti tokį aukštą įvertinimą iš tiek daug diskusijų sukėlusio egzamino?

– Jokios paslapties nėra – tereikia pradėti mokytis pirmoje klasėje, o ne likus savaitei prieš egzaminus. Žinoma, gauti aukščiausius įvertinimus iš egzaminų vis tiek reikia pasistengti, tačiau, nuoširdžiai skiriant po truputį laisvo laiko (valandą ar dvi per dieną) mokslui, kiekvieną dieną visiškai užtenka. Mano asmeniniai egzaminų rezultatai: matematika – 100, anglų kalba – 96, informatika – 91, fizika – 89, lietuvių kalba – 78.

– Nors dar mokeisi mokykloje, tačiau taip pat dvyliktoje klasėje įstojai mokytis į nemokamą „Sourcery“ akademiją, skirtą programuotojams. Kaip sekėsi derinti pamokas ir šią akademiją?

– Derinti akademiją ir mokyklą nebuvo labai sudėtinga. Kadangi visada stengiausi skirti pakankamai dėmesio mokslui gimnazijoje, jau prasidėjus akademijai jaučiausi daugmaž pasiruošęs egzaminams, o pamokų ir paskaitų grafikai beveik nesikirto. Be to, kai nori, visada atsiranda ir laiko.

Akademijoje sekėsi visai neblogai. Sunkiausia buvo išmokti visai naujas technologijas ir jas iškart naudoti projekte. Viskas vyko ganėtinai greitu tempu, tačiau vis tiek nebuvo per didelio spaudimo. Įdomiausia, ko gero, buvo pamatyti, kaip išties verda gyvenimas komandoje, kokie metodai naudojami (akademijoje mus supažindino su Agile metodika, kuri naudojama ir pačiame „Devbridge“). Didžiausią įspūdį paliko supratimas, kiek darbo ir pastangų yra investuojama į akademijos dalyvius – mums buvo suteikiamos visos sąlygos tobulėti. Paskaitos, praktika ir gera nuotaika – ko galima norėti daugiau?

– Po šios akademijos darbą gauna tik patys gabiausi, ar nustebai, kai gavai darbo pasiūlymą?

– Išties buvau nustebintas – žinojau, kad pasiūlymą gauna tik keletas, o akademija buvo pilna talentingų programuotojų. Be to, galvojau, kad nepatrauklus „Devbridge“ įmonei pasirodys mano amžius – vis dėlto, juk ką tik baigiau mokyklą.

– Kur planuoji studijuoti ir kaip bandysi derinti studijas ir darbą IT įmonėje?

– Planuoju studijuoti programų sistemas KTU. Dabar dirbu visu etatu ir tikiuosi, kad per du vasaros mėnesius priprasiu prie darbo. Prasidėjus studijoms planuoju susimažinti etatą iki šešių, o jei reikės – keturių darbo valandų per dieną.

– Daugelis tavo amžiaus jaunuolių, ypač gerai pabaigę mokyklas, išvyksta studijuoti svetur. Ar buvo tokių pasvarstymų?

– Iš pradžių ir man norėjosi studijuoti užsienyje – visiems po mokyklos kyla noras tapti savarankiškiems. Šiuos norus atbaidė didelės išlaidos, reikalingos studijuojant užsienyje, ir siūlomas patogumas liekant Lietuvoje. Be to, ar tikrai taip svarbu, kur žmogus įgyja aukštąjį išsilavinimą? Universitetas neparuošia gyvenimui ir tikram darbui, viskas priklauso nuo paties žmogaus įdėtų pastangų.

– Esi jauniausias darbuotojas įmonės istorijoje, kaip tave priėmė komanda? Kaip sekasi pratintis naujas pareigas, bendrauti su komandos nariais?

– Mano komanda mane priėmė labai maloniai. Jau nuo pirmos dienos nesijaučiau svetimas – visi mane kalbino, skyrė laiko pagelbėti. Mano užduotys darbe būna įvairios, tačiau atsakomybės dar labai nedidelės, daugiausia tenka tiesiog analizuoti kodą ir mokytis. Iš manęs kolegos tikisi, kad išmoksiu reikiamą medžiagą, suprasiu, kaip veikia projekto source-kodas ir priprasiu prie darbo eigos. Ko gero, neturiu įdomiausio užsiėmimo darbe, tačiau viskas, kas nauja, – jau įdomu. Man patinka būti nuolatiniame žinių sraute, nes taip kasdienybė tampa įvairi. Naujos mano pareigos nebus lengvos, tačiau priprasti nelabai sudėtinga dėl pasiruošimo „Sourcery“ akademijoje.

Išties buvau gan stipriai nustebintas – žinojau, kad pasiūlymą gauna tik keletas, o akademija buvo pilna talentingų programuotojų.

– O koks yra tavo laisvalaikis, kaip atsipalaiduoji?

– Laisvalaikiu dažnai žaidžiu kompiuterinius, stalo žaidimus, mano mėgstamiausi – strateginiai, be to, mėgstu ir tokias sporto šakas kaip krepšinis, futbolas ar stalo tenisas. Ko gero, mėgstamiausias hobis – šachmatai, kuris ironiškai man niekad neleidžia pabėgti nuo protinių veiklų. Du kartus iš eilės esu tapęs Lietuvos greitųjų šachmatų čempionu iki šešiolikos metų. Vieną kartą tapau Lietuvos žaibo šachmatų čempionu iki aštuoniolikos metų. Daug kartų užėmęs antras ir trečias vietas Lietuvos čempionatuose savo amžiaus grupėje. Vieną kartą užėmiau ir Lietuvos klasikinių šachmatų iki 20 metų trečią vietą. Tad nuo mažų dienų buvau susidomėjęs veiklomis, kurios vertė mane mąstyti: žaidžiau šachmatais, eidavau į matematikos olimpiadas. Be to, kompiuteriai man atrodė kaip neįtikėtinas išradimas – norėjau sužinoti, kaip jie veikia. Susidomėjimas kompiuteriais ir protiniais iššūkiais natūraliai patraukė mane link programavimo.

Rizika atsipirko su kaupu

Lukas pasirinko penkis valstybinius egzaminus, ir visų jų rezultatas maksimalus – po 100 balų.

Šimtukų gal būtų buvę mažiau, nes iš pradžių vaikinas neketino laikyti valstybinio lietuvių kalbos egzamino, o tik mokyklinį.

"Nuo pat mokslo metų pradžios žadėjau studijuoti užsienyje. Buvau pasirinkęs kelis universitetus ir nusprendžiau, kad tam tikrų egzaminų rezultatų rizika to neverta, ypač kalbant apie lietuvių kalbos egzaminą, kuris, manyčiau, yra neprognozuojamas. Nenorėdamas papildomo streso, iš pradžių ketinau laikyti mokyklinį lietuvių kalbos egzaminą, nes užsienio universitetams tai nelabai svarbu", – dėstė klaipėdietis.

Paskui esą pasikeitė universitetų pasirinkimas. Pasitaręs su lietuvių kalbos mokytoja, Lukas parašė prašymą Nacionaliniam egzaminų centrui, kad jam būtų leidžiama laikyti valstybinį lietuvių kalbos egzaminą. Ir neapsiriko.

"Rašiau samprotavimo rašinį "Ar menas gali pakeisti tikrovę?". Pasirinkau du autorius – žymią Lietuvos figūrą Martyną Mažvydą ir poetą Bronių Krivicką, kūrusį partizanų kovos metais. Ir bandžiau įrodyti, kad menas gali pakeisti ne tik tikrovę, bet ir individą, padėti jam tęsti jo užsibrėžtą tikslą, o M. Mažvydo pavyzdžiu mėginau pagrįsti, kad menas gali lemti net tam tikrus istorinius įvykius. Ir man tai pavyko", – kalbėjo Lukas.

Paradoksalu, bet poezija L. Ostrovskį ne itin domina.

Luko teigimu, poetų kūrybą analizuoti sunku, tačiau B. Krivicko eilėraštis "Dovydas prieš Galijotą" jam itin įstrigo ir net padėjo pelnyti šimtuką už valstybinį lietuvių kalbos egzaminą.

Kitoks požiūris į matematiką

Klaipėdoje matematikos egzaminą šiemet laikė 889 abiturientai, neišlaikė net 300, tai yra 34 proc., daugiau nei Lietuvos vidurkis (32,4 proc.).

Vis dėlto buvo tokių, kurie matematiką išlaikė puikiai.

Šimtukus už matematiką Klaipėdoje gavo 22 abiturientai – net 13 jų – iš "Ąžuolyno" gimnazijos.

Penkis šimtukus už valstybinius egzaminus gavęs Lukas nusprendė vykti studijuoti informatikos ir kompiuterių mokslo į Olandijos universitetą.

"Labai keista, kad beveik trečdalis mokinių neišlaikė valstybinio matematikos egzamino. Man asmeniškai nepasirodė, kad užduotys buvo sudėtingesnės nei kažkuriais ankstesniais metais. Manau, kad daug kas priklausė nuo pačių mokinių požiūrio ir nuo pedagogų. Pavyzdžiui, mūsų gimnazijos mokytoja per karantiną surengė net keturis bandomuosius matematikos egzaminus. Todėl ir rezultatas pas mus kitoks", – įsitikinęs šimtą balų už egzaminą gavęs moksleivis.

Kodėl tiek daug abiturientų neįveikė matematikos egzamino, Lukas teigė nesuprantąs.

Esą gal ir buvo kiek neįprastų užduočių pirmose dviejose egzaminų dalyse, bet didžioji dalis jų, pasak Luko, tikrai turėjo būti matytos.

Sveikos konkurencijos atmosfera

"Ąžuolyno" gimnazijoje, kaip ir kasmet, taip ir šiemet, yra labai daug abiturientų, už egzaminus gavusių didžiausią įvertinimą.

49 abiturientai už valstybinius egzaminus pelnė net 77 šimtukus.

Keturi "Ąžuolyno" gimnazijos gimnazistai gavo po tris šimtukus, 16 – po du ir 28 – po vieną aukščiausią įvertinimą.

Lukas Ostrovskis / Asmeninio archyvo nuotr.

Šioje gimnazijoje šimtukininkai sudaro net 35 proc. visų abiturientų.

Pernai šioje gimnazijoje buvo dar daugiau šimtukų – 112, tačiau ir abiturientų laida buvo didesnė.

Luko teigimu, įtampos mokykloje dėl konkurencijos nėra, atmosfera labai draugiška ir rungtyniavimas vyksta gana lengva forma.

"Mokinių yra visokių, vieniems sekasi geriau, kitiems blogiau, bet yra motyvacija, mes visi žinome, kad mokomės geroje mokykloje, kurios reitingus norime kelti savo gerais rezultatais", – kalbėjo "Ąžuolyno" gimnazijos abiturientas.

Žinios – šeimos tradicija

Penkis šimtukus už valstybinius egzaminus gavęs Lukas nusprendė vykti studijuoti informatikos ir kompiuterių mokslo į Olandijos universitetą.

"Išvyksiu rugpjūčio pabaigoje, kai tik gausiu atestatą, reikės jį išversti, nusiųsti atestato kopiją į universitetą, kur turėtų patvirtinti mano priėmimą. Bakalauro studijos ten – treji metai. Panašių studijų programų gal yra ir Lietuvoje ir nebūsiu tas, kuris mėgins įrodinėti, kad čia nelieku dėl studijų kokybės. Išvažiuoju ne dėl to. Noriu ištrūkti iš Lietuvos, kad kažkiek pamatyčiau pasaulio, kitų kultūrų, kad į viską gebėčiau žvelgti kiek kitaip. Po studijų, manau, norėčiau grįžti", – teigė geriausias uostamiesčio abiturientas L. Ostrovskis.

Beje, Lukas turi vyresniąją sesę, kuri taip pat mokėsi "Ąžuolyno" gimnazijoje.

Ji esą gal tiek šimtukų per valstybinius egzaminus ir nesurinko, bet mokyklą, prašokdama keletą klasių, sugebėjo baigti būdama vos 16 metų.

„Eurovaistinė“ bendradarbiaudama su psichologe Egle Zubiene nori patikinti abiturientus, kad šį laikotarpį įveikti bus lengviau tinkamai psichologiškai pasiruošus.

Psichologė E. Zubienė sako, kad dėl karantino visi gyvename iki tol neišbandytu būdu, todėl stresas kyla visiems, tačiau jauniems žmonėms, kurie baigia mokyklą ar studijas, pastarieji įvykiai, tikėtina, galėjo padvigubinti frustraciją. „Asmeniui, kuris sąmoningai ruošiasi kažkokiai pabaigai, pavyzdžiui, abitūros egzaminams, natūraliai turėtų kilti tam tikro lygio nerimas. Karantino įvedimas, pasikeitusi mokymosi ir atsiskaitymo sistema, ypač todėl, kad iki galo ir dabar nėra aišku, kaip tas vyks, kelia papildomus jausmus, su kuriais turime kažkaip tvarkytis“, – sako psichologė ir priduria, kad šiomis aplinkybėmis šiek tiek nerimauti yra normalu.

Vis dėlto, pasak „Eurovaistinės“ vaistininkės Rasos Keraitės, jeigu nuolat jaučiama įtampa, nuotaikų kaita, negalima atsipalaiduoti ir atitrūkti nuo neigiamas emocijas sukeliančių minčių, sutrinka miegas, dažnai kamuoja galvos skausmai, padažnėja širdies plakimas, kyla kvėpavimo, virškinimo bei kiti fiziologiniai sutrikimai – tai jau ženklas, kad nebesugebame susidoroti su nerimu ir vertėtų kreiptis pagalbos.

Vienas iš efektyviausių būdų kovoti su nerimu – mažinti jo priežastis. „Egzaminų išvengti nepavyks, tačiau sumažinti patiriamą stresą dėl laiko ir žinių trūkumo tikrai galima. Reikia stengtis kiek įmanoma produktyviau išnaudoti turimą laiką, stengiantis susikoncentruoti į užduotis, tačiau išlaikant poilsio ir darbo režimą“, – pataria vaistininkė. Vienas iš būdų – susidaryti tikslų tvarkaraštį, įtraukiant poilsio pertraukėles – tokiu būdu geriau įsisavinamos žinios ir įtampa atslūgsta. Mokslininkai teigia, kad ilgesnė nei 45–60 minučių koncentracija ties viena veikla tampa neefektyvi.

Svarbus aplinkinių palaikymas

Šeima – uždara maža sistema. Joje sąveika vyksta net tada, kai, atrodo, kad niekas nevyksta. Pasikeitus sąlygoms, sistema turi „persikrauti“, atrasti naujus būdus. Pasak psichologės, kas ir kaip reaguos, priklauso nuo kiekvieno gyvenimo stiliaus, elgesio modelių, tikslų, temperamento.

„Tikriausiai pastebite, kad kai kuriose šeimose „tėvai baigia mokyklą“, „stoja mokytis“, o kai kuriose – vaikams duota pasirinkimo laisvė, suteikta teisė rinktis ir klysti, jie skatinami būti savarankiški ir priimti atsakingus sprendimus. Ir tai visai nedaug priklauso nuo vaiko amžiaus“, – sako E. Zubienė.

Vaistininkė R. Keraitė sako, kad tėvų skleidžiama ramybė ir palaikymas, abituriento išklausymas, supratimas, kasdienė rutina, veiklos ir yra tie apsaugos veiksniai, kurie padės abiturientui šiuo laikotarpiu. Labai svarbu, kad artimieji per daug nekalbėtų apie savo lūkesčius, nes tai sukelia baimę nuvilti ir dar didesnę įtampą.

Patarimai abiturientams:

Maitinkis sveikai ir skaniai;

Susidaryk mokymosi tvarkaraštį;

Ruoškis iš anksto;

Drąsiai klausk, ko nesupranti;

Skirk laiko poilsiui ir fizinei veiklai;

Gerai ir pakankamai išsimiegok;

Nenustok tikėti savimi;

Nepaleisk šypsenos iš lūpų;

Nepamiršk, kad šiek tiek nerimauti – normalu;

Svarbiausia, atsimink, kad egzaminai – ne pasaulio pabaiga, o tik vienas žingsnelis tolimesnio gyvenimo link.

Lietuvos nepaliks

Neseniai spalvingoje pietryčių Azijos šalyje – Tailande svečiavęsis Klaipėdos licėjaus abiturientas J.Mikutavičius į gimtinę sugrįžo rankose spausdamas sidabro medalį.

Didžiausioje chemijos olimpiadoje Justas konkuravo su 300 jaunuolių iš 90 pasaulio šalių.

Lietuvai kartu su J.Mikutavičiumi taip pat atstovavo moksleiviai iš Kauno technologijos universiteto gimnazijos ir Vilniaus licėjaus, pelnę aukso, sidabro ir du bronzos medalius. Justas buvo vienintelis chemikas iš Klaipėdos.

Šiemet sėkmė Justą lydėjo ne tik Tailande, bet ir kitose Lietuvos bei tarptautiniuose konkursuose – Baltijos šalių chemijos olimpiadoje jis taip pat iškovojo sidabrą.

Neatsitiktinai savo studijoms vaikinas pasirinko chemijos mokslus Vilniaus universitete.

Susižėręs šimtukus iš matematikos, fizikos ir chemijos egzaminų moksleivis beveik nedvejojo, kad įstos į norimą vietą.

Esą visi šie pasiekimai – tikslingo ir sunkaus darbo vaisiai. Pasiruošti konkursams jam padėjo Klaipėdos licėjaus chemijos mokytoja ekspertė Rima Grabauskienė.

"Dvylikos metų kelionę – mokyklą – užbaigti medaliu Tailande... Tai yra tobula", – linksmai tarstelėjo namo sugrįžęs Justas.

"Burna degė"

Netoli sostinės Bankoko apgyvendinta jaunoji chemikų komanda iš Lietuvos turėjo pakankamai laiko pasižvalgyti po įspūdinga gamta ir gyvūnija garsėjančią šalį.

Justas neslėpė, kad svečioje šalyje pirmomis dienomis jautėsi keistokai.

"Praėjo laiko, kol pripratau prie alinamo karščio, neįprasto mums maisto. Nesu aštraus valgio mėgėjas, todėl burna degė. Bet nieko tokio, juk viską gyvenime reikia išmėginti", – juokėsi Justas.

Pašnekovas atkreipė dėmesį ir į kultūrinius skirtumus. Jį nustebino intensyvus Tailando gatvės gyvenimas, vidinė vietos žmonių laisvė.

"Didelį įspūdį paliko gyvenimo ritmas, tailandiečiai keliasi penktą ryto, kai pradeda tekėti saulė. Skiriasi ir jų buitis. Vietiniai daug laiko praleidžia gatvėse tarp žmonių dideliame šurmulyje, čia pat gamina įvairius daiktus, maistą. Tailandiečiai, nepriklausomai nuo jų profesijos, daug šypsosi. Nesvarbu, ar žmogus yra valytojas, ar direktorius. Lietuviai šiuo klausimu – kur kas santūresni. Gamta ir gyvūnija Tailande – pasakiško grožio. Teko savomis rankomis glostyti ir maitinti dramblius. Kažkas nerealaus", – užsidegęs kalbėjo abiturientas.

Obuolių Tailande nė su žiburiu nerasi, tačiau apstu drakono vaisių ir kitokių nematytų egzotinių gėrybių.

Justą taip pat pakerėjo plaukiojantys Tailando turgūs, kurių didžioji dalis yra išsidėsčiusi aplink Bankoką.

"Žmonės į valteles prisikrovę produktų juos pardavinėja ant vandens. Mes taip pat buvome įsodinti į nedideles valtis ir nuplukdyti apsipirkti. Labai įdomi patirtis", – pasakojo jaunuolis.

Dvynė sesuo – geriausia draugė

Jaunuolis pripažino – kad gerai pasirodytų olimpiadose, tekdavo kažką paaukoti.

"Pusei metų atsisveikindavau su savo pomėgiais ir kantriai ruošdavausi. Paskui reikėdavo greitai vytis savo bendraklasius, kad neatsilikčiau. Bet visi labai draugiški, mielai padėdavo ir palaikydavo", – atviravo pašnekovas.

J.Mikutavičius – įvairiapusė asmenybė. Laisvu nuo mokslų laiku jis žaidžia krepšinį, mankštinasi sporto salėje, domisi grožine literatūra.

Daug laiko vaikinas leidžia su savo dvyne seserimi Adele, kuri šiemet taip pat baigė mokyklą.

"Esame panašūs išvaizda ir gana skirtingi savo pomėgiais. Ji šoka, dainuoja ir ko tik nedaro. Adelė nutarė pailsėti metus, pasavanoriauti, pakeliauti, kad apsispręstų, ką nori veikti gyvenime. Juk nėra taip paprasta išsirinkti. Mes puikiai sutariame, kartu ir mokomės, ir ilsimės", – užsiminė jis.

Į biochemiją linkstantis Justas ateityje norėtų kurti vaistus. Kas žino, gal net nuo sunkiai pagydomų ligų.

"Jau seniai apie tai svajoju ir siekiu. Svarbiausia neužsisėdėti vienoje vietoje", – kukliai šyptelėjo pašnekovas.

Justas kviečiamas rytoj atvykti į prezidentūrą, kur bus pasveikinti aukštus pasiekimus moksle šiemet pademonstravę abiturientai.

Kauno J. Urbšio katalikiškos vidurinės mokyklos bendruomenė sukrėsta: nusižudė šios mokyklos abiturientas. Vaikino bendramoksliai šokiruoti, nes jis dar vakar pamokose buvęs kaip visada – linksmas ir draugiškas.

Šią tragišką žinią patvirtinęs mokyklos direktorius Paulius Martinaitis teigė, kad ranką prieš save pakėlęs vaikinas labai krimtosi dėl artėjančių egzaminų, tačiau tikrosios jo pasirinkimo priežastys žinomos tik jam pačiam.

Rugsėjį vaikinas buvo ėmęsis svarbių pokyčių ˜– buvo perėjęs į kitą mokymosi įstaigą. Pasirinko profesinę mokyklą.

"Sakėme, kad jis dar spės įsigyti specialybę. Ten pasimokęs kelias dienas praėjusią savaitę sugrįžo. Ir štai, kaip perkūnas iš giedro dangaus...", – atsiduso mokyklos vadovas.

18-metis, anot direktoriaus, buvo nuskriaustas likimo. "Vaikystėje jis pakliuvo po mašina ir buvo sunkiai sužalotas. Dėl patirtų traumų jis sunkiai kalbėjo, negalėjo rašyti, jam buvo sunku vaikščioti", – portalui kaunodiena.lt šiandien pasakojo P. Martinaitis. Nepaisant visų didžiulių bėdų, vaikinas stengėsi kiek įmanydamas ir aplinkinius stebino savo optimizmu. 

P. Martinaitis vaikiną apibūdino kaip labai nuoširdų. "Jis buvo ir klasės draugų, ir mokytojų numylėtinis. Dėl savo šilto būdo buvo labai mėgiamas", – teigė direktorius.

Tėvai negyvą sūnų namie rado šįryt. Sulaukę mamos skambučio, mokyklos vadovai apie tai pranešė mokiniams. Sukrėstiems bendramoksliams teikiama psichologų ir socialinių darbuotojų pagalba. 

Psichologinės pagalbos telefonai (pokalbiai 8-800 linija yra nemokami)

Vaikų linija www.vaikulinija.lt – 116 111
Jaunimo linija www.jaunimolinija.lt – 8 800 28888
Vilties linija, psichologinė pagalba suaugusiems www.kpsc.lt – 8 800 60700
Pagalbos moterims linija – 8 800 66366
Linija Doverija (pagalba teikiama rusų kalba) – 8 800 77277
Dingusių žmonių šeimų paramos centras – 8 800 26161; 8 5 2773135
Psichologinė pagalba internetu:
http://www.vaikulinija.lt
http://jppc.lt/draugas
http://paklausk.kpsc.lt
kasnutiko@yahoo.com