Pasak prezidento, simboliška, kad Lietuvos karininko priesaiką absolventai davė būtent birželio 23-iąją – sukilimo prieš sovietinę okupaciją dieną, ir pakvietė niekada to nepamiršti bei semtis iš šios datos įkvėpimo.

„Efektyvios gynybos pagrindas visada buvo ir bus žmonės, kuriems Tėvynės meilė, drąsa ir pareiga nėra tušti žodžiai. Kurie pasiryžę daug ir sunkiai dirbti, kad įgytų ir palaikytų būtinus įgūdžius. Todėl kiekvienas gerai pasirengęs ir pratybose užsigrūdinęs karys – mūsų šalies turtas. Ir vadovauti jiems bei pavyzdį rodyti turi tikri lyderiai – profesionalūs Lietuvos karininkai“, – G. Nausėda cituojamas Prezidentūros išplatintame pranešime.

Tai yra jau 30-oji Lietuvos karo akademijos absolventų laida. 48 vaikinai ir 11 merginų penktadienį ceremonijos metu prisiekė „ištikimai tarnauti Lietuvos valstybei, negailėdami jėgų ir gyvybės ginti tėvynę, jos laisvę ir nepriklausomybę“.

Kaip pranešė Krašto apsaugos ministerija, iš prisiekusiųjų leitenantų 44 tarnaus Sausumos pajėgų, du – Karinių jūrų pajėgų ir šeši – Karinių oro pajėgų daliniuose. Kiti tarnybą pradės Mokymo ir doktrinų valdyboje, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo batalione, Karo policijoje, Ryšių ir informacinių sistemų batalione.

Šios laidos kariūnai Lietuvos karo akademijoje studijavo pagal Nacionalinio saugumo ir gynybos, Gynybos technologijų vadybos ir Tarptautinių santykių universitetinių bakalauro studijų programas ir buvo rengiami pagal karinio rengimo programą.

Du kariūnai Vilniaus Gedimino technikos universiteto Antano Gustaičio aviacijos institute baigė Orlaivių pilotavimo magistrantūros studijų programą, o karinio rengimo programą baigė Lietuvos karo akademijoje.

Prancūzijoje studijavęs Rokas teigė, kad valstybiniuose universitetuose mokslas – nemokamas visiems. 26 metų vaikinas pasirinko studijuoti pusiau privačiame universitete, kuriame suma už mokslą yra apskaičiuojama pagal tai, kiek uždirba studento tėvai.

„Jeigu tavo tėvai yra turtingi, tai gali mokėti dideles sumas: ir 12, ir 15 tūkst. Tuo tarpu lietuviams studentams nereikia Prancūzijoje mokėti už mokslą ir dar gauni pakankamai dideles stipendijas“, – pasakojo užsienyje studijavęs lietuvis Rokas.

Studijuoti užsienyje Rokas pasirinko todėl, kad užsienyje studentams yra suteikiamos geresnės garantijos mokesčių už mokslą atžvilgiu. Lietuvoje to nėra.

„Pabaigiant mokslus nėra garanto, kad gausi darbą ar gerai apmokamus darbus, tačiau baigę studentai turi skolą, kurią turi iškart grąžinti. Alternatyvūs modeliai, tos pačios Jungtinės Karalystės, kur daugelis pasiima paskolą, jeigu tu neuždirbi tam tikros sumos, tu neturi jos grąžinti“, – sakė Rokas.

Studentai, kurie neišgali susimokėti už studijas ar pragyvenimą, gali kreiptis į Valstybinį studijų fondą dėl paskolos. Tokia galimybe pasinaudoja kasmet apie 5 tūkst. Lietuvos studentų.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Vidutinė paskolos suma yra apie 2,5 tūkst. eurų. Dažniausiai ima paskolas dėl to, kad susimokėtų už studijų kainą“, – akcentavo Valstybinio studijų fondo atstovė Eglė Žygė.

Tokios paskolos grąžinimas prasideda metams po studijų baigimo. Praėjusiais metais Valstybinis studijų fondas teismui pateikė virš 700 ieškinių dėl paskolų negrąžinančių buvusių studentų. Jeigu teismams nepavyksta išieškoti skolos, absolventai atsiduria antstolių akiratyje.

Tie skaičiai, kurie yra perduoti antstoliams ar teismams, neramina.

„Su buvusiais studentais darbas vyksta kaip ir su eiliniais skolininkais. Siunčiamas raginimas, areštuojamos sąskaitos, areštuojamas turtas. Jeigu žmonės slapstosi, išieškotojo prašymu yra skelbiamos paieškos“, – tvirtino antstolė Sonata Vaicekauskienė.

Anot Lietuvos antstolių rūmų, šiuo metu skolingų Valstybiniam studijų fondui ir antstoliams perduotų buvusių studentų yra virš 1600.

„Tie skaičiai, kurie yra perduoti antstoliams ar teismams, neramina. Pabaigus studijas turėti „kardą virš galvos“ nėra geriausias būdas pradėti gyvenimą“, – akcentavo Studentų sąjungos prezidentas Paulius Vaitiekus.

„Skolos didėja, skola priteisiama su palūkanomis kreditoriui. Pavyzdžiui, nuo 2018 metų turėjau išieškojimą 10-čiai tūkst., šiai dienai palūkanos tam žmogui yra 4 tūkst. eurų“, – skelbė S. Vaicekauskienė.

Antstoliai sako, kad šioms skoloms senaties termino nėra. Jų nemokant, suma didėja iki gyvenimo galo.

„Iki antstolių procesas yra labai ilgas. Pirmiausiai, asmuo, kuris vėluoja grąžinti paskolą ilgiau nei 90 dienų, yra nukreipiamas į fondą per valstybės garantiją. Kuomet fondas padengia garantiją, tuomet prasideda išieškojimo procesas, asmeniui siunčiami įspėjimai“, – tvirtino E. Žygė.

Ministerija ruošia palengvinimus, kurie negali sumokėti paskolų už studijas.

„Yra galimybė mokėti už mokslą ne metams po studijų, o po dviejų. Galimybė atidėti iki penkių kartų, kiekvienas atidėjimas iki metų trukmės. O tie, kas turi pagrindimą, net gali kreiptis dėl paskolos anuliavimo“, – aiškino švietimo, mokslo ir sporto viceministras Gintautas Jakštas.

Studentai mano, kad tokie pokyčiai situacijos neišspręs.

„Galbūt reikėtų žiūrėti į kitus modelius užsienyje. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje, grąžinimo momentas sietinas su tam tikru atlyginimo pasiekimu, kada studentas jau gali sau leisti grąžinti tą įsipareigojimą, kurį prisiėmė studijų pradžioje“, – akcentavo P. Vaitiekus.

Paskolų modelių pakeitimai jau perduoti Vyriausybei. Kada pokyčiai galėtų įsigalioti, dar neaišku.

Per universitetus nuvilnijo tris dienas trukusi kraujo donorystės iniciatyva „Mes visi vieno kraujo“, paskatinusi skirtingų kartų absolventus (alumnus) prisidėti išsaugant žmonių gyvybes.

Paskelbė deklaraciją

Minint Lietuvos universiteto šimtmetį trijų miesto universitetų alumnus vienijančių asociacijų nariai paskelbė bendrą deklaraciją „Universitetui, miestui, valstybei“, kurioje išsakė pasiryžimą vienytis ateities darbams ir iniciatyvoms.

„Visuomenėje mūsų alumnai turi ir turės argumentuotą poziciją, svarų žodį svarbiausiais klausimais ir idėjų ateičiai. Motyvuosime alumnus, įgijusius patirties, grįžti į savo Alma mater, dalyvauti universitetų valdymo struktūrose, mentorystės, mecenavimo programose, inicijuoti ir remti universitetų paramos fondų veiklą.

Ateinantis Lietuvos universiteto šimtmetis gali tapti bendro mūsų visų universiteto epocha de facto. Alumnų vaidmuo šiame kelyje – svarus ir išskirtinis. Mus vienija tos pačios pamatinės vertybės ir siekiai, mes visi – „vieno kraujo“, – skelbiama deklaracijoje, kurią pasirašė KTU alumnų asociacijos prezidentas Darius Vaičiulis, LSMU alumnų asociacijos prezidentas Audrius Sveikata ir VDU absolventų klubo prezidentas Džiugas Juknys.

Pažymėjo iniciatyvos svarbą

Tris dienas vykusi kraujo donorystės iniciatyva „Mes visi vieno kraujo“ startavo LSMU Farmacijos fakultete.

LSMU rektorius prof. Rimantas Benetis pabrėžė, kad iniciatyva – prasminga ir itin reikalinga: Kauno klinikų pacientams kraujo reikia nuolat, vertingas kiekvienas jo lašas.

LSMU Tarptautinių ryšių ir studijų centro dekanė prof. Ingrida Janulevičienė pasidžiaugė glaudžiu užsienio studentų ryšiu su Alma mater. Susirinkusiuosius donuoti kraujo profesorė taip pat paragino jungtis prie alumnų asociacijos: ateina metas, kai savo patirtimi, talentais ir sėkme verta dalytis.

KTU alumnų asociacijos prezidentas Darius Vaičiulis ir VDU absolventų klubo valdybos narys Mindaugas Nauckūnas tikisi, jog kraujo donorystės akcija bus pirmasis žingsnis geriems darbams vienijant gausų miesto universitetus baigusių aktyvių žmonių būrį.

Pasak LSMU alumnų asociacijos prezidento prof. Audriaus Sveikatos, ši iniciatyva – pirmasis, bet tikrai ne paskutinis trijų alumnų asociacijų inicijuotas renginys. Per bendrus renginius, kuriant naujas tradicijas ir iniciatyvas, tikimasi sukurti miesto universitetų ir jų alumnų kartų profesinę, asmeninę ir tarpusavio bendrystę.

Prof. Rimantas Benetis (LSMU nuotr.)

Trijų universitetų alumnų asociacijos pasiryžę konsoliduoti savo patirtį, istoriškai susiformavusio bendro Lietuvos universiteto alumnų tradicijas, mecenavimą, mentorystę ir studentiškų korporacijų iniciatyvas. Tad prasmingų ir kilnių iniciatyvų Kaune bus ir daugiau.

Žymūs LSMU alumnai:

LSMU rektorius prof. R. Benetis:

„Kokia didelė Alma mater reikšmė, suvoki tik po kurio laiko. Išsaugoti ryšį su savo universitetu turi gilią prasmę. Man pasisekė – baigęs Universitetą, sugrįžau į jį dirbti. Matau itin plačias alumnų veiklos perspektyvas prisidėti prie universitetų teigiamų veiklos rezultatų. Nuo jų aktyvios elgsenos priklausys ir šiandieninių studentų profesinė sėkmė ateityje.

Visi mūsų alumnai išlieka svarbūs, mums ne vis tiek, kaip klostosi jų karjeros. Universiteto bendruomenė jungia per 30 tūkst. įvairių sveikatos specialistų, daug jų baigę studijas būtent LSMU. Puikiai parengti mūsų specialistai tikrai reikalingi visuomenei: per pirmuosius metus įsidarbina net per 90 proc. LSMU absolventų“.

LSMU Tarptautinių ryšių ir studijų centro dekanė prof. Ingrida Janulevičienė:

„Šilta alumnų bendrystė išlieka ir per tūkstančius kilometrų. Prieš porą savaičių Tel Avive įvyko išskirtinės iškilmės – visų laikų LSMU Izraelio alumnų susitikimas, subūręs per 100 įvairių kartų mūsų universiteto absolventų. Juos sveikino Lietuvos ir Izraelio ambasadorės, šventėje dalyvavo jų dėstytojai, LSMU profesoriai. Žymūs alumnai dalijosi studijų laikų prisiminimais, pasakojo apie savo karjeros kelią.

Su Universitetu susijusi didžioji mano karjeros dalis, tai mano Alma mater, mano profesijos – ir mano gyvenimo mokykla.

Izraelio alumnus pakvietėme puoselėti ryšį su Universitetu ir prisijungti prie LSMU alumnų asociacijos. Kviečiu ir visus LSMU absolventus: esame talentingi, gabūs, turime puikias profesijas – ateina laikas ir pasidalyti savo sėkme. Alumnų asociacija ir yra ta vieta, kur galima dalytis profesine, finansine sėkme, psichologine gerove“.

Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovas prof. Mindaugas Kliučinskas:

„Esu absolventas, įstojęs į tuometį Kauno medicinos institutą, baigęs Kauno medicinos akademiją, šiandien dirbantis Lietuvos sveikatos mokslų universitete. Su Universitetu susijusi didžioji mano karjeros dalis, tai mano Alma mater, mano profesijos – ir mano gyvenimo mokykla. Džiaugiuosi atgijusia LSMU alumnų asociacijos veikla – o ypač džiugina tai, kaip noriai grįžta pas mus dirbti alumnai. Skandinavijos šalyse sėkmingas karjeras susikūrę praktikuojantys specialistai atvyksta į Universitetą pasidalyti žiniomis ir patirtimi.

Alumnų iniciatyva „Mes visi – vieno kraujo“ išties prasminga. Vertinant iš profesinės pusės – viena trijų dažniausių mirties priežasčių akušerijoje – pogimdyvinis kraujavimas. Tad turėti kraujo rezervų, kad būtų galima bet kada padėti motinai – tiesiog būtinybė, be jų šiandien sunku įsivaizduoti net ir itin toli pažengusią mediciną. Tokios akcijos – galimybė sukaupti kraujo atsargų, užtikrinti saugumą – o donuojančiam žmogui tai yra vienas iš pilietiškumo, brandos rodiklių“.

Tai sudėtingiausias karinio rengimo egzaminas, kuris yra vienas svarbiausių žingsnių siekiant tapti karininkais, pranešė Krašto apsaugos ministerija.

Po vertinamųjų pratybų Generolo Silvestro Žukausko poligone Pabradėje ir 30 kilometrų žygio pėsčiomis į Karo akademiją grįžo 59 III kurso kariūnai ir 14 Būrio vado kurso kariai.

„Jūs įveikėte vieną svarbiausių Karo akademijos etapų – įrodėte esą verti būrio vado kvalifikacijos. Džiaugiuosi, kad visi, padėdami vienas kitam įveikėte šį kursą. Liko kitas etapas – sėkmingai parašyti ir apginti bakalauro darbus“, – sveikindamas karius kalbėjo akademijos viršininkas plk. Juozas Kačergius.

Karinio rengimo egzaminas yra skirtas nustatyti, ar kariūnai ir būrio vado kurso klausytojai atitinka pėstininko būrio vado kvalifikacijai keliamus reikalavimus.

Pradžioje laikomas teorijos egzaminas, kurio metu vertinamos kariūnų žinios planuoti ir organizuoti karinių užduočių valdymą, vėliau vykstama į Generolo Silvestro Žukausko poligoną parengtus planus įgyvendinti praktiškai.

Būrio vado kursas skirtas profesinės karo tarnybos kariams, turintiems aukštąjį universitetinį išsilavinimą, atlikusiems nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą ar kitu būdu įgijusiems reikiamą pagrindinį karinį parengtumą, planuojantiems būti paskirtiems į pareigas, kurioms eiti reikalinga būrio vado (karininko) kvalifikacija.

Ji kartu su teise gauti karininko laipsnį suteikiama visiems sėkmingai baigusiems kursą.

Šventėje dalyvavo 31-osios Klaipėdos universiteto (KU) laidos absolventai.

Didžiausios pagarbos nusipelnė tie, kuriems miesto meras Vytautas Grubliauskas įteikė diplomus.

Tai – 12 absolventų, puikiais įvertinimais baigę studijas, jiems įteikti diplomai su pagyrimais.

"Rotary" klubo "Karalienė Luizė" įsteigta piniginė dovana skirta magistrantei Ievai Kazakauskaitei už geriausiai atliktą tyrimą vaiko globos srityje.

Klaipėdos pramonininkų asociacijos dovana įvertintas Laivų projektavimo ir statybos specializacijos absolventės Vestinos Gustienės baigiamasis darbas.

Šventė tapo įsimintina ir dviem doktorantams, kuriems įteikti ką tik įgytą mokslinį laipsnį liudijantys dokumentai.

Linkiu, kad ir ateinantys metai būtų auginantys bei telkiantys bendruomenę.

Daktaro laipsnis ir diplomas įteiktas Juliui Paulikui už apgintą vadybos mokslo krypties disertaciją "Technologinių pokyčių sąlygoto darbuotojų pasipriešinimo kaip multidimensio reiškinio valdymas".

Italijos pilietis Tobia Politi birželio pradžioje sėkmingai apgynė dvigubą ekologijos ir aplinkotyros mokslo krypties daktaro disertaciją tema "Sąveika tarp dugno bestuburių, makrofitų ir mikroorganizmų ir jos vaidmuo eutrofinėse lagūnose", rengtą pagal KU ir Parmos (Italija) universitetų reglamentus.

Tądien arenoje skambėjo sveikinimo kalbos, kol šimtai studentų rikiavosi eilėje ir laukė diplomų įteikimo, o DJ Jovani neleido likusiesiems liūdėti.

"KU šie akademiniai metai buvo sėkmingi. Atsigauname. Į mūsų miestelį grįžta priešpandeminė nuotaika: matome ir girdime vieni kitus, lieka vis mažiau nuotolinio kontakto, daugiau gyvo bendravimo, renginių ir susitikimų. Mūsų studentams vis labiau atsiveria Europos universiteto EU-CONEXUS partnerystės galimybės. Tikiu ir linkiu, kad ir ateinantys metai būtų auginantys bei telkiantys bendruomenę", – viltimis dalijosi KU rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas.

Statistika:

KU diplomai įteikiami 2 kartus per metus.

Šiemet KU baigė 728 absolventai.

Birželio 23 d. diplomai įteikti 561 studentui, 314 jų – bakalaurai, 209 – magistrai, 38 studentai baigė pedagogikos profesines studijas, 29 absolventai – užsienio šalių piliečiai, 3 jų Baltijos istorijos ir archeologijos institute pastaruosius trejus metus studijavo Europos istoriją.

Naujoji brandos įvertinimo sistema būtų sudaroma iš keturių dalių: egzaminų, mokymosi dalykų metinio vidurkio, baigiamojo darbo bei neformalaus švietimo pasiekimų.

Brandos aukščiausias balas siektų 100. Pasiekus ne mažiau nei 60 balų, mokinys gautų brandos atestatą, kuris suteiktų teisę tęsti mokslus aukštojoje mokykloje.

„Šie pakeitimai prisidėtų prie ugdymo kokybės, skatintų mokymosi motyvaciją, padėtų vertinti moksleivius ir pačiam įsivertinti renkantis profesiją, tęsiant mokslus kolegijose ar universitetuose. Naujoji sistema prisidėtų prie brandos vertinimo visapusiškumo“, – sako E. Jovaiša.

Anot akademiko, pastaraisiais metais Lietuvoje stiprėjanti neformaliojo švietimo programų plėtra ugdytinių kompetencijų lauką išplečia kur kas plačiau, nei esant tik formaliajam švietimui.

„Tačiau iki šiol brandos vertinime yra neatsižvelgiama į neformaliame švietime įgytas kompetencijas ugdantis meno, sporto, karo ir kitose mokyklose, dalyvaujant olimpiadose, konkursuose, būnant savanoriu ir panašiai. Duomenis apie reikšmingiausius mokinio pasiekimus, formalųjį švietimą papildančius ir neformalios veiklos rezultatus būtų tikslinga pradėti kaupti nuo pradinio ugdymo pakopos ir atspindėti brandos atestate: jo priede turėtų būti išrašytos pagrindinės formalųjį švietimą papildančios veiklos ir mokyklos. Tokiu būdu kito ugdymo etapo vertintojai turėtų išsamų vaizdą apie absolvento polinkius ir pasiekimus“, – pažymi E. Jovaiša.

Šie pakeitimai prisidėtų prie ugdymo kokybės, skatintų mokymosi motyvaciją, padėtų vertinti moksleivius ir pačiam įsivertinti renkantis profesiją.

Anot akademiko, naująją brandos vertinimo sistemą reikėtų įvesti ne anksčiau nei 2027 metais. Tai sudarytų galimybę mokiniams, jų tėvams ir mokyklai pasiruošti pokyčiams. Pavyzdžiui, 2022 metų aštuntokai žinos, kad kiekvienų metų vidurkiai 2027 metais bus vertinami.

„Tam pačiam laikui reikėtų nustatyti, kad sprendimus dėl stojimo į aukštąsias mokyklas priima pačios aukštosios mokyklos, kaip tai yra daugybėje Europos ir pasaulio valstybių“, – rekomenduoja E. Jovaiša.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ekspertų, analizavusių Lietuvos švietimo sistemą, rekomendacijose pažymima, kad Lietuvoje būtina diegti mokyklos vidinio vertinimo sistemą, kuri užtikrintų mokytojų rašomų pažymių palyginamumą tarp skirtingų mokyklų, prisidėtų prie patikimo mokinių pasiekimų vertinimo.

Europos Komisija taip pat parengė rekomendacijas Lietuvai dėl pasiekimų vertinimo kaitos, kur akcentuojama formuojamojo vertinimo diegimo Lietuvoje būtinybė, kaip sąlyga siekti geresnių mokinių pasiekimų. 

Sveikindami absolventus bendrovės ir padalinių vadovai jiems linkėjo naujų asmeninių iššūkių, kuo geriau pritaikant įgytas žinias tiesioginiame darbe bei siekiant profesinių aukštumų.

„Linkiu nenustoti tobulėti. Derinantys darbą ir mokslus, tobulėjantys darbuotojai yra geriausias įkvėpimo šaltinis ir pavyzdys kitiems kolegoms, didžiuojamės jumis“, – sveikindama jaunuosius specialistus sakė KLASCO Personalo ir administravimo vadovė Rasa Trybienė.

KLASCO vadovai džiaugiasi, jog kasmet vis daugiau darbuotojų ryžtasi gilinti savo žinias siekdami aukštojo mokslo. Tam bendrovės darbuotojai dažniausiai renkasi uostamiesčio aukštojo mokymo įstaigas. Bendrovėje dirba net 60 Klaipėdos universiteto ir 51 Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos absolventas.

Pasak KLASCO vadovybės, tobulėjantys ir motyvuoti bendrovės darbuotojai yra kupini idėjų, kaip suderinti perimtą vyresniųjų kolegų patirtį bei mokslo naujoves įmonės veikloje.

Šimtmečių virsmo palytėti

Daugiau nei šimtmetį inžinierius ruošiančioje Kauno technikos kolegijoje šventinis rytas prasidėjo iškilmingu išplėstiniu KTK Akademinės tarybos ir direktorato posėdžiu „Šimtmečių virsmo palytėti“.

Posėdžio metu prisiminta garbinga ir turtinga kolegijos istorija: nuo jos įkūrimo 1920 m., kai susiformavo techniškųjų specialistų poreikis, iki šių dienų, kai aukštasis mokslas jau turi visiškai kitus iššūkius – demografines problemas, socialinę atskirtį, prastą moksleivių pasirengimą, aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo klausimą ir daugelį kitų.

Pasak kolegijos vadovo Nerijaus Varno, šiame kontekste Kauno technikos kolegijos atvirumas ir gebėjimas kurti partnerystes, tampa veiksmingos ir sėkmingos veiklos sąlyga.

Kauno technikos kolegijos nuotr.

„Šiandien aišku, kad be partnerių ir bendradarbiavimo, kolegija savo veiklos iššūkių neišspręs. Būtinas nuolatinis darbas kartu su verslu ir darbdaviais.

Verslo investicijos ir užsakymai yra geriausias įrodymas, jog dirbame tinkama kryptimi, todėl ši veiklos kryptis sudaro geriausias sąlygas studentams gauti realią praktinę veiklos aplinką atitinkančius įgūdžius, o dėstytojams – vykdyti tiriamąją veiklą ir kelti kvalifikaciją.

Darbdaviai nuo pat pirmųjų žingsnių gali pastebėti gabiausius ir labiausiai motyvuotus absolventus, kurie greta aukštos kvalifikacijos bei profesinių įgūdžių yra išsiugdę ir gebėjimą bei motyvaciją kelti klausimus, ieškoti prasmės ir suprasti.

Kita būtina veiklos sąlyga, glaudžiai susijusi su partnerystėmis – tarptautiškumas ir tarptautinius standartus atitinkanti studijų kokybė kolegijoje.

Pagrindinis mūsų kolegijos turtas yra žmonės.

Siekiant atitikti vakarietišką lygį ir gerinti studijų kokybę, pastaraisiais metais kolegijoje vykdoma ir įvykdyta daugiau kaip 30 pamatuotų atsinaujinimo projektų, susijusių tiek su fizinės aplinkos ir infrastruktūros gerinimo, tiek su energijos išteklių taupymo, tiek su laboratorinės įrangos atnaujinimo, tiek su veiklos valdymo, taikomųjų tyrimų, rinkodaros, komunikacijos ir kitomis sritimis.

Tokioje veiklos formoje natūraliai atsiranda rezultatai, ne tik atliepiantys darbo rinkos poreikius, darantys poveikį regionui ir šaliai, bet ir leidžiantys tarptautiniams ekspertams maksimaliai aukštai įvertinti Kauno technikos kolegijos institucijos veiklą ir studijų programų kryptis“, – kolegijos veiklos kryptis pristatė N. Varnas.

Pristatytas kolegijos herbas

Iškilmingoje ceremonijoje studijų baigimo diplomus atsiėmė virš 300 inžinerijos krypties studijų programų bakalaurų. Kolegijos absolventus per savo atstovus pasveikino Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, LR Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė, LR Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė ir Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis.

Iškilmių metų taip pat buvo pagerbti ir kolegijai nusipelnę ilgamečiai jos darbuotojai.

„Pagrindinis mūsų kolegijos turtas yra žmonės. Todėl buvo labai malonu pasveikinus šimtmečio absolventus, padėkoti kolegijos dėstytojams ir darbuotojams, kurie padėjo kolegijai augti ir tapti viena stipriausių aukštųjų mokyklų šalyje.

Šiemet buvo įsteigti ypatingi apdovanojimai – prof. Julijono Gravrogko vardo garbės ženklai. Pirmojo laipsnio žvaigždė įteikta dr. Marijai Jotautienei, kuri savo ilgamečiu darbu lėmė kolegijos sėkmę Lietuvos aukštojo mokslo sistemoje bei padėjo tapti matomai ir vertinamai ne tik šalies, bet ir tarptautiniu mastu. Dėkojame jai ir visiems kolegoms, kurie į darbą ateina degančiomis akimis ir kuria pridėtinę vertę ne tik institucijai, bet ir Kauno miestui bei visai šaliai“, – bendruomenei dėkojo KTK kolegijos vadovas.

Kauno technikos kolegijos nuotr.

Renginio metu Kauno technikos kolegijos bendruomenei buvo pristatytas kolegijos herbas bei himnas.

„Iki šiol kolegija herbo neturėjo, tad natūraliai iki šio sprendimo ėjome ne vienerius metus. Džiugu, kad įžengę į antrąjį šimtmetį pristatėme šiuos, kiekvienos stiprios, tradicijas puoselėjančios institucijos simbolius.

Herbas atspindi mūsų raidos etapus. Herbo skydo viršuje, kairėje pusėje yra matoma knyga, kuri simbolizuoja žinias, studijas ir aukštąjį mokslą. Dešinėje pusėje – data 1920 m. – metai, kada Kaunas buvo laikinoji sostinė ir joje buvo įsteigta mūsų mokykla. Centrinėje skydo dalyje yra matomas tarpukario Lietuvos architektūros korifėjaus, tuomečio mokyklos dėstytojo dr. Stasio Kudoko projektuotas kolegijos pastatas, kuris buvo pastatytas ir duris atvėrė 1938 m. bei buvo laikomas vienu gražiausiu mieste“, – herbo simboliką pristatė N. Varnas.

„Nerealus jausmas“, – patikino į ceremoniją skubanti Emilija.

Ji su mama skubėjo sveikinti draugių, baigusių logistikos studijas.

„Mano dukra Emilija irgi ką tik baigė mokslus. Labai fainas jausmas. Net nežinau, kaip jį apibūdinti, toks didelis žingsnis į priekį“, – kalbėjo Kristina.

Kiti į šventę atėjo nusiteikę santūriau.

„Duktė baigė psichologijos studijas. Džiaugsmas toks paprastas. Aišku malonu, kad vaikas baigė. Bet nepasakyčiau, kad šventė ypatinga – jei vargsti, kovoji, jaudiniesi, turi skolų tada būtų didelis darbas atliktas. O mano duktė normaliai mokėsi. Tai tik žinių pagausinimas“, – kalbėjo Stasys.

Diplomų teikimo nesureikšmino ir prieš šventę su artimaisiais fotografavęsis Paulius.

„Nežinau, eilinė diena. Penkerius metus dirbau ir dabar atsiimu diplomą. Kadangi pradėdamas studijas buvau ką tik įkūręs savo verslą, nusprendžiau pasisemti daugiau žinių. Studijavau verslo vadybą. Sekėsi neblogai. Manau tikrai panaudosiu žinias“, – vylėsi absolventas.

Kiti neslėpė nekantriai laukę diplomų teikimo.

„Gavau bakalauro diplomą už vaikystės pedagogikos studijas. Patiko. Žinokit labai gera baigti – laukiau šitos dienos. Mokslai patiko, bet buvo sunku. Aišku šiandien jau gerai jaučiuosi ir tikrai nesigailiu pasirinkusi studijas čia. Patiko dėstytojai, sužinojau daug naujų dalykų, negaliu skųstis“, – kalbėjo Kotryna.

Pirmieji diplomus trečiadienį atsiėmė Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto absolventai. Popiet jie buvo teikiami Jūros tyrimų bei Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutų, Jūros technologijų ir gamtos mokslų bei Sveikatos mokslų fakultetų absolventams.

Šiemet Klaipėdos universitetą baigė 627 įvairių programų studentai.

Bakalauro studijas LSU šiemet baigė plaukikas, paralimpietis, daugkartinis Europos ir pasaulio čempionatų medalininkas Edgaras Matakas, paplūdimio tinklinio rinktinės nariai Audrius Knašas ir Patrikas Stankevičius, krepšininkas Rolandas Alijevas, boksininkas Vytautas Balsys ir legendinio Lietuvos krepšinio trenerio Antano Sireikos sūnus, krepšininkas Arnoldas Sireika.

Magistrantūros studijų diplomai buvo įteikti buvusiam krepšininkui Rimantui Kaukėnui, krepšininkui Žygimantui Janavičiui, jachtų buriuotojai, olimpietei Viktorijai Andrulytei, boksininkui Robertui Liorančui, krepšinio treneriams Rolandui Radvilai ir Šarūnui Zablockiui bei krepšininkui, legendinio krepšininko Modesto Paulausko sūnui Modestui Paulauskui.

Šventės metu už sportinius pasiekimus buvo pagerbti LSU absolventai – E. Matakas, V. Andrulytė, V. Balsys, A. Knašas, P. Stankevičius – ir universiteto docentas, paralimpietis Kęstutis Skučas, Europos žmonių su negalia čempionate iškovojęs du medalius.

Studijas baigusius absolventus sveikino universiteto rektorė prof. dr. Diana Rėklaitienė, atkreipusi dėmesį į akademinio diplomo svarbą šių laikų visuomenėje.

„Bakalauro diplomas yra karjeros ir savarankiško gyvenimo pradžia. Visgi reikėtų neužmiršti, kad diplomas nėra tik karjera – universitetas suteikia ne tik žinias, tačiau yra ir raktas į platesnį pasaulio požiūrį“, – teigė D. Rėklaitienė.

LSU nuotr.

LSU rektorė iškilmingos šventės metu džiaugėsi studentų aktyvumu ir įsitraukimu į akademinę veiklą.

„Universitetas nėra tik sienos, – tęsė D. Rėklaitienė. – Tai žmonės – dėstytojai ir darbuotojai – jų patirtis bei istorijos. Tokie, kokie esame mes, toks yra ir universitetas. Didžiuojuosi jumis ir tuo, kad pasirinkote Lietuvos sporto universitetą.“

LSU absolventus taip pat sveikino Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos sporto viceministras Linas Obcarskas, Seimo narys Andrius Kupčinskas, Kauno miesto mero pavaduotojas Andrius Palionis, Kauno rajono vicemeras Paulius Visockas, LSU Tarybos pirmininkas Arūnas Kučikas ir kiti.

Šventės metu studentams iš viso buvo įteikti 233 bakalauro ir 110 magistro diplomų. Lietuvos sporto universitete siūlomos 7 bakalauro ir 10 magistro studijų programų.