– Buvo tokia frazė šitam Audito komitete, kad šitos statybos yra puota maro metu. Ką jūs atsakėt į šitą pastabą?

– Na, kažkaip pažvelgus pro langą nepanašu, kad Vilniuje maras. Sakyčiau, Vilnius yra istoriniam savo klestėjimo laikotarpyje, taip gerai, kaip gyvena dabar žmonės, dar niekad negyveno. Čia greičiausiai buvo labiau referacija į tai, kas vyksta Ukrainoje, karą ir mūsų galimybę pasiruošti karo sąlygomis. Tai mes tikrai suprantame tą grėsmę, bet reikia taip pat suprasti, kad tai nereiškia, jog savivaldybė dabar neturėtų vykdyt savo funkcijų – vystyti darželius, valyti sniegą, vystyti kultūrines erdves. Mes kaip tik turime sakyti, kad esame NATO, kad esame saugūs, kad mes kviečiame verslą vystytis Vilniuje. Nes būtent verslas ir žmonės, dirbantys versle, sukuria pridėtinę vertę.

– Jūs sakote, kad Vilnius klesti, bet vilniečiai važinėja surūdijusiais troleibusais, sėdi kamščiuose, trūksta darželių, mokyklų. Gal visų pirma reikia padaryti šituos dalykus, o tik tada statyti stadioną?

– Gal reiktų atkreipti dėmesį, kad iš viso daugiafunkcio komplekso projekto, stadionas yra finansuojamas Švietimo ministerijos. Savivaldybė finansuoja tuos objektus, kuriuos ir taip statytų savivaldybės teritorijoje t. y. skirtus neformaliam ugdymui, sveikatingumui, ikimokykliniam ugdymui. Tad tas finansavimas taip yra pasiskirstęs. Savivaldybė finansuoja funkcijas, kurios ir priklauso savivaldybei turėti. Mes suprantame, kad tų sričių Vilniuje yra daug, į kurias mes turėtume investuoti, bet Vilniaus biudžetas taip pat yra istoriškai didelis – 1,4 mlrd. eurų – ir tikrai tas investicijas mes galime suderinti.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Dabar Vilniaus valdžia rado pinigų ir vėl buvo pastaba iš politikų, kad Vilniaus valdžia galėjo prisiteisti už nepastatytą stadioną, už neįvykdytą projektą.

– Čia ne iki galo tikslus pastebėjimas. Sutartis yra šiuo metu galiojanti, nėra sutarties pažeidimų, dėl kurių galėtume nutraukti.

– Bet jūs galėjote palaukti 2025 metų, akivaizdu, kad stadionas nebūtų pastatytas. Finansiškai Vilniui tai būtų naudinga, vėlgi, tai vieši pinigai.

– Mes galėtume palaukti kokių 2025 metų, tada teistis kokius keturis metus, tuomet projektuoti naują objektą ir pradėt jį statyti po kokių 8-9 metų ir švęsti 50-metį be stadiono. Tai šitoj vietoj reikia pasakyti labai aiškiai, kad indeksavimas pagal rizikų matricą yra ne savivaldybės noras, o savivaldybės sutartinė pareiga. Ir jeigu indeksacijų savivaldybė nepritaikys, sutarties nutraukimo atveju žala bus priteisiama ne koncesininkui, o savivaldybei.

– Ar A. Avulis tuomet buvo teisus, kad „BaltCap“ išeis ne tuščiomis iš šitos sutarties? Nes jis turės nupirkti tą bendrovę, kuri stato, bet nebepastatys stadiono.

– Tai man pakomentuoti yra sudėtinga, nes tai yra dviejų privačių subjektų santykiai ir kokiu būdu „Heinrich“ susitars su „BaltCap“ pirkti koncesijos sutartį valdančią įmonę, greičiausiai jų reikėtų klausti. Mes iš savo pusės vykdome savo įsipareigojimus. Norime padaryti viską, kad būtų pajėgus ir koncesininkas juos vykdyti, jog stadionas ir visas daugiafunkcinis kompleksas per 2026 metus Vilniuje atsirastų.

– Jūs sakot stadionas, bet nesakot nacionalinis. Yra naujas Gitano Nausėdos interviu, jis sako, kad nacionalinis yra Kauno stadionas.

– Kaune, matyt, ir nacionalinis bulius yra, ir nacionalinis vytis. Kaune apskritai stovi ne futbolo, o lengvosios atletikos stadionas. Vilniuje bus grynai futbolo stadionas, kur patogiausia žiūrėti futbolą. Jeigu ateisim iki to momento, kai Vilnius organizuos Olimpines žaidynes, kuo aš drįsčiau abejoti, tuomet mums reikėtų galvoti apie didesnį stadioną. Bet, manau, artimiausiems 30 metų savo poreikius su 18 tūkst. vietų stadionu mes tikrai patenkinsim.

Kaune, matyt, ir nacionalinis bulius yra, ir nacionalinis vytis.

– Reikia tikėtis, kad ir futbolą lietuviai pradės žaisti per tuos 30 metų. Dar viena pastaba, visam šitam stadionui, kur bus 18 tūkst. vietų, numatyta tik 300 parkavimo vietų apskritai.

– Parkavimo vietos yra numatytos pagal statybos techninį reglamentą ir atitinka visus teisės aktus. Daugiafunkcis kompleksas taip pat turės dar vieną aikštelę, kuri šiuo metu yra valdoma „Akropolio“. Ten taip pat ji bus skirta tų kitų veiklų aptarnavimui.

– Tai visi turės prie parduotuvės pasistatyti automobilius tam, kad galėtų ateiti į stadioną?

– Tai reikėtų labai aiškiai pasakyti, kad visas daugiafunkcis kompleksas save galės aptarnauti tol, kol nevyks labai dideli renginiai. Kai stadione vyks didelis renginys, faktas, kad su automobiliu į jį atvažiuoti nebus galima, kaip ir visose normaliose vakarietiškose sostinėse. Yra ne tik uždaromi aplinkiniai keliai, kai žmonės pėsčiomis eina, bet ir artimiausios metro stotelės. Tai į rungtynes, kuriose būtų pilnas stadionas ar į kokį koncertą mes važiuoti automobiliu nerekomenduosime, nes toks eismas bus pats brangiausias ir nepatogiausias. Ta miesto dalis labai patogi atvažiuoti viešuoju transportu. Taip pat bus sutvarkytas Mamutų parkas, kuomet atėjimas pėsčiomis iš miesto centro irgi bus patogus.

„Pagal rizikų matricą indeksacija yra 16,2 mln. eurų, dėl nenumatytų aplinkybių turime šiek tiek daugiau nei 9 mln. eurų, kas be PVM (pridėtinės vertės mokesčio – ELTA) sudaro beveik 25,5 mln. eurų. Kadangi visus skaičius su PVM pateikiame, tai skaičius su PVM yra 27,1 mln. eurų, tai galutinė suma, kuria indeksuojame visą statybų eigą“, – antradienį Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto posėdžio metu teigė A. Bužinskas.

„Savivaldybė dengia 17,1 mln. eurų, ministerija 10 mln. eurų ir 9,5 mln. eurų dengia koncesininkas“, – pažymėjo jis.

A. Bužinskas aiškino, kad kainos indeksavimui yra labai du aiškūs pagrindai, numatyti sutartyje – tai rizikos matrica bei nenumatytos aplinkybės.

„Kainos indeksavimui yra labai aiškūs du pagrindai, visų pirma rizikos matrica, pagal kurią indeksuojame ir antras punktas – nenumatytų aplinkybių. Remiantis šiais dvejais sutarties punktais ateiname į indeksaciją ir teikiame ją tarybai“, – kalbėjo konservatorius.

„Faktas, kad statybų sąnaudų elementų kainų pokytis lyginant 2022 m. sausį, kuomet buvo pateiktas įpareigojantis pasiūlymas, buvo 113, 2022 m. liepą, kuomet sutartis įsigaliojo, jis buvo 146. Šiuo metu SSKI vis dar auga, jei imtume dabartinį, dar daugiau turėtume indeksuoti“, – teigė jis.

Papildomų darbų, t. y. 3 tūkst. papildomų vietų stadione ir universalios arenos statybų, vertė siekia 10,8 mln. eurų be PVM.

A. Bužinsko pristatytose skaidrėse nurodoma, kad beveik 36 mln. eurų būtų galima sutaupyti skolinantis tik 2 m., o ne 22 m., kaip planuota anksčiau, tad Nacionalinis stadionas su visu daugiafunkciu kompleksu turėtų kainuoti maždaug 2,4 mln. eurų daugiau nei planuota, t. y. 158,4 mln. eurų.

Dėl šių pokyčių Vilniaus miesto savivaldybės taryba turėtų apsispręsti vasario 28 d. posėdyje.

Kontrolės komitetas projekto pokyčiams nepritarė, kreipėsi į VPT

Sostinės savivaldybės Kontrolės komitetas, kurio daugumą sudaro opozicijos nariai, vis tik kritiškai vertino pristatytus projekto pokyčius ir nusprendė kreiptis į Viešųjų pirkimų tarnybą (VPT) dėl teisinio įvertinimo.

„Prieš“ sprendimą kreiptis į VPT balsavo vienintelis „laisvietis“ Skirmantas Tumelis. „Už“ kreipimąsi pasisakė komiteto pirmininkas Jaroslavas Kaminskis bei komiteto nariai Vytautas Sinica, Aleksandras Nemunaitis ir Antanas Zabulis.

Kaip skelbta anksčiau, Nacionalinio stadiono projektą Vilniuje iš kapitalo fondų valdytojos „BaltCap“ ketina perimti nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Hanner“. Be to, daugiafunkciame komplekse Šeškinėje turėtų atsirasti universali kultūros ir sporto renginiams tinkama arena, o pačiame stadione 3 tūkst. (iki 18 tūkst.) didinamas vietų skaičius.

ELTA primena, kad „BaltCap“ šiuo metu susiduria su reputacijos problemomis, po to, kai paaiškėjo, kad buvęs fondo partneris Šarūnas Stepukonis galėjo pasisavinti apie 40 mln. eurų ir bent dalį jų pralošti kazino.

„Hanner“ savininkas Arvydas Avulis nurodo, kad stadiono statybas galėtų užbaigti 2026 m.

Visą daugiafunkcį kompleksą sudaro Nacionalinis stadionas su sporto muziejumi viduje, sporto centras su krepšinio, rankinio, gimnastikos, bokso salėmis, trys futbolo treniruočių aikštės, tarptautinės kategorijos lengvosios atletikos stadionas su futbolo aikšte, lengvosios atletikos apšilimo zona su mėtymo sektoriais, kultūros centras su biblioteka ir 300 vietų vaikų darželis.

„Apskritai šį projektą mes žadame finansuoti iš savo investicinio biudžeto, apskritai nesiskolinant (...) Mano nuomone, miestas su dabartiniu biudžetiniu pajėgumu, su augančiu gyventojų skaičiumi tokią investiciją išsimokėti per dvejus metus yra pajėgus“, – antradienį LRT televizijos laidoje „Dienos tema“ sakė A. Bužinskas.

Jo teigimu, bendra komplekso koncesijos kaina po indeksavimo siektų 158,4 mln. eurų – apie 2,4 mln. eurų didesnė nei iki indeksavimo. Indeksavus vien statybos kainą ji didės apie 38 mln. eurų – nuo 94,5 mln. eurų iki maždaug 132,5 mln. eurų, iš kurių apie 28 mln. eurų padengs savivaldybė ir Vyriausybė, o dar apie 10-11 mln. eurų  – naujoji koncesininkė „Hanner“. 

A. Bužinskas sako, kad bendra koncesijos suma nesmarkiai didėtų dėl to, kad statyboms po indeksacijos brangstant, savivaldybė apie 35 mln. eurų sutaupytų, greičiau – per dvejus metus – išsimokėjusi koncesininkei.

„Mes radome galimybę, kaip sutaupyti kaštus kitoje eilutėje, tai yra ties skolinimosi palūkanomis, anksčiau tie kaštai buvo numatyti per 22 metus išsimokant buvo beveik 52 milijonai eurų, mes išsimokėsime šį projektą per dvejus metus, tai kainuos miestui 15,78 milijono eurų“, – kalbėjo A. Bužinskas.

Praėjusį penktadienį pranešta, kad projektą iš ligšiolinės jo koncesininkės ir statytojos – investicijų bendrovės „BaltCap“ – perima Arvydo Avulio valdoma nekilnojamojo turto bendrovė „Hanner“.

Vilniaus meras Valdas Benkunskas penktadienį pranešė, kad stadiono statybos kaina indeksuojama 40,4 proc. (be finansavimo ir operavimo kaštų), iš jų savivaldybė ir Vyriausybė padengtų 28,7 proc., o likusią dalį – 11,6 proc. – koncesininkė, kuri ją dengtų iš apyvartinių lėšų ir pelno. 

Pasak Vilniaus mero, 10 mln. eurų suma, kurią per 22 metus koncesininkui už valdymo paslaugas sumokės savivaldybė, pagal naują sutartį su „Hanner“ nesikeis, tuo metu atsiskaityti su koncesininke numatoma per dvejus, o ne per 22 metus, taip sutaupant apie 35 mln. eurų. 

Vilniaus savivaldybė ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija su įmone „Vilniaus daugiafunkcis kompleksas“ yra pasirašę 280 mln. eurų bendros vertės 25 metų trukmės koncesijos sutartį, o statybas pernai rudenį jau pradėjo bendrovė „Naresta“.

V. Benkunskas akcentuoja, kad įvardijama bendra 280 mln. eurų projekto suma apima koncesininko pajamas išdaugiafunkcio komplekso veiklos per visus sutarties trukmės metus.

Daugiafunkcis kompleksas Šeškinėje, greta „Akropolio“ užims daugiau nei 228 tūkst. kv. metrų teritoriją.

Pasak V. Benkunsko, pagal naują sutartį projekto partneriai – miesto savivaldybė bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerija – įsigyja papildomų darbų: stadiono vietų skaičius didinamas nuo 15 tūkst. iki 18 tūkst., sporto centras bus pertvarkytas įrengiant universalią areną, tinkamą kultūros ir sporto renginiams. 

„Vietoje 156,06 mln. eurų kainuos 158,42 mln. eurų su PVM. Mums pavyko susitarti tik dėl 2,365 mln. Eur pabrangimo“, – antradienį socialiniame tinkle paskelbė jis.

A. Bužinskas pastebėjo, kad į šią kainą įeina ne tik stadionas su sporto muziejumi viduje, bet ir sporto centras su krepšinio, rankinio, gimnastikos, bokso salėmis, trys futbolo treniruočių aikštės, tarptautinės kategorijos lengvosios atletikos stadionas su futbolo aikšte, lengvosios atletikos apšilimo zona su mėtymo sektoriais, kultūros centras su biblioteka ir 300 vietų vaikų darželis.

„Dar vasarį tarybai siūlysime svarstyti galimybę didinti Nacionalinio stadiono vietų skaičių iki 18 tūkst. Taip pat bus svarstoma sporto centre, kuriame šiuo metu numatytos 6 krepšinio aikštės treniruotėms, vietoje 4 aikštelių įrengti universalią 5 tūkst. vietų salę.

Papildomų darbų kainą realiai kompensuojame sutaupydami iš skolinimosi palūkanų – sumažinę mokėjimo terminą nuo 22 metų iki 2 metų sutaupome 35,86 mln. Eur. Skolinimosi palūkanos mums kainuos 15,78 mln. Eur vietoj 51,65 mln. Vilniaus miesto investicinis biudžetas tokią sumą yra pajėgus įveikti it be papildomo skolinimosi“, – teigė jis.

A. Bužinskas dar pridūrė, kad faktinis statybos kaštų pokytis nuo pasiūlymo pakeitimo iki sutarties įsigaliojimo siekia 40,35 proc.

„28,71 indeksuos miestas kartu su ministerija, likę 11,64 proc. yra koncesininko rizika. Tokios sąlygos yra numatytos sutartyje ir mes privalome jų laikytis“, – sakė savivaldybės administracijos direktorius.

Nacionalinio stadiono projektą Vilniuje iš kapitalo fondų valdytojos „BaltCap“ perėmė nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Hanner“. ELTA primena, kad „BaltCap“ yra susidūrusi su reputacijos problemomis, po to, kai paaiškėjo, kad buvęs fondo partneris Šarūnas Stepukonis kazino galėjo pralošti daugiau nei 30 mln. eurų.

„Hanner“ savininkas Arvydas Avulis nurodo, kad stadiono statybas ketina baigti 2026 m.

„Mačiau sklando nuogąstavimai, kad neatlaikys asfaltas ar Gedimino pr. trinkelės. (...) „Grindos“ barstytuvai ir kita technika sveria ženkliai daugiau už šiandien atvažiavusius traktorius, o jų kiekis mūsų taip pat negąsdina.

Keliais gali važiuoti tik tos transporto priemonės, kurių ašiai tenka ne didesnė nei 11,5 tonos apkrova. Būtent taip ir yra suprojektuoti visi keliai. O jei po šio renginio bus padaryta žala miesto infrastruktūrai, organizatoriai privalės padengti tvarkymo išlaidas. Puikus to pavyzdys – Kariuomenės paradas, kuomet nesėkmingai parkuojantis buvo išmalti Upės g. esantys bortai“, – socialiniame tinkle nurodė A. Bužinskas.

Planuojama, kad ūkininkų protesto akcija Vilniuje vyks sausio 23–26 dienomis. Trečiadienį numatomas piketas prie Vyriausybės. Dėl to miesto centre bus ribojamas eismas.

Atitinkamas savivaldybės paraiškas patvirtino Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA), ketvirtadienį pranešė savivaldybė.

Taikos g. 99 esantis lopšelis-darželis „Justinukas“ ir du daugiabučiai, stovintys Tuskulėnų g. 6 ir Antakalnio g. 91 bus modernizuojami taikant modulinės (skydinės) renovacijos principus.

Pasak savivaldybės, kadangi modulinei renovacijai dažniausiai naudojami mediniai skydai, ji laikoma draugiškesne aplinkai. Be to, tokią renovaciją galima atlikti nepriklausomai nuo metų laiko.

„Žiemą renovacijos procesai stoja, todėl tokios alternatyvos, kaip pastatų atnaujinimas skydais, gali spręsti šią problemą. Tikimės, kad būtent tokio tipo renovacija paspartins procesus sostinėje, o šiuo pavyzdžiu paseks ir kiti Lietuvos miestai“, – pranešime teigia Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Adomas Bužinskas.

Tikimės, kad būtent tokio tipo renovacija paspartins procesus sostinėje, o šiuo pavyzdžiu paseks ir kiti Lietuvos miestai.

 

Dviejų bandomųjų pavyzdinių daugiabučių atnaujinimui skirta apie 2,5 mln. eurų. Vienas iš jų statytas 1986 metais, kitas – 1965-aisiais. Pasak savivaldybės, abu pastatai „seniai reikalauja rūpesčio ir nuolatinės priežiūros“.

Planuojama, kad po modernizavimo abu jie pasieks A energinę klasę ir sutaupys daugiau nei 70 procentų šilumos energijos.

Vilniaus Justiniškių mikrorajono lopšelis-darželis „Justinukas“ duris atvėrė 1985 metais. Nuo statybos pradžios šis pastatas neatnaujintas, jo būklė prasta.

Planuojama, kad po atnaujinimo bus pasirūpinta darželio bendra išvaizda, senais vamzdynais, apšvietimu, sutvarkytos vidaus patalpos, įėjimas pritaikytas žmonėms su negalia. Ant darželio stogo taip pat numatoma įrengti saulės elektrinę. Pastatas, planuojama, pasieks A energetinę klasę, bus sutaupytą ne mažiau nei 60 proc. šilumos energijos.

Skaičiuojama, kad bendros investicijos į tokį projektą sieks apie 3,4 mln. eurų. Jis bus įgyvendintas APVA ir Vilniaus savivaldybės lėšomis.

Pasak savivaldybės, pasaulyje modulinė (skydinė) renovacija praktikuojama jau seniai, o jos pavyzdžių gausu Vokietijoje, Olandijoje, Prancūzijoje, Estijoje ir kitose Europos šalyse.

VTEK nagrinėjo situaciją, kai L. Koriznienė ir A. Bužinskas 2022 metų rugsėjį vyko į komandiruotę Majamyje dalyvauti tarptautinėje išmaniojo miesto parodoje. Komisija konstatavo, kad vieną iš dienų užuot dalyvavę šios konferencijos renginiuose ir išvykę į su tarnybinės komandiruotės tikslais nesusijusį Ki Vesto miestą Vilniaus valdininkai pažeidė prievolę sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas.

Taip pat, VTEK teigimu, A. Bužinskas, grįžęs ir pateikęs Vilniaus miesto savivaldybės administracijai apmokėti kelionės į Ki Vesto miestą kuro bei automobilio stovėjimo išlaidas, pažeidė prievolę nesinaudoti savivaldybių valdomu turtu ne tarnybinei veiklai bei prievolę nesinaudoti tarnybinėmis pareigomis asmeninei naudai gauti.

„Siekiant užtikrinti skaidrumą bei didinti pasitikėjimą valstybe, nedera naudotis komandiruotėmis asmeniniams poreikiais tenkinti, pavyzdžiui, užsiimti pažintiniu ar poilsiniu turizmu, pramogomis, kelionėmis ir panašiai. Toks elgesys pasinaudojant tarnybinėmis pareigomis mažina gyventojų pasitikėjimą valstybės ir savivaldybių institucijomis“, – sako VTEK pirmininkas Gediminas Sakalauskas.

L. Koriznienė ir A. Bužinskas praėjusių metų rugsėjį buvo komandiruoti į JAV, Majamyje, vykusią tarptautinę išmaniojo miesto parodą „Smart city Expo“, tačiau naujienų portalas „Delfi“ išsiaiškino, kad tuo pačiu metu jie išsinuomojo kabrioletą „Ford Mustang“ ir už savivaldybės lėšas nuvyko kurortinį miestelį Ki Vestą.

Vilniaus miesto savivaldybės duomenimis, visos komandiruotės į JAV išlaidos siekė 10,9 tūkst. eurų.

A. Bužinskas išvyką į Ki Vestą bei savivaldybei apmokėti pateiktas išlaidas pavadino klaida. Jis ir L. Koriznienė, pasak savivaldybės atstovų, grąžino iš viso 243 eurus, susijusius su išvyka į minėtą kurortą.

A. Bužinskas dabar eina Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus, L. Koriznienė – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Organizacijos vystymo grupės vadovės pareigas.

Portalo duomenimis, į parodą Majamyje vykęs A. Bužinskas ir tuometinė administracijos direktorė Lina Koriznienė antrą atvykimo dieną išvažiavo į Ki Vesto miestą, o sąskaitą apmokėti pateikė savivaldybei.

Pernai rugsėjo 10-17 dienomis L. Koriznienė su A. Bužinsku buvo komandiruoti į JAV, Majamyje, vykusią tarptautinę išmaniojo miesto parodą „Smart city Expo“.

„Delfi“ gauti dokumentai rodo, kad nors savivaldybės tarnautojai apsigyveno viešbutyje, kuris nuo parodų centro, kur vyko renginys, yra nutolęs vos apie 400 metrų, visam viešnagės JAV laikui A. Bužinsko vardu buvo išnuomotas „Ford Mustang“ kabrioletas, kuriuo per šešias dienas savivaldybės tarnautojai nuvažiavo 832 kilometrus.

Nereikėjo mums ten važiuoti ir tai yra mūsų klaida ir dar didesnė klaida buvo apskritai tas išlaidas pateikti kaip kelionės išlaidas.

Portalas skelbia taip pat gavęs duomenų, įrodančių, kad rugsėjo 12 dieną, kai A. Bužinskas ir L. Koriznienė jau turėjo dalyvauti įžanginiuose renginiuose Majamyje, šis automobilis stovėjo turistų traukos objekte – Ki Vesto mieste.

„Nereikėjo mums ten važiuoti ir tai yra mūsų klaida ir dar didesnė klaida buvo apskritai tas išlaidas pateikti kaip kelionės išlaidas. Dėl to tikrai apmaudu ir dėkojame jums, kad jūs tą klaidą mūsų pastebėjote. Turėjo nevažiuoti, o nuvažiavus turėjome neteikti, dėl to labai apgailestauju“, – portalui teigė A. Bužinskas.

Jis ir L. Koriznienė, pasak savivaldybės atstovų, grąžino iš viso 243 eurus, susijusius su išvyka į Ki Vestą.

Anot savivaldybės, visos komandiruotės išlaidos siekia 10,9 tūkst. eurų.

„Savivaldybė fiksuoja kiek kitokius pažeidimus nei policija. Policija savo ruožtu nustatinės žmonių skaičiaus pažeidimus ar tuos žmones, kuriems pasirodė gera idėja mėtyti akmenis į policijos pareigūnus. Savivaldybė labiau žiūri į ūkinius reikalus. Renginio organizatoriai buvo įsipareigoję sutvarkyti teritoriją po renginio, tas nebuvo padaryta. Vien tai miestui kainavo virš tūkstančio eurų. Ta sąskaita bus pateikta organizatoriams, nes tai buvo jų atsakomybė“, – sakė A. Bužinskas.

„Taip pat fiksavome daug rinkliavos pažeidimų, buvo daug priparkuotų automobilių, kurie nesusimokėjo už tą laiką. Taip pat fiksavome Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimus – automobiliai ant šaligatvių, perėjų. Žmonės, greičiausiai atvažiavę iš regionų, nustebo, kad nėra, kur automobilio priparkuoti. Tai mes miesto biudžetą papildysim – beveik virš 300 baudų esame išrašę. Neskatiname taip elgtis, bet ir labai neliūdime“, – kalbėjo Vilniaus savivaldybės atstovas.

„Organizatorius yra vienas. Tas, kuris prašė leidimo savivaldybėje. Mes iš jo tos atsakomybės ir reikalausime. Mes, kaip savivaldybė, galime prašyti tik atlyginti patirtą žalą. Mes tikrai laikysimės principinės pozicijos. Bardaką mieste padarius reikia atsakyti už savo veiksmus“, – teigė A. Bužinskas.

Gal pavardės formaliai ir keičiasi, bet veidai lieka tie patys.

„Protestas parodė, kad dabartiniai įstatymai, kurie apibrėžia susirinkimų teisę, iš principo yra ne iki galo veiksnūs, nes savivaldybė turi visas teises išduoti leidimą, o išdavus leidimą nebeturi jokių galimybių vienaip ar kitaip užkardyti vykstančių pažeidimų. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl mes patys inicijuosime susirikimus, įstatymų pakeitimus ir teiksime juos Seimui. Lygiai taip pat matome, kad dabartiniame hibridinio karo kontekste, į susirinkimų išdavimo procesą mes norėtume įtraukti ir Valstybės saugumo departamentą. Į juos jau kreipėmės raštu dėl būsimų mitingų“, – komentavo jis.

„Taip pat iki šiol į ateitį išduotus visus leidimus susirikimams atšauksime ir persvarstysime iš naujo, nes matome, kad kontekstas pačioje valstybėje pasikeitęs ir matome, kad yra rizika, kad mitingai gali baigtis panašia eiga, tad juos svarstysime iš naujo. Jeigu nuspręsime leidimų neišduoti, tai greičiausiai visas aiškinimas persikels į teismą“, – pridūrė.

Anot jo, tie patys organizatoriai buvo suplanavę ir daugiau susirinkimų rudenį: „Gal pavardės formaliai ir keičiasi, bet veidai lieka tie patys“.

„Jeigu nusiperki automobilį, daeina nusipirkti padangas ir įsipilti benzino – lygiai taip pat, kai organizuoji susirinkimą, tu įsipareigoji sutvarkyti renginio vietą, o jeigu tavo susirinkimas baigėsi riaušėmis ir tu dėl to nematai jokių problemų, ir net nematai problemų, kad visa miesto dalis, kurioje vyko tavo susirinkimas, yra nusiaubta, tai savivaldybė mato šioje vietoje problemą ir tikrai nežada dalinti tos sąskaitos visiems Vilniaus miesto gyventojams, nes tai tiesiog būtų nesąžininga jų atžvilgiu. Manau, kad jeigu 20 tūkst. vilniečių atvažiuotų į Pumpėnus, padarytų kažkokį festivalį ir paprašytų miestelio susimokėti, jie irgi jaustųsi nesąžiningai. Mes turime teisę reikalauti atsakomybės“, – sakė A. Bužinskas.

„Paguoda ta, kad likę susirinkimai šiam momentui yra atšaukti. Suprantame, kad žmonės turi teisę rinktis, turi teisę reikšti nuomonę ir tikrai apgailestauju dėl tų žmonių, kurie planuoja susirinkimus ir dabar yra nežinioje, nes tam tikri asmenys tai daro neatsakingai“, – kalbėjo Vilniaus savivaldybės atstovas.