Aukščiausiasis Teismas gegužės pabaigoje priėmė nagrinėti skundą, tačiau, kaip prašė advokatas Adomas Liutvinskas, iki skundo išnagrinėjimo nuosprendžio vykdymo nesustabdė.

„Nuosprendžio vykdomo stabdymas yra išimtis, nuosprendžio vykdymas stabdomas tuo atveju, jeigu vykdymas gali sukelti sunkius, neatkuriamus padarinius, pažeisti viešąjį interesą“, – BNS sakė teismo atstovė Rimantė Kraulišė.

Gegužę įsiteisėjus teismo nuosprendžiui A. Paleckis buvo sulaikytas policijos ir pristatytas į bausmės atlikimo vietą. Teismo skirtą laisvės atėmimo bausmę jis atlieka Kauno tardymo izoliatoriuje. 

Buvęs Socialistinio liaudies fronto vadovas ir jo advokatai teismų prašė jį išteisinti.

„Prašome objektyvaus, nešališko ir teisingo teismo, prašome išteisinimo“, – BNS sakė nuteistojo advokatas A. Liutvinskas.

Bylos nagrinėjimo posėdis Aukščiausiajame Teisme kol kas nepaskirtas.

A. Paleckis neseniai pranešė steigiantis naują kairiosios pakraipos partiją „Teisingumo aušra“, taip pat norintis dalyvauti prezidento rinkimuose.

Gegužės pradžioje Apeliacinis teismas paliko galioti pernai liepą Šiaulių apygardos teismo A. Paleckiui skirtą šešerių metų laisvės atėmimo bausmę.

18 mėnesių, kuriuos jis praleido būdamas suimtas per ikiteisminį tyrimą ir laukdamas teismo nuo 2018 metų spalio iki 2020 metų balandžio, įskaičiuojami į teismo nuosprendžiu skirtos bausmės laiką. Tai reiškia, kad A. Paleckis turėtų kalėti apie penkerius metus.

Pasak Generalinės prokuratūros, nuo 2017 metų vasario iki 2018 metų spalio A. Paleckis bei vilnietis verslininkas Deimantas Bertauskas, veikdami organizuotoje grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu Rusijos žvalgybos darbuotoju ir kitais Rusijos piliečiais, vienas iš kurių teismo pripažintas kaltu Sausio 13-osios byloje, Lietuvoje už piniginį bei kitokį atlygį rinko Rusijos žvalgybą dominančią informaciją.

Kaltinamiesiems, kaip teigia prokuratūra, buvo suformuotos užduotys rinkti informaciją apie Sausio 13-osios bylą tyrusius pareigūnus ir teisėjus, taip pat informaciją apie kitas su Rusijos agresija prieš Lietuvą 1990–1991 metais susijusias bylas.

Rteismas D. Bertauską atleido nuo baudžiamosios atsakomybės, jo byla nutraukta. Teismas paskelbė, kad jo geranoriškas parodymų davimas turėjo esminę reikšmę atskleidžiant Rusijos žvalgybos subjektų neteisėtą veiklą Lietuvoje.

Praėjusiame dešimtmetyje A. Paleckis buvo nuteistas už sovietų agresijos neigimą per 1991 metų Sausio 13-osios įvykius, kai pareiškė, kad tądien „saviškiai šaudė į savus“.

A. Paleckis yra dirbęs Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje, Seimo pirmininko pavaduotojo patarėju, Vilniaus vicemeru, 2004–2007 metais ėjo Seimo nario pareigas.

„Prašau išteisinti, nėra šnipinėjimą patvirtinančių įrodymų, nepadaryta jam inkriminuota nusikalstama veika“, – per posėdį antradienį Šiaulių apygardos teisme sakė advokatas.

Advokatas mano, kad jo klientas persekiojimas dėl įsitikinimų, savo politinių pažiūrų.

„Kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu organizuotoje grupėje, nepatvirtinti pamąstymai, niekaip neatskleidžia ginamojo tyčios šnipinėti Rusijos naudai, neįmanoma susigaudyti nuo ko gintis, klampūs kaltinimai. (...) Kodėl reikėjo A. Paleckį įmurkdyti į šnipinėjimo, kurio nebuvo, dumblyną?“ – teisme sakė advokatas.

Byloje A. Paleckis su verslininku Deimantu Bertausku kaltinami šnipinėjimu kitos valstybės naudai, veikiant organizuotoje grupėje. Buvęs politikas kaltę neigia ir tvirtina atlikęs žurnalistinį tyrimą. D. Bertauskas kaltę pripažįsta.

Pasak Generalinės prokuratūros, nuo 2017 metų vasario iki 2018 metų spalio kaltinamieji, veikdami organizuotoje grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu Rusijos žvalgybos darbuotoju ir kitais Rusijos piliečiais, vienas iš kurių teismo pripažintas kaltu Sausio 13-osios byloje, Lietuvoje už piniginį bei kitokį atlygį galbūt rinko Rusijos žvalgybą dominančią informaciją.

Kodėl reikėjo A. Paleckį įmurkdyti į šnipinėjimo, kurio nebuvo, dumblyną?

Kaip kitoks atlygis nurodoma pagalba užmezgant kontaktus su Rusijos politinės partijos atstovais, siekiant vienos iš Lietuvos registruotų partijų finansavimo, taip pat – pagalba užmezgant verslo kontaktus.

Kaltinamiesiems, kaip teigia prokuratūra, buvo suformuotos užduotys rinkti informaciją apie Sausio 13-osios bylą tyrusius pareigūnus ir teisėjus, taip pat informaciją apie kitas su Rusijos agresija prieš Lietuvą 1990–1991 metais susijusias bylas.

Be kita ko, kaltinamieji turėjo rasti Lietuvos institucijose dirbančių asmenų, kurie už neteisėtą piniginį atlygį Lietuvos teisėsaugos institucijoms pateiktų tikrovės neatitinkančią informaciją apie Sausio 13-osios byloje nuteisto Jurijaus Melio sveikatos būklę – siekta, kad tai turėtų įtakos jam skirto suėmimo pakeitimui į švelnesnę kardomąją priemonę ar kitaip palengvinti J. Melio kalinimą.

Teismas posėdį tęs po pietų.

Šioje byloje liudytoju šiemet vasarį apklaustas buvęs Lietuvos liaudies partijos (LLP) laikinasis pirmininkas, politikės Kazimiros Prunskienės sūnus Vaidotas Prunskus teismui pasakojo 2017 metų gegužę vienos Maskvos įmonės patalpose kartu su A. Paleckiu ir Deimantu Bertausku susitikęs su buvusiu KGB grupės „Alfa“ vadovu M. Golovatovu. Pastarasis vėliau Sausio 13-osios byloje už akių buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme.

Buvęs LLP pirmininkas teigė, kad šiame susitikime buvo kalbama apie verslo reikalus bei tvirtino domėjęsis kaimo turizmo verslo galimybėmis. Jis taip pat tvirtino manęs, kad Lietuvos liaudies partija buvo „dvasiškai pasmerkta“, todėl neturėjęs jokių politinių interesų.

Jis pažymėjo pagal jų bendravimą susidaręs įspūdį, kad M. Golovatovas su A. Paleckiu ir D. Bertausku buvo pažįstami jau anksčiau.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vedėja Julija Samorokovskaja portalo žurnalistus informavo, kad policija gavo pareiškimą ir iš V. Jagėlo. „Jo pareiškimas priimtas ir nagrinėjamas, kol kas sprendimas nepriimtas. Ikiteisminis tyrimas kol kas  vyksta jo atžvilgiu“, – situaciją komentavo policijos atstovė.

Jam ranka buvo gana rimtai perpjauta. Internete nuotraukos buvo, kiek pamenu ir apdraskytas, ir apdaužytas.

V. Jagėlo advokatas Adomas Liutvinskas patvirtino, kad MMA kovotojas policijai yra pateikęs pareiškimą – pasak V. Jagėlo jam peiliu buvo sužalota ranka. „Taip, yra pateikęs. Jam ranka buvo gana rimtai perpjauta. Internete nuotraukos buvo, kiek pamenu ir apdraskytas, ir apdaužytas. Tokia situacija“, – kalbėjo A. Liutvinskas.

„Jis atiminėjo peilį, kur jį puolė su peiliu ir jam buvo ranka perpjauta gana rimtai“, – tvirtino V. Jagėlo advokatas.

A. Liutvinskas pridūrė, kad taip pat bus apklausti ir visi tąnakt bute buvę asmenys. „Žinoma, bus apklausiami visi. Tos aplinkybės... Jas reikia sudėlioti taip, kaip jos buvo, o ne taip, kaip nupasakojo viena pusė, nes jis įtariamas, kad be priežasties ėmė ir apkūlė. O ten priežastis buvo rimta“, – portalo žurnalistams kalbėjo specialistas.

Paprašytas plačiau pakomentuoti konflikto priežastis, A. Liutvinskas pateikė tokią pačią versiją, kaip ir V. Jagėlo – MMA kovotojas gynė savo merginą. „Ką čia komentuoti. Jis savo merginą gynė, nuo to ir prasidėjo. Kaip visuomet, visi nemalonumai vyrams dažniausiai būna per moteris“, – teigė advokatas.

Ką čia komentuoti. Jis savo merginą gynė, nuo to ir prasidėjo. Kaip visuomet, visi nemalonumai vyrams dažniausiai būna per moteris.

„Paskui kuo greičiau pasitraukė iš tos vietos, kad nekiltų daugiau ten nesusipratimų ir viskas. Tuo ir baigėsi tas konfliktas, labai trumpas buvo“, – situaciją komentavo A. Liutvinskas.

Advokatas pridūrė, kad po konflikto V. Jagėlo su nukentėjusiais asmenimis daugiau nebendravo – MMA kovotojui tai yra uždrausta. 

A. Liutvinskas paneigė ir viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją, kad V. Jagėlo vienai iš bute buvusių merginų sužalojo pirštą. „Mergina persipjovė pati tą pirštą, o ne jis perpjovė. Kadangi ji su peiliu šokinėjo prieš jį tai kai atiminėjo jam ranka buvo sužalota, o ta galėjo pirštą susižaloti. Čia situacija kiek kitokia, negu buvo nupaišyta“, – kalbėjo V. Jagėlo advokatas.

Redakcijos archyvo nuotr.

Gresia ir laisvės atėmimas

Savaitės pradžioje Samorokovskaja informavo, jog dėl kruvino incidento MMA kovotojui pareikšti įtarimai pagal du Baudžiamojo kodekso straipsnius. „Dėl įvykio atliekamas ikiteisminis tyrimas, asmeniui pareikšti įtarimai dėl nesunkus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo. Už nesunkų sveikatos sutrikdymą asmeniui gresia laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų, o fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų“, – portalą informavo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vedėja Julija Samorokovskaja.

Policijos atstovė pridūrė, kad šiuo metu yra atliekami procesiniai veiksmai, vakarėlyje dalyvavę asmenys apklausinėjami, tikslinamos aplinkybės.

Bus pavesta pradėti administracines teisenas dėl karantino sąlygų pažeidimo visiems dalyvavusiems asmenims.

„Taip pat bus pavesta pradėti administracines teisenas dėl karantino sąlygų pažeidimo visiems dalyvavusiems asmenims“, – portalo žurnalistams teigė J. Samorokovskaja.

Administracinių nusižengimų kodeksas už karantino pažeidimus numato baudą nuo 500 iki 1 tūkst. eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 1,5 tūkst. iki 6 tūkst. eurų. Pirmą kartą skiriama pusė minimalios baudos.

Kruvinas Naujųjų metų sutikimas

Primename, kad sausio 1-osios rytą socialiniame tinkle „Facebook“ pradėjo plisti nuotraukos, kaip atrodo V. Jagėlo sumuštos moterys bei aplinka, kurioje įvyko incidentas.

V. Jagėlo, Naujųjų metų naktį praleidęs areštinėje, kitą vakarą pripažino, kad sužalojo dvi moteris ir vyrą, tačiau tvirtino, kad incidento metu tik gynė save ir draugę, informuoja portalas delfi.lt.

Kovotojas teigė, kad į butą, kuriame vėliau ir įvyko incidentas, jis su drauge atvyko švęsti Naujųjų metų. Tačiau vėliau vakarėlis pasisuko nemalonia linkme, o galiausiai baigėsi kruvinu išpuoliu. „Prie mano draugės priekabiavo, o man du kartus smogė į galvą, paskui puolė su peiliu, ką turėjau daryti – apsisukti ir išeiti?“ – portalo delfi.lt žurnalistams pasakojo V. Jagėlo.

MMA kovotojas teigė, kad konfliktas kilo tada, kai jis pamatė, jog prie jo draugės priekabiauja Viktorijos, merginos, kurios namuose ir buvo susirinkta švęsti Naujųjų metų, draugas. „Tada tas vaikinas man smogė du kartus į veidą. Aš jam kirtau atgal – du ar tris kartus“, – pasakojo V. Jagėlo.

Pasak V. Jagėlo, tuomet iš virtuvės atbėgo kita mergina – ji rankose laikė peilį. MMA kovotojas jį atėmė ir sudavė merginai du smūgius.

„O Viktorijos išvis nemušiau“, – portalo delfi.lt žurnalistams pridūrė V. Jagėlo.

Lietuvos generalinė prokuratūra teigia iki pirmadienio darbo dienos pabaigos negavusi patvirtinimo apie Maskvos teismo sprendimą netaikyti suėmimo buvusiam Ūkio banko didžiausiam akcininkui Vladimirui Romanovui.

„Kol kas jokios oficialios informacijos nesame gavę“, - BNS sakė Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Rita Stundienė.

V.Romanovo advokatas Adomas Liutvinskas BNS penktadienį sakė, jog V.Romanovui jokia kardomoji priemonė nepaskirta.

V.Romanovas pastarosiomis dienomis gulėjo vienoje Maskvos ligoninių, o kadangi buvo sulaikytas, jį ten saugojo pareigūnai.

Rusijos naujienų agentūra „Interfax“ praėjusį trečiadienį pranešė, jog V.Romanovas buvo sulaikytas praėjusį pirmadienį 48 valandoms, vėliau jo laisvės suvaržymas pratęstas 72 valandoms
Lietuvos prokurorai praėjusį trečiadienį patvirtino gavę oficialų pranešimą iš Rusijos, kad V.Romanovas sulaikytas. Lietuva dar kartą patikino Rusijos prokurorus, jog palaikys prašymą dėl V.Romanovo ekstradicijos.

Pernai gegužę iš Lietuvos dingusio verslininko Lietuva ieško dėl įtarimų didelės vertės turto pasisavinimu ir iššvaistymu.

Maskvos teismas penktadienį nusprendė netaikyti suėmimo buvusiam Ūkio banko didžiausiam akcininkui Vladimirui Romanovui.

„Jokia kardomoji priemonė nepaskirta - tokią informaciją aš gavau advokato Maskvoje. Prokuratūros argumentai teismo neįtikino“, - BNS sakė V.Romanovo advokatas Adomas Liutvinskas.

Jis teigė nežinantis, ar V.Romanovas toliau gydosi ligoninėje.

V.Romanovas pastarosiomis dienomis gulėjo vienoje Maskvos ligoninių, o kadangi buvo sulaikytas, jį ten saugojo pareigūnai.

Rusijos naujienų agentūra „Interfax“ trečiadienį pranešė, jog V.Romanovo sulaikymas pratęstas 72 valandoms. 48 valandoms jis buvo sulaikytas praėjusį pirmadienį.

Lietuvos prokurorai trečiadienį patvirtino gavę oficialų pranešimą iš Rusijos, kad V.Romanovas sulaikytas. Lietuva dar kartą patikino Rusijos prokurorus, jog palaikys prašymą dėl V.Romanovo ekstradicijos.

Pernai gegužę iš Lietuvos dingusio verslininko Lietuva ieško dėl įtarimų didelės vertės turto pasisavinimu ir iššvaistymu.