Tokį sprendimą  parlamentarai priėmė bendru sutarimu. Seimas palaikė Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto siūlymą projektą atmesti, nes tai yra reglamentuota įstatymus įgyvendinančiais teisės aktais. Be to, kaip nurodė komitetas, siūlomam teisiniam reguliavimui įgyvendinti reikėtų papildomų apie 100 tūkstančių eurų valstybės biudžeto lėšų ir jis apkrautų Lietuvos gyventojus papildoma administracine našta.

Įstatymo projektas buvo parengtas siekiant labiau automatizuoti pašto korespondencijos siuntimą, sumažinti patiriamus nuostolius dėl nepristatytų pašto siuntų.

Galiojančiame Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatyme pašto kodas, kaip gyvenamosios vietos adreso duomuo, nėra numatytas.

Daugiausia – 498 – netikslių adresų yra Garliavos apylinkių, Zapyškio (488) ir Vilkijos apylinkių (467) seniūnijose, mažiausia – Kulautuvos (3), Kačerginės (8) ir Vilkijos (10) seniūnijose.

Pasak Registrų centro atstovo spaudai Mindaugo Samkaus, netikslus deklaruotos gyvenamosios vietos adresas gali sukelti rimtų rūpesčių. „Asmenys, netiksliai deklaravę gyvenamąją vietą, gali negauti laiškų ir paštu siunčiamų svarbių dokumentų, kadangi šie siunčiami netiksliu adresu ir grąžinami siuntėjui“, – pranešime žiniasklaidai pabrėžė M.Samkus.

Tai ir informacija, susijusi su pensijų mokėjimu, pensininko pažymėjimu, išmokomis, kaimyninių teritorijų statybos planais, Valstybinės mokesčių inspekcijos, antstolių ar teismų pranešimai. Be to, šiems asmenims kyla ir kitų grėsmių: laiku nesulaukti medikų ar ugniagesių, negauti užsakytų siuntų.

Netiklslūs Gyventojų registre esantys deklaruotos gyvenamosios vietos duomenys sukelia problemų ne tik patiems gyventojams, bet ir institucijoms, kurios užtrunka ieškodamos asmenų gyvenamosios vietos.

Registrų centro atstovas spaudai pabrėžė: gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis gali pateikti tik pats gyventojas, niekas kitas – nei Registrų centras, nei savivaldybė – už jį to nepadarys. Būtent pats gyventojas privalo pasirūpinti, kad būtų pataisyti netikslūs duomenys.

Registrų centras ragina gyventojus pasitikrinti, ar jų deklaruotos gyvenamosios vietos adresas yra tikslus. Tai galima padaryti Registrų centro sukurtoje naujoje programėlėje pagal asmens pavardę ir asmens kodą. Programėlę galima rasti adresu www.registrucentras.lt/tikrinti-adresa. Sužinoti, kokiu adresu asmuo yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą galima atvykus į seniūniją ar prisijungus prie Registrų centro savitarnos adresu www.registrucentras.lt/savitarna.

Dažniausiai su gyvenamosios vietos deklaravimu susijusiu klausimus ir atsakymus į juos taip pat galima rasti Registrų centro parengtoje atmintinėje, ji skelbiama įmonės interneto svetainėje.

Tai numatančią Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo pataisą antradienį ketina pateikti Seimui Peticijų komisijos pirmininkas konservatorius Edmundas Pupinis.

Pasak jo, rengti įstatymo projektą paskatino siekis sudaryti galimybes labiau automatizuoti pašto korespondencijos siuntimą, sumažinti valstybės institucijų ir kitų asmenų pašto korespondencijos parengimo išlaidas, sumažinti patiriamus nuostolius dėl nepristatytų pašto siuntų, geriau suintegruoti Gyventojų registrą su Lietuvos pašto naudojamomis informacinėmis sistemomis.

„Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, kai Gyventojų registre nėra kaupiami pašto kodo duomenys, nėra galimybės visiškai automatizuoti pašto korespondencijos išsiuntimo proceso. Iš Gyventojų registro gautus gyvenamosios vietos duomenis įkėlus į valstybės įmonės Lietuvos pašto savitarnos informacinę sistemą, papildomai reikia atlikti pašto kodo paiešką ir pašto kodą įrašyti prie kiekvieno adreso. Dėl rankiniu būdu atliekamos paieškos šis procesas tampa neefektyvus, didėja klaidų tikimybė, atsiranda papildomas žmogiškųjų ir kitų išteklių poreikis“, – sakoma dokumento aiškinamajame rašte.

Dėl rankiniu būdu atliekamos paieškos šis procesas tampa neefektyvus, didėja klaidų tikimybė, atsiranda papildomas žmogiškųjų ir kitų išteklių poreikis.

Įstatymo pataisą parengusi Seimo Peticijų komisija sako, kad ją priėmus būtų sudarytos sąlygos praplėsti Gyventojų registro (taip pat Metrikacijos ir gyvenamosios vietos deklaravimo informacinės sistemos) ir Adresų registro integracines sąsajas. Tikimasi, kad tai leis užtikrinti efektyvesnį pašto korespondencijos siuntimo procesą.

Įstatymo pakeitimo projektas parengtas Seimui priėmus sprendimą pritarti Seimo Peticijų komisijos išvadai tenkinti Ernesto Jasaičio peticijoje pateiktą pasiūlymą Lietuvos Respublikos gyventojų registre kaupiamus duomenis apie asmens gyvenamąją vietą papildyti pašto kodo duomenimis.

Vadovaujantis galiojančiu Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymu, asmens gyvenamosios vietos adresą sudaro savivaldybės pavadinimas, seniūnijos pavadinimas (išskyrus miestuose esančias seniūnijas), gyvenamosios vietovės pavadinimas, gatvės pavadinimas, pastato numeris gatvėje arba gyvenamojoje vietovėje, pastato pavadinimas (jeigu suteiktas tuo adresu esančiam adreso objektui), korpuso numeris (jeigu suteiktas), patalpos numeris pastate ar korpuse.

Pašto kodas, kaip gyvenamosios vietos adreso duomuo, nėra numatytas.

Visoje Lietuvoje yra vienodai pavadintų gyvenamųjų vietovių ir gatvių, todėl pašto darbuotojams, papildomai peržiūrintiems netiksliai adresuotas siuntas ir mėginantiems patikslinti nurodytus gavėjų adresus, pašto kodai padės nustatyti tikrąjį adresatą.

„Visiems svarbu, kad siuntos gavėjus pasiektų saugiai ir laiku. Siekiant pagerinti siuntų pristatymo kokybę, buvo priimtas sprendimas patikslinti Adresų formavimo taisykles ir nustatyti, kad pašto kodas yra viena iš sudedamųjų adreso dalių“, – sakė Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė.

Adresų formavimo taisyklių pakeitimais siekiama papildyti adresą pašto kodo duomenimis;  atsisakyti perteklinių adreso formavimo duomenų – išbraukti savivaldybės, seniūnijos, gyvenamosios vietovės ir gatvės kodus; nustatyti, kad rašant dokumentuose adresą jo sudedamosios dalys būtų išdėstytos pagal susisiekimo ministro tvirtinamas universaliosios pašto paslaugos teikimo taisykles; patikslinti adreso, pastatų ir juose esančių patalpų apibrėžtis – atsisakyti dviprasmiškai vertintinų formuluočių; nustatyti, kad adresų objektais nėra laikinieji pastatai ir pastatų priklausiniai, kurie negali būti suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai, taip pat Lietuvos Respublikos jūrinėje teritorijoje esantys pastatai ir pastatų priklausiniai, butai ar negyvenamosios patalpos, suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai.

Nutarimu siūloma savivaldybėms iki 2023 m. sausio 1 d. suteikti trūkstamus adresus objektams ir nuolat organizuoti gatvių pavadinimų ir adresų objektų numerių gamybą, įrengimą, pritvirtinimą, priežiūrą ir keitimą.

Gatvę perskels pusiau

Jauna klaipėdiečių šeima, nusižiūrėjusi sodybą prie pat Gargždų, praėjusią savaitę notariate išgirdo šokiruojančią žinią – namo pirkimo–pardavimo sutarties notaras negali tvirtinti, nes namas lyg ir pakibęs ore – nepriklauso nei kaimui, nei miestui.

"Kaip taip gali būti? Namas juk neišgaravo, jis stovi. Mums buvo paaiškinta, jog teks laukti, kol Klaipėdos rajono savivaldybė tarybos posėdyje patvirtins naujus adresus. Gatvės dalis, kurioje yra namas, taps Gargždų teritorija. O kiek tai užtruks? Visi planai žlunga, paimta paskola, procentai kapsi", – piktinosi naujakuriais netapę žmonės.

Paaiškėjo, jog rajone iš tiesų šiuo metu vyksta rimtos pertvarkos.

Dalis gatvių perkeliamos ne tik iš Klaipėdos rajono į Gargždų miesto teritoriją, dalis vietovių persiskirsto ir tarp kaimų.

Neliks kelių kaimų

Klaipėdos rajono savivaldybės Turto valdymo skyriaus specialistė Aušra Kundrotienė aiškino, jog nuo šių metų sausio įsigaliojo Vyriausybės patvirtintos Klaipėdos rajono savivaldybės gyvenamųjų vietovių teritorijų ribos.

"Jos iki šiol iš viso nebuvo patvirtintos, o tai padarius, iškilo naujų adresų klausimas. Nors kodėl neregistruojamas sandoris, man nėra aišku. Adresas yra kintantis dalykas. Daiktas lyg ir turi unikalų numerį. Tačiau teritorinių ribų korekcija per dieną negali įvykti. Ši procesas užtruks, tačiau tai nereiškia, jog niekas negali nieko pirkti ir parduoti. Vis dėlto savivaldybė sulaukė 4–5 gyventojų skundų. Net sunku jiems ką nors patarti", – pastebėjo A.Kundrotienė.

Prie pat Gargždų esančios kai kurios teritorijos tampa miesto teritorija.

"Pavyzdžiui, didžiulė Saulažolių kaimo dalis, iki pat autostrados, perkeliama į miesto dalį. Miestui nuo šiol priklausys ir Laugalių kaimas, dalis Šlapšilės kaimo", – aiškino A.Kundrotienė.

Be Laugalių kaimo, kuris išnyksta visiems laikams iš žemėlapių, nebeliks ir Lėbartų kaimo, kuris yra Kvietinių-Dauparų seniūnijoje.

"Turėjome du Lėbartų kaimus. Išliks tik esantis Dovilų seniūnijoje. Nebeliks ir Kretingalės seniūnijoje buvusio Paupalių kaimo. Į Gargždų miestą pateks ir dalis Kuliškių kaimo sodybų", – tikino A.Kundrotienė.

Keis 2 tūkst. adresų

Pokyčiai palies daugybę žmonių – kai kuriose vietose dalis gatvės su nekilnojamojo turto objektais bus perkelti iš vieno kaimo ribų į kitą kaimą.

Pavyzdžiui, Sendvario seniūnijoje Klipščių kaimo Nemerkiemio ir Žaliakelio gatves – Slengių kaimui, o Klemiškės II kaimo Žirnupių gatvė perkeliama Martinų kaimui.

Didžiausią triukšmą savivaldybėje dėl teritorinio perskirstymo kėlė Saulažolių kaimo žmonės, kurie ūkininkauja ir nenori mokėti didesnių turto mokesčių.

Tačiau jiems paaiškinta, jog žemės paskirtis nesikeis ir jie galės vykdyti veiklą.

Ar visa ši teritorinių ribų reforma nesukels painiavos tarp naujus adresus gavusių objektų, dar nėra aišku.

Turto valdymo skyriaus specialistė aiškino, kad adresų pakeitimas užtruks keletą savaičių.

"Stengiamės kuo greičiau atlikti visas procedūras. Tačiau tokius sprendimus tvirtina tik taryba. Ketvirtadienį numatytame tarybos posėdyje bus tvirtinami konkretūs adresai, kas kur perkeliami", – teigė specialistė.

Tik savivaldybių tarybos suteikia gatvei pavadinimą, tik jos ir gali koreguoti gatvių ribas.

"Tačiau toliau dar reikės rengti savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą dėl numerių perkėlimo į kitą teritoriją. Trečias žingsnis – ta gatvės dalis, kuri bus perkelta į kitą teritoriją, turės būti panaikinta", – tikino A.Kundrotienė.

Kai kur laiškanešiai turės pasukti galvas, kaip surasti tinkamą adresą.

Pavyzdžiui, Kuliškių kaime dalis Bereniškės gatvės lieka kaime, tačiau ta pati gatvė tokiu pat pavadinimu toliau drieksis Gargždų miesto ribomis.

"Turime beveik 2 tūkst. adresų objektų, kuriuos reikės pakeisti. Tai darome etapais. O ir taryba renkasi kartą per mėnesį", – pažymėjo A.Kundrotienė.

Specialiųjų tarnybų pareigūnai ir medikai vargsta klaidžiodami po uostamiestį, nes ne kiekvienas pastatas turi tinkamą numerį. Pasitaiko visiškai kuriozinių situacijų. Paaiškėjo, kad Klaipėdoje yra tokių adresų, kuriems priskiriama pusantro namo – trys laiptinės viename name ir dar viena – kitame name.

Parašo – K+M+B

Ką daryti pagal iškvietimą skubantiems specialistams, kai jų pagalbos nesulaukę žmonės rizikuoja gyvybe?

Dažniausiai daugiaaukščių kiemuose tenka klaidžioti greitosios medicinos pagalbos medikams.

Nors ekipažai ir yra aprūpinti modernios navigacijos įranga, naudojamasi įvairiausiomis duomenų bazėmis, tačiau specialistams neretai tenka pasikliauti tik savo akimis ir nuovoka.

Vienas pavyzdžių – po renovacijos pasikeitęs namo fasadas, sienos šviežiai nudažytos, o namo numerio lentelės nėra.

Kita problema – naujai pakeistos metalinės laiptinės durys. Kol name buvo senosios, medinės, ant jų buvo išlikęs butų žymėjimas.

Pašalinis lengvai susigaudydavo, kokio buto kokioje laiptinėje ieškoti. Ant modernių durų dažniausiai tokio žymėjimo nėra.

"Daugių daugiausia, ką parašo, tai Trijų Karalių pirmąsias raides. Pagal logiką numeracija turi eiti iš kairės į dešinę, tačiau yra tokių namų, kur butai didėjančia tvarka sunumeruoti atvirkščiai – iš dešinės į kairę", – kuriozines situacijas pasakojo Greitosios medicinos pagalbos specialistai.

Blaškosi po laiptines

Naktį atvykę į reikiamą daugiabučio kiemą, medikai turi kone su prožektoriumi dairytis, į kokią laiptinę jiems pulti – kartais butų numeracija pažymima juodais dažais ant tamsių spalvų laiptinės durų.

"O atsitinka taip, kad mėgini aiškintis pats, įeidamas į laiptinę. Ogi pirmajame ir antrajame aukšte esantys butai taip pat yra be numerių, lipi iki trečio aukšto, kad sužinotum, jog ne toje laiptinėje esi", – skundėsi specialistai.

Paaiškėjo, kad savivaldybei privalu rūpintis tik vadinamųjų kampinių namų numeracija. Kitų namų numeracija privalo pasirūpinti patys gyventojai, bendrijos arba namą administruojančios įmonės.

Klaipėdiečiai medikai pavyzdžiu laiko Kaune esančią tradiciją – namų numerius rašyti itin didelius, kad jie būtų matomi iš labai toli.

O Klaipėdoje yra tokių namų, kur trys laiptinės priklauso, pavyzdžiui, 97 numeriu pažymėtam namui, o viena – jau 99 numeriu pažymėtajam.

Pasitaiko ir tokių situacijų, kai paskutinė namo laiptinė yra jau kitame name, nors navigacijos įrenginys rodo, kad adresas yra vis dar tas pats.

Buvo Pušyno, tapo Parko

Neseniai buvo kilęs skandalas dėl pasikeitusio vienos uostamiesčio gatvės pavadinimo.

Parko gatvės gyventojas pasipiktino, kad naujas gatvės pavadinimas yra suteiktas prieš metus, tačiau jis neįtrauktas į duomenų bazę.

Buvusi Pušyno gatvė tapo Parko, o paaiškėjo, kad medikai sistemoje nemato šios gatvės. Ji tebežymima senuoju pavadinimu.

Medikus kvietęsis klaipėdietis apstulbo, kad jo naujojo adreso greitosios medicinos pagalbos ekipažas niekaip negali surasti.

Klaipėdos savivaldybės Geodezijos ir GIS skyriaus vedėjas Vytautas Nausėda, išgirdęs klausimą apie kuriozišką namų numeraciją Klaipėdoje, pats prisipažino gyvenantis tokiame name, kur viena laiptinė yra vienoje namo pusėje, o kita – visiškai kitoje.

"Nors numeris tikrai yra. Bet štai toks namas. Vienoje laiptinėje – 40 butų, o iš kiemo pusės esančioje laiptinėje taip pat – 40 butų. Namas yra tas pats", – pasakojo valdininkas.

Adresų keisti nenori

"Tokių dalykų pasitaiko, tai likę nuo sovietmečio. Galima būtų keisti adresą, bet tai kainuoja ir daug nepatogumų laukia. Žmonėms iškils klausimas dėl gyvenamosios vietos deklaracijos, kažkam teks keisti sutartis, nes pasikeis adresas. O jei kokia nors firma registruota tame name, jai iškils dar daugiau problemų. Juk pasikeis adresas", – aiškino V.Nausėda.

Kad vieną kartą atsirastų geležinė tvarka šioje painiavoje, sunku pasiekti.

"Daug kur yra neatitikimų, tačiau jų taisymas mums atsisuka antru lazdos galu. Žmonės nepatenkinti", – prisipažino V.Nausėda.

Kontrolės nėra

Iškilo klausimas: kas kontroliuoja, ar namų administratoriai prikalė namo numerį ant sienos ar ne?

Juk už valstybinių švenčių metu neiškeltą vėliavą gresia baudos, o Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius net rengia reidus ir patikrinimus.

Tačiau paaiškėjo, kad namų numeracijos niekas netikrina. Nors tokių skundų savivaldybė sulaukia.

"Jei reikės, pasiųsime savo berniukus ir mergaites patikrinti. Nors per dešimtmetį pamenu tik du tokius skundus", – aiškino Viešosios tvarkos skyriaus Administracinių pažeidimų tyrimo poskyrio vedėjas Marius Poimanskis.

Miesto tvarkymo ir švaros taisyklėse yra aiškiai išdėstyta, kas atsakingas už namų numeraciją ir kas gresia už šių taisyklių nesilaikymą.

"Tiesa, šiose taisyklėse nekalbama apie butų numeraciją ir lenteles ant laiptinių durų. Tačiau aišku, kad savivaldybė yra atsakinga už kampinių namų numeraciją, gatvių pavadinimų lenteles. Bendrijų pirmininkams ar namų administratoriams už šių taisyklių nesilaikymą gresia administracinė atsakomybė", – aiškino Miesto tvarkymo skyriaus vedėjo pavaduotoja Irena Nachčiunova.

Už šios tvarkos nesilaikymą gresia įspėjimas arba bauda iki 579 eurų.

Savivaldybės valdininkai visai neseniai paakino atsakingus asmenis pasirūpinti namų numeracija, išsiuntinėjo pranešimus.

Klaipėdos greitosios medicinos pagalbos stoties viršininkas Rimvydas Juodviršis tikino, kad geriausia būtų tvarkos siekti miesto tarybos sprendimu.

"Taryba patvirtintų tvarką ir būtų privalu jos laikytis. Pavyzdžiui, būtų įvestas vieno dydžio numeracijos reikalavimas. Lentelės taptų vienodos ir net vienos spalvos. Būtų įrašyta, kad privalu žymėti ir butų numerius ant laiptinių durų, viskas taptų aišku. Netektų ratais aplink namus važinėti", – pastebėjo R.Juodviršis.

Aleksote Šiaudinės gatvėje gyvenanti Vida Brazauskienė jau įprato savo pašto dėžutėje rasti svetimus laiškus. Iš pradžių rūpestinga kaunietė juos nešdavo į paštą ar veždavo tikriesiems gavėjams, bet nuolat taip daryti negali.

Gavėjai – Kauno rajone

Anot moters, laiškai, laikraščiai ir kitos siuntos anksčiau irgi retkarčiais pasiklysdavo, tačiau dažniausiai paštininkai supainiodavo pašto dėžutes ir laišką tereikėdavo nunešti kaimynui. Problemos prasidėjo, kai paplūdo laiškai, skirti Kauno rajone Raudondvaryje, Šiaudinės gatvėje, gyvenantiems adresatams.

Kadangi Šiaudinės g. 2 namas Raudondvaryje yra daugiabutis, V.Brazauskienė, gyvenanti tuo pačiu adresu Kauno mieste, tačiau privačiame name, pradėjo gauti laiškus, skirtus visiems keliasdešimt butų.

"Seniau paklydusį laišką dar buvo galima nunešti į pašto skyrių, kad pristatytų tikrajam adresatui. Dabar paštas tokių paklydėlių nebepriima. Paštą galima suprasti: kodėl paštininkai turėtų svetimas klaidas taisyti savo sąskaita?" – teigia kaunietė, gaunanti svetimus laiškus dėl vienintelės klaidos – adrese nepažymėto Kauno rajono ir dėl to užrašyto klaidingo pašto kodo.

Veždavo adresatams

Jausdama pareigą V.Brazauskienė paklydusius laiškus yra vežusi net iki paties Raudondvario. "Bet galų gale nemokamai dirbti paštininkais arba kurjeriais atsibosta. Ką daryti?" – retoriškai klausia kaunietė.

Daugiausia laiškų ne tuo adresu Aleksoto gyventojai atneša kurjeriai, dirbantys įmonei UAB "Greitasis kurjeris", kurių paslaugomis naudojasi bankai ir telekomunikacijų bendrovės, tačiau pasitaiko ir "Lietuvos pašto" laiškininkų atneštų pranešimų apie siuntas.

"Negavęs panašaus pranešimo tikrasis adresatas gali turėti rimtų nemalonumų. Jeigu ta registruota siunta yra siųsta kokių nors antstolių, informuojančių apie skolą, tai negavęs pranešimo ir neatsiėmęs pačios siuntos tikrasis adresatas nesužinos džiaugsmingos naujienos tol, kol nepamatys, kad jo sąskaita areštuota", – svarstė V.Brazauskienė.

Dirba neatsakingai

Moteris įtaria, kad dėl to kalti ir laiškanešiai, kurie nesivargina ieškoti adresato ir įteikti jiems registruotą siuntą tiesiai į rankas, todėl tik palieka pranešimą.

"Bet juk už registruotų siuntų pristatymą paštui užmokama! Kodėl adresatai verčiami patys valkiotis po paštus ir stovėti eilėse, kad atsiimtų siuntas, už kurių pristatymą jau sumokėta?" – piktinosi kaunietė.

Vis dėlto, anot moters, daugiausia pasiklydusių laiškų pristato kurjerių tarnybos. "Paštininkės savo rajoną pažįsta, o kurjeriai tik nuvežė, ir jiems nusispjauti, kad buto numeris dviženklis, o ten, kur nuvežė, daugiabučių nėra. Svarbu, kad namo numeris toks pat", – teigė nuo svetimų laiškų pavargusi V.Brazauskienė.

Komentaras

"Lietuvos pašto" atstovas spaudai

Tomas Bašarovas

Norime gyventojams priminti, kad ant siunčiamų laiškų ir kitų siuntų itin svarbu teisingai ir įskaitomai užrašyti gavėjo adresą – nurodyti ne tik gavėjo vardą, pavardę, gatvę, namo ir buto numerius, bet nepamiršti parašyti miesto, gyvenvietės bei savivaldybės pavadinimo, pašto kodo.

Pastebime, kad dažnai ant siuntos būna užrašytas tik gavėjo vardas, pavardė ir ne visas adresas, pavyzdžiui, nurodomas tik gatvės pavadinimas su namo ir buto numeriais, tačiau pamirštama parašyti miestą ar gyvenvietę, kur pristatyti siuntą.

Šiuo metu Lietuvoje galima suskaičiuoti net iki keliolikos vienodų vietovardžių, todėl adresuojant pašto siuntą, siunčiamą į vietovę, kuri nėra savivaldybės centras, būtina parašyti savivaldybės pavadinimą:

Vardeniui / V.Pavardeniui

Taikos g. 4

Dusetos

32305 Zarasų r. sav.

Jei siunta siunčiama į kaimišką vietovę, kurioje nėra pašto, reikia nepamiršti nurodyti gavėją aptarnaujančio pašto pavadinimo:

Vardei / V. Pavardenienei

Girsūdų k.

Daujėnų pšt.

39200 Pasvalio r. sav.

Netaisyklingai adresuota siunta – viena pagrindinių priežasčių, kodėl gali vėluoti, o kartais gavėjų ir nepasiekia arba siuntėjui grąžinama siųstoji pašto korespondencija.

Norime padėkoti gyventojams, kurie ne jiems skirtą pašto korespondenciją perduoda laiškininkams ar nuneša į paštą. Apie gautą pašto korespondenciją, kuri skirta kitiems adresatams, galima pranešti informaciniu Lietuvos pašto tel. 8 700 55 400 arba e. paštu info@post.lt.

Lietuvos paštas nėra atsakingas už kitų kurjerinių tarnybų pristatomas siuntas.

Pašto skirstytojams, papildomai peržiūrintiems neteisingai adresuotas siuntas ir bandantiems patikslinti gavėjų adresus, gali pagelbėti tik penkiaženkliai pašto kodai, todėl gyventojų primygtinai prašome nepamiršti jų nurodyti.

Tais atvejais, kai nėra galimybės pašto siuntos pristatyti gavėjui – ar dėl klaidingai nurodyto adreso, ar gavėjui nebegyvenant nurodytu adresu, siunta yra grąžinama siuntėjui.

Šventiniu laikotarpiu, padidėjus siunčiamų laiškų srautui, padažnėja ir atvejų, kai dėl neteisingo adreso siuntos vėluoja arba išvis nepasiekia gavėjų ir yra grąžinamos siuntėjui.

Skaičiuojame, kad panašiai kaip ir pernai gruodžio mėnesį yra daugiau nei trečdaliu išaugęs siunčiamų ir gaunamų siuntų skaičius.

Laikas suprasti, kad bendrija – tai ne individuali įmonė, kur savininkas gali nustatyti savas taisykles.

Dar 1996 metų lapkričio 27 dieną Vyriausybė patvirtino taisykles, kurios reglamentuoja pavadinimų gatvėms, numerių pastatams suteikimo ir keitimo tvarką.

Įsigaliojus šiam nutarimui, buvo pareikalauta atlikti sodo sklypelio geodezinius matavimus ir įregistruoti juos Registro skyriuje. Nors tam prireikė paaukoti nemažą pinigų sumą, šį Vyriausybės nutarimo reikalavimą teko įgyvendinti.

Ant atlikto geodezinio matavimo dokumentų yra ir sodo bendrijos pirmininko parašas. Atrodo, viskas turėtų būti labai paprasta: gatvelėms suteikti valdžios institucijose patvirtinti pavadinimai, sodo sklypeliams – numeriai.

Juolab Dituvos soduose, kur sklypelių numeracija buvo sudėtinga ir, atvažiavus svečiui, būdavo nelengva reikiamą surasti.

Dabar, manau, net navigacijos įrenginiai tą numeraciją "žino". Tad ar sodininkams bereikalinga dubliuojanti, nepatogi sovietmečio laikų sklypelių numeracija?

Dituvos sodų būstinėje, esančioje Debreceno gatvėje, pradėjus pokalbį su viena iš dviejų buhalterijoje sėdėjusių darbuotojų, tapo aišku, kad per tiek metų nesugebėta sutvarkyti sodininkų apskaitos kortelių pagal minėtų taisyklių nuostatas.

Tam, kad galėčiau sumokėti pinigus, buvo reikalaujama nurodyti ne nekilnojamojo turto registre įregistruotą adresą, bet dar sovietmečio laikais suteiktą sklypelio numerį, kuris mano sodo registracijos dokumentuose jau seniai pakeistas kitu.

Suprask: norminiais aktais reglamentuoti reikalavimai mūsų nedomina. Būk malonus šokti pagal mūsų muziką.

Nesugebėjo buhalterei pagelbėti ir čia pat sėdinti jos kolegė. Į pagalbą iš gretimo kabineto teko pasikviesti patį sodo pirmininką. Tik tada buvo išspręstas pinigų mokėjimo klausimas.

Tokia situacija, manau, nedaro garbės net tik pačiai buhalterei, bet ir sodo vadovybei. Nemanau, kad ir pirmininkas tokiu abiejų pavaldinių darbu liko patenkintas. Juk pagal Vyriausybės nurodymus patvirtinti sodo gatvių pavadinimai ir sklypelių numeriai prieinami kiekvienam, kas netingi pasinaudoti kompiuteriu. Tam net nebūtina apsilankyti nekilnojamojo turto registro padalinyje.

Net jeigu dėl kokių nors priežasčių senuosius numerius dar tikslinga išsaugoti vidaus apskaitai, tai į sodininkų sklypelių apskaitos korteles tiesiog privalo būti įtraukti ir valstybės institucijų patvirtinti numeriai.

Senieji – sudėtingi šešiaženkliai numeriai – jau seniai nebeturėtų kvaršinti sodininkų galvos.

Laikas suprasti, kad bendrija – tai ne individuali įmonė, kur savininkas gali nustatyti savas taisykles.

Susitikimas su buhaltere bylojo, kad Vyriausybės institucijų patvirtinti sodo gatvelių bei sklypelių numeriai čia, matyt, dar neįtraukti į sodo apskaitos dokumentus.

Pačioje Dituvos sodų teritorijoje atlikti tik būtiniausi, kaip sakoma, plikomis akimis matomi darbai – prie pagrindinės sodų gatvės sankryžos pastatytos lentelės su tų gatvelių pavadinimais.

Čia jaučiama dar gili sovietmečio laikų nostalgija. Tebegalioja ir sovietmečio laikų "darbadienių" sistema.

Suprantama, be nustatyto atlygio sodininkams.

Ta pati tuščių darbadienių sistema privalėtų galioti ir sodų bendrijų vadovybei. Deja. Kadangi dalis kasmet sodininkų sumokėtų pinigų, kurie privalėtų būti naudojami bendriems reikalams, algų pavidalu papildo vadovų kišenes, tai sodininkams už jų atliktus bendrus darbus irgi privalėtų būti nustatytas atlygis ar bent nuolaidos.

Tai galėtų būti bent jau sodininkų, šalia kurių sklypų yra šienaujami grioviai, aprūpinimas elektriniais ar benzininiais trimeriais, kasmečio mokesčio nuolaidos už elektros energiją ar benziną, sunaudotą šlaitų šienavimui. Juk bendrijos tam ir kuriamos, kad jos būtų ne nuostolingos, o naudingos visiems bendrijos nariams. Priešingu atveju jos apskritai nereikalingos.

Beje, dar vienas fenomenas. Pokalbio metu pirmininkas, lyg pasigirdamas, ranka parodė į prie gretimo stalo sėdinčią moteriškę ir paaiškino, kad bendrija turi net juristę. Jai atlyginimas mokamas, žinoma, iš tų pačių sodininkų sumokėtų pinigų. Taigi etatai čia beveik kaip pelną gaunančioje verslo įmonėje. Pačiam pirmininkui talkininkauja dar ir visas būrys sodo kvartalų "pirmininkaičių". Reikia manyti, ne už tuos tuščius darbadienius.

Tikiuosi, juristė, mačiusi ir girdėjusi visas mūsų bendravimo su buhaltere peripetijas, sugebės ją įtikinti, jog tiesiog privalo susitvarkyti apskaitos dokumentus taip, kad pagal sodininko pateiktą adresą, šiandieninį ar dar sovietmečio laikų, sugebėtų be pirmininko pagalbos susirasti reikalingą apskaitos kortelę.

 

Prieš trejus metus Lietuva buvo vienintelė Europos valstybė, kurioje ant gyvenamųjų namų egzistavo kampiniai adresai. Šiandien bent Kaune tokių, rodos, jau nebeliko.

„Kauno dienos“ redakcija, įsikūrusi miesto centre, tik nuo šių metų turi nebe dvigubą adresą. Mus galite rasti I. Kanto g. 18, tad nesusipainiokite, jeigu redakcijai rašysite laišką.

Imtis permainų Kauną, kaip ir kitus šalies miestus, įpareigojo 2010 m. Vyriausybės nutarimas. Registrų centro duomenimis, kampinių adresų visoje Lietuvoje buvo daugiau nei 20 tūkst., vien Kaune – apie 7 tūkst.

„Visus adresus, kuriuos mums pateikė Registrų centras, jau pakeitėme. Žinoma, vis dar atsitiktinai išlenda adresų, apie kuriuos neturėjome jokios informacijos, bet tai pavieniai atvejai“, – portalui kaunodiena.lt sakė Kauno miesto savivaldybės Urbanistikos skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius.

Jo teigimu, skyrius užtruko nemažai laiko, kol buvo pakeisti visi adresai, bet užsibrėžtą tikslą pasiekė. „Vyriausybės atstovai Kauno apskrityje ne vieną kartą nukėlė darbų pabaigos datą, matydami, kad neįmanoma visko suspėti laiku“, – sakė N. Valatkevičius.

Kauniečiai buvo labai aktyvūs, reikšdami savo pageidavimus, kuriam adresui priskirti jų gyvenamąjį namą, tačiau nepavyko išvengti ir ginčų.

„Buvo visko – ir pykčių, ir nesusipratimų, juk kiekvienam mielas nebūsi, – tvirtino valdininkas. – Pavyzdžiui, buvo Tilto ir Vaidoto g. kampas, ir pagal įvažiavimą namo adresas turėjo būti Vaidoto g., tačiau gyventojai užsispyrė, kad būtų Tilto g.“.

Iki šiol vyksta ginčai dėl Samulevičių g., kurios atkarpa anksčiau vadinosi Rytų g. „Gyventojai nenori tokio gatvės pavadinimo, tad siekia, kad ji vadintųsi Vakarų g.“, – pasakojo N. Valatkevičius.

Kampinių adresų Kaune buvo apstu tuose mikrorajonuose, kur daug nedidelių gatvelių, ypač seniausiuose kvartaluose: Žaliakalnyje, Aleksote, Vilijampolėje, Žemuosiuose Šančiuose, Senamiestyje. Vien M. Daukšos g. buvo 30 kampinių adresų.