Pasitikėjimas auga

Ištyrus atsakymus į klausimą, kiek pasitikite Lietuvos advokatūra, paaiškėjo, kad pasitikėjimas Lietuvos advokatūra paaugo nuo 7,29 iki 7,33 balo, skaičiuojant pasitikėjimo verčių vidurkį dešimtbalėje skalėje. Pastebima, kad per pastaruosius penkerius metus pasitikėjimas Lietuvos advokatūra augo: 2019 m. jis siekė 6,25 balo, 2020 m. – 6,53, 2021 m. – 6,79, 2022 m. – 7,29, o 2023 m. – 7,33 balo. Be to, visuomenė Lietuvos advokatūrą identifikuoja kaip advokatų bendruomenei atstovaujančią, prižiūrinčią, reguliuojančią ir ginančią žmogaus teises instituciją.

Advokatai išlieka treti tarp teisininkų profesijų, kuriais pasitikima labiausiai: jiems skirta 6,79 balo iš 10. Pirmoje vietoje – policininkai, gavę 7,30 balo, antroje vietoje – notarai (7,28 balo iš 10). Visomis kitomis teisinėmis profesijomis (antstoliais, teisėjais, prokurorais, VSD pareigūnais, STT ir FNTT pareigūnais) visuomenė pasitikėjo mažiau.

Itin svarbu pažymėti, kad į klausimą, kas labiausiai gina žmogaus teises, respondentai nurodė, kad advokatai. Taip manančių per pastaruosius metus padaugėjo nuo 36 iki 40 proc. (2021 m. – 36 proc., 2022 m. – 38 proc., 2023 m. – 40 proc.).

„Išties nelieka nepastebėtas stabilus ir nuolat augantis pasitikėjimas Lietuvos advokatūra“, – komentuoja bendrovės „Spinter tyrimai“ vadovas Ignas Zokas.

Labiausiai džiugina, kad žmogaus teisių gynybos leitmotyvas vis dažniau yra girdimas tiek Lietuvos žiniasklaidos, tiek ir visos visuomenės.

Kaip ieško

Dažniausiai tyrimo dalyviai nurodė, kad advokatą renkasi pagal rekomendacijas (62 proc.), o prieš trejus metus buvo 68 proc. Pastebėta, kad gyventojai advokatų ieško naudodamiesi skirtingomis interneto paieškos sistemomis: per interneto paieškų sistemą advokatų ieško 16 proc. gyventojų, advokatų kontorų interneto svetainėse – 14 proc., o interneto portaluose, forumuose – 6 proc. Palyginti su 2018 m. duomenimis, 2023 m. gyventojų, ieškančių advokato skirtingose interneto paieškų sistemose, padaugėjo nuo 21 iki 36 proc.

Teiraujantis, kokios žmogaus teisės labiausiai pažeidžiamos, vos 7 proc. gyventojų nurodė, kad teisė į advokatą yra labiausiai pažeidžiama. Tačiau, palyginti su 2021 m., manančių, kad labiausiai pažeidžiama teisė į asmens saugumą, padaugėjo nuo 29 iki 31 proc. Be to, kasmet stiprėja visuomenės įsitikinimas, kad asmuo privalo būti informuotas apie jo pokalbių pasiklausymą, stebėjimą, teisėsaugos institucijų patekimą į jo namus – tada, kai šie teisėtvarkos pareigūnų veiksmai yra baigti, nenustačius nusikaltimo. Gyventojų, manančių, kad juos informuoti būtina, skaičius padidėjo 11 proc.: 2019 m. buvo 73 proc., o 2023 m. – 84 proc.

Svarbi tendencija

„Mūsų profesijos atstovams, advokatams, svarbu ir reikšminga, kad Lietuvos žmonės pasitiki Advokatūra, tiki esmine advokato profesijos misija – ginti ir apginti žmogaus teises. Labiausiai džiugina, kad žmogaus teisių gynybos leitmotyvas vis dažniau yra girdimas tiek Lietuvos žiniasklaidos, tiek ir visos visuomenės. Matant žymų gyventojų, manančių, kad asmuo privalo būti informuotas apie jo sekimą, pasibaigus tyrimui, skaičiaus augimą, tikime pastangomis įgyvendinti asmens teisę sužinoti, ar jis buvo sekamas, ar nebuvo pažeistos žmogaus teisės. Tai mus įpareigoja ir toliau siekti, kad pažeistų teisių gynyba būtų įgyvendinama realybėje“, – tikina Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos pirmininkas Mindaugas Kukaitis.

Bene daugiau nei kas trečias apklaustasis mano, kad už valstybės garantuojamos teisinės pagalbos valandą valstybė advokatui turėtų mokėti 100 proc. rinkos kainos. Šis skaičius, palyginti su 2022 m. pakilo nuo 38 proc. iki 40 proc. (2023 m.). Ketvirtadalis (21 proc.) nurodė, kad valstybė turėtų mokėti bent pusę (50 proc.) rinkos kainos.

Reprezentatyvią gyventojų apklausą atliko rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Spinter tyrimai“ 2023 m. vasario mėnesį.

– Koks jausmas apėmė pamačius tokį jūsų kolegų įrašą feisbuke? Ar tai nestigmatizuoja žmonių, kurie turi psichikos problemų? Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) vienas iš aštuonių pasaulio gyventojų susiduria su šia problema.

– Tiesą sakant, apėmė labai blogas jausmas. Mes visada stengiamės etiškai ginti žmogaus teises. Mano ir visų narių požiūriu žinutė buvo labai nejautri. Tema – labai svarbi. Kai mes sužinojome, dėjome visas pastangas , kad žinutė kuo greičiau būtų panaikinta ir kad būtų atsiprašyta. Šiuo atveju mes pripažįstame dvi klaidas. Pirmiausiai, Kauno kolegos neįvertino, kokią paslaugą jie pasirinko. Akivaizdu, kad noras buvo sustiprinti komandą, bet mums, kaip šios profesijos atstovams, keliami daug aukštesni reikalavimai. To jie neįvertino. Aišku, antroji buvo padaryta komunikacinė klaida. Žmogus, kuris išplatino šį įrašą, nepagalvojo, kaip sureaguos tos socialinės grupės asmenys.  Žmonės, kurie tai padarė, labai gailisi, nesitikėjo, kad bus tokios reakcijos. Tai rodo, kad ši problema labai opi ir svarbi visuomenėje. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ši pramoga, kaip suprantu, nebuvo specialiai suorganizuota tik jauniesiems advokatams, ji prieinama visiems norintiems?

– Kai pabandėme pasiaiškinti, kodėl buvo pasirinkta būtent ta vieta, mums atsakė, kad čia galėjo priimti daug narių. Kadangi komandos didelės, tai ir pasirinko tokią pramogą. Šia pramoga gali naudotis daug klientų.

O ką apie tokias pramogas galvoja komikas Olegas Šurajevas?

Bet jei paimate psichiatrinę tiesiog kaip pramogos vietą ir gąsdinate kitus žmones psichais, ir viskas, tuomet labai liūdna.

 

– Kokia jūsų nuomonė?

– Galima tą daryti, bet tuomet nereikia nustebti, kai dalis visuomenės sakys, kad jūs tiesiog darote pramogą iš psichikos ligonių.

– Klausimas, ar su mūsų visuomene viskas gerai, jeigu atsiranda tokia pramoga, kaip „Pabėgimo kambarys“ psichiatrijos ligoninėje arba žaidimų kambarys „Vilniaus getas“?

– Įsivaizduokite, 1990-aisiais per televiziją parodytas moterimis persirengęs vyras buvo juokinga pramoga. Ir čia labai subtilus momentas. Ir komikai kai kurie persirengia moterimis. Jeigu gyvename visuomenėje, kad mums linksma paimti neįgalų žmogų ir tiesiog linksmintis, nes tai yra linksma, čia yra liūdna. Kita vertus, bet kokias temas galima naudoti pramogai, priklauso nuo konteksto. Pavyzdžiui, pastatyti spektaklį ir vaizduoti scenoje psichiatrinę ligoninę, jei po tuo slypi kažkoks moralas, potekstė, yra kas kita. Bet jei paimate psichiatrinę tiesiog kaip pramogos vietą ir gąsdinate kitus žmones psichais, ir viskas, tuomet labai liūdna. Šiuo atveju galima suprasti, kad  kūrėjai bando psichinę ligą parodyti baisią, kaip kažką nepriimtino, tarsi, Černobylis. Tai yra labai liūdnas dalykas. Ir, aišku, kiekvienas čia turės savo nuomonę, kažkas sakys, kad nieko blogo tame nemato. Bet tai čia irgi yra dalis mūsų visuomenės.  

Feisbuko nuotr.

Anot parlamento kanceliarijos pranešimo, teisėjai, advokatai, prokurorai diskutuos apie bendrą teisinės sistemos problematiką, galimas šių dienų grėsmes teisingumo sistemos užtikrinimui šalyje, procesinę partnerystę, nagrinėjant baudžiamąsias ir civilines bylas bei būtinus valstybės institucijų veiksmus, siekiant racionalaus bendro teismų, teisėjų bei kitų teismų proceso dalyvių darbo.

„Nors tiek praktikoje, tiek moksle skiriama dėmesio valdžių padalijimo principui ir teisminės valdžios nepriklausomumui, tačiau vis dažniau išgirstame, jog tiek teisminei valdžiai, tiek prokurorams ar advokatams tenka iššūkių, išlaikant savo nepriklausomumą ar profesijų garantijas. Tad, džiugu, kad visos trys teisminės valdžios grandys vienijasi, siekiant išsigryninti labiausiai skaudamas vietas, ir pabandys kartu ieškoti, ką įmanoma padaryti, jog situacija pakistų“, – pranešime cituojamas Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas konservatorius Stasys Šedbaras.

Džiugu, kad visos trys teisminės valdžios grandys vienijasi, siekiant išsigryninti labiausiai skaudamas vietas, ir pabandys kartu ieškoti, ką įmanoma padaryti, jog situacija pakistų.

Pasak Advokatų tarybos pirmininko Mindaugo Kukaičio, tai bus analogo neturintis forumas, kai trijų profesijų atstovai diskutuos apie valdžių padalijimo principą pačios teisminės sistemos viduje bei profesinio bendradarbiavimo ateities pokyčius civiliniuose ir baudžiamuosiuose procesuose.

„Labai tikiuosi, kad diskusijų metu atsakysime, kiekvienas sau ir visuomenei, politikams, kokios būtinos prielaidos tinkamam teisminės valdžios veikimui, bei leis išgryninti instrumentą, leidžiantį pasiekti bendrą Lietuvos valstybės valdžios institucijų sutarimą – siekti teisingumo sistemos nepriklausomumo užtikrinimo“, – teigė jis.

Teisėjų tarybos pirmininkė Sigita Rudėnaitė pabrėžė, kad – svarbus trijų teisingumą vykdančių ir padedančių jį įgyvendinti institucijų tarpusavio profesinis bendravimas.

„Norisi, kartu diskutuojant su advokatais ir prokurorais, išgryninti, kokiais bendraisiais principais turėtų būti grindžiami teisėjų, prokurorų ir advokatų tarpusavio santykiai. Radus bendrą sutarimą dėl nediskriminuojančio ir vienodo tarpusavio profesinio bendravimo, būtų palengvinami bendrai visi teisminiai procesai ir neabejotinai skaidrintų ir didintų pasitikėjimą sistema tiek tarpusavyje, tiek ir visuomenėje“, – sakė ji,

Generalinės prokurorės Nidos Grunskienės teigimu, silpninant bent vieną iš teisminės valdžios grandžių, silpninama visa teisingumo sistema.

„Užtikrinant kiekvienos profesijos garantijas, orias darbo sąlygas, darbo užmokestį, susitariant dėl pagrindinių profesinio bendravimo, bendradarbiavimo principų, atitinkančių kiekvienos profesijos etikos kodeksus, kurių būtų vieningai laikomasi, laimėtų ne tik kiekvienas pilietis, bet ir valstybė. Turint stiprias visas tris valdžias, laimi demokratinė ir teisinė visuomenė“, – tvirtino prokurorė.

Forumą organizuoja Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, Lietuvos teismai, Generalinė prokuratūra, Lietuvos advokatūra ir Lietuvos teisininkų draugija. Forumo partneriai: Vilniaus universiteto Teisės fakultetas ir Mykolo Romerio universiteto Teisės mokykla.

– Ištiesėte pagalbos ranką žmonėms, nes vis dar turime tą gajų posakį, kad teisingumas kainuoja brangiai Lietuvoje? Ne visi gali nusisamdyti advokatą.

– Išties artėja gražios šventės, gražus laikotarpis ir advokatai tiesia ranką bei dalinasi tuo, iš ko ir gyvena. Advokatai negali teikti jokių kitų paslaugų. Tai yra vienintelė mūsų veiklos sritis, bet mes esame socialiai brandūs ir atsakingi žmonės. Dėkoju visai bendruomenei, nes nepasiturintys asmenys dažniausiai yra labai blogoje padėtyje. Jie iš tikrųjų kaip ir negali ar nedrįsta pasisamdyti advokato, uždelsia. Pagalvojome, kad šventinis laikotarpis, kurį laikome advokatūros gimtadieniu – gruodžio pirma savaitė – puikus metas gražiai akcijai, kurią darome su „Caritu“. Tiesa, šis laikotarpis prasitęsė iki dviejų savaičių, kai teiksime teisinę pagalbą nepasiturintiems asmenims. Tiems, kuriems kartais ir valstybės garantuojama pagalba nepadeda.

Advokatai jiems skiria savo laisvą laiką, teikia konsultacijas, kurios kartais užsitęsia ir nepakanka tų dviejų savaičių. Tad net pasibaigus akcijai, advokatai toliau tuos asmenis konsultuoja. Turime  pavyzdžių, kai tos konsultacijos nusitęsia iki kitų metų naujos mūsų akcijos. Ši tradicija turi tęstinumą, akcija vyksta ne pirmus metus. Per karantiną jos buvo teikiamos nuotoliniu būdu, pasitelkiant naujas technologijas. Arba vyksta grupinės konsultacijos, kai advokatas suteikia pagalbą, konsultacijas tam tikrai grupei žmonių. Žinodamas žmogus jaučiasi drąsiau, geriau.  

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Gali būti, kad advokatas nemokamai ir į teismo posėdį lydės?

– Įprastai mūsų akcija apima tik konsultacijas, kurios vyksta iki valandos. Kartais žmogui reikia tik konsultacijų, kad jis nusiramintų. Jei reikia teisminės pagalbos, ši paslauga gali pereiti ir iki palydėjimo į teismą.

Na, o kaip ši graži akcija vyksta, kaip užsiregistruoti šiai teisinei pagalbai, pakomentavo „Carito“ atstovė Ūla Dusevičiūtė.

– Jeigu žmogus nori gauti teisinę pagalbą, kur jam skambinti, kur kreiptis?

Ši akcija vyksta jau septintus metus. Vien praeitais metais visoje Lietuvoje konsultacijos buvo suteiktos 500 asmenų.

–  Pirmiausia pasižymėti datą – iki lapkričio 28 d. Būtina išankstinė registracija. Galima gauti paslaugą visose „Carito“ arkivyskupijose visoje Lietuvoje. Arba www.caritas.lt puslapyje.

– Kiek metų vyksta ši akcija? Ar sulaukiate susidomėjimo, žmonės kreipiasi pagalbos?

– Ši akcija vyksta jau septintus metus. Ir skaičiai yra stulbinantys, nes vien per praeitus metus visoje Lietuvoje konsultacijos buvo suteiktos 500 asmenų. Iš jų vien Vilniuje – apie 200. O šiemet sulaukėme advokatų ir advokatų padėjėjų per 200, kurie užsiregistravę ir pasirengę teikti šią paslaugą. Paslaugos bus teikiamos mišriai. Kam drąsiau bendrauti netiesiogiai, konsultacijos vyks nuotoliniu būdu, tad visiems jos bus prieinamos. Karantinas to išmokė.  O kam norisi gyvo kontakto, – gyvai.

– Akcija vyksta tik dvi savaites, bet tai formalus laikas?

– Gera praktika ta, kad ši akcija advokatams ir advokatų padėjėjams nėra vien pliusiuko užsidėjimas. Tai – nuoširdus, sakyčiau, misionieriškas šios specialybės atstovų darbas, nes jie nemokamai suteikia paslaugą per šį dviejų savaičių laikotarpį, bet tikrai nepalieka žmogaus likimo valiai akcijai pasibaigus. Stengiasi, kiek įmanoma, padėti iki galo tiems žmonėms, kuriems jos labai reikia.

– Ar jūsų organizacija pastebi, kad žmonės dar nesulaukę akcijos, jau kreipiasi į jus ieškodami pagalbos?

– Tikrai taip, nes jau sėkla pasėta, akcija vyksta, kaip minėjau, septintus metus. Tuomet ieškome būdų, kaip tokiu atveju suteikti nemokamą teisinę konsultaciją. Na, bet mūsų išgalės ne tokios didelės, kaip šios akcijos.

Apie tai Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdyje praėjusią savaitę kalbėjo FNTT direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Petrauskas, teigęs, jog „išnaudojant Lietuvos arba Europos Sąjungos teisines paslaugas teikiančias gan dideles ir žinomas bendroves (bandoma – BNS) apeiti sankcijų režimą kalbant ir apie pinigines lėšas, ir tam tikrus apribojimus, tarkime, įvežti prekes, naudotis kai kuriomis transporto priemonėmis“.

Lietuvos advokatūros teigimu, nėra nustatyta faktų, kad kuris nors Lietuvos advokatas, advokato padėjėjas ar advokatų kontora veikė nesilaikant nustatytų sankcijų Rusijai dėl jos invazijos į Ukrainą. 

„Lietuvos advokatūra gavo FNTT atsakymą, iš esmės patvirtinantį, kad nėra nustatyta faktų, jog kuris nors advokatas, advokato padėjėjas ar advokatų kontora, veikė nesilaikydami nustatytų sankcijų, juo labiau, bandė jas apeiti, – BNS pateiktame komentare sako Advokatų tarybos pirmininkas Mindaugas Kukaitis. – Pateiktame atsakyme yra įvardinti advokatai, kurie savo klientų vardu į FNTT kreipėsi tik dėl jų klientams taikomų sankcijų pagrįstumo“.

„Tokia advokato veikla nėra draudžiama ir jos riboti nėra teisinio pagrindo“, – pabrėžė jis. 

M. Kukaičio teigimu, jokia advokato profesinė veikla yra nesuderinama su bet kokiais mėginimais padėti sankcionuotiems subjektams apeiti ribojimus.

Advokatūros vadovas pabrėžė, kad visiems advokatams pateiktos rekomendacijos ir paaiškinimai apie tai, koks yra visų tarptautinių sankcijų Rusijai ir Baltarusijai taikymas ir galimos pasekmės advokatų veiklai.

„Šiame išaiškinime pabrėžiama, kad advokatai neturi klientams padėti apeiti sankcijas ir kiekvienu atveju prieš užmezgant dalykinius santykius su klientais, visi tarptautines sankcijas įgyvendinantys subjektai (taigi ir advokatai) turėtų atsakingai įvertinti teikiamų paslaugų apimtį ir tikslus bei atsižvelgti į galiojantį teisinį reglamentavimą“, – sakė jis.

Advokatų tarybos atstovas Andrius Neviera sako, kad teisinės konsultacijos, jeigu jos yra „teisės rėmuose“, yra galimos.

„Jeigu konsultacijos vykdomos, kaip diversifikuoti verslą, kaip kitaip jį perdėlioti“, – posėdyje teigė jis. 

Pasak FNTT atstovo, Administracinių nusižengimų ir Baudžiamajame kodeksuose yra atsakomybė už sankcijų pažeidimus, tačiau Baudžiamajame kodekse ji numatyta už tarptautinių sankcijų pažeidimus, sukėlusius didelę žala Lietuvos interesams. M. Petrausko teigimu, FNTT atsiranda nemažas iššūkis tai įrodyti. 

„Kas turėtų Lietuvoje pasakyti, ar yra pažeistas Lietuvos interesas, nes iš savo tyrimų patirties tokios institucijos nesuradome“, – komiteto posėdyje svarstė jis.

Be to, pasak M. Petrausko, reikėtų įrodyti, kad asmuo tikslingai siekė išvengti sankcijų, kad organizuojamos schemos, yra susitarimai.

Tuo metu Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro direktorius Eimantas Vėlyvis pasigedo informacijos dalinimosi tarp finansų institucijų.

„Finansų institucijos šiandien neturi galimybės dalintis informacija tarpusavyje apie vienokias ar kitokias identifikuotas įtartinas veiklas“, – pabrėžė jis.

M. Petrausko teigimu, iš tūkstančio sankcionuotų asmenų sąrašo tik du turi turto Lietuvoje.

„Iš tūkstančio asmenų, kurie yra sankcionuoti, Lietuvoje turto turi tik du iš jų, realiai yra trys butai, kurie yra tų asmenų vardu registruoti. Visos kitos bendrovės, kurių yra 15 ir kurios yra mūsų sąrašuose, yra per netiesioginį sankcijų taikymą: turi arba daugiau negu 50 proc. akcijų, arba per valdymą turi įtaką valdyti tą bendrovę“, – aiškino FNTT direktoriaus pavaduotojas.

Naujausiais FNTT duomenimis, dėl tarptautinių sankcijų, susijusių su Rusija ir Baltarusija, Lietuvoje įšaldyta apie 66,982 mln. eurų, 10,195 mln. JAV dolerių ir 215 tūkst. Rusijos rublių.

Advokatūra teigia informacijos apie tai neturinti.

Gauna advokatų raštus

FNTT vadovai reiškė nuostabą, kad Lietuvos advokatai nepaiso raginimų to nedaryti ir atstovauja įmonėms, kurioms taikomi ribojimai dėl Rusijos įvestų sankcijų dėl jos invazijos Ukrainoje.

„Sankcijos taikomos 14 įmonių, beveik iš visų gavom advokatų raštus, kad ne taip suprantat, kad turėsit pasekmių, su skambučiais, „per kiek laiko atsakysit?, pinigai įšaldyti, veikla sustabdyta“, – praėjusią savaitę žurnalistams pasakojo FNTT direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Petrauskas.

Pasak jo, su sankcionuojamomis įmonėmis negalima turėti verslo ryšių, o advokatai tokius ryšius turi, nors per dvi darbo dienas turėtų apie tai informuoti FNTT. 

„O kaip advokatai atstovauja ir kodėl jie mūsų tarnybos neinformuoja, kad pradeda atstovauti sankcionuojamam asmeniui? Dalis jų sėdi ant sofos ir žiūrėdami karą, koncertą penkis eurus paaukoja SMS žinute, bet pinigai paskui ateina iš kontrakto su sankcionuojamu asmeniu, kur gauna jau ne penkis eurus“, – sakė M. Petrauskas.

FNTT vadovas Antoni Mikulskis reiškė nuostabą dėl advokatų elgesio.

„Advokatai irgi duoda priesaiką, beveik visos bendrovės parašė pačios ar per savo advokatus, kalbama apie stambias advokatų kontoras“, – kalbėjo A. Mikulskis.

Advokatų tarybos pirmininkas Mindaugas Kukaitis pirmadienį BNS sakė, kad jokios informacijos apie tokią advokatų veiklą iš FNTT ar kitų tarnybų nėra gavę.

„Advokatų tarybos posėdžiuose buvo priimtos rekomendacijos advokatams, kad jie nepadėtų apeidinėti Europos Sąjungos sankcijų, nebent tai būtų baudžiamoji ar administracinė atsakomybė“, – BNS sakė M. Kukaitis. 

Šios rekomendacijos buvo priimtos dar gegužę.

Lietuvoje įšaldytų įmonių lėšų ir akcijų sąraše yra „Lifosa, „Inter RAO Lietuva“, pastarosios grupės įmonė „Vydmantai wind park“, mineralinio vandens prekybos įmonė „IDS Borjomi Europe“, metalo gaminių tiekėja „BMZ-Baltija“, „Eurochem Logistics International“, „Faberlic Baltija“, „EM System“, „EM Idustry“, „Amkodor Baltic“, „PhosAgro Baltic“, „TT Baltics“, Jūrų laivybos registras bei Rusijos bendrovės SUEK padalinys „SUEK Baltic“.

Tarptautinių sankcijų pažeidimas pagal Lietuvos įstatymus užtraukia administracinę bei baudžiamąją atsakomybę, priklausomai nuo pažeidimo sunkumo.

Sankcijas turi taikyti kiekvienas

FNTT direktoriaus pavaduotojas M. Petrauskas sakė, kad dėl agresijos Ukrainoje sankcijas Rusijai ir Baltarusijai turi taikyti kiekvienas asmuo, tai yra prievolė ir pareiga, numatyta įstatyme.

„Galioja reglamentas, kiekvienas asmuo, subjektas turi taikyti. Ateina pas jus rusas ir sako: noriu išsinuomoti jūsų butą. Jūs jam išnuomojate, bet turite pareigą pasitikrinti, ar jis nėra sankcionuojamas. Visi galvoja, kad sankcijas taiko valstybės, įstaigos. Bet iš tikrųjų reglamentas galioja visiems mums“, – kalbėjo pareigūnas.

Pasak jo, ar asmeniui taikomos sankcijos, kiekvienas gali pasitikrinti internete https://sanctionsmap.eu/#/main, įvedę norimą vardą ir pavardę.

FNTT pareigūnai sako, kad paaiškėjus, jog sankcijas patirianti įmonė ar asmuo bandė užmegzti verslo ar kitokius santykius, apie tai būtina per dvi darbo dienas pranešti FNTT.

„Ateina rusas, baltarusis nori kažką nuomoti, galima pasitikrinti. Turėtumėt nepradėti dalykinių santykių, o pradėję įšaldyti ir informuoti per dvi darbo dienas FNTT. Žmogus turi mus informuoti, kad sankcijos taikomos, sandoris nebuvo įvykdytas“, – sakė FNTT vadovo pavaduotojas M. Petrauskas.

Ministrų kabinetas trečiadienį pritarė tokioms Teisingumo ministerijos parengtoms įstatymo pataisoms. Galutinį sprendimą dėl jų priims Seimas.

Pataisomis būtų papildytas išimčių sąrašas dėl draudimo advokatams, antstoliams, notarams ir jų padėjėjams dirbti kitą darbą: būtų įrašytas leidimas  atlikti savanorišką nenuolatinę karo tarnybą.

Teikdama šį pasiūlymą Teisingumo ministerija remiasi Konstitucinio Teismo nutarimu, kad privalu sudaryti teisines prielaidas visiems piliečiams iš anksto pasirengti tam, kad, paskelbus mobilizaciją, jie galėtų tinkamai vykdyti savo konstitucinę pareigą ginti valstybę.

Savanoriška nenuolatinė karo tarnyba – pagal sutartį savanoriškai įsipareigojusio karo prievolininko atliekama nenuolatinė karo tarnyba.

Ji dažniausiai atliekama savaitgaliais, per kuriuos kariai savanoriai palaipsniui mokosi visų su krašto gynyba susijusių dalykų. Karys savanoris vidutiniškai tarnauja nuo 20 iki 50 parų per metus.

„Mindaugas Kukaitis surinko 974 balsus, Gintautas Bartkus – 712 bendruomenės balsų“, – paskelbė balsų skaičiavimo komisijos pirmininkė Laura Matjošaitytė.

Trečiasis kandidatas Ramūnas Kazlauskas surinko 84 balsus. Iš viso balsavime dalyvavo 1770 advokatų.

Antrasis turas paskelbtas nė vienam kandidatui nesurinkus daugiau nei pusės balsų, jis vyks vėliau penktadienį.

Kitąmet 30-metį advokatūroje švęsiantis G. Bartkus anksčiau yra dirbęs Seime, Vyriausybėje, 2000-2001 metais dirbo teisingumo ministru.

Tuo tarpu M. Kukaitis pastaruoju metu dirbo Advokatų tarybos pirmininko pavaduotoju, anksčiau ėjo pareigas Advokatų garbės teisme.

Advokatūra – tai skydas nuo kiekvieno advokato neteisėto persekiojimo.

„Advokatūra – tai skydas nuo kiekvieno advokato neteisėto persekiojimo. Pažadu atsakingą ir skaidrų valdymą ir kovą už kiekvieną advokatą“, – per visuotinį advokatų susirinkimą sakė jis.

Naujasis Advokatų tarybos pirmininkas pareigas eis 2022–2026 metais. Jis pakeis dvi kadencijas nuo 2014 metų Lietuvos advokatų tarybai vadovavusį advokatą Igną Vėgėlę.

Per susirinkimą taip pat bus renkami ir tarybos nariai, į juos pretenduoja 44 advokatai.

Lietuvoje šiuo metu yra 2290 praktikuojančių advokatų, 990 padėjėjų.

„Advokatūra svarstė net keletą posėdžių šitą klausimą ir buvo nuspręsta priminti advokatų bendruomenei, kad advokatai privalo laikytis ES sankcijų, kad privalo neteikti klientams paslaugų, leidžiančių sankcijas apeiti, o sudarant teisinių paslaugų ir atstovavimo sutartis turi vadovautis Advokatų etikos kodekso normomis ir savo asmeniniu vidiniu įsitikinimu“, – BNS sakė I. Vėgėlė.

Advokatų taryba praėjusią savaitę priėmė protokolinį sprendimą su rekomendacijomis advokatams Rusijos karo Ukrainoje kontekste atidžiai rinktis klientus.

„Advokatų taryba svarstė ir priėmė tokį protokolinį sprendimą priminti, perspėti ir kalbėtis net individualiai su advokatais ir atkreipti dėmesį į atvejus, kur reikėtų ypatingai atidžiai rinktis klientus“, – patvirtino tarybos pirmininkas.

Jis taip pat pažymėjo, kad advokatai turi įvertinti ir galutinį paslaugų gavėją, t. y. paslaugų neteikti ne tik sankcionuotiems asmenims, bet ir tais atvejais, kai sankcijos paskelbtos tik galutiniam naudos gavėjui, arba tikslas būtų apeiti sankcijas.

Tokių paslaugų sankcionuojamiems asmenims ne tik kad negali teikti, jie negali teikti ir paslaugų, kuriomis būtų siekiama apeiti sankcijas.

„Mes nežinome nei vieno advokato, kuris būtų ėmęsis atstovauti klientui, kuriam taikomos sankcijos, nes tokiu atveju, jei mes žinotumėm, mes tuoj pat reaguotumėm ir toks advokatas pažeistų ES dokumentus, reikalavimus. Tokių paslaugų sankcionuojamiems asmenims ne tik kad negali teikti, jie negali teikti ir paslaugų, kuriomis būtų siekiama apeiti sankcijas. Vienareikšmiškai tokias atvejais advokatūra reaguotų ir ne tik advokatūra, turbūt ir tyrimų institucijos reaguotų, kurios tai turi užtikrinti“, – kalbėjo I. Vėgėlė.

Pasak jo, kad Advokatų taryba nerenka ir negali rinkti informacijos apie advokatų klientus, be to, advokatai yra įsipareigoję saugoti savo klientų konfidencialumą.

Anot I. Vėgėlės, Advokatų taryba atkreipti advokatų dėmesį į sankcijas nusprendė po Europos advokatūros plenarinės sesijos, buvo aptartas ir LRT paskelbtas reportažas dėl Rusijos televizijai atstovaujančios advokatės Sigridos Eglės Šalugaitės.

„Mūsų žiniomis, jie nepatenka į sankcionuotų sąrašą, nes jei patektų į sankcionuotų asmenų sąrašą, tokia advokatė pažeistų ES sankcijas ir čia jau kalbėtume ne apie etiką ir ne apie drausminę atsakomybę, bet kalbėtumėm apie rimtesnius pažeidimus“, – sakė I. Vėgėlė.

„Kiek man žinoma, ta advokatė gina Rusijos valstybinę televiziją, kuriai atimta retransliacijos licencija, tai galbūt advokatė pasigilino ir tai yra sankcija, prilyginama baudžiamajai, pagal Europos žmogaus teisių konvenciją, aš to nežinau, mes to netyrėm. Jei tai yra taip, tai prilyginta bausmei kaip už nusikaltimą ir tokiu atveju gynyba yra privaloma. Lietuvos advokatai privalo ginti baudžiamojoje byloje, ar tai būtų Rusijos pilietis, ar Baltarusijos pilietis“, – kalbėjo Advokatų tarybos pirmininkas.

Jis taip pat sakė sulaukęs ir konkrečių advokatų klausimų, kaip elgtis situacijose teikiant paslaugas subjektams iš Rusijos ir Baltarusijos.

„Buvo ir kreipimasis, nenoriu atskleisti advokato, bet rekomendavau, kad neteiktų civilinio (ieškinio), tai mūsų siūlymas. Advokatas turi teisę elgtis, kaip ir visi verslai, vieni išėjo iš Rusijos, kiti neišėjo. Aš asmeniškai rekomenduoju advokatams susilaikyti nuo paslaugų teikimo naujiems klientams, Rusijos ir Baltarusijos subjektams, civilinių santykių, išskyrus atvejus, kai tie subjektai labai aiškiai ir sąmoningai apibrėžia, kaip jie suvokia karinį konfliktą, kad čia Rusijos agresija, bet reikia nepamiršti, kad advokatas tam tikrais atvejais privalo teikti paslaugas“, – teigė I. Vėgėlė.

Lietuvoje šiuo metu yra beveik 2,3 tūkst. praktikuojančių advokatų.