„Savo sąrašuose turime apie 36 tūkst. objektų – mokyklų, ligoninių, prekybos centrų – kurie yra tikrinami priešgaisrinės saugos klausimais, taip pat vykdomi naujų statinių patikrinimo darbai, (...) gaisrų tyrimai – jei įtariamas padegimas, yra žuvusių, į įvykį iškart vyksta tyrėjai. Tad jiems būtina turėti visais ratais varomą automobilį, kad galėtų patekti visur“, – Eltai trečiadienį teigė PAGD direktorius Saulius Greičius.

„Taip pat vykdome ir atvirų teritorijų gaisrų prevenciją – pavasarį su miškininkais ir aplinkosaugininkais pasidaliname teritorijomis, vykdome patruliavimą, kad nebūtų deginami miškai ir pan. Taip atsiranda tokios technikos poreikis“, – sakė ugniagesių vadas.

Vidaus reikalų ministerijos (VRM) duomenimis, vieno, keturiais ratais varomo „Nissan X-trail“ modelio automobilio kaina – 35 tūkst. 453 eurai. Pranešama, kad naujosios transporto priemonės iškeliaus į Vilnių, Švenčionis, Alytų, Biržus, Ignaliną, Kupiškį, Pasvalį, Rokiškį, Klaipėdą, Kretingą, Kauną, Jonavą, Prienus, Marijampolę, Šiaulius, Telšius, Mažeikius ir Kuršėnus. Taip pat vienas automobilis skirtas PAGD poreikiams.

Savo sąrašuose turime apie 36 tūkst. objektų – mokyklų, ligoninių, prekybos centrų – kurie yra tikrinami priešgaisrinės saugos klausimais, taip pat vykdomi naujų statinių patikrinimo darbai, (...) gaisrų tyrimai – jei įtariamas padegimas, yra žuvusių, į įvykį iškart vyksta tyrėjai.

Pasak S. Greičiaus, įsigijus 20 automobilių padengtas praktiškai visas tokio transporto technikos poreikis.

„Manyčiau, kad šiai dienai poreikį esame beveik padengę – likusį dengiame senais automobiliais. Tai po šio automobilių įsigijimo tikrai to trūkumo neturime“, – pažymėjo S. Greičius.

Savo ruožtu vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pažymi, kad tarnybų technikos atnaujinimas svarbus ne tik pareigūnams, bet ir visiems gyventojams.

„Dar 2021 metais mūsų autoparkas sudarė 40 proc. sudarė mašinos, kurios yra senesnės nei 15 metų, apie 20 proc. dar buvo sovietinių laikų transporto priemonės. Tai šiandien autoparką esame ženkliai atnaujinę ir tai svarbu ne tik pareigūnams, bet ir bendrai saugumo situacijai, kas reiškia, kad nutikus nelaimei žinome, kad pareigūnai atvyks su profesionalia, moderniausia ir Vakarų standartus atitinkančia įranga“, – Eltai teigė A. Bilotaitė.

ELTA primena, kad Lietuvos Priešgaisrinių gelbėjimo valdybų parkas buvo atnaujintas ir pernai – ugniagesiams buvo perduotos 37 vidutinės ir 6 sunkiosios klasės automobilinės cisternos bei 4 automobilinės kopėčios.

Tai numatyta ketvirtadienį Seimo priimtose Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisose.

Už jas balsavo 96 parlamentarai, prieš buvo vienas, susilaikė devyni.

Pagal priimtas pataisas, pabėgėlių priėmimą užtikrinanti įstaiga – agentūra – teiktų socialines, apgyvendinimo ir kitas priėmimo sąlygas užtikrinančias paslaugas prieglobsčio prašytojams, užsieniečiams, kuriems suteiktas prieglobstis Lietuvoje, neteisėtiems migrantams, kol bus priimtas sprendimas dėl jų išsiuntimo.

Naujajai agentūrai priklausytų dabar Rukloje, Jonavos rajone, esantis Pabėgėlių priėmimo centras, Naujininkų pabėgėlių priėmimo stovykla.

Ši įstaiga būtų pavaldi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai.

Vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės teigimu, naujovė leis pasieniečiams nebebūti atsakingiems už migrantų buities sąlygas.

„Baltarusijos režimo organizuota hibridinė ataka ir dėl jos kilusi neteisėtos migracijos krizė paskatino mus imtis pokyčių, kurie leistų nuo pasienio pareigūnų pečių nuimti buitinius ir socialinius rūpesčius, kurie teko šalį užplūdus neteisėtiems migrantams. Pasieniečių pagrindinė užduotis – ginti ir saugoti Lietuvos valstybės ir ES išorės sieną. Tam turi būti nukreiptas visas pareigūnų dėmesys ir pastangos“, – savo „Facebook“ paskyroje teigė A. Bilotaitė.

Anot jos, agentūra užtikrins teisinių, socialinių, sveikatos ir kitų būtiniausių paslaugų teikimą migrantams vienoje vietoje.

„Agentūra veiks lanksčiai prisitaikydama prie migrantų srautų“, – pabrėžė ministrė.

„Labai svarbu tai, kad atsiradus naujai įstaigai su kvalifikuotų specialistų komanda galėsime užtikrinti humaniškas užsieniečių priėmimo sąlygas ir žmogaus teises“, – pridūrė ji.

Migrantų antplūdis į Lietuvą, Latviją ir Lenkiją iš Baltarusijos kilo 2021 metais, Vakarai kaltina Minsko režimą jį organizavus.

Tuomet iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų. Jiems apgyvendinti teko kurti stovyklas, ieškoti šildomų patalpų.

Pasibaigus atvykėlių judėjimo apribojimams, didžioji dalis jų paliko šalį.

Tokiu imigracijos apribojimu siekiama nustatyti, kiek pigios darbo jėgos kasmet galėtų atsivežti darbdaviai.

„Tikslas yra užtikrinti tolesnę Lietuvos pažangą ir perėjimą prie aukštos pridėtinės vertės ekonomikos, nes pigesnė darbo jėga yra kaip cukrus organizmui – duoda greitą rezultatą, greitai žmogus atvažiuoja, dirba, užsidirba, moka mokesčius, bet (...) tai gali stabdyti mūsų automatizaciją ir investicijas į pažangą“, – komiteto posėdyje trečiadienį sakė socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas.

Kvota siektų apie 40 tūkst., arba iki 1,4 proc. 2022 metų liepą Lietuvoje nuolat gyvenusių asmenų.

Komitetas pritarė, kad tokia kvota galėtų būti įvesta nuo 2025-ųjų, o dar po metų – ir papildoma.

„Komitetas (...) mano, kad turėtų būti metams atidėtas papildomos kvotos mechanizmo įsigaliojimas, siekiant valstybės institucijoms – ir šakos kolektyvinės sutarties šalims – tinkamai pasirengti jos įgyvendinimui“, – posėdyje sakė komiteto narys konservatorius Audronius Ažubalis.

Į užsieniečių įdarbinimo kvotą siūloma įtraukti tik naujai atvykstančius dirbti užsieniečius. Pasak vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės, kvotos dydis apskaičiuotas įvertinus institucijų pajėgumus kontroliuoti jos laikymąsi bei šalies darbo rinkos poreikius.

Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties pataisomis, be kita ko, siūloma naikinti darbo rinkos testą ir trūkstamų profesijų sąrašą, nereikalauti darbdavių informuoti Migracijos departamentą apie nutrauktą darbo sutartį, jei žmogus turi nacionalinę vizą arba leidimą laikinai gyventi.

„Suprantame darbo rinkos poreikius, tačiau (...) turime užsitikrinti nacionalinio saugumo interesą, kad turėdami atitinkamus veiksmus nepražiūrėtume grėsmių“, – komiteto posėdyje sakė A. Bilotaitė.

A. Ažubalio teigimu, Lietuvoje sparčiai daugėja užsieniečių, palyginti su Lietuvos gyventojų skaičiumi.

Jo duomenimis, šių metų pradžioje Lietuvoje gyveno 221 tūkst. užsieniečių – 7,79 proc. visų gyventojų, o 2023 metais jų buvo 189 tūkst. (6,62 proc.), 2022 metais – 100 tūkst. (3,7 proc.).

Didžiausią dalį atvykusiųjų sudaro baltarusiai, ukrainiečiai, taip pat darbo tikslais atvyksta nemažai užsieniečių iš Centrinės Azijos valstybių.

Komitetas taip pat pritarė ir kitiems Vyriausybės pasiūlymams, kaip griežtinti užsieniečių įdarbinimo sąlygas bei reikalavimus juos kviečiančioms įmonėms.

Užsieniečių teisinę padėtį Lietuvoje reglamentuojančio įstatymo pataisos taip pat numatytų, kad Lietuvoje dirbti galėtų tik asmenys, kurie turi leidimą laikinai gyventi.

Pakeitimai taip pat apibrėžtų įmonėms atsakomybę, jei jos užsieniečiams nemokėtų nustatyto darbo užmokesčio. Anot pataisas rengusios Vidaus reikalų ministerijos, esama vis daugiau atvejų, kai darbdaviai jiems moka mažesnius atlyginimus nei sutarta, įdarbina tik kelias valandas per parą.

Komitetui pritarus, pataisos toliau bus svarstomos plenariniame Seimo posėdyje.

Tokį terminą A. Bilotaitė įvardijo antradienį lankydamasi Kauno rajone esančioje Lietuvos policijos mokykloje, pranešė ministerija.

Ji anksčiau skelbė, kad šaudyklos ir mokomojo policijos taktikos poligono projektai yra parengti, šiuo metu vykdomi viešieji pirkimai.

Taip pat ieškoma finansavimo ekstremaliųjų situacijų mokymo centrui.

A. Bilotaitė pranešime spaudai pabrėžė, jog infrastruktūra galės naudotis „ne tik šalies policijos, bet ir kitų institucijų pareigūnai“.

Ministrė antradienį tai pat susitiko su Kauno rajono bendruomene, dalyvavo civilinės saugos pamokoje Garliavoje.

Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, pernai Lietuvos policijos mokykloje kvalifikaciją tobulino apie 17 tūkst. policijos pareigūnų ir darbuotojų, o norinčių studijuoti mokykloje prašymų skaičius siekė 799.

Anot A. Bilotaitės, šiuo metu pateikta 500 tokių prašymų.

Taip ji kalbėjo po penktadienį Latvijoje vykusio susitikimo su Baltijos šalių, Lenkijos, Suomijos ir Norvegijos kolegomis.

„Tai visiškai naujas dalykas – dronų siena nuo Norvegijos iki Lenkijos, kurios tikslas būtų dronų ir kitų technologijų pagalba saugoti mūsų sieną. Ne tik fizinė infrastruktūra, stebėjimo sistemomis, bet ir naudojant dronus ir kitas technologijas, kurios leistų mums taip pat apsisaugoti nuo nedraugiškų šalių provokacijų, užkardyti ir kontrabandos dalykus“, – BNS sakė A. Bilotaitė.

Vadinamajai „dronų sienai“ valstybės naudotų bepiločius orlaivius stebėti pasienio ruožą, taip pat antidronines sistemas, kurios leistų stabdyti kontrabandai ir provokacijoms naudojamus dronus iš priešiškų valstybių, sako ministrė.

„Tai yra dronai, kurie leidžia mums stebėti situaciją iš aukščiau ir matyti gerokai toliau vaizdą, nei rodo mūsų stebėjimo sistemos. Bet buvo pristatyta ir kita dalis technologijų, kurios leistų apsaugoti mūsų valstybes, mūsų sienas nuo kitų šalių naudojamų dronų, kuriais siekiama žvalgyti mūsų informaciją, vykdyti provokacijas, organizuoti kontrabandą“, – pasakojo ministrė.

A. Bilotaitės teigimu, Lietuva jau anksčiau buvo suplanavusi stiprinti sienos apsaugą su dronų pagalbą – Valstybės sienos apsaugos tarnyboje įkurtas bepiločių orlaivių padalinys, vykdomi papildomų dronų ir antidroninių sistemų įsigijimai.

„Mes kaip šalis šioje kryptyje nemažai padarėme. (...) Gal kitoms šalims teks daugiau investuoti, pasiruošti“, – sakė ministrė.

Jos teigimu, šiuo metu valstybės įvertins, kokius „namų darbus“ turi atlikti ir tada, pasitelkus ekspertų pagalbą, valstybių institucijos parengs planą dėl „dronų sienos“ įgyvendinimo.

Yra nemažai tų klausimų, reikia įsivertinti visus tuos algoritmus, pratybos būtų labai vertingos – pasižiūrėtume, įvertintume ir sustiprintume savo pasirengimą.

Ministrė nesiėmė spręsti, kada ši idėja bus realizuota.

„Šiandien buvo sutarta dėl šios idėjos, kitas žingsnis – planas, konkretūs veiksmai. (...) Kol kas neapibrėžtas (laikas – BNS), kai tame techniniame institucijų lygmenyje susėsime, susidėliosime, kada tai realu“, – kalbėjo A. Bilotaitė.

A. Bilotaitė neatmetė galimybės, kad „dronų siena“ bus kuriama už Europos Sąjungos (ES) lėšas.

„Akivaizdu, kad jei mes sutartume dėl bendrų sprendimų, galėtume pretenduoti į europines lėšas, jei kaip regionas pateiksime poreikį, didelė tikimybė, kad iš Europos Komisijos (EK) finansavimą gautume. (...) Kai tai vyksta organizuotai, tai gerokai naudingiau, nes kai derybose dalyvauji kaip regionas, gali turėti geresnę kainą“, – sakė ministrė.

Bus organizuojamos tarptautinės evakuacijos pratybos

A. Bilotaitės teigimu, susitikime taip pat sutarta regiono valstybėse organizuoti bendras evakuacijos pratybas.

„Sutarėme, kad turėsime būtinybę pasibandyti regioninėse pratybose, užtikrinant gyventojų evakuaciją, pasižiūrint, kaip mūsų institucijos yra pasirengusios dirbti, sąveikauti kartu viena su kita, kokie mūsų pajėgumai apgyvendinti žmones, kokie yra kitų šalių pajėgumai, ar jie yra pasirengę priimti mūsų atitinkamą skaičių žmonių“, – pasakojo ministrė.

„Yra nemažai tų klausimų, reikia įsivertinti visus tuos algoritmus, pratybos būtų labai vertingos – pasižiūrėtume, įvertintume ir sustiprintume savo pasirengimą“, – pridūrė ji.

Ministrė taip pat nesiėmė spręsti, kada tokios pratybos būtų organizuojamos.

„Sunku pasakyti, nėra paprasta suorganizuoti tokio masto pratybas ne nacionalinio, o tarptautinio lygmens“, – teigė A. Bilotaitė.

Anot jos, Lietuvos pasirengimą šiuo metu vertina ES evakuacijos misija, kuri savo rekomendacijas turėtų pateikti birželį.

„Tikimės, kad tos rekomendacijos mums padės dėliojant pratybų scenarijų“, – kalbėjo A. Bilotaitė.

Pasak ministrės, susitikime taip pat aptarta galimybė valstybėms kartu kreiptis į EK dėl civilinės saugos infrastruktūros finansavimo.

„Kalbant apie priedangų formatą, sutarėme, kad tarptautiniu lygmeniu turime bendradarbiauti dėl finansavimo infrastruktūrai. Tai imlu lėšoms, tam reikalingas didelis lėšų poreikis. (...) Akivaizdu, kad reikia ieškoti būdų europiniam finansavimui, sutarėme, kad regiono lygmeniu kreipsimės bendru laišku į EK, kelsime šį klausimą“, – sakė A. Bilotaitė.

„Turi būti surasti būdai, kaip finansuoti civilinę saugą europiniu lygiu“, – pridūrė ji.

Latvijoje gegužės 23–24 dienomis vykęs vidaus reikalų ministrų susitikimas, kuriame dalyvavo ir Ukraina, yra antrasis šio formato susitikimas, pirmasis pernai vyko Vilniuje.

Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Ukrainos, Suomijos ir Norvegijos ministrai taip pat kalbės apie sienos su Rusija ir Baltarusija stiprinimo priemones, bendradarbiavimą civilinės saugos srityje, pranešė Vidaus reikalų ministerija.

Tai antrasis šio formato susitikimas, pirmasis A. Bilotaitės iniciatyva praėjusių metų spalį įvyko Vilniuje.

Lietuvos ministrės teigimu, pastarojo meto įvykiai, tokie kaip didelių verslo ir kitų objektų padegimas, Rusijos opozicijos atstovo užpuolimas, provokacija dėl jūrinės sienos ribų keitimo, reikalauja dar didesnio regiono valstybių susitelkimo ir pastangų atsparumui didinti.

„Saugumo situacija regione išlieka įtempta. Todėl turime ir toliau stiprinti bendradarbiavimą, ypač civilinės saugos srityje, kuri yra esminis mūsų bendros saugumo architektūros elementas“, – sakė ji.

Lietuvos vidaus reikalų ministrė kolegoms pristatys prieš tris savaites patvirtintą Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programą, bus aptartas galimas bendradarbiavimas masinės evakuacijos srityje.

A. Bilotaitė taip pat pakvies ministrus į rugsėjo 6 dieną Lietuvoje Vidaus reikalų ministerijos organizuojamą regioninį civilinės saugos forumą.

„Krašto apsaugos ministerija (KAM) prisidės prie pasieniečių aprūpinimo ir sunkiąja ginkluote, – žurnalistams pirmadienį Paluknio aerodrome sakė Agnė Bilotaitė. – Nenorėčiau detalizuoti (kokia ginkluotė – BNS), nes dar yra dėliojama visa tai.“

Čia ministrė drauge su premjerė Ingrida Šimonyte pirmadienį apžiūrėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Aviacijos valdybos turimus pajėgumus.

„Vieningai matome situaciją ir dirbame išvien, kad sustiprintume visas tarnybas“, – pridūrė ji.

Pasak jos, sprendimas dėl pasieniečių aprūpinimo sunkiąja ginkluote atsirado reaguojant į Ukrainos karo pamokas.

A. Bilotaitė pabrėžė, kad pastaruoju metu VSAT aprūpinta modernia, NATO standartus atitinkančia ginkluote.

Savo ruožtu pasieniečių vadas Rustamas Liubajevas sakė, kad planuojama sunkioji ginkluotė apimtų ir mobiliąją, ir nemobiliąją techniką.

„Antras dalykas, bent jau pirmame etape planuojama įsigyti ginkluotė nereikalaus ypatingų mokymų. (...) Tai prieš karius, ir prieš tam tikrą techniką (būtų skirta naudoti minėta ginkluotė – BNS)“, – teigė VSAT vadas.

Su KAM pagalba, anot jo, techniką ketinama įsigyti iki metų pabaigos.

Paluknyje premjerei bus pristatytos aviacinės veiklos kryptys, iššūkiai ir ateities perspektyvos.

Numatyta aptarti naujų sraigtasparnių pirkimo eigą, įsigytos įrangos,  turimų bepiločių orlaivių bei antidroninės įrangos technines galimybes kovojant su valstybės sienos pažeidėjais, pranešė Vyriausybė.

Vyriausybės vadovei lankantis Medininkų pasienio kontrolės punkte bus pristatyta naujai sukurta pasienio kontrolės punkto infrastruktūra, aptarti atvykimo ir išvykimo per Europos Sąjungos išorinę sieną sistemos diegimo įgyvendinimo iššūkiai.

Valstybės sienos su Baltarusija apsauga sustiprinta 2021 metais kilus neteisėtos migracijos bangai.

Lietuva ir Vakarai kaltina Minsko režimą organizavus neteisėtų migrantų antplūdį ir laiko tai prieš Europos Sąjunga nukreipta hibridine ataka.

Tuomet iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų, bet, pasibaigus judėjimo apribojimams, didžioji dalis jų paliko šalį.

Per šį laikotarpį Lietuvos pasieniečiai migrantus apgręžė daugiau kaip 22,1 tūkst. kartų. Kai kurie užsieniečiai ne po kartą bandė neteisėtai kirsti sieną.

„Mes su ministerija ieškome sprendimų. Tikrai nėra maloni situacija, kai tenka pasirašyti tokius sprendimus. Tenka apgailestauti, kad referendumas nepavyko ir turime tokį sprendimą, kad, deja, neįvyko tas pokytis, kurio labai laukėme ir tikėjomės“, – Eltai teigė A. Bilotaitė.

Visgi ministrė akcentuoja, kad Lietuva yra teisinė valstybė, todėl, anot jos, įstatymų reikia laikytis.

„Vidaus reikalų ministerija neieško tų žmonių, kaip kažkas bando pasakyti, kad ieškome ir gaudome, bet yra įstatymai. Yra įstatymas, kuris numato, kad dviguba pilietybė yra galima tik išimtiniais atvejais“, – sakė ji.

Tačiau A. Bilotaitė tikina ieškosianti būdų, kaip susidariusią situaciją spręsti.

„Aš girdžiu tokį politinį pasisakymą, aš suprantu, mes visi taip pat jaučiamės, lygiai taip pat kaip ponia Armonaitė. Ir tikrai nenorime prarasti savo piliečių. Mums tai yra labai svarbu, bet reikia ir teisiškai, procedūriškai įsivertinti. Visgi esame teisinė valstybė ir turime atsižvelgti ir į tai“, – sakė A. Bilotaitė.

„Tai, žinoma, ieškosime dar galimybių kažkokių procedūrinių, sėsime prie bendro stalo. Bet šiandien dar negaliu atsakyti, koks tas sprendimas bus“, – pridūrė ji.

Tikrai nėra maloni situacija, kai tenka pasirašyti tokius sprendimus.

A. Armonaitė ketvirtadienį kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją, Užsienio reikalų ministeriją ir Migracijos departamentą, prašant laikinai sustabdyti Lietuvos pasų atiminėjimą iš kitą pilietybę turinčių Lietuvos piliečių.

Politikė teigia turinti informacijos, kad iš daugybės žmonių pilietybė kasmet atimama, ne tik tada, kai jos atsisakoma, bet ir tais atvejais, kai institucijos imasi proaktyviai tikrinti užsienyje gyvenančius lietuvius. Todėl, A. Armonaitės teigimu, kasmet Lietuvos pilietybės netenka apie 1 tūkst. žmonių.

ELTA primena, sekmadienį vykęs referendumas dėl dvigubos pilietybės nebuvo sėkmingas.

Preliminariais VRK duomenimis, referendume dalyvavo 59,02 proc. rinkėjų. Konstitucijos pataisai dėl dvigubos pilietybės pritarė 73,94 proc. rinkėjų, tačiau tokio balsų skaičiaus nepakako.

Referendumas dėl pilietybės išsaugojimo Lietuvoje vyksta antrąkart. Pirmąkart jis buvo surengtas 2019 metais, jame dalyvavo 53,16 proc. rinkėjų, bet tąkart Konstitucijos pakeitimo priimti nepavyko, nes nepakako pasisakiusių „už“.

„Tenka apgailestauti, kad pasirenkamas toks kelias diskutuoti ar siekti pakeitimų, nes mums ir man pačiai tikrai rūpi“, – ketvirtadienį Eltai sakė A. Bilotaitė.

„Tai yra nekonstruktyvus, sakyčiau, veiksmas prieš rinkimus, ne dalykiškas“, – apgailestavo ji.

A. Bilotaitė pabrėžia – šios kadencijos Vyriausybė ir VRM ėmėsi esmingų sprendimų, siekiant gerinti pareigūnų – taip pat ir ugniagesių gelbėtojų – darbo sąlygas, motyvaciją. Rezultatai, anot jos, rodo teigiamas tendencijas.

„Jeigu kalbame apie pareigūnų nekomplektą, 2019 m. mes turėjome 13 proc. nekomplektą, 2023 m. – 5,8 proc.“, – situaciją iliustravo politikė.

„Pareigūnų skaičius, kuris atėjo į tarnybą 2019 m. – 134. Šiuo atveju, 2023 m. – 253. Taip pat ir finansavimo didinimas – atėję radome tikrai apgailėtiną situaciją, kalbant tiek apie patį priešgaisrinės apsaugos pareigūnų atlygį, tiek apie aprūpinimą, nes trūko elementarių dalykų“, – aiškino ji.

A. Bilotaitė taip pat pastebėjo, jog per pastaruosius keturis metus ugniagesių gelbėtojų atlyginimai taip pat augo – 2019 m. žemiausios grandies pareigūnai vidutiniškai neuždirbdavo net 800 eurų.

„Nesiekė tūkstančio eurų, o dabar vidurkis siekia 1,3 tūkst. eurų. Man atrodo, skaičiai pasako patys už save – ne tik žodžiais, bet ir realiai darbai gerbiame pareigūnus“, – patikino ji.

„Linkiu, kad tas tempas, kuriuo mes geriname sąlygas, ir išliktų“, – pridūrė VRM vadovė.

ELTA primena, kad ketvirtadienį prie Vidaus reikalų ministerijos (VRM) į piketą susirinko ugniagesiai gelbėtojai, taip siekdami atkreipti dėmesį į nepakankamą finansavimą šios profesijos atstovams.