„Starlab“ TKS turėtų pakeisti iki dešimtmečio pabaigos.

„Voyager Space“ prezidentas Matthew Kuta (Metjus Kjuta) pareiškime teigė, kad JAV vadovaujama įmonė, įsikūrusi Vokietijoje, kur yra keletas „Airbus Defence and Space“ gamyklų, patikimai patenkins žinomą pasaulinių kosmoso agentūrų paklausą ir kartu atvers naujų galimybių komerciniams naudotojams.

Pakeisdama TKS, NASA planuoja pirkti paslaugas, o ne pati valdyti programas, kaip jau daro siųsdama astronautus į kosmosą.

2021 metų pabaigoje „Voyager“ laimėjo 160 mln. dolerių (145,85 mln. eurų) vertės sutartį su NASA dėl „Starlab“ kūrimo.

NASA taip pat skyrė 130 mln. dolerių (118,5 mln. eurų) Jeffo Bezoso (Džefo Bezoso) įkurtai bendrovei „Blue Origin“ ir 126 mln. dolerių (114,86 mln. eurų) milžinei „Northrop Grumman“ jų kosminės stoties projektams.

JAV įmonė „Axiom Space“ taip pat kuria stotį, remiama NASA ir Prancūzijos bei Italijos įmonės „Thales Alenia Space“.

„Starlab“ įtraukus „Airbus“, kuri sausį pradėjo teikti techninę paramą, „Voyager Space“ galės teikti paslaugas Europos kosmoso agentūrai (EKA), priimti jos astronautus.

Planuojama, kad „Starlab“ bus paleista į orbitą 2028 metais. Jos skersmuo bus 8 m – beveik dvigubai didesnis nei TKS, bet tūris bus maždaug dvigubai mažesnis, nes TKS turi kelis modulius, teigė „Voyager Space“ generalinis direktorius Dylanas Tayloras (Dilanas Teiloras).

Stotis bus skirta moksliniams tyrimams ir darbui mikrogravitacijos sąlygomis, kurie yra svarbūs farmacijos pramonei, tačiau kosminiu turizmu kompanija neketina užsiimti, pridūrė jis.

„Airbus“ akcijos Paryžiaus CAC 40 indekse smuko daugiau nei 5 proc. grupei paskelbus, kad pasaulinių tiekimo grandinių trikdžiai privertė sumažinti orlaivių, kuriuos gamintoja tikisi pristatyti šiais metais, skaičių nuo 720 iki 700.

Bendrovės generalinis direktorius Guillaume‘as Faury (Gijomas Fori) trečiadienį pareiškė, kad „Airbus“ per pirmuosius šešis mėnesius pristatė 297 orlaivius – tiek pat, kiek ir per tą patį laikotarpį prieš metus.

Grupės pajamos sausio–birželio mėnesiais taip pat buvo stabilios ir iš viso siekė 24,8 mlrd. eurų (25,3 mlrd. JAV dolerių), palyginti su 24,6 mlrd. eurų prieš metus.

Visgi grynasis pelnas sumažėjo 15 proc. iki 1,9 mlrd. eurų.

„Sudėtingoje veiklos aplinkoje „Airbus“ pirmąjį pusmetį rodė tvirtus rezultatus, nors geopolitinė ir ekonominė padėtis sukėlė dar daugiau neapibrėžtumo pramonei“, – kalbėjo G. Faury.

„Dėl tiekimo grandinių iššūkių turime pakoreguoti A320 šeimos orlaivių gamybos didinimo žingsnius 2022 ir 2023 metais, todėl dabar siekiame, kad 2024 metų pradžioje mėnesinis orlaivių pristatymo rodiklis būtų 65 vienetai. Mūsų orlaivių pristatymo tikslai 2022 metams buvo atitinkamai atnaujinti“, – pareiškė generalinis direktorius.

Nepaisant to, pati „Airbus“ teigė, kad laikosi užsibrėžto tikslo – 2022 metais siekti 5,5 mlrd. eurų veiklos pelno.

Tai buvo jau antras sėkmingas „Vega“ startas, turintis didelę reikšmę Europos ambicijoms lenktyniauti klestinčioje komercinės aviacijos ir kosmoso technologijų rinkoje su tokiomis varžovėmis kaip JAV verslininko Elono Musko (Ilono Masko) bendrovė „SpaceX“.

Raketa pakilo iš Kuru kosmodromo Prancūzijos Gvianoje 22 val. 47 min. vietos (4 val. 47 min. Lietuvos) laiku ir sėkmingai iškėlė palydovus per mažiau nei dvi valandas.

Pagrindinis krovinys buvo didelės skiriamosios gebos palydovas, antrasis iš keturių tokių aparatų, sudarančių naują bendrovės „Airbus“ valdomą Žemės stebėjimo tinklą. Pirmąjį palydovą balandį į orbitą irgi iškėlė raketa „Vega“.

Pasak „Airbus“, tinklas „Pleiades Neo“ leis daryti didelės skiriamosios gebos Žemės nuotraukas kariniams ar civiliniams tikslams – pavyzdžiui, likviduojant stichinių nelaimių padarinius.

„Vega“ operatorė „Arianespace“ priklauso įmonių grupei „ArianeGroup“, pusė kurios priklauso „Airbus“.

Per vėliausią paleidimą raketa „Vega“ nešė ir keturis miniatiūrinius „CubeSat“ tipo palydovus.

Vienas iš jų taps dalimi palydovų tinklo, kurį vysto prancūzų startuolis „Unseenlabs“, besispecializuojantis jūrų eismo stebėjimo srityje.

Likę trys „CubeSat“ yra pasiųsti Europos kosmoso agentūros mokslo ir technologijų demonstravimo tikslais.

Per pirmadienio startą buvo pasiųsta jau antroji per šiuos metus „Arianespace“ raketa ir 19-oji nuo pirmojo skrydžio 2012 metais.

Du sėkmingi startai 2021 metais yra gera žinia „Vega“ programai, kuri yra 10 Europos valstybių projektas, atsižvelgiant į pernai lapkritį patirtą nesėkmę, kai dėl techninio gedimo „Vega“ nukrito į jūrą ir buvo prarasti du palydovai.

„Tai iš tiesų atveria naują skyrių mūsų santykiuose, nes mes judame nuo bylinėjimosi prie bendradarbiavimo orlaivių srityje“, – prieš prasidedant viršūnių susitikimui su Joe Bidenu sakė U. von der Leyen.

Paliaubos formaliai priimtos per U. von der Leyen ir Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininko Charles'o Michelio susitikimą su J. Bidenu Briuselyje.

Anksčiau šiemet J. Bidenas ir U. von der Leyen sustabdė baudžiamųjų muitų taikymą dėl subsidijų „Airbus“ ir „Boeing“.

ES teigė, kad paliaubos galios penkerius metus, per kuriuos bus galima išspręsti šį ginčą, atsižvelgiant ir į augančius Kinijos pajėgumus aviacijos sektoriuje.

„Užuot kovoję su viena artimiausių mūsų sąjungininkių, mes pagaliau kartu atsigręšime į bendrą grėsmę. Tai yra modelis, kurį naudosime, kad spręstume kitus Kinijos ir jos ne rinkos ekonomika pagrįstos konkurencijos keliamus iššūkius“, – teigė susitikime dalyvavusi JAV prekybos įgaliotinė Katherine Tai.

J. Bideno dviejų valandų trukmes sustojimas ES būstinėje, įterptas tarp NATO viršūnių susitikimo ir susitikimo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu Ženevoje, žymi aiškų atsitraukimą nuo ketverių neramių Donaldo Trumpo kadencijos metų.

„Airbus“ teigimu, 2020 m. grynieji nuostoliai sudarė 1,1 mlrd. eurų.

2019 m. bendrovė taip pat veikė nuostolingai – tuo metu nuostoliai siekė 1,4 mlrd. eurų dėl gautos 3,6 mlrd. eurų baudos korupcijos skandale.

„2020-ųjų rezultatai rodo „Airbus“ atsparumą didžiausios aviacijos sektoriaus krizės akivaizdoje“, – sakė „Airbus“ generalinis direktorius Guillaume'as Faury.

„Airbus“ grupės pajamos smuko nuo 70,5 mlrd. eurų 2019 m. iki 49,9 mlrd. eurų pernai, nes „sudėtingos rinkos sąlygos paveikė komercinių orlaivių segmentą, kurių pristatyta 34 proc. mažiau nei ankstesniais metais“.

2019 m. buvo pristatyti 863 komerciniai orlaiviai, o pernai – tik 566, iš jų 38 „Airbus A220“, 446 „Airbus A320“, 59 „Airbus A350“ ir keturi „Airbus A380“ modelio orlaiviai.

„Airbus“ kol kas neprognozavo greito pagerėjimo aviacijos sektoriuje.

„Daugelis mūsų sektoriaus neapibrėžtumų išlieka ir 2021 m., pandemijai toliau darant įtaką mūsų gyvenimams, ekonomikoms ir visuomenėms“, – teigė G. Faury.

Profsąjungos teigė, kad prie pusantros valandos trukmės streiko Prancūzijos Tulūzos mieste turėtų prisijungti apie 8 tūkst. darbuotojų, kurie ketina žygiuoti šalia vieno iš Tulūzos Blanjako oro uosto, prie kurio įsikūrusi „Airbus“ būstinė, pakilimo takų.

Pranešama, kad oro uosto dėl streiko neketinama uždaryti.

„Airbus“ turi realią atsakomybę tinkamai susidoroti su restruktūrizacija, kuri yra perteklinė ir rodo prastą pavyzdį tiekėjams“, – teigė profsąjungos „Force Ouvriere“ atstovas Jeanas Francois Knepperis.

Vokietijos „ID Metall“ profsąjunga paragino „Airbus“ vengti priverstinių atleidimų lėktuvų gamybos srityje ir „Premium AEROTEC“ padalinyje.

Profsąjungos pakvietė ketvirtadienį Prancūzijos gamyklose surengti didesnio masto protestų.

Paprašyta pakomentuoti protestus, „Airbus“ citavo praėjusią savaitę paskelbtą bendrovės generalinio direktoriaus Guillaume‘o Faury pranešimą, kuriame teigiama, kad bendrovė „susiduria su giliausia krize, kurią ši pramonė yra kada nors patyrusi“, ir priduriama, jog įmonė yra pasiryžusi apriboti socialinį reorganizacijos poveikį.

„Airbus“ teigė, kad trečdalio iš 15 tūkst. darbo vietų ketinama atsisakyti Prancūzijoje. Į šį skaičių įskaitomos 3 378 darbo vietos, kurių ketinama atsisakyti Tulūzos mieste, – jame bendrovė gamina plataus korpuso lėktuvus ir mažesnius „A320“ modelio orlaivius.

Ministras pareiškė, kad Vokietijos vyriausybė yra suinteresuota bendrovės išsaugojimu, kaip ir oro linijų milžinės „Lufthansa“, kuriai Berlynas pažadėjo 9 mlrd. eurų paramą, išsaugojimu.

Visgi P. Altmaieris pažymėjo: „manome, kad restruktūrizavimas turėtų būti įvykdytas taip, kad nei viena šalis neatsidurtų pranašesnėje ar mažiau pranašesnėje padėtyje“.

„Airbus“ antradienį pranešė, kad daugiausia darbo vietų bus atsisakyta Vokietijoje – 5 100, palyginti su 5 000 darbo vietomis Prancūzijoje, 1 700 – Didžiojoje Britanijoje ir 900 – Ispanijoje.

Maždaug 45 600 „Airbus“ darbuotojų iš apytiksliai 135 000 darbuotojus siekiančios pasaulinės darbo jėgos dirba Vokietijoje, palyginti su 49 000 Prancūzijoje – tai reiškia, kad Vokietijai teksianti planuojamų atleidimų dalis bus didesnė nei Prancūzijos dalis.

P. Altmaieris taip pat priminė, kad Berlynas investavo apie milijardą eurų į tylesnių ir mažai teršalų išmetančių orlaivių kūrimą, o „Airbus“ yra viena iš bendrovių, kurios gali gauti paramą.

Paryžius antradienį sureagavo griežčiau, ekonomikos ministerijai pavadinus planuojamus „Airbus“ darbuotojų atleidimus „per dideliais“ ir paragindama apriboti priverstinius atleidimus.

Bendrovės vadovai teigė, kad jie apsvarstys klausimą su profesinėmis sąjungomis, įskaitant visas siūlomas priemones, tarp kurių yra savanoriško išėjimo iš darbo programa, ankstyvo išėjimo į pensiją programa bei ilgalaikio dalinio nedarbo schema.

Tai sudaro 11 proc. visų „Airbus“ grupės įmonių darbuotojų.

„Airbus“ teigimu, darbuotojai bus atleisti palaipsniui iki 2021-ųjų vasaros. Darbuotojus nuspręsta atleisti komercinės aviacijos sektoriui pastaraisiais mėnesiais susitraukus beveik 40 proc.

„Airbus“ atsiuntė 11 ekspertų komandą, kurie suteiks techninę pagalbą Orlaivių nelaimių tyrimo tarnybai“, – sakė oro linijų „Pakistan International Airlines“ (PIA), kurių lėktuvas praeitą savaitę sudužo Karačyje, atstovas Abdullah Hafeezas Khanas.

Jo teigimu, PIA padės „tarnybai ir „Airbus“ komandai nustatyti tikrą sudužimo priežastį“.

Ekspertai taip pat apžiūrės oro uostus ir lėktuvo sudužimo vietą. Atvykusiems ekspertams bus perduoti ir lėktuvo savirašiai.

„Airbus A320“ orlaivis penktadienį sudužo mėgindamas nusileisti Karačyje. Lėktuvu skrido iš viso 99 žmonės, dviem iš jų pavyko išgyventi katastrofą. Nors nukritęs lėktuvas apgadino daugiau nei 20 pastatų, nežuvo nė vienas juose buvęs žmogus.

Vienas iš dviejų nelaimę išgyvenusių vyrų Muhammadas Zubairas vietos televizijai sakė, kad pirmasis lėktuvo bandymas nusileisti nepavyko, o nelaimė įvyko bandant leistis antrą kartą.

Pakistano premjeras Imranas Khanas nurodė tyrėjams kuo skubiau nustatyti katastrofos priežastis. Jo vadovaujama Vyriausybė taip pat suteiks pinigines kompensacijos žuvusiųjų šeimoms ir dviems išgyvenusiems vyrams.

Pakistanas gegužės 15 d. atnaujino vidaus skrydžius. Tarptautiniai skrydžiai yra uždrausti iki gegužės pabaigos.

Berlynas siekia išlaikyti pusiausvyrą įsigydamas karinės įrangos iš sąjungininkių Europos Sąjungoje (ES) bei JAV, visgi sprendimas įsigyti amerikiečių gamintojos „Boeing“ naikintuvų supykdė kai kuriuos politikus, prabilusius apie skaidrumo trūkumą.

Oficialus sprendimas dėl viešųjų pirkimų plano bus perduotas parlamento gynybos komitetui „artimiausiomis dienomis“, žurnalistams Berlyne pareiškė Gynybos ministerijos atstovas spaudai Arnas Collatzas-Johannsenas (Arnas Kolatcas Johansenas).

Jis pridūrė, kad „mažiau nei trečdalis“ naujų orlaivių bus amerikietiški modeliai, o didžioji dalis naujųjų naikintuvų bus Europos produkcija.

Su planu susipažinęs šaltinis patvirtino Vokietijos žiniasklaidoje pasirodžiusius pranešimus, kad Gynybos ministerija siekia apsidrausti ir įsigyti ir ES, ir JAV tiekėjų produkcijos – maždaug 90 „Airbus“ pagamintų „Eurofighters“ ir 45 „Boeing F-18“ naikintuvus.

Konservatorių vadovaujama Gynybos ministerija laikosi nuomonės, kad sprendimas įsigyti naikintuvų iš abiejų gamintojų yra itin svarbus, nes net ir atsisakius naikintuvų „Tornado“, Berlynas privalės užtikrinti savo oro pajėgų galimybes gabenti amerikietiškus branduolinius ginklus vykdydamas įsipareigojimus NATO.

Šiuo metu „Tornado“ yra vienintelis oro pajėgų orlaivis, pritaikytas gabenti branduolines bombas.