Iš viso per pirmus du akcijos mėnesius nustatyti 95 mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimai, iš jų – keturiolika šiurkščių. Taip pat nustatyti trys verslinės žvejybos pažeidimai ir dar virš 90 kitų aplinkos apsaugos pažeidimų. Daugiausia visų pažeidimų – 133 – fiksuota Klaipėdos regione.

Gamtos išteklių apsaugos skyriaus vedėjas Kęstutis Motiekaitis pastebi, kad pirmasis etapas išsiskyrė paimtų ne mėgėjų žvejybos įrankių gausa.

„Rugsėjo mėnesį paimti net 59 neleistinai laikyti arba naudoti ne mėgėjų žvejybos įrankiai – statomieji tinklai. Tiesa, didelė dalis šių draudžiamų įrankių buvo rasta Kaišiadorių rajone, kur nustatytas pažeidėjas, neteisėtai laikęs 25 statomuosius tinklus ir dar keturis kitus savadarbius žvejybos įrankius“, – sako K. Motiekaitis.

Iš viso per pirmąjį akcijos etapą iš pažeidėjų paimta septyniolika mėgėjų žvejybos įrankių, 63 ne mėgėjų žvejybos įrankiai ir trys valtys.

Visiems pažeidėjams už neleistinu metu sugautą lašišą gresia baudos nuo 120 iki 300 eurų bei pažeidimo įrankių konfiskavimas. Taip pat už kiekvieną sugautą lašišą ar šlakį skaičiuojama 580 eurų žala žuvų ištekliams.

Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (AAD) primena, kad šiemet ši, migruojančių neršti ir neršiančių lašišų bei šlakių apsaugai skirta, akcija prasidėjo anksčiau nei įprastai, atsižvelgiant į tai, jog pernai liepos pabaigoje jau buvo fiksuojama prasidėjusi šių žuvų migracija. Taip pat nuo šių metų „Lašiša 2019“, kaip ir minėta, vykdoma dviem etapais.

Per šią aplinkosaugos akciją AAD pareigūnai bendradarbiauja su policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos bei kitų tarnybų pareigūnais, neetatiniais aplinkos apsaugos inspektoriais ir visuomeninėmis organizacijomis.

Taip pat AAD tikisi ir visuomenės pagalbos bei primena, kad apie pastebėtus aplinkos apsaugos pažeidimus, kitus nustatytų reikalavimų nesilaikymo atvejus, pastebėtus aplinkos apsaugos teršimo ar niokojimo atvejus galima pranešti skubios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112 arba tiesiogiai AAD telefonu 8 5 273 2995.

Visą spalio mėnesį senjorai bus nemokamai vaišinami kava. Į parlamentarės kvietimą jau atsiliepė 17 Kauno įstaigų – restoranai „Metropolis“, „Daugirdas“, „Piccola Italia“, „Daniela“, „Grill London“, „Caif Café“ kavinių tinklas, baras „B2O“, kavinė „Kibi čibi“, kavinių tinklas „al Fresco“, „Vieno prancūzo sandėliukas“ ir kt.

„Ši iniciatyva jau 18 metų gyvuoja Vilniuje, pasiekė Klaipėdą, Šiaulius, Gargždus, ir man buvo labai gaila, kad ji neatkeliavo iki Kauno. Yra buvę tik epizodiškų atvejų, – sako A.Jankuvienė. – Dabar tereikėjo įskelti kibirkštį – kintantį požiūrį į vyresnio amžiaus žmones rodančios kavinės ir restoranai labai pozityviai reagavo į kvietimą. Taip kuriami pokyčiai mūsų visuomenėje, skatinami socialiniai ryšiai. Puodelis kavos nėra tikslas, tai tik priemonė susitikti, bendrauti, susipažinti.“

„Caif Cafe“ kavinių tinklas Vilniuje rengiamose akcijose dalyvauja jau ne vienus metus. „Tai sveikintina iniciatyva, tapusi savotiška mūsų prekės ženklo tradicija. Todėl sulaukę kvietimo senjorų mėnesį – spalį paminėti prie puodelio kavos Kaune, nedelsdami sutikome. Žinome, kad tai suburs visą būrį garbaus amžiaus kavos mėgėjų. Be to, tai pirmas kartas, kai akcija bus vykdoma Kaune“, – sako bendrovės „Delano“ rinkodaros specialistė Austėja Matusaitė.

Puodelis kavos nėra tikslas, tai tik priemonė susitikti, bendrauti, susipažinti.

„Grill London“ restoranų tinklo rinkodaros vadovas Andrius Bakanas priduria: „Pas mus lankosi nuo moksleivių, studentų iki verslininkų ir senjorų. Bet žinome, kad ne kiekvienas senjoras gali sau leisti ateiti kavos išgerti į kavinę ar restoraną. O norime juos nudžiuginti, matyti juos besišypsančius. Todėl jungiamės prie iniciatyvos „Senjorų kava“.

Skelbiame senjorus kviečiančių restoranų ir kavinių sąrašą. Akcija truks visą mėnesį, tad prie jos gali jungtis ir kiti restoranai bei kavinės.

Kava nemokamai vaišintis galite:

Restoranas „Daugirdas“, Daugirdo g. 4, pirmadieniais, 14–16 val.

Restoranas „Metropolis“, S.Daukanto g. 21, pirmadieniais, 10–11 val.

„Saulėti skoniai“, T.Masiulio g. 16E, pirmadieniais, 10–12 val.

Restoranas „Vieno prancūzo sandėliukas“, Girstupio g. 1, pirmadieniais,  antradieniais, 12–18 val.

Restoranas „Piccola Italia“, Vytauto pr. 32, antradieniais, 11–12 val.

„Mokslo kavinė“, E.Ožeškienės g. 7, antradieniais, ketvirtadieniais, 10–11 val.

Baras „B2O“, Gedimino g. 30, trečiadieniais, 15–17 val.

Kavinė „Kibi čibi“, Taikos pr. 2, ketvirtadieniais, 10–11 val.

Viešbučio „Ibis“ restoranas, Vytauto pr. 28, ketvirtadieniais, 15–17 val.

Kavinė „al Fresco“, Savanorių pr. 192, penktadieniais, 10–11 val.

Kavinė „al Fresco“, V. Krėvės pr. 129, penktadieniais, 10–11 val.

Kavinė „Caif cafe“, Gedimino g. 45, šeštadieniais, sekmadieniais, 13–14 val.

Kavinė „Caif cafe“, Savanorių pr. 255, šeštadieniais, sekmadieniais, 13–14 val.

Kavinė „Caif cafe“, Šarkuvos g. 1A, šeštadieniais, sekmadieniais, 13–14 val.

Restoranas „Grill London“, Laisvės al. 72, šeštadieniais, 11–13 val.

Restoranas „Grill London“, Vilniaus g. 13, sekmadieniais, 11–13 val.

Restoranas „Daniela“, A.Mickevičiaus g. 28, sekmadieniais, 13–15 val.

Akcija klaipėdiečiams buvo surengta dešimtą kartą, minint Keliaujančiųjų ir vairuotojų dieną.

„Savo techniką šį kartą pristatome ne tik mes, Kelių policijos tarnyba, prie renginio prisidėjo ir muitinės pareigūnai. O jo tikslas – papasakoti visuomenei apie saugaus eismo problemas keliuose. Artėja tamsusis metų laikas, todėl pėstiesiems ir vairuotojams norime priminti apie pavojus. Ugniagesiai demonstravo, kaip yra gelbėjami žmonės iš avariją patyrusio automobilio, rodė, kaip yra gesinamas liepsnų apimtas automobilis“, – pasakojo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos viršininkas Mindaugas Džermeika.

Renginio metu vyko interaktyvūs užsiėmimai – šventės dalyviams buvo siūloma išmėginti specialų automobilį, kuris vairuotoją ir keleivius sugeba apversti 180 laipsnių kampu.

„Tokiu būdu pats žmogus pajaučia, ką vis tik reiškia būtinybė segėti saugos diržus. Tokiu būdu sužinoma, kas nutiktų, jei automobilis verstųsi, o viduje esantys žmonės nebūtų prisidegę diržų“, – pasakojo M. Džermeika.

Kelių policijos tarnyba tikina, jog šiais metais situacija keliuose gerėja. „Pernai apskrityje turėjome daugiau žuvusiųjų keliuose, nei šiemet. Sužeistųjų skaičius išliko toks pats. Dėjome daug pastangų, organizavome reidus. Daug dėmesio skyrėme neblaivių asmenų išaiškinimui, intensyviai dirbta Klaipėdos rajone, nes pernai rajono keliuose žuvo devyni žmonės“, – akcentavo M. Džermeika.

Šeštadienio rytą moteris apsilankė Laisvės prospekte 82 esančioje „Norfos“ parduotuvėje.

Vaisių ir daržovių skyriuje atidžiai pirkėjai į akis krito mangų kaina. „Gera kaina. Mangas tik 0,77 euro“, – skelbė užrašas prie mangų dėžės. Tačiau po mangų dėže buvo galima pastebėti ir kitą kainą – vienas vaisius kainavo 0,69 euro. Lentynose gulėjo tik viena mangų dėžė, šalia rikiavosi apelsinai.

„Dažniausiai sunokę mangai būna brangesni už įprastai parduodamus žalius vaisius“, – pateikė versiją, kodėl kainos skiriasi, Lilijana.

O štai internautė Inga pastebėjo, kad tokie nesusipratimai prekybos tinkle „Norfa“ yra gani dažni.

Prekybos tinklo „Norfa“ atstovas spaudai Darius Ryliškis portalui teigė, kad painiavos dėl mangų kainų nebeliko. „Mango vaisius kainuoja 0,69 euro. Šeštadienį darbuotojai laiku nepašalino etiketės apie akciją. Klaida buvo ištaisyta“, – teigė prekybos tinklo atstovas.

Paklaustas, kodėl mango kaina dabar yra žemesnė nei buvo akcijos metu, D. Ryliškis teigė, kad prekė „buvo perkainota“.

Per ją gyventojai kviečiami tuo pačiu metu susiburti ir mokytis tradicinių šokių, juos šokti, kartu dainuoti liaudies dainas.

Didesni akcijos renginiai penktadienį organizuojami Nepriklausomybės aikštėje Kaune, Ramybės skvere Kėdainiuose, aikštėje prie kunigaikščio Aleksandro paminklo Panevėžyje, K. Dineikos sveikatingumo parke Druskininkuose, Alytaus kultūros ir komunikacijos centro amfiteatre, aikštėje prie Tauragės kultūros rūmų ir kitose Lietuvos miestuose.

Pasak Lietuvos nacionalinio kultūros centro atstovų, penktus metus vykdomo projekto tikslas – įtraukti į liaudies šokio sūkurį kuo daugiau visuomenės ir pasiekti, kad jis taptų ne tik matomas scenose, bet ir kiekvienam prieinamas, išbandytas, pamėgtas.

Projektu siekiama populiarinti lietuvišką šokį, sukurti progą pabendrauti miestelių bendruomenėms, pagilinti žinias apie tautos tradicijas, kultūrą.

Kiekvieną atvykusį renginio organizatoriai planuoja išmokyti nesudėtingų tradicinių lietuviškų polkų, valsų, kadrilių. Atėjusieji bus kviečiami šokti visų penkių Lietuvos regionų – aukštaičių, dzūkų, sūduvių, žemaičių ir Mažosios Lietuvos – šokius.

Akcijos metu organizatoriai rekomenduoja šokti tradicinius lietuviškus šokius ir ypatingą dėmesį skirti savo krašto choreografiniam folklorui.

Lietuvos nacionalinio kultūros centro duomenimis, kasmet akcijos metu įvyksta per 100 šokių švenčių įvairiose Lietuvos vietovėse, jos suburia apie 20 tūkst. akcijos dalyvių ir stebėtojų.

Gyventojai spėja, jog bendrovės „Kauno švara“ darbuotojus gerokai nustebino Romainių gatvėje prieš posūkį į Medekšinės gatvę esančioje vaikų žaidimų aikštelėje paliktų specifinių atliekų gausa.

Šiukšlių krūva nuolat didėja

Praėjus dienai nuo vakar vykdytos švarinimosi akcijos, šiandien minėtoje vietoje teberiogso didžiulė krūva gyventojų čia paliktų nereikalingų šiukšlių: antrinių žaliavų, didžiųjų, elektros ir elektroninės įrangos bei statybinių ir tekstilės atliekų.

„Šiukšlių privežtas visas kalnas, kuris vis pildomas. Tačiau „Kauno švaros“ automobilis teritorijoje buvo pastebėtas tik antradienį, šiandien darbai kol kas nevykdomi. Kyla klausimas, ar tinkamai organizuota ši akcija, ar gerai parinkta jos vieta, ar sparčiai vykdomas šiukšlių išvežimas?“, – piktinosi į portalo kauno.diena.lt redakciją kreipęsi romainiškiai.

Papiktino parinkta vieta

Šalia vaikų žaidimų aikštelės smarvė didžiausia. Reikėjo bent skelbimą parašyt, kad čia bus šiukšlynas!

Nemenkas sujudimas dėl to kilo ir socialiniame tinkle. Kol vieni gyventojai plūdosi matydami bjaurų šiukšlynu paverstos Romainių gatvės vaizdą, kiti reagavo ramiau, ramindami, kad visa tai – laikina situacija. „Gerai, kad bent per akciją ir ne į pamiškę. Kuriam laikui pagadinti vaizdą nėra blogiausia dalis“, – komentavo Paulius.

Tačiau pastarieji žodžiai nenuramino prie diskusijos prisijungusios Vytautės. Gyventoja toliau laidė kritikos strėles dėl netinkamai parinktos vietos šiukšlėms krauti ir prastos komunikacijos tarp gyventojų bei iniciatyvos sumanytojų.

„Šalia vaikų žaidimų aikštelės smarvė didžiausia. Reikėjo bent skelbimą parašyt, kad čia bus šiukšlynas! Nes, pavyzdžiui, aš apie šitą „akciją“ sužinojau tada, kai važiuodama pro šalį iškviečiau policiją, pamačiusi, kai iš sunkvežimio pilamos šiukšlės“, – pasakojo ji.

Gyventojai nesilaiko nurodymų?

Pasak bendrovės „Kauno švara“ atstovų, kartu su miesto savivaldybės žinia pirmą kartą vykdžiusių šią švarinimosi akciją, Šilainių seniūnijoje buvo surinkta virš 70 tonų atliekų. Iniciatyva, jų teigimu, pasiteisino su kaupu.

Nepaisant to, šis skaičius nuolatos auga, dalis gyventojų esą nesilaiko specialiųjų atliekų surinkimo akcijos taisyklių ir sukuria savavališkus „sąvartynus“.

„Šilainių seniūnijoje, į kurią buvo įtraukti ir Romainiai, buvo nustatyti ir viešai paskelbti 26 atliekų surinkimo adresai ir, nepaisant to, kad gyventojai atliekas galėjo palikti tik nurodytose vietose, vien Šilainių seniūnijoje sukrovė virš 50 savavališkų ir surinkimo sąraše nenurodytų atliekų krūvų“, – detales apie suskaičiuotus rezultatus detalizavo „Kauno švaros“ viešųjų ryšių specialistas Jonas Tumpa.

Kaip teigė pašnekovas, buvo skelbta, kad atliekos turi būti suneštos iki 11 val. surinkimo dieną arba paliktos iš vakaro. Tačiau esą pastebėta, kad gyventojai nesilaiko nurodytų grafikų – jau išvežus atliekų krūvas, ar net kitą dieną po numatytos akcijos. 

Skųs pareigūnams

„Būtent Romainių g. 15, prie vaikų žaidimų aikštelės, akcijos dieną buvo važiuota tris kartus, tačiau pastebima, kad ši atliekų krūva nuolatos pildoma ne akcijos metu suneštomis atliekomis. Visi tokie atvejai, kurie yra užfiksuoti ne akcijoje nurodytu laiku, yra siunčiami Viešosios tvarkos skyriui, Šilainių seniūnijai ir Kauno miesto policijai. Už atitinkamus viešosios tvarkos nusižengimus bus taikoma administracinė nuobauda ir skiriama piniginė bauda iki kelių tūkstančių eurų“, – įspėjo bendrovės atstovas.

Paklaustas, kokiu tikslu pirmą kartą sumanyta suorganizuoti tokio tipo švarinimosi akciją, J. Tumpa akcentavo, kad tokiu būdu siekta padėti gyventojams, kurie neturi savo transporto priemonių ar fizinių galimybių nuvežti susikaupusias atliekas į atliekų surinkimo aikšteles.

„Tikimės, kad ateityje miestiečiai laikysis duotų nurodymų ir išlaikys švarią aplinką“, – vylėsi jis.

Kaip ketvirtadienio popietę portalui kauno.diena.lt pranešė J. Tumpa, šiuo metu atliekų surinkimo taškas Romainiuose – sutvarkytas.

Kaip kompensacija ginklų savininkams išmokėta iš viso 16,6 mln. Naujosios Zelandijos dolerių (apie 9,7 mln. eurų) suma. Akcija, kurią inicijavo ministrė pirmininkė Jacinda Ardern, vyks maždaug iki Kalėdų.

Iš viso akcijoje jau dalyvavo per 5 000 ginklų savininkų. Po rasistiškai motyvuoto išpuolio prieš mečetes Kraistčerče vyriausybė uždraudė pusiau automatinius ginklus.

Kas juos įsigijo legaliai, atgauna iki 95 proc. pirkimo kainos. Kas ginklus įsigijo nelegaliai ir jų negrąžins, sulauks baudos. Daugelis ginklų priešininkų giria akciją kaip pavyzdį kitoms šalims, pavyzdžiui, JAV.

Dėl išpuolio Kraistčerče sulaikytas 28 metų dešinysis ekstremistas iš Australijos. Jam gresia kalėjimas iki gyvos galvos. Procesas turėtų prasidėti kitą pavasarį.

Taip tęsiasi iniciatyva „Švarus vairuotojas". Vien ketvirtadienį Lietuvos policija paskatino beveik 200 pavyzdingų vairuotojų, kurie per pastaruosius metus nepažeidė Kelių eismo taisyklių. Prie iniciatyvos prisijungė ir Policijos departamento Imuniteto valdybos pareigūnai, kurie akcentavo, kad kyšis ar kitoks bandymas papirkti pareigūnus ar išvengti atsakomybės išpurvina, o švarus vairuotojas yra ne tik drausmingas, bet ir prisiimantis atsakomybę.

Iš viso per tokius reidus, kurie šiemet pradedami anksčiau ir vyks iki metų pabaigos, iniciatyvos organizatorius Lietuvos kelių policijos tarnyba, socialiniai partneriai bendrovės „Švaros broliai" ir „Bolt" siekia apdovanoti 800 pavyzdingų vairuotojų. Jie savo automobilius papuoš iniciatyvos lipduku-ženkliuku, taip pat gaus kuponus nemokamam automobilio plovimui „Švaros brolių" tunelinėje plovykloje ir kelionei su „Bolt".

Vilniuje prie akcijos prisijungė ir SĮ „Susisiekimo paslaugos" Miesto eismo organizavimo departamento atstovai, kurie atkreipė dėmesį į saugų važiavimą sankryžose.

Eismo kultūra keliuose pirmiausia priklauso nuo tų, kurie vairuoja pavyzdingai, vaikus veža saugiai, yra atidūs kitiems eismo dalyviams ir nepažeidžia Kelių eismo taisyklių reikalavimų.

Policijos duomenimis, pranešimų apie galimai neblaivius, pavojingai ir chuliganiškai vairuojančius asmenis, kitus pažeidimus, keliančius grėsmę, eismo saugumui, skaičius auga, preliminariais duomenimis, apie 20 proc.

„Eismo kultūra keliuose pirmiausia priklauso nuo tų, kurie vairuoja pavyzdingai, vaikus veža saugiai, yra atidūs kitiems eismo dalyviams ir nepažeidžia Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Tokius vairuotojus svarbu pastebėti, juos pagirti ir paskatinti - tam ir yra skirta antrus metus besitęsianti iniciatyva „Švarus vairuotojas", - sako Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys.

„Švarus Vairuotojas" - tai pavyzdingas vairuotojas, kuris per pastaruosius metus nepažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimų, savo pavyzdingu elgesiu kelyje puoselėja eismo saugumą ir skatina kitus eismo dalyvius drausmingai dalyvauti eisme. Tokie vairuotojai kviečiami jungtis į švarių vairuotojų bendruomenę socialiniame tinkle.

„Galime džiaugtis, jog žmonių sąmoningumas didėja ir kiekvienais metais randame vis mažiau šiukšlių, tačiau jų pobūdis dar kelia nerimą. Kalnai panaudotų padangų, numestų nuorūkų kenkia ne tik kraštovaizdžiui, bet ir itin didina aplinkos taršą“, – sako akcijos direktorė Indra Bukauskienė.

Dažniausios šiukšlės – padangos, nuorūkos, stipriųjų gėrimų tara, vienkartiniai kavos puodeliai, maisto pakuotės, šiaudeliai, saldainių popierėliai ir įvairus plastikas. Akcijos organizatoriai ir dalyviai pabrėžia, kad didieji miestai, miesteliai ir gyvenvietės yra švarios, tačiau miškai, pamiškės ir paežerės tampa žmonių „šiukšliadėžėmis“, kur metamos automobilių padangos ir didžiagabaritės bei buitinės atliekos.

Šiemet Lietuvos „Darom“ susitarė varžytis su analogiška Latvijos akcija „Talka“ dėl to, kurioje šalyje akcija įtrauks daugiau dalyvių. Laimėjo latviai.

„Draugiškas varžytuves laimėjo latviai, kurie subūrė apie 145 tūkst. dalyvių. Tad mūsų komanda atvyks į Latvijos nepriklausomybės dienos šventę, kurioje pasveikinsime latvius“, – sako akcijos „Darom“ iniciatorius Lietuvoje Ignas Brazauskas.

Kaip ir kasmet, nuo 2008 m. organizuojamos talkos dalyviai rado įvairiausių neįprastų ir įdomių daiktų. Socialiniuose tinkluose akcijos dalyviai dalijosi įdomiausiais radiniais: tai 100 buteliukų šlapimo, 2 negyvi kalakutai, taip pat lovos, šaldytuvai, televizoriai, kompiuteriai, sofos, skalbimo mašina, pačiūžos, slidės, rogės, knygos, akumuliatoriai, batai ir pan.

Taip pat šiais metais tvarkymas vyko ne tik įprastais būdais. Vilniuje net 4 bėgimo klubai organizavo bėgimą renkant šiukšles (angl. plogging). Vlados Musvydaitės organizuotų „Walmark ėjimo varžybų“ metu dalyviai irgi rūpinosi aplinkos švara. Šiukšlių buvo ieškoma ir plaukiant baidarėmis, narai jas traukė iš ežerų.

Prie akcijos prisijungė 57 savivaldybės, 360 Lietuvos mokyklų, per 1000 Lietuvos įmonių, organizacijų, bendruomenių. Tvarkėsi ir ambasadų komandos: Kanados, Ukrainos, Didžiosios Britanijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, bei aukštųjų mokyklų bendruomenės: Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Vilniaus universitetas, Vilniaus kolegija, Šiaurės Lietuvos kolegija, Kauno technologijos universitetas.

Akcijos „Darom“ organizatoriai dieną uždarė pikniku Vingio parke.