„Mažindami įprastines prekių kainas, suteikiame pirkėjams galimybę rasti prekių mažesnėmis kainomis be jokio akcijų šurmulio. Skaičiai rodo, kad kainų mažinimo iniciatyvos išties padeda mūsų pirkėjams sutaupyti, tad mes ir toliau ieškosime būdų, kaip savo pirkėjams pasiūlyti kuo geresnes kainas ne tik akcijų metu, bet ir kasdien“ – teigia „Maxima LT“ Pirkimų departamento direktorius Marius Tilmantas apžvelgdamas reguliarių kainų mažinimo iniciatyvos „Mes verčiamės per galvą dėl mažų kainų“ rezultatus.

Pieno produktai – kas antrame prekių krepšelyje

Prekybos tinklo duomenimis, daugiau kaip pusė visų besilankančių tinklo parduotuvėse klientų įsigyja iniciatyvos „Mes verčiamės per galvą dėl mažų kainų“ prekių, tarp kurių populiariausi yra pieno produktai.

„Žvelgiant bendrai, pieno produktai atsiduria beveik kas antrame prekių krepšelyje. Todėl pirmiausiai norėjome užtikrinti pirkėjams geriausias šių produktų kainas – „Mes verčiamės per galvą dėl mažų kainų“ iniciatyvos metu iki 15 proc. atpiginome daugiau nei pusantro šimto pieno produktų“, – kalbėjo M. Tilmantas.

Iki 15 proc. atpiginome daugiau nei pusantro šimto pieno produktų.

Pirkėjai į savo krepšelius dažniausiai dedasi pieną, sviestą, sūrį, varškę ir grietinę, pigo ir kiti, rečiau į pirkinių krepšelį patenkantys pieno produktai, tokie kaip kefyras bei įvairių skonių jogurtai. Be to, pasak prekybos tinklo „Maxima“ atstovo, parduotuvėse visada galima rasti ir kasdien žema kaina įsigyti privataus prekės ženklo „Farm Milk“ pieno produktų: 1 litrą pieno galima įsigyti vos už 0,63 Eur, kefyro – už 0,82 Eur. Tuo tarpu 180 g liesos varškės kainuoja 0,61 Eur, o 400 g grietinės – vos 0,89 Eur.

Bendradarbiauja ir su didžiaisiais gamintojais, ir su smulkiais ūkininkais

„Maxima LT“ Pirkimų departamento direktorius pastebi, kad geriausias kainas pirkėjams užtikrinti padeda bendradarbiavimas tiek su didžiaisiais šalies pieno produktų gamintojais, tiek su smulkesniais ūkininkais.

„Per ilgus veiklos metus užmezgėme tvirtus ir abipusiu pasitikėjimu grįstus ryšius su didžiausiomis Lietuvos įmonėmis, tad kartu galime reaguoti į žaliavų situacijos ar kitus pokyčius bei mažinti pieno produktų kainas šalies gyventojams. Taip pat aktyviai bendradarbiaujame ir su mažesniais šeimos ūkiais, kurių produkciją pamilsta vis daugiau mūsų klientų“, – sakė M. Tilmantas.

Liepos 11 d. startavusios kampanijos prekes, o tarp jų ir pieno produktus, pažymėtas specialiais „Mes mažiname kainas“ kainoženkliais, galima rasti didesnėse „X“ formato parduotuvėse ir visose „XX“ bei „XXX“ formato „Maximos“ parduotuvėse.

Suprantamas pirkėjų lūkestis

Pirkėjų elgesys ir įpročiai keičiasi. „Lidl Lietuva“ didžiuojasi prie to prisidėjusi. Anksčiau buvo įprasta, kad akcijos – pagrindinė ir kone vienintelė galimybė norint sumažinti išlaidas maistui ir kitoms prekėms.

„Kuo toliau, tuo drąsiau pirkėjai išreiškia suprantamą lūkestį – apsipirkti pigiai bet kada užėjus į parduotuvę, ir tą lūkestį mes siekiame išpildyti“, – kalbėjo „Lidl Lietuva“ rinkodaros departamento vadovė Kristina Mažeikytė.

Nuo to laiko, kai prieš septynerius metus „Lidl“ Lietuvoje atidarė pirmąsias parduotuves, prekių kainų dinamika pastebimai pasikeitė, dėl to labiausiai laimėjo pirkėjai. „Lidl“ ir toliau tęsia savo įpareigojančią misiją – siūlyti geriausią kainos ir kokybės santykį. Akivaizdu, kad pirkėjai įvertino mūsų siekį užtikrinti žemiausias kainas mažmeninės prekybos rinkoje“, – teigė K. Mažeikytė.

Kristina Mažeikyte: „Lidl“ ir toliau tęsia savo įpareigojančią misiją – siūlyti geriausią kainos ir kokybės santykį.

Apklausos rodo, kad „Lidl“ – vienas dažniausiai lankomų prekybos tinklų. Šio tinklo parduotuvėse per mėnesį apsilanko trys iš keturių apklaustųjų. Didelė dalis nurodo, kad čia visada randa mažiausias kainas. Daugiau nei pusė apklaustųjų sako, kad norėtų, jog ir kituose Lietuvos prekybos tinkluose būtų tokios žemos kainos kaip „Lidl“.

Nuolat pigiau

„Lidl“ pozicija – pirkėjams siūlyti ne tik trumpalaikes akcijas, bet, kas svarbiausia, mažesnes reguliarias maisto ir kitų produktų kainas, kad kokybiškų ir nebrangių prekių rastų bet kada užsukę į parduotuvę.

„Nuo šių metų pradžios prekybos tinklas „Lidl“ pradėjo mažinti pirkėjų mėgstamų prekių kainas – toks sprendimas gerokai palengvino gyventojams tekusią infliacijos naštą. Neketiname sustoti – „Lidl“ dar labiau mažina reguliarias pieno, mėsos ir kitų produktų kainas“, – tvirtino „Lidl Lietuva“ vyriausiasis asortimento vadovas Lukas Gudas ir pridūrė, kad „Lidl“, atsižvelgdama į pasaulines tendencijas, neretai taiko aukštesnius standartus dėl žaliavų sertifikavimo, gaminių sudėties ar juose esančio cukraus ir druskos kiekio, o tai irgi užtikrina aukštą prekių kokybę.

Nuo praėjusios savaitės „Lidl“ taip pat sumažino pomidorų padažų ir kečupų, sausų pusryčių, gaiviųjų gėrimų ir džemų, populiarių kepinių ir konditerijos gaminių, taip pat plaukų kosmetikos ir kitų prekių kainas.

Gausus kokybiškas asortimentas

Pirkėjų apklausose „Lidl“ jau senokai įsitvirtino kaip pigiausias apsipirkti Lietuvoje prekybos tinklas. K. Mažeikytė nurodė ir dar kelias priežastis, dėl kurių pirkėjai labiausiai vertina būtent „Lidl“.

„Mūsų pranašumas – privatūs prekių ženklai. Ne vienus metus glaudžiai bendradarbiaujame su vaisių ir daržovių augintojais, pieno ir gyvulininkystės ūkiais, kurie mums tiekia sertifikuotą produkciją, pažymėtą tiek jų, tiek mūsų prekių ženklais. Tai leidžia mums greičiau reaguoti į rinkos pokyčius, o pirkėjams – įsigyti aukštos kokybės prekes, nedarant jokių kompromisų dėl kainos“, – aiškino K. Mažeikytė.

Privatūs prekių ženklai užtikrina galimybę sėkmingiau derėtis su įvairiais gamintojais dėl dar mažesnių kainų pirkėjams. Tai pasiekti padeda ir didelė pirkimo apimtis, ilgametė derybinė patirtis.

Prekybos tinklo „Lidl“ asortimentą sudaro beveik 90 proc. privačių prekių ženklų produkcijos. Dėl to pirkėjams atsiveria itin gausus įvairių prekių asortimentas: nuo maisto prekių kasdieniam stalui iki prekių, skirtų buičiai, vaikams ar laisvalaikiui. Tarp labiausiai pirkėjų atpažįstamų ir vertinamų „Lidl“ prekių ženklų – „Solevita“, „Argus“, „Alesto“, „Lupilu“, „Pikok Pure“ ir kt.

Dėmesys lietuviškai produkcijai

„Lidl“ nuolat bendradarbiauja su daugiau kaip 120 Lietuvos tiekėjų. Dalis jų produktų į lentynas atkeliauja su savo prekių ženklu, dalis – su „Lidl“ privačiais prekių ženklais. Pavyzdžiui, Lietuvoje gaminama dalis privačių prekių ženklų „Pilos“, „Ballino“, „Mano duona“, „Pikok“ ir kt.

„Pirkėjai šiuos ir kitus produktus gerai atpažįsta ir mėgsta, o tuos, kurie dar nebandė mūsų privačių prekių ženklų produktų, jie pirmiausia vilioja itin patrauklia kaina. Privačią produkciją „Lidl“ parduotuvėms pagal aukščiausius kokybės standartus ir specialias receptūras gamina patyrę Lietuvos ir Europos gamintojai, su kuriais glaudžiai bendradarbiaujame ne vienus metus“, – sako L. Gudas.

Šiuo metu „Lidl“ parduotuvėse iš viso yra apie 700 produktų, gaminamų Lietuvoje. Daugiau nei pusė lietuviškų produktų yra pieno produktų, duonos gaminių ir kepinių, ledų ir alaus kategorijų. Sezono metu parduotuves pasiekia ir lietuviškos daržovės, salotos ir vaisiai.

  Ypatingo „Lidl Lietuva“ dėmesio sulaukia mažieji Lietuvos gamintojai. Nuolatinį prekių asortimentą papildė autentiški jų saldūs kepiniai, mėsos ir pieno gaminiai, gėrimai.

Akcijų medžiotojams

Esate azartiškas ir mėgstate akcijas? „Lidl“ ir jums turi ko pasiūlyti. Akcijų medžiotojams skirti „Superinių“, „Superšeštadienio“, „Supertrečiadienio“, prekių už 1 centą už tam tikrą išleistą sumą kartu su „Lidl Plus“ programėle ir kiti pasiūlymai.

Specialių akcijų ir leidinių tykoti patogu telefone. Tai padeda patogiau susiplanuoti didesnius apsipirkimus, jeigu tokius mėgstate. „Lidl Plus“ mobiliojoje programėlėje galima rasti visus savaitinius elektroninius kainų leidinius ir specialius pasiūlymus.

Ieškantiems idėjų verta pasižvalgyti po receptų skyrelį programėlėje „Lidl Plus“ arba www.lidl.lt.

Lietuvoje veikia 69 „Lidl“ parduotuvės 26-iuose šalies miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Alytuje, Marijampolėje, Kėdainiuose, Telšiuose, Kretingoje, Mažeikiuose, Tauragėje, Jonavoje, Panevėžyje, Ukmergėje, Utenoje, Plungėje, Palangoje, Elektrėnuose, Visagine, Šilutėje, Radviliškyje, Vilkaviškyje, Druskininkuose, Rokiškyje, Kaišiadoryse ir Nemenčinėje.

Plačiau apie tai pasakojo „Citadele“ lėšų valdymo ir prekybos finansavimo vadovas Romas Čereška.

– Kaip elgiasi lietuviai? Ar traukia savo nuolaidų korteles, ar ieško raudonų lipdukų?

– Ir taip, ir taip. Mūsų naujausias tyrimas atskleidė, kad lietuviai yra paveikūs reklamai ir nuolaidoms. 37 proc. lietuvių perka ten, kur yra reklamuojamos nuolaidos. Kita dalis perka per išpardavimus. Analizavome skirtumus tarp fizinių parduotuvių elektroninių. Dažnai žmonės perka iš elektroninių parduotuvių, nes tai sutaupo laiko. Kiti perka iš elektroninių parduotuvių, nes ten yra didesnis prekių asortimentas. Apie fizines parduotuves sako, kad jiems norisi pasikonsultuoti su fiziniu konsultantu. Daugelis mano, kad fizinėse parduotuvėse apsipirkti yra saugiau.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kai kurie lietuviai mano, kad elektroninėse parduotuvėse galima sutikti sukčių.

– Yra tokia nuomonė. Tačiau tų sukčių ir apgavysčių šiais laikais yra labai mažai. Perkant elektroninėse parduotuvėse, yra naudojamos skaitmeninės mokėjimo priemonės, tai reiškia, kad yra saugu. Atsiskaitant kortele, net jei jus apgautų, yra labai didelė galimybė, kad bankas gražins jums pinigus. Veikia naudotojo apsaugos programa.

– Ar esame reklamos aukos?

– Yra 26 proc. lietuvių, kurie teigia, kad reklama jų neveikia. Tai tik ketvirtis, visa kita dalis lietuvių yra paveikta reklamų ir nuolaidų.

– Kodėl lietuviai taip elgiasi?

– Iš principo, žmonės ieško, kur gali nusipirkti pigiau, už tuos pačius pinigus nusipirkti daugiau arba geriau. Šiuo metu dar prisidėjo ir infliacija, kilusios palūkanos.

Žmonės ieško, kur gali nusipirkti pigiau, už tuos pačius pinigus nusipirkti daugiau arba geriau.

– Ar nebūna, kad lietuviai perka ir tai, ko jiems nereikia?

– Būna. Mūsų apklausti asmenys tyrimo metu sakė, kad jie perka internetu, kad išvengtų impulsyvių pirkimų.

– Ar lietuviai renkasi momentines akcijas ar didžiuosius išpardavimus?

– Per sezoninius išpardavimus perka 11 proc. lietuvių, o per prekybų centrų paskelbtus išpardavimus – 5 proc. Atrodo, gal nedaug, bet imant visą imtį, šie skaičiai yra palyginus dideli.

– Kokios yra amžiaus grupių tendencijos?

– Nesiečiau su amžiaus grupe. Tai labiausiai susiję su informacijos prieinamumu. Jei prieini prie daug informacijos ir internete matai, kur kokios nuolaidos, turi visai kitą kiekį informacijos, nei žmogus, ją gaunantis tik iš lankstinuko.

„Snaigė“ per „Nasdaq“ biržą pranešė gavusi įmonės pranešimą apie Konkurencijos tarybai pateiktą prašymą leisti įsigyti 36,096 mln. vienetų, arba 91,1 proc. šaldytuvų gamintojos akcijų iš „Sekenora Holdings“.

Kaip nurodoma Registrų centrui pateiktose 2022 metų „Snaigės“ finansiniuose dokumentuose, „Sekenora Holdings“ valdo 91,1 proc. bendrovės akcijų. Kitiems „Snaigės“ akcininkams priklauso 8,9 proc., arba 3,526 mln. vienetų bendrovės akcijų.

Anksčiau skelbta, kad „Snaigė“ bendrovėms „EDS Invest“ ir „EDS Invest 3“ yra skolinga apie 9 mln. eurų. ir su jomis neranda kompromiso dėl restruktūrizavimo plano.

Lietuvos apeliacinio teismo birželio 7-osios nutartyje, kuria įmonės pertvarkos planas grąžintas nagrinėti iš naujo Kauno apygardos teismui, rašoma, kad „EDS Invest“ ir „EDS Invest 3“ su planu nesutinka, nes „Snaigė“ nedetalizuoja konkrečių veiklos planų, nenurodo konkrečių pirkėjų ir sutarčių, taip pat ar ieškoma finansavimo ir galimų investuotojų.

Kreditorės nurodė, kad pašalinus šiuos trūkumus būtų galima patvirtinti planą ir įmonės veiklą tęsti.

Kauno apygardos teismas balandžio pradžioje nepatvirtino plano, nes, anot teisėjų, jame neužtikrinami „EDS Invest“, „EDS Invest 3“ bei „Sodros“ kreditoriniai reikalavimai.

„Snaigė“ anksčiau pranešė, kad teisę reikalauti 8,7 mln. eurų skolą iš „Snaigės“ bendrovė „Easy Debt Service“ perėmė iš Italijos bankininkystės grupės „UniCredit Bank“.

Tuo metu „Sodra“, kuriai šaldytuvų gamintoja skolinga 63 tūkst. eurų, pritarė patikslintam restruktūrizavimo planui, anksčiau teigė „Snaigės“ generalinis direktorius Mindaugas Sologubas. Pasak jo, restruktūrizavimo planas užtikrintų tolesnę „Snaigės“ veiklą.

Jis BNS balandį sakė, kad „Snaigė“ pasirašė faktoringo sutartį su JAV buitinės technikos gamintoja „Whirlpool“, o įmonės įsigijimu domisi ne vienas Europos buitinės ir kitos technikos gamintojas.

M. Sologubas tuomet nekomentavo portalo „Verslo žinios“ pranešimo, kad „Snaigės“ kontrolinį akcijų paketą gali bandyti susigrąžinti 2011 metais jį „Polair“ pardavę Liuksemburgo investicijų fondai „KJK Fund“, „Amber Trust“, Kaimanų salose registruoti fondai „Firebird Republics“ ir „Firebird Avrora“.

2022 metais įmonė patyrė 5,212 mln. eurų nuostolių – 2,6 karto daugiau nei 2021 metais, jos apyvarta mažėjo 1,5 karto iki 21 mln. eurų.

– Kodėl būtina susidaryti prekių sąrašą?

– Yra daug priežasčių. Taip galite ir sutaupyti, ir spontaniškai neprisipirkti nereikalingų produktų, ir, tuo pačiu, suvaldyti asmeninius finansus maistui ir šiek teik suvaldyti pernelyg didelį vartojimą.

– Ką dar reikia žinoti apsiperkant?

– Yra kelios pagrindinės taisyklės. Visų pirma, neapsipirkinėti alkaniems. Kai esame alkani, galime prisipirkti tų produktų, kurių mums iš esmės nereikia. Antra – apsipirkinėti vieną kartą savaitėje ir susidarius pirkinių sąrašą. Jei galite sudaryti patiekalų sąrašą kiekvienai savo vakarienei arba pietums – tai yra dar geriau. Šie būdai turėtų padėti sutaupyti ir suvaldyti savo finansus.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Tai neužtenka tik paprasto pirkinių sąrašo, reikia ir patiekalų sąrašo?

– Taip. Tai padėtų sudaryti visos savaitės planą. Tokiu būdu netgi galėtumėte pasinaudoti tam tikromis akcijomis, vykstančiomis prekybos centruose.

– Apie akcijas. Kada verta per akcijas pirkti?

– Akcijomis naudinga pasinaudoti tada, kada reikia, arba, jeigu tai yra ilgo vartojimo prekės. Taip pat, jei tai yra jūsų šeimoje dažnai naudojamos prekės.

Akcijomis naudinga pasinaudoti tada, kada reikia, arba, jeigu tai yra ilgo vartojimo prekės.

– O ar verta pirkti nukainotas prekes?

– Sakyčiau, kad verta. Jei šiai dienai planuojate tam tikrą maistą, tai paskutinės dienos galiojimo prekės padėtų jums sutaupyti. Prekė, kurios galiojimas baigiasi šiandien arba kelias dienas į priekį, yra tokia pati gera prekė.

– Ar verta nusistatyti pirkinių sumos limitą?

– Iš esmės, pats finansų planavimas, asmeninio biudžeto planavimas turi begalę taisyklių. Aš galiu papasakoti apie vieną pagrindinių ir labiausiai paplitusių. Yra sakoma, kad 50 proc. pajamų turėtų būti skiriama būtinosioms išlaidoms, į kurias ir įeina maisto produktai, taip pat įeina išlaidos būstui, tam tikri įsipareigojimai. 20 proc. turėtų būti skiriama taupymui, o likusi dalis yra spontaniškoms, netikėtoms išlaidoms. Iš tų 50 proc. skiriamų maistui vieningo limito, kuris galiotų visiems, nėra. Tačiau labai svarbu tą biudžetą planuoti, planuoti ne tik pirkinių sąrašą, patiekalų sąrašą, tačiau atsižvelgti ir į akcijas, galbūt pasinaudoti paskutinės dienos galiojimo prekėmis ir taip pabandyti balansuoti savo finansiniais poreikiais.

– Ar yra tokių prekių, kurių verta pirkti urmu?

– Žinoma. Urmu verta pirkti tas prekes, kurias naudojate kasdien. Tai gali būti ir įvairios buitinės prekės, kaip, pavyzdžiui, skalbimo milteliai.

Jo duomenimis, šiuo metu daugiausiai investuojančių gyventojų pasitiki gyvybės draudimu (21 proc.), trečios pakopos pensijų fondais (14 proc.) ar perka NT (16 proc.).

„Investuotojų įpročiai keičiasi, didėja pasirinkimo įvairovė: jei prieš dvejus metus akcijų turėjo 8 proc., dabar – jau 11 proc. Lietuvos gyventojų. Daugėja ir kitas investavimo priemones, tokias kaip investiciniai fondų vienetai ar biržoje prekiaujami fondai, besirenkančių klientų. Gyventojai ryžtasi išbandyti ir investicijų pasaulio naujoves“, – spaudos konferencijoje antradienį teigė SEB banko valdybos narė, Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė Eglė Dovbyšienė.

Pasak tyrimo, daugiausia yra investuojančių į gyvybės draudimą – 32 proc., į materialųjį turtą – apie 22 proc., į vertybinius popierius – 17 proc., o mažiausia – į naujas priemones: kriptovaliutą, NT sutelktinio investavimo platformas – 14 proc.

Gyventojai ryžtasi išbandyti ir investicijų pasaulio naujoves.

Vyrai labiau linkę rinktis didelės rizikos priemones, todėl jie dominuoja tarp investuojančių į vertybinius popierius ir naujoves (66–67 proc.). Kitur lyčių santykis yra panašus, rodo tyrimas.

„Vis dar vyrai investuoja aktyviau ir moterys yra atsargesnės investuotojos. (...) Net du trečdaliai vyrų renkasi tas progresyviąsias investicijas arba tas rimtąsias“, – komentavo SEB asmeninių finansų ekspertė Sigita Strockytė-Varnė.

E. Dovbyšienės teigimu, daugiausia investuotojų yra didesnes (34 proc.) ir vidutines (30 proc.) pajamas gaunantys aukšto  išsilavinimo asmenys.

„Apie trečdalį investuojančių sudaro vidutines pajamas gaunantys ir šiek tiek daugiau, ką galime pastebėti, kad net mažas pajamas turintys investuoja. (...) Kuo didesnį išsilavinimą turintis žmogus, tuo didesnė tikimybė, kad jis investuos, ir ką matome, kad su aukštuoju išsilavinimu tikrai didesnė dalis žmonių investuoja“, – pasakojo E. Dovbyšienė.

Pasak jos, 14 proc. gyventojų nurodė ketinantys pradėti investuoti per artimiausius metus, dar kas trečias – 30 proc. teigia, kad būtų įdomu pabandyti, o dauguma planuojančių investuoti galvoja apie investicijas į NT.

„Planuojantys ar norintys išbandyti investicijas Lietuvos gyventojai labiausiai dairosi į nekilnojamąjį turtą (33 proc.), akcijas (28 proc.) ir auksą (16 proc.). (...) Vis dėlto padidėjusi geopolitinė įtampa pasaulyje dėl karo Ukrainoje ir dėl Kinijos agresyvios retorikos Taivano atžvilgiu bei padidėjusi ekonomikos nuosmukio rizika padeda palaikyti susidomėjimą auksu, kuris laikomas investicija, teikiančia psichologinio stabilumo“, – pastebi E. Dovbyšienė.

Jos teigimu, didžioji dalis investuoti neplanuojančių žmonių kaip priežastį nurodo nepakankamas santaupas (45 proc.),  beveik trečdalis (32 proc.) bijo nuostolių, mano, kad jiems trūksta žinių (25 proc.), kad investavimo sprendimai per sudėtingi (22 proc.), jiems trūksta laiko (19 proc.) arba yra tekę turėti blogą patirtį investuojant (9 proc.).

„Kas antras žmogus galvoja, kad turi nepakankamai santaupų, bet galima sakyti, kad čia yra labai subjektyvu, nes dabar yra galimybių investuoti ir nuo euro“, – teigė E. Dovbyšienė.

SEB banko užsakymu tyrimą kovo mėnesį atliko bendrovė „Norstat LT“. Apklausoje dalyvavo 1,1 tūkst. Lietuvos gyventojų nuo 18 iki 74 metų.

Panevėžio apygardos teismas praėjusią savaitę nusprendė, kad Andrius Budriūnas neteisėtai atskleidė ir naudojo įmonės konfidencialią informaciją konkurencijos tikslais – Kauno bendrovės „Vojtko“ naudai, taip „Transferai“ padarydamas didelę žalą.

„Buvęs transporto įmonės darbuotojas neteisėtai atskleidė ir naudojo įmonės, kurioje anksčiau dirbo, konfidencialią informaciją be įmonės sutikimo konkurencijos tikslais ir taip padarė savo buvusiam darbdaviui didelę žalą“, – teigiama pirmadienį išplatintame teismo pranešime.

Anot teismo, A. Budriūnas anksčiau savo noru nutraukė darbo sutartį su „Transferai“ ir įsidarbino direktoriumi „Vojtko“, o vėliau tapo ir jos akcininku.

Jam pradėjus dirbti naujoje darbovietėje 17 „Transferoje“ dirbančių užsieniečių, galinčių gabenti krovinius tarptautiniais maršrutais, be svarbių priežasčių nutraukė darbo sutartis ir įsidarbino „Vojtko“.

„Aplinkybė, kad ieškovė („Transfera“ – BNS) neteko grupės kvalifikuotų vilkikų vairuotojų turėjo neigiamos įtakos jos konkurencingumui“, – pažymėjo bylą išnagrinėjusi teisėja Ramunė Čeknienė.

Teismas konstatavo, kad tai lėmė A. Budriūnas, kuris turėjo kontaktus su vairuotojais, žinojo esmines jų darbo sąlygas, susirašinėjo su jais, klausė kitų darbuotojų kontaktų, siūlė didesnę algą.

Tai, teismo vertinimu, laikoma darbuotojų viliojimu pereiti dirbti į konkuruojančią bendrovę pasinaudojant buvusios darbovietės konfidencialia informacija, o tai draudžia Konkurencijos įstatymas.

Be to, „Transferos“ ir buvusio vadovo konfidencialios informacijos apsaugos sutartyje numatyta, kad ją pažeidęs asmuo turi atlyginti bendrovei padarytą žalą, o kiekvieno pažeidimo atvejo padaryti nuostoliai sutartyje įkainoti bent 20 tūkst. eurų.

Teismas taip pat įpareigojo A. Budriūną ir „Vojtko“ nutraukti nesąžiningos konkurencijos veiksmus.

Nutartis dar gali būti skundžiama.

Iš mažesnio miestelio į sostinę atsikraustęs Davidas sakė, kad prie didmiesčio ritmo jau priprato. Negąsdina net ir kainos.

„Tie patys tinklai, tad kainos, sakyčiau, – tos pačios“, – kalbėjo vyras.

Tačiau prieglobstį nuo karo Lietuvoje radęs Ilja tikino, kad prie kainų čia reikia priprasti.

„Kiek žinau, kiek stebiu Europos Sąjungos ekonomiką, tai kainos tikrai šoktelėjo“, – teigė Ilja.

Tad akcijų paieškoti nepatingi abu vyrai.

„Protingiau pirkti akcijines prekes“, – porino Davidas.

„Nors aš nevietinis, kainų šuoliai man kelia nerimą“, – neslėpė Ilja.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Tyrimo bendrovės „Rait“ skaičiavimu, nuolaidų ir išpardavimų dairosi ne tik lietuviai, bet ir latviai bei estai. Baltijos šalyse akcijas medžioja daugiau kaip 60 proc. visų gyventojų.

„Aš ateinu apsipirkti su akcijinių prekių sąrašu, perku tai, kam taikomos nuolaidos“, – teigė garbaus amžiaus moteris.

„Internete pasižiūri, kur kokios akcijos, eini ir perki“, – porino kitas pašnekovas.

„Žiūrime, kur pigiau, kur akcijos“, – sakė užkalbinta pora.

Tą pastebi ir dalis prekybininkų šalies regionuose.

„Akcijos tapo privaloma prekybos dalimi. Prie akcijų pirkėjai yra įpratę, tad jos tiesiog būtinos. Pirkėjus turbūt labiau nustebintų parduotuvė be nuolaidų nei su akcijomis“, – konstatavo „Aibės“ Komercijos departamento direktorė Žydrė Baskutytė.

„Galiu pasakyti tiek, kad šiuo metu akcijų svoris bendruose pardavimuose sudaro apie 80 proc. Tai supraskite, kad žmonės praktiškai perka vien akcijines prekes“, – sakė „Koops mažmenos“ direktorius Simas Bendorius.

Šiuo metu akcijų svoris bendruose pardavimuose sudaro apie 80 proc. Tai supraskite, kad žmonės praktiškai perka vien akcijines prekes.

 

Tačiau pamėgtų prekių nori atsisakyti ne visi pakalbintieji.

„Žinote, aš niekada taip gerai negyvenau, kaip dabar“, – teigė senjorė.

„Tų akcijų, pastebėjome, kad buvo mažiau, bet pirkdavome įvairesnius produktus. O dabar perkame daugiau tai, kas kainuoja pigiau, kam taikomos akcijos“, – sakė Davidas.

„Į kainas nežiūriu, nes duoną, pieną reikia pirkti, kam nervus gadinti“, – savo nuomonę išsakė ir dar vienas parduotuvėje kalbintas pirkėjas.

Tiesa, prekybininkai teigia, kad dabar svarbiausios – būtiniausios prekės.

„Sviestas, kiti pieno produktai, kava, aliejus, tualetinis popierius, švaros prekės ir, pavyzdžiui, gyvūnų maistas“, – komentavo Ž. Baskutytė.

Negana to, daugiau kaip pusė Baltijos šalių gyventojų dažniau ėmė gaminti maistą namuose. Tačiau šis pasirinkimas – ne vien taupymo sumetimais.

„Daugiau gaminu pati, bet ne dėl to, kad sutaupytume, o kad valgytume sveikiau“, – kalbėjo pašnekovė.

„Anksčiau dažniau užsisakydavome maistą, paskui tapo brangoka, tad pradėjome daugiau namuose gaminti. Čia – ir tam tikras malonumas“, – porino vyras.

Namuose gaminu arba perku pusfabrikačius, nes kavinėse, restoranuose maitintis – per brangu.

 

„Namuose gaminu arba perku pusfabrikačius, nes kavinėse, restoranuose maitintis – per brangu“, – antrino kita pirkėja.

Prekybininkai skundžiasi sumažėjusiais pardavimais.

„Perkamoji galia ypač regionuose yra labai smarkiai nukritusi. Būtent tai ir iššaukia tą efektą, kad pirkėjai renkasi tik akcijines prekes arba ieško tų, kurios visada yra žemomis kainomis“, – savo pastebėjimus išsakė S. Bendorius.

Vis dėlto nepaisant to, kad vartotojai stengiasi taupyti, tyrimų bendrovė „Rait“ pastebi, jog nemaža dalis dar kartkartėmis pasilepina. Lietuvoje spontaniškai apsipirkti mėgsta 61 proc., Latvijoje – 47 proc., o Estijoje – 57 proc. žmonių. 

Bendras per Lietuvoje įsteigtus paslaugų teikėjus investuojančių neprofesionaliųjų investuotojų skaičius praėjusių metų pabaigoje buvo 53,8 tūkst. Aktyviausi investuotojai šalyje yra 35–44 metų grupei priklausantys vyrai ir moterys. Jie sudaro apie 30 proc. visų sandorių vertybiniais popieriais.

Vidutinis investuojančio vyro portfelis yra apie 31 tūkst. eurų, o moterų – apie 16 tūkst. eurų. Vyrai akcijoms skiria 57 proc. savo investicijų portfelio. Daugiausia į akcijas investuoja 45–64 metų vyrai: šios grupės investuotojai valdo apie 45 proc. viso investuojančiųjų į akcijas turto.

Obligacijoms vyrai skiria 19 proc., fondams – 24 proc. investicinio portfelio. Moterų vidutinis investicinis portfelis paskirstytas kitaip: akcijoms jos skiria 48 proc., obligacijoms 22 proc., fondams – 28 proc. Daugiausia į akcijas investuoja vyresnės kaip 55 metų moterys.

Pernai sudaryta 957 tūkst. sandorių, o investicinėse sąskaitose esančio turto vertė metų pabaigoje siekė daugiau kaip 2 mlrd. eurų. Pagrindinė investuotojų turto klasė yra akcijos, jų vertė siekia 1,2 mlrd. eurų, arba beveik 60 proc. viso investuotojų portfelio.

Investicijas į fondus pernai keitė investicijos į obligacijas: investicijų į fondus portfelis per metus sumažėjo 145 mln. eurų – iki 489 mln. eurų, o investicijų į obligacijas padidėjo 139 mln. eurų – iki 386 mln. eurų.

„Yra ir tokių, kurie nusipirko kaip investiciją, ketina nuomoti“, – sakė „Capital“ brokerė Patricija Burbulaitė-Jankauskienė.

Kad lietuviai būstą perka ne sau, o investavimui, nekilnojamojo turto (NT) brokeriai pastebi vis dažniau. Spėja, kad galbūt NT suprantamesnis už kriptovaliutas ar vertybinius popierius.

„Su NT viskas aišku: atėjau, apžiūrėjau, pačiupinėjau, žinau, ką su juo darysiu, kaip valdysiu. Ar nuomosiu, ar pats gyvensiu“, – komentavo „Capital“ brokerė.   

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Taigi brokeriai nesistebi, kad INVL surinkti duomenys rodo, jog būtent investicija į NT atnešė daugiausiai naudos.

„NT praėjusiais metais vienareikšmiškai buvo geriausia investicija, nes brango pats NT, taip pat papildomos naudos davė iš nuomos gautos pajamos“, – teigė INVL Investicijų valdymo padalinio vadovas Vaidotas Rūkas.

Tačiau dalis bankų įsitikinę, kad būstą lyginti su investicija – neteisinga.

„Jei perki būstą sau gyventi, galbūt tie kainų pasvyravimai nėra tokie reikšmingi ar svarbūs“, – sakė Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus vyresnysis ekonomistas Dovydas Poderys.

Investicijos į kitas klases, pavyzdžiui, vertybinius popierius, pastaraisiais metais taip pat augo.

 

„Didelei daliai gyventojų rūpi ne tiek investicinė grąža, kiek būtinybė turėti nuosavą būstą. Nes nenori mokėti nuomos įmokų. Ir praėjusieji metai tą daryti leido“, – teigė „Swedbank“ ekonomistė Greta Ileikytė.

Investicijos į kitas klases, pavyzdžiui, vertybinius popierius, pastaraisiais metais taip pat augo.

Be to, bankai pastebi, kad NT sandorių apskritai mažėja, nes ne visi šiuo metu gali sau leisti nusipirkti namus.

„Akivaizdu, kad ta rinka dar yra inertiška, bet matome, kad ji yra mažėjanti. Paskutiniai sandorių skaičiai yra mažiausi per pastaruosius dvejus metus“, – komentavo „Citadele“ Lietuvos filialo vadovas Darius Burdaitis.  

„Daugiausiai lemia, matyt, didėjančios palūkanų normos, kurios atitinkamai reiškia ir didesnes palūkanų įmokas ir galbūt didesnę finansinę būsto naštą“, – pastebėjo D. Poderys.

Tačiau bendrovės INVL analitikas tikina, kad tikrąsias karo Ukrainoje pasekmes pajausime tik šiemet. Tad dabar pirkti būstą rizikų daugiau.

„Jei prisimintume 2007–2008 metų krizę, tai tuomet, nors debesys tvenkėsi, NT kainos vis dar kilo“, – sakė V. Rūkas. 

Vis dėlto bankininkai prognozuoja, kad NT užleis vietą kitoms investicijoms – obligacijoms ar terminuotiesiems indėliams.  

Žmonės gal anksčiau buvo linkę investuoti į NT, nes turėjo lūkestį, kad kainos augs ir jie iš to uždirbs prieaugį. Dabar tas lūkestis yra gerokai sumažėjęs.

 

„Žmonės gal anksčiau buvo linkę investuoti į NT, nes turėjo lūkestį, kad kainos augs ir jie iš to uždirbs prieaugį. Dabar tas lūkestis yra gerokai sumažėjęs“, – sakė D. Burdaitis.

Netgi pastebima, kad lietuviai jau dabar atsigręžia į tam tikras alternatyvas.

„Investicijos į kitas klases, pavyzdžiui, vertybinius popierius, pastaraisiais metais taip pat augo. Tai rodo vis didesnį visuomenės finansinį išprusimą, kad domimasi ir kitomis investicijomis“, – konstatavo G. Ileikytė. 

Vis dėlto investicijų specialistas patarė investuoti ne tik į mūrus, bet pinigus paskirstyti keliose srityse.

„Jeigu investicijos yra išskaidytos į šiuo atveju, mūsų skaičiavimu, keturias turto klases, tai bendras rezultatas svyruoja pakankamai nedaug ir duoda stabilią, gerą grąžą“, – patarimą davė V. Rūkas. 

Anot investicijų ekspertų, Lietuvoje galima išskirti keturias pagrindines investicijas: NT, obligacijas, indėlius ir akcijas. Be investicijų į būstą, 2021-aisiais būtent akcijos davė didžiausią grąžą.