Pasak uostamiesčio policijos, apie septintą valandą vakaro buvo pastebėta, kad apvogti pardavimo aikštelėje stovėję automobiliai. Taip pat pavogta viena magnetola ir šalia automobilių buvęs sunkvežimio akumuliatorius.

Žala viršija 1,3 tūkst. eurų.

Dėl vagystės pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Ketvirtadienį, apie 16 val., uostamiesčio policijos pareigūnai buvo iškviesti į Sandėlių gatvę, kur BMW savininkas rado apgadintą savo mašiną. Nusikaltėliai bandė atidaryti variklio dangtį, todėl tikėtina, kad bandyta pagrobti mašinos akumuliatorių.

Apžiūrinėdami įvykio vietą pareigūnai atkreipė dėmesį, kad netoliese stovi dar trys automobiliai ir visų jų variklio dangčiai – atviri.

Paaiškėjo, kad „Audi A3“, „Renault Laguna“ ir „Volkswagen Cady“ taip pat neteko akumuliatorių. Kai kurių mašinų savininkai taip pat kreipėsi į policiją, kiti galbūt dar nežino apie patirtus nuostolius.

Tą pačią dieną policijai pranešta apie dar vieną vagystę – Šilutės plente, garažų masyve prie vieno garažų stovėjusio „Audi A6“ savininkas rado savo automobilį be visų keturių ratų. Padangos buvo sumontuotos ant lengvo lydinio ratlankių. Nukentėjusysis pranešė patyręs 600 eurų nuostolį.

Stipriai rizikuoja

Naudojimui netinkami akumuliatoriai yra viena dažniausiai pasitaikančių pavojingų automobilinių atliekų.

"Regitros" duomenimis, Lietuvoje yra apie 1,4 mln. vien lengvųjų automobilių, todėl natūralu, kad bent daliai iš jų kasmet tenka pakeisti energijos maitinimo šaltinį. Kaip pasakojo Autogamintojų ir importuotojų asociacijos (AGIA) vadovė Rita Zdanevičienė, nors didžioji dalis lietuvių jau atsikratė įpročio pasenusius akumuliatorius sandėliuoti, tačiau kai kurių vairuotojų garažuose ar sandėliukuose dar galima atrasti ne vieną seną bateriją. Jos teigimu, tokie baterijų kaupėjai stipriai rizikuoja ne tik aplinkos saugumu, bet ir savo sveikata.

"Plačiausiai rinkoje naudojami švino rūgštiniai akumuliatoriai turi itin daug pavojingų cheminių medžiagų, t.y. sunkiųjų metalų ir elektrolito. Vien švinas yra įvardijamas kaip pirmos pavojingumo klasės elementas, kuris organizmui gali pridaryti daug bėdos. Ne mažesnį pavojų kelia ir sieros rūgštis, kuri garuodama gali pridaryti didelių nemalonumų", – teigė R.Zdanevičienė.

Anot jos, dėl šios priežasties panaudoti akumuliatoriai yra kaip tiksinčios ekologinės bombos. Pažeidus jų struktūrą į aplinką patekusios pavojingos medžiagos gali ne tik apnuodyti žmogaus organizmą, bet ir užteršti aplinką – dirvožemį bei gruntinius vandenis. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl automobilių baterijos negali būti išmetamos kaip buitinės atliekos ar juo labiau atsidurti pamiškės griovyje.

Aplinkos teršimas pavojingomis cheminėmis medžiagomis užtraukia baudą asmenims nuo 60 iki 120 eurų, taip pat gali tekti atlyginti žalą gamtai.

Papildomi pinigai

Remiantis ES priimtais teisės aktais, savo sudėtyje švino turintys akumuliatoriai privalo būti utilizuojami taip, kad dalis medžiagų galėtų atgimti naujam gyvenimui. Pasak AGIA vadovės, būtent transporto priemonių baterijose didžioji dalis medžiagų yra tinkamos tą padaryti.

"Akumuliatorius gali būti išskaidomas į šviną, stibį, sieros rūgštį, plastiką ir kitus smulkesnius elementus. Praktiškai visos šios medžiagos gali būti perdirbamos ar neutralizuojamos, kad nesukeltų jokio neigiamo efekto. Taip aplinka ir žmonės apsaugomi nuo taršos, o įvairūs gamintojai turi žaliavos naujai produkcijai kurti", – aiškino asociacijos vadovė. R.Zdanevičienė teigė, kad panaudoti akumuliatoriai netgi yra paklausūs, kadangi už juos galima gauti bent kažkiek pinigų. Garažų kompleksuose netgi mėgsta lankytis smulkūs verslininkai, kurie supirkinėja pasenusias baterijas ir bando iš to užsidirbti.

"Priklausomai nuo akumuliatoriaus, svyruoja ir jo kaina. Skaičiuojama, kad Lietuvoje už panaudotą bateriją galima gauti nuo 4 iki maždaug 25 eurų. Šią sumą įprastai lemia švino ir kitų metalų kiekis akumuliatoriaus viduje", – sakė R.Zdanevičienė.

Profesionalų rūpestis

AGIA vadovė pažymi, kad akumuliatorių likvidavimą derėtų patikėti profesionalams, kurie tinkamai pasirūpins jų likimu.

Teisę utilizuoti pavojingąsias atliekas turintys atliekų tvarkytojai ne tik sumokės atlygį, bet ir sutvarkys pavojingąsias medžiagas pagal reglamentą. Automobilių baterijas taip pat galima atiduoti ir į kiekvienoje savivaldybėje įkurtas stambių atliekų surinkimo aikšteles ar autoservisuose, jeigu naudojamasi jų paslaugomis.

"Nors vietų, kur galima atiduoti pasenusias baterijas, Lietuvoje yra išties nemažai, tačiau vis dar pasitaiko pavienių atvejų, kai jos atsiduria ne savo vietoje, pavyzdžiui, įprastuose buitiniuose konteineriuose ar kažkur gamtoje. Toks elgesys yra nepateisinamas ir gali turėti finansinių pasekmių. Aplinkos teršimas pavojingomis cheminėmis medžiagomis užtraukia baudą asmenims nuo 60 iki 120 eurų, taip pat gali tekti atlyginti žalą gamtai", – įspėjo asociacijos direktorė. Be kita ko, R.Zdanevičienė griežtai nerekomenduoja patiems ardyti naudoti netinkamų akumuliatorių. Bandymai tą padaryti gali baigtis rimtomis pasekmėmis pačių ardytojų ar aplinkinių žmonių sveikatai, taip pat ir aplinkai. Šiuo atveju derėtų žinoti, kad atliekų tvarkytojai akumuliatorius surenka neišardytus.

„Baterijose ir akumuliatoriuose yra įvairių pavojingų metalų tokių kaip švinas, gyvsidabris, kadmis, cinkas, manganas ar litis, todėl netinkamas šių gaminių atliekų šalinimas komunalinių atliekų konteineriuose ar sąvartynuose kelia pavojų aplinkai, žmonėms. Atsargiai reikia elgtis ir su įkraunamomis, bet ilgai ar netinkamai naudojamomis, baterijomis – jos taip pat gali pridaryti rūpesčių. Būta atvejų, kai po pagalve pakištas mobilusis telefonas savaime užsidegė“, – sako Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) vadovė Veronika Masalienė.

Nešiojamosios baterijos ir akumuliatoriai – tai bet kurios baterijos ar akumuliatoriai, kuriuos vartotojai naudoja ne tik buityje, bet ir darbe. Pavyzdžiui, vieno elemento baterijos (AA, AAA tipo baterijos ir pan.), taip pat baterijos ir akumuliatoriai, kurie naudojami nešiojamuosiuose kompiuteriuose, mobiliuosiuose telefonuose, bevieliuose elektros įrankiuose, žaisluose ir buitiniuose prietaisuose (skustuvuose, elektriniuose dantų šepetukuose, rankiniuose dulkių siurbliuose ir pan.).

Nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių pardavimas kiekvienais metais didėja visame pasaulyje – ne išimtis ir Lietuva. Augant vartojimui, senų baterijų ir akumuliatorių rūšiavimas bei perdirbimas tampa dar aktualesnis.

Baterijos ir akumuliatoriai yra perdirbami, todėl jie turi patekti pas atliekų tvarkytojus.

„Baterijos ir akumuliatoriai yra perdirbami, todėl jie turi patekti pas atliekų tvarkytojus. Gyventojams Lietuvoje yra tūkstančiai vietų, kur jie gali priduoti šias atliekas. Mažmeninės prekybos vietose, biuruose, degalinėse, švietimo įstaigose ir įvairiose organizacijose yra pastatytos specialios talpos senoms nešiojamosios baterijoms ir akumuliatoriams surinkti. Netinkamas naudojimui senas nešiojamąsias baterijas ir akumuliatorius nemokamai priima ir jų platintojai netgi neperkant naujų. Šias atliekas iš gyventojų taip pat priima savivaldybių atliekų surinkimo aikštelės ar tokias atliekas tvarkantys atliekų tvarkytojai. Jei vis tik stinga informacijos apie šių atliekų pridavimo vietas, jos ieškokite www.atliekos.lt“, – primena GIA vadovė.

Vienkartinės arba įkraunamos baterijos ir akumuliatoriai rinkoje parduodama atskirai arba su įrenginiais. Importuotojų teigimu, daugiausia nuperkama vienkartinių baterijų ir akumuliatorių, o neįkraunamos baterijos ir akumuliatoriai naudojamos daugiau energijos reikalaujančiuose įrenginiuose, pavyzdžiui, fotoaparatuose, įvairiose radijo ryšio priemonėse, itin populiarėjančiuose dronuose ir pan.

Gamintojai ir importuotojai, Lietuvoje pareigas vykdantys per licencijuotas organizacijas, 2017 metais vidaus rinkoje pardavė 800 tonų įmontuotų ir neįmontuotų nešiojamųjų baterijų bei akumuliatorių. Tačiau šis kiekis yra didesnis, nes šiuos gaminius parduoda ir pardavėjai, nepriklausantys organizacijoms.

Vykdant ES direktyvą, pagal kurią turi būti perdirbta mažiausiai 45 proc. visų tiektų rinkai nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių. Pernai Lietuvoje vien per organizacijas buvo sutvarkyta apie 280 tonų atskirai (neįmontuotų) rinkai patiektų nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių.

„Alternatyvų, kaip sumažinti vis didėjantį atliekų kiekį, yra. Viena iš jų – pirkti įkraunamas baterijas ir akumuliatorius, tačiau tokie gaminiai brangesni už vienkartinius ir vartotojai turi šiek tiek atidžiau juos stebėti“, – sako V. Masalienė.

Siekiant šviesti visuomenę ir skatinti rūšiuoti atliekas, GIA nuolat plečia elektronikos bei baterijų atliekų surinkimo tinklą. Asociacija taip pat kasmet vykdo aplinkosauginį projektą „Mes rūšiuojam“ (www.mesrušuojam.lt), skirtą įmonėms, įvairioms organizacijoms, švietimo ir mokslo įstaigoms bei autoservisams visoje Lietuvoje. Projekto metu renkamos ne tik nešiojamų baterijų, bet ir elektros bei elektroninės įrangos atliekos.

Vieša paslaptis, kad sveikatai ir aplinkai kenksmingos automobilinės medžiagos vis dar atsiduria ten, kur joms ne vieta – prie namų esančiuose šiukšlių konteineriuose, krosnyse ar tiesiog pamiškėse.

Pavojingųjų ir nepavojingųjų atliekų tvarkymo įmonės „Žalvaris“ komercijos direktorius Paulius Repšys pastebi, kad pastaruoju metu situacija gerėja. Tą nulemia vis didesnis žmonių noras savo transporto priemonių remontą ir priežiūrą, o tuo pačiu ir automobilinių atliekų utilizavimą patikėti profesionalams.

Tačiau tie savininkai, kurie savo transporto priemonėmis rūpinasi patys, tebekelia rūpesčių. P. Repšys išskiria 4 dažniausiai namų sąlygomis susidarančias automobilines atliekas bei pataria, kaip jomis tinkamai pasirūpinti.

Alyva

Variklio alyva – bene dažniausiai susidaranti automobilinė atlieka. Alyvos naudojimo mastai Lietuvoje nuolat auga kartu su besiplečiančiu transporto priemonių parku.

„Šalyje kasmet yra parduodama iki 30 tūkst. tonų alyvos. Stebėtina, tačiau tik mažiau nei penktadalis šio kiekio sugrįžta sutvarkymui. Akivaizdu, kad didžioji dalis panaudotos alyvos yra likviduojama ne pagal paskirtį ir visus reikalavimus“, – aiškina P. Repšys.

Nors apie alyvos keliamą grėsmę kalbama nuolat, šios automobilinės atliekos galima žala sveikatai ir gamtai vis dar gerokai nuvertinama. Būtent alyva yra priskiriama prie pačių pavojingiausių automobilių atliekų, kadangi ji savo sudėtyje turi įvairių metalų ir lakiųjų tirpiklių.

Alyvos jokiais būdais negalima deginti, kažkur išpilti ar tiesiog išmesti į konteinerį.

„Alyvos jokiais būdais negalima deginti, kažkur išpilti ar tiesiog išmesti į konteinerį. Toks elgesys yra neatleistinas, kadangi kelia milžinišką grėsmę žmonių sveikatai, dirvožemiui, gruntiniams vandenims.

Pakanka vos kelių litrų alyvos, kad būtų užterštas didesnis nei hektaro dydžio žemės plotas. Ką jau bekalbėti apie vandens telkinius, kurie taršai yra dar jautresni“, – perspėja ekspertas.

Ne ką mažesnį pavojų kelia ne tik pati alyva, bet ir jos pakuotės bei ja suteptos šluostės ar kiti tekstilės gaminiai. Pasak pašnekovo, kadangi dėl alyvoje esančių sunkiųjų metalų ir lakiųjų tirpiklių gali kilti didelė žala sveikatai ir gamtai, šios atliekos privalo būti atiduodamos teisę jas tvarkyti turinčioms atliekų surinkimo įmonėms. Pabrėžtina, kad minėtas atliekas iš savo klientų turi nemokamai priimti ir autoservisai.

Filtrai

Tepalų, kuro ir oro filtrai yra taip pat dažnai namų sąlygomis susidarančios automobilinės atliekos, į kurių keliamą pavojų aplinkai transporto priemonių savininkai neretai pažiūri pro pirštus. Panaudoti filtrai savyje yra sukaupę nemažai kenksmingų medžiagų, netgi tos pačios alyvos likučių, todėl reikalauja ypatingo dėmesio.

P. Repšys teigia, kad panaudotus filtrus, kaip ir alyvą, būtina perduoti specializuotiems atliekų surinkimo taškams. Kaip pabrėžia specialistas, perdirbant tepalų filtrus yra išgaunamas metalas ir alyva, o iš oro filtrų – plastmasė ir speciali filtruojanti medžiaga.

Metalas šiuo atveju yra perduodamas gamykloms ir prikeliamas naujam gyvenimui, o alyva patenka į perdirbėjų rankas arba sudeginama pavojingų atliekų deginimo įrenginiuose. Likusios atliekos nuo filtrų dažniausiai taip pat yra sudeginamos ir iš jų gaunama energija.

„Šis deginimas – priverstinis, kadangi kitokio utilizavimo būdo dar nelabai yra surasta. Tačiau deginant minėtas atliekas visas procesas vyksta specialiose kamerose ir į atmosferą sudegintų produktų praktiškai nepatenka. Čia egzistuoja ir šioks toks privalumas, kadangi atliekos likviduojamos ir gaunama energija“, – teigia „Žalvario“ komercijos  direktorius.

Organizatorių nuotr.

Akumuliatoriai

Problemų Lietuvoje sukelia ir netinkamas panaudotų akumuliatorių likvidavimas. Pasak P. Repšio, panaudotus akumuliatorius lietuviai vis dar noriai sandėliuoja savo garažuose.

„Žmonės tikriausiai tik dėl jiems suprantamų priežasčių galvoja, kad jei akumuliatoriaus konstrukcija yra sandari, tai jis nekelia visiškai jokio pavojaus aplinkai. Tačiau tokios mintys – didelė klaida.

Maža to, pas kai kuriuos tautiečius garaže tikriausiai būtų galima rasti du, tris, penkis ar dar daugiau panaudotų akumuliatorių, kurie galbūt, jų savininko manymu, dar gali pasitarnauti ateityje. Bet dažniausiai jie taip ir lieka nepanaudoti“, – pasakoja ekspertas.

Anot jo, toks sandėliavimas dažniausiai yra beprasmis, todėl panaudotus akumuliatorius vertėtų atiduoti į atliekų surinkimo taškus ilgai nedelsiant.

Kaip dar vieną klaidą P. Repšys įvardija lietuvių norą pasipelnyti iš panaudotų akumuliatorių. Kartais žmonės ima patys juos ardyti, išgauti metalų, kuriuos vėliau galėtų parduoti.

„Toks užsiėmimas yra labai pavojingas ir tie keli uždirbti eurai gali neatpirkti potencialios rizikos. Akumuliatorių viduje esanti rūgštis gali negrįžtamai paveikti žmogaus kvėpavimo takus, regos organus, nudeginti kūną, todėl rizikuoti tikrai neverta“, – akcentuoja jis.

Įmonės atstovas priduria, kad ne ką mažesnę žalą panaudoti akumuliatoriai gali padaryti ir aplinkai – viduje esantys sunkieji metalai ir elektrolitai gali ilgam užteršti dirvožemį ar gruntinius vandenis.

Todėl šių panaudotų elementų vieta yra atliekų surinkimo vietose, juos perduoti tvarkymui galima ir specializuotoms įmonėms, turinčioms leidimus tą daryti. Beje, panaudotus akumuliatorius nemokamai priimti privalo ir jais prekiaujančios parduotuvės bei autoservisai.

Padangos

Nors transporto priemonių padangos kai kam gali pasirodyti kaip nekenksmingas produktas, tačiau specialistas akcentuoja, kad jų vieta yra specializuotuose atliekų surinkimo taškuose. Kadangi padangos yra gaminamos iš naftos subproduktų, jos kelia ypač didelį pavojų žmogaus sveikatai.

„Specialiosios tarnybos vis dar gauna pranešimų apie deginamas padangas. Ši tendencija ypač išryškėja šaltuoju metų periodu, mat kai kuriems padangos atrodo kaip tinkamas malkų pakaitalas. Tokie asmenys labai stipriai rizikuoja tiek savo, tiek aplinkinių sveikata, kadangi į orą išmetamas milžiniškas kenksmingų medžiagų kiekis“, – tvirtina P. Repšys.

Anot jo, kol vieni padangas degina, kiti jas panaudoja kaip aplinkos dekoro elementus. „Kas lauko vazonus iš jų gamina, kas sūpuokles ar krėslus. Žinoma, dalis žmonių padangomis ir miškus bei pievas „papuošia“ manydami, kad taip gražiau.

Tačiau padangos greitai nesuyra ir neištirpsta, jos ten gali pragulėti šimtus metų.Todėl verčiau jas priduoti į autoservisus, atliekų surinkimo aikštelėms ar specializuotoms įmonėms“,  – pataria P. Repšys.

Panaudotos padangos gali būti prikeltos antram gyvenimui – jos Lietuvoje dažniausiai yra susmulkinamos ir supresuojamos bei išvežamos į užsienį. Ten ši žaliava yra perdirbama bei panaudojama naujų produktų gamybai.

P. Repšio teigimu, ne tik panaudota alyva, filtrai, akumuliatoriai ar padangos, bet ir visos kitos automobilinės atliekos neturėtų būti kaupiamos ar atsikratoma jomis lyg įprastomis buitinėmis šiukšlėmis.

Tam, kad jomis būtų tinkamai pasirūpinta ir jos nekeltų pavojaus sveikatai ir aplinkai, visais atvejais rekomenduojama kreiptis į specializuotus atliekų tvarkymo taškus, kurie turi leidimus tvarkyti tokio tipo medžiagas.

Vagys savaitgalį nusitaikė į krovininius automobilius. Iš trijų transporto priemonių buvo pavogti akumuliatoriai. Du įvykiai užfiksuoti Klaipėdos rajone, vienas – mieste.

Šeštadienį į policiją kreipėsi 61 metų Klaipėdos rajono, Macuičių kaimo gyventojas. Apie 10.30 val. Vyras pastebėjo, kad iš krovininio automobilio „Iveco“ dingo du akumuliatoriai.

Transporto priemonė stovėjo prie namų. Vagių padaryta žala tikslinama. Transporto priemonės priklauso vienai įmonei.

Į tokią pat situaciją pakliuvo ir 68 metų Klaipėdos rajono, Ketvergių kaimo, Aušros gatvės gyventoja. Vyras apie 10 val. pastebėjo, kad iš jai priklausančio automobilio „VW Transporter“, kuris stovėjo prie namų, dingo akumuliatorius.

Transporto priemonė nebuvo užrakinta. Nukentėjusioji žalą įvertino 200 eurų.

Į policiją kreipėsi ir 36 metų Ketvergių Laukų gatvės gyventojas. Vyras pranešė, kad apie 11 val. pastebėjo, kad apgadintas jo automobilis BMW. Nukentėjusysis žalą įvertino 300 eurų.

Naktį iš penktadienio į šeštadienį buvo apvogtas ir prie Šilutės plento 103 namo saugomoje teritorijoje stovėjęs vilkikas. Iš transporto priemonės kažkas pavogė du akumuliatorius.

Didžiausia šalyje pavojingųjų ir nepavojingųjų atliekų tvarkymo bendrovė „Žalvaris“ per 2014 metus surinko ir sutvarkė 15,2 tūkst. tonų atliekų. Tai 15 proc. daugiau, lyginant su 2013 m. 28 procentais taip pat ūgtelėjo bendrovės apyvarta ir sudarė 22,53 mln. Eur (77,56 mln. Lt).

„Praėję metai buvo sėkmingi – augimą fiksavo beveik visi rodikliai. Tai pasiekėme nuosekliai plėsdami surenkamų atliekų spektrą ir suaktyvinę bendradarbiavimą su pramonės įmonėmis. Augti leidžia ir gerai išvystytas atliekų surinkimo tinklas, leidžiantis klientui pasiūlyti kompleksinę paslaugą – prireikus paimti ir sutvarkyti beveik visas jo veikloje susidarančias atliekas“, – teigė „Žalvario“ komercijos direktorius Linvydas Pilkauskas.

2014 m. „Žalvario“ surinktų atliekų kiekis – didžiausias per ketverių metų laikotarpį. 2013 m. bendrovė surinko 13,264 tūkst. tonų atliekų. Didžiąją, 74 proc., pernai surinktų atliekų dalį sudarė pavojingosios atliekos. Daugiausia iš jų – automobilinės atliekos: akumuliatoriai, alyva, absorbentai (šluostės, sorbentai, pjuvenos ir kt.), dažai. Panaudoti galima bene visas automobilių atliekas, didžiąją jų dalį perdirbus.

Kiek mažesnę „Žalvario“ surinktų atliekų dalį sudarė žemės ūkyje bei pramonės įmonių veikloje susidarančios atliekos. Bendrovė dirba su per 160 skirtingų rūšių pavojingųjų ir nepavojingųjų atliekų. 

Anot L. Pilkausko, didesnį surenkamų atliekų kiekį galima sieti ir su stiprėjančia šalies ekonomika, ir su augančiu įmonių aplinkosauginiu sąmoningumu.

„Galima prognozuoti, kad augant šalies ekonomikai surenkamų atliekų kiekis toliau augs. Jam įtakos turės ir sprendimai, susiję su atliekų surinkimu, tvarkymu ir perdirbimu šalies bei visos Europos mastu. Po truputį pradedama kalbėti apie sprendimą uždrausti perdirbamųjų atliekų vežimą į sąvartynus. Tad keičiasi požiūris į atliekas, kurios pagaliau įgauna vertingos žaliavos statusą“, – teigia L. Pilkauskas.