Nuo Paryžiaus iki Utenos

13 tūkst. kv. m. plote išsidėstytos saulės elektrinės ekologiška energija padengs dešimtadalį visos daryklos sunaudojamos elektros.

„Imamės įgyvendinti „Carlsberg“ tvarumo politiką, kurioje greta atsakomybės mūsų vartotojams bei darbuotojams yra ir ekologinė atsakomybė. Gali pasirodyti, kad Paryžiaus klimato konferencija vyko kažkur toli ir su mumis nesusijusi, bet štai Utenoje matome jos padarinius – didžiausią Lietuvoje saulės elektrinę ant pastatų stogų.

Tai matomiausias, bet ne vienintelis mūsų žingsnis šia linkme. Kaip rinkos lyderiai privalome rodyti pavyzdį ir tvarumo srityje. Lyderystė be atsakomybės neįmanoma“, – sakė ŠUA vadovas Rolandas Viršilas.

Sąskaitos už elektrą mažės 12 proc.

Elektrinės projektavimo ir montavimo darbus atliko bendrovė „Modus Energy Solutions“, kuri ant 3 daryklos pastatų stogų sumontavo 3703 „Canadian solar“ gamintus modulius. Elektrinės elementų sujungimui panaudota daugiau nei 20 km  kabelių.

„Švyturio-Utenos alus“ – pirmoji iš didžiųjų Lietuvos aludarių, kuri naudos elektros energiją iš saulės šviesos. Mūsų pasiūlytas modelis, Utenos alaus daryklos metines sąskaitas už elektrą sumažins 12 proc.“, – sakė atsinaujinančios energetikos įmonių grupės „Modus Energy“ saulės energetikos verslo vystymo skyriaus vadovė Brigita Mačiulytė.

Anot B. Mačiulytės, Utenos daryklos saulės elektrinė – didžiausias Lietuvoje įgyvendintas saulės jėgainių ant pastatų stogų projektas. Jo įgyvendinimas truko 3 mėnesius, o saulės moduliai sumontuoti vos per 22 darbo dienas. Utenos alaus darykla yra viena pirmųjų didžiųjų pramonės įmonių, kuri ėmė diegtis decentralizuotus energijos išteklių vartojimo sprendimus.

Saulės elektrinių projektas įgyvendintas pagal priemonę „Atsinaujinantys energijos ištekliai pramonei LT+“, kurią kuruoja Lietuvos verslo paramos agentūra.

Ne pirmas žingsnis

Neseniai „Carlsberg Group“ Baltijos šalyse paskelbė perkanti 257 naujus automobilius (123 Lietuvoje, 67 Latvijoje ir 67 Estijoje) – visuose juose įmontuota vairuotojo blaivumą tikrinanti įranga. Be to, tokia saugumą keliose didinanti įranga artimiausiais metais bus įdiegta visose koncerno automobiliuose. Pagal šio sprendimo mastus – „Carlsberg Group“ pirmauja visose Baltijos šalyse.

"Šie metai alaus rinkoje yra netipiniai, pirmi metai per ilgą laiką, kai alaus rinka radikaliai traukiasi. Šiemet per 9 mėnesius rinka traukėsi 6 proc., galvojame, kad iki metų pabaigos rinkos smukimas padidės iki 7-8 procentų. Tą sąlygoja gyventojų mažėjimas, taip pat šiemet turėjom akcizo kėlimą ir depozito politiką, kuri rinką paveikė neigiamai, nes iššaukė kainų kilimą, kas lėmė vartojimo mažėjimą. Taip pat galima pridėti orą - liepą-rugpjūtį oras aludariams nebuvo geras, ir tai paveikė rinkos smukimą", - antradienį spaudos konferencijoje kalbėjo "Kalnapilio-Tauro grupės" generalinis direktorius Marijus Kirstukas.

Grupė šiemet gavo 42,5 mln. eurų pajamų - 2 proc. daugiau nei 2015 metų sausį-rugsėjį (41,5 mln. eurų), jos alaus ir nealkoholinių gėrimų pardavimai padidėjo beveik 10 proc. iki 10 mln. litrų.

"Kadangi kiekiai augo daugiau, pajamos - mažiau, tai rodo pardavimų krepšelio persiskirstymą, alus sudaro mažiau bendrame krepšelyje. Įmonė pradėjo gaminti ir platinti "PepsiCo" grupės gėrimus, ir tai davė didelį pardavimų augimą", - sakė M.Kirstukas.

Anot jo, nealkoholinių gėrimų pardavimai bendrame pardavimų krepšelyje šiuo metu sudaro apie ketvirtadalį, likusią dalį - alus.

"Augimas atėjo ir iš eksporto, kuris kiekine išraiška augo 30 proc., pinigine - 10 procentų. Matome, kad atsigauna Rusija, kur nėra apribojimų alui. Rusija mažina akcizą iš ES įvežamam alui, ir tai sudaro palankesnes sąlygas eksporto augimui. Taip pat turime naują partnerį Kinijoje, kas paskatino pardavimų augimą į Kiniją", - teigė "Kalnapilio-Tauro grupės" vadovas.

Pagrindinės įmonės eksporto rinkos išlieka Baltijos šalys, Danija ir Jungtinė Karalystė.

Įmonė šiemet per tris ketvirčius uždirbo 716 tūkst. eurų ikimokestinio pelno, kai pernai tuo pačiu laikotarpiu buvo uždirbta 2,1 mln. eurų ikimokestinio pelno. Pagrindinės pelno mažėjimo priežastys išaugusi produkcijos savikaina, atlyginimų augimas ir padidėjusios investicijos į įrangą bei logistikos tobulinimą.

"Sumažėjimas ateina iš dviejų šaltinių. Pirma, augusios sąnaudos: žaliavos - cukrus, salyklas, taip pat didėja atlyginimai. Kita dalis ateina iš papildomų investicijų į gamybą ir prekinius ženklus", - aiškino M.Kirstukas.

"Kalnapilio-Tauro grupė" šiemet į gamybos ir technologijų atnaujinimą investavo daugiau nei 2 mln. eurų.

Danijos "Royal Unibrew" valdo 100 proc. "Kalnapilio-Tauro grupės" akcijų.

Prekybos tinklų kainų karai atsiliepė trečiai pagal dydį alaus gamintojai „Volfas Engelman“. Nors įvairių gėrimų, skaičiuojant litrais, įmonė šiemet pardavė daugiau, pajamos išliko maždaug praėjusių metų lygio, rašo "Verslo žinios".

Bendrovė liepą-rugsėjį pardavė 25,5 mln. litrų įvairių gėrimų - 6,5 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai, o pardavimo pajamos didėjo 3,4 proc., iki 11,1 mln. eurų.

Volfo Engelman" generalinis direktorius Marius Horbačiauskas teigė, kad liepa šiemet buvo šaltesnė, todėl traukėsi visa alaus rinka, o geras buvo tik rugpjūčio mėnuo. Anot jo, prekybininkų kainų karas taip pat numušė kainas. Tačiau, anot jo, geresnių rezultatų pasiekta, nes pasiteisino nauji produktai: "Bohemijos" alus, nauji alkoholiniai kokteiliai bei "Šviesioji gira".

Aludariai nemano, kad Lietuvoje artimiausiu metu galėtų įvykti stambiųjų įmonių susijungimų, rašo "Verslo žinios".

"Tie procesai - jau praeityje. "Švyturys" buvo sujungtas su "Utenos alumi", "Kalnapilis" - su "Vilniaus Tauru". Per tą laiką daug kas pasikeitė - konkurencija išaugo, alaus gamintojų pelningumas krito", - sakė Lietuvos aludarių gildijos prezidentas Saulius Galadauskas.

Galimybė, kad susijungtų didžiosios šalies alaus įmonės, atmestina, nes trys didžiosios bendrovės - "Švyturys-Utenos alus", "Kalnapilio-Tauro grupė" ir "Volfas Engelman" - užima apie 80 proc. rinkos, todėl Konkurencijos taryba tam neduotų leidimo.

Viena iš didžiausių alaus gamintojų Lietuvoje „Kalnapilio-Tauro grupė” žengia į Skandinavijos rinką. Pirmąjį šių metų pusmetį grynąjį pelną padidinusi 53 proc., iki 926 tūkst. eurų ir 2 mln. eurų investavusi į įrangos atnaujinimą, alaus darykla produkciją ketina eksportuoti į Švediją.

„Pirmas žingsnis žengtas – pradėjome bendradarbiavimą su Stokholme įsikūrusiu Lietuvos profesionalų klubu, kuris padeda užmegzti ryšius su Švedijos įmonėmis, pristatyti lietuviškus produktus Švedijos rinkai. Per pirmąjį šių metų pusmetį mūsų eksportas augo 24 procentais, kas rodo, kad lietuviškas alus yra paklausus ir užsienyje”, – kalbėjo Marijus Kirstukas, „Kalnapilio-Tauro grupės“ vadovas.

Lietuvos ambasadorius Švedijoje Eitvydas Bajarūnas įsitikinęs, kad Lietuvos verslininkams Skandinavijos šalis yra palanki kurti verslą.

„Ekonomiškai stiprioje ir stabilioje valstybėje, kuri yra dešimta pagal dydį Lietuvos eksporto rinka, atsiveria daug naujų verslo plėtros nišų. Bendradarbiavimas su Lietuvos profesionalų klubu suteikia palankias sąlygas užmegzti ryšius, dalintis sėkminga patirtimi“, – teigė ambasadorius.

Švedijos rinka patraukli ne tik lietuviams, bet ir latviams bei estams.

„Palaikome ryšius su Lietuvos ambasada, siekdami didinti Lietuvos vardo žinomumą ir pritraukti kuo daugiau verslo atstovų, tačiau mūsų renginiuose dalyvauja ir Latvijos bei Estijos prekybos namų atstovai. Klubo nariai yra veiklūs, išsilavinę, dirba įvairiose pasaulinio lygio verslo kompanijose, Europos Sąjungos organizacijose ar vietinėse švedų kompanijose”, – pasakojo klubo Valdybos pirmininkė Rūta Smertinienė.

Rugsėjo 3 d. buvo organizuojamas renginys Stokholme, jo metu klubas sukvietė narius ir svečius į lietuviško, „Kalnapilio“ alaus degustaciją, kurią vedė vienas iš garsiausių Švedijoje alaus ir vyno ekspertų, parašęs ne vieną knygą apie gėrimų ir maisto derinimą, Bengt Frithiofsson. Renginio vaišes ruošė  į profesionalų klubo veiklą įsitraukęs  lietuviams puikiai žinomas virtuvės šefas, buvęs kulinarinių laidų televizijoje vedėjas ir kulinarinės knygos autorius Linas Samėnas.