Algimantas Jusionis vieną savo tapybos darbą buvo pavadinęs „Kur mano namai...“.  Simboliškai taip pat vadinasi ir  menininko jubiliejui skirta paroda. Žymus Lietuvos tapytojas šiemet būtų minėjęs 65 metų sukaktį. Tačiau prieš 16 metų netikėtai mus palikusiam menininkui jubiliejai jau nebesvarbūs – jie svarbesni mums, gyviesiems, nes tai puiki proga priminti ar supažindinti su šio iškilaus tapytojo kūryba.

„Aš tarnauju spalvai. Kalbu ir groju spalvomis. Rašau spalvomis. Skaitykite mane. Kiekvienas perskaitysite savaip. Tai bus kiekvieno Jūsų ir mano tiesa“, – šie dailininko kažkada užrašyti žodžiai parodos lankytojams turėtų tapti raktažodžiu, atskleidžiančiu aistringą kūrėjo dvasią.

A. Jusionis – vienas ryškiausių viduriniosios kartos Lietuvos tapytojų, jis priklausė stipriausiai Klaipėdoje tapytojų grupei, iš kurios išsiskyrė laisva, nevaržoma maniera, ekspresionistinėmis nuostatomis, eksperimentatoriaus drąsa ir kūrėjo aistra. Jo kūryba reikšminga ne tik Klaipėdos, bet ir visos Lietuvos dailės kontekste. A. Jusionio tapyba tęsia koloristinės, ekspresyviosios lietuvių tapybos tradicijas, kartu tai moderni, pažymėta ryškiu individualumo ženklu, emocionali kūryba.

Tapytojas, pedagogas A. Jusionis gyveno ir kūrė Klaipėdoje. Nuo 1989 m. buvo grupės „Prarastoji karta“ narys. Tai buvo labai produktyvus kūrėjas – surengė 20 individualių parodų, dalyvavo 40-yje grupinių parodų, rengė plenerus, tarptautinius simpoziumus, parodas.

Menininkas ne tik pats tapė, bet ir mokė tapyti kitus. Dėstydamas tapybą VDA Klaipėdos vizualinio dizaino katedroje, jis sugebėdavo beveik nepastebimai paskatinti studentus pasiekti rezultatų ir pamilti tapybą.

A. Jusionis, 1992-aisiais įstojęs į Lietuvos dailininkų sąjungą, nuo 1996 metų iki pat mirties  vadovavo LDS Klaipėdos skyriui. Algimanto asmenyje derėjo tikro menininko, savaip žvelgiančio į pasaulį, ir puikaus organizatoriaus, visada pasiekiančio užsibrėžtą tikslą, savybės. Vertingi sumanymai, leidiniai, originalūs projektai ir parodos išjudino, įnešė intrigos į miesto meninį gyvenimą. Jo pirmininkavimo metai įėjo į organizacijos istoriją kaip labai produktyvus, reikšmingas laikotarpis.

Paroda vyks iki rugpjūčio 14 d.

Algimantas Jusionis buvo vienas ryškiausių vidurinės kartos Lietuvos tapytojų, jo kūryba reikšminga ne tik Klaipėdos, bet ir Lietuvos dailės kontekste. A. Jusionio tapyba tęsė koloristinės, ekspresyvios lietuvių tapybos tradicijas, siekiančias dar prieškario arsininkų ieškojimus. Kartu tai moderni, pažymėta ryškiu individualumo ženklu, emocionali kūryba.

Sodrios, ryškios, degančios spalvos buvo A. Jusionio stichija. Ilgainiui dailininkas vis drąsiau eksperimentavo. Dažname paveiksle spalvos itin šokiruojančios, „laukinės“, jų dermės drastiškos, disonansinės, tačiau puikus kolorito jausmas sustabdydavo spalvų šėlsmą drobėse ties chaoso riba.

A. Jusionio tapybos ir piešinių motyvams visada reikėjo didelių formatų, begalinės kūrinio erdvės, neapribotos horizontų ar rėmų – kaip ir jo idėjoms bei sumanymams. Motyvai tapyboje dažnai netelpa paveikslo plokštumoje, jie veržiasi į pirmą planą, į visas puses, už ribų, primindami apie pasaulio begalybę ir amžiną tęstinumą.

Kūrybinio identiteto, savito braižo paieškos buvo itin sunkios: tapytojas nuolat eksperimentavo su spalva ir faktūra, retai likdavo patenkintas savo paveikslais, dažnai grįždavo prie jau nutapytų, tobulino, keitė, tapė iš naujo. Aistringose, emocionaliose A. Jusionio drobėse pulsuoja gyvas kūrybinis nervas, įniršį, nusivylimą keičia šviesių emocijų properšos. Tai stipraus jausmo tapyba, primenanti geriausių ekspresionalistų XX a. lietuvių tapybos tradicijų tęstinumą ir praturtinimą.

Žiūrėdami paveikslus, jausdami juose aistringą kūrėjo dvasią, prisiminkime dailininko žodžius: „Aš tarnauju spalvai. Kalbu ir groju spalvomis. Rašau spalvomis. Skaitykite mane. Kiekvienas perskaitysite savaip. Tai bus kiekvieno Jūsų ir mano tiesa.“

Algimantas Jusionis (1954 – 2003) šiemet būtų šventęs garbingą 60 - ties metų jubiliejų. Daugelis jį prisimena kaip talentingą tapytoją. Jis buvo spalvos virtuozas: ryškūs, atviro spalvinio kolorito, plataus teminio diapazono darbai įsirėžė visų jį pažinojusių meno mylėtojų atmintyje.

„Klaipėdos galerijoje“ eksponuojami Algimanto Jusionio piešiniai – visiška priešingybė jo tapybai. Pilkas, juodas koloritas su keletu spalvinių akcentu, kurių turinyje glūdi  kitos temos ir išgyvenimai. Būdamas jautrus, jausmingas, dailininkas piešiniuose atskleidžia savo vidinį pasaulį, nuotaikas ir gal būt nuojautas. „Mano namus saugo dangaus paukščiai“, „Mano siela sklendžia naktyje“ ir kt. pavadinimai, šiandien atrodo labai pranašiški.

Piešiniuose vyrauja paukščių motyvas, jie tarsi globoja visatą, tarsi akimirkai nutūpia pasmalsauti kas vyksta čia ir dabar, tarsi ant savo sparnų neša žinią ten... į piešinį „Amžinybės vartai“.

Anot dailėtyrininkės Kristinos Jokubavičienės: „Dangaus“ sfera A. Jusionio tapyboje kupina mitinio slaptingumo, pagoniškųjų simbolių bei ženklų, kosmologinių motyvų, baltų kultūros pėdsakų. Tai kiek ramesnio ir tamsesnio kolorito paveikslai ir piešiniai, kuriuose dažnai kartojasi sakrališkoji trikampio – apvaizdos akies, piramidės, namo kraigo su lėkiais – forma, įgaunanti universalios prasmės, teigianti pastovumą, išduodanti pirmapradžio aiškumo ilgesį. Kosminė pilka juoduma kuria retą jo kūryboje ramybės pojūtį. Tapytojas domėjosi ir gerai žinojo senųjų simbolių prasmes, bandė kurti savus; dienoraščiuose liko daugybė eskizų su svarstymais, aiškinimais. Vis dėlto, svarbiausia dailininko kūryboje buvo spalvos simbolika.“

Dailininko užrašuose randame ir kai kurių simbolių paaiškinimus: „Paukščiai – laimės ženklai. O gal jie mūsų protėvių sielos, kurios neapleidžia mūsų šioje žemėje? Saugo mus. Kaip rūpestingi tėvai nepalieka savo vaikų, taip paukščiai nepalieka mūsų paklydusių sielų,... neša laimę. Tik nežino, kuriam ją duoti... Visi savi.. <...> Moteris – Dangus, Saulė, Mėnulis, žvaigždės. Moters kūnas – puoštas Mėnulio formomis, Saulės spinduliais, žvaigždžių šviesa... Vyro kūnas puoštas žalčiu.  Žaltys – žemės dvasia. Sujungus Vyrą ir Moterį, gausi Visatą. Kas pirmas: dangus ar žemė? Beprasmiška. Tik abu kartu. Po vieną neegzistuoja...“

Paroda veiks iki sausio 25 d.