Pagarba krašto kultūrai

Ši šventė – tai pagarba mūsų krašto kultūros vyksmui, be kurio neįsivaizduojama mūsų tautos ateitis. Tai žvilgsnis į ateitį, deramai prisimenant mūsų tradicijas, mūsų pareigą ir atsakomybę ateities kartoms. Didžiule atsakomybės dvasia, giliu patriotizmu buvo prisodrintos pirmosios Mažosios Lietuvos lietuvių, o ir paskesnės dainų šventės. Todėl visoms kartoms iš laikmečio gilumos iškyla prasmingi Vydūno žodžiai: „Dainoje – tautos dvasia“.

Mažosios Lietuvos lietuvių dainų švenčių tradicijos yra siejamos su XIX a. pabaiga,  kai susikūrusios pirmosios lietuvių giedotojų draugijos, dažniausiai inspiruotos Vydūno veiklos ir raginimų Mažojoje Lietuvoje – Tilžėje, Rambyne ir kitur rengė gana gausias lietuviškas chorų šventes. Ir tai nebuvo atsitiktinis reiškinys, o nuosekli lietuvininkų veikla, kuriai didelį poveikį turėjo ilgalaikė Mažosios Lietuvos bendra istorinė ir kultūrinė aplinka bei reiškiniai, skatinę visokiausiomis priemonėmis ginti ir saugoti lietuvybę. Šiame krašte atsirado pirmoji lietuviška knyga, spauda, čia surinktos, užrašytos ir į rinkinius sudėtos lietuvių liaudies dainos, o kur dar pirmoji lietuviška spauda, knygnešystė, kuri turėjo didelės įtakos ir visos Lietuvos tautiniam atgimimui. Šiame krašte palankią dirvą rado Vydūno mąstysena ir darbai.

1927-ųjų birželio 6 d. Klaipėdos miestas, kartu ir visa Mažoji Lietuva atšventė savo pirmąją laisvą visuotinę Mažosios Lietuvos lietuvių dainų šventę. Vydūno, Antano Vaičiūno, Adomo Brako, kitų lietuvių šviesuolių dėka bei krašto Direktorijos sutelktomis pastangomis šventė tapo dar neregėta visų lietuvininkų dvasinės kultūros, tautinio gyvybingumo manifestacija.

Gyvenimo gaida

Manęs dažnai klausia, o kas iš tų dainų švenčių, kokia iš jų nauda, kam jos reikalingos šiuolaikiniame globaliame, virtualiame, integraliame medijų pasaulyje, kur komunikacija prasideda ir baigiasi neišeinant iš namų, kur tradicinės kultūrinės ir tapatumo skirties linijos ištirpsta, niveliuojasi, kur didžiausia vertybė yra pragmatizmas, o visa kita tampa nesvarbu.

Tada imu ir pagalvoju, kad tokius klausimus užduoda ne tik man, kad to klausdavo ir mūsų pirmtakų – pirmosios Mažosios Lietuvos lietuvių dainų šventės kūrėjų, organizacinio komiteto narių ir rengėjų – A.Brako, Endriuso Borcherto, Jurgio Bruvelaičio, Anso Bruožio, Viktoro Gailiaus, Martyno Labrenco, Vydūno, A.Vaičiūno ir kitų. Gal ir todėl, kreipdamasis į tautiečius pirmojoje Mažosios Lietuvos lietuvių dainų šventėje bei straipsnyje „Lietuvių daina ir dainavimas Prūsų Lietuvoje“, skirtame Mažosios Lietuvos lietuvių dainų šventei, Vydūnas rašė: „Yra žmonių, kurie tokio vidaus gyvumo, kuriems širdis yra tokia pilna, kad visas žmogus tarsi skamba. Ir tad kartais šis vidaus gyvumas apsireiškia girdimai, sakoma, žmogus dainuojąs. Bet mėginant giliau dalyką, aiškėja, kad minimas dainavimas yra prasilaužimas ypatingos, bet pastovios žmogaus būsenos. Todėl jo daina ir neturi tikros pabaigos, gal ir nėra jai tikros pradios. Pradia, kaip ir pabaiga, glūdo žmogaus širdyje. Ir daina, ir dainavimas yra be dėsnių, kurie duoti iš aplinkos. Abiem pareina ypatingumas iš jautiantiojo ir dainuojantiojo žmogaus. Koks jis, tokia yra ir jo daina, ir dainavimas. Daina, išdainuota, lyg vėl pasislepia žmogaus viduje. Čia jos namai, jos tėviškė.“

Kitame straipsnyje „Gyvenimo giesmė“ knygoje „Mažosios Lietuvos lietuvių šventė“ 1927-aisiais Vydūnas rašė: „Šventė pirmiausia yra tyla. (...) Švęsti yra giedoti iš savo sielos gelmių, reiškia nešti savo, būtent žmogiškumo, balsą į pasaulį...“ Tos pačios knygos kitame straipsnyje „Tautos Gyvenimo Giesmė“ Vydūnas teigė: „...Giesmės ir dainos yra toks jau kiekvienos tautos skirtingumo požymis, kaip visi kiti jos gyvybės ir gyvenimo reiškiniai, būtent jos manymas, jos ūpas, jos palinkimai, jos kalba ir žodžiai, jos veikimai bei darbai. Giesmės ir dainos tik ryškiau atgarsi tautos esmę. Todėl pagaliau ir visa, kuo tauta įrodo, kad ji yra, kad ji gyva, vadinama jos gyvenimo giesmė, gaida.“

Esmė ir prasmė

Taigi jau tada buvo suformuoti aiškūs idėjiniai filosofiniai dainų švenčių pagrindai bei tradicijos, apibrėžtas jų aktualumas. Labai taikliai profesorius Regimantas Gudelis straipsnyje „Vydūnas apie dainų šventes: chorotyros aspektas“ apibūdino Vydūno įžvalgas: „Vydūno mintis veda dar toliau – dainavimas, kūryba nėra galutinis žmogaus tikslas, nes žmogus turi siekti, kad iš jo ir jo tautos gyvenimo apsireikštų kasdien gyvesnis ir tyresnis žmogiškumas. (...) Dainos tautiškumo specifikos klausimą Vydūnas laikė svarbiu; daug apie jį rašė veikale „Tautos gyvata“, o kalboje pabrėžė – tautos giesmė charakterizuoja pačią tautą, atspindi jos skirtingumo požymius, gyvybės ir gyvenimo reiškinius, temperamentą etc. Kuo tauta įrodo, kad ji gyva, vadinama jos gyvenimo giesme, gaida. Tuo Vydūnas, sakytume, yra varpininkų, aukštinusių liaudies dainą kaip vieną svarbiausių etninės būties komponentų, pasekėjas“ („Vakarų Lietuvos muzika“, 85–95 p.).

Istorijos tėkmėje susiformuoja, išsikristalizuoja dainų švenčių samprata. Taigi dainų švenčių esmė ir prasmė yra pati tauta, jos buvimas vienybėje ir dainoje-giesmėje, kalboje ir žodyje, jos siekis parodyti, kad ji yra, kad ji gyva. Per dainą atsiskleidžia jos tyrumas, žmogiškumas. Todėl dainų šventė – tai tautos savęs išpažinimas, tai aktas, kuriuo patvirtiname, kad esame lietuviai su savo giliomis tradicijomis ir tauriomis vertybėmis, kad jas branginame ir saugome, kad esame tvirti ir išdidūs. Dainų šventė – mūsų tautos rodiklis, atspindintis jos stiprybės ir tautiškumo lygį. Akivaizdžiai tai liudija „dainuojanti revoliucija“, kur tautinė daina stojo ir nugalėjo sovietinius tankus, ir tapome laisvi.

Todėl šiandienos globaliame pasaulyje kaip niekada aktualu ne tik išsaugoti, bet ir puoselėti tautos bei dainų švenčių tradicijas, didžiuotis savo kultūriniu palikimu, nes dainų šventė visais laikais buvo tautinio bendrumo ir pilietiškumo stiprintoja.

Kita vertus dainų šventė jungia ir tradiciją, ir šiuolaikiškumą, inovatyvumą. Tai vienas demokratiškiausių ir šiuolaikiškiausių meninių žanrų, vyksmų, kurio įtaiga neabejotina. Dainų švenčių evoliucija Lietuvoje pažengė tolyn tiek savo turiniu, tiek prasmėmis. Gal kartais jos kiek nuklysdavo nuo tų tradicijų, kurios buvo puoselėjamos pradžioje, tačiau pirmųjų dainų švenčių suformuota dvasia ir atsakomybė savo tautai su nūdienos iššūkiais, naujai primena apie save. Todėl labai prasminga apie tai kalbėti, tai priminti sau ir kitiems, ypač jaunajai kartai, kuriai privalome perduoti tą patirtį, kad ji tai perduotų savo vaikams.

Paliudykime, kad esame

Šiemet Lietuvos vakarų krašto dainų šventė vyks dvi dienas ir bus praturtinta jos dalyvių atskirais koncertais miesto visuomenei – rytoj 16 val. vyks koncertas Atgimimo aikštėje. Jame dalyvaus gausus būrys šokių kolektyvų, tautinės muzikos ansamblių ir kapelų, chorų. Sekmadienį 14 val. Atgimimo aikštėje skambės pučiamųjų instrumentų orkestrų muzika. 15.45 val. Klaipėdos kariliono muzikos koncertas pasveikins gausiai susirinkusius kolektyvus ir kariliono varpai 16 val. paskelbs šventės dalyvių iškilmingų eitynių pradžią per miestą – iš Liepų gatvės, Herkaus Manto gatve į Vasaros koncertų estradą, kur 17 val. prasidės Lietuvos vakarų krašto dainų šventė, skirta Mažosios Lietuvos lietuvių dainų šventės 90-mečiui.

Šiemetėje dainų šventėje pasirodys per 260 meninių kolektyvų ir daugiau nei 7 tūkst. jų dalyvių iš visos Lietuvos. Šventėje parmatysime platų meninės raiškos spektrą. Tai chorai, etnografiniai ir folkloro ansambliai, liaudies instrumentų orkestrai, šokėjai. Šventę papuoš pučiamųjų orkestrai, atvykę iš Vakarų Lietuvos miestų. Taigi laukiame gražios dainų šventės, kuroje visi jos dalyviai – dainininkai, šokėjai, muzikantai kartu su žiūrovais įsilies į Lietuvos muzikinės kultūros erdvę, parodydami individualų, savitą braižą, patys dvasiškai praturtėdami, pritraukdami vis daugiau muzikos ir meno gerbėjų.

Išskirtinis šiemetės dainų šventės bruožas, kad dainuosime kartu visi – ir dalyviai, ir, tikėtina, gausiai susirinkę žiūrovai. Kartu pajusime dainos jėgą ir prasmę, tuo paliudydami, kad esame, kad esame vieningi, kad esame tauri, tvirta ir išdidi tauta.

Visų šventės rengėjų bei Klaipėdos miesto chorinės bendrijos „Aukuras“ tarybos vardu nuoširdžiai kviečiu visus klaipėdiečius ir jų svečius, šventės rėmėjus ir dalyvius į jubiliejinės dainų šventės renginius, ypač į pagrindinį jos koncertą sekmadienį 17 val. Klaipėdos vasaros koncertų estradoje. Pabūkime kartu, paliudykime, kad esame tauta, mylinti savo kraštą ir jo turtingas tradicijas.

Šiame koncerte kasmet dalyvauja Klaipėdos miesto geriausi vaikų ir jaunimo chorai, vokaliniai ansambliai bei instrumentalistai – tarptautinių, respublikinių konkursų laureatai. „Tiesa, 1990 m. šis renginys buvo pavadintas „Lietuvos atgimimo dainomis“. Taip pirmąkart švenčiant Lietuvos valstybės atkūrimo dieną įvyko pirmasis koncertas, tapęs miesto vaikų kūrybos, kolektyvų, bei solistų kasmete tradicija, kuri tęsiama iki šiol. Ir tik kiek vėliau šis koncertas buvo pavadintas „Mūsų vaikai – Tėvynei Lietuvai“, nes taikliausiai atspindi meilę gimtajam kraštui – koncerto pagrindinę mintį – vaikai dainuoja Lietuvai“, – pasakojo chorinės bendrijos „Aukuras“ vadovas doc. Algirdas Šumskis.

Šiemečiame koncerte publika išgirs net keturis geriausius Klaipėdos vaikų ir jaunimo chorus – tarptautinių ir respublikinių konkursų laureatus: Eduardo Balsio menų gimnazijos chorą (vadovė Zita Kariniauskienė), Jeronimo Kačinsko muzikos mokyklos berniukų ir jaunuolių chorą „Gintarėlis“ (vadovas Tomas Ambrozaitis), Vydūno gimnazijos vaikų chorą (vadovas Arvydas Girdzijauskas) ir Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos mišrų chorą „Atžalynas“ (vadovė Dalia Pilipavičienė). Be šių kolektyvų, pasirodys puikūs solistai, jaunieji pianistai, įvairių instrumentų duetai, trimitininkų kvartetas, vokalinis džiazo ansamblis „Vocalis“. Jie atstovaus Stasio Šimkaus konservatorijai, Juozo Karoso ir Jeronimo Kačinsko muzikos mokykloms.

Kaip pabrėžė A.Šumskis, visi šie jaunieji talentai yra tarptautinių bei respublikinių konkursų laureatai, „Aukso paukštės“ savininkai, jau žinomi ne tik Klaipėdoje, garsinantys uostamiestį Lietuvoje ir užsienyje.

Koncertas vyks vasario 16 d. 13 val. Klaipėdos universiteto Menų akademijos koncertų salėje (K.Donelaičio g. 4). Įėjimas – laisvas.

Tęsia gražią tradiciją

Tokio masto dainų šventė Klaipėdoje tęsia tradicijas, kurias puoselėjo didžiulės atsakomybės dvasios, patriotizmo prisodrintos pirmosios Mažosios Lietuvos lietuvių ir vėliau vykusių dainų švenčių rengėjai. Todėl visoms kartoms iš laikmečio gilumos iškyla prasmingi Vydūno žodžiai: „Dainoje – tautos dvasia“.

Lietuvos liaudies kultūros centro, Lietuvos chorų sąjungos bei Klaipėdos miesto chorinės bendrijos „Aukuras“ iniciatyvai uostamiestyje surengti Lietuvos vakarų krašto dainų šventę pritarė Kultūros ministerija ir miesto savivaldybė.

Šioje šventėje numatoma parodyti platų meninės raiškos spektrą. Pasirodys chorai, etnografiniai ir folkloriniai ansambliai, liaudies instrumentų orkestrai, šokėjai. Šiemetė šventė pasižymės ir tuo, kad joje ketinama atgaivinti pučiamųjų orkestrų tradiciją – renginį papuoš pučiamieji orkestrai, atvykę iš Vakarų Lietuvos miestų.

Tikimasi, kad visi šventės dalyviai – dainininkai, šokėjai, orkestrantai – įsilies į Lietuvos muzikinės kultūros erdvę, parodydami individualų, savitą braižą, patys dvasiškai praturtėdami ir suteikdami džiaugsmo muzikos gerbėjams. Birželio 12 d. 17 val. Lietuvos vakarų krašto dainų šventė prasidės Klaipėdos vasaros koncertų estradoje.

„Lietuvos vakarų krašto dainų šventės tikslas – lietuviška daina ugdyti jaunąją kartą, visiems Lietuvos piliečiams skiepyti meilę ir pagarbą Lietuvai, jos žmonėms, istorijai, kultūrai, puoselėti ir tęsti chorinio dainavimo bei dainų švenčių tradicijas. Tikime, kad šiuo renginiu sustiprinsime meilę Tėvynei, pagarbą jos didingai praeičiai ir tautos didvyriams“, – teigė Klaipėdos miesto chorinės bendrijos „Aukuras“ tarybos pirmininkas, Lietuvos vakarų krašto dainų šventės meno vadovas ir direktorius doc. Algirdas Šumskis.

– Ką manote apie šią šventę, jos esmę?

– Apie šią dainų šventę, kaip ir apie visas dainų šventes, galima būtų kalbėti be sustojimo, nes jų esmė glūdi tūkstantmetėse mūsų tautos dainavimo tradicijose. Būtent šiose šventėse mūsų tauta vieningai tapatina save su savo Tėvyne, savo namais. Būtent dainų šventėse įvyksta tas ritualinis aktas, kai garsiai, visa širdimi išdainuojame Lietuvą, išdainuojame tai laisvai, prie amžinojo dainos aukuro pareiškiame apie savo ištikimybę kraštui, kuriame gyvename, kurį statome, kuriame, gražiname, kuriuo didžiuojamės. Dainų šventės buklete prisiminiau, kaip taikliai, kartu labai paprastai ir įtaigiai pirmosios Mažosios Lietuvos lietuvių dainų šventės proga rašė Vydūnas: „...Ir daina, ir dainavimas yra be dėsnių, kurie duoti iš aplinkos. Abiem pareina ypatingumas iš jaučiančiojo ir dainuojančiojo žmogaus. Koks jis, tokia yra ir jo daina, ir dainavimas. Daina išdainuota lyg vėl pasislepia žmogaus viduje. Čia jos namai, jos tėviškė“.

Turime kuo didžiuotis

– Kokia dainų šventės reikšmė mūsų miestui ir kraštui?

– Visada sakiau ir sakysiu, kad Klaipėdoje yra unikali situacija, kuri leidžia ypatingai geromis sąlygomis plėtoti savo kultūrą, nes esame gana toli nuo centro – Vilniaus, kartu gerokai arčiau Europos, be to, turime ir jūrų, ir oro uostus. Ši aplinkybė leidžia būti kitokiems, savarankiškesniems, nepriklausomiems, kartu būti ir ne „periferijoje“, o visų kultūrinių įvykių sūkuryje. Kita vertus, kai kalbame apie Klaipėdos kultūros istoriją, jos tradicijas, pastebime, kad tapatiname save ir su Prūsija, ir ypač su Mažąja Lietuva. Pelnytai didžiuojamės, kad Mažoji Lietuva davė visai Lietuvai raštą, pirmąją lietuvišką knygą, čia išleista pirmoji lietuviška Biblija, pirmoji lietuvių kalbos gramatika, pradėtas leisti pirmasis laikraštis lietuvių kalba. Tačiau mažiau kalbame apie labai turtingą muzikinį palikimą, apie pirmuosius lietuviškus giesmynus, dainynus, liaudies dainų rinkinius, o dar mažiau – apie pirmąsias dainų šventes ir apie chorines giedotojų draugijas bei jų tradicijas. O visa tai buvo būtent čia. Na, gal tas susiliejimas, persidengimas su vokiškąja kultūra neleidžia apie tai labai garsiai kalbėti, tačiau žinoti apie tai ir tuo didžiuotis niekas netrukdo.

Mūsų miestas ir kraštas gali pelnytai didžiuotis, nes dainų švenčių tradicijų keliai į Lietuvą atėjo ir per Mažąją Lietuvą. Čia kur kas anksčiau prasidėjo dainų švenčių judėjimas (tiesa, pradžioje jos buvo daugiau vokiškos nei lietuviškos), čia jas puoselėjo Vydūnas, Stasys Šimkus, Antanas Vaičiūnas ir kiti. Tikriausiai visi žinote, kad pirmųjų lietuvių dainų švenčių ištakos – tai ant Rambyno kalno dar 1895 m. Vydūno rengtos dainų šventės. O kokią įtaką turėjo Tilžės giedotojų draugija, kurios pavyzdžiu būrėsi daugelis lietuvių chorų ne tik Mažojoje Lietuvoje, bet ir visoje Lietuvoje!.. Taigi turime kuo didžiuotis, turime iškilių asmenybių, turime senas tradicijas, kurias privalu puoselėti.

Yra kuo pasidžiaugti ir dabar. Šiandien mes turime vieną didžiausių Vasaros koncertų estradą, kurioje kiekvienais metais galime surengti respublikines bei regionines dainų šventes. Tikiuosi, užteks blaivaus proto ir išminties, kad šios vietos neprarastume ateityje. Tokias skaitlingas dainų šventes Lietuvoje turi tik Vilniaus ir Klaipėdos miestai. Saugokime ir puoselėkime visa tai, kad ateities kartos mumis didžiuotųsi.

Kita vertus, dabartiniame globalizacijos ir pragmatizmo fone, kai kam galime atrodyti kiek keistokai. Dažnai girdžiu priekaištus ne tik sau, bet ir visiems dainų švenčių tradicijų puoselėtojams, kad, girdi, esame jau „vakarykštė diena“, kad dabar visai kitoks laikmetis ir reikia inovatyvumo, naujų formų, daugiau pramoginio pobūdžio renginių, kad dainų šventės neatitinka nūdienos keliamų reikalavimų, per brangios, kad neskatina kūrybinės industrijos, nedidina kultūros vartojimo, ir dar visokių iš piršto laužtų ir prisirankiotų iš visur „protingų“ frazių... Visiems tiems „išminčiams“ ir „pranašams“ taip ir norisi pasakyti – ateikite ir kartu padainuokime, ne angliškai ar dar kaip kitoniškai, o lietuviškai, padainuokime Juozo Naujalio ir Maironio „Lietuva brangi“, kurią šioje dainų šventėje diriguos maestro Lionginas Abarius. Su šia daina Lietuva išsivadavo iš sovietinio jungo, su ja iškentė tremtį, alkį ir dvasinį genocidą. Ateikite, nes šiandien ne mažiau nei kada nors aktualu dainuoti Lietuvą ir tai yra pats šiuolaikiškiausias požiūris ir atsakas tai grėsmingai, viską šluojančiai globalizacijai, tam periferiniam mąstymui, ir tam savasties išsižadėjusiam ir svetimą garbinančiam profanizmui bei pragmatizmui.

Pasirašė istorinę sutartį

– Kuo klaipėdietiška dainų šventė skiriasi nuo kitų?

– Klaipėdietiškos dainų šventės yra universalios. Čia turi galimybę lygiomis teisėmis reikštis visi tradiciniai dainų švenčių žanrai – chorinė, orkestrinė muzika ir šokis. Tuo mes esame ir išskirtiniai, tuo esame ir patrauklūs. Šio principo laikysimės ir šiemet.

– Bet bus ir naujovių?

– Visada prisimenu, kaip Klaipėdos dainų šventėse, be chorų, šokėjų bei liaudies instrumentų orkestrų, dalyvaudavo pučiamųjų instrumentų orkestrai. Vienok ši tradicija pamažu išnyko, kaip pučiamųjų instrumentų orkestrai išnyko ir iš Klaipėdos miesto mokyklų, ir iš įvairių jos įmonių. Nesiimu analizuoti, kodėl taip atsitiko, turime ką turime. Tačiau šioje šventėje nutarėme užpildyti šią spragą ir, sukvietę pučiamųjų orkestrų vadovus iš viso krašto, tarėmės, kaip atgaivinti šias nuostabias pučiamųjų instrumentų orkestrų tradicijas. Pirmuosius kuklius daigus galėsime pamatyti jau šį sekmadienį. Tai nedidelis žingsnelis, bet tikiu, kad jis padrąsins ir paskatins atgaivinti kitados garsias Klaipėdos pučiamųjų instrumentų orkestrų tradicijas, kurios puoš ir garsins mūsų miestą.

– Ar jūs ramus dėl dainų šventės ateities?

– Dainų šventės – mūsų tautos gyvasties šaltinis. Išdžiuvus jam, išnyks ir tauta... Todėl manau, kad, kol bus gyvas nors vienas tikras lietuvis, jos turi ateitį ir perspektyvą. Tikiu, kad ir mūsų mieste jos turi gražią ateitį. Juolab kad šventės išvakarėse Miesto taryba patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės, Lietuvos liaudies kultūros centro ir Klaipėdos miesto chorinės bendrijos „Aukuras“ bendradarbiavimo sutartį. Jos tikslas – kartu rengti dainų šventes. Joje visos šalys įsipareigojo Klaipėdoje ne tik rengti dainų šventes, bet ir remti jas finansiškai. Tai precendento neturinti, sakyčiau, istorinė sutartis, kuria asmeniškai labai džiaugiuosi. Žinoma, tai tik politinis žingsnis, bet ši paraiška atveria visai kitokią dainų švenčių ateities perspektyvą.

Apie artėjantį jubiliejinį renginį kalbėjomės su konkurso meno vadovu ir direktoriumi, Klaipėdos miesto chorinės bendrijos „Aukuras“ tarybos pirmininku doc. Algirdu Šumskiu.

Lietuviška muzika – privaloma

– Kokias tradicijas puoselėja S.Šimkaus chorų konkursas?

– Šis konkursas tęsia senas chorinės kultūros tradicijas, kurias rūpestingai augino Vydūnas, Antanas Vaičiūnas, Adomas Brakas, kiek vėliau – Stasys Šimkus, Jeronimas Kačinskas, Juozas Karosas ir kiti šio krašto lietuviai šviesuoliai. Didžiulės atsakomybės dvasios, gilaus patriotizmo prisodrintos pirmosios Mažosios Lietuvos lietuvių, o ir paskesnės dainų šventės tapo Klaipėdos dvasinės bei chorinės kultūros tradicijų židiniu – aukuru, kurį kurstome ir šiandien. Todėl tikrai nenuostabu, kad konkurso idėja kilo klaipėdiečiams, ir jis neatsirado tuščioje kultūros dykvietėje. Šio konkurso kūrėjų siekinys buvo pakelti į naujas menines aukštumas Lietuvos chorus, todėl neatsitiktinai jis buvo pavadintas S.Šimkaus, užsibrėžusio kelti muzikinę kultūrą, puoselėti lietuvišką dainą, vardu.

S.Šimkaus chorų konkursas po kruopelytę buvo augintas jau 40 metų, nuo 1976-ųjų, išpuoselėtas iki tarptautinio chorų konkurso jo kūrėjų Vytauto Blūšiaus, Roberto Varno, vėliau – Algio Zaboro. Iš jų estafetę daugiau nei prieš 10 metų, jausdama didžiulę atsakomybę už konkurso ateitį, perėmė dabartinė Klaipėdos miesto chorinės bendrijos „Aukuras“ taryba.

Galima tik pasidžiaugti, kad S.Šimkaus konkursas stipriai įsitvirtino tarptautinėje erdvėje, yra „Europa Cantat“, „International Federation for Choral Music“, „Choral Festival Network“ narys. Konkurso vertinimo komisijoje yra dirbę patys iškiliausi Europos chorų arbitrai – J.C.Wilkensas (Belgija), G.A.Rabus (Vokietija), G.Hollerungas (Vengrija), R.Eisenbeiß (Vokietija) ir kiti.

Konkursas turi tradiciją – visiems chorams dainuoti privalomą lietuvišką muziką. Tai skatina lietuvių kompozitorius kurti naujus, aukščiausios meninės vertės opusus pagal tradicinius sakralinius lotyniškus ir lietuviškus tekstus.

Atviras naujovėms ir publikai

– O kas šiemet dirbs konkurso komisijoje, kas jai vadovaus?

– Šiemetinė žiuri labai profesionali, nes joje dirbs aukščiausio lygio muzikai: prof. Romanas Vanagas (Latvija), Indrekas Vijardas (Estija), prof. Vytautas Miškinis ir Remigijus Adomaitis (Lietuva) ir prof. dr. Eugeniuszas Kusas (Lenkija), kuris vadovaus vertinimo komisijai. Manau, kad jau vien šios pavardės labai daug ką sako. Taigi turėsime ir puikią komisiją, ir puikių chorų. Galiu tik pridurti – ateikite į konkursą visi ir išgirsite labai daug puikių chorų, patirsite nuostabių meninių išgyvenimų.

– Kas naujo bus jubiliejiniame konkurse?

– Suprantama, kad konkursas yra konkursas. Jis turi savo tikslus ir tradiciją, kurios mes tikrai laikomės. Tačiau šiemet tikrai konkursas bus netradicinis, nes yra ne tik jubiliejinis, bet ir turi nemažai naujovių. Pati didžiausia naujiena, kad jis iš rudens persikėlė į pavasarį. Jau trečiąsyk vyks puikioje ir erdvioje Klaipėdos koncertų salėje. Šiemet bandysime ir išeiti iš salės į netradicines erdves su netradiciniais pasirodymais. Taigi Klaipėdos Lietuvininkų aikštėje numatome surengti konkurso svečių pasirodymą – Klaipėdos jaunimo teatro ir chorų festivalio „Dainuokime kartu“ „flashmob’ą”. Kviečiame visus klaipėdiečius, kuriems nesvetimas dainavimas, padainuoti kartu S.Šimkaus harmonizuotą lietuvių liaudies dainą „Bijūnėlis žalias“. Nauja ir tai, kad rėmėjų padedami turėsime galimybę surengti konkurso dalyvių paplaukiojimą laivu. Bus ir kitų naujovių publikai – ateikite ir pamatysite. Visi konkurso renginiai – nemokami.

Miestui atstovaus gausiai

– Įdomu, kaip šio konkurso kontekste atrodo Klaipėdos chorai?

– Apžvelgiant viso konkurso istoriją nuo 1976-ųjų, matyti, kad Klaipėdos chorai yra pelnę nemažai pirmųjų vietų, kai konkursas dar nebuvo išaugęs į tarptautinį. Ir jam tapus tarptautiniu būta gražių laimėjimų: 1992 m. konkurso Didžiojo gintaro prizą pelnė Klaipėdos choras „Aukuras“, kuriam tada vadovavo V.Konstantinovas ir A.Vildžiūnas; 1999 m. Didysis gintaro prizas atiteko Klaipėdos E.Balsio menų gimnazijos merginų chorui, vadovaujamam Z.Kariniauskienės; 2009 m. Mažuoju gintaro prizu ir 700 eurų premija apdovanotas tuometės Klaipėdos Vydūno vidurinės mokyklos vaikų choras, vadovaujamas A.Girdzijausko.

Taigi, nors klaipėdiečių chorai yra lankęsi mūsų konkurso olimpe, vis dėlto pastaraisiais metais nedaugelis dalyvauja renginyje. Tačiau šis jubiliejinis konkursas yra tikrai išskirtinis, nes pasirodys didelis būrys Klaipėdos chorų. O tai geras ženklas. Ne paslaptis, kad mūsų konkursas pasižymi aukštu meniniu lygiu, ir ne tik Klaipėdos, bet ir visos Lietuvos chorai labai kukliai dalyvaudavo jame. Taigi gausus klaipėdiečių būrys rodo chorų meninės brandos ūgtelėjimą.

– Kokios šio renginio perspektyvos?

– Jau minėjau, kad tarptautinio S.Šimkaus chorų konkurso pagrindinis tikslas yra kelti Lietuvos chorų meninį lygį, kartu puoselėti chorinę kultūrą bei garsinti ją pasaulyje. Klaipėda Europoje garsėja aukšta chorine kultūra bei tradicijomis, ir S.Šimkaus chorų konkursas čia atliko pagrindinį vaidmenį. Klaipėdsi tai didžiulė ir išskirtinė garbė, bet ne mažesnė ir atsakomybė.

Organizatorių siekiamybė, kad S.Šimkaus chorų konkursas būtų pripažintas prestižiniu. Tokių Europoje yra vos šeši. Tam visas galimybes turime, jau padaryta labai daug, reikia tik geranoriškumo ir, žinoma, politinės valios, o svarbiausia – ne tokių finansų, kurie dabar skiriami šiam renginiui. Kalbant apie konkurso perspektyvą, būtina kalbėti ir apie tai, kas trukdo jo tikslus pasiekti.

Vis dėlto šiandien pirmiausia norisi pasidžiaugti, kad turime tokį aukšto meninio lygio konkursą Klaipėdoje, kad jau 40 metų jis vyksta, o dar labiau norisi, kad visa Klaipėda juo didžiuotųsi. Juk tai – visų turtas, garsinantis mus ir mūsų miestą.

XX tarptautinio S.Šimkaus chorų konkurso programa

Gegužės 13 d.

(Klaipėdos koncertų salė, Šaulių g. 36)

Dalyvių atvykimas, registravimas nuo 15 val. konkurso sekretoriate, Klaipėdos koncertų salėje. Sekretoriatas konkurso dienomis: el. p. aukuras@ku.lt; simkus.competition.lt@gmail.com

17 val. – konkurso atidarymas ir koncertas. Dalyvauja konkurso dalyvių chorai. Koncertė dalyvauja Šiaulių berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“ (meno vadovas Remigijus Adomaitis), Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija“ (dirigentas Tomas Ambrozaitis).

Gegužės 14 d.

(Klaipėdos koncertų salė, Šaulių g. 36)

Dalyvių atvykimas, registracija.

10 val. – mišrių chorų konkursas (A kategorija).

13–14.20 val. – pietų pertrauka.

14.20 val. – vaikų chorų konkursas (D kategorija).

15 val. – mokyklinių chorų konkursas (C kategorija).

15.40 val. – lygių balsų chorų konkursas (B kategorija).

18.30 val. – A, B, C, D kategorijų rezultatų paskelbimas.

Gegužės 15 d.

(Klaipėdos koncertų salė, Šaulių g. 36)

9.30 val. – seminaras chorų vadovams ir svečiams. Chorų dirigentų ir vertinimo komisijos narių susitikimas ir diskusija „Mūsų chorinio gyvenimo aktualijos“.

12 val. – Didžiojo gintaro prizo konkursas.

14.30 val. – Klaipėdos Lietuvininkų aikštėje – vaikų ir jaunimo chorų festivalis „Dainuokime kartu“ (dalyvauja Klaipėdos jaunimo teatras ir konkurso svečių chorai).

15 val. – chorų konkurso dalyvių koncertas „Draugai draugams“.

(Klaipėdos koncertų salė, Šaulių g. 36, Klaipėda)

16 val. – Konkurso laureatų apdovanojimas, specialiųjų prizų įteikimas. Didžiojo ir Mažojo gintaro prizų konkurso rezultatų skelbimas ir apdovanojimai. Laureatų koncertas. Konkurso uždarymas.

Įėjimas į visus konkurso renginius – laisvas.

Po trijų metų pertraukos į Klaipėdą grįžta penktasis Lietuvos vaikų ir jaunimo chorų festivalis-konkursas "Mes – Lietuvos vaikai". Šventės organizatorius neramina kritinė vasaros estrados būklė, kuri, anot jų, miestui garbės nedaro.

Baiminamasi dėl saugumo

Sekmadienį, jubiliejinės šventės metu bus užpildyta visa Klaipėdos vasaros estrada, kuri, organizatorių žodžiais, yra avarinės būklės ir netinkama tokio tipo renginiams.

"Norėtųsi, kad estrada būtų kuo gražesnė ir patrauklesnė žmonėms, juk suvažiuos visa Lietuva. Tačiau dabar situacija kiek kitokia: aplaužyti suoliukai, daug tuščių vietų. Taip pat neramina planai nugriauti žiūrovams skirtą dalį", – nuogąstavo festivalio meno vadovas ir direktorius Algirdas Šumskis.

Žvejų rūmų priežiūrai atiduota estrada, jo teigimu, yra nesaugoma. Esą, net trečdalis sėdimų vietų tapo stovimomis. Baiminamasi ir dėl žiūrovų bei dalyvių saugumo.

"Klaipėdiečiai statė šį kultūros paveldą savomis rankomis, todėl nenorėčiau, kad jį patys ir sugriautų, o politikai žvelgtų tik kaip į pasipelnymo šaltinį. Šis kultūros objektas reikalauja dėmesio, jam reikia priežiūros. Manau, kad pinigų tam yra, tik jie atitenka kitoms sritims ar objektams. Sugriovę savo kultūrinį paveldą liktume tik avinų banda", – negailėjo kritikos choro dirigentas.

Žvejų rūmai direktorius Alvydas Juozas Lenkauskas atkirto, esą estrada, kiek įmanoma, yra sutvarkyta – uždažyti grafičiai, nušienauta žolė, sutvarkyta atlikėjams skirta kupolo dalis.

"Ruošiantis šventei, darbuotojai išimtų suolų vietose ieško metalinių vinių ar konstrukcijų, kurios galėtų sužeisti žmones. Taip rūpinamasi, kad ir apniokota estrada būtų saugi", – pažymėjo A. J. Lenkauskas.

Nugalėtojui – apvali suma

Pajūrio chorų šventė šiemet dedikuojama Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 25-mečiui. Jaunimas dainuos dvi dienas. Pagrindinis ir finalinis šventės koncertas sekmadienį 17 val. vyks vasaros estradoje.

Šį šeštadienį ir sekmadienį šurmuliuosiantis festivalis į pajūrį sukvies šešių regionų – Vilniaus, Panevėžio, Kauno, Marijampolės, Šiaulių ir Klaipėdos chorus, ansamblius bei šokių grupes.

Pasak A.Šumskio, "Mes – Lietuvos vaikai" – analogų Lietuvoje neturintis, vienas garsiausių moksleivių chorų renginių.

Į festivalio programą tradiciškai įtrauktas chorų konkursas šiemet vyksta dviem etapais. Jo nugalėtojas – geriausiu pripažintas Lietuvos choras, bus apdovanotas solidžia, 3 tūkst. eurų suma. Geriausiai pasirodžiusiems pirmųjų vietų laureatams atiteks dovanos ir diplomai.

"Konkursas aprėpia visą Lietuvą ir leidžia pasitikrinti save, taip pat sužinoti, kas dedasi mūsų muzikinio ugdymo plotmėje. Šiųmetėje šventėje dalyvauja gerai pasižymėję Lietuvos vaikų ir jaunimo chorai", – sakė A. Šumskis.

Laimėtojų apdovanojimai vyks šeštadienį, Klaipėdos koncertų salėje, o didysis-piniginis prizas bus įteiktas sekmadienį, šventinio koncerto metu.

Žygiuos miesto gatvėmis

Dainos suvienys visos Lietuvos jaunimą. Planuojama, kad  penktajame, jubiliejiniame renginyje uždainuos apie septyni tūkstančiai jaunuolių.

Sekmadienį, 16 val. vyks dalyvių iškilminga eisena uostamiesčio gatvėmis. Jaunimas rinksis prie Klaipėdos miesto savivaldybės, iš čia jie žygiuos į Klaipėdos vasaros estradą, kur vyks baigiamasis festivalio koncertas.

Pasak režisieriaus Sigučio Jačėno, ši vaikų jūra rodo jų pilietiškumą.

"Dainuos ir šoks Lietuvos ateitis. Mums talkins lėlių bei pantomimos teatrai. Sekmadienį laukia ypatinga – Gedulo ir vilties diena, todėl prisiminsime aukojusius gyvenimą tėvynei ir patyrusius tremtį tautiečius. Degsime aukurą, taip pat padėsime gėlių ant memorialo bei dainų šventėms skirto paminklinio akmens“, – nurodė S. Jačėnas.

Ribos eismą

Dėl daugybės renginių savaitgalį numatyta ir eismo pakeitimų.

Sekmadienį nuo 14 iki 16.30 val. bus uždarytas eismas Liepų gatvės ruožu nuo Herkaus Manto iki J.Karoso gatvės (prireikus – iki K.Donelaičio gatvės), J.Karoso gatvės ruožu tarp Liepų ir Vytauto gatvių.

Kuriam laikui keisis 10 ir 17 maršrutų autobusų važiavimo trasos.

Taip pat dėl šventinės eisenos nuo 16 iki 17 val. Herkaus Manto gatve nuo Liepų gatvės pradžios iki vasaros estrados galimi vietinio susisiekimo maršrutų autobusų nukrypimai nuo eismo tvarkaraščių.

Kitą savaitę, lapkričio 22–24 dienomis, į uostamiestį suvažiuos chorai ne tik iš Lietuvos, bet ir kaimynystės: čia vyks XIX tarptautinis Stasio Šimkaus chorų konkursas.

Šis konkursas klaipėdiečių chorvedžių Vytauto Blūšiaus, Roberto Varno ir Algio Zaboro po kruopelytę buvo užaugintas ir išpuoselėtas iki tarptautinio renginio. Dabar šią estafetę perėmė Klaipėdos miesto chorinės bendrijos „Aukuras“ taryba.
Nuo 1976 m. vykstantis, turtingą istoriją turintis tarptautinis S.Šimkaus chorų konkursas yra gerai žinomas ne tik Klaipėdoje, Lietuvoje, bet ir Europoje. Jis įtrauktas į Europos chorų konkursų ir festivalių rejestrą, informacija apie jį skelbiama prestižiniame Europos chorų sąjungos periodiniame žurnale „Europa Cantat” bei Tarptautinės chorinės muzikos federacijos (IFCM) internetinėje svetainėje. Konkursas yra šių organizacijų tikrasis narys.

XIX tarptautinis S.Šimkaus chorų konkursas vyks Klaipėdos koncertų salėje. Jį chorinė bendrija „Aukuras“ rengia su Klaipėdos miesto savivaldybe bei Lietuvos liaudies kultūros centru. Konkurso meno vadovas ir direktorius – chorinės bendrijos „Aukuras“ tarybos pirmininkas doc. Algirdas Šumskis. Šių metų konkursas skirtas šios bendrijos 25-mečiui.

Kaip informavo A.Šumskis, šiemet konkurse ketina dalyvauti 12 kolektyvų. Renginiu susidomėjo IFCM bei tarptautinės chorų konkursų ir festivalių organizacijos. Šiųmečio konkurso vertinimo komisijai vadovaus pasaulio chorų žaidynių INTERKULTUR vienas steigėjų ir meno vadovas, tarptautinio Roberto Schumanno chorų konkurso Zvickau įkūrėjas ir meno vadovas prof. dr. Ralfas Eisenbeißas (Vokietija). O tarp komisijos narių bus tarptautinių chorų festivalių ir konkursų Voci Nei Chiostri ir Rimini meno vadovas, IFCM leidžiamo žurnalo vyriausiasis redaktorius dr. Andrea Angelini (Italija). A.Šumskio teigimu, „šie garbūs aukšto rango svečiai nėra atsitiktiniai. Jų atvykimas dirbti klaipėdiečių konkurse – tai jo pripažinimo tarptautinėje erdvėje tąsa ir siejamas su konkurso ateitimi – kad jis įgautų dar didesnį prestižą, dar daugiau sustiprėtų bei įsitvirtintų tarp pasaulinių konkursų. Klaipėdos miestui tai didžiulė ir išskirtinė garbė, o ir ne mažesnė atsakomybė“.

Konkurso metu numatyti jo dalyvių koncertai ne tik Klaipėdoje, bet ir Kretingoje bei Palangoje. Be koncertų, vyks diskusija-seminaras, kurį ves konkurso vertinimo komisija.

„Tikimės sulaukti didelio žiūrovų dėmesio ir pačiame konkurse, ir jo dalyvių koncertuose, o seminare laukiame visų choro dirigentų, muzikos mokytojų bei norinčiųjų daugiau sužinoti apie pasaulio ir Europos chorinę muziką ir jos aktualijas“, – sakė konkurso meno vadovas.

Festivalio programa

Klaipėdos koncertų salėje (Šaulių g. 36)

Lapkričio 22 d. 18 val. – konkurso atidarymas ir koncertas. Dalyvaus Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija“ (meno vad. Tomas Ambrozaitis).

Lapkričio 23 d. 11 val. – vaikų chorų konkursas; 11.20 val. – jaunimo mišrių chorų konkursas; 11.40 val. – lygių balsų chorų konkursas: moterų chorai; 15 val. – mišrių chorų konkursas; 18 val. – rezultatų paskelbimas.
 

Lapkričio 24 d. 9.30 val. – seminaras chorų vadovams ir svečiams, chorų dirigentų ir vertinimo komisijos narių susitikimas-diskusija „Mūsų chorinio gyvenimo aktualijos“; 12 val. – Didžiojo gintaro prizo konkursas; 15 val. – dalyvių koncertas „Draugai draugams“; 16 val. – apdovanojimai, specialiųjų prizų įteikimo ceremonija, laureatų koncertas, festivalio uždarymas.

Koncertai bažnyčiose

Lapkričio 23 d.

17 val. Klaipėdos šv. Pranciškaus Asyžiečio koplyčioje (Savanorių g. 4) – Tukums miesto moterų choro „Noktirne“ (vad. Jānis Almanis, Latvija) ir  Rygos moterų choro „Resono“ (vad.  Irēna Račevska, Latvija) sakralinės muzikos koncertas;

19 val. Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje (Rumpiškės g. 6) – Lietuvos edukologijos universiteto akademinio mišraus choro „Ave Vita“ (vad. Kastytis Barisas), Rygos mišraus choro „Skaņupe“ (vad. Ērikas Kravalis, Latvija), Liepojos tautinio meno ir kultūros centro jaunimo mišraus choro „Intis“ (vad. Ilzė Valcė, Latvija) ir Liepojos mišraus choro „Laiks” (vad. Ilzė Balodė, Latvija) sakralinės muzikos koncertas.