„LAT nutarė panaikinti Kauno apylinkės teismo nuosprendį bei Kauno apygardos teismo nuosprendį ir baudžiamąją bylą A. Krupavičiui nutraukė“, – BNS antradienį nurodė teismo atstovė Rimantė Kraulišė.

Pasak teismo atstovės, Giedriaus Žvaliausko civilinį ieškinį teismas paliko nenagrinėtą dėl to, kad pati  baudžiamoji byla nutraukta, tačiau pareiškėjas gali kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.

Kaip pranešė LAT, A. Krupavičius baudžiamojoje byloje buvo nuteistas už tai, kad viešame moksliniame darbe panaudojo kito autoriaus – G. Žvaliausko kūrinio dalis, taip pasisavindamas parengto kūrinio dalies autorystę.

Teisėjų kolegija nutartyje pritarė žemesnės instancijos teismų išvadai, kad G. Žvaliausko parengtas tekstas laikytinas originaliu jo intelektinės veiklos rezultatu ir autoriaus teisių apsaugos objektu remiantis Baudžiamuoju kodeksu, bet taip pažymėjo, kad autorių teisės ir jų gynybos mechanizmai pirma yra civilinės teisės reguliavimo dalykas.

„Teisėjų kolegija, įvertinusi faktines šios bylos aplinkybes, (...) nutarė, kad nagrinėjamu atveju A. Krupavičiui taikant baudžiamąją atsakomybę už autorystės pasisavinimą būtų pažeistas baudžiamosios teisės, kaip paskutinės priemonės, principas“, – teigiama LAT sprendime.

Ši LAT nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Kauno apylinkės teismas dėl autorystės pasisavinimo 2022-ųjų lapkritį A. Krupavičių nuteisė, jam buvo skirta 5 tūkst. eurų bauda.

Teismas tuomet nustatė, jog buvęs dekanas savo ir Kauno technologijos universiteto mokslininkės Vitalijos Simonaitytės vardu viešai išleido darbą, kuriame panaudojo kito autoriaus kūrinio dalis, tokiu būdu pasisavindamas autorystę.

Dar 2020 metais Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui neskundžiama nutartimi atmetus A. Krupavičiaus ir V. Simonaitytės skundą dėl jiems nepalankios Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus išvados, VDU nepratęsė A. Krupavičiaus kaip Socialinių mokslų fakulteto dekano įgaliojimų.

2018-aisiais Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus paskelbtoje išvadoje buvo teigiama, kad A. Krupavičius ir V. Simonaitytė pažeidė savo aukštųjų mokyklų etikos kodeksuose įtvirtintą pagarbos intelektinei nuosavybei normą, kad akademiniam sąžiningumui prieštarauja plagijavimas ir mokslinei veiklai talkinusių žmonių arba organizacijų įnašo neigimas arba nutylėjimas.

Vėliau politologas laikinai vadovavo Mykolo Romerio universiteto (MRU) Politikos mokslų institutui, tačiau 2021 metų rugsėjį pasitraukė.

„Paduotas apeliacinis skundas Kauno apygardos teismui, skundas yra priimtas ir byla paskirta nagrinėti sausio mėnesį“, – BNS trečiadienį sakė mokslininkui atstovaujantis advokatas Saulius Juzukonis.

Anot gynėjo, pirmos instancijos teismo nuosprendis dar nėra įsiteisėjęs.

„Ribodamas principo dėl nekaltumo prezumpcijos visų aplinkybių neatskleisiu, tačiau iš esmės gynyba nesutiko su išdėstytais argumentais, nes laiko, kad byla buvo netinkamai kvalifikuota“, – tvirtino advokatas.

Gynyba nesutiko su išdėstytais argumentais, nes laiko, kad byla buvo netinkamai kvalifikuota.

Pasak jo, pirmosios instancijos teismas rėmėsi bylos nukentėjusiųjų parodymais, ignoruojant visus kitus įrodymus.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai lapkričio pradžioje A. Krupavičių pripažino kaltu dėl autorystės pasisavinimo ir skyrė 5 tūkst. eurų baudą.

Anot teismo, buvęs dekanas savo ir Kauno technologijos universiteto mokslininkės Vitalijos Simonaitytės vardu viešai išleido darbą, kuriame panaudojo kito autoriaus kūrinio dalis, tokiu būdu pasisavindamas autorystę.

Pasak portalo, teismas nustatė, jog buvęs dekanas savo ir Kauno technologijos universiteto mokslininkės Vitalijos Simonaitytės vardu viešai išleido darbą, jame panaudojo kito autoriaus kūrinio dalis, tokiu būdu pasisavindamas autorystę.

A. Krupavičius nuteistas dėl autorystės pasisavinimo.

2018-aisiais Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus paskelbtoje išvadoje buvo teigiama, kad A. Krupavičius ir V. Simonaitytė pažeidė savo aukštųjų mokyklų etikos kodeksuose įtvirtintą pagarbos intelektinei nuosavybei normą, kad akademiniam sąžiningumui prieštarauja plagijavimas ir mokslinei veiklai talkinusių žmonių arba organizacijų įnašo neigimas arba nutylėjimas.

Kaip tuomet teigė kontrolierius, taip pat buvo pažeisti Mokslo ir studijų įstatyme įtvirtinti akademinės etikos ir intelektinės nuosavybės teisių užtikrinimo principai.

Tokį kontrolieriaus sprendimą A. Krupavičius ir V. Simonaitytė apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2018 metais pareiškėjų skundą atmetė. Vėliau šį sprendimą palaikė ir aukštesnysis teismas.

2020 metais Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas paskelbė neskundžiamą nutartį, ja atmetė A.Krupavičiaus ir V. Simonaitytės skundą.

Po šio sprendimo Vytauto Didžiojo universitetas nepratęsė A. Krupavičiaus kaip Socialinių mokslų fakulteto dekano įgaliojimų.

Vėliau politologas laikinai vadovavo Mykolo Romerio universiteto (MRU) Politikos mokslų institutui, tačiau praeitų metų rugsėjį pasitraukė.

Kaip BNS informavo universitetas, profesorius A. Krupavičius instituto vadovo pareigas laikinai pradėjo eiti rugsėjo 2 dieną ir iš jų pasitraukė po viešoje erdvėje kilusių diskusijų.

„Suprantame ir priimame viešoje erdvėje kilusias diskusijas dėl prof. dr. A. Krupavičiaus, tačiau tuo pačiu laikomės pozicijos, kad kiekvienas žmogus turi teisę į antrą šansą ir negali būti baudžiamas visą gyvenimą. Vertindami visas aplinkybes, patenkinome A. Krupavičiaus prašymą atleisti jį iš užimamų Politikos mokslų instituto l.e.p. vadovo pareigų“, – BNS atsiųstame atsakyme teigia MRU Viešojo valdymo ir verslo fakulteto dekanas Darius Štitilis.

Pasak jo, A. Krupavičius lieka dirbti universitete profesoriumi.

Laikomės pozicijos, kad kiekvienas žmogus turi teisę į antrą šansą ir negali būti baudžiamas visą gyvenimą.

„Tikime, kad jo vykdoma mokslinė veikla politikos mokslų kryptyje bei būsimi tyrimai, mokslo darbai, atlikti dirbant MRU, bus reikšmingi ir aktualūs – tiek akademinei bendruomenei, tiek ir visuomenei“ – teigė dekanas.

Apie A. Krupavičiaus atsistatydinimą pirmasis penktadienį pranešė portalas lrt.lt.

Su pačiu A. Krupavičiumi BNS kol kas susisiekti nepavyko.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pernai paskelbė neskundžiamą nutartį, kuria atmetė A. Krupavičiaus ir Vitalijos Simonaitytės skundą ir paliko galioti 2018 metais Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus padarytą išvadą, kad A. Krupavičius ir tuometė Kauno technologijos universiteto doktorantė V. Simonaitytė mokslinėje publikacijoje neetiškai citavo tuo metu buvusio doktoranto Giedriaus Žvaliausko tekstą.

Kaip teigiama BNS pateiktame universiteto atsakyme, A. Krupavičius į vadovaujančias pareigas institute priimtas įvertinus jo pasiekimus.

„A. Krupavičiaus asmeninių klausimų, kurie nesusiję su veikla MRU, nesiimame vertinti. A. Krupavičiaus pasiekimai mokslinėje ir administracinėje veikloje akademinėje bendruomenėje yra svarūs, todėl nekilo abejonių dėl jo galimybių užimti administracines pareigas MRU“, – teigia universitetas.

Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus paskelbtoje išvadoje teigiama, kad A. Krupavičius ir V. Simonaitytė pažeidė savo aukštųjų mokyklų etikos kodeksuose įtvirtintą pagarbos intelektinei nuosavybei normą, kad akademiniam sąžiningumui prieštarauja plagijavimas ir mokslinei veiklai talkinusių žmonių arba organizacijų įnašo neigimas arba nutylėjimas.

Anot kontrolieriaus, taip pat pažeisti Mokslo ir studijų įstatyme įtvirtinti akademinės etikos ir intelektinės nuosavybės teisių užtikrinimo principai.

Tokį kontrolieriaus sprendimą A. Krupavičius ir V. Simonaitytė apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2018 metais pareiškėjų skundą atmetė. Vėliau šį sprendimą palaikė ir aukštesnysis teismas.

Po šio sprendimo Vytauto Didžiojo universitetas nepratęsė A. Krupavičiaus kaip Socialinių mokslų fakulteto dekano įgaliojimų. Šis sprendimas priimtas atsižvelgus į akademinės etikos pažeidimus.

Pats A. Krupavičius tuomet teigė, jog jo kaip dekano įgaliojimai yra pasibaigę ir pretenduoti jų pratęsti jis neketino.

Jis pernai rudenį kandidatavo į Seimą su partija „Lietuva – visų“.

Šis sąrašas tikrai išsiskiria iš kitų. Tarp 48 pavardžių partijai priklausančių vos keli. Partijos pirmininkas rikiuotėje – ne pirmas ir net ne antras, o paskutinis. Savo vadovaujamą darinį jis vadina ne partija, o "politiniu startuoliu žmonėms, kurie nori, gali ir moka".

Lyg visuomeninis komitetas

Įdomu, ką politologas Algis Krupavičius būtų pasakęs apie tokį darinį kaip "Lietuva – visų", jei nebūtų jo sąrašo pirmas numeris? Kas čia – visuomeninis rinkimų komitetas Seimo rinkimuose, nors tokie negali kandidatuoti į Seimą?

"Galima sakyti ir taip – tai nepartinis visuomeninis darinys. Bet ar nereikėtų ir Seimo rinkimuose atidaryti vartus tokiems dariniams? Svarbiausia – ar jie turi idėjų, pasiūlymų, ar programos logiškos, bandančios pasiūlyti ką nors naujo. Žinoma, jiems turėtų galioti panašūs ar net identiški kriterijai kaip ir politinėms partijoms", – mano į politiką su šiuo naujadaru nutaręs sukti Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius dr. A.Krupavičius.

Kol kas visuomeniniams rinkimų komitetams įstatymai leidžia kandidatuoti tik savivaldos rinkimuose. Bet "Lietuva – visų" sumanė, kaip tai apeiti. Vos vegetuojančiai Emigrantų partijai sugalvojo naują pavadinimą ir jos vardu iškėlė nepartinių sąrašą.

Jei būtų skaidriai steigę naują politinį darinį, pagal įstatymą būtų reikėję rasti 2 tūkst. steigėjų, įregistruoti partiją ir tai padaryti ne vėliau nei likus pusmečiui iki rinkimų. O dabar – fokusas: nei poros tūkstančių tokios partijos rėmėjų, nei registravimo, ir štai nauja partija, nors iš tikrųjų net ne partija, o nepartinių asmenų sambūris, teisiškai atitinkantis partijoms keliamus formalius reikalavimus. Įstatymų rengėjams turbūt nekilo mintis, kad galima taip gudriai apeiti įstatymą.

Kukli pozicija

Bet buvęs Emigrantų partijos pirmininkas Kauno Šilainių seniūnijos Smėlio 1-osios seniūnaitijos seniūnaitis Juozas Murauskas neigia, kad jo vadovauta partija buvo tiesiog užvaldyta. Beje, "Lietuva – visų" sąraše, ir tai tik antroje pusėje, vos vienas kitas iš ankstesnės Emigrantų partijos. Buvusiam jos lyderiui teko kuklus 39-as numeris iš 48-ių.

"Svarbu ne, ar man gerai, o ar žmonėms gerai. Man 69-eri metai, aš beveik 21 metais vyresnis už Tomą Pačėsą. Gerai, kad atsirado aktyvus, drąsus vyrukas, subūrė visus tuos kovotojus, profesionalų komandą – vienuolika profesorių, yra žymių žurnalistų, krepšininkų", – sako J.Murauskas.

Jis tikina prieš kokius metus pats parašęs žinutę buvusiam garsiam krepšininkui ir treneriui, o dabar verslininkui T.Pačėsui, ir pasiūlęs imtis vadovauti partijai. J.Murauskas sako esantis krepšinio mėgėjas, seniai žinojo T.Pačėsą. O susipažinęs partijos tarybai pasakė, kad yra kandidatas vadovauti partijai – ne naujokas politikoje, antra kadencija Alytaus tarybos narys, jaunas. Partija neturėjo finansinių resursų, tad, pasak J.Murausko, kai nėra benzino, nėra ir kaip užkurti automobilį, – pastaruoju metu jau net nedalyvavo rinkimuose. Tad nutarė perduoti partijos vairą naujam lyderiui, o jis ir subūrė komandą rinkimams.

"O dėl numerio sąraše, tai T.Pačėsas jame dar toliau. Jei žmonės manys, kad esu vertas, išreitinguos", – sako J.Murauskas.

Tomas Pačėsas. Evaldo Šemioto nuotr.

Lyderis – paskutinis

Visuomeninio judėjimo "Už Alytų", su kuriuo jau antrąkart yra laimėjęs Alytaus miesto tarybos mandatą, o dabar ir nepartinės partijos "Lietuva – visų" lyderis T.Pačėsas sąraše paskutinis. Tiesa, paskutinįjį, net jei tai visai nežinoma pavardė, rinkėjai visada reitinguoja. Bet kad partijos lyderis ne pradėtų sąrašą, bet užbaigtų – to dar nebuvo. Iki pat Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) paskelbiant rinkimų sąrašus, jie neatskleidė saviškio visų pavardžių ir eiliškumo. Panašu, "Lietuva – visų" bando kuo tik įmanoma demonstruoti savo kitoniškumą.

Politika – mokslas, todėl politologą įrašėme į pirmą vietą.

Naujos partijos pirmininkas piktinasi kitose partijose naudojama reitingavimo tvarka: "Reitinguoti turi žmonės. Partijų lyderiai priverčia žmones juos laikyti sąrašo lyderiais, nors net nežinome, ar jie tokie yra iš tikrųjų, nes jie nereitinguojami partijos narių, tad kaip galime sužinoti jų populiarumo lygį net partijos viduje."

Bet tokiu atveju gal reikėjo pateikti tiesiog abėcėlės seka surašytą sąrašą, o žmonės tesirenka? "Ne, leiskite paprieštarauti. Politika – mokslas, todėl politologą įrašėme į pirmą vietą. Viską darome skaičių ir logikos seka", – aiškina T.Pačėsas.

Beje, jis pats jau spėjęs pagarsėti ne tik kaip regioninio, bet net tarptautinio masto politikas: Lenkijos krepšinio klubų buvęs žaidėjas ir treneris suorganizavo mūsų premjero Sauliaus Skvernelio susitikimą su vienu įtakingiausių Lenkijos politikų Jaroslawu Kaczynskiu. Už slaptai, apeinant įprastą susitikimų su užsienio politikais tvarką, surengtą susitikimą S.Skvernelis kaltintas šešėlinė politika.

Giria komandą

Pirmas sąraše politologas A.Krupavičius, beje, buvęs Kauno mero Visvaldo Matijošaičio, paskui Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio visuomeninis patarėjas, sako, kad jį kvietę kartu eiti į rinkimus ne viena į kairę nuo centro esanti partija, buvo siūlymų ir iš didžiųjų, tad galėjo turėti garantuotą mandatą. Bet sako neketinantis tapti jokios partijos nariu, o nepartinių sąrašas jam savaime įdomus, tęsiantis visuomeninių komitetų liniją. Be to, pasak A.Krupavičiaus, "Lietuva – visų" kelia tokias idėjas, kurių nė viena kita partija nedrįstų. Pavyzdžiui, esant reikalui paleisti Seimą viduryje kadencijos, panaikinti partinius sąrašus rinkimuose, Seimo nariui suteikti neliečiamybę tik tais atvejais, kai tai susiję su jo parlamentine veikla, didesnį turtą ir didesnes pajamas daugiau ir apmokestinti.

A.Krupavičiaus vertinimu, "Lietuva – visų" turi ir gerą programą, prie kurios rengimo jis smarkiai pridėjęs ranką, ir neblogą komandą. Pasak jo, ne tik dešimtukas, bet ir visas sąrašas konkurencingas, palyginti su bet kuria kita tradicine didele partija.

A.Krupavičius vardija: antras sąraše buvęs garsus krepšininkas Valdemaras Chomičius – nebe naujokas politikos lauke – yra Alytaus tarybos narys, galėtų puikiai dirbti Seime kaip ir kiti buvę sportininkai – Virgilijus Alekna ar Sergejus Jovaiša. Sąraše yra ir daugiau krepšininkų, krepšinio trenerių. "Žinote, kodėl gerai krepšininkai? Nes jie supranta komandinę dvasią, o politika – komandinis dalykas, nors Lietuvoje yra atvirkščiai – vyrauja hierarchija, vadas visada teisus, partijose įsigalėjusi valdoma demokratija", – sako A.Krupavičius.

Jam imponuoja trečias sąraše Raimundas Matulis – profesionalus karo lakūnas, buvęs Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos rektorius, dabar – Valstybės sienos apsaugos tarnybos Karybos reikalų skyriaus vedėjas. Šeštas – Andrius Nikitinas – verslininkas, buvęs diplomatas, turi užtektinai kompetencijos. Penktas – Seimo narys Rimas Andrikis – geras teisininkas, ne veltui prezidentas Algirdas Brazauskas jį buvo pasikvietęs savo patarėju teisės klausimais. Pasak A.Krupavičiaus, puikūs kandidatai į Seimą – ne tik pirmame dešimtuke: vienuolikta jame Jūratė Zabielaitė – advokatė, viena iš "Maisto banko" steigėjų, tryliktas – Adas Darinskas, kuris specializuojasi naujų vaistų vėžio gydymui paieškoje ir tyrimuose, šešiolikta – Ramunė Mareckienė – socialinių projektų vystytoja, viena stipriausių nevyriausybininkų Lietuvoje.

Žinote, kodėl gerai krepšininkai? Nes jie supranta komandinę dvasią, o politika – komandinis dalykas, nors Lietuvoje yra atvirkščiai – vyrauja hierarchija, vadas visada teisus, partijose įsigalėjusi valdoma demokratija.

Sąraše – buvę partiniai

Vis dėlto sunku įsivaizduoti darnią komandą, kai juos jungia tai, kad visi – nepartiniai, tačiau ne vienas dešimtuke yra kandidatavę su skirtingomis partijomis, o kai kurie ir išsiskyrę ne gražiuoju.

Štai ketvirta sąraše Rūta Janutienė buvo Naglio Puteikio bendražygė. Pernai jo vadovaujama Centro partija ją iškėlė kandidatuoti į laisvą Seimo nario vietą, o Valstiečių ir žaliųjų sąjunga parėmė. Tačiau rinkėjų paramos pritrūko. R.Janutienę tuomet patarėja Seime įsidarbino N.Puteikis. Ji buvo minima kaip Centro partijos-Tautininkų kandidatė į Seimą 2020-ųjų rinkimuose.

Tačiau N.Puteikio ir R.Janutienės keliai išsiskyrė. Savo "Facebook" paskyroje ji pareiškė, kad, jos antikorupcinės programos nuostatoms neįtilpus į Centro partijos rinkimų programą, ji atsisakiusi kandidatuoti šios partijos sąraše ir iš jos išstojo. Tačiau už šį apsisprendimą buvo atleista iš darbo Seime kaip netekusi N.Puteikio pasitikėjimo.

Tačiau kitas N.Puteikio, o neseniai ir pačios R.Janutienės bendražygis Kristupas Krivickas tikino, kad programoje antikorupcinės nuostatos įtvirtintos, o R.Janutienė į partijos rinkimų sąrašą siekė įtraukti teistus asmenis, bet supratusi, kad to nebus, išstojo iš partijos.

Beje, dar pernai su Centro partija siejosi ir V.Chomičius – tai su šios partijos sąrašu jis pateko į Alytaus tarybą.

Vienintelis esamas Seimo narys R.Andrikis pateko į Seimą su "Tvarka ir teisingumu". Pernai į Europos Parlamentą jis kandidatavo su visuomeniniu komitetu "Prezidento Rolando Pakso judėjimas". Beje, "Lietuva – visų" sąraše yra ir daugiau buvusių "tvarkiečių", pavyzdžiui, Remigijus Ačas.

Aštuntas sąraše Valdas Vasiliauskas, 2012 m. į Seimą patekęs kaip "Drąsos kelio" atstovas. Iširus šios partijos frakcijai perėjo pas "tvarkiečius", bet paskui iš jos pasitraukė ir pareiškė nekandidatuosiantis į Seimą su šia partija. Pernai į Vilniaus savivaldybę jis kandidatavo su buvusio "darbiečio" Arūno Degučio vedamu visuomeniniu komitetu "Gedimino miestas".

Vadinamajame nepartinių sąraše yra ir kitose partijose, net jų elitu, buvusių asmenų. Pavyzdžiui, dešimtas sąraše Justinas Sartauskas dar pernai savivaldybių tarybų rinkimuose kandidatavo su socialdemokratais. Jis – buvęs socialdemokratų deleguotas Šiaulių miesto meras, vicemeras, savivaldybės administracijos vadovas, tris kadencijas Šiaulių miesto tarybos narys, buvo Socialdemokratų frakcijos seniūnas, Šiaulių skyriaus pirmininko pavaduotojas.

Buvęs socialdemokratas ir septintas sąraše Antanas Navakauskas, dabar – Seimo nario R.Andrikio patarėjas. 2011 m. pusmetį jis buvo Kauno savivaldybės administracijos direktoriumi, bet postą turėjo palikti žlugus koalicijai. Pernai kandidatavo į Kauno merus jau kaip "Tvarkos ir teisingumo" atstovas, tačiau liko paskutinis, tepelnęs 0,6 proc balsų.

Valdemaras Chomičius. Evaldo Šemioto nuotr.

Temidės klientai

Dvi kandidatės pirmajame dešimtuke turi nebaigtų reikalų su Temide. VRK panaikino teisinę neliečiamybę devintai "Lietuva – visų" sąraše – buvusiai Nacionalinio kraujo centro vadovei Joanai Bikulčienei, kuri įtariama piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi vadinamojoje kraujo byloje. Po įtarimų korupcija ji pasitraukė iš pareigų, bet įtarimus neigė. Dabar J.Bikulčienė yra taip pat su "Lietuva – visų" sąrašu kandidatuojančio Seimo nario R.Andrikio padėjėja.

R.Janutienės neliečiamybė panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo, nagrinėjančio bylą dėl buvusio Lietuvos banko Priežiūros tarnybos vadovo Vytauto Valvonio šmeižto bendrininkaujant su kitais asmenimis, prašymu. Anksčiau teismas yra pripažinęs, kad R.Janutienė ir dar pora žurnalistų skelbė tikrovės neatitinkančias žinias apie Lietuvos banko valdybos pirmininką Vitą Vasiliauską.

Dar du iš dešimtuko neseniai patyrė nemalonumų darbe. A.Nikitinas šiemet birželį pašalintas iš korupcijos skandalo sukrėstos Lietuvos verslo konfederacijos generalinio direktoriaus pareigų kaip praradęs organizacijos vadovybės pasitikėjimą.

A.Krupavičiui šią liepą dėl akademinės etikos pažeidimų nepratęsti VDU Socialinių mokslų fakulteto dekano įgaliojimai. 2018 m. akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus jis pripažintas neetiškai citavęs doktoranto tekstą. Dėl šios priežasties jo, kaip visuomeninio patarėjo, atsisakė ir Seimo pirmininkas.

Kol kas paskutiniai

"Jei kas šiuose rinkimuose gali nustebinti, tai "Lietuva – visų", – mano šio darinio sąrašo pirmasis numeris A.Krupavičius. Bet jis pripažįsta, kad "Lietuvai – visų" trūksta žinomumo, organizacinės struktūros. Pasak jo, viltinga žinia ta, kad socialiniuose tinkluose pastarąsias kelias savaites "Lietuva – visų" yra lyderiai tarp visų rinkimuose kandidatuojančių partijų pagal pasiekiamumo rodiklius. A.Krupavičius primena, kad matomumas socialiniuose tinkluose nevirsta rinkėjų balsais, tik nedidelė dalis balsuoja už tas partijas, kurias sekė internete. "Vis dėlto paveikslas gerokai margesnis, nei gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio", – sako į politiką pasukęs politologas.

"Vilmorus" / "Lietuvos ryto" rugsėjo apklausoje tarp septyniolikos kandidatuojančių partijų sąrašų "Lietuva – visų" liko paskutinė, tepelniusi 0,6 proc. paramą tarp apsisprendusiųjų, už ką balsuos.

"Lietuva – visų" dešimtukas

1. Algis Krupavičius

2. Valdemaras Chomičius

3. Raimundas Matulis

4. Rūta Janutienė

5. Rimas Andrikis

6. Andrius Nikitinas

7. Antanas Navakauskas

8. Valdas Vasiliauskas

9. Joana Bikulčienė

10. Justinas Sartauskas

Esami Seimo nariai: 1

Esami savivaldybių tarybų nariai: 1

Buvo 2016 m. rinkimų sąrašo dešimtuke*: 1

Amžius: nuo 47 iki 69 m., vidurkis 58,8 m.

Lyčių lygybė: vyrų 8, moterų 2

Politikos debiutantai: 5

Partijų perbėgėliai: 6

Ne partijos nariai: 10

* Tuomet vadinusis Emigrantų partija rinkimuose nekandidatavo, "Tvarkos ir teisingumo" sąrašo dešimtuke buvo R.Andrikis.

Apie politologo pasirinkimą ketvirtadienį pranešė naujienų portalas 15min.lt.

A. Krupavičius BNS teigė turėjęs kelių partijų pasiūlymus dalyvauti rinkimuose, tačiau prisijungė prie šios partijos, nes dauguma jos sąraše esančių kandidatų – nepartiniai.

„Iš esmės, tai bus nepartinis sąrašas – vienas, kitas sąraše bus politikas, priklausęs politinėms partijoms arba priklausantis partijai „Lietuva – visų“, bet absoliuti dauguma kandidatų yra nepartiniai“, – sakė VDU politologas.

Jis pridūrė, kad sąraše taip pat bus Alytaus miesto tarybos nariai Tomas Pačėsas ir Valdemaras Chomičius, buvusi Nacionalinio kraujo centro vadovė Joana Bikulčienė, laidų vedėja Rūta Janutienė.

Iš esmės, tai bus nepartinis sąrašas – vienas, kitas sąraše bus politikas, priklausęs politinėms partijoms arba priklausantis partijai „Lietuva – visų“.

Sąraše, pasak A. Krupavičiaus, yra ir buvęs Lietuvos verslo konfederacijos generalinis direktorius Andrius Nikitinas, buvęs Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos viršininkas Raimundas Matulis.

„Sąrašas nėra trumpas“, – teigė A. Krupavičius.

Jis kol kas neatskleidžia, kas ves sąrašą rinkimuose, kadangi Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) rinkimų sąrašus ketina patvirtinti likus 30 dienų iki balsavimo.

Pasak A. Krupavičiaus, prie partijos sąrašo jam prisijungti pasiūlė keletas žmonių, vienas iš jų – T. Pačėsas.

„Jis buvo vienas iš. Po to ne kartą buvo kalbėta ir su juo, ir su kitais žmonėmis. Įvyko tam tikra sinergija“, – pasakojo politologas.

Jis patvirtino mandato sieksiąs ne tik su sąrašu, tačiau ir Marijampolės vienmandatėje apygardoje.

„Dalyviausiu. Ten yra keli kandidatai, rinkimuose dalyvauja buvusi Marijampolės merė Irena Lunskienė, ji, tarp kitko, rašė pas mane magistro darbą, tai tikiuosi, kad kampanija bus korektiška – be asmeniškumų, įžeidinėjimų“, – sakė A. Krupavičius.

Jis taip pat teigė, kad jo kaip politologo ateitis priklausys nuo rezultatų rinkimuose.

„Matysime. Pirmiausia, neperšokęs griovio, nesakyk op“, – teigė VDU politologas.

A. Krupavičius iki birželio pabaigos ėjo VDU Socialinių mokslų fakulteto dekano pareigas, tačiau dėl akademinės etikos pažeidimų VDU įgaliojimų politologui nepratęsė.

Tai BNS trečiadienį patvirtino universiteto atstovė Ina Žurkuvienė.

„Šių metų balandį turėjo baigtis tiek rektoriaus, tiek dekanų kadencijos. Išrinkus naują rektorių, jis būtų teikęs naujų dekanų kandidatūras, o Senatas jas patvirtinęs. Tačiau dėl koronaviruso pandemijos rektoriaus rinkimus teko nukelti. Dėl to reikėjo pratęsti tiek rektoriaus, tiek visų dekanų įgaliojimus. Senatas praėjusią savaitę dėl akademinės etikos pažeidimų nusprendė A. Krupavičiui dekano įgaliojimų nepratęsti“, – teigė I. Žurkuvienė.

„VDU rektorius įsakymą nepratęsti įgaliojimų pasirašė pirmadienį, tad A. Krupavičius dekano pareigų nebeina nuo šios savaitės pradžios. Be to, rektorius kreipėsi į universiteto doktorantūros komitetus dėl nario pakeitimo, taip pat į VDU Etikos komisiją. Kiti sprendimai bus priimami atsižvelgiant į komisijos rekomendacijas“, – pridūrė ji.

Pats politologas teigia, jog jo kaip dekano įgaliojimai yra pasibaigę ir pretenduoti jų pratęsti jis neketino.

„Mano kaip dekano kadencija pasibaigė. Aš nepretendavau laikinai eiti dekano pareigų ir nepretenduosiu antrai dekano kadencijai“, – BNS trečiadienį sakė A. Krupavičius.

Pirmasis apie VDU sprendimą nepratęsti dekano įgaliojimų Algiui Krupavičiui pranešė naujienų portalas lrt.lt.

Praėjusią savaitę Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas paskelbė neskundžiamą nutartį, kuria atmetė A. Krupavičiaus ir Vitalijos Simonaitytės skundą ir paliko galioti 2018 metais Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus padarytą išvadą, kad A. Krupavičius ir tuometė Kauno technologijos universiteto doktorantė V. Simonaitytė mokslinėje publikacijoje neetiškai citavo tuo metu buvusio doktoranto Giedriaus Žvaliausko tekstą.

Politologas teigia, jog dėl susidariusios situacijos planuoja kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą.

„Aš žinojau, kad su Lietuvos teismų sistema ir teisingumu yra problemų, bet kad jos iki tokio masto, tai man buvo labai nelaukta“, – sakė jis.

Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus paskelbtoje išvadoje teigiama, kad A. Krupavičius ir V. Simonaitytė pažeidė savo aukštųjų mokyklų etikos kodeksuose įtvirtintą pagarbos intelektinei nuosavybei normą, kad akademiniam sąžiningumui prieštarauja plagijavimas ir mokslinei veiklai talkinusių žmonių arba organizacijų įnašo neigimas arba nutylėjimas. Anot kontrolieriaus, taip pat pažeisti Mokslo ir studijų įstatyme įtvirtinti akademinės etikos ir intelektinės nuosavybės teisių užtikrinimo principai.

Tokį akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus sprendimą A. Krupavičius ir V. Simonaitytė apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2018 m. rugsėjo 11-osios sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.

Vėliau šis teismo sprendimas buvo apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

„Premjeras pirmiausia suinteresuotas Vyriausybės stabilumu ir valdančiosios daugumos stabilumu iki pat būsimų Seimo rinkimų. Jeigu staiga prasidėtų šokis su kardais Vyriausybės viduje, prasidėtų klausimų kėlimas ne dėl vieno ministro atstatydinimo. Ne tik J. Narkevičiaus atveju pastaruoju metu paleista daug strėlių. Klausimai kelti ir dėl aplinkos ministro K. Mažeikos. Manau, premjeras deda visas pastangas minimizuoti galimos problemos faktą ir išlaikyti tiek J. Narkevičių Vyriausybėje, tiek Lietuvos lenkų rinkimų akciją valdančiojoje koalicijoje. Siekiai yra gana aiškūs“, – Eltai sakė A. Krupavičius.

Pasak politologo, tokią ministrų gynybos taktiką premjeras naudoja ne pirmą kartą.

Jeigu staiga prasidėtų šokis su kardais Vyriausybės viduje, prasidėtų klausimų kėlimas ne dėl vieno ministro atstatydinimo.

„Vienas geriausių pavydžių buvo su švietimo ir mokslo ministre Jurgita Petrauskiene. Visas skandalas prasidėjo nuo viešų ir privačių interesų derinimo problemos. Toliau krizę sustiprino mokytojų streikas ir ministerijos „okupacija“. Bet šis maratonas dėl J. Petrauskienės tęsėsi ne vieną mėnesį. Nuo rugsėjo iki gruodžio pradžios (...). Tai galima teigti, kad premjeras savo ministrų neaukoja ir bando visomis įmanomomis priemonėmis juos išsaugoti“, – sakė A. Krupavičius.

S. Skvernelio gynybinę poziciją dėl J. Narkevičiaus lemia ir tai, kad anksčiau žurnalistiniai tyrimai dėl ministro galimo brakonieriavimo taip pat nepasitvirtino, teigia profesorius.

„Premjeras turi dabar vieną argumentą savo kišenėje, tai dėl J. Narkevičiaus brakonieriavimo. Ši žiniasklaidos istorija ir faktai nepasitvirtino, ir visa istorija subliuško. Kai atsirado naujas tyrimas dėl J. Narkevičiaus, premjeras iš karto reagavo: palaukit, juk buvo brakonieriavimo istorija, kuri nepasitvirtino. Tai galbūt ir šiame tyrime yra taip pat“, – svarstė A. Krupavičius.

Kita vertus, profesorius atkreipia dėmesį, kad premjero argumentas, jog reikia palaukti teisinių išvadų, – gana svarus.

„Mes gyvename teisinėje valstybėje, tai teisėsaugos institucijos turėtų atlikti operatyviai tyrimus, kad jie nesitęstų mėnesių mėnesiais. Žinoma, kai ministras šokinėja nuo skandalo prie skandalo – kaip pelkėje – nuo kupsto prie kupsto, tai, tiesą pasakius, ministro alibi neatrodo įtikinamai. Visais atvejais teisinėje valstybėje turi būti nekaltumo prezumpcija. Kaltinimai iš tikrųjų yra gana rimti. (...) Aš laikyčiausi pozicijos, kad teisinis tyrimas visais atvejais turi būti. Bet taip pat turime atvejų, kai ir teisėsaugos institucijų pareikšti atvejai Lietuvoje nepasitvirtina“, – teigė profesorius.

VDU politologo teigimu, jei premjeras pareikštų nepasitikėjimą ministru, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga iš valdančiosios daugumos galėtų pasitraukti.

„Gal ir negriūtų, bet reikėtų surasti kitą koalicijos atstovą į ministro postą, o iki kadencijos pabaigos lieka labai mažai laiko (...). Akivaizdu, kad naujo kandidato paieškos taip pat nebūtų tokios paprastos, nors Vladislavas Kondratovičius buvo minėtas kaip kandidatas į susisiekimo ministrus. Tačiau kitas dalykas yra Lietuvos lenkų rinkimų akcijos pozicija. Manau, jų požiūris yra toks, kad atleidus ministrą jie manys, kad neturi ko prarasti, ir galėtų rizikuoti pasitraukdami iš valdančiosios koalicijos“, – sakė jis.

ELTA primena, kad ketvirtadienio rytą LRT tyrimų skyrius pranešė, kad už ministrui priklausančio namo Trakuose rekonstrukciją galėjo būti atsiskaitoma viešaisiais konkursais. LRT Tyrimų skyrius teigia turįs duomenų, kad J. Narkevičius, eidamas aukštas pareigas Vilniaus savivaldybėje, galėjo pažadėti šiuo metu jau bankrutavusiai statybų bendrovei „Sodžiaus būstas“ sėkmę darželių bei mokyklų remonto konkursuose. Už tai, skelbiama LRT atliktame tyrime, bendrovė atliko neapmokamus 100 tūkst. eurų vertės darbus rekonstruojant politiko namą Trakuose.

Prezidentas Gitanas Nausėda nekeičia savo nuomonės ir teigia, kad susisiekimo ministru jis nepasitiki. Pasak jo, atliktas dar vienas žurnalistinis tyrimas parodo, kad ministras turi problemų ir negali tinkamai eiti savo pareigų.

Premjeras Saulius Skvernelis ketvirtadienį vis dar teigė pasitikįs ministru. Premjeras taip pat sako nematąs jokio skandalo ir žurnalistinį tyrimą įvardino kaip pasektą pasaką.

„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis sakė taip pat netikįs atlikto tyrimo objektyvumu ir teigia, kad abejoti J. Narkevičiumi priežasčių jis tikrai neturįs.

Tačiau tokia situacija, teigia Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Algis Krupavičius, dar nereiškia, kad rudenį vyksiančiuose Seimo rinkimuose nauji politiniai dariniai ar protesto partijos neturi jokių šansų. Valdžios ir visuomenės „medaus mėnuo“ baigsis, teigia jis ir pabrėžia, kad dabartinė valdančiųjų matomumui palanki politinė atmosfera netruks pasikeisti.

Karantino metu naujosios partijos vegetuoja

Profesoriaus teigimu, kuo ilgiau tęsis pandemijos suvaldymo procesas, tuo naujosioms partijoms bus sunkiau apie save, savas idėjas ir apskritai apie savo buvimą pranešti visuomenei. Kol tęsis karantinsas, tol naujosios partijos „vegetuos“, įsitikinęs A. Krupavičius.

„Šios aplinkybės naujoms partijoms, kurios orientavosi į stabilią aplinką su didele doze kritikos dabartinei valdžiai, nėra palankios. Tuo labiau kad naujosios partijos neturi pastovių rinkėjų, kai tuo tarpu valdančios politinės jėgos naudojasi savo matomumu ir gali įrodinėti savo vertę priimamais sprendimais krizės aplinkoje. Net dabartinės Seimo opozicinės partijos turi didesnį ar mažesnį rinkėjų elektoratą. Dėl to jų galimybės yra kur kas stabilesnės“, – kalbėjo A. Krupavičius.

Pasak profesoriaus, valdančiųjų partijų reitingai didėja ir pasitikėjimas jomis yra linkęs toliau augti ne tik Lietuvoje – panašios tendencijos vyrauja ir kitose ES šalyse.

„Valantiesiems svarbu išlaikyti savo lyderių populiarumą, o dėl to reikia, kad priimami veiksmai ir sprendimai atitiktų visuomenės lūkesčius. Kalbant apie situaciją Lietuvoje, manau, kad laikui bėgant valdantiesiems kritikos atsiras daugiau ir dabar trunkantis „medaus mėnuo“ tarp valdžios ir visuomenės baigsis“, – teigė A. Krupavičius.

Manau, kad laikui bėgant valdantiesiems kritikos atsiras daugiau ir dabar trunkantis „medaus mėnuo“ tarp valdžios ir visuomenės baigsis.

Reitingus lems tai, kiek ilgai truks krizė

Pasak VDU profesoriaus, ar ilgai tęsis valdantiesiems palanki situacija reitingų lentelėje, priklausys nuo vieno veiksnio – laiko, kiek truks COVID-19 plitimo inspiruojama krizė šalyje.

„Krizės trukmė iš esmės apibrėžia dabartinės darbotvarkės temų aktualumo potencialą. Kitaip tariant, krizės trukmė svarbi tam, kiek temos, kurios yra aktualios šiandien, bus aktualios laiko požiūriu“, – kalbėjo profesorius. Anot jo, kai kurios laiko atžvilgiu išsitęsusios krizės sukūrė prielaidas lyderių reitingams išsilaikyti ganėtinai ilgą laiką

„Didžiosios krizės, kaip Rugsėjo 11-oji, gali tęstis metus ir daugiau. Krizės metu „kriziniai“ (aukšti – ELTA) partijų ir lyderių reitingai išlieka. Žinoma, daug kas priklauso ir nuo to, kaip politikai sugeba valdyti krizines situacijas“, – sako politologas.

Tuo tarpu trumpalaikėmis krizėmis, tęsė VDU profesorius, poveikis lyderių reitingams yra trumpalaikis. Jo teigimu, valstybei suvaldžius krizę ir viešojoje erdvėje iš populiariausių temų sąrašo dingus krizinėms problemoms, atitinkamai keičiasi ir lyderių vertinimas.

„Pavyzdžiui, teroristiniai išpuoliai Prancūzijoje: jie pakėlė tuometinio prezidento reitingus, tačiau poveikis buvo tik kelis mėnesius“, – teigė A. Krupavičius.

Taigi, samprotavo politologas, stabilizavus koronaviruso plitimą Lietuvoje, į politinį debatų lauką bus sugrąžintos iki tol kiek į pašalę nustumtos buvusios problemos. Kitaip tariant, nuo prioriteto suvaldyti susirgimų proveržį bus pereita prie būtinybės stabilizuoti ekonomiką. 

„Šiuo metu darbotvarkėje mes turime vienas temas, o po mėnesio ar kelių bus jau visai kitos temos: ekonomikos situacijos taisymas, socialiniai reikalai, užimtumas, nedarbas, asmeniniai finansai“, – vardino A. Krupavičius.

Toks probleminių akcentų pokytis, įsitikinęs profesorius, vers politines jėgas savotiškai persijungti ir į kitą politinio kalbėjimo ir veikimo režimą. O tuomet, akcentuoja jis, yra visos prielaidos atsirasti ir galimybių būti išgirstoms mažosioms ar į protesto balsus besitaikančioms partijoms. Be to, akcentavo jis, visuomenės akyse kiek kitais parametrais bus vertinama ir šiuo metu ganėtinai palankiai regima valdžia.

„Šią minutę naujosioms partijoms erdvės būti matomomis tikrai nėra, tačiau tai nereiškia, kad taip pat bus ilgą laiką. Į dienotvarkę grįžus klausimams dėl ekonominių schemų veiklumo, finansinės paramos, darbo vietų išsaugojimo, protesto partijoms gali atsirasti daug daugiau erdvės“, – teigė jis.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesoriaus Algio Krupavičiaus teigimu, apskritai jau dabar galima klabėti apie A. Verygos politinės karjeros pabaigą. Kartu politologas įvertino ir kitų Lietuvos politikos lyderių veiksmus krizinėje situacijoje. Jo teigimu, kol kas šalies vadovas Gitanas Nausėda, priešingai nei jo pirmtakė kadenciją baigusi Dalia Grybauskaitė, sprendžiant kilusią krizę neranda sau vietos. Tuo tarpu premjeras Saulius Skvernelis, galintis perimti vadovavimą kovai su koronavirusu, profesoriaus teigimu, elgiasi adekvačiai ir jau artimiausu metu gali tikėtis teigiamų pokyčių reitinguose.

A. Verygos padarytų klaidų sąrašas per ilgas

VDU profesorius teigia, kad A. Verygos padarytų klaidų sąrašas yra tiesiog per ilgas, kad jis ir toliau liktų Valstybės ekstremalių situacijų operacijų centro vadovu.

„Pirmas dalykas, kovo 4 d. ministerija prašo Vyriausybės 300 tūkst. eurų asignavimų pirkti apsaugos priemones ir reagentus. Iki karantino įvedimo lieka šiek tiek daugiau nei savaitė, o ministerija prašo tik 300 tūkst. eurų. Akivaizdu, kad tai neadekvatu, kad parodytas visiškas nesusigaudymas situacijoje“, - sakė A. Krupavičius.

„Kitos klaidos: reagentų yra per mažai, buvo akivaizdus jų trūkumas. Apskritai praėjusios savaitės šeštadienį ir sekmadienį buvome prie reagentų krizės ribos. Už tai atsakomybė taip pat tenka sveikatos apsaugos ministrui. O kur dar klausimas dėl per mažų testavimo dėl koronaviruso apimčių. Taip pat medikų apsaugos klausimas. Čia buvo pateikta nemažai prieštaringos informacijos. Visgi faktas yra tas, kad medikams trūksta apsaugos priemonių, jie jų tiesiog neturi pakankamai“, – sakė profesorius.

P. Peleckio / Fotobanko nuotr.

Jo teigimu į tą patį SAM ministro klaidų sąrašą pakliūva ir tai, kad Lietuva neprisijungė prie pirmosios ES iniciatyvos bendrai pirkti medicinines priemones.

Kartu, jo nuomone, klaida galima vadinti ir tai, kad valdžia beveik neskiria laiko informacijai apie vaistus, kuriuos būtų galima vartoti užsikrėtus koronavirusu.

„Informacija apie vaistus dabartiniame etape yra labai svarbi: kokius vaistus vartoti, kaip gydyti. Į šį klausimą ne tik medikai turi atsakyti, bet ir valstybės politikai“, – teigė A. Krupavičius.

Praėjusios savaitės šeštadienį ir sekmadienį buvome prie reagentų krizės ribos. Už tai atsakomybė taip pat tenka sveikatos apsaugos ministrui.

Galiausiai, pabrėžė jis, tiek priverstinio karantino organizavimas, tiek išsakytos pozicijos dėl medicininių kaukių naudojimo labiau primena anekdotą, o ne valdžios veiksmus stabdant realią grėsmę.

„A. Veryga tris savaites aiškino, kad medicininės kaukės nereikalingos, o dabar argumentai jau dėliojami kiti“, – aiškino profesorius.

Neturi politikų ir visuomenės pasitikėjimo

Pasak VDU profesoriaus, A. Verygai ne tik trūksta pasitikėjimo Lietuvos ar politikų visuomenėje, tačiau, akcentavo A. Krupavičius, ministras neadekvačiai vertina susiklosčiusią situaciją bei savo galimybes.

„Jis tiesiog neturi galimybių kai kuriuos sprendimus įgyvendinti. Priimti juos gal ir gali, bet įvykdyti nutarimus – trūksta įgaliojimų. Puikus pavyzdys yra įpareigojimas savivaldybėms steigti karantino vietas“, – teigė A. Krupavičius.

Kartu, jo nuomone, A. Veryga pernelyg įsitraukė į komunikaciją. Jo teigimu, kalbėjimas kelis kartus per dieną apie situaciją tiesiog atima brangų laiką darbams.

„Ar esate matę, kad aukščiausio lygio politikas eitų kiekvieną dieną po kelis kartus į spaudos konferencijas. Dėl to nelieka laiko dirbti darbą, kuris yra jam deleguotas, tenka ruoštis tik spaudos konferencijoms“, – samprotavo A. Krupavičius.

Apibendrindamas situaciją profesorius teigė nematąs kitos galimybės, kaip tik keisti struktūros, atsakingos už dorojimąsi su koronaviruso krize, organizavimo logiką.

„Tokia sistema bent jau turėtų perspektyvą būti rezultatyvi“, – teigė jis.

Koronaviruso krizė kol kas nėra dėkinga prezidentui

A. Krupavičiaus teigimu, kad ir kaip būtų suvaldyta koronaviruso krizė Lietuvoje, jau dabar galima kalbėti apie A. Verygos politinės karjeros pabaigą. Jo teigimu, šiek tiek šoktelėjęs ministro populiarumas iki karantino paskelbimo artimiausiu metu turėtų virsti ryškiu nuosmukiu.

„Momentinis A. Verygos reitingo šuolis buvo daugiau dėl matomumo suaktyvėjimo. Tačiau po to, kai visuomenė pamatė, kad jam sunkiai sekasi susitvarkyti su įpareigojimais – reitingai kris. Žinoma, dalis ištikimiausių rėmėjų ir toliau jį palaikys. Taigi, manau, jam tenkanti kritikos banga, kuri, reikia pripažinti, yra ir pagrįsta, ir argumentuota, turės akivaizdžių pasekmių“, – teigė A. Krupavičius.

VDU profesoriaus teigimu, A. Veryga padarė ir vieną itin grubią politinę klaidą – jis nepripažino savo klaidingų sprendimų, nors tai ir yra akivaizdu.

Autoriteto G. Nausėdai esama situacija tikrai nepridėjo. Matėsi, kad prezidentas šiek tiek surikęs ir neranda sau vietos.

„Kaip politikas jis be reikalo neįsiklausė į kritiką. Būtų kur kas efektyviau, jei jis darytų savo darbą, bet ne moralizuotų kitus. Tai tik dar labiau didina nepasitenkinimą. Ypač kai kalba eina apie padarytas klaidas“, – samprotavo A. Krupavičius.

Kol kas ne itin situacijoje atsiskleidė ir prezidentas G. Nausėda. Pasak jo, koronaviruso sukeltos krizės suvaldymas, bent jau sprendžiant iš to, kas vyko iki dabar, neprisidės auginant šalies vadovo autoritetą visuomenėje.

„Autoriteto G. Nausėdai esama situacija tikrai nepridėjo. Matėsi, kad prezidentas šiek tiek surikęs ir neranda sau vietos. O ir jo siūlymai buvo tokie pusiniai: pasako „a“, bet „b“ nėra, pasako „c“, bet „d“ nėra. Toks pusėtinumas ir ne iki galo atlikti veiksmai jam autoriteto nepridės“, teigė jis.

Išskyrė premjerą ir kadenciją baigusią D. Grybauskaitę

Tuo tarpu premjerui Sauliui Skverneliui, akcentavo politologas, situacijoje laviruoti sekasi visai neblogai. Kartu, pabrėžė A. Krupavičius, itin pastebima yra ir kadenciją baigusi prezidentė D. Grybauskaitė. Ji, tikino profesorius, tapo nuomonės krizinės situacijos klausimu lydere šalyje.

„Jei žiūrėtume per politikų reitingų prizmę, tai reitingus turėtų pasididinti S. Skvernelis. Iniciatyvų reikėjo imtis anksčiau, tačiau bent pastaruoju metu jis elgiasi adekvačiai. Todėl nieko nuostabaus, jei matysime augantį jo populiarumą“, – teigė A. Krupavičius.

„Tuo tarpu D. Grybauskaitė dabartinėje situacijoje yra viena iš nuomonių lyderių, ji yra girdima. Tiesą sakant ,ji kalba tą patį, ką Verygos kritikai sakė jau kuris laikas. Panašiai kalbėjo ir Vytenis Andriukaitis, Medikų sąjūdis, opozicija“, – apibendrino jis.