Parlamentas pernai jau buvo priėmęs tokias pataisas, tačiau argumentuodama savivaldos teise pačiai nusistatyti administracinę struktūrą jas vetavo tuometinė prezidentė Dalia Grybauskaitė, ir Seimas jos veto pritarė.

A. Strelčiūnas BNS sakė besitikintis, jog prezidentas Gitanas Nausėda pataisų nevetuos, be to, sutelkė didesnę paramą Seime – pataisas teikia Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nariai, tarp jų ir pirmininkė „valstietė“ Guoda Burokienė.

„Seniūnijų steigimas yra paslaugos priartinimas prie gyventojų. Seniūnas gali atlikti kai kuriuos notarinius veiksmus, tokius kaip parašo patvirtinimas, įgaliojimai, laikinas testamentas, tų įgaliojimų nei vienas valstybės tarnautojas neturi“, – savo siūlymą argumentavo parlamentaras.

„Aš galvoju, kad turėtų (Prezidentūra) kitaip reaguot, taip pat šitam projektui kitų Seimo narių paprašiau paramos, ir komiteto pirmininkė G. Burokienė pritaria, ir kitų frakcijų atstovai“, – teigė A. Strelčiūnas.

Pagal jo ir kitų VVSK atstovų teikiamas Vietos savivaldos pataisas, kiekvienoje savivaldybėje turėtų būti steigiamos seniūnijos, jos galėtų būti dviejų formų: savivaldybės administracijos filialai arba atskiros biudžetinės įstaigos.

Pagal dabartinį Vietos savivaldos įstatymą, seniūnijų steigimas nėra privalomas. „Gyventojai, kurių gyvenamojoje teritorijoje nėra seniūnijos, yra priversti vykti į savivaldybės administracijos atitinkamą padalinį ir ten spręsti savo problemas. Kartais atstumas nuo gyvenamosios vietovės iki savivaldybės administracijos pastato yra didelis, o susisiekimas – komplikuotas“, – rašoma pataisų aiškinamajame rašte.

D. Grybauskaitė pernai vetavo Seimo priimtas pataisas dėl privalomų seniūnijų, ir Seime neužteko balsų atmesti jos veto, nors tai siūlė Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.

Šalies vadovė pataisas vetavo argumentuodama prieštara Europos vietos savivaldos chartijai, garantuojančiai savivaldybėms teisę pačioms nusistatyti administracinę struktūrą.

Seimo narys Algis Strelčiūnas registravo tai numatančią Vietos savivaldos įstatymo pataisą.

Pasak jo, tiesioginiai seniūnų rinkimai būtų organizuojami dviem etapais. Pirmojo etapo metu pretendentai dalyvautų centralizuotame konkurse, kuriame būtų atrenkami du geriausiai įvertinti kandidatai į seniūnus. Antrojo etapo metu gyventojai tiesiogiai balsuotų už vieną iš dviejų atrinktų kandidatų. Seniūnai būtų renkami savivaldybės administracijos direktoriaus nustatyta tvarka gyventojams balsuojant raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis. Išrinktu seniūnu būtų laikomas daugiausia balsų gavęs kandidatas.

„Įstatymo projektu siekiama padidinti seniūno veiklos efektyvumą, įtraukti gyventojus į vietos reikalų tvarkymą ir padidinti seniūnijos priimtų sprendimų įgyvendinimo kontrolę. Suteikus teisę savivaldybės tarybai priimti sprendimą dėl tiesioginių seniūnų rinkimų būtų stiprinamos bendruomenės visoje Lietuvoje ir kovojama su vietinės valdžios neveiksnumu. Šiuo atveju savivaldybės administracijos direktorius organizuotų tiesioginius seniūnų rinkimus, gavęs savivaldybės tarybos sprendimą“, – teigė A. Strelčiūnas.

Šiuo metu galiojančiame Vietos savivaldos įstatyme numatyta, kad į seniūno pareigas gali būti priimama tik konkurso būdu.

Tokią Seimo rinkimų įstatymo pataisą įregistravo Seimo TS-LKD frakcijos narys Algis Strelčiūnas.

Pasak jo, pagal dabar galiojantį Seimo rinkimų įstatymo 88 straipsnį per pakartotinį balsavimą išrinktu laikomas kandidatas, gavęs daugiau balsų, neatsižvelgiant į rinkimuose dalyvavusių rinkėjų skaičių.

„Tačiau juk dažnu atveju per visuotinus rinkimus, suskaičiavus rinkėjų balsus, antroje vietoje likęs kandidatas į Seimą būna surinkęs daugiau rinkėjų balsų nei per naujus rinkimus laimėjęs kandidatas. Priežastis paprasta – mažas rinkėjų aktyvumas, kuris neatspindi tikrosios gyventojų pozicijos. Štai pavyzdžiui, paskutiniuose naujuose rinkimuose balsavime dalyvavo mažiau nei penktadalis balso teisę turinčių šių apygardų rinkėjų – 18,82 proc., kas yra net du kartus mažiau nei prieš tai vykusiuose visuotiniuose rinkimuose“, – teigė A. Strelčiūnas.

Parlamentaras taip pat pažymi, kad atsisakius naujų Seimo rinkimų, būtų sutaupyta nemažai finansinių lėšų – neseniai vykę rinkimai į tris Seimo narių vietas, mokesčių mokėtojams kainavo, anot jo,  apie 700 tūkst. eurų.

Seimo narys „socialdarbietis“ Juozas Bernatonis irgi yra įregistravęs Seimo rinkimų įstatymo pataisą, siūlančią kadencijos laikotarpiu nerengti naujų rinkimų, jei vienmandatėje rinkimų apygardoje išrinktas parlamentaras atsisako Seimo nario mandato. Tačiau jis siūlo atsiradusią laisvą Seimo nario vietą užimti pagal daugiamandatės rinkimų apygardos rezultatus, primena ELTA.

Pagal J. Bernatonio siūlomą projektą, „jei buvęs Seimo narys buvo išrinktas vienmandatėje rinkimų apygardoje ir buvo įrašytas į Seimo nario mandatų gavusį kandidatų sąrašą, tai Seimo nariu tampa šio sąrašo pirmasis Seimo nario mandato negavęs kandidatas. Jeigu šiame kandidatų sąraše Seimo nario mandatų negavusių kandidatų nėra, ar nėra kandidatų sąrašo arba sąrašas nėra gavęs mandatų, tai Seimo nario mandatas perduodamas kitam sąrašui pagal kandidatų sąrašų eilę, sudarytą po rinkimų mandatams paskirstyti liekanų metodu, tai yra tam sąrašui, kuris yra pirmasis po sąrašo, kuris paskutinis gavo mandatą pagal šią eilę. Seimo nariu tampa naujai mandatą gavusio sąrašo pirmasis Seimo nario mandato negavęs kandidatas“.

Pagal dabartinį reglamentavimą, jeigu Seimo rinkimus vienmandatėje apygardoje laimėjęs kandidatas atsisako eiti Seimo nario pareigas, rengiami nauji rinkimai.

Parlamentarai bendru sutarimu pritarė tokiai Vietos savivaldos įstatymo pataisai, kurią ketvirtadienį pateikė Seimo narys konservatorius Algis Strelčiūnas.

Projektas į plenarinių posėdžių salę turėtų sugrįžti dar šį mėnesį. Parlamentarai taip pat nutarė paprašyti Vyriausybės išvados.

Pasak įstatymo pataisas parengusio parlamentaro A. Strelčiūno, savivaldybei būtų suteikiama teisė apsispręsti dėl seniūnijos formos - seniūnija gali būti savivaldybės administracijos filialas arba biudžetinė įstaiga.

„Siūlomi pakeitimai padidins gyventojų pasitikėjimą vietos valdžia ir suteiks galimybes visų savivaldybių gyventojams iškilusius klausimus spręsti tiesiogiai bendraujant su seniūnu, kuris geriausiai žino tos konkrečios vietovės problemas“, - sako Seimo narys A. Strelčiūnas.

Šiuo metu Vietos savivaldos įstatyme nustatyta, kad savivaldybėje gali būti steigiamos seniūnijos, t. y. seniūnijų steigimas neprivalomas.

Kai kuriose savivaldybėse nėra įsteigta nė vienos seniūnijos, kai kuriose - įsteigtos tik kelios seniūnijos.

Pasak įstatymo pataisas įregistravusio parlamentaro, savivaldybei būtų suteikiama teisė apsispręsti dėl seniūnijos formos - seniūnija gali būti savivaldybės administracijos filialas arba biudžetinė įstaiga.

„Siūlomi pakeitimai padidins gyventojų pasitikėjimą vietos valdžia ir suteiks galimybes visų savivaldybių gyventojams iškilusius klausimus spręsti tiesiogiai bendraujant su seniūnu, kuris geriausiai žino tos konkrečios vietovės problemas ir gali operatyviai reaguoti ir priimti sprendimą“, - sako įstatymo pataisas parengęs Seimo narys A. Strelčiūnas.

Šiuo metu Vietos savivaldos įstatyme nustatyta, kad savivaldybėje gali būti steigiamos seniūnijos, t. y. seniūnijų steigimas neprivalomas.

Kai kuriose savivaldybėse nėra įsteigta nė vienos seniūnijos, kai kuriose - įsteigtos tik kelios seniūnijos.

„Toks teisinis reguliavimas sudaro prielaidas net tos pačios savivaldybės gyventojams turėti nelygias galimybes spręsti vietos reikalus arčiausiai jų esančiame padalinyje. Gyventojai, kurių gyvenamojoje teritorijoje nėra seniūnijos, yra priversti vykti į savivaldybės administracijos atitinkamą padalinį ir ten spręsti savo problemas. Kartais atstumas nuo gyvenamosios vietovės iki savivaldybės administracijos pastato yra didelis, o susisiekimas - komplikuotas. Taip pat savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, atliekantis ir kitas funkcijas, dažnai nežino specifinių tos gyvenamosios vietovės ypatumų ir galimų problemų“, - sako A. Strelčiūnas, pasiūlęs nustatyti, kad visose savivaldybėse seniūnijų steigimas būtų privalomas.

„Vis dėlto, savaitgaliais, kuomet lankytojų skaičius didžiausias - daugelis regioninių ir nacionalinių parkų, muziejų nedirba arba dirba sutrumpintu grafiku. Tad kyla klausimas ar žmogiškųjų išteklių taupymas negadina pačios idėjos? Lėšos skirtos propaguoti Lietuvos ir jos regionų tradicinę gyvenseną yra įsisavintos, tačiau atsakingos institucijos (Aplinkos, Kultūros, Ūkio ministerijos) kol kas neužtikrina lankytojams patogaus ir patrauklaus jų lankymo laiko. Žmogaus noras pažinti savo kraštą, žinoti jo istoriją ir papročius yra sveikintinas, todėl privalu sudaryti tam patogias sąlygas, o ne dirbti taip kaip patogiau ar pigiau“, - sako Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys A. Strelčiūnas.

Pasak jo, Lietuvoje yra penki nacionaliniai ir trisdešimt regioninių parkų, muziejų gerokai daugiau nei šimtas, ką jau kalbėti apie kitas lankytinas vietas, kurių Lietuvoje tikrai labai daug.

„Savaitgaliai visoms šioms lankytinoms vietoms yra aktyviausi - gyventojai šiomis dienomis aktyviausiai juda iš vieno parko ar muziejaus prie kito. Vis dėlto, ne visos kultūrinio paveldo vietos laukia gyventojų savaitgaliais. Štai pavyzdžiui Lietuvos nacionaliniai parkai turizmo sezono metu nedirba sekmadieniais, o ne turizmo sezono metu - nedirba ir šeštadieniais. Taigi, nespėję aplankyti nacionalinių parkų vasarą, rudenį tą galės padaryti darbo dienomis. Tuo tarpu Aukštaitijos nacionalinis parkas, garsėjantis ypač švariais ežerais, piliakalniais, etnografiniais kaimais, kalvotomis vietovėmis, miškų gausa ir gamtos harmonija, ištisus metus dirba vienodu grafiku, darbo dienomis gyventojų laukia nuo aštuonių ryto iki penktos valandos vakaro, o savaitgaliais - nedirba. Priešingai nei Aukštaitijos, didžiausia Lietuvos saugoma teritorija - Dzūkijos nacionalinis parkas - priima lankytojus ir šeštadieniais, tačiau tik iki 15 val. 45 min.“, - sako Seimo narys.

Jo duomenimis, iš trisdešimties Lietuvoje esančių regioninių parkų, savaitgaliais pilnu grafiku dirba vos keli. „Tuo tarpu kiti regioniniai parkai dirba tik darbo dienomis ir dažnas jų - iki 17 ar 18 valandos. Tad gyventojams, panorėjusiems pabėgti į gamtą bei susipažinti su saugomomis Lietuvos teritorijomis, nebelieka kitos išeities, kaip tik planuotis išvykas į nacionalinius bei regioninius parkus darbo dienomis arba šeštadieniais, tačiau pastarąją dieną derėtų susiplanuoti laiką taip, kad suspėtumėte parkus aplankyti iki maždaug 17 valandos“, - sako politikas.

Jis taip pat pastebi, kad nei vienas populiarus sostinės muziejus nedirba sekmadieniais. „Energetikos ir technikos muziejus, Lietuvos Pinigų muziejus, Saugomų teritorijų nacionalinis lankytojų centras bei Bažnytinio paveldo muziejai lankytojų laukia darbo dienomis bei šeštadieniais iki maždaug šeštos valandos vakaro. Analogiška situacija ir Kaune - dažniausiai lankomi Vaikų literatūros bei Lietuvos Aviacijos muziejai lankytojus priima darbo dienomis bei šeštadienį iki ankstaus vakaro. Tuo tarpu norint aplankyti Atominio bunkerio muziejų dar ir reikalingas išankstinis susitarimas. Pajūrio krašte situacija ta pati - nei Pilies, Kalvystės, Mažosios Lietuvos istorijos muziejai, nei Skulptūros parkas nepriima lankytojų sekmadieniais. Analogišką situaciją galima pamatyti ir Šiaulių, Panevėžio bei Anykščių apskrityse - dažniausiai lankomi ir populiariausi muziejai priima gyventojus nepatogiu darbo laiku. Pavyzdžiui, Linų muziejus Panevėžio rajone vasarą šeštadieniais dirba tik iki 14 val.“, - apgailestauja A. Strelčiūnas.

Jis pastebi, kad dar 2016 m. aplinkos ministras pasirašė įsakymą, pagal kurį iš Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų bus galima gauti paramą saugomų teritorijų ir valstybinės reikšmės parkų tvarkymui. Projektų finansavimo sąlygų apraše numatyta ES lėšas skirti šioms veikloms: saugomų teritorijų, įskaitant kultūros ir gamtos paveldo vertybes, tvarkymui, pritaikymui lankymui ir gamtosauginiam švietimui; saugomų teritorijų rinkodaros plėtrai; valstybinės reikšmės parkų tvarkymui.

Pasak A. Strelčiūno, šiuos projektus įgyvendinsiančioms savivaldybėms ir Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai numatoma skirti iki 45,6 mln. eurų ES struktūrinių fondų lėšų ir 7,3 mln. eurų iš valstybės biudžeto.

Suomių bendrovės "Fortum" planai statyti dar vieną šiukšlių deginimo gamyklą Vilniuje sulaukė Lazdynų gyventojų pasipriešinimo. Į kovą įsitraukia ir parlamentarai. Bet "Fortum" nesiruošia sustoti, nes kitose šalyse jų niekas neįsileidžia.

Šou kvaileliams?

"Iš žmonių atimtas visas penktadienio vakaras", – taip Lazdynų bendruomenės atstovas Algirdas Jaruševičius įvertino lapkričio 15 d. bendrovės "Fortum Heat Lietuva" pristatytą kogeneracinės elektrinės strateginį poveikio aplinkai vertinimą (SPAV).

Įmonė "Reenergy" jau pradėjo vienos atliekų deginimo gamyklos statybas šalia Gariūnų turgavietės, o "Fortum" beveik toje pačioje vietoje planuoja statyti tokią, kuri gamintų ne tik šilumą, bet ir elektrą. Apie planų rimtumą byloja ir tai, kad SPAV projektą rengusios švedų bendrovės "Sweco Lietuva" atstovai gyventojams net kelias valandas bandė įrodinėti, kodėl Vilniui, konkrečiai – Lazdynų ir Panerių gyventojams, reikia dar vienos atliekų deginimo stoties.

"Dvi valandas vyko postringavimai apie komunalinių atliekų deginimo reikšmę Lietuvos energetikai, buvo daug visokios poezijos, nukrypimo į lankas, žmonės net neišgirdo, kur konkrečiai planuojama statyti tą atliekų deginimo gamyklą, išgirdo daug melo. Atrodo, kad atėjo į darželinukų būrelį. Buvo, pavyzdžiui, pasakyta, kad komunalinės atliekos degdamos išskiria keturiskart mažiau teršalų nei klasikinis biokuras. Specialistai, kurie ten sėdėjo, išgirdę tokias nesąmones, ir likusius faktus jau vertino kaip melagingą reklamą", – tvirtino A.Jaruševičius, taip pat priklausantis Vilniaus regiono gyventojų bendruomenės aplinkos komitetui.

Anot jo, paprašyti paaiškinti, kodėl esą Klaipėdoje  analogiškos gamyklos pašonėje žmonės negali atsidaryti langų po darbo valandų, naktimis ir savaitgaliais, SPAV rengėjai atsakymų nepateikė. Kitas akivaizdus dalykas, pašnekovo teigimu, tai, jog bendrovės atstovai bando paveikti įstatymų leidėjus, kad šie leistų įsivežti atliekų ir iš kitų valstybių.

Bijo atliekų importo

"Jie taip pat miglotai šneka apie tai, ką degins. Sako, ne tik atliekas deginsime, bet ir biokurą. Kas tai – mums nesugebėjo atsakyti. Biokuru vadino ir komunalines atliekas, o tai apskritai sunkiai protu suvokiama. Tik aiškino, kad visuomenė vystosi, sukuria vis daugiau atliekų, tai, suprask, daugiau prišiukšlinsite, mes daugiau sudeginsime. Bet net neabejoju, kad jie turi planų atliekas įsivežti. Mūsų žiniomis, atliekos importuojamos būtų ne iš bet kur, o iš Suomijos", – savo įtarimais pasidalijo vilnietis.

Pasak jo, susitikime su "Fortum" dalyvavę ir jau net kelis protestus rengę bendruomenės atstovai reikalauja, kad būtų sudaryta komisija iš Seimo, Vyriausybės, visuomenės atstovų, teisininkų ir būtų atsakyta į klausimą, ar Vilniui reikia tiek komunalinių atliekų deginimo įmonių.

Susitikime dalyvavusi Lazdynų seniūnė Daiva Mikulskienė taip pat pripažino, kad didžioji dalis iš 30–40 atvykusių vilniečių reiškė nepasitenkinimą dėl "Fortum" planų.

"Nežinia, kaip jie apsisprendė, bet kol kas statybos planuojamos dviejose vietose – prie "Vilniaus energijos" pastatų, Jučionių gatvėje, arba kitoje pusėje greitkelio, už kelių šimtų metrų. O mūsų padėtis dviprasmiška: atliekų surinkimas Vilniuje tragiškas, tad deginimo gamykla išspręstų problemą. Tačiau toje vietoje – dvi gamyklos... Įsivaizduokite, koks bus transporto intensyvumas, jei bus vežamos atliekos iš visos Lietuvos, – tik fantazijos reikia, kad įsivaizduotum, kaip čia bus: važiuos po mašiną kas tris minutes. Kitas klausimas, kuris kyla visiems: jei visas regiono atliekas iš esmės sudegins "Reenergy", tai ką veiks "Fortum"? Degins biokurą? Į šį klausimą jie aiškiai neatsakė", – pripažino seniūnė.

Kursis ir Kaune

Pats bendrovės "Fortum Heat Lietuva" generalinis direktorius Vitalijus Žuta, dar likus savaitei iki SPAV pristatymo, patvirtino, kad bendrovė neatsisako planų vystyti projektą ne tik Vilniuje, bet ir Kaune. Sostinėje elektrinės galingumas galėtų siekti 100 MW, o investicijos – iki 700 mln. litų. Tačiau kol kas konkrečių skaičių dar nėra.

"O Kauno projektas juda – šiuo metu baigiamas poveikio aplinkai vertinimas, tikimės iki šio mėnesio pabaigos baigti procedūras. Viešinimas atliktas, pastabų gauta, iš visų valstybinių institucijų gautas pritarimas. Tuo pačiu metu rengiamas ir techninis projektas, beveik jau užbaigtas pradinės įrangos įsigijimo konkursas. Vyksta procesas dėl įmonės įsteigimo Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijoje. Jos įstatinis kapitalas bus ne 10 tūkst., o gerokai didesnis. Statybos leidimą planuojame turėti kitų metų rugsėjį, o komercinę veiklą planuojame pradėti 2017 m. sausį", – ryžtingais planais dalijosi V.Žuta.

Kitos valstybės neįsileido

Dar vienas iškalbingas bendrovės vadovo atskleistas faktas: Klaipėda – kol kas vienintelis miestas visame Baltijos regione, kur "Fortum" grupei pavyko įgyvendinti atliekų deginimo gamyklos projektą.

Dvi Estijoje – Tartu ir Pernu – veikiančios įmonės kogeneracinės elektrinės naudoja biokurą ir durpes, Latvijoje, Jelgavoje, – tik biokurą. V.Žuta neslėpė, kad, pavyzdžiui, kaimynėje Lenkijoje "Fortum" projektai apskritai "gerokai sunkiau skinasi kelią nei Lietuvoje".

Tiek Vilniuje, tiek Kaune planuojamos elektrinės, anot V.Žutos, remiantis techniniais duomenimis, negalėtų veikti mažesniu nei 75 proc. pajėgumu. Nors bendrovės vadovas teigė, kad abiem atvejais preliminariai linkstama prie 100 MW galios, svarstoma galimybė statyti ir 160 ar 200 MW galingumo katilus. Iš kur tokioms galingoms elektrinėms bus imama kuro (šiukšlių), jei beveik visos regiono atliekos bus sudeginamos "Reenergy" gamykloje?

"Bus deginamas biokuras", – paaiškino jis ir patikino, kad projektas atsipirks net kūrenant brangesnį biokurą, nes bus gaminama ne tik šiluma, bet ir elektra.

Ar išgelbės biokuras?

Būtent šią priežastį nurodė ir "Fortum" atstovas komunikacijai Andrius Kasparavičius, paklaustas, ar užteks vietos ir atliekų dviem gamykloms. Jis pasakojo, kad visos išsivysčiusios pasaulio šalys jau seniai išsprendė atliekų problemą, – Skandinavijoje esą yra net 84 atliekų deginimo gamyklos, Europoje – beveik 500.

"Mes nedarome nei kokių nors eksperimentų su žmonėmis, nei dar ko nors – kai kurios tų elektrinių stovi miestų centruose, šalia gyvenamųjų kvartalų, ir tai normalu. Ne, dūmai iš kaminų rūksta. Bet, pavyzdžiui, Klaipėdoje, jei paanalizuotumėte, koks dūmas rūksta, tai pamatytumėte, kad 98 proc. tai yra garas, nes beveik visos nuodingos medžiagos, kurios galėtų patekti į orą, surenkamos kietuoju pavidalu ir išvežamos iš Lietuvos", – projekto pranašumus vardijo A.Kasparavičius.

Planuose – net trys gamyklos

Rugsėjo 26 d. savivaldybei davus leidimą, Vilniuje pradėta statyti AB Vilniaus šilumos tinklų ir koncerno "Icor" kartu įkurtos bendrovės "Reenergy" valdoma atliekų deginimo gamykla. Trečiosios termofikacinės elektrinės teritorijoje vykstančios statybos laikinai sustabdytos, nes aiškinamasi galbūt buvusius procedūrinius pažeidimus.

Apie savo planus statyti atliekų deginimo gamyklą yra užsiminusi ir bendrovė "Lietuvos energija", kuri yra pasirašiusi tai numatantį ketinimų protokolą su Vilniaus šilumos tinklais. Tiesa, dėl pastarojo projekto perspektyvos bent kol kas abejojama.

Beje, su "Lietuvos energija" ketinimų protokolą yra pasirašiusi ir "Fortum" – įmonės atstovų teigimu, jis vis dar galioja.