„Blogi ir nusikalstami Irano tautos priešai vėl sukėlė nelaimę ir Kermane nukankino daugybę brangių žmonių“, – sakoma A. Khamenei pareiškime.

„Dievo valia ši nelaimė sulauks griežto atsako“, – pridūrė jis.

Šis savaitinis leidinys tą pačią dieną paskelbė dešimtis Irano aukščiausio rango religinio ir politinio lyderio karikatūrų.

Žurnalo teigimu, karikatūros buvo pateiktos gruodį pradėtam konkursui, kuriuo siekiama paremti protestus Irane, išprovokuotus moralės policijos sulaikytos jaunos Irano kurdės Mahsos Amini mirties rugsėjo 16-ąją.

„Prancūzų leidinio įžeidžiamas ir nepadorus veiksmas – šio religinio ir politinio autoriteto karikatūrų paskelbimas – neliks be veiksmingo ir ryžtingo atsako“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Irano užsienio reikalų ministras Hosseinas Amiras-Abdollahianas (Hoseinas Amiras-Abdolahianas).

„Mes neleisime Prancūzijos vyriausybei peržengti savo ribų. Jie aiškiai pasirinko neteisingą kelią“, – pridūrė ministras.

„Charlie Hebdo“ nurodė, kad konkursu siekiama „paremti iraniečių kovą už savo laisvę“.

Irano valdžia sako, kad per „riaušes“ žuvo šimtai žmonių, įskaitant saugumo pajėgų narius, o tūkstančiai buvo areštuoti, ir kaltina „priešiškas“ užsienio jėgas bei opozicines grupes kurstant neramumus.

„Charlie Hebdo“ minėtas karikatūras išspausdino specialiame leidinyje, skirtame kruvino 2015 metų sausio 7-osios išpuolio žurnalo redakcijoje Paryžiuje metinėms. Broliai Saidas ir Cherifas Kouachi (Saidas ir Šerifas Kvaši), kurie teigė, kad „al Qaeda“ vardu keršijo už žurnalo sprendimą išspausdinti pranašo Muhammado (Muhamado) karikatūras, leidinio redakcijoje nužudė 12 žmonių.

„Aiškiai sakau, kad šias riaušes ir nesaugumo jausmą suorganizavo Amerika ir okupacinis... sionistų režimas (Izraelis), taip pat jų apmokami agentai, padedami kai kurių išdavikiškų iraniečių užsienyje“, – sakė aukščiausiasis lyderis.

Apie 22 metų M. Amini mirtį paskelbta rugsėjo 16-ąją, kelios dienos po to, kai liūdnai pagarsėjusi moralės policija sulaikė šią Irano kurdę už griežtų moterų aprangos taisyklių pažeidimą.

Pyktis dėl M. Amini mirties sukėlė Irane didžiausią per beveik trejus metus protestų bangą. Praėjusią naktį saugumo pajėgos Teherane išvaikė šimtus prestižinio universiteto studentų.

Savo pirmuosiuose viešuose komentaruose po M. Amini mirties 83 metų A. Khamenei pabrėžė, kad policija turi „stoti prieš nusikaltėlius“ ir kad jei „kas puola policiją, žmonės nesaugomi nuo nusikaltėlių, banditų ir vagių“.

„Jaunos moters mirtis sudaužė mums širdis, – sakė A. Khamenei. – Tačiau nenormalu, kad kai kurie žmonės be įrodymų ar tyrimų sukėlė pavojų gatvėse, degino Koraną, traukė hidžabus nuo prisidengusių moterų, padeginėjo mečetes ir automobilius“.

„Prašau, padėkite man“

Iranas kaltina išorės jėgas, ypač JAV ir jų sąjungininkus, kurstant protestus ir praėjusią savaitę paskelbė areštavęs devynis užsieniečius, įskaitant Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Nyderlandų ir Lenkijos piliečius.

30-metės italės Alessios Piperno (Alesijos Piperno) iš Romos tėvai sakė, kad kalbėjosi su ja trečiadienį, jos gimimo dieną, tada prarado ryšį su ja, o sekmadienį sulaukė skambučio.

„Jie mane suėmė. Esu kalėjime Teherane. Prašau, padėkite man“, – tėvams sakiusi A. Piperno. Jos žodžius citavo Romos dienraštis „Il Messaggero“.

Italijos užsienio reikalų ministerija kol kas nepateikė jokių komentarų dėl sulaikytos italės tapatybės.

Tuo tarpu Kanada pareiškė, kad įvedė naujas sankcijas Iranui dėl „šiurkščių žmogaus teisių pažeidimų“, ypač dėl „baisių Irano vadinamosios moralės policijos veiksmų“.

Iki šiol per demonstracijas dėl M. Amini mirties žuvo mažiausiai 92 protestuotojai, teigė Norvegijoje įsikūrusi nevyriausybinė organizacija „Irano žmogaus teisės“ (IHR), kuri, nepaisydama interneto ryšio sutrikimų ir socialinių tinklų „WhatsApp“, „Instagram“ bei kitų interneto paslaugų blokavimo, stengiasi įvertinti žuvusiųjų skaičių.

Organizacija „Amnesty International“ anksčiau teigė patvirtinusi, kad žuvo 53 žmonės, o pusiau oficiali Irano naujienų agentūra „Fars“ praėjusią savaitę pranešė, kad žuvo „apie 60“ žmonių.

Marivano mieste Kurdistano provincijoje sekmadienį mirė riaušių policijos vadas, pašautas per „riaušes“, pranešė valstybinė televizija. Nuo rugsėjo 16 dienos jau pranešta apie 12 saugumo pajėgų narių žūtį.

Penktadienį per susirėmimus Irano pietrytinėje Sistano ir Beludžistano provincijoje, kuri ribojasi su Afganistanu ir Pakistanu, žuvo dar 41 žmogus, anksčiau pranešė IHR, remdamasi vietos šaltiniais.

Šiuos protestus sukėlė kaltinimai, kad regiono policijos vadas išprievartavo paauglę iš beludžių sunitų mažumos, nurodė IHR.

„Jei galėsime pasiekti susitarimą, tai tikriausiai [būtų] geriausia dar prieinama priemonė Irano branduolinei programai suvaržyti. Nesu įsitikinęs, kad tai pasieksime“, – Aspeno saugumo forume sakė R. Moore'as.

„Nemanau, kad Irano aukščiausiasis lyderis nori sudaryti susitarimą. Iraniečiai taip pat nenorės nutraukti derybų, kad galėtų dar šiek tiek pabūti“, – sakė jis Kolorado valstijoje vykstančioje konferencijoje. R. Moore'o pasirodymas joje vadinamas jo pirma vieša kalba užsienyje.

2015 metų sutartimi buvo pažadėta sušvelninti sankcijas Iranui mainais į Teherano branduolinės programos suvaržymą ir garantijas, kad šiitiška respublika nesieks susikurti branduolinio arsenalo. Iranas savo ruožtu visuomet neigė norintis pasigaminti branduolinių ginklų.

2018 metais Jungtinės Valstijos, vadovaujamos tuomečio prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo), iš šios sutarties pasitraukė ir grąžino skaudžias sankcijas, todėl Teheranas liovėsi laikytis daugelio įsipareigojimų pagal šį paktą.

Iranas dalyvavo tiesioginėse derybose su sutartyje tebedalyvaujančiomis šalimis ir netiesioginėse derybose su JAV, per kurias buvo siekiama paktą atkurti. Vis dėlto nuo kovo šis procesas yra įstrigęs.

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) remia 2015 metų susitarimo, pasiekto valdant prezidentui Barackui Obamai (Barakui Obamai), gaivinimą. Tačiau netiesioginės derybos Vienoje įstrigo, iš dalies dėl JAV atsisakymo patenkinti Irano reikalavimą nebelaikyti jo įtakingos Revoliucinės gvardijos teroristine organizacija. Į „juodąjį“ sąrašą Revoliucinę gvardiją įtraukė D. Trumpas.

„Manau, kad susitarimas absoliučiai siūlomas... Europos galios ir čionykštė administracija dėl to kalba labai, labai aiškiai. Ir nemanau, kad kinai ir rusai šiuo klausimu jį blokuotų. Tačiau nemanau, kad iraniečiai jo nori“, – sakė R. Moore'as.

Susitarimo, oficialiai vadinamo Bendruoju visapusišku veiksmų planu (Joint Comprehensive Plan of Action, arba JCPOA), dalyvės taip pat buvo Didžioji Britanija, Kinija, Prancūzija, Vokietija ir Rusija.

A. Khamenei, šiitiškai klerikalinei valstybei vadovaujantis nuo 1989 metų, garsėja priešiškumu Jungtinėms Valstijoms. Tai buvo ir viena pagrindinių dešimtmečiu anksčiau įvykusios Islamo revoliucijos dogmų.

A. Khamenei nenoromis rėmė susitarimą pasiekusius derybininkus – tuomet prezidento poste dirbo reformų šalininkas Hassanas Rouhani (Hasanas Rouhanis) – bet D. Trumpo pasitraukimą ir sankcijų sugrąžinimą Irano griežtosios linijos šalininkai įvertino kaip JAV piktų kėslų patvirtinimą.

Tokį pareiškimą A. Khamenei padarė, jo griežtosios linijos protežė – išrinktajam prezidentui Ebrahimui Raisi (Ebrahimui Raisiui) – ruošiantis stoti prie šalies civilinės vyriausybės vairo, Vienoje stringant deryboms dėl branduolinio susitarimo atnaujinimo.

Nors E. Raisi pareiškė norįs sugrįžti prie šio istorinio pakto, apribojusio Irano branduolinę programą mainais į ekonominių sankcijų atšaukimą, aukščiausiasis lyderis savo komentarais, regis, paragino laikytis griežtesnės linijos.

Be to, panašu, kad jis laiko kadenciją baigiančio prezidento Hassano Rouhani (Hasano Rouhanio) aštuonerius metus dirbusią vyriausybę naivia dėl jos požiūrio 2015 metais sudarant minėtą susitarimą.

Bendruoju visapusišku veiksmų planu (Joint Comprehensive Plan of Action, JCPOA) vadinamas susitarimas pakibo ant plauko, kai 2018 metais iš jo pasitraukė tuometinis JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas).

„Ateities kartos turėtų pasinaudoti jūsų patirtimi. Čia įgyta patirtis yra nepasitikėjimas Vakarais, – valstybinės televizijos eteryje sakė A. Khamenei. – Dirbant šiai vyriausybei paaiškėjo, kad pasitikėjimas Vakarais neveikia.“

Jis pridūrė: „Vakariečiai mums nepadeda, jie mums smogia visur, kur tik gali.“

Iranas ir galingosios šalys pastaruoju metu derėjosi Vienoje dėl galimybės Jungtinėms Valstijoms grįžti į šią istorinę branduolinę sutartį.

Ateities derybos

Pasak A. Khamenei, Vašingtonas prieš pasirašant atnaujintą sutartį reikalauja į jį įtraukti „sakinį... kad tam tikri klausimai būtų aptariami ateityje“, o kitu atveju grasina „neturėti jokio susitarimo“.

„Šiuo sakiniu jie ateityje nori pateisinti savo kišimąsi pačiu susitarimu į raketinius ir regioninius klausimus“, – cituojamas aukščiausiasis lyderis savo oficialiame tinklapyje.

Vienas labiausiai D. Trumpo kritikuotas 2015 metų pakto aspektų buvo tai, kad šiuo dokumentu neribojama Irano balistinių raketų programa ar Teherano numanomas kišimasis į regiono reikalus.

Tačiau Teheranas visuomet atmesdavo galimybę įtraukti nebranduolinius klausimus į susitarimą.

A. Khamenei taip pat kritikavo JAV dėl atsisakymo „garantuoti, kad jos ateityje nepažeis susitarimo“ vienašališku pasitraukimu, kaip 2018 metais padarė D. Trumpas.

„Kai tik atidėdavote susitarimų su Vakarais klausimus ar derybas su Vakarais ir Amerika ir panašiai, įstrigdavote ir negalėdavote judėti į priekį“, – H. Rouhani vyriausybės nariams sakė aukščiausiasis lyderis A. Khamenei.

„Nes jie nepadeda – juk jie yra priešai“, – pridūrė jis.

D. Trumpo įpėdinis Joe Bidenas (Džo Baidenas) leido suprasti esantis pasirengęs grįžti į branduolinį susitarimą. Dabartinė JAV administracija su Iranu pradėjo netiesiogines derybas, vedamas lygiagrečiai su formaliu dialogu su likusiomis JCPOA šalimis – Britanija, Kinija, Prancūzija, Vokietija ir Rusija.

Irano vyriausiasis derybininkas Abbasas Araghchi (Abasas Aragčis) šį mėnesį pareiškė, kad derybos turi „palaukti, kol turėsime naują administraciją“, nes Teherane „šiuo metu yra pereinamasis laikotarpis“.

Šeštasis derybų ratas baigėsi birželio 20 dieną, o dėl kito raundo dar nesutarta.

Nuo 2013 metų pareigas einantis H. Rouhani ruošiasi palikti savo postą, kuriame išdirbo maksimalias dvi kadencijas iš eilės. Jis ne kartą žadėjo prieš užbaigdamas darbą užsitikrinti sankcijų sušvelninimą.

Vis tik anksčiau liepą prezidentas išreiškė viltį, kad jo įpėdinis sugebės susitarti dėl sankcijų panaikinimo, pabrėždamas, kad kadenciją baigianti vyriausybė pasiruošusi užbaigti savo pradėtus darbus.

Atsakydamas į praėjusią savaitę įvykdytą Irano aukšto rango branduolinės energetikos mokslininko nužudymą, dėl kurio Iranas kaltina Izraelį, šalies parlamentas antradienį patvirtino įstatymo projektą. Jį palankiai vertino didžioji dauguma įstatymų leidėjų.

Įstatymą patvirtino Sergėtojų taryba, kurio funkcija – užtikrinti, kad įstatymai neprieštarautų šiitiškojo islamo įstatymams ir Irano konstitucijai. Vis dėlto, dvasinio lyderio ajatolos Ali Khamenei, kuris tars paskutinį žodį, pozicija kol kas nėra aiški.

„Šiandien parlamento pirmininkas oficialiai kreipėsi į prezidentą, kad šis pasirašytų naująjį įstatymą“, – pranešė pusiau oficiali naujienų agentūra „Fars“.

Pagal naująjį įstatymą Teheranas Europos valstybėms, su kuriomis yra pasirašęs susitarimą, duotų du mėnesius, kad šios sušvelnintų Irano naftos ir finansų sektorius liečiančias sankcijas, įvestas po to, kai iš susitarimo 2018 m. pasitraukė Vašingtonas.

Reaguodamas į JAV prezidento Donaldo Trumpo „maksimalaus spaudimo“ politiką, Iranas po truputį nustojo laikytis susitarime įtvirtintų įsipareigojimų.

Pagal naująjį įstatymą Irano valdžia turėtų atnaujinti urano sodrinimą iki 20 proc. ir įdiegti pažangias centrifūgas Natanzo ir Fordovo branduoliniuose kompleksuose.

Dėl kraštutinių pažiūrų parlamentarų patvirtinto įstatymo, jei šis įsigalios, išrinktajam JAV prezidentui Joe Bidenui būtų sunkiau vėl iš naujo prisijungti prie susitarimo su Teheranu.

J. Bidenas teigė žadantis sugrįžti prie susitarimo ir atšaukti sankcijas, jei Teheranas vėl laikysis susitarime įtvirtintų apribojimų.

ES vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepas Borrellis (Žosepas Borelis) paskelbė pareiškimą socialiniame tinkle „Twitter“ po to, kai A. Khamenei komentarai išprovokavo piktą Izraelio ministro pirmininko Benjamino Netanyahu (Benjamino Netanjahaus) atsaką.

„Griežčiausiai smerkiu Irano aukščiausiojo lyderio @khamenei_ir raginimą kovoti su Izraeliu“, –
pažymėdamas Irano lyderį tviterio komentare rašė J. Borrellis.

„Tai yra grasinimas tarptautinei taikai ir saugumui. Izraelio saugumas yra nepaprastai svarbus, ir
Europos Sąjunga stos į jo pusę,“ – pareiškė jis.

J. Borrellis taip atsakė į trečiadienį tviteryje pasirodžiusius A. Khamenei komentarus persų, anglų ir arabų kalbomis.

„Sunaikinti sionistinį režimą nereiškia sunaikinti žydus. Mes nesame nusistatę prieš žydus“, – rašė A. Khamenei aiškindamas, kad nori „pašalinti banditus, tokius kaip B. Netanyahu“.

„Tai reiškia „sunaikinti Izraelį“, – teigė jis.

Netrukus po to A. Khamenei pridūrė: „Mes palaikysime ir padėsime kiekvienai tautai ar grupei
žmonių visame pasaulyje, kurie priešinasi ir kovoja prieš sionistinį režimą, ir mes nedvejodami tai
sakome.“

A. Khamenei komentarą pasmerkė ir JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo (Maikas
Pompėjas, taip pat jis sulaukė atsako iš Izraelio ministro pirmininko B. Netanyahu.

„Jis [A. Khamenei] turėtų žinoti, kad bet kuris režimas, grasinantis Izraeliui sunaikinimu, pateks į
tokį patį pavojų“, – oficialioje tviterio paskyroje hebrajų kalba parašė B. Netanyahu.

„Aukščiausiojo lyderio kalbos ceremonija, rengiama kasmet šventajame Imamo Rezos mauzoliejuje,.. šiais metais neįvyks“, o A. Khamenei nevyks į Mašhado miestą, sakoma pranešime.

„Vadinamasis aukščiausiasis Irano lyderis pastaruoju metu nebuvo toks jau aukščiausiasis, jis pasakė kelis bjaurius dalykus apie Jungtines Valstijas ir Europą“, – A. Khamenei penktadienio pasisakymus tviteryje pakomentavo D. Trumpas.

Pasak D. Trumpo, įnirtinga A. Khamenei kalba, kurioje jis užsipuolė „baisias“ Jungtines Valstijas ir išvadino Didžiąją Britaniją, Prancūziją ir Vokietiją „Amerikos parankiniais“, buvo klaida.

„Jų ekonomika žlunga, o jų žmonės kenčia. Jis turėtų būti labai atsargus su savo žodžiais!“ – rašė D. Trumpas.

„Praėjusią naktį buvo skeltas antausis“, – sakė ajatola Ali Khamenei (Ali Chamenėjus) kalboje, kurią tiesiogiai transliavo valstybinė televizija.

Anksčiau jis buvo pažadėjęs „skaudų kerštą“ už praėjusios savaitės amerikiečių drono smūgį netoli Bagdado tarptautinio oro uosto, per kurį žuvo vienas įtakingiausių Irano karinių vadų Qasemas Soleimani (Kasemas Soleimanis).

Irano prezidentas: mes neatsitraukiame susidūrę su Amerika

Irano prezidentas Hassanas Rouhani (Hasanas Rouhanis) trečiadienį pareiškė, kad šiitiškos respublikos atsakas į JAV smūgį, per kurį buvo nukautas jo generolas, rodo, kad „mes neatsitraukiame susidūrę su Amerika“.

„Jeigu Amerika įvykdė nusikaltimą... ji turi žinoti, kad sulauks ryžtingo atsako“, – kalbėdamas per televiziją sakė H. Rouhani.

„Jeigu jie yra išmintingi, šiuo etapu daugiau veiksmų nesiims“, – pareiškė jis.

Tačiau H. Rouhani perpsėjo, kad vien Irano ginkluotųjų pajėgų atsako į bet kokius kitus Jungtinių Valstijų veiksmus nepakaks.

„Mano nuomone, Amerika privalo sulaukti pagrindinio atsako iš regiono šalių“, – sakė jis.

Prezidentas pakartojo po generolo nužudymo ne kartą Irano pareigūnų kartotą grasinimą išstumti JAV pajėgas iš regiono.

„Mūsų brangiam Soleimani jie nukirto ranką. Kerštas už jį būtų nukirsti Amerikai [įkeltą] koją šiame regione“, – sakė H. Rouhani.

„Jeigu Amerikos koja bus nukirsta ir bus visiškai nukirsta jos agresijos ranka, toks bus tikras ir galutinis regiono šalių atsakas Amerikai“, – pridūrė jis.

Pasmerkė NATO vadovas

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas trečiadienį pasmerkė Irano atakas raketomis prieš irakiečių bazes, kur dislokuota JAV ir jų sąjungininkų karių.

Naktį iš antradienio į trečiadienį Irano revoliucinės gvardija smogė raketomis dviem irakiečių bazėms, kur dislokuotos JAV vadovaujamos koalicijos pajėgos, padedančios kovoti su džihadistų judėjimu „Islamo valstybė“ (IS). Teheranas pavadino šias atakas atsaku į praėjusią savaitę amerikiečių įvykdytą operaciją, per kurią Irake buvo nukautas Irano Kudso (Jeruzalės) specialiųjų pajėgų vadas Qasemas Soleimani (Kasemas Soleimanis).

„Smerkiu Irano raketų išpuolius prieš JAV ir koalicijos pajėgas Irake“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė J. Stoltenbergas.

„NATO ragina Iraną susilaikyti nuo tolesnio smurto. Sąjungininkai ir toliau rengia konsultacijas, taip pat lieka įsipareigoję vykdyti mūsų mokymo misiją Irake“, – pridūrė Aljanso vadovas.

Anksčiau jis pareiškė, kad 500 karių turintis NATO kontingentas įšaldė savo mokymo misijas Irake, siekdama užtikrinti savo pajėgų saugumą. J. Stoltenbergas teigė, kad misija bus atnaujinta pagerėjus saugumo padėčiai.

Išvakarėse Aljansas paskelbė apie planus saugumo sumetimais laikinai išvesti iš Irako dalį savo kontingento.

Vienas NATO pareigūnas sakė, kad per Irano raketų smūgius Aljanso mokymo misijoje Irake dalyvaujantys kariai nenukentėjo.

JAV ir jų sąjungininkių pajėgos Irake nerimavo, kad po Q. Soleimani nužudymo jos gali tapti Irano arba jo palaikomų irakiečių sukarintų grupių atsakomųjų smūgių taikiniais. Kai kurios valstybės, dalyvaujančios NATO misijoje Irake, nurodė išvesiančios savo karius iš tos šalies.

Ragina siekti dialogo atnaujinimo

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) pareiškė, jog Bendrija deda pastangas, kad Artimųjų Rytų regione būtų užmegztas politinis dialogas.  

„Ginklų panaudojimą turi pakeisti dialogas. Privalome padaryti viską, kad diskusijos būtų atnaujintos“, – sakė U. von der Leyen trečiadienį per spaudos konferenciją Briuselyje, surengtą Europos Komisijai susirinkus į posėdį aptarti įvykius Irane, Irake, Libijoje ir visame Artimųjų Rytų regione.

Europos Komisijos vadovė sakė, kad Bendrija palaiko patikimus ryšius su daugeliu partnerių regione ir už jo ribų, ir tai gali padėti sustabdyti įtampos eskalaciją. 

ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) trečiadienį informavo Europos Komisijos narius apie naujausius įvykius, su jais susijusius kontaktus ir žingsnius, kurių imtasi.   

U. von der Leyen taip pat akcentavo būtinybę išsaugoti 2015 metais pasirašytą tarptautinį susitarimą dėl Irano branduolinės programos.

Branduolinė sutartis, oficialiai vadinama Bendruoju išsamių veiksmų planu (Joint Comprehensive Action Plan, JCPOA), 2018 metų gegužę pakibo ant plauko, kai Jungtinės Valstijos paskelbė apie savo pasitraukimą ir sugrąžino Iranui sankcijas.

Po įtakingo iraniečių generolo žūties per JAV antskrydį Bagdade Teheranas sekmadienį paskelbė, kad jis nebesilaikys pagal šią sutartį prisiimtų įsipareigojimų.