„Aš vis dėlto žvelgčiau į akcizų nustatymą būtent šioms prekių grupėms ne kaip į biudžeto pajamų šaltinį. Taip, tai, be jokios abejonės, yra tam tikras biudžeto pajamų šaltinis. Vis dėlto šiais akcizais siekiama reguliuoti alkoholio vartojimą ir skatinti tą gyvenimo būdą, kuris yra siektinas“, – žurnalistams Anykščiuose ketvirtadienį sakė G. Nausėda.

Šalies vadovas pažymėjo, kad akcizai Lietuvoje nėra tokie dideli, kaip kitose Europos Sąjungos šalyse.

„Palyginimui galiu pasakyti, kad, pavyzdžiui, Australijoje cigarečių pakelis kainuoja 35 eurai. Mūsų akcizai tikrai nėra tokie dideli, kaip daugelyje kitų Europos Sąjungos valstybių“, – sakė G. Nausėda.

„Kas taip pat yra pozityvu, kad pagaliau galime planuoti šiek tiek toliau į priekį. Tie trejų metų planai leidžia prisitaikyti tiek vartotojui, tiek alkoholio ir tabako pramonės atstovams“, – pridūrė šalies vadovas. 

G. Nausėda pripažino, kad augant alkoholio ir tabako akcizams didėja paskatos ir kontrabandai. Tačiau, pasak šalies vadovo, jos galimybę sumažintų būtent pasienio kontrolės punktų su Baltarusija uždarymas.

Finansų ministerija trečiadienį pateikė Akcizų įstatyme siūlomą įtvirtinti trejų metų akcizų didinimo planą. Jį tikimasi priimti Seimo pavasario sesijoje.

Pasak finansų ministrės Gintarės Skaistės, akcizus siūloma didinti siekiant, kad nedidėtų šių prekių įperkamumas bei vartojimas, taip pat nemažėtų akcizų dalis augančiose jų kainose bei valstybės biudžete.

Skaičiuojama, jog padidinus akcizus biudžeto pajamos per trejus metus išaugų 126,7 mln. eurų.

Ministerija trečiadienį pateikė Akcizų įstatyme siūlomą įtvirtinti trejų metų akcizų didinimo planą. Jį tikimasi priimti Seimo pavasario sesijoje.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad akcizus siūloma didinti siekiant, kad nedidėtų šių prekių įperkamumas bei vartojimas, taip pat nemažėtų akcizų dalis augančiose jų kainose. Be to, pasak jos, planas suderintas su kaimyninių šalių – Latvijos, Estijos, Lenkijos – akcizų politika, todėl ji teigė mananti, kad iki šiol pirkti pigesnių produktų į šias šalis važiavę žmonės ir toliau tai darys – esminių pasikeitimų neturėtų būti.

„Augant atlyginimams ir augant kainoms, matyt, akcizo dalis kainoje tampa santykinai mažesnė. Todėl norint užtikrinti, kad santykinė akcizų pajamų dalis valstybės biudžeto pajamų struktūroje nemažėtų, reikalingas kasmetinis jų didinimo planas. Taip užtikrinama, kad įperkamumas stipriai neaugtų ir vartojimas taip pat būtų linkęs mažėti arba išliktų stabilus“, – žurnalistams trečiadienį sakė G. Skaistė.

„Prisidedama ir prie sveikatos tikslų įgyvendinimo. Tai reiškia, kad įperkamumui augant mažiau, vartojimas taip pat būtų šiek tiek apribotas“, – pridūrė ji.

G. Skaistės teigimu, pastaraisiais metais augant vidutiniam darbo užmokesčiui gyventojai gali įsigyti daugiau alkoholio ir tabako gaminių. Anot ministrės, alkoholio vartojimas pastaraisiais metais mažėjo nežymiai, o tabako – tiek cigarečių, tiek kaitinamojo tabako – augo.   

Taip užtikrinama, kad įperkamumas stipriai neaugtų ir vartojimas taip pat būtų linkęs mažėti arba išliktų stabilus.

 

Skaičiuojama, jog padidinus akcizus biudžeto pajamos per trejus metus išaugų 126,7 mln. eurų: 2025 metais – 39,4 mln. eurų, 2026 metais – 42,1 mln. eurų, 2027 metais –  45,2 mln. eurų.

G. Skaistė teigė, jog iš šių pajamų nebus siūloma panaudoti konkrečiam tikslui.

„Bendroje valstybės pajamų struktūroje (didesni akcizai – BNS) neužtikrins didesnės procentinės dalies, tačiau palaikys tą patį dydį. Jeigu tokio sprendimo nebūtų, 2025 metais, matyt, būtų surinkta apie 50 mln. eurų mažiau“, – teigė ministrė.

„Šios lėšos bus naudojamos bendroms valstybėms biudžeto reikmėms, valstybės paslaugoms finansuoti ir kitiems dalykams“, – pridūrė ji.

Anot G. Skaistės, siūlomas akcizų didinimo planas derintas su kaimyninių šalių – Latvijos, Estijos, Lenkijos – akcizų politika.

„Visos kaimyninės šalys – tiek Estija, tiek Latvija, tiek Lenkija – planuoja akcizų didinimą, išlaikomas panašus augimo tempas, kaip ir Lietuvoje, todėl, matyt, struktūrinių pokyčių, kurių nebuvo iki šiol, neturėtų nutikti“, – teigė ministrė.

„Turbūt tie žmonės, kurie iki šiol važiuodavo (į kaimynines šalis pirkti – BNS) matydami ekonominę prasmę, matyt, ir toliau važiuos. Tačiau vertinant pokyčius, ką darome mes ir ką daro lenkai, neturėtų iššaukti esminių pasikeitimų žmonių sprendimų priėmimo logikoje“, – kalbėjo G. Skaistė. 

Stiprieji gėrimai kitąmet brangų 26 centais, alus – 3 centais, tabakas – 21 centu

Etilo alkoholiui akcizas 2025 metais didėtų 5 proc. iki 2590 eurų už gryno etilo alkoholio hektolitrą, 2026 metais – iki 2720 eurų, o 2027 metais – iki 2856 eurų. Dabar jis yra 2467 eurai.

Vynui, kitiems fermentuotiems iki 8,5 proc. stiprumo gėrimams akcizas artimiausius trejus metus augtų 9,8–10,1 proc. Panašiai – 10–10,2 proc. – didėtų ir vyno bei kitų fermentuotų virš 8,5 proc. stiprumo gėrimų akcizai.

Alaus akcizas nuo kitų metų didėtų 10 proc. iki 10,41 euro už produkto hektolitrą, 2026 metais – iki 11,45 euro, o 2027 metais – iki 12,6 euro (šiuo metu – 9,46 euro). Dėl to 0,5 litras alaus kitais metais pabrangtų vidutiniškai 3 centais.

Tuo metu cigarečių akcizas nuo 2025 metų būtų ne mažesnis kaip 147,7 euro už 1000 cigarečių (šiuo metu – 138 eurai), nuo 2026-ųjų – 158 eurai, o nuo 2027-ųjų – 169,1 euro.

Dėl to 20 cigarečių pakelis kitąmet brangtų 0,21 euro.

Akcizai kaitinamajam tabakui ir alternatyviems gaminiams augtų 10,9–11 proc., po 7,8 proc. didėtų akcizų tarifai rūkomajam ir neapdorotam tabakui. Elektroninių cigarečių skysčio akcizai per artimiausius trejus metus augtų po 30,2–32 proc.

Seimui pritarus pakeitimams, jie įsigaliotų nuo 2025 metų sausio 1 dienos.

Už tokias Akcizų įstatymo pataisas balsavo šeši komiteto nariai, susilaikė keturi opozicijos parlamentarai. 

Alkoholio akcizas didės 10,5 proc. – nuo 1,832 tūkst. eurų iki 2,025 tūkst. eurų už hektolitrą. Dėl to pusė litro stipraus gėrimo vidutiniškai pabrangs apie 0,45 euro. 

Finansų ministerija planuoja, kad padidinus akcizą, valstybė papildomai gaus apie 10 mln. eurų.

Premjeras problemos nemato

Gegužės pabaigoje Seime per vykusią Vyriausybės valandą parlamentarė Aušrinė Armonaitė kolegoms ir tribūnoje stovinčiam premjerui Sauliui Skerneliui replikavo, kad tikriausiai pamirštos kai kurios Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos.

"Kai kurie pamiršo, kad dar ne visi draudimai įsigaliojo. Kitais metais įsigalios draudimas prekiauti alkoholiniais gėrimais lauko kavinėse ir tai tikrai bus didelis peilis sezoninėms kavinėms Vilniaus, Kauno senamiesčiuose, Palangoje ir kitur", – kalbėjo A.Armonaitė.

Pagal įstatymą numatoma, kad nuo kitų metų nestacionarioms kavinėms miestuose ir paplūdimiuose, taip pat nutolusioms daugiau kaip 40 m nuo stacionarių, nebus galima išduoti sezoninių licencijų prekiauti alkoholiu. Kitaip sakant, bus panaikinta galimybė prekiauti nestacionariose viešojo maitinimo vietose alkoholiniais gėrimais, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 22 proc., ir parduoti natūraliai fermentuotus alkoholinius gėrimus mugėse, masiniuose renginiuose ir parodose. Naujoji tvarka nepalies tik stacionarių užeigų savininkų.

Už Alkoholio kontrolės įstatymo nesilaikymą barų savininkams grės administracinė atsakomybė – bauda nuo 144 iki 579 eurų. Pažeidimą padarius pakartotinai – bauda nuo 579 iki 1 448 eurų.

Atsakydamas į repliką, S.Skvernelis teigė esąs linkęs šiuo klausimu diskutuoti, mat jau ir dabartinės alkoholio kontrolės priemonės duoda rezultatų. "Išties, mes vertiname, atliekame nuolatinį monitoringą dėl tų priemonių, kurios įvestos. Jos duoda akivaizdžių rezultatų, kalbant ir apie alkoholio vartojimo sumažėjimą, apie alkoholio sukeliamų problemų sveikatos srityje, ligos, alkoholio sukeltos psichozės, savižudybių mažėjimą ir panašiai", – kalbėjo premjeras.

"Paminėjote Palangą. Tai galbūt labiau susiję su paplūdimiais. Aš laikyčiausi pozicijos, kad ne vieta ten. Yra kavinių, kurios, perėjus kopas, veikia. Kalbant apie senamiesčius, tiek Vilniaus, tiek Kauno, aš būčiau linkęs diskutuoti ir labai aiškiai įvertinti, – dviprasmiškai kalbėjo S.Skvernelis, taip ir neatskleidęs, ar bus bandoma peržiūrėti įstatymą. Tiesa, jis pridūrė, kad "bus kalbama apie priemonių adekvatumą ir pagrįstumą". – Matyt, reikia kalbėtis ir su tuo smulkiuoju verslu, kuriam kyla toks reguliavimas".

Tad gali būti, kad ši vasara bus paskutinė, kai legaliai galėsite pasimėgauti alumi ar vyno taure paplūdimio kavinėje. Vėliau jau teks tą daryti tik pasislėpus.

Bijo liesti

Evalda Šiškauskienė, Viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė, dienraščiui pasakojo, kad ši problema ne kartą ir ne du aptarta su Seimo politikais, tačiau aiškesnės pozicijos taip ir neišgirsta. Pašnekovė prisipažino, jog kalbėta ir su pagrindiniu kovotoju prieš alkoholį, sveikatos apsaugos ministru Aurelijumi Veryga.

"Ką ministras žadėjo? Žadėjo pasitarti su frakcijos atstovais. Po mėnesio susitikome – sako, bijantys liesti įstatymą, kad svarstant neiškiltų daugiau klausimų – dėl reklamos ar panašiai. Jie nenori judinti įstatymo", – pasakojo E.Šiškauskienė.

Asociacijos prezidentės teigimu, įstatymas veikia jau metus, todėl išryškėjo jame esančios nelogiškos nuostatos. Bene labiausiai, anot pašnekovės, pataisos smogs nestacionarioms lauko kavinėms: "Gražiausios kavinės lauke užsidarys. Svarbiausia tikslas – noras mažinti alkoholio vartojimą – nebus pasiektas. Mat lauko kavinės, kurios turi terasas, galės išsiplėsti ir prekiauti stipriu alkoholiu. Sakykime, Vilniuje, Vokiečių gatvėje, panaikinus nestacionarias kavines, stacionarios kavinės gali išsiplėsti ir prekiauti alkoholiu. Mat įstatyme pasakyta, kad jei nestacionari kavinė nutolusi nuo stacionarios daugiau nei per 40 m, ji nebeteks teisės prekiauti alkoholiu."

"Faktiškai tai konkurencijos varžymas. Kalba eina ne tik apie nestacionarias lauko kavines, bet ir tas, kurios vasaros sezonais laimi savivaldybių konkursus – jose, uždraudus alkoholį, prekyba taps nepelninga", – įsitikinusi E.Šiškauskienė.

Pašnekovės teigimu, alkoholio uždraudimas nestacionariose kavinėse – ne vienintelis absurdas Alkoholio kontrolės įstatyme. "Įsivaizduokime situaciją restorane po 20 valandos, kai parduotuvėse alkoholis neparduodamas. Kelių žmonių kompanija užsisako 200 eurų kainuojantį butelį šampano. Jiems atneša jau išpilstytą į taures, nes taip reglamentuoja įstatymas. Jei kompanija būtų užsieniečiai, tai galima įsivaizduoti jų veidų išraišką", – dar vienu įstatymo reikalavimu piktinasi E.Šiškauskienė.

Beje, priimant draudimą nebeleisti prekiauti alkoholiu nestacionariose kavinėse, apskaičiuota, kad neliks maždaug 200 laikinų prekybos licencijų svaigiaisiais gėrimais.

Gali būti, kad ši vasara bus paskutinė, kai legaliai galėsite pasimėgauti alumi ar vyno taure paplūdimio kavinėje.

Žingsnis atgal

Saulius Galadauskas, Lietuvos aludarių gildijos prezidentas, dienraščiui teigė, kad draudimas prekiauti alkoholiu nestacionariose kavinėse nelogiškas ir nesuvokiamas sveiku protu: "Tai grįžimas atgal keliais dešimtmečiais. Jau buvome pamiršę, kai vandenyje buvo šaldomi alaus buteliai – upėse, ežeruose, pajūryje. Suprantu, kad išgėrus nesaugu maudytis, tačiau nesaugu ir tada, kai pakrantėse butelių prismaigstyta. Skatinkime kultūringą vartojimą. Užsieniečiai mūsų nesupras – nevažiuos, jei negalima kultūringai kavinėje atsisėdus bokalo alaus išgerti."

Pašnekovui draudimas keistas ir dėl kitos aplinkybės. Antai parduotuvėje puslitris alaus kainuoja vidutiniškai eurą, lauko kavinėje – tris, o būna ir keturis: "Ar lietuvio kišenė leis pasigerti? Atrodo, kad norima grįžti į sovietinius laikus."

S.Galadauskas antrina E.Šiškauskienei, kad nestacionarioms lauko kavinėms gresia bankrotas, kadangi jų pelnas pagrįstas prekyba alumi ir lengvaisiais alkoholiniais gėrimais. Tačiau yra ir kita medalio pusė – ar neatsitiks taip, kad šiltuoju metų laiku pastebimai sumažės turistų: "Vilniaus Rotušės aikštėje turistai negalės alaus atsigerti. Nusispjaus ir daugiau nebevažiuos."

Kad Lietuvos politikai žymiai perlenkė lazdą drausdami alkoholio vartojimą, rodo tarp Estijos ir Latvijos kilęs alkoholio karas. Kadangi Latvijoje alkoholis buvo pigesnis negu Estijoje, pastarosios gyventojai jį pirkdavo pas kaimynus. Latviams padidinus akcizą, kainos veik susilygino. Tačiau tik kuriam laikui – Estija akcizus taip pat padidino. Ir alkoholio turizmas vėl atgijo. Tad Estijos politikai be didesnių diskusijų akcizą sumažino net 25 proc.

Latvijos žurnalistų teigimu, vietos politikams toks kaimynų poelgis sukėlė tikrą šoką, mat sprendimas buvo greitas ir netikėtas. Todėl Latvijos parlamente jau užregistruotas įstatymo projektas, kuriuo, užuot nuo liepos mėnesio didinus akcizą alkoholiui, rengiamasi jį mažinti mažiausia 15 proc. Įstatymą numatoma priimti skubiai sušauktame Seimo neeiliniame posėdyje skubos tvarka.

"Latvijos ir Estijos pavyzdys rodo, kad akcizų kėlimas valstybei nėra naudingas, jei pas kaimynus ta pati prekė yra pigesnė – verslas netenka dalies pelno, pelno netenka ir valstybės biudžetas. Lietuvoje praėjusiais metais alaus gamyba, palyginti su 2017 m., sumažėjo 8,5 proc. Tačiau alaus mažiau neišgeriama – pigesnio atsivežama iš Lenkijos ir Latvijos", – sakė S.Galadauskas.

Vyriausybė anksčiau gyrėsi, kad ir padidinus akcizą alkoholiniams gėrimams, nors jų neva išgeriama mažiau, surenkama daugiau akcizo mokesčių. Tačiau nutylėjo kitą faktą – kiek netenkama PVM. O jis santykinai didesnis už akcizo mokestį.

Įregistravo pataisą

Seimo narė konservatorė Monika Navickienė įregistravo Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas ir siūlo, kad jos įsigaliotų nuo kitų metų pradžios. Politikė siūlo neįvesti perteklinių draudimų sąmoningai alkoholį vartojantiems Lietuvos piliečiams ir neuždrausti įsigyti natūralios fermentacijos alkoholinių gėrimų mugėse, masiniuose renginiuose, parodose ir lauko kavinėse, neriboti tokių gėrimų stiprumo.

Be to, politikė siūlo nestacionariose viešojo maitinimo vietose savivaldybės tarybos nustatyto kurortinio, poilsio ir turizmo sezono laikotarpiu leisti prekiauti alkoholiniais gėrimais, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 22 proc.

"Politikės siūlymai yra racionalūs. Tiesa, galima svarstyti, kokio stiprumo gėrimus galima leisti pardavinėti. Jei Seime dėl to kiltų diskusijų, manau, galima nusileisti iki 15 proc. Na, vyrai karštą dieną gal norės atsigaivinti alumi, moterys pageidaus baltojo vyno", – dienraščiui sakė S.Galadauskas.

Akcizų įstatymo pataisos buvo priimtos 61 parlamentarui balsavus už. 8 Seimo nariai prieštaravo pataisų priėmimui.

Seimas vėl rinksis penktadienį, kai vyks antrasis akcizų įstatymo pataisos svarstymas. Tikėtina, kad parlamentarai priims pataisas ir akcizas stipriajam alkoholiui Latvijoje 15 proc. mažės jau nuo liepos.

Tokio skubaus akcizo mažinimo Latvija ėmėsi po to, kai Estija netikėtai paskelbė nuo liepos 1 d. ketvirtadaliu mažinsianti akcizą alkoholiui. Premjeras K. Karinis pavadino tokį Talino sprendimą „akcizų karu“ ir patikino, kad Latvija neturi kito pasirinkimo, kaip tik daryti tą patį.

Tuo tarpu Estijos premjeras Juris Ratas pabrėžė, kad jo šalis nesivels į šias „akcizų lenktynes“ ir toliau nemažins akcizo alkoholiui.

„Estija nesivels į šias lenktynes dėl alkoholio akcizo mažinimo“, – Estijos visuomeniniam transliuotojui ERR sakė J. Ratas.

„Aišku, tai nėra labai kažkoks didelis drastiškas didinimas, kad reikšmingai pakeistų situaciją. Akcizo didinimas turi ir dar vieną tikslą - jau tokį labai minimalų, kurį valstybė visada turėtų sau keltis, tai yra tai, kad tas akcizo augimas bent minimaliai pralenktų pajamų augimą. Neužmirškime, kad gyventojų pajamos auga. Jeigu kaina išlieka lygiai tokia pati, reiškia, nedidinant akcizo įperkamumas didėja, kaip daug metų Lietuvoje buvo. Iš esmės mes tik bandome kompensuoti ir amortizuoti tai, kas anksčiau buvo nedaryta“, - Eltai sakė A. Veryga.

Į klausimą, ar yra planų ateityje dar padidinti akcizą alkoholiui, ministras sakė, kad šiandien nekalbama apie kažkokius planus, tačiau tai - ateities klausimas.

Neužmirškime, kad gyventojų pajamos auga. Jeigu kaina išlieka lygiai tokia pati, reiškia, nedidinant akcizo įperkamumas didėja, kaip daug metų Lietuvoje buvo.

„Aš manau, kad valstybė neišvengiamai grįš prie šito klausimo. Kaip ir sakiau, mes jį turime didinti bent jau tiek, kad įperkamumas neaugtų augant pajamoms. Tas tikrai bus, bet kiek, kada - tikrai ne šiandienos klausimas“, - sakė A. Veryga.

Kovo 1 d. įsigalios Seimo pernai priimtos Akcizų įstatymo pataisos, numatančios, kad etilo alkoholiui taikomas 1 832 eurų už gryno etilo alkoholio hektolitrą akcizų tarifas.

Skaičiuojama, kad, padidinus akcizų tarifą etilo alkoholiui, 0,5 litro stipraus alkoholinio gėrimo vidutiniškai galėtų pabrangti apie 0,39 euro.

Tikimasi, kad dėl padidinto akcizų tarifo etilo alkoholiui valstybės biudžetas šiais metais papildomai gaus apie 5 mln. eurų pajamų.

Akcizų tarifai etilo alkoholiui ir alkoholiniams gėrimams buvo didinami kasmet ketverius metus iš eilės, t. y. 2014-2017 m. Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, per ketverius metus vyno ir kitų fermentuotų gėrimų rinka susitraukė apie 30 proc., tarpinių produktų - 68 proc., alaus - 17 proc., etilo alkoholio - tik 4 proc.

Pernai gruodžio 11 d. už Akcizų įstatymo pataisas balsavo 92 Seimo nariai, 5 buvo prieš, 16 parlamentarų susilaikė.

Šiuo metu etilo alkoholiui yra taikomas 1 665,04 euro už produkto hektolitrą akcizų tarifas.

Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Valdas Sutkus įsitikinęs, kad akcizų tarifų didinimas siekiant mažinti alkoholinių gėrimų vartojimą, jau tampa nebetinkama priemonė tokioms mažoms šalims kaip Lietuva, kurios gyventojai gali lengvai įsigyti šių prekių pigiau užsienyje.

„Mes esame darę nuomonės apklausas ir tyrimus apie alkoholio suvartojimą. Akivaizdžiai matyti, kad kainų padidėjimas daro įtaką tam, kad žmonės daugiau perka alkoholio užsienio šalyse. Juolab kad Lietuva yra maža valstybė ir nėra jokių problemų ne tik pasienio gyventojams, bet ir Vidurio Lietuvos gyventojams nuvažiuoti į vieną ar kitą kaimyninę šalį ir ten apsipirkti“, - Eltai teigė V. Sutkus.

Pasak jo, alkoholiniai gėrimai nėra kasdienė prekė - esą lietuviai geria retai, bet daug, todėl jiems patogu nuvažiuoti į užsienio šalis, kur alkoholiniai gėrimai kainuoja mažiau, ir prisipirkti gėrimų ateičiai.

Mes esame darę nuomonės apklausas ir tyrimus apie alkoholio suvartojimą. Akivaizdžiai matyti, kad kainų padidėjimas daro įtaką tam, kad žmonės daugiau perka alkoholio užsienio šalyse.

„Paprastai tai (alkoholinių gėrimų vartojimas - ELTA) būna savaitgaliais, švenčių dienomis. Tada vartojama iš tikrųjų daug. Kaip ir rodo mūsų apklausos, apsipirkimai užsienio šalyse irgi vyksta periodiškai, bet perkama daug. Žmonės praktikuoja išvykas, o kai nuvažiuoja, prisikrauna į automobilį alkoholinių gėrimų ir kurį laiką, keletą savaitgalių, būna ramu. Tai nėra kasdienė prekė“, - sakė LVK prezidentas.

Kaip pažymi V. Sutkus, iš atliktų apklausų matyti, kad lietuviai yra linkę vartoti alkoholinius gėrimus namuose arba pas draugus - mažai geria viešose maitinimo įstaigose, restoranuose ar kavinėse. Dėl tokio vartojimo būdo, esą, taip pat patogu nuvykti atsivežti alkoholinių gėrimų ilgesniam laikui.

Tad, LVK prezidento teigimu, Lietuvoje alkoholio vartojimo mažinimui pasitelkta akcizų priemonė neveiksminga, nes, kai produktas pasidaro per brangus, mažų šalių gyventojams labiau apsimoka jo važiuoti nusipirkti į svečias šalis.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga kiek anksčiau teigė, kad šio projekto tikslas yra mažinti alkoholio prieinamumą ir vartojimą, o taikyti tokias priemones siūlo ir Pasaulio sveikatos organizacija.

Tikimasi, kad dėl padidinto akcizų tarifo etilo alkoholiui valstybės biudžetas 2019 m. papildomai gautų apie 5 mln. eurų pajamų.

„Tie pinigai būtų skiriami rezidentų atlyginimų didinimui ir kitoms sveikatos sistemai būtinoms išlaidoms“, - sakė A. Veryga.

Pasak ministro, stiprieji alkoholiniai gėrimai pagal parduodamą kiekį išlieka antri pagal populiarumą po alaus, todėl jų prieinamumo mažinimas yra labai svarbus.

„Taip pat, remiantis duomenimis apie alkoholinių gėrimų vartojimo pokyčius, didinant akcizų tarifus visoms alkoholinių gėrimų grupėms, etilo alkoholio rinka smuko mažiausiai. Įvertinus visa tai, padidinus akcizų tarifą etilo alkoholiui dėl išaugsiančio apmokestinimo skirtumo, lyginant su kitais alkoholiniais gėrimais, būtų dar daugiau prisidėta prie šio produkto prieinamumo mažinimo“, - kiek anksčiau teigė A. Veryga.

Skaičiuojama, kad, padidinus akcizų tarifą etilo alkoholiui, 0,5 litro stipraus alkoholinio gėrimo vidutiniškai galėtų pabrangti apie 0,39 euro.

Akcizų tarifai etilo alkoholiui ir alkoholiniams gėrimams buvo didinami kasmet ketverius metus iš eilės nuo 2014 m. Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, per ketverius metus vyno ir kitų fermentuotų gėrimų rinka susitraukė apie 30 proc., tarpinių produktų - 68 proc., alaus - 17 proc., etilo alkoholio - tik 4 proc.

Šiuo metu etilo alkoholiui yra taikomas 1 665,04 euro už produkto hektolitrą akcizų tarifas.

Vyriausybė trečiadienį pritarė išvadai dėl Seimo narių siūlomų Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimų. Ūkio ministras Virginijus Sinkevičius sako, jog siūloma nepritarti siūlymui diferencijuoti alkoholio taros dydį pagal jo stiprumą ir drausti parduoti vaikams ir paaugliams skirtas prekes, imituojančias alkoholinius gėrimus ar jų tarą.

„Kaip alternatyvą alkoholinių gėrimų taros diferencijavimui, priklausomai nuo jų stiprumo, Vyriausybė svarstys galimybę keisti Akcizų įstatymą ir nustatyti didesnį akcizų tarifą stipresniam alui“, – trečiadienį Vyriausybės posėdyje kalbėjo V. Sinkevičius.

Parlamentarai siūlė drausti gaminti ir įsivežti maisto produktų, žaislų ir kitų prekių, primenančių ar imituojančių alkoholį ar jo tarą, taip pat kai kurio stipresnio nei 7,5 laipsnio alkoholio prekybą didesnėje negu 0,2 litro taroje, o 7-7,5 laipsnio – didesnėje negu 0,25 litro.

„Taip pat siūloma pritarti nuostatai, draudžiančiai prekiauti alkoholiniais gėrimais, išpilstytais į puodelio tipo pakuotę nuplėšiamu dangteliu. Siekiant panaikinti prielaidas išvengti šio draudimo ir alkoholinius gėrimus pilstyti, pavyzdžiui, į pakuotę su užsukamais dangteliais, siūloma Seimui nustatyti, kad draudžiama parduoti alkoholinius gėrimus, stipresnius nei 22 laipsniai, gamyklų supilstytus į stiklines taures ar kitą tiesiogiai gėrimams vartoti skirtą tarą“, – kalbėjo V. Sinkevičius.

Dabar Lietuvoje draudžiama prekiauti į plastiką išpilstytais gėrimais, stipresniais nei 7,5 laipsnio, į didesnę negu 0,5 litro tarą išpilstytą tokio pat stiprumo alų, fermentuotus gėrimus ir alkoholinius kokteilius, išskyrus gėrimus stiklo, keramikos, medžio ar metalo taroje.

Galutinį sprendimą dėl Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimų turės priimti Seimas.

Stebi situaciją

Uostamiesčio verslininkai sureagavo į nuo šio mėnesio padidintus akcizus alkoholiui.

Klaipėdos senamiesčio verslininkų sąjungos valdybos narė Inga Česnakienė teigė, kad kai kuriuose baruose ir kavinėse alkoholis jau pabrango, kiti tokiam žingsniui dar tik rengiasi.

"Tiesa, kainas pakėlė ne visi. Didesni akcizai įsigaliojo nuo kovo 1 d., todėl nemažai verslininkų pardavinėja turimus likučius. Žiūrime, kas, kada ir kiek pakels. Klientas tam yra labai jautrus", – dėstė verslininkė.

Pašnekovė taip pat teigė neabejojanti, kad ateityje kainos šoktelės visose įstaigose.

Rezultatas – po vasaros

Pastebima, kad kainos dar tik pradeda kilti, todėl kol kas nesiimama įvardyti, kiek vidutiniškai pabrango ar dar brangs alkoholiniai gėrimai. Veikiausiai, pasibaigus vasarai ar iki metų pabaigos šiuos pokyčius jau bus galima apibendrinti konkrečiau.

I.Česnakienė akcentavo ir kitus pramogų, maitinimo verslo atstovams uždėtus apynasrius. Tai susiję su alkoholio reklama, akcijų draudimu.

"Po visų šių apribojimų ir akcizų pakėlimo mes, be abejonės, turėsime šiek tiek kelti kainas ir negalėsime daryti jokių nuolaidų. Tai tikrai atsilieps", – pripažino pašnekovė.

Klaipėdos senamiesčio verslininkų atstovė apgailestavo, kad augant kainoms klientai ims rinktis, kur leisti laiką.

Paskata šešėliui?

Nemažai verslininkų abejoja akcizus pakelti nusprendusios valdžios argumentais, esą tokiu būdu siekiama mažinti alkoholio vartojimą. Pabrėžiama, kad šią problemą vertėtų spręsti ne draudimais ir didesniais mokesčiais, o kitomis priemonėmis.

I.Česnakienės teigimu, uostamiesčio gyventojų alkoholio vartojimo įpročiai jau yra kitokie.

"Anksčiau žmonės gerdavo daugiau, vėliau jų laisvalaikis kiek pasikeitė. Miestiečiai pradėjo rinktis daugiau įvairių pramogų. Tai sveikintina, juk mes taip pat nesame girdykla", – pastebėjo verslininkų atstovė.

Pašnekovė taip pat prognozavo, kad žemesnės klasės baruose ir kavinėse padidėjus akcizams suklestės šešėlinė prekyba.

Verslininkė neabejojo, jog valdžia drastiškų priemonių ėmėsi per greitai. Anot jos, vertėjo imtis švelnesnių permainų ir vertinti, kaip į tai reaguoja rinka.

Teigiama, kad dėl šoktelėjusių kainų sumažės verslininkų pelnas, todėl atitinkamai bus surenkama mažiau mokesčių į valstybės biudžetą.

Tikėtina, kad ūgtelėjusios kainos įtakos neturės tik turistų įpročiams. Svečius tradiciškai labiau domina maisto, o ne alkoholio kainos.

Laikysis savo ideologijos

Karčių žodžių Lietuvos valdžiai negailėjo ir šiuo metu uostamiestyje itin populiarios ir viską po vieną eurą siūlančios kavinės "Vyšnia" vadovas Ramūnas Vyšniauskas.

Jis teigė, kad sprendimas padidinti akcizą alkoholiui – valdžios bandymas žmonių sąskaita surinkti pinigų į biudžetą, mat kainos išaugs tiek, kiek jas išpūs padidėjęs mokestis.

Iki šiol nieko brangiau nei už vieną eurą neįkainojusi "Vyšnia", kaip pripažino vadovas, yra priversta alkoholį kiek pabranginti.

"Vyšnia" laikysis savo ideologijos. Mes nekelsime kainų nei maistui, nei kam kitam. Tačiau svaigalų kainas tenka padidinti bent 10 ar 20 centų, nes litras alaus pabrango 40 centų", – suskaičiavo R.Vyšniauskas.

"Vyšnia" laikysis savo ideologijos. Mes nekelsime kainų nei maistui, nei kam kitam.

Pašnekovo teigimu, kiek skaudžiau ūgtelėjusius akcizus pajus tie viešojo maitinimo sektoriaus atstovai, kurie stengėsi išlaikyti mažesnes gėrimų kainas nei kiti rinkos dalyviai.

"Pas ką bokalas kainavo 3 ar 4 eurus, tai jiems tie 20 centų ne itin daug reiškia, o pas mus, kur antkainis yra vos keli centai, tikrai pasijus", – teigė R.Vyšniauskas.

Verslininkas pridūrė, kad šalies kišenė pildytųsi kur kas sėkmingiau elgiantis atvirkščiai – mažinant akcizą degalams, kitoms prekėms, mat žmonės drąsiau išlaidautų ir taip būtų surenkama daugiau mokesčių.

Kritikos pašnekovas valdžiai negailėjo ir dėl itin nepalankių sąlygų kurtis jaunam verslui. Pasak "Vyšnios" vadovo, naujiems verslininkams vertėtų taikyti mokestines lengvatas, skatinti imtis veiklos.

Seimo opozicinių liberalų atstovas Arūnas Gelūnas teigia iš esmės palaikantis minėtą idėją, tačiau esąs atsargus, kol nėra pasiūlytas konkretus alternatyvus modelis, kaip būtų užtikrintas stabilus kultūros finansavimas.

„Mes dėsime maksimalias pastangas mažinti alkoholio vartojimą ir šioje vietoje patys sukursime precedentą, kad mažės finansavimas kultūrai. Siekis dvigubai sumažinti alkoholio vartojimą, patys suprantate, ką tai reiškia kultūros finansavimui“, – šią savaitę per Seimo Kultūros komiteto posėdį kreipdamasis į kultūros ministrė Lijaną Ruokytę-Jonsson sakė R.Karbauskis.

Kultūros ministerija savo ruožtu žadėjo parengti kelis įmanomų alternatyvų modelius ir juos pateikti parlamentarams vertinti.

„Mes galime, tik paruošime projektus, bet tam reikės politinės valios“, – posėdyje sakė kultūros viceministrė Gintautė Žemaitytė.

R.Karbauskio teigimu, šį klausimą būtina svarstyti bendrai visoms partijoms ir siekiant panašaus partijų susitarimo kultūros finansavimo klausimais, koks pasirašytas dėl gynybos finansavimo.

„Mes būtinai turime grįžti prie klausimo, kad kultūros finansavimas negali būti siejamas su alkoholio ir tabako akcizais. Dabar buvo šitai daroma, mes turime pažiūrėti, kas turi būti įstatymuose sutvarkyta, kad finansavimas būtų biudžetinis pagal nustatytą procentą, bet nebūtų siejamas su tais dalykais, su kuriais sieti to negalima“, – svarstė R.Karbauskis.

Kultūros komiteto pirmininko pavaduotojas opozicinių liberalų atstovas A.Gelūnas „valstiečių“ lyderio išsakytą idėją vadino nebloga, tačiau tik tuo atveju, jei bus parengtas aiškus projektas dėl stabilaus finansavimo kultūrai užtikrinimo.

„Idėja nebloga, bet tik tuo atveju, jei bus tikrai užtikrintas stabilus finansavimas, kaip žadama valstybinėms kultūros įstaigoms, kad joms net nereikės kreiptis rašyti projektų, bus numatytos lėšos veiklai. Tai yra sena visų kultūrininkų svajonė“, – BNS kalbėjo A.Gelūnas, anksčiau ėjęs ir kultūros ministro pareigas.

Anot parlamentaro, alkoholio ir tabako akcizais grįstas finansavimas kultūrai „atsirado ne iš gero gyvenimo, o siekiant užtikrinti kažkokį stabilų faktorių“.

„Surūkoma, išgeriama, parduodama ir nuo to sumokama kultūrai kaip savotiška indulgencija ar kažkokia labdara, ar geras darbas to sektoriaus, kuris negarsėja gerais darbais“, – kalbėjo A.Gelūnas.

Daugelį metų kultūros srityje dirbęs A.Gelūnas sakė matęs daugybę biudžeto svyravimų ir daugelį pažadų dėl lėšų kultūrai skyrimo, kurie nebuvo išpildyti.

„Prisimename ir mus ištikusią krizę, kur daugybė finansavimo eilučių buvo „užnulintos“ ir niekas negelbėjo. Tas alkoholio ir tabako akcizas, iš pradžių – vienas procentas, po to trys procentai - jis buvo tam tikra konstanta, kuri net ir sunkmečiu garantavo, kad neliks be finansavimo ta sritis. Tad jei pavyktų ar partijų sutarimu, ar griežtu Vyriausybės įsipareigojimu užtikrinti tokį pastovų finansavimą tam sektoriui, kuris dabar finansuojamas iš alkoholio ir tabako, tai aš balsuočiau „už“, – sakė A.Gelūnas.

Pasak jo, kol kas minėta idėja tvyro abstrakčių planų pavidalu, tad kol kas ir vertinimas jos yra atsargus.

Kultūros ministerija komentare BNS nurodė esanti atvira visoms idėjoms, kurios prisideda prie Vyriausybės priemonių plano įgyvendinimo.

„Žinia, Vyriausybės priemonių plane numatyta finansavimą kultūrai per šią kadenciją padidinti nuo 0,6 proc. bendrojo vidaus produkto iki 1,2 proc. BVP. Turint omenyje, kad Vyriausybė turi ambicingų planų mažinant alkoholio vartojimą, prasminga mąstyti apie kitus kultūros finansavimo šaltinius“, – teigiama Kultūros ministerijos komentare.

Kultūros rėmimo fondą administruoja Kultūros taryba. Šiuo metu į minėtą fondą kasmet pervedama 3 proc. surenkamų alkoholio ir tabako akcizo lėšų.

2017 metais Kultūros rėmimo fondo biudžetas sudaro šiek tiek daugiau nei 17 mln eurų.