Kuršių nerijos įrašymo į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą 20-mečiui dedikuotoje „Dorėje“, kaip pratarmėje rašo šio leidinio sudarytoja ir redaktorė Raimonda Ravaitytė – Meyer, žadinama kultūrinė atmintis, kalbama apie vertybes bei paskatas – pirmiausia jas suvokti, o paskui pasijusti atsakingam už jų išsaugojimą.

Apie savitą neringišką architektūrą, neįtikėtiną Neringos transformaciją sovietmečiu – iš žvejų kolūkių į prestižinį kurortą „Dorėje“ pasakoja architektūros istorikė prof. dr. Marija Drėmaitė, kurios tyrinėjimus inspiravo knyga „Neringa. Architektūros gidas“, tapusi tikra metų sensacija.

Kartografą klaipėdietį Remigijų Sereiką, 20 metų laukto „Vadovo po Kuršių neriją“ autorių, „Dorėje“ kalbina debiutuojanti autorė – filologė, literatė Nidoje gyvenanti Edita Norkevičiūtė, almanacho puslapiuose prisistatanti ir kaip eseistė. Šią knygą istorikė doc. dr. N. Strakauskaitė įvertino kaip labai patikimą, o didžiausia leidinio vertybė – istorinių žemėlapių gausa.

Žurnalistė Jūratė Mičiulienė, remdamasi šimtametės archeologės hab. dr. Rimutės Rimantienės atsiminimais, perteikia didžiųjų Nidos atradimų naratyvą. R. Rimantienės senovės Nidos gyvenvietės moksliniai tyrinėjimai yra sulaukę didžiulio jaunosios kartos susidomėjimo, o neringiškiai mokslininkę pagerbė įteikdami 12-ąją Martyno Liudviko Rėzos kultūros ir meno premiją.

Šių metų „Dorė“ nagrinėja ir dvi labai aktualias kultūrinio kraštovaizdžio temas. Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorės pavaduotoja Lina Dikšaitė apžvelgia kelių šimtų metų tikslingą miškininkų ir kopų želdintojų veiklą, suformavusią šiandieninį Kuršių nerijos kraštovaizdį. Ypač vertinga autorės surinkta ir mažai kam girdėta sovietmečio miškotvarkos istorija: jei būtų įgyvendintas pirmasis pokario 15 metų planas, Neringa būtų likusi be pustomų baltųjų kopų!

Neringos muziejų edukatorė Edita Anglickaitė - Beržinskienė savo publikacijoje pagrindžia, kodėl tik dabar Kuršių marių burvalčių vėtrungių gamyba tapo Lietuvos kultūros paveldo vertybė. O fotografijos istorikas Dainius Junevičius rašo, kaip gimė Tilžės fotografo Roberto Minzloffo stereokopinių fotografijų knyga. Šių retų nuotraukų kopijas beveik du dešimtmečius saugojo Liudviko Rėzos kultūros centras.

Neringos priešgaisrinės saugos 60-mečiui skirtas žurnalistės, nuolatinės „Dorės“ autorės Astos Jankauskienės straipsnis, nukeliantis į 1960-uosius, kai Nidoje buvo įkurta pirmoji gaisrinė.

Publikacijos vertę sustiprina pirmojo Neringos gaisrininko Juozo Radzevičiaus prisiminimai, jo asmeninio albumo nuotraukos.

Kūrėjams skirtose skiltyse pristatome Neringos mero premijos nominantą tituluočiausią šių dienų Nidoje gyvenantį fotomenininką Kazimierą Mizgirį (menotyrininkės Danguolės Ruškienės pasakojimas). K.Mizgirio nerijos smėlynų fotografija puošia leidinio viršelį. Po pertraukos į „Dorę“ sugrįžta originalioji literatūra: spausdinamos Lauryno Katkaus ir Editos Norkevičiūtės esė ir Edmindo Atkočiūno eilėraščiai.

Menotyrininkės Irmantės Šarakauskienės publikacija nukelia į nedaugelio pamatytą, dar šiuo metu Kauno paveikslų galerijoje veikiančią parodą „Tarp dangaus ir jūros II: Kuršių nerija sovietmečio Lietuvos dailininkų kūriniuose“. Tai – pirmoji išsami tokio masto, per 140 kūrinių eksponuojanti paroda ir ją „Dorėje” apžvelgianti publikacija leidžia iš menininko perspektyvos pažvelgti į sovietmečio Kuršių neriją.

Kultūros metų apžvalgoje – skulptorės Aušros Jasiukevičiūtės atsakymai į tris „Dorės“ sudarytojos ir redaktorės Raimondos Ravaitytės – Meyer klausimus: kodėl buvo sulaužytas dar vienas tabu ir Naglių gamtiniame rezervate pastatyti antkapiniai paminklai – krikštai? Atviras skulptorės pasisakymas leis mums suprasti, kaip gimsta vienos ar kitos iniciatyvos.

Kultūros almanachas „Dorė“ leidžiamas nuo 2010 m., pradžioje kas dveji, dabar – kasmet, kalendorinių metų gale. Leidėjas – Neringos savivaldybės Viktoro Miliūno viešoji biblioteka.

Tiražai negausūs, leidinys paklausus, todėl nieko keista, kad jau po kelerių metų bibliotekos – namų ar viešosios – lieka vietomis, kur tegali rasti šių leidinių. O gaila. Kad ir kaip skirtingai ne tik kritikų iš pašalies, bet ir pačių sudarytojų vertinami almanachai atspindi, kuo kvėpavo Lietuvos poetai. Net ir tuomet, kai, atsigręžus į pernykščius metus, rodosi, kad literatų gyvenimas buvęs vaisingesnis, nei byloja viešai pasirodžiusi poezija. Todėl telieka būti dėkingiems "Poezijos pavasariui" (tiksliau, Rašytojų sąjungos fondui, leidybą paremiančiai Kultūros tarybai, titanišką darbą nudirbantiems jo sudarytojams ir viešai neįvardijamiems jo pribuvėjams) už tai, kad mūsų literatūros metraštį kasmet kantriai papildo dar vienu tomeliu.

Sugrįžusi tradicinė almanacho anketa, žinoma, skirta poezijai, tačiau žodis suteiktas prozininkams.

Šiemečio almanacho sudarytojos – literatūros kritikės Elžbieta Banytė, Neringa Butnoriūtė, Virginija Cibarauskė, Donata Mitaitė – neslepia: joms buvę itin sunku 2016-ųjų kultūrinėje spaudoje viešai paskelbtos poezijos pelenuose rasti aukso gabalėlius. Tačiau net jei lietuviškos literatūros sodas šiemet pramečiuoja, almanacho svorio tai nesumenkina.

Per ilgus rengimo metus pirmapradė almanacho idėja pasipildė naujomis, išgrynintas knygos dizainas, kurio stilistikai leidėjai lieka ištikimi, nepaisydami kasmet besikeičiančios leidinio sudarytojų komandos. Estetikos pedantai turėtų būti patenkinti: knygos dailininkų (ankstesniais metais – Tomas Mrazauskas, pastaruosius dvejus – Tomo S.Butkus) dėka vienas šalia kito sustatyti almanacho tomeliai kuria ramią darną, o paimti skyrium kviečia išspręsti viršelio metaforą ir leistis gylyn į šiųmetį poezijos sodą. Jame, sudarytojų sumanymu, – ne vien poezija, bet ir proza. Sugrįžusi tradicinė almanacho anketa, žinoma, skirta poezijai, tačiau žodis suteiktas prozininkams.

Galima tik paantrinti Rašytojų sąjungos pimininkui Antanui A.Jonynui, kuris pastarąją knygos dalį pavadino viena šiųmečio almanacho vertybių. Švelniems tardymams sudarytojos pasirinko Agnę Žagrakalytę, Andrių Jakučiūną, Audronę Urbonaitę, Dalią Staponkutę, Danutę Kalinauskaitę, Giedrą Radvilavičiūtę, Jurgą Tumasonytę, Pauliną Pukytę, Tomą Vaisetą, Vidą Morkūną, Vytautą Martinkų. Vien išvydus šias pavardes galima nutuokti, kad, pvz., paprašyti įvardyti asmeniškai būtinus lietuvių ir užsienio poetus ar įsimintiniausius pastarųjų metų poezijos rinkinius, prozininkai neskubėjo slėptis po kolegiško korektiškumo kaukėmis.

Almanache atiduota pagarba metų jubiliatams: poetui, vertėjui Almiui Grybauskui, laiką aplenkusiam, anksti mirusiam avangardistui Arvydui Ambrasui. Eugenijaus Matuzevičiaus 100-metis minimas netikėtu rakursu – kelis dešimtmečius apimančius poeto laiškais Kaziui Bradūnui. Juditos Vaičiūnaitės 80-mečiui skirtas literatūrologo Kęstučio Nastopkos rašinys. Jurgis Kunčinas ir Marytė Kontrimaitė, minint jų gimimo 70-ąsias metines, pagerbti pluoštelių eilėraščių. V.Cibarauskė tekstu "Liūnė Sutema – niekados neišėjusi, niekados nesugrįžusi" 90-mečio proga primena visą gyvenimą nepriklausomos Lietuvos pasą išsaugojusią garsiąją išeivijos kūrėją. "Poezijos pavasario" laureatas Tomas Venclova almanache prabyla eilėmis ir ištraukoje iš leidyklos "Apostrofa" rengiamos Ellen Hinsey knygos "Nelyginant šiaurė magnetą".

Belieka pridurti, kad almanache rasime ir "Poezijos pavasario“ svečių kūrybą (atrinko Marija Mažulienė ir Vytas Dekšnys) bei kompaktinę plokštelę (parengė Regina Germanavičiūtė), skirtą vienuolikai žodžio meistrų.

Iš G.Radvilavičiūtės anketos

"Pernai buvau geriausių metų knygų (procoz ir poezijos) penketuko rinkimo komisijoje. Padariau kreletą išvadų. Užtenka parašyti vidutinio lygio eilių knygą su vieno kito akibrokšto, sąmojaus gliukomatu ir tai suteikia rašliavai poezijos, įpakuotos viršeliuose, skonį. Antra. Kaip poezija imtas vertinti tiesiog keistas kalbėjimas. Tokiu bestruktūriu, neasociatyviu kalbėjimu parašyto eilėraščio pusę galima priklijuoti prie kito eilėraščio pabaigos, niekas "kūrinyje" nepasikeis, nes jis nesudasrytas iš prasminių dėmenų. Ir dar. Tapome atlaidesni tai poezijai, kuri neturi modernumo atmetamų ingredientų – jausmingumo, lyrizmo, grožio ir esetikos, kad ir kaip tai poezijoje suvoktume. Manome, kad tradiciniai eilėraščiai jau "kartą valgyti". Tačiau toleruojame tekstus be talento žymės, jei jie žaidybiniai, paradoksalūs, komiksiški.

Manau, kad poezija taikysis prie laiko, kaip ir visų kitų sričių kūrėjų veikla. Ji bus mažiau skaitoma vienatvėj ir susikaupus, bet kavinėse, auditorijose, muzikos fone, festivaliuose, "tūsuose" ji liks "populiari".

Gera poezija, jei poetas dar tinka ir savo kraujo grupe, beveik visada skatina rašyti prozą. Asociacijos, kai skaitytojai turi patys užpildyti prasme atsiradusį tarpą, yra ir prozos stiliaus "ėjimas". Nekalbu jau apie metaforiką, metonimiką, tikslius būdvardžius, nuotaikos kūrimą, ritmą. Jis prozą ir poeziją sieja tiesiogiai.

Geriausios poezijos knygos, kuria skaičiau pastaruoju metu: G.Kazlauskaitės "Singerstraum, M.Nastaraviaisu "mo" ir V.Bako "Kaštonų tonai".

G.Radvilavičiūtės įžvalgos iliustruojamos eilėraščiu, kurį ji sako "per penkias minutes sukūrusi iš minėtų poetų knygų trijų kūrinių".

Tilstančiam poetui

Ir ką man daryti, ką man dabar

aryti, sėdžiu ir ši tyla

nieko geresnio nesako...

o tu esi iš pėstininkų būrio

kodėl taip greit dezertyravai

verčiu verčiau mokytumeisi, kas yra verlibras;

pastudijuotum silabotoniką,

parašytum sonetą trenažui.

„Drukos“ atspausdintas almanachas „Baltija“, kurio viršelį puošia jauno, bet jau plačiai žinomo dizainerio ir meno tyrėjo Julijono Urbono darbas „Orgazmo karuselė“, greitai pasieks skaitytojus. Ko galima tikėtis iš šiemečio leidinio?

Be J.Urbono, ten galima rasti ir daugiau buvusių klaipėdiečių, nes beveik visas leidinys skirtas palikusiems Klaipėdą kūrėjams. Aptiksime Tomo Venclovos, Edmondo Kelmicko, Vytauto Rubavičiaus, Romo Sadausko ir Vytauto Gocento eilių, Kazio Sajos, Vido Morkūno bei Romo Daugirdo prozos. Apie išeivių iš Klaipėdos krašto – memelenderių organizacijos AdM veiklą rašo jos pirmininkas, Klaipėdos miesto garbės pilietis Uvė Jurgštys, apie savo bibliofilinius polinkius – irgi buvęs klaipėdietis, žymus ekonomistas Gitanas Nausėda. Įžymų tapytoją Praną Domšaitį pristato menotyrininkė, Klaipėdos kultūros magistrė Kristina Jokubavičienė.

Nemažai vietos leidinyje skirta kuriančiam jaunimui. Publikuojami poezijos, prozos tekstai bei Viktorijos Dambrauskaitės komiksas. Ievos Simonaitytės literatūrinės premijos laureatus pristato literatūrologas Romualdas Skunčikas, Klaipėdos rašytojai, švenčiantys jubiliejus, pateikia savo kūrybos bei svarstymų, ką jiems reiškia laikas. Spausdinama miesto kultūrinio gyvenimo kronika.

„Baltijos“ sutiktuvės – spalio 17 d. 17 val. I.Simonaitytės bibliotekoje (Herkaus Manto g. 25). Dalyvaus leidinio projekto vadovas rašytojas Juozas Šikšnelis, sudarytoja Kristina Sadauskienė, spaustuvės „Druka“ atstovai.

Trečiadienį I.Simonaitytės bibliotekos kavinėje „Pauzė“ vyks literatūrinio-kultūrinio almanacho „Baltija 2015“ sutiktuvės. Dalyvaus sudarytojai, leidėjai ir autoriai. 31-oji „Baltija“ netikėtai skirta vaikų literatūrai, joje publikuojami vietinių ir svečių kraštų rašytojų kūriniai mažiesiems, iliustruoti nuotaikingais piešiniais. Be to, čia skaitytojai ras A.Juozaičio įžvalgų, jubiliatams ir jų kūrybai skirtą kampelį, dvi istorines publikacijas – E.Bacevičiaus apie vėtrunges bei A.Kavaliauskienės apie lietuvininkų aprangą pagal I.Simonaitytę, taip pat P.Šmito straipsnį apie skulptorę V.Skirgailaitę, jūrų kapitono S.Šilerio esė ir kitko.

KUR? I.Simonaitytės bibliotekos kavinėje (Herkaus Manto g. 25).

KADA? Spalio 21 d. 17 val.

KAINA? Nemokamai.

Neringos gyventojai savaitgalį pradėjo vertingais pašnekesiais apie savo kraštą ir šalies istoriją. Nidos kultūros ir turizmo informacijos centre penktadienio vakarą buvo pristatytas Editos Mildažytės sukurtas dokumentinis filmas „Post scriptum. Pamiršti sakiniai“, dedikuotas prieš 20 metų pirmą kartą tiesioginiuose rinkimuose išrinktam šalies Prezidentui Algirdui Mykolui Brazauskui. Neringiškiams pristatytas ir kultūros almanacho „Dorė“ antrasis numeris.

Tęs darbą

Penktadienį leidžiantis saulei į Nidos kultūros ir turizmo informacijos centrą sugužėjo kone visa Neringa. Žmonės rinkosi į antrąjį kultūrinio almanacho „Dorė“ pristatymą.

„Dabar išėjo antrasis, vėliau bus trečiasis, ketvirtasis, penktasis“ ,– šypsodamasi ateities planus vardijo almanacho sudarytoja Raimonda Ravaitytė-Meyer.

Pirmasis almanachas išleistas 2010 m., planuojama, kad iki trečiojo tokios didelės pertraukos neturėtų būti.

„Planuojame leisti vieną kartą per metus. Neturime daug laiko, nes gali nebelikti istorijos liudytojų, amžininkų“, – pabrėžė pašnekovė.

Sudarytoja neslėpė, kad, rengdama leidinį, susidūrė su nemažai sunkumų, todėl jai jis yra labai brangus.

R.Ravaitytės-Meyer svajonė sukurti mažą almanacho „Dorė“ redakciją, ji planuoja kviesti daugelį Neringai neabejingų žmonių burtis tam, kad kasmet galėtų išleisti po vieną almanacho dalį.

„Ne visada trūksta finansavimo, šiuo metu mums reikia suburti ir stiprią intelektualinę bazę, kad galėtume nuveikti didelį darbą“, – pasakojo ilgus metus žurnaliste dirbusi moteris.

Dėmesys istorijai ir dabarčiai

„Dorė“ sudaryta iš trijų svarbiausių temų, kurios neatsiejamai svarbios Neringai ir jos žmonėms.

Almanache atsigręžiama į Kuršių neriją po Antrojo pasaulinio karo. Šio krašto gyvenimas prieš ir po karo labai skiriasi.

Pasak autorės, šiuo metu Kuršių nerijos gyventojai gyvena tokiame krašte, koks jis liko po to, kai pasitraukė tikrieji jos gyventojai.

„Knygoje yra penki paskutiniai kuršininkai, visi kiti pasitraukė arba į Vokietiją, arba į Ameriką“,– apie leidinį pasakojo sudarytoja.

Leidinyje taip pat kalbinami M. L.Rėzos premijos laureatai - siekiama, kad jie nebūtų pamiršti.

Trečioji leidinio dalis – skyrius, kuriame kalbama su Neringos kūrėjais, spausdinama jų kūryba.

„Labai džiaugiuosi, kad jaunieji kūrėjai pateko į kultūros almanachą. Nepaprastai svarbu, kad tiek daug istorinės informacijos, liudijimų sudėta į šį leidinį. Manau, kad almanachas bus įdomus ir tam, kuris gyveno dar besiformuojant Neringai ir tam, kuris gimė jau susiformavusiame krašte“, – knygos universalumu ir unikalumu pasidžiaugė Neringos meras Darius Jasaitis.

Išleis daugiau knygų

„Dorė“ šiais metais atvėrė simbolinius vartus kitoms knygoms, kurios planuojamos išleisti Neringos savivaldybėje.

Dar šiais metais  turėtų pasirodyti leidinys apie gerai žinomą Neringos menininką Eduardą Jonušą.

Taip pat beveik visa reikalinga medžiaga jau surinkta ir leidiniui apie Juodkrantės žvejus.

Leidėjus taip pat yra pasiekęs vokiečių mokytojo rankraštis apie XVIII a. pab. – XVIV a. pr. vietinių gyventojų ir valdžios santykius. Rankraštis šiuo metu jau beveik baigtas versti į lietuvių kalbą.

„Istorijos yra, apie ją rašoma ir tikrai neužmigsime“, – patikino D.Jasaitis.

Prisiminė Prezidentą

Vos spėję atsikvėpti ir pasimėgauti arbata neringiškiai skubėjo į kitą įdomų susitikimą.

Persikėlę į kitą salę susirinkusieji buvo supažindinti su dokumentiniu Editos Mildažytės filmu „Post scriptum. Pamiršti sakiniai“.

Filmas dedikuotas prieš 20 metų pirmą kartą tiesioginių rinkimų metu išrinktam Lietuvos Prezidentui Algirdui Mykolui Brazauskui.

Į Nidos kultūros ir turizmo informacijos salę susirinko ne tik gerbę šią asmenybę bei jos darbą sekę neringiškiai, bet ir tie, kuriems, nors menkai, bet teko pažinti Prezidentą.

Tarp kurorto gyventojų sukinėjosi gerai pažįstami Lietuvos politikos atstovai.

Aštrių diskusijų išvengta, nes visus pažiūrėti filmo atvedė pas pats tikslas – prisiminti svarbius akcentus Lietuvos istorijoje palikusį žmogų.

Šiek dėl daugiau nei pusvalandžio trukmės filme Prezidentas prabyla apie atraminius gyvenimo taškus. Nevengdamas aštresnių pasisakymų jis kritikuoja kai kuriuos politinius procesus ar asmenis.

Nusišypsoti priverčia nuotaikingi filmo kadrai, surinkti iš televizijos archyvų, kur buvęs šalies vadovas šmaikščiai pašiepia žiniasklaidos ar šou pasaulio atstovus.

Pasibaigus filmui Nidos kultūros ir turizmo informacijos centre dar ilgai degė šviesos, išskirtinis dėmesys savo kraštui ir šaliai pavasariškai sušildė apsilankiusių širdis.

Trečiadienį 17 val. Klaipėdos  apskrities viešosios Ievos Simonaitytės bibliotekos Gerlacho palėpėje vyks literatūrinio-kultūrinio almanacho „Baltija 2013“ sutiktuvės. Dalyvaus sudarytojai bei autoriai.

Kvepiantis spaustuvės dažais almanachas „Baltija“ jau pasiekė skaitytojus. Ko jie gali tikėtis šiais metais? Anot vieno iš leidinio sudarytojų, Lietuvos rašytojų sąjungos (LRS) Klaipėdos skyriaus pirmininko Juozo Šikšnelio, žinomų vardų – nedaug, mažiau žinomų – nemažai. Leidinyje jau įsitvirtino rubrika „Žymūs klaipėdiečiai savo miestui“: šį kartą svečiuojasi filosofas, visuomenės veikėjas, dabar europarlamentaras Leonidas Donskis, kurio vienas iš tekstų skirtas gimtajam miestui. Almanache pagerbiami I.Simonaitytės premijos laureatai, kurių šiemet buvo du: už novelistiką premija skirta Algiui Kukliui ir už Kristijono Donelaičio „Metų“ vertimą į rusų kalbą – Sergejui Isajevui. Laureatus pristato literatūros mokslininkai.

Nemažai vietos naujajame almanache skiriama literatūros milžinui K.Donelaičiui, kurio 300 metų jubiliejų netrukus minėsime. Leidinio viršelį puošia poetui skirtas Augustino Virgilijaus Burbos medalis, o užsklandoms panaudoti šio dailininko grafikos ciklai „Lazdynėliai“ bei „Sekmadienio žemė“. Publikuojami viešnios iš Lenkijos  Olštyno universiteto dr. Alinos Kuzborskos  straipsnis „Kristijonas Donelaitis ir lietuvių literatūros raida“ bei Nidos Gaidauskienės „Raimondo Urbono Rytų Prūsija“.

Tradiciškai pagerbti LRS Klaipėdos skyriaus nariai, švenčiantys jubiliejus: Bronė Liniauskienė ir Kostas Kaukas atsako į „Baltijos“ klausimus, o Aloyzas Každailis skelbia naują kūrinį – smagiu stiliumi parašytą delfinariumo sukūrimo istoriją. Apie dar vieną jubiliatą poetą S.Jonauską rašo prof. Viktorija Daujotytė. Literatūros pamaina – tai jaunųjų poetų Dovydo Grajausko ir Minvydo Simanaičio bei prozininkės Indrės Bručkutės kūryba.

Almanache gausu svečių iš užsienio: Balstogės rašytojai Janas Leončukas ir Malgožata Dobkovska, Karaliaučiaus – Olegas Gluškinas ir Borisas Barfeldas, iš Jonavos – Ramūnas Čičelis, Vilniaus – Gabrielė Labanauskaitė. Neseniai priimta į LRS poetė Dalia Bielskytė publikuoja pluoštą naujų eilėraščių. „Meno“ rubrikoje debiutuoja gerai žinomas grafikas A.V.Burba. Leidinyje trys naujos rubrikos: „Iš praeities“ – pateikta unikali medžiaga iš ADM archyvo, saugomo I.Simonaitytės bibliotekoje; „Jūros druska“ – skelbiamos ištraukos iš knygos „Laiškai iš jūros“; „Įvykiai“ primena šiemet uostamiestyje atidengtą paminklą kalbai bei memorialinę lentą H.Radauskui. Tradicinė, tik kiek pasikeitusi kultūrinio gyvenimo kronika.

„Baltiją“ išleido leidykla „Druka“, sudarė J.Šikšnelis ir M.Šidlauskas, redaktorė R.Maksimavičienė, dizainerė A.Zybartė.