„Taip, vakar pasidariau, šiandien atėjo teigiamas rezultatas“, – BNS sakė N. Cesiulis.

Pilną vakcinaciją atlikęs Alytaus meras teigė, jog kol kas planuoja dirbti nuotoliniu būdu.

„Tikrai taip, negaliu niekur judėti. Kol kas sveikata vidutiniška, naktį prasčiau buvo. Žinot, pirmos dienos, nežinau, ko čia laukti“, – sakė N. Cesiulis.

„Politikas ir policininkė. Nors žodžiai prasideda panašiai „poli-“, abiejų profesijos skiriasi kaip diena ir naktis. Tačiau yra dalykų, kurie vienija. Tai begalinis noras padėti kitiems. Tarnauti žmonėms, miestui, valstybei. Užstoti silpnesnius. Kovoti už tiesą ir teisingumą. Kurti geresnį, šviesesnį ir saugesnį visuomenės gyvenimą“, – rašė meras, pasidalijęs nuotrauka, kurioje ant rankų laiko uniforma vilkinčią žmoną.

„Gerbiami policijos pareigūnai, būkite angelais sargais ne tik profesiniame kelyje, bet ir savo kasdieniuose darbuose. Rūpinkitės savo šeima ir artimaisiais, ištieskite pagalbos ranką draugams ir kaimynams. Visus policijos pareigūnus sveikinu su profesine švente!“, – rašė N. Cesiulis.

Po įrašu nugulė internautų sveikinimai ir gražūs žodžiai laimingai porai.

„Tiriama situacija, kai meras galbūt skyrė pinigines išmokas savo patarėjui, kuris dėl Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo pažeidimo patekus į interesų konfliktą negalėjo jų tam tikrą laiką gauti“, – rašoma pranešime.

Tyrimas, kaip skelbia VTEK, pradėtas gautos informacijos pagrindu.

Alytaus meras N. Cesiulis sako tai vertinantis kaip opozicijos puolimą.

„Du kartus buvo kreiptasi į apygardos teismą, į aukščiausią administracinį teismą, jie atsisakė nagrinėti, tai dabar VTEK yra apskųsta. Ppalaukim, pažiūrėkim, kaip čia bus, pateiksime atsakymus, bet aš tai vertinu kaip opozicijos puolimą“, – BNS penktadienį sakė N. Cesiulis.

Jo teigimu, etikos sargai aiškinasi situaciją dėl kalėdinių premijų skyrimo.

„Kalėdų proga buvo skatinami visi savivaldybės darbuotojai ir lyg patarėjas negalėjo gauti kalėdinės premijos, nes kažkada jis buvo pažeidęs tarnybinę etiką, bet visai kitose pareigose“, – kalbėjo Alytaus vadovas.

„Dabar jis ne tarybos narys, dirba politinio pasitikėjimo pareigose, tai buvęs pažeidimas negalioja mero patarėjui. Šitoj vietoj mūsų teisininkai taip aiškina, bet pažiūrėsime, palauksime atsakymo“, – teigė jis.

Įstatymas numato, kad valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys, teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti pažeidusiais šio įstatymo reikalavimus, vienus metus nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos negali būti skatinami, priimami, skiriami ar renkami į aukštesnes pareigas.

Etikos sargai pabrėžia, kad tyrimo pradėjimas savaime nereiškia pažeidimo nustatymo. Tyrimui atlikti VTEK įstatymas numato trijų mėnesių terminą.

13 socialdemokratų pasirašytame pareiškime, kurį gavo BNS, sakoma, kad merui daugiau nei prieš metus pradėjus darbą „ryškesnių pokyčių miestas nepajuto“, Alytaus savivaldybės tarybą apėmusi politinė krizė nepavykstant priimti svarbių sprendimų, suformuoti naujos valdančiosios koalicijos. Meras taip pat kaltinamas dėl partijos įvaizdžio smukdymo, didesnio rūpinimosi asmeniniu įvaizdžiu.

Naujienų portalui lrytas.lt  partijos pirmininkas Gintautas Paluckas teigė gerbiantis pareiškimą pasirašiusių kolegų nuomonę, tačiau pabrėžė, jog tai padarė tik ketvirtadalis skyriaus tarybos narių, o miesto vadovas turi visišką partijos pasitikėjimą.

Pats A. Cesiulis portalui tvirtino, kad raštas nėra oficialus dokumentas ar partijos skyriaus sprendimas, o dalis nepasitikėjimo iniciatorių, pasak jo, parašus atsiėmė.

N. Cesiulis mero pareigas eina nuo 2019-ųjų kovo.

Vicemerės atleidimo klausimą meras socialdemokratas Nerijus Cesiulis tarybai teiks svarstyti ateinantį ketvirtadienį.

Nepasitikėjimą dėl „neveiklumo ir netinkamo susidariusių problemų sprendimo“ vicemere J. Šukevičiene lapkričio pradžioje pareiškė 10 tarybos narių.

Tai – buvęs meras Česlovas Daugėla, jo komiteto atstovai Vilma Krušnienė ir Gintautas Andriuškevičius, „Alytaus piliečių“ atstovai Valė Gibienė, Vilija Ramanauskienė ir Vytautas Jastremskas, „valstiečiai“ Dmitrijus Kačiurinas ir Valdas Račkauskas, taip pat Laura Radzevičiūtė ir Tomas Pačėsas.

Jie kritikuoja vicemerę dėl „destabilizavusios“ švietimo pertvarkos, ydingo biudžeto paskirstymo, netinkamo Vidzgirio pagrindinės mokyklos remonto organizavimo, pažeidžiant teisės aktus organizuoto konkurso į Medicininės reabilitacijos ir sporto centro vadovo pareigas.

„Vertinu neigiamai, nes natūralu, kad miestui reikia darbo, tokie dalykai nėra naudingi miestui“, – BNS sakė vicemerė J. Šukevičienė.

Be kita ko, tie patys 10 tarybos narių siekia ir panaikinti dvi mero patarėjų pareigybes, šiuo metu patarėjais dirba Agnė Čeplinskienė ir Aurelijus Jaruševičius.

Pokyčiai valdžioje – nuo rugsėjo

Rugsėjo pabaigoje dėl nepasitikėjimo taryba atleido vicemerą konservatorių Šarūną Klėgerį.

Jo atleidimo siekė tas pats Č. Daugėla, G. Andriuškevičius, V. Krušnienė, V. Gibienė, V. Ramanauskienė, V. Jastremskas, T. Pačėsas, Valerijus Vencius ir Valdemaras Chomičius.

Š. Klėgeris jiems neįtiko kaip „pasyvus, negebantis pritraukti realių investicijų, nekalbantis su visuomene“.

Rugsėjo pradžioje iš pareigų tarybos sprendimu taip pat atleistas tuometinis administracijos direktorius Rolandas Juonys.

Praėjusią savaitę taryba paskyrė buvusį merą socialdemokratą Jurgį Krasnicką administracijos direktoriumi. Jo kandidatūrą pateikė meras N. Cesiulis.

J. Krasnickas vadovavo miestui nuo 2012-ųjų iki 2015-ųjų.

Prieš pat pirmuosius tiesioginius merų rinkimus internete išplatintas garso įrašas, kuriame J. Krasnickas, vartodamas daug necenzūrinių žodžių, peikė mažą mero atlyginimą ir valstybę, kalbėjo apie „milijonų“ pasisavinimą ir išsipirkimą iš teisėsaugos institucijų.

Ikiteisminį tyrimą dėl galimo piktnaudžiavimo 2015 metais buvo pradėjusi ir Generalinė prokuratūra, tačiau vėliau tyrimas buvo nutrauktas.

J. Krasnickas kelerius metus su įrašą paviešinusia buvusia Alytaus miesto teatro vadove, dabartine tarybos nare L. Radzevičiūte bylinėjosi teismuose.

„Žiūrėdamas filmuotus gaisro kadrus, skaitydamas socialinių tinklų įrašus galvoju: kaip aš taip galėjau? Bet puikiai suprantu, kad neturėjau kitos išeities – tuo metu niekas neprisiėmė atsakomybės, nesiėmė lyderystės. Nežinau, kiek sau pasitrumpinau gyvenimą, kvėpuodamas degančių padangų užnuodytu oru, tačiau kažkas privalėjo imtis organizacinių sprendimų, drąsinti žmones, motyvuoti. Tuo metu ten atsidūriau aš“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidos „Gyvenimas“ kūrėjams prisipažino N. Cesiulis.

Gaisras, kilęs Alytaus padangų perdirbimo gamykloje, vadinamas viena didžiausių ekologinių katastrofų Lietuvos istorijoje. Dešimt dienų trukęs košmaras tapo netikėtu krikštu vos pusmetį miesto savivaldybei vadovavusiam merui. Nors viskas baigėsi gana laimingai, N. Cesiulis sako to, kas prasidėjo spalio 16-osios naktį, ne tik oponentui, bet ir priešui nelinkintis.

„Tikrieji didvyriai – tie vyrai, kurie, nepaisydami didžiulio pavojaus gyvybei, ėjo, gesino, važiavo su sunkiąja technika į patį gaisro epicentrą, kur nuo karščio linko geležinkelio bėgių storumo metalinės sijos, kur šaudė plytos ir armatūra, griuvo stogas ir grindys. Jie galėjo saugiai sėdėti namuose ir viską stebėti žinių reportažuose, tačiau visas dešimt parų stovėjo petys į petį šios katastrofos akivaizdoje. Jie išgelbėjo Alytų“, – įsitikinęs meras, kartu su tais vyrais buvęs gaisro epicentre iki pat tos akimirkos, kai jis buvo užgesintas.

Deja, ne visi buvo tokie geranoriški. Valstybinės įstaigos, vietoje to, kad padėtų nelaimės akivaizdoje atsidūrusio miesto žmonėms, tarsi tyčia kenkė, siuntė tikrintojus, kuriems labiausiai rūpėjo, kokį maistą paromis gaisravietėje dirbusiems vyrams veža gyventojai. Kiti atvažiavo tik laurų susirinkti, o treti nelaimės vietoje išvis nepasirodė, bet skelbėsi prisidėję prie gaisro gesinimo.

Buvo ir tokių aukščiausių valdžios atstovų, kurie, pasirodę vos penktą gaisro dieną, pirmu sakiniu skubėjo ne paklausti, kokios pagalbos reikia, bet apkaltinti merą rengiant viešųjų ryšių akciją. Klausantis iš šalies atrodo, kad vyko prasto skonio satyros veikalo spektaklis. Deja, jis dar nesibaigė iki šiol.

Kalbėdamas su laidos filmavimo grupe meras prisipažino esąs kviečiamas į prokuratūrą pasiaiškinti dėl, kaip jam buvo pasakyta, visuomenės bauginimo. Taip kabinetuose su gaisru „kovoję“ biurokratai įvardijo N. Cesiulio nuopelnus gesinant antrą pagal dydį gaisrą nepriklausomos Lietuvos istorijoje.