Alzheimerio liga – dažniausiai pasitaikanti senatvinės demencijos forma, kuria gali susirgti ir 40-ečiai. Susirgus jaunesniame amžiuje, išgyvenamumas 5 – 7 metai, vyresniame 8 – 10 metų.

Deja, ši liga neišgydoma, bendromis medikų ir artimųjų pastangomis pavyksta tik pristabdyti jos progresavimą. Sergančiam Alzheimeriu ne tik prastėja atmintis, bet pasireiškia ir nuotaikų kaita, žmogus tampa apatišku, o ilgainiui pradeda kelti grėsmę sau ir aplinkiniams. Kaip atpažinti šią ligą, kaip elgtis sergančiam ir jo artimiesiems, kokių vilčių teikia šiais metais JAV registruotas vaistas nuo Alzheimerio ligos – apie tai pokalbis „Kauno dienos“ studijoje su dr. G.Pšemeneckiene ir A. Gaižauskiene.

Sulaukė prieštaringų vertinimų

Naujasis vaistas adukanumabas yra pirmasis po beveik dviejų dešimtmečių patvirtintas vaistinis preparatas, skirtas Alzheimerio ligai gydyti ir pirmasis – skirtas ne su šia liga susijusiems simptomams, o jos priežastims šalinti, pirmasis, skirtas apsaugoti nuo šios ligos sukeliamos demencijos. FDA sprendimo buvo nekantriai laukiama, tačiau jis vertinamas prieštaringai. AFP-BNS pranešė, kad preparatas buvo registruotas, nepaisant nepriklausomų ekspertų grupės rekomendacijų. Praėjusį lapkritį ekspertai nerado pakankamų vaisto naudingumo įrodymų. Vis dėlto FDA šiam preparatui taikė paspartinto registravimo procedūrą, pasitelkiamą, kai agentūra būna įsitikinusi, kad, palyginti su esamais gydymo metodais, nauja priemonė gali suteikti reikšmingos naudos, tačiau tam tikrų abejonių dar išlieka.

Protestuodamas prieš tokį FDA sprendimą, atsistatydino vienas jos ekspertas. Pasigirdo užsienio mokslininkų vertinimų, kad, geriausiu atveju, šio vaisto nauda minimali, kad jis galbūt taps katalizatoriumi kuriant geresnius vaistus ateityje. O kaip šį vaistą vertina Lietuvos gydytojai?

Santaros klinikų Neurologijos centro gydytojo neurologo dr. Arūno Vaitkevičiaus teigimu, Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, Alzheimerio ligai gydyti naudojami dviejų grupių vaistai. Lietuvoje kompensuojamieji yra memantinas ir donepezilas. "Tačiau jie yra simptominio gydymo vaistai, t.y. iš esmės nekeičiantys ligos eigos. Šie vaistai per tam tikrus receptorius stimuliuoja išlikusius galvos smegenų neuronus ir tokiu būdu pagerina jų funkciją, taip pagreitindami atminties ar orientacijos procesus. Kažkuriam laikui jie turi tam tikrą poveikį ir simptomiškai galima tikėtis stabilizuoti paciento būklę", – pasak gydytojo neurologo, vartojant šiuos vaistus, degeneracinis procesas galvos smegenyse vyksta toliau, tačiau ligos simptomai kurį laiką būna lengvesni.

Arūnas Vaitkevičius: tokį sprendimą registruoti vaistą, matyt, padiktavo didžiuliai lūkesčiai. Asmeninio archyvo nuotr.

Anot gydytojo, iki šiol nebuvo jokių vaistų, kurie sustabdytų pačią Alzheimerio ligos esmę – neurodegeneracinį procesą ir neuronų žūtį. "Tas pats pasakytina apie daugelį galvos smegenų ligų – mes iki šiol neturime labai akivaizdaus proveržio gydant neurodegeneracines nervų sistemos ligas. Ir, pavyzdžiui, Parkinsono ligai gydyti yra skiriama įvairių vaistų, tačiau iš esmės jie tik atitolina arba sumažina simptomus", – sakė A.Vaitkevičius.

Jis atkreipė dėmesį, kad klinikiniai tyrimai, bandant sukurti naujus vaistus nuo Alzheimerio ligos, nuolatos vyko visus tuos 20 metų. Tačiau dažniausiai arba nepasiteisindavo jų poveikis atliekant bandymus su laboratoriniais gyvūnais, arba kildavo saugumo klausimų, ir tyrimai su žmonėmis arba iš viso nebuvo atliekami, arba būdavo nutraukiami anksčiau laiko.

Keičia žaidimo taisykles

"Naujasis vaistas adukanumabas veikia, arba greičiau – tikėtina, kad paveiks ligos esmę. Manoma, kad Alzheimerio ligą lemia tam tikros baltymų sankaupos, vadinamosios amiloido plokštelės, susidarančios galvos smegenyse žmonėms susirgus šia liga. Šios baltymų sankaupos ima formuotis smegenyse dėl iki galo neišaiškintų priežasčių, jos ilgainiui veikia toksiškai ir naikina smegenų neuronus. Ir būtent beta amiloido grandį veikiantys vaistai nuo Alzheimerio ligos šiuo metu yra viena iš klinikinių tyrimų krypčių", – atkreipė dėmesį gydytojas neurologas.

Vis dėlto trečios fazės adukanumabo klinikiniai tyrimai buvo nutraukti – atrodė, kad ir šis vaistas nepasiteisins. A.Vaitkevičiaus teigimu, taip atsitiko dėl to, kad nors ir buvo nustatyti šio vaisto sukeliami biocheminiai pokyčiai (amiloido kiekis galvos smegenyse sumažėjo), tačiau reikšmingo klinikinio pagerėjimo nenustatyta: "T. y. nepagerėjo žmonių, sergančių Alzheimerio liga, savarankiškumas, atmintis, orientacija, apsitarnavimo funkcijos. Būtent tai ir kelia daug abejonių dėl vaisto poveikio. Vėliau vaistą tyrusi farmacijos kompanija patikrino ir perskaičiavo tų ne iki galo baigtų tyrimų duomenis ir vis dėlto nusprendė, kad, skiriant didžiausią preparato dozę tam tikromis sąlygomis, vaistas gali sukelti ir juntamų klinikinių pokyčių pacientams."

Tačiau mokslininkų bendruomenės diskusijos netyla, nes kol kas nerasta visus įtikinančio atsakymo, ar vaistas iš tiesų efektyvus. "Juk mes negalime skirti vaistų, neturėdami labai apčiuopiamų įrodymų, kad jis bus naudingas pacientui. Tačiau dabar žaidimo taisyklės keičiamos – FDA ekspertai nusprendė, kad verta registruoti ir skirti šį vaistą, kad vadinamasis jo naudos ir rizikos santykis yra palankus, kad vaisto nauda yra tikėtina, nepaisant to, kad įtikinamų duomenų apie tai nėra", – gydytojas atkreipė dėmesį, kad FDA vaistą užregistravo, tačiau įpareigojo farmacijos kompaniją toliau tęsti vaisto tyrimus, stebėti pacientus.

Problemos ilgėjant amžiui

"Tokį sprendimą registruoti vaistą, matyt, padiktavo didžiuliai lūkesčiai. Naująjį vaistą FDA registravo vadovaudamasi nuostata, kad gydant Alzheimerio ligą verta tikėtis bent jau tikėtinos naudos. Vakarų šalyse, tokiose kaip JAV, kur gyvenimo kokybė geresnė, žmonės ėmė gyventi ilgiau. Ir kuo vyresnis žmonių amžius, tuo Alzheimerio ligos pasireiškimo procentinis dažnis didesnis. Artėjant link 90 metų, nuo trečdalio iki pusės žmonių jau galima rasti Alzheimerio ligos požymių", – anot A.Vaitkevičiaus, Vakarų valstybėse atsižvelgiama ir į tai, kad senėjanti populiacija yra didžiulis krūvis visai socialinei apsaugai.

Šiose valstybėse skaičiuojami sveikatos priežiūros ir slaugos kaštai, slaugos namų išlaikymas ir kitos socialinės paslaugos, taip pat tai, kiek visuomenei kainuoja išlaikyti artimuosius, kurie, slaugydami žmones, sergančius Alzheimerio liga, netenka darbo. "Skaičiuojama, kad išlaidos Alzheimerio ligai gydyti, tiesioginės ir netiesioginės išlaidos pacientams gydyti, prižiūrėti ir slaugyti viršija šių sričių išlaidas onkologinėms bei širdies ir kraujagyslių ligoms. Paaiškėjo, kad neurodegeneracinės ligos savo išlaidomis jau gerokai viršija visas kitas ligų grupes", – teigė gydytojas neurologas.

Pasak jo, šiame etape reikėtų klausti, ne kada adukanumabas bus Europoje, Lietuvoje, o ar jis apskritai mus pasieks. "Neaišku, koks bus Europos vaistų agentūros (EVA) sprendimas. Šis vaistas yra biologinės terapijos vaistinis preparatas, dėl to jis ES turi būti registruojamas centralizuotu būdu. Taigi, kaip ir vakcinų nuo COVID-19 infekcijos atveju, ne Lietuva ar kitos šalys atskirai, o EVA spręs, ar registruoti šį vaistą, ar ne. Neretai pasitaiko, kad FDA ir EVA nuomonės išsiskiria iš esmės. Šiuo atveju, ypač esant tokiems prieštaringiems duomenims apie galimą vaisto poveikį, kyla pagrįstų abejonių, ar Europoje šis vaistas apskritai bus užregistruotas", – pastebėjo pašnekovas.

Jei EVA ir užregistruotų šį biologinį vaistą, neaišku, kada jis taptų prieinamas pacientams Lietuvoje. Skelbta, kad gydymas naujuoju vaistu vienam pacientui vieniems metams JAV kainuos daugiau kaip 50 tūkst. dolerių. A.Vaitkevičiaus teigimu, tai dar negalutinė gydymo kaina – kad ir kokia ji būtų Europai, Lietuvai, kol kas nežinoma: "Daugelyje šalių kompensavimo tvarka remiasi farmakoekonominiais rodikliais, t.y. naudos ir kaštų analize. Kol kas neaišku, ar išleidę nemažus pinigus kai kurių pacientų gydymui šiuo vaistu, gautume realios naudos, ar sumažėtų žmonių, sergančių Alzheimerio liga, slaugos poreikis, išlaidos slaugai, priežiūrai ir t.t."

Jei vaistas būtų registruotas Europoje, vėliau reikėtų svarstyti jo kompensavimo tvarkos Lietuvoje klausimą, t.y. kokiomis sąlygomis ir kokiems pacientams (atsižvelgiant į ligos stadiją, sunkumą, gretutines ligas ir kitus veiksnius) jis būtų skiriamas.

Be to, gydytojas pabrėžė: kadangi tai yra intraveninis vaistas, lašinamas į veną kas keturias savaites, jis negalės būti skiriamas naudoti namuose ar poliklinikoje. "Vaistas turės būti skiriamas stacionare arba, tikėtina, kad tam turėtų būti steigiami dienos stacionarai. Taigi, prie vaisto kainos prisidėtų dar ir šios išlaidos, įvairios organizacinės išlaidos", – išaugsiančius kaštus įvardijo pašnekovas.

Kol kas žiūri atsargiai

Kauno klinikų Neurologijos klinikos gydytoja neurologė dr. Greta Pšemeneckienė naujo vaisto nuo Alzheimerio ligos registravimą vertina kaip teigiamą postūmį, tačiau išsako abejonę dėl mokslinio pagrįstumo: "Alzheimerio liga – sudėtinga, pasižyminti labai daug skirtingų veiksnių, kurie lemia jos išsivystymą, ir naujo jai gydyti skirto vaisto sukūrimas iš esmės yra teigiamas postūmis medicinos moksle. Žinoma, kol kas į jį reikėtų žiūrėti atsargiai, nes atliktų tyrimų, per kuriuos vertintas šio vaisto efektyvumas, duomenys prieštaringi. Manau, jei ateitų į Europą ir Lietuvą, jis būtų tinkamas tik tam tikrai žmonių, sergančių Alzheimerio liga, grupei, tikslingai atrinktiems pacientams. Tai tikrai nebus vaistas, lengva ranka skiriamas visiems ligoniams. Mano nuomone, jis galėtų būti skiriamas jaunesniajai pacientų grupei, asmenims, kuriems nustatytas lengvas pažinimo funkcijos sutrikimas arba lengva demencija, kol dar liga neįsismarkavusi. Kol kas norėtųsi didesnės apimties klinikinių studijų, su aiškesniais rezultatais, kad galėtume pasidžiaugti pažanga gydant Alzheimerio ligą."

Pasak gydytojos, nepaisant prieštaringų tyrimų duomenų, JAV FDA patvirtino šį vaistą kaip tinkamą Alzheimerio ligai gydyti. "Naujasis vaistas yra žmogaus monokloninis antikūnas, jis jungiasi prie smegenyse besikaupiančio blogojo beta amiloido baltymo ir stabdo jo kaupimąsi. Tai teikia vilčių, kad atliekant biožymenų tyrimus ir gerėjant galimybėms nustatyti ankstyvuosius pokyčius smegenyse dar iki klinikinės Alzheimerio ligos stadijos, t.y., kol dar nepasireiškė pažinimo sutrikimų arba demencija, skirdami šį ar panašų vaistą galbūt galėtume užbėgti už akių demencijos sindromui, jį atitolinti arba sustabdyti", – vylėsi G.Pšemeneckienė.

Vis dėlto, gydytojos žodžiais, pradėjus naudoti šį vaistą, Alzheimerio liga netaps išgydoma. "Panašūs vaistai jau ne vienus metus yra naudojami ir kitoms lėtinėms ligoms gydyti, jie taikomi ir, pavyzdžiui, išsėtinei sklerozei gydyti. Tačiau dėl to ta liga netampa išgydoma – tokie vaistai tik pristabdo ligos progresavimą", – atkreipė dėmesį gydytoja neurologė.

Greta Pšemeneckienė: tai tikrai nebus vaistas, lengva ranka skiriamas visiems ligoniams. Laimučio Brundzos nuotr.

Ji pastebėjo, kad kol kas Alzheimerio liga nelengvai diagnozuojama ankstyvesnėse stadijose, kol nepasireiškia pažinimo funkcijų sutrikimas. "Pagal galiojančius diagnostikos kriterijus mes neturime galimybės nustatyti Alzheimerio ligos, kol ji nepasireiškė kliniškai. Moksliniuose tyrimuose įvardijamos ir ikiklinikinės Alzheimerio ligos stadijos, subjektyvus pažinimo funkcijos sutrikimas, kai žmogus jį jaučia, bet objektyvūs tyrimo metodai dar nenustato to sutrikimo. Yra atliekamos studijos, tiriant amiloido baltymo kaupimosi ypatumus žmonėms, jaučiantiems pirmuosius Alzheimerio ligos simptomus ir jų dar nejaučiantiems. Tačiau kol kas klinikinėje praktikoje garantuotai negalime pasakyti, ar žmogus serga arba ar jis sirgs Alzheimerio liga tol, kol nepasireiškė pažinimo funkcijos sutrikimas", – sakė gydytoja neurologė.

Alzheimerio ligos diagnozė nustatoma derinant klinikinius radinius su diagnostinių tyrimų (galvos smegenų kompiuterinės tomografijos, magnetinio rezonanso tomografijos) rezultatais. Dažniausiai tai būna kompleksinė diagnozė, kai prireikia ne tik neurologo, bet ir psichiatro ar psichologo, geriatro konsultacijos.

Pasak G.Pšemeneckienės, nors Alzheimerio liga vadinama pagyvenusių žmonių liga, pasitaiko ir jaunų pacientų. "Esu turėjusi ir apie 40 metų demencija sergantį pacientą, tačiau tokių atvejį pasitaiko gana retai. Kalbant apie Alzheimerio ligą, išskiriama ankstyvos ir vėlyvos pradžios Alzheimerio liga. Amžiaus riba čia yra 65 metai. Asmenys, susirgę šia liga iki 65 metų, serga vadinamąja ankstyvos pradžios Alzheimerio liga", – gydytojos teigimu, skaičiuojama, kad šiuo metu apie 10 proc. visų Alzheimerio ligos atvejų sudaro ankstyvos pradžios atvejai.

Sumažina riziką susirgti

Vienas iš Alzheimerio ligą lemiančių veiksnių – genetinis. Egzistuoja ir lyties faktorius – moterys šia liga serga dažniau. "Manoma, kad, esant ilgalaikiam miego sutrikimui, taip pat didėja rizika susirgti Alzheimerio liga. Neretai ji pasireiškia greta kraujagyslinės smegenų patologijos – tai gali paankstinti arba paryškinti ligos simptomatiką. Nesveika mityba, cholesterolio perteklius, bloga glikemijos (cukraus kiekio kraujyje) kontrolė, mažas fizinis aktyvumas, nevisavertis socialinis gyvenimas, lėtinis nuovargis – visa tai taip pat gali didinti riziką susirgti Alzheimerio liga", – vardijo G.Pšemeneckienė.

Pasak jos, siekiant atitolinti šią ligą, padeda judėjimas, fizinis aktyvumas, arterinio kraujospūdžio, kūno masės, cholesterolio kontrolė. "Noriu atkreipti dėmesį, kad tai tik sumažina riziką ir galbūt atitolina ligą, tačiau minėtų veiksnių kontroliavimas dar nereiškia, kad šios ligos išvengsime", – pabrėžė gydytoja neurologė.

Jos teigimu, medicina šiais laikais gali reikšmingai pratęsti žmogaus gyvenimą – transplantuoti susidėvėjusius organus, galūnes pakeisti dirbtinėmis, tačiau efektyviai pagerinti proto veiklą, atmintį vis dar nesugebama. "Kol kas žmogus dar nesurado būdo ar metodo, kaip sugrąžinti prarastus pažinimo gebėjimus. Todėl, kad ir kokios kilmės būtų kognityvinis pažeidimas, svarbu užkirsti kelią, kad jis apskritai neįvyktų. Nes jeigu jis jau įvykęs, tai grąžinti tai, kas buvo iki tol, beveik nėra vilties. Ir naujasis vaistas nuo Alzheimerio ligos būtų skirtas ne pašalinti tam, kas jau yra įvykę, sutrikę, bet sustabdyti tų sutrikimų progresavimą, kad neblogėtų toliau", – aiškino G.Pšemeneckienė.

Todėl pajutus pasikartojančių atminties, kalbos, orientacijos ar kitų pažinimo funkcijų sutrikimų, reikėtų kuo anksčiau pasirodyti gydytojui. "Gal ne kiekvienam reikia gydytojo specialisto konsultacijos, bet apie tokius pokyčius reikėtų bent jau pasisakyti šeimos gydytojui, aptarti su šeimos nariais. Labai svarbu, kad kai žmogus kreipiasi dėl atminties ar kitų pažinimo funkcijų sutrikimų, kad jį atlydėtų šalia dažniausiai būnantis asmuo ir galėtų iš šalies suteikti informacijos, ar ir kaip keičiasi žmogaus gebėjimai, įpročiai. Vis dėlto ne kiekvienas atminties ar orientacijos sutrikimas, išsiblaškymas yra demencijos požymis. Tačiau jei tai kartojasi, progresuoja, blogėja, kelia abejonių, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju", – ragino G.Pšemeneckienė.

Labiausiai paplitusi demencijos forma

Alzheimerio liga yra labiausiai paplitusi demencijos forma. Manoma, kad pasaulyje yra 50 mln. šios ligos paveiktų žmonių; ji paprastai pasireiškia asmenims nuo 65 metų amžiaus. Ligai progresuojant pacientų smegenų audiniai pamažu ardomi, todėl žmonių atmintis labai susilpnėja, prarandamas gebėjimas orientuotis, o kai kada ir vykdyti elementarią kasdienę veiklą. Pacientams taip pat dažnai pasireiškia staigūs nuotaikos svyravimai ir sutrinka gebėjimas bendrauti.

Demenciją dažniausiai sukelia smegenis paveikiančios būklės, tokios kaip Alzheimerio liga, insultas ar galvos trauma. Pasaulio sveikatos organizacija skaičiuoja, kad iki 2050 m. žmonių, sergančių demencija, patrigubės – ja sirgs apie 152 mln. Prognozuojama, kad dauguma žmonių, kurie susirgs demencija, gyvens žemų ir vidutinių pajamų šalyse.

Šio sprendimo buvo nekantriai laukiama, tačiau jis taip pat vertinamas prieštaringai. Preparatas „Aduhelm“ buvo patvirtintas nepaisant nepriklausomų ekspertų grupės rekomendacijų. Praėjusį lapkritį ekspertai nerado pakankamų vaisto naudingumo įrodymų.

„Aduhelm“ – pirmasis preparatas, orientuotas į Alzhaimerio ligos patologinę fiziologiją, amiloido beta plokštelių buvimą smegenyse“, – pranešė viena FDA vadovių Patrizia Cavazzoni (Patricija Kavaconi).

Visgi FDA šiam preparatui taikė „paspartinto tvirtinimo“ procedūrą, pasitelkiamą, kai agentūra būna įsitikinusi, jog nauja priemonė gali suteikti reikšmingos naudos, lyginant su esamais gydymo metodais, bet tam tikrų abejonių dar išlieka.

„Kaip dažnai nutinka interpretuojant mokslo duomenis, ekspertų bendruomenė pateikė skirtingus požiūrius“, – sakoma P. Cavazzoni pranešime, pripažįstant, jog tam tikrų keblumų esama.

Monokloninių antikūnų preparatas „Aduhelm“, taip pat žinomas generiniu adukanumabo pavadinimu ir vartojamas intraveniniu būdu, buvo išbandytas per dvejus 3-iosios fazės bandymus su žmonėmis.

Viena iš studijų parodė, kad šis vaistas stabdo protinių gebėjimų degeneraciją, bet per kitą tyrimą tokio poveikio nenustatyta.

Kita vertus, per visas studijas buvo įtikinamai patvirtinta, kad vartojant šį vaistą Alzheimerio liga sergančių pacientų smegenų audiniuose kaupiasi mažiau baltymo, vadinamo beta amiloidu, plokštelių.

Kaip skelbia viena iš teorijų, Alzheimerio ligą lemia šio baltymo sankaupos, susidarančios kai kurių žmonių smegenyse jiems senstant ir silpnėjant imuninei sistemai. Taigi, pacientams sušvirkščiant antikūnų teoriškai būtų galima iš dalies atkurti gebėjimą išsklaidyti baltymo plokštelių sankaupas.

Prieštaringi vertinimai

„Paveiktųjų Alzheimerio ir visų kitų [formų] demencijos vardu švenčiame šiandienos istorinį sprendimą“, – per „Twitter“ paskelbė JAV nevyriausybinė Alzheimerio asociacija.

Tačiau ekspertų reakcija buvo įvairesnė. Kai kurie mokslininkai sakė turį vilties, kad „Aduhelm“ patvirtinimas taps katalizatoriumi kuriant geresnius vaistus, kurių būtų galima sulaukti ateityje.

„Nors man malonu, kad adukanumabas gavo patvirtinimą, turime aiškiai pasakyti, kad, geriausiu atveju, šio vaisto nauda minimali, [jis] padės tik labai kruopščiai atrinktiems pacientams“, – sakė Londono universiteto koledžo neuromokslų profesorius Johnas Hardy (Džonas Hardis).

„Mums reikia geresnių vaistų nuo amiloido“, – pridūrė jis.

Vėliausias preparatas nuo Alzheimerio ligos buvo patvirtintas 2003 metais. Jis, kaip ir visi ankstesni vaistai, buvo skirtas su šia liga susijusiems simptomams, o ne jos priežastims šalinti.

Alzheimerio liga yra labiausiai paplitusi demencijos forma. Manoma, kad pasaulyje yra 50 mln. šios ligos paveiktų žmonių; ji paprastai pasireiškia asmenims nuo 65 metų amžiaus.

Ligai progresuojant pacientų smegenų audiniai pamažu ardomi, todėl žmonių atmintis labai susilpnėja, prarandamas gebėjimas orientuotis, o kai kada ir vykdyti elementarios kasdienės veiklos.

Pacientams taip pat dažnai pasireiškia staigūs nuotaikos svyravimai ir sutrinką gebėjimas bendrauti.

JAV mokslininkai išanalizavo beveik 1800 žmonių mitybos įpročius ir pažintinių gebėjimų galimybes per pastarąjį dešimtmetį, siekiant nustatyti teigiamą poveikį turinčius maisto produktus.

Tyrėjai išsiaiškino, kad geriausias būdas sumažinti demencijos riziką – gyventi sveiką gyvenimo būdą ir valgyti maisto produktus, turtingus visaverčių baltymų, kurie gerina smegenų veiklą.

JAV Ajovos universiteto maisto mokslo ir mitybos katedros docentas Auriel‘as Willette išanalizavo 46–77 metų amžiaus grupės britų duomenis.

Tyrimo dalyvių buvo prašoma išsamiai apibūdinti savo mitybos racioną, įskaitant vaisius, daržoves, žuvį, mėsą, sūrius, duoną, dribsnius, arbatą, kavą ir įvairius gėrimus.

Nustatyta, kad iš įvairių dalyvių vartojamų maisto produktų sūris gali labiausiai sumažinti kognityvinių gebėjimų silpimo riziką visose amžiaus grupėse. Sūris yra vienas iš produktų, turintis daug žmogui reikalingų maistingų medžiagų. Viena jų – baltymai, kurių žmogaus organizme negalima pakeisti jokiais kitais maistiniais komponentais.

Pasak mitybos specialistų, žmogaus organizmas sūrio baltymus pasisavina beveik geriausiai – net 99 proc. Be baltymų, sūriuose daug A, B grupės vitaminų, mikroelementų, ypač kalcio, fosforo, todėl valgant sūrius stiprėja kaulai, gerėja smegenų veikla. Sūryje gausu aminorūgščių, labai reikalingų audinių augimui, taip pat lipidų, suteikiančių mums energijos.

Mokslininkai pabrėžia, kad nė vienas iš tirtų maisto produktų nesuteikia visiškos apsaugos nuo ligų, tačiau teisingas ir sveikas maisto pasirinkimas gali nutolinti arba užkirsti joms kelią, rašo „Daily Mail“.

Lietuva patenka tarp daugiausiai sūrio vartojančių šalių. Statista.com duomenimis, mūsų šalies gyventojai vidutiniškai per 2020 metus suvalgė po 22,2 kg sūrio.

„Alzheimeris – progresuojanti lėtinė smegenų liga, kuri dažniausiai pasireiškia apatija, atminties sutrikimu, emocijų nestabilumu, socialinių ir higienos įgūdžių praradimu, orientacijos sutrikimu, negebėjimu koncentruoti dėmesio“, – sako vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė K. Zacharevič.

Anot pašnekovės, nėra vieno recepto ar prevencinės priemonės, tačiau ji pataria visiems senjorams vadovautis šiomis penkiomis taisyklėmis, kurios padės sumažinti riziką susirgti šia klastinga liga.

1. Nuolat judėti

Net ir vyresniame amžiuje reikia būti fiziškai aktyviems. Kiek įmanoma dažniau mankštintis, vaikščioti gryname ore. Tai daryti reikia kasdien, judėjimui skiriant bent 15–30 minučių. Svarbu pasirinkti mėgstamą fizinę veiklą, kad nereikėtų kasdien ieškoti motyvacijos.

2. Mankštinti smegenis

Nepamirškite protinio darbo. Nuolat skaitykite, spręskite kryžiažodžius, žaiskite sudoku, domėkitės aktualijomis ir pasaulio naujienomis.

Taip pat specialistai pataria vyresniame amžiuje vengti streso ir konfliktinių situacijų, jos gali turėti įtakos ne tik Alzheimerio vystymuisi, bet ir kitoms ligoms – širdies, kraujagyslių, nervų, virškinimo trakto.

3. Daugiau daržovių

Mitybos specialistai įspėja, kad lietuvių mityba yra per riebi, dažnu atveju joje per daug gyvulinės kilmės produktų. Alzheimerio prevencijai derėtų į savo mitybą įtraukti daugiau augalinės kilmės produktų – daržovių, kruopų, sėklų. Šie produktai gausūs antioksidantais, kurie stabdo šios ligos progresą.

4. Socialinis aktyvumas

Stenkitės gyventi socialiai aktyvų gyvenimą. Paskambinkite seniai girdėtai giminaitei, su kaimyne apsikeiskite mėgstamu receptu, su bičiule išeikite pasivaikščioti, o gal seniai svajojote šokti – užsirašykite į būrelį.

5. Nepamiršti papildų

Vis tik ne visada tik sveikas gyvenimo būdas ir įpročiai apsaugos mus nuo šios ligos. Todėl, norint sumažinti riziką susirgti Alzheimerio liga, verta savo mitybos racioną papildyti maisto papildais. Derėtų rinktis ginkmedžio, omega-3 ir omega-6, vitaminų E ir B grupės turinčius  preparatus.

Gydytoja, kurios pavardė nenurodoma, stojo prieš Hagos apygardos teismą, nagrinėjantį pirmą tokio pobūdžio bylą dėl 2016 metais jos suteiktos pagalbos numirti  74 metų pacientei, kuriai buvo nustatyta Alzheimerio (Alcheimerio) ligos vėlyva stadija.

Įtariama, kad dabar jau į pensiją išėjusi 68 metų gydytoja savo pacientei į kavą įmaišė migdomųjų, tačiau procedūros metu pacientė netikėtai pabudo ir gydytojai teko prašyti senutės šeimos, kad ją palaikytų, kol procedūra bus baigta.

„Gydytojai pareikšti kaltinimai dėl eutanazijos vykdymo nesilaikant nustatytų griežtų procedūros taisyklių“, – naujienų agentūrai AFP sakė prokuratūros atstovas Vincentas Veenmanas (Vinsentas Venmanas).

„Tai pirmoji tokia byla“ Nyderlanduose, pridūrė jis.

Nyderlandų prokuratūra vėliau išplatino pareiškimą, kuriame nurodyta, kad bausmė medikei negresia, net jeigu ji bus pripažinta kalta.

Teisėjai savo nuosprendį turėtų paskelbti po dviejų savaičių.

Nyderlandai 2002 metais tapo pirmąja pasaulyje eutanaziją įteisinusia valstybe. Tačiau ši procedūra atliekama tik laikantis šalies įstatymuose numatytų griežtų reikalavimų.

Byloje minimi faktai, įvykę keturi metai iki moters mirties, kai jai pirmą kartą buvo diagnozuotas Alzheimeris liga – neurodegeneracinis susirgimas, ilgainiui atimantis pacientų protinius gebėjimus.

Rašytiniame pareiškime, kuriuo moteris išsakė savo valią, ji tvirtino, kad norėtų, jog geriau jai būtų atlikta eutanazija, kad tik nereikėtų keltis į demencija sergantiems pacientams skirtus namus, sakė prokurorai.

„Aš noriu būti pajėgi pati sugebėti nuspręsti, kada tinkamas laikas (numirti), kad dar turėčiau sveiką protą“, – taip pat sakoma pacientės pareiškime, kurio ištraukas paskelbė visuomeninis transliuotojas NOS.

Netrukus po to moteris buvo atiduota globai. Vienas geriatrijos specialistas nustatė, kad, remiantis jos prašymu, moteriai gali būti suteikta pagalba numirti. Šią išvadą patvirtino dar du nepriklausomai gydytojai, nurodė NOS.

Mirties dieną moteris išgėrė kavos su migdomaisiais ir nieko nesuvokė. Per procedūrą jos duktė ir vyras buvo šalia.

Tačiau „moteris buvo sutrikusi ir gydytoja nematė prasmės ją pakonsultuoti“, – nurodė NOS.

Atliekant eutanaziją pacientė netikėtai atsibudo ir atsisėdo, todėl artimieji turėjo ją laikyti, kol ji numirė, sakoma pranešime.

„Esminis klausimas šioje byloje – kaip ilgai gydytojas turi konsultuoti demencija sergantį pacientą, jeigu esant ankstyvai ligos stadijai pacientas jau paprašė eutanazijos“, – sakė prokuratūros atstovė Sanna van der Harg (Sana van der Harg).

„Neabejojame gydytojos gerais ketinimais“, – pridūrė ji.

Tačiau, prokurorų nuomone, prieš imdamiesi eutanazijos gydytojai turėjo „daugiau pasikalbėti su demencija sergančia paciente“, nurodė S. van der Harg.

„Įstatymas neduoda vienareikšmiško atsakymo, todėl dabar kreipiamės į teisėją šioje byloje“, – paaiškino ji.

Pastariesiems apdovanojimų Lietuvoje bei Latvijoje pelniusi prof. V. Borutaitė paskyrė daugybę metų ir mielai dalinasi rezultatais su kolegomis iš kitų šalių bei su studentais. 

– Tiems, kas turėjo ar turi artimą žmogų, sergantį Alzheimerio liga, labiausiai rūpi, kada bus surasta nuo jos vaistų. O gal jau jų yra, tik Lietuvos jie dar nepasiekia?

– Deja, nors tyrimai tiek pas mus, tiek užsienyje intensyviai vyksta, teigiamo atsakymo į klausimą apie šiai ligai gydyti efektyvių vaistų sukūrimą, kol kas nėra. Lietuvoje gal dar nepajutome jos sukeliamų socialinių ir ekonominių sunkumų, nes pas mus gyvenimo trukmė, lyginant su labiau išsivysčiusiomis šalimis, yra trumpa. Tai – pagyvenusių žmonių liga, ir ji vystosi pamažu. Alzheimerio liga susirgęs žmogus iš pradžių vis dažniau jaučia atminties sutrikimus, o kai liga progresuoja, jam pasireiškia ir depresija. Ligonis nebepažįsta artimųjų, draugų, nesugeba identifikuoti savęs, praranda gebėjimus atlikti paprasčiausius veiksmus.

– Artimiesiems nepakeliamai sunku matyti, kaip savas žmogus nutolsta, tarsi trauktųsi į nebūtį, galop – ne gyvena, o vegetuoja, kol galiausiai miršta. Skausmo daug, bet vaistų jokių?

– Daug dirbama, kad tų vaistų atsirastų, bet tai – nėra greitas procesas. Mūsų pagrindinis tikslas – išsiaiškinti, kaip ta liga susergama, kas vyksta smegenų ląstelėse, kodėl jos miršta. Bendradarbiaujame su Kauno klinikų Neurologijos klinika. Tiriam pacientų biologinius skysčius, ieškodami pakitusių baltymų, kurie signalizuoja apie procesus ląstelės viduje, sukeliančius neuronų žūtį bei galinčius sukelti uždegimines reakcijas. Nes ieškant vaistų, svarbu išsiaiškinti ligos vystymosi mechanizmą ir kuo anksčiau diagnozuoti pačią ligą. Todėl kartu su Neurologijos klinikos mokslininkais bandome tobulinti diagnostikos priemones.

– Galbūt Alzheimerio liga ir yra jūsų mokslinių tyrinėjimų centrinis objektas?

– Taip, ir ne man vienai ji – toks objektas jau nemažai metų. Kadangi ši lėtinė galvos smegenų liga, sutrikdanti normalius biocheminius informacijos perdavimo vyksmus, gali pasireikšti šešiasdešimtmečiams bei vyresniems žmonėms, ji – vis aktualesnė problema, kai šalyje daugėja solidaus amžiaus žmonių. Pripažįstama, kad visame pasaulyje Alzheimerio liga serga per 30 mln. žmonių. Tačiau medicininių sprendimų, padedančių gydyti ar bent pristabdančių jos plitimą – nėra. Vaistiniai preparatai, kurių taip pat mažai, tik palengvina ligos simptomus. Lietuvoje matome: nors pas mus gyvenimo trukmė ilgėja, bet kokybės (sveikatos) prasme ji mažai pakito.

Visame pasaulyje Alzheimerio liga serga per 30 mln. žmonių. Tačiau medicininių sprendimų, padedančių gydyti ar bent pristabdančių jos plitimą – nėra.

Drauge su kolegomis tiriame Alzheimerio ligos patogenezę ir ieškome galimų ligos gydymo metodų. Siekiame suprasti pagrindinių patologinių šios ligos veiksnių – pakitusių, agregavusių baltymų poveikį neuroninių ląstelių gyvybingumui bei funkcijoms, taip pat neurouždegiminių procesų svarbą bei įtaką ligos atsiradimui ir vystymuisi. Pagrindinis tyrimų objektas – smegenų ląstelių kultūros, su kuriomis atliekamos įvairios manipuliacijos.

– Esate daugelio tarptautinių projektų bei programų dalyvė, stažavotės Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje. Pelnėte ne vieną stipendiją moksliniams tyrimams įvairiose užsienio šalyse, o kokia buvo jūsų kelio pradžia biochemijos mokslo link, ar tėvai, ar mokykla ant to kelio jus užvedė?

– Gimiau Kauno rajone, iš pradžių mokiausi Rokų aštuonmetėje, vėliau – Kauno 7-ojoje vidurinėje mokykloje. Studijavau Vilniaus universitete, o dirbti sugrįžau į Kauną. Esu kaunietė ir myliu šį miestą. Mano tėtis Jonas Boruta – inžinierius, mama Zinaida – odontologė, bet svajojusi dirbti laboratorijoje ir atlikti mokslinius tyrimus. Baigusi mokyklą, galėjau rinktis: tikslieji mokslai ar biologinės disciplinos. Nusvėrė biochemija, sujungianti bent kelias sritis (tarp jų – ir tiksliuosius mokslus) ir nagrinėjanti, kas vyksta gyvosiose ląstelėse. Po studijų man labai pasisekė – patekau į profesoriaus Adolfo Toleikio vadovaujamą tyrinėtojų grupę, darbas joje buvo labai gera profesijos mokykla. Profesoriui vadovaujant, parengiau ir apsigyniau mokslinę disertaciją.

– O kaip patekote į Kembridžą ir ar po ten praleisto kone dešimtmečio neturėjote minčių pasilikti?

– Gavau EMBO (Europos molekulinės biologijos organizacijos) stipendiją moksliniams tyrimams Kembridžo universitete (Jungtinė Karalystė), paskui ten pat vyko ir manoji NATO/Royal Society podoktorantūrinė stažuotė. Iš pradžių žinojau: važiuoju į Kembridžą dvylikai mėnesių, tik išbuvau net aštuonerius metus. Siūlė man likti toliau ten dirbti mokslinį darbą, bet gavau iš Lietuvos viliojantį pasiūlymą vadovauti Neuromokslų instituto Biochemijos laboratorijai ir parvažiavau. Dabar jau keli mano buvę doktorantai Kembridžo laboratorijose spėjo pasistažuoti. Kai neseniai trumpam buvau ten nuvykusi, sutikau mūsų laboratorijoje baigiamąjį darbą parengusį LSMU bakalaurą, ir pasidžiaugiau sužinojusi, kad Kembridže tas jo darbas buvo puikiai įvertintas.

– Ar į universitetą stojantys abiturientai labai domisi perspektyva tapti biochemikais, rinkdamiesi specialybę, kuri lyg ir medicina, bet su ligonių gydymu nesusisiekia?

– Biochemikai tiesiogiai su pacientų gydymu nesusiję, tačiau atlieka labai svarbų darbą – padeda gydytojams diagnozuoti ligas. Naujiena yra ta, kad nuo šių metų baigę bakalauro studijas LSMU biochemikai iš karto gali pradėti dirbti diagnostinėse laboratorijose (anksčiau tokio leidimo jie neturėjo). Norintys mokslinės veiklos, gali tęsti magistrantūros studijas.

Susidomėjimas šia perspektyvia specialybe – didelis. Biochemikus rengia ir kiti mūsų šalies universitetai, tačiau Lietuvos sveikatos mokslų universitetas – išskirtinis. Nes medicininės ir veterinarinės paskirties biochemikus rengiame mes vieninteliai Lietuvoje. Ir darbo jiems tikrai pakanka, neabejoju, ateityje irgi pakaks, – laboratorijų daugėja visoje šalyje. Be to, biochemikai gali dirbti ir įvairiose biotechnologinėse bei farmacinėse įmonėse, kur šių specialistų paklausa taip pat yra nuolat auganti.

Savo tinklaraštyje B. Gatesas parašė, kad tas lėšas tyrimams paaukojo iš savo nuosavo turto, o ne labdaros fondo „Bill & Melinda Gates Foundation“.

„Iš visų sutrikimų, kurie mus kankina senatvėje, vienas išsiskiria kaip itin didelė grėsmė visuomenei – Alzheimerio liga“, – pareiškė B. Gatesas.

„Mokslininkai dar turi išsiaiškinti, kas būtent sukelia Alzheimerio ligą arba kaip neleisti šiai ligai suniokoti smegenų, – rašė jis. – Jungtinėse Valstijose tai yra vienintelė iš 10 dažniausių mirties priežasčių, neturinti jokio veiksmingo gydymo būdo.“

B. Gatesas nurodė, kad skiria 50 mln. dolerių Londone įsikūrusiam fondui „Dementia Discovery Fund“, privačių asmenų ir valdžios finansuojamai organizacijai, remiančiai inovatyvius demencijos tyrimus.

Multimilijardierius filantropas sakė, kad vaistų nuo Alzheimerio ligos, kuri paveikia apie 50 mln. žmonių visame pasaulyje, reikia nedelsiant, nes pagerėjus medicininei priežiūrai, pailgėja žmonių gyvenimo trukmė.

Jis pažymėjo, kad jo paties tėvas netrukus švęs 92-ąjį gimtadienį – „pasiekimas, kuris buvo praktiškai neįsivaizduojamas, kai jis gimė“.

B. Gatesas sakė, jog esama beveik 50 proc. tikimybės, kad žmonėms, įkopusiems į devintą dešimtį, gali išsivystyti Alzheimerio liga.

„Jei susirgsite šia liga įkopę į 7-ąją arba 8-ąją dešimtį, jums gali reikėti brangios priežiūros ištisus dešimtmečius“, – teigė jis.

„Jei nebus didelio proveržio, tos išlaidos ir ateinančius metus ir dešimtmečius ir toliau mažins sveikatos priežiūros biudžetus“, – rašė B. Gatesas.

Jis pripažino, kad Alzheimerio ligos tyrimai turėtų būti ilgalaikis projektas.

„Pirmųjų vaistų nuo Alzheimerio ligos galbūt neatsiras per artimiausią dešimtmetį ar dar ilgiau, ir iš pradžių jie bus labai brangūs“, – teigė B. Gatesas.

„Kai ateis ta diena, mūsų fondas gali apsvarstyti, kaip galime išplėsti prieigą (prie vaistų) skurdžiose šalyse“, – pridūrė jis.

„Matėme, kaip mokslinės inovacijos paverčia kažkada mirtinas ligas, pavyzdžiui, ŽIV, į chroniškus susirgimus, kuriuos galima kontroliuoti vaistais, – sakė jis neprarasdamas optimizmo. – Tikiu, kad galime padaryti tą patį (o gal net geriau) ir su Alzheimerio liga.“

„Bill & Melinda Gates Foundation“ daugiausia dėmesio skiria kovai su tokiomis užkrečiamomis ligomis, kaip maliarija ir poliomielitas, neturtingose šalyse.