„Nuo ateinančio pirmadienio rangovai pradės jungiamųjų kelių kasimo darbus ir viadukų arkų užpylimą. Tam prireiks laikinai riboti eismą – po geležinkelio pervaža, abipus tunelio, judėjimas vyks viena juosta. Eismą reguliuos šviesoforas. Dar prieš pasiekiant Amalių geležinkelio pervažos prieigas vairuotojus pasitiks apylankas nurodantys kelio ženklai. Artimiausius du mėnesius piko metu rekomenduojame rinktis kitus kelionių maršrutus, jeigu tai įmanoma“, – sakė Kauno miesto savivaldybės administracijos Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius.

Pirmajame etape, kurį sudaro trys atkarpos, tarp Palemono ir T. Masiulio gatvių numatyta įrengti daugiau kaip 3,5 km ilgio atkarpą. Užbaigę viadukų statybą ties Amalių geležinkelio pervaža, rangovai šį transporto mazgą sujungs su naujai nutiestu dviejų eismo juostų keliu iki pat Palemono gatvės.

„Jeigu nesiimtume papildomų priemonių ir eismo neribotume, statyba užsitęstų ir nuo to geriau nebūtų nei rangovui, nei gyventojams. Suprantame, kad tai sukels papildomo galvos skausmo vairuotojams, bet viskas daroma dėl didesnio patogumo ateityje“, – tikino Kauno miesto savivaldybės administracijos Statybos valdymo skyriaus vedėjas Vigimantas Abramavičius.

Abipus Amalių geležinkelio pervažos visiškai įrengti viadukus planuojama iki metų pabaigos. Statinys sujungs naują atkarpą iki Palemono gatvės, tad vairuotojai turės galimybę apvažiuoti dalį Ateities plento ir greičiau pasiekti Marių gatvę.

Projekte nemažai dėmesio skirta ir kitiems eismo dalyviams – pėstiesiems ir dviratininkams suplanuoti šaligatviai ir takai. Juos nuo važiuojamosios dalies atskirs žalia veja.

Partnerių nuotr.

Nerimas dėl triukšmo

Europinė vėžė nuo Kauno geležinkelio stoties iki Palemono susijungs su Kauno intermodaliniu terminalu. Palemono gyventojai su nerimu žiūri į artėjančią naują geležinkelio liniją, nes triukšmo čia ir taip per akis.

Palemono gyventojai nuogąstauja, kad šis europinis projektas dar labiau pablogins jų gyvenimo sąlygas. Vienas opiausių klausimų – ar visoje atkarpoje nuo Amalių iki Palemono bus įrengtos garsą slopinančios sienelės. Taip pat neaišku, ar projekto rengėjai nesirengia pataupyti ir šalia bėgių įrengs naujausias technologijas, leidžiančias sumažinti ir traukinių keliamą vibraciją.

"Iš pradžių tų sienelių net nebuvo numatyta. Amaliuose ir Palemone dauguma namų oficialiai įregistruoti kaip sodo nameliai, tačiau realybėje situacija juk kitokia. Čia nuolat gyvena žmonės, o ne tik leidžia savaitgalius. Todėl labai svarbu, kad nauja europinė vėžė nepablogintų jų gyvenimo sąlygų ir garso sienelės būtų įrengtos. Kai vyko pirmieji susitikimai su gyventojais ir projekto atstovais, sienelių iš viso beveik nebuvo. Dabar, atrodo, atsiranda daugiau supratimo, tačiau trūksta informacijos, kuriose tiksliai vietose jos bus įrengtos. Norime, kad būtų užtikrintos priemonės, kurios sumažina traukinių vibraciją", – "Kauno dienai" gyventojų lūkesčius vardijo Seimo narys Kazys Starkevičius.

K.Starkevičius viliasi, kad nuo Amalių iki Palemono bus įrengti ne tik garso, bet ir vibracijos slopintuvai.

Vietos gyventojai taip pat įtariai žvelgė į dabartinį poveikio aplinkai vertinimo planą, kuriame nurodyta, kur turėtų būti įrengtos garso izoliacinės sienelės. Žmonės baiminosi, kad ir taip triukšmingą rajoną papildys dar nauji garsai. Pasak jų, kai iki Palemono "Rail Baltica" vėže pradės riedėti krovininiai ir keleiviniai traukiniai, eismas taps gerokai intensyvesnis, tad triukšmas bus skleidžiamas beveik visą parą.

Stotį užmiršo?

Gyventojus taip pat stebina, kodėl nenumatytos garsą slopinančios sienelės Palemono stotyje. Jos buvo numatytos dar 2014 m. poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje. Vėlesniais metais ataskaita buvo tikslinta ir garso sienelės iš stoties kažkodėl dingo.

"Gyvenu Pyvesos gatvėje, kuri yra prie pat Palemono geležinkelio. Per geležinkelio tiesimo etapus Kaunas–Palemonas ir Rokai–Palemonas apsaugos priemonės nebus įrengiamos. Viskas nukeliama į kitą "Rail Baltica" etapą. Vadinasi, į 2025 m. Į intermodalinį terminalą jie traukinius planuoja paleisti gal šių metų pabaigoje, tada dar labiau padidės triukšmas. Jau dabar stotyje jis gana didelis", – "Kauno dienai" guodėsi vietos gyventojas Valdas Girdauskas.

Jis neslėpė ieškantis teisinių kelių, kad gautų atsakymus, kodėl ignoruojamas anksčiau atliktas poveikio aplinkai vertinimas.

"Ten buvo numatytos ir priemonės, kaip sumažinti triukšmą, tačiau dabar jie, paleisdami traukinius į terminalą, šių priemonių neįgyvendina. Kai statė patį terminalą, taip pat buvo numatyta, kaip apsaugoti nuo triukšmo, bet nieko nebuvo padaryta. Dabar numatyta, kad garsą slopinančias sieneles statys tik iki Palemono stoties. Bet juk nebus užtikrinamos higienos normos. Dabar viską palieka ateičiai, esą bus atliekamas naujas vertinimas. Kyla klausimų, kaip jie gali viso to nepaisyti. Galbūt naujojoje ataskaitoje iš viso nebus numatytos šioje vietoje garsą slopinančios sienelės", – piktinosi V.Girdauskas.

Vietos gyventojas V.Girdauskas stebisi, kad neliko dar 2014 m. numatytos garsą slopinančios sienelės Palemono stotyje.

Nepatogi perėja

Palemono gyventojai atkreipė dėmesį ir į galimybę kirsti geležinkelį. Šiuo metu legaliai tai galima padaryti tik stotyje esančiu viaduku. Žmonės pageidauja ne tik sutvarkyti esamą viaduką, bet ir įrengti perėją po geležinkeliu.

"Viadukas yra nepritaikytas judėjimo negalią turintiems žmonėms. Juo sudėtinga naudotis ir senoliams. Be to, norint vaikus nuvesti į mokyklą, iki viaduko kai kuriems gyventojams reikia eiti apie 800 m, nuo jo – dar apie kilometrą iki mokyklos ar Palemono centro. Todėl būtų gerai, kad įrengtų pėsčiųjų tunelį ir žmonės saugiai bei patogiai galėtų kirsti geležinkelį", – sakė viena palemoniškė.

"Projektuotojai nurodo, kad Palemono stotyje esanti pėsčiųjų perėja bus modernizuota, įrengti keltuvai judėjimo negalią turintiems žmonėms. Tačiau vietos gyventojai pageidauja ir dar vienos perėjos, kuri sujungtų vieną Palemono pusę su šio rajono centru. Galėtų būti įrengtas tunelis pėstiesiems, tad nereikėtų žmonėms iki mokyklos ar bažnyčios eiti kelių kilometrų rato", – įsitikinęs ir K.Starkevičius.

Darbus vykdžiusi "Hidrostatyba" bankrutavo, "Autokausta", panašu, taip pat nepajėgi įgyvendinti tokį projektą.

Pageidauja Amalių stotelės

"Kauno diena" primena, kad dar prieš praėjusių metų vasarą dėl "Rail Baltica" vėžės tiesimo darbų buvo uždarytas traukinių tunelis. Tuo metu ties Amaliais buvo įrengiami nauji tuneliai. Baigus darbus, panaikinta Amalių pervaža ir automobilių bei pėsčiųjų eismas nukreiptas po geležinkeliu einančiais tuneliais. Kartu su šiomis eismo permainomis neliko ir Amaliuose iki tol buvusios geležinkelio stotelės.

"Būdavo labai patogu čia važiuoti. Traukinys sustoja ir esu jau beveik namuose. Dabar tenka išlipti Palemone, bet ten viešasis transportas ne taip dažnai važiuoja, todėl nepatogu grįžti iki Amalių ar Petrašiūnų. Arba tenka važiuoti iki centro. Taip kelionė trunka gerokai ilgiau", – pasisakė Amaliuose gyvenanti mergina.

"Traukiniais esu ir kitose šalyse važinėjęs. Ten, jei yra miestas, traukinys stoja visose stotelėse. Be to, dabar atkarpoje nuo Kauno iki Palemono vis tiek traukiniams nėra galimybių pasiekti didelį greitį, tad, manau, kad tikrai galėtų sustoti Amaliuose. Žmonėms ši stotelė labai patogi, nereikia važiuoti iki pagrindinės stoties", – savo nuomonę išsakė ir K.Starkevičius.

"Lietuvos geležinkelių" atstovų teigimu, kasmet Amalių stotele naudodavosi beveik 8 tūkst. keleivių. Panaikinus ją, sulaukiama skundų, todėl bendrovė pasiryžusi tartis su Kauno miesto savivaldybe.

Po bėgiais įrengus tunelius, neliko Amalių geležinkelio stotelės.

"Kauno dienai" miesto savivaldybės atstovai taip pat suteikė vilties, kad Amalių stotelė gali būtų atkurta.

"Amalių geležinkelio stotelę panaikinti prieš keletą metų nusprendė "Lietuvos geležinkeliai". Miestas nereguliuoja geležinkelių eismo, tačiau po tokio sprendimo įsipareigojome užtikrinti gyventojų susisiekimą Kauno viešuoju transportu. Iki šiol visa tai funkcionuoja sklandžiai. Jeigu vis dėlto bendrovė nuspręstų gražinti traukinių stotelę, miestas neabejotinai pasirūpintų infrastruktūra patogiai prieiti iki jos. Lygiai taip pat buvo pasirūpinta tiek pėsčiųjų, tiek dviratininkų bei specialiųjų tarnybų transporto prieigomis ties buvusia Amalių geležinkelio pervaža", – teigė Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Paulius Keras.

Sena ekologinė nelaimė

Seimo narys K.Starkevičius atkreipė dėmesį ir į tai, kad europinė vėžė Palemone eis pro tą vietą, kuri dar sovietiniais laikais buvo užteršta mazutu ar kitomis cheminėmis medžiagomis. Gana dideliame plote avarijos metu iš cisternos buvo išsilieję naftos produktai.

"Mano žiniomis, vienoje Palemono vietoje gruntas užterštas nuo 1 m iki 6 m gylyje. Ruošiamasi tvarkyti tik ten, kur eis bėgiai, nors, mano nuomone, turėtų būti išvalyta visa teritorija. Jeigu to nepadarys dabar, įrengus europinę vėžę taip ir liks taršos zona. Šios teritorijos valymo darbams dalį sumos galėtų skirti ir Aplinkos ministerija", – įsitikinęs Seimo narys.

Jie padidins triukšmą, bet nieko nenori investuoti, kad jį gyventojams sumažintų.

Projektas vėluoja

"Kauno diena" rašė, kad "Rail Baltica" projekto įgyvendinimas jau vėluoja maždaug 1,5 metų. Dėl to kyla rizika prarasti europinį finansavimą.

"Manau, kad dėl vėlavimų kalčiausia Susisiekimo ministerija, nes konkretūs darbai yra susiję su tam tikra rizika. Strigo ir konkursai, jie atrodo buvo vilkinami. Be to, darbus vykdžiusi "Hidrostatyba" bankrutavo, "Autokausta", panašu, taip pat nepajėgi įgyvendinti tokį projektą. Aš čia matau ministerijos aplaidumą rengiant projektus ir pasirenkant rangovus. Juk jau ir atkarpa nuo Rokų iki Palemono šiais metais turėjo būti nutiesta", – sakė K.Starkevičius.

"Dėl visų šių priežasčių dabar gali būti, kad į projektą atsainiai pasižiūrės. Tam, kad spėtų pagal visus terminus, atsiranda rizika, jog bus visas dėmesys skirtas bėgiams, o kitos priemonės, tokios kaip garsą slopinančios sienelės, gali būti užmirštos. Dėl to mūsų tikslas, kad europinė trasa atitiktų visus reikalavimus", – apie galimas rizikas pridūrė Seimo narys.

Suteikė šiek tiek vilties

"Rail Baltica" Strategijos ir tarptautinių ryšių vadovas Mantas Kaušylas tikino, kad didysis traukinių eismas Palemone prasidės 2025–2026 m. Tuo metu jau europine vėže turėtų Latvijos link kursuoti naujieji traukiniai. Planuojama, kad į intermodalinį terminalą per parą važiuos apie keturis traukinius per parą.

Jis nurodė, kad 2014 m. atliktas poveikio aplinkai vertinimas buvo mažesnės apimties. Vėlesniais metais vertinti didesni traukinių srautai, nes prie "Rail Baltica" projekto prijungta Kaunas–Vilnius atkarpa, tad spėjama, kad pro Palemoną per dieną europine vėže gali pravažiuoti ir 20 traukinių. Dėl šių priemonių bus įrengtos garso slopinimo sienelės atkarpoje nuo Amalių iki Palemono. Tiesa, tai bus padaryta ne vienu metu.

"Augant traukinių intensyvumui ir "Rail Baltica" infrastruktūrai, logiška, kad bus įrengtos ir sienelės, ir vibracijos slopintuvai. Kai kurios sienelės bus įrengiamos, kai bus tiesiama atkarpa Kaunas–Palemonas, kitos – Rokai–Palemonas darbų etape", – aiškino "Rail Baltica" Strategijos ir tarptautinių ryšių vadovas.

Šiuo metu "Rail Baltica" tiesiama nuo Kauno iki Palemono.

Tačiau jis pažymėjo, kad Palemono stotyje kol kas garso sienelės įrengiamos nebus. Jos atsiras tik tada, kai nuo Palemono europinė vėžė bus pradėta tiesti Latvijos link. Pasak jo, šiame etape darbai Palemono stotyje nenumatyti.

Jis buvo linkęs sutikti, kad gyventojams reikalinga dar viena perėja po geležinkeliu, tad suteikė vilties, kad intensyviai apgyvendintoje vietoje realu, jog po bėgiais atsiras tunelis, kuriuo pėstieji galės saugiai patekti į Palemono centrą.

"Visi kiti darbai, kurie nesusiję su "Rail Baltica", nekompensuojami. Tai skirtingi projektai. Kol kas "Rail Baltica" Palemone teoriškai negali sukelti triukšmo, nes čia dar nėra europinės vėžės. Mes dabar prie jos prijungiame intermodalinį terminalą. Prie jo sienelės yra, o keleiviniai traukiniai, kol nėra linijos iki Latvijos, dar pro šią vietą nevažiuoja. Kai nuspręsime, kaip į Rygos pusę pro Palemoną turi eiti europinis kelias, kuriuo kursuos apie 20 traukinių per parą, tada vėl bus parengta poveikio aplinkai vertinimo ataskaita ir naujo projekto metu bus tvarkomas Palemono kelias", – pridūrė "Lietuvos geležinkelių" atstovas.

Eismo pokyčiai

Šiomis dienomis buvo atvertas naujas automobilių eismo tunelis, jungiantis R.Kalantos ir Chemijos gatves. Tad dabar važiuoti per vadinamąją Amalių geležinkelio pervažą automobiliams draudžiama. Greta pervažos tvarkomas ir pėsčiųjų tunelis.

„Prie pervažos frezuojamas asfaltas tam, kad automobiliai fiziškai negalėtų per ją važiuoti. Dabar laisvai galima geležinkelį kirsti naujai pastatytu tuneliu, kuris yra arčiau Palemono stoties. Tunelis jungia Chemijos ir R.Kalantos gatves“, – portalui kauno.diena.lt komentavo Statybos valdymo skyriaus vedėjas Vigimantas Abramavičius.

Jis nurodė, jog ties pervaža baigiama įrengti ir pėstiesiems bei dviratininkams skirtą atskirą tunelį.

Ties transporto tuneliu taip pat atliekami tam tikri darbai: ženklinamos eismo juostos, tvarkoma aplinka.

Mažiau spūsčių

Tikimasi, kad naujas tunelis pagerins pralaidumą ir susidarys mažiau automobilių spūsčių.

„Baigiamieji darbai tęsis iki gruodžio mėnesio vidurio, tačiau stovėti prie pervažos automobiliams jau nebereikės. T.Masiulio ir R.Kalantos gatvių žiedinėje sankryžoje kelininkai įrengė naują, aiškesnį kelio ženklinimą. Nauja tvarka užtikrina sklandesnį eismą žiedu ir taip pat prisideda prie spūsčių mažinimo“, – teigė savivaldybės administracijos direktorius Vilius Šiliauskas.

Šis tunelis po geležinkeliu taps pagrindiniu, kuriuo automobilių eismas vyks būsimu Kauno pietrytiniu aplinkkeliu. Pagrindinį statinį sudaro keturių arkų požeminis tunelis: per jo vidurį suprojektuoti du tuneliai automobiliams, o iš abiejų pusių du mažesni tuneliai pėstiesiems ir dviratininkams.

Tunelio statybose kasdien plušėjo apie 130 darbininkų, kurių pagrindinis uždavinys buvo padaryti tokį tunelį, kuris atlaikytų dideles apkrovas ir būtų užtikrintas saugus geležinkelio eismas.

Perkrovos centras

Tiek automobilių, tiek pėsčiųjų tuneliai reikalingi tam, kad visas eismo mazgas atititktų aukščiausius reikalavimus, keliamus europinei geležinkelio vėžei „Rail Baltica“.

Nauja tvarka užtikrina sklandesnį eismą žiedu ir taip pat prisideda prie spūsčių mažinimo.

„Kauno geležinkelio mazgas yra pati sudėtingiausia europinio geležinkelio „Rail Baltica“ projekto dalis, nuo kurio priklausys traukinių eismo planavimas visoje „Rail Baltica“ linijoje. Be to, būtent iš Kauno europinis geležinkelis toliau bus tiesiamas link Latvijos ir Estijos“, – kiek anksčiau yra sakęs„Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius Mantas Bartuška.

Pasak jo, sujungus Kauno intermodalinį terminalą su Lenkijos geležinkelių tinklu, Kaunas taps pagrindiniu krovinių perkrovimo centru – čia bus aptarnaujami ir plačiąja, ir europine vėžėmis važiuojantys traukiniai.

Nuo Kauno geležinkelio stoties iki Palemone įrengto intermodalinio terminalo šiuo metu rekonstruojamas esamas plačiojo standarto (1520 mm) geležinkelis, o šalia tiesiama nauja europinio standarto (1435 mm) vėžė ir iešmai, įrengiama visa reikalinga „Rail Baltica“ infrastruktūra.

Pastačius strateginę geležinkelio jungtį, kuria bus atvestas europinės vėžės geležinkelis nuo Lenkijos-Lietuvos valstybių sienos iki Kauno intermodalinio terminalo, Palemone pilnu pajėgumu pradės veikti didžiausias Baltijos šalyse krovinių, vežamų skirtingų standartų geležinkeliais, perkrovimo punktas. Tai leis sudaryti infrastruktūrines sąlygas didinti vienos efektyviausių krovinių transportavimo būdų – intermodalinių vežimų – apimtis.

Per Amalių pervažą dažnai važiuojantys ir spūstis keiksnojantys vairuotojai galės atsipūsti – jos nebeliks, nes "Rail Baltica" vėžė gerokai pakoreguos eismo maršrutus ir, atrodo, pajudins iš mirties taško seniai piešiamą Kauno pietrytinį aplinkkelį.

Neliks senų pervažų

Nors oficialiai "Rail Baltica" geležinkelio vėžė nuo Lenkijos iki Kauno išbandyta vasaros pabaigoje, kada galėsime keliauti į Lenkiją, dar nežinia. Lenkai dar turi nemažai nuveikti, o Kaunas jau imasi namų darbų tolesnei šio greitojo geležinkelio plėtrai.

Kitą savaitę bus prašoma miesto tarybos pritarimo keturių transporto infrastruktūros objektų statybai, kurie iš esmės keis transporto maršrutus pietrytinėje miesto pusėje – per greitojo geležinkelio bėgius negali važiuoti automobiliai ar vaikščioti pėstieji, tad bus įrengiami tuneliai ir viadukai, o kad jais būtų galima naudotis, reikia suremontuoti arba naujai nutiesti kai kurių gatvių atkarpas.

Jeigu miesto politikai pritars, 40 m pločio tunelis po geležinkeliu turėtų sujungti rekonstruotas Chemijos ir R.Kalantos g. atkarpas maždaug už 600 m nuo dabartinės Amalių pervažos Kauno marių link. Automobiliai per probleminę Amalių pervažą nebevažinės, o šalia jos ketinama įrengti tunelį pėstiesiems, dviratininkams ir specialiajam transportui – policijos bei greitosios medicinos pagalbos automobiliams.

Palemono ir Marių g. sujungs mažesnis tunelis po geležinkelio bėgiais, o 1,3 km ilgio Marių g. atkarpa nuo šio tunelio bus iš esmės sutvarkyta iki tos geležinkelio pervažos, kuri dabar veda į Palemoną. Šios pervažos nebeliks visai.

"Permainos laukia ir atkarpoje nuo Masiulio g. ties hidroelektrine iki Ateities pl. ir Palemono g sankryžos – čia bus tiesiama gatvė kaip viena pietrytinio aplinkkelio dalis, nuo kurios ateityje bus galima tęsti viską, ko reikia", – apie kelerių metų planus kalbėjo savivaldybės Statybos skyriaus vedėjas Vigimantas Abramavičius

Jo manymu, įgyvendinus šiuos planus, bus išspręstos transporto problemos nuo hidroelektrinės iki Palemono g. ir tai bus vienas iš pietrytinio aplinkkelio etapų. "Ties Amalių gyvenviete ir sodais gerokai sumažėtų transporto srautai ir gerėtų gyvenimo kokybė. Palemone pastatytas intermodalinis terminalas neaprūpintas transporto arterijomis, todėl turime imtis šių darbų", – įsitikinęs. V.Abramavičius.

Pramiegoti negalima

Kadangi kalbas apie pietrytinio aplinkkelio projektą kauniečiai girdi jau ne vienus metus, ar šįkart tie planai išties taps realybe? "Tai tikrai realu. Nemažai parengiamųjų darbų jau esame padarę – detalieji planai parengti arba baigiami rengti, sudarytos komisijos, kurios sprendžia klausimus dėl miško žemės paskirties keitimo, privačių sklypų ir namo, patenkančių į numatytas statybų teritorijas, išpirkimo reikalus. Tikrai nesėdime rankų sudėję, nuolat vyksta bendravimas ir su Susisiekimo ministerija", – vardijo V.Abramavičius.

Jo teigimu, delsti išties nėra ko, nes bendrovė "Lietuvos geležinkeliai" jau kitų metų rudenį planuoja turėti darbų rangovą "Rail Baltica" geležinkelio jungčiai su Vilniumi statyti, o darbai turėtų prasidėti 2017-ųjų pavasarį.

"Iki 2016 m. rudens ir mums reikia rasti rangovą planuojamiems darbams, nes to nepadarius, geležinkelis eis ir nueis, o mes liksime su senomis ir užsikimšusiomis gatvėmis ar visai be jų, nes greitojoje geležinkelio trasoje vieno lygio pervažų nebegalės būti", – grėsmę įvardijo savivaldybės atstovas.

V.Abramavičius vis dėlto labiausiai nerimauja dėl miško paskirties pakeitimo ir privačių sklypų bei namo išpirkimo. "Miško paskirties pakeitimas Marių g. gali užtrukti ir iki pusės metų. Tai ilgai trunkanti procedūra. Prie Amalių pervažos reikia išpirkti vieną namą, o Marių g. rekonstrukcija eis per pustrečio privataus sklypo. Jų išpirkimas ar paėmimas visuomenės poreikiams gali užtrukti", – užsiminė Statybos skyriaus vedėjas ir pridūrė, kad preliminarūs pokalbiai su savininkais jau įvyko ir tikimasi, kad su žmonėmis pavyks susitarti gražiuoju.

"Projektai yra rengiami, bet statybos leidimą darbams pradėti gausime tik tuomet, kai jau būsime išsprendę visus reikalus dėl privačių objektų ir miško", – pastebėjo V.Abramavičius.

Ramybės nebus

Keblumų gali kilti ir įgyvendinant Ateities pl. tęsinio nuo Palemono iki T.Masiulio g. ties hidroelektrine statybas. "Darbus ten reikės vykdyti po to, kai jau bus nutiesta siaurojo geležinkelio vėžė, nes vienu metu dirbti fiziškai bus neįmanoma. Kita vertus, ta gatvės atkarpa irgi palies privačius sklypus", – pastebėjo V.Abramavičius.

Anot jo, sklypų vertė nėra labai didelė, tačiau jau numanoma, kad ne visi sklypų savininkai bus patenkinti tokiais savivaldybės užmojais. "Bendrajame plane ten gatvė planuota jau seniai ir žmonėms buvo žinoma, kad ten važinės ne tik traukiniai – nutiesus gatvę ten tikrai nebus rami vieta", – priminė Statybos skyriaus vedėjas.

Ateities pl. tęsinys turėtų būti 3,6 km ilgio. Sankryžose su T.Masiulio, R.Kalantos ir Palemono g. reikės įrengti naujus viadukus, tad šiai pietrytinio aplinkkelio atkarpai reikės daugiausia pinigų – preliminariai apie 5,7 mln. eurų.

Tikisi valstybės pagalbos

Kadangi visų šių objektų statybos susijusios su greitojo europinio geležinkelio "Rail Baltica" jungtimi su Vilniumi, finansuojama ES lėšomis, tikimasi nemažos finansinės pagalbos ir iš sostinės.

Rugsėjį Kaune lankęsis susisiekimo viceministras Algis Žvaliauskas jau turėjo progą įvertinti Kauno savivaldybės planus. "Kauno dienos" žiniomis, kalbėta apie galimybę skirti pinigų transporto infrastruktūros objektų statybai ir iš Kelių priežiūros ir plėtros programos, ir iš Valstybės investicijų programos (VIP). "Viceministras sakė mums planuoti ir skaičiuoti, o jis pažadėjo surasti galimybių finansuoti", – užsiminė savivaldybės Statybos skyriaus vedėjas.

Anot V.Abramavičiaus, savivaldybė pati finansuoja visų keturių objektų projektavimo darbus. Pinigų teks surasti sklypų ir vienam namui išpirkti arba paimti visuomenės poreikiams. 4,7 tūkst. eurų jau sumokėta už žalą gamtai, nes tiesiant Marių g. atkarpą reikės iškirsti palei geležinkelį miško paskirties žemėje augančius medžius ir krūmus. "Vis dėlto, tai nėra didelės sumos. Didžiąją dalį sudarys statybos darbai, bet, palyginti su Panemunės tiltu, kuriam reikėjo 32 mln. eurų, šiems darbams reikės apie 10 mln. eurų, tačiau tiksli suma paaiškės įvykus darbų pirkimo konkursams", – dėstė Statybos skyriaus vedėjas.

Kaunas neliks vienas?

"Kaunas jokiais būdais neliks vienas su tokiais dideliais darbais, nes tai valstybinės reikšmės objektas ir dalį atsakomybės dėl visų gatvių pertvarkymų, kurie susiję su "Rail Baltica" statyba, prisiima Susisiekimo ministerija", – tikino susisiekimo viceministras A.Žvaliauskas.

Anot jo, su savivaldybės vadovais kalbėta keletą kartų, analizuota, atsižvelgta į esamą situaciją, kad būtų patenkinti ir Kauno savivaldybės, ir "Rail Baltica" projekto poreikiai. A.Žvaliauskas prasitarė jau pasirašęs raštą, kuriuo ministerija atsakė į Kauno savivaldybės prašymą. "2016 m. numatyta finansuoti tris objektus, susijusius su "Rail Baltica" ir su Kauno pietrytiniu aplinkkeliu. Tai Rokų viadukas, Jiesios tiltas ir tilto per hidroelektrinę rekonstrukcija. Kitąmet numatyta šiems objektams skirti apie 5 mln. eurų iš tikslinių lėšų", – įvardijo viceministras. Anot jo, dar 750 tūkst. eurų Kaunui teks, kad būtų užbaigti ir apmokėti Panemunės tilto statybos ir Tilto g. rekonstrukcijos darbai.

A.Žvaliauskas pritaria, anot jo, ne kartą Kauno mero Visvaldo Matijošaičio išsakytai nuomonei, kad vienas svarbiausių taškų, kurį reikia sutvarkyti, tai kelias nuo Garliavos per hidroelektrinę iki kelio A1 – vadinamasis Kauno pietrytinis aplinkkelis. "Intensyviai dirbame su Kauno savivaldybe, kad jie paruoštų laiku visus reikalingus dokumentus. 2017 m. bus paties geležinkelio statybos pradžia, greta, aišku, eis ir tas pietrytinis aplinkkelis. Bet kokiu atveju, didieji darbai užtruks tikriausiai ir iki 2019 m.", – svarstė viceministras.

Pasiteiravus, ar dabartiniai pažadai dirbti išvien su Kauno savivaldybe ir skirti lėšų tokių objektų statyboms nebus pamiršti po kitų metų rudenį vyksiančių Seimo rinkimų, viceministras tikino kalbantis tik tai, kas jau yra numatyta. "Jokių pažadų negaliu dalyti – tai ne mano darbas. Tai yra ir Susisiekimo ministerijos interesas, ir Kauno savivaldybės interesas. Dėl to nuolat bendraujame, konsultuojamės, norime rasti optimaliausią variantą, priimtiną visiems ir mažiausiai nepatogumų sukeliantį žmonėms. Kitiems metams tikrai skirsime finansavimą", – aiškino ministerijos atstovas.

Trečiadienį popiet Kaune, Ateities plente, susidariusios spūstys nuolat šia gatve važinėjantiems vairuotojams pasirodė įtartinos. Paaiškėjo, kad ne be pagrindo.

„Lietuvos geležinkelių“ atstovas Vidmantas Gudas patvirtino, kad pervažoje įvyko incidentas. Mirksint raudonam šviesoforo signalui, moters vairuojamas automobilis įvažiavo į pervažą.

Laimei, tragedijos išvengti pavyko. Pervažos užtvara nusileido ant ne vietoje atsidūrusio automobilio. Vairuotoja nenukentėjo, bet apgadintas automobilis ir sugedo užtvaros mechanizmas.

„Traukinių greitį teko sumažinti iki 40 km per val. Mūsų specialistai jau vietoje, tvarkoma užtvara. Eismas pamažu atsistato“, – ramino V.Gudas.

Piko valandomis Amalių pervaža minima kaip viena sudėtingiausių ir didžiausias spūstis sudaranti vieta. Apie 15 val. Ateities pl. važiavę kauniečiai portalui kaunodiena.lt sakė neabejojantys, kad jei situacija negerės, piko laiku automobilių spūstys nusidrieks iki magistralės Kaunas – Vilnius.

„Lietuvos geležinkelių“ atstovas tvirtino, kad iki darbo dienos pabaigos įmonės darbininkai sutaisys užtvarą, tačiau dėl viso pikto rekomendavo rinktis mažiau rizikingą maršrutą namo.

Pirmadienio vakarą bus uždaryta Amalių geležinkelio pervaža Kaune. Automobilių eismas čia bus draudžiamas nuo pirmadienio 19 val. iki antradienio 7 val.

Per tą laiką planuojama atnaujinti pervažą – bus nuimta visa viršutinė geležinkelio kelio konstrukcija ir patiesta nauja. Tai būtina norint užtikrinti saugų traukinių eismą.

Praėjusią savaitę nakčiai buvo uždaryta Marių g., Palemone, esanti geležinkelio pervaža.

„Lietuvos geležinkelių” Kauno infrastruktūros vyriausiasis inžinierius Gintaras Petras Vasilavičius portalui kaunodiena.lt sakė, kad ir Amalių pervažos remontas turėtų vykti greitai ir be trukdžių. 

Abi šios pervažos paskutinį kartą remontuotos daugiau kaip prieš dešimtmetį.

Viešasis transportas, kai bus uždaryta Amalių pervaža, bus nukreipiamas kita trasa. 39-ojo maršruto „Romainiai-Neveronių g.-Neveronys” autobusai, 56-ojo maršruto maršrutiniai taksi šiuo laiku nuo stotelės „6 fortas” link Amalių stotelės ir atgal važiuos K. Baršausko g., Pramonės pr., Chemijos g. ir Ateities pl.

Keleivių vežimui tarp Pašilės g. stotelės ir pervažos K. Baršausko g., R. Kalantos g. ir Ateities plentu bus organizuotas specialus autobusų maršrutas. Informacija apie šio maršruto autobusų eismą bus teikiama stotelėse.

Apie požeminę Amalių pervažą kalbama daug metų. Specialistai skaičiuoja, kad šis projektas tik iš pirmo žvilgsnio atrodo brangus, bet jo nauda keleriopai pranoktų išlaidas.

Nuolatinės spūstys

Amalių pervaža Petrašiūnuose laikoma vienu iš didesnių automobilių spūstis sukeliančių taškų. Traukiniai pro čia prarieda kartais dažniau kaip kartą per valandą. Tada neišvengiamai nusidriekia ilgos mašinų virtinės. Dar didesnės eilės išsirikiuoja darbo dienomis rytais ir vakarais.

"Kasdien į darbą tenka išvažiuoti gerokai anksčiau, nes dažnai įstringu prie pervažos susidariusioje ilgoje automobilių eilėje, – kalbėjo prie užkardo sustojęs vairuotojas, Petrašiūnų gyventojas Algimantas Zabieliauskas. – Miesto valdžia turėtų pagalvoti, kaip aplenkti šį geležinkelio ruožą."

Kelia ir pavojų

Pasak Petrašiūnų bendruomenės centro vadovės Inos Kunavičiūtės-Mikučionienės, ši vieta akivaizdžiai prisideda prie mikrorajono taršos. "Be to, per pervažą į mokyklą vaikšto ir vaikai. Taigi ji yra pavojinga vieta gyventojams", – įsitikinusi I. Kunavičiūtė-Mikučionienė.

Iš tiesų Amalių pervažoje jau yra žuvęs ne vienas žmogus, bandęs pereiti bėgius atvažiuojant traukiniui.

Kauno vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas Danas Česnauskas sakė neprisimenąs, kad šioje pervažoje būtų suknežintas automobilis, tačiau perspėja, kad tokia grėsmė visada yra. "Kituose rajonuose tokių įvykių, kai automobiliai dėl kokių nors priežasčių įstringa ant bėgių, užfiksuojama", – sakė jis.

Trūksta pietinio aplinkkelio

Per Petrašiūnus į kitus Kauno mikrorajonus arba sostinės link važiuoja daug automobilių iš Rokų, Vaišvydavos, kitų priemiesčio gyvenviečių, į pramonės įmones važiuoja sunkvežimiai. Atvykstant nuo greitkelio Vilnius–Kaunas per Amalius patogu  važiuojantiesiems į Garliavą, Panemunę, Marijampolę.

Kauno savivaldybė skelbia, kad didelio tranzitinio automobilių srauto padėtų išvengti Bendrajame miesto plane numatytas pietinis lankstas – naujas kelias, jungiantis Kauno hidroelektrinės tiltą ir Ateities pl.

"Manau, kad savivaldybė turi ginti pietinio lanksto poziciją. Esame pateikę Susisiekimo ministerijai savo argumentus ir prašymą finansuoti šį projektą, o šiuo metu laukiame atsakymo", – sakė Kauno savivaldybės administracijos direktorius Dainius Ratkelis.

Pasak jo, todėl Kauno valdžia abejingai žiūri į dar 2007 m. pasiūlytą tunelio po Amalių geležinkeliu idėją. Ją pasiūlė ir savo stebėjimų bei apskaičiavimo rezultatus pateikė viešoji įstaiga "Vilniaus metro". Šią savaitę pristatant Kauno keisto bendrąjį planą visuomenei, "Vilniaus metro" specialistai dar kartą pateiks savo argumentus.

Tunelio projekto pranašumai

Įstaigos "Vilniaus metro" valdybos pirmininkas Juozas Zykus pastebi, kad pietinio lanksto projektas yra daug sudėtingesnis nei tunelio įrengimas: čia tektų spręsti daug gamtosaugos problemų, nes kelias būtų tiesiamas per Kauno marių regioninį parką. Taip pat šis projektas būtų daug brangesnis nei statybos Petrašiūnuose.

"Mūsų įstaigos ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto specialistai atlikome Amalių geležinkelio pervažos likvidavimo galimybių studiją ir pasiūlome daug realesnį problemos sprendimo būdą – įrengti keturių eismo juostų tunelį ir pėsčiųjų perėją", – tvirtino J.Zykus.

Bendras jo plotis būtų 20,8 m, iš jų pėsčiųjų takui skirta 3 m. Greitis tunelyje būtų toks pats kaip ir mieste – 50 km/val. Šiuo metu ir atidarytoje sankryžoje vairuotojai turi pristabdyti ir važiuoja tik 30 km/val., o tai irgi didina taršą, triukšmą, kai mašinos vėl įsibėgėja, taip pat gaištamas laikas, mažinamas eismo pralaidumas.

Įstaigos "Vilniaus metro" parengtoje studijoje minima, kad rūpesčių gali kelti ir Kauno hidroelektrinės tiltas. Jis tėra dviejų juostų. Juo gali važiuoti tūkstantis automobilių per valandą. Platinti tilto neįmanoma, todėl, jei didės automobilių srautai, gali kilti pralaidumo problemų. Jas dar paaštrins niekaip nepradedami nei pietinio aplinkkelio, nei Amalių pervažos likvidavimo projektai.

Investicijos atsipirktų

Pagal 2010 m. atliktus skaičiavimus tunelis kainuotų apie 10 mln. litų. "Pagal  skaičiavimus, kiek vairuotojai sugaišta laiko, ši suma atsipirktų per ketverius, o vėliausiai per aštuonerius metus", – tvirtino J.Zykus.

Pagal "Vilniaus metro" atliktą galimybių studijos duomenimis, pervažą kasdien kerta apie 11 tūkst. automobilių. Sudėjus laiką, kai stabdomas eismas dėl pravažiuojančių traukinių susidarytų apie kelias valandas per parą. Jas pavertus patiriamais laiko, degalų sąnaudų nuostoliais, susidarytų apie 3 mln. litų per metus. Nemažai vairuotojų specialiai daro ilgesnį lankstą bijodami įstrigti ties Amalių pervaža.

"Esant tokiam projekto efektyvumui, ES paramos fondai skiria apie 85 proc. paramos. Taigi miesto biudžetui tai kainuotų apie 1,5 mln. litų", – argumentavo J.Zykus.

Jo nuomone, tokį objektą galima bandyti statyti ir pritraukiant privataus kapitalo lėšas. "Mokami keliai, tuneliai Vakarų Europoje jau seniai yra įprastas dalykas", – sakė J.Zykus.

Pasak jo, tunelį būtų galima rausti nestabdant toje vietoje traukinių ir automobilių eismo. "Kadangi tunelis turėtų keturias eismo juostas, reikėtų platinti ir R.Kalantos g.  dalį", – kalbėjo specialistas.

Visi darbai, dokumentų derinimas užtruktų apie metus.

Tereikia politinės valios

Pritraukti ES paramą padėtų ir direktyva, kuri siūlo išvis atsisakyti vieno lygio geležinkelio pervažų Europoje. "Petrašiūnų, Garliavos, Panemunės gyventojai turėtų pareikalauti politikų paaiškinimo, kodėl ši direktyva nevykdoma", – mano J.Zykus.

Jo nuomone, įrengti tunelį buvo galima reikalauti ir iš įmonės "Lietuvos geležinkeliai". "Ši įmonė vykdo milijardo litų vertės projektą rekonstruojant geležinkelio ruožą Kaunas–Vilnius, kur traukinių greitis bus galimas iki 160 km/val. Vis dėlto ties Amaliais greitis liks 80 km/val., nes nuspręsta palikti vieno lygio pervažą, – apgailestavo J.Zykus. – Daromos pralaidos miško žvėrims, varliagyviams, nes miške šiuos darbus vykdyti lengviau ir pigiau nei prie judrių gatvių."

Keisti prioritetai

J.Zykus pastebi, kad politikai, skirstydami lėšas, dažnai neįvertina jų panaudojimo efektyvumo.

"Vienas tokių pavyzdžių – sostinėje, viaduko, kuris jungia Geležinio Vilko ir Goštauto g., statyba. Projektas kainuos 32 mln. litų, nors tame ruože važiuoja 2 tūkst. automobilių prie parą. 10 mln. litų Amalių pervažai likviduoti ir tuneliui, kuris duotų daug didesnę įvairiapusišką naudą, įrengti niekaip nerandama", – stebėjosi J.Zykus.

Jis mano, kad Kaune be reikalo apleistas ir kitas efektyviai eismą galintis pagerinti projektas. Jau daug metų yra parengtas tunelio po Gimnazijos g. projektas. Jis, kirsdamas Žaliakalnio šlaitą, jungtų Birštono g. su Vilijampolės tiltu. Taip nuo intensyvaus eismo būtų išvaduota Šv.Gertrūdos g., kurios didžioji dalis visiškai nepatraukli pėstiesiems, kartu ir verslui.