Peru pareigūnai pranešė, kad per pirmadienį įvykusią eismo nelaimę, kai autobusas nuvažiavo nuo kelio į gilų tarpeklį Andų kalnuose, žuvo 21 žmogus, sužeistas 41.

Ši nelaimė Peru jau antra pastarosiomis dienomis. Prieš savaitę žuvo 38 žmonės, sužeisti 84, kai šalies pagrindiniame pakrantės greitkelyje susidūrė trys autobusai ir sunkvežimis.

Kovo 30 dieną tragiškas eismo nelaimė įvyko 148-ajame Naskos – Pukijo plento kilometre Ajakučo provincijoje. Autobusas stačiu šlaitu nudardėjo į maždaug vieno kilometro (kiti šaltiniai mini 200 ar 500 metrų) gylio tarpeklį, sakė vietinei žiniasklaidai transporto policijos viršininkas Orfiles Bravo (Orfilesas Bravas).

Pasak jo, nelaimės priežastis dar nenustatyta, autobusas virto „sulamdyto metalo mase“.

2014-ieji buvo geriausi JAV automobilių rinkai nuo 2006 metų, tačiau ir didelių pokyčių laikotarpiu vienas dalykas liko kur buvęs – geriausiai parduodamas modelis.

„Ford F-150“ serijos pikapas populiariausiu automobiliu didžiausioje pasaulyje automobilių rinkoje tapo jau 33 kartą iš eilės, o geriausiai parduodamu pikapu – net 38 metus iš eilės.

„Ford“ taip pat tapo populiariausiu prekės ženklu JAV rinkoje – pernai buvo parduoti 2 480 942 „Ford“ ovalu pažymėti automobiliai. „Ford“ Amerikos rinkoje pirmauja jau penkerius metus paeiliui.

Per visus 2014 metus iš viso buvo parduota 753 851 „Ford F-150“ pikapas arba 2 065  šio modelio automobiliai per dieną.

Antrąją vietą užėmė amžinas F serijos priešininkas - „Chevrolet Silverado“. Šių pikapų buvo parduota 529 755. Trečioje pozicijoje – “Chrysler RAM“ serijos pikapai, jų parduota 439 789 vienetai.

Toliau rikiavosi „Toyota Camry“, „Honda Accord“, „Nissan Altima“ bei „Toyota Corolla“. „Ford Fusion“ yra antrasis „Ford“ modelis patekęs į geriausiai parduodamų automobilių Amerikoje dešimtuką. Šio vidutinės klasės modelio, Europoje neseniai debiutavusio kaip naujos kartos „Ford Mondeo“, pernai parduota 306 860 vienetų. Vos per plauką atsiliko dar vienas „Ford“ modelis – miesto visureigio „Escape“ (Europoje žinomo „Kuga“ vardu) parduota 306 212 vienetų.

Iš viso 2014 metais Jungtinėse Valstijose buvo parduota 16,5 mln. automobilių.

JAV šiaurės rytuose siaučianti pūga privertė atšaukti ar atidėti daugiau kaip 9 tūkst. skrydžių ir sujaukė kelionių planus daugeliui amerikiečių, norinčių Padėkos dieną ketvirtadienį atšvęsti su šeimomis.

Padėkos diena prasideda vienas intensyviausių kelionių savaitgalių metuose.

Trečiadienį lijo Bostone, Filadelfijoje, Niujorke ir Vašingtone, pranešė nacionalinė meteorologijos tarnyba, o trečiadienį vakare kai kur snigo ar krito šlapdriba.

Pūga neturėtų atnešti daugiau kaip 2,5-5 cm sniego, bet meteorologai prognozavo „sumaištį“ keliautojams Rytų pakrantėje nuo Pietų Karolinos iki Naujosios Anglijos.

Amerikos automobilininkų asociacija (AAA) prognozuoja, kad 46,3 mln. amerikiečių per šias šventes keliaus 80 km ar daugiau, daugiausia – automobiliais, todėl prastas oras gali sukelti didelių problemų keliuose.

Trečiadienį 1 469 skrydžiai buvo atšaukti, o dar 7 997 – atidėti. Labiausiai buvo paveikti Filadelfijos, Niuarko Naujajame Džersyje ir LaGuardios (LaGvardijos) Niujorke oro uostai, nurodo Flightaware.com.

Taip pat buvo paveiktas Reagano (Reigano) nacionalinis oro uostas Vašingtone.

Anksti ketvirtadienį tie skaičiai buvo gerokai sumažėję: 1 655 atidėti ir 316 atšauktų skrydžių.

„United Airlines“ pranešė, kad Johno F.Kennedy (Džono F.Kenedžio) tarptautiniame oro uoste Niujorke skrydžiai vėluoja vidutiniškai po daugiau kaip 90 minučių, o Niuarko ir LaGuardios oro uostuose – po maždaug 190 minučių.

Taip pat sutriko skrydžiai Bostono Logano oro uoste.

Daug keliautojų trečiadienį nusprendė keliauti automobiliais ir paklausė pareigūnų patarimo išvykti anksti.

Kai kurios oro bendrovės paskelbė, jog kai kurie keleiviai, vykstantys į kai kuriuos JAV šiaurės rytų miestus ir iš jų, gali pakeisti skrydžius nemokėdami jokių baudų.

Padėkos diena, kuri švenčiama ketvirtąjį lapkričio ketvirtadienį, yra populiari JAV šventė. Amerikiečių šeimos susirenka prie šventinio stalo, ant kurio paprastai būna keptas kalakutas, spanguolių padažas, batatai ir moliūgų pyragas.

Amerikiečiai per šiemetinę Padėkos dienos šventę nukeliaus vidutiniškai 884 kilometrus, apskaičiavo AAA.

Kelių eismo taisyklės sumanytos tam, kad padėtų reguliuoti eismą keliuose. Tačiau pasaulyje esama ir keistokų taisyklių. Pateikiame savo skaitytojams keletą iš jų.

Aliaskoje neleidžiama važinėti automobiliu su šunimi ant stogo.

Nepaisant to, kad JAV Tenesio valstija iš visų pusių apsupta sausumos, vis tiek neleidžiama šaudyti į banginius iš važiuojančio automobilio.

Jei nešiojate koreguojančius akinius, Ispanijoje įstatymas įpareigoja automobilyje turėti dar vienerius atsarginius.

Skandinavijos šalyse net dieną privalu važinėti įjungtais žibintais.

Kiekvienas Serbijos vairuotojas privalo automobilyje turėti trijų metrų ilgio buksyravimo lyną.

Kipre negalima gerti prie vairo. Net vandens.

Jei aptaškėte žmogų tyškančiu iš po ratų purvinu vandeniu Japonijoje, išsyk turėsite sumokėti milžinišką baudą.

Kinijos mieste Pekine griežtai draudžiama sustoti ties pėsčiųjų perėjomis.

Tailande negalima sėsti prie vairo be marškinėlių.

Maniloje negalima važinėti pirmadieniais tiems, kurių automobilio numeris baigiasi vienetu ar dvejetu.

Saudo Arabijoje bet kuri moteris, drįsusi sėsti prie vairo, gali būti areštuota. Ten moterims vairuoti draudžiama.

Pietų Afrikoje kelyje būtina praleisti gyvūnus.

Brazilijoje bet kuris žuvęs avarijoje privalo būti patikrintas dėl alkoholio kiekio kraujyje.

Šis restoranas, įrengtas buvusiame mokykliniame autobuse, vadinasi „Le Truc“. Jis važinėja JAV mieste San Franciske, o restorano meniu – vos aštuoni patiekalai.

1989-aisiais pagamintame autobuse įrengti restoraną sumanė grupelė verslininkų. Dabar tai – vienas iš madingiausių miesto restoranų; pageidaujantieji jame užkąsti, turi užsirašyti gerokai iš anksto.

Vairuotojo darbo vieta liko nepakitusi – autobusas vis dar važinėja miesto gatvėmis; visa kita gerokai modifikuota. Salonas padalintas į dvi dalis: išsyk už vairuotojo sėdynės sumontuotos dvi eilės minkštasuolių, tarp jų – ilgas stalas. Autobuso gale – virtuvė su visa maistui gaminti reikalinga įranga.

Be to, aikštelėje, kur apsistoja važinėjantis restoranas, yra speciali patalpa su modernia valgių užsakymo sistema. Čia galima iš anksto užsisakyti bet kurį valgiaraštyje esantį valgį. Kol restoranas atvažiuos, maistas jau bus pagamintas.

JAV milijardierius Elonas Maskas paskelbė detales ir dizainą naujos transporto rūšies „Hyperloop“, kuri ateityje sujungs Los Andželą ir San Franciską.

Keleivinės kapsulės ant oro pagalvės, pagamintos iš specialaus aliuminio lydinio, važiuos specialiu vamzdžiu, pakeltu virš žemės ant atramų. Jų greitis - iki 1220 km/val. Projekto autoriai žada dviejų rūšių kapsules: skirtas vežti tik keleiviams bei vežti keleiviams ir automobiliams.

Šios rūšies transportu iš Los Andželo į San Franciską bus galima nukakti vos per pusę valandos. Sukurti infrastruktūrai prireiks apie šešis milijardus dolerių.

42-ejų Elonas Maskas žinomas kaip mokėjimo sistemos „PayPal“ kūrėjas. Šiuo metu jis vadovauja kompanijai „SpaceX“, pagaminusiai pirmą kosminį krovininį laivą „Dragon“, taip pat elektrinius automobilius gaminančiai kompanija „Tesla Motors“.

Didžiausiu pasaulyje limuzinu yra tituluojamas JAV esantis vienas vilkikas su puspriekabe. Jis žinomas „Midnight Rider“ vardu. Siūlome iš arčiau susipažinti su šia išskirtine transporto priemone.

Pirmosios mintys sukurti tokią transporto priemonę kilo 1986 m. 1997 m. pagaliau buvo nuspręsta pradėti gaminti „Midnight Rider“. Į kelius su keleiviais jis pirmą kartą išriedėjo 2005 m.

Vienu metu šis iš vilkiko sukurtas limuzinas gali vežti 40 žmonių. Svečius aptarnauja 3 barmenai, o už vairo sėdi du patyrę vairuotojai. Svečių zona yra sukurta puspriekabėje, tad čia esantys žmonės gali linksmintis iš širdies ir tai visiškai netrukdo vairuotojams. Limuzinu organizuojamos kelionės po visą Amerika.

Sociologinių tyrimų kompanija „J.D. Power and Associates“, siekdama išsiaiškinti, kokius automobilius amerikiečiai laiko patikimiausiais, atliko tyrimus tarp Jungtinių Amerikos Valstijų vairuotojų. Daugiausia balų – 884 iš tūkstančio – surinko „Porshe“.

Antrojoje vietoje liko – „Audi“ (857 balai), trečiojoje – BMW (854 balai).

Daugiausia balų surinko „Volkswagen Group” automobiliai: „Audi Allroad”, „Porsche Boxster”, „Porsche Cayenne”, „Volkswagen GTI” ir „Volkswagen Passat”.

Tarp geriausiųjų „Chevrolet“ paminėti „Avalanche”, „Sonic” ir „Volt”.

Amerikos vairuotojams taip pat patinka FORD „F-250/F-350 Super Duty” ir „Mustang”, tarp geriausiųjų „Nissan” – „Armada” ir „Murano”.

Paminėti ir „BMW 5-series“, „Buick Encore“, „Dodge Charger“, „Fiat 500“, „Honda Odyssey“, „Kia Soul“, „Land Rover Range Rover“, „Lexus LS“, „Lincoln MKZ“, „Mazda CX-5“, taip pat „Mercedes-Benz SL-Class“ automobiliai.

Šiandieninė JAV kelių sistema yra viena geriausių pasaulyje. Čia keliai lygūs, platūs, geras jų tinklas, didelis pralaidumas ir jie be problemų atlaiko dideles apkrovas. Tačiau taip buvo ne visada. Istorija apie JAV kelių tinklo atsiradimą išties įdomi ir turi savų niuansų.

20 a. pradžioje, kuomet prasidėjo automobilizmo bumas, JAV teturėjo 1 200 km. kelių su kieta danga. Tai buvo plytelėmis, asfaltu ar akmenimis grįsti keliai. Visi kiti keliai ne itin buvo pritaikyti automobiliams. 1903 m. buvo nuspręsta rinkti nedidelius mokesčius iš automobilių savininkų, kuriais buvo finansuojamas kelių tiesimas. Tačiau iš karto susidurta su problemomis. Tuo metu nebuvo jokių normalių technologijų skirtų keliams tiesti. Jie buvo tiesiami rankomis, naudojant garu varomus volus.

1910 m. toks chaosas pasiekė savo epogėjų. Automobilistai su peticija kreipėsi į valdžios organus, kad šie imtų spręsti susidariusias problemas. Atsirado grupė entuziastų, kurie pasiūlė nutiesti kelią iš Niu Jorko į San Franciską. Valstybė projektą patvirtino ir skyrė jam lėšų. 1913 m. JAV jau buvo 1,3 mln. automobilių, tačiau prasidėjęs pirmasis pasaulinis karas sumažino finansavimą šiam projektui ir jis nebuvo iki galo pabaigtas.

Po karo, grįžtantys armijos sunkvežimiai buvusius kelius ir jų užuomazgas sugadino iki galo. Pergalės konvojus, turėjęs pervažiuoti visą šalį minėtuoju keliu ir taip pažymėti pergalę, tapo košmaru. Kelionė truko beveik du mėnesius. Pakeliui nepataisomai buvo sugadinta dešimtys sunkvežimių.

Po šio įvykio valdžia pagaliau pradėjo rimtai žiūrėti į kelių tinklą. 1921 m. patvirtintas itin brangus tiems laikams 75 mln. dolerių vertės kelių projektas. Jis turėjo sukurti JAV kelių stuburą. Buvo tvarkomi ne tik keliai, bet ir jų numeracija. Visi naujai nutiesti keliai gavo numerius. Keliai vedantys iš vakarų į rytus buvo numeruojami lyginiais numeriais ir jų numeris didėjo nuo šiaurės į pietus. Nelyginiai keliai vedė iš šiaurės į pietus. Rytuose buvo mažiausi kelių numeriai ir tolstant į vakarus jie didėjo.

1938 m. JAV jau buvo 448 tūkst. km. kelių su kietu paviršiumi, kurių dauguma buvo iš betono. 1941 m. šis skaičius išaugo iki 960 tūkst. km.

Didėjantis kelių tinklas stipriai padidino ir aukų keliuose skaičių. 1940 m. keliuose žuvo apie 30 tūkst. žmonių. Tuomet amerikiečiai atkreipė dėmesį į itin saugius vokiškus kelius ir jų autobanų sistemą. Saugūs nuvažiavimai ir įvažiavimai į kelią, bei skiriamoji juosta buvo akivaizdžiai pranašesni kelio elementai už geros kokybės, bet paprastus kelius JAV. 1940 m. buvo pradėta tiesti identiški Vokietijos autobanams keliai, tačiau prasidėjęs antrasis pasaulinis karas visus planus patobulinti kelių tinklą nukėlė ateičiai.

Tolimesni kelių tinklo tobulinimo darbai prasidėjo po karo. 1952 m. prezidentas Eizenhaueris, kuris po pirmojo pasaulinio karo 1919 m. vairavo vieną iš sunkvežimių, važiavusių per JAV iš rytų į vakarus, tęsė kelių reformą. 1956 m. jis pasirašė istorinį aktą, kuriuo buvo numatyta nutiesti 66 tūkst. km. greitkelių, sujungsiančių visą JAV. 90 proc. išlaidų tuomet finansavo valstybė, o likusius 10 proc. – valstijos.

Kilo klausimas kaip reikės numeruoti naujuosius kelius. Senieji jau turėjo savo numerius ir gana logišką seką. Buvo nuspręsta juos numeruoti atvirkštine pirminei numeracijai tvarka, o prieš skaičių prie naujųjų kelių numerio pridėti raidę I (Interstate). Vienintelė išimtis yra kelias I-99 Pensilvanijoje. Taip nusprendė valdžia, norėdama, kad šiame regione nesimaišytų jau buvusių kelių numeracija.

Tuomet buvo sukurta nauja kelių žymėjimo sistema.

Interstate Highway. Žymima „I“. Tai buvo naujieji keliai.
US Highways. Žymima „US“. Senųjų kelių tinklas.
State Highways. Žymima „TX“.
Farm to Market Roads. Žymima „FM“. Vietinės reikšmės keliai.
Local Roads. Šiai grupei priklausė visi likę keliai. Road (Rd), Avenue (Ave), Junction (Jct).

Tačiau naujieji Interstate keliai nebebuvo tiesiami Vokietijos pavyzdžiu. Buvo atlikti išsamūs tyrimai ir pasirinktas naujas kelių tiesimo standartas. Visi naujausi keliai turėjo atitikti šiuos reikalavimus:

Keliai turėjo turėti aiškiai reguliuojamus transporto srautus: nuvažiavimai, įvažiavimai.

• Priešpriešinio eismo juostos turėjo būti nutolusios viena nuo kitos per 10 m ir turėti skiriamąją žalią juostą, arba betoninę pertvarą, jei nėra galimybės atskirti juos 10 m.
• Minimali kairės kelio pusės šalikelė turėjo būti 1 m, dešinės – 3 m, važiavimo juostos plotis – 3,67 m.
• Maksimali įkalnė arba nuokalnė negali viršyti 6 proc.
• Kelių sankirtos turėjo būti sujungtos greitomis juostomis be šviesoforų ar kitų sustoti reikalaujančių sankryžų. Lėtesnis eismas numatytas tik 90 ar 180 laipsnių posūkiuose, taip vadinamose „kilpose“.
• Visi nuvažiavimai iš greitkelių turi būti į šalutinį kelią, kuris eina lygiagrečiai greitkeliui ir tik per jį buvo galima patekti į gatves ar kitus mažesnius kelius.
• Maksimalus greitis nuo 100 iki 130 km/val., o minimalus 60 – 80 km/val.

Taigi atsirado naujas kelių tiesimo standartas. Pasikeitė ir jų ženklinimas. Nustatyti patogiausi pagal dydį ir spalvų gamą ženklai vairuotojams. Žaliai balti ženklai pasirodė patys efektyviausi, o vairuotojai greičiausiai įsisavindavo informaciją tokiuose ženkluose. Parinktas ir optimalus šriftas.

Buvo sukurtas ir bandymų poligonas, kuriame sunkvežimiai bandė įvairias kelio dangas. Visas šis standartų kūrimas truko 3 m. ir tik po to pradėti tiesti keliai. Tiesa, iki to laiko kelininkai nesnaudė. Buvo pasiruošta kelių tiesimui: paruoštos aikštelės, griaunami kelių teritorijose atsidūrę statiniai, ruošiamos vietos tiltams. Įdomus faktas, kad šis JAV kelių statymo projektas yra didžiausias istorijoje projektas pagal grunto pervežimo kiekį iš vienos vietos į kitą. Net ir statant Panamos kanalą grunto buvo išgabenta mažiau.

Iš karto buvo numatyta, kad ateityje kelius gali tekti plėsti, tad iš abiejų kelio pusių buvo privaloma palikti po 60 m. laisvos vietos. Šių teritorijų nebuvo galima užstatyti. Šiuo metu tokius plotus atrasti miestuose ar šalia jų esančiose teritorijose yra sunku, nes jie jau panaudoti plėtrai. Nutiesti papildomi keliai, privažiavimai, aplinkkeliai, tačiau užmiestyje tai dar gana dažnas vaizdas.

Keista, bet iki galo Eizenhauerio projektas dar nepabaigtas. Paskutiniai jo darbai baigiami Bostone. Čia kuriama tunelių ir kelių lygių sankryžų sistema. Pabaigus šiuos darbus, projektas bus oficialiai baigtas.

Per visus tuos metus šiam projektui išleista 114,4 mlrd. dolerių, pastatyta 68 472 km. kelių.

Interstate keliai sudaro 2 proc. JAV kelių tinklo, tačiau jiems tenka 20 proc. transporto srautų.