Sulaukė pagyrų

Visuomenininkas Andrius Tapinas pradėta akcija „Skaidrinam“, kurios metu bandoma išsiaiškinti, ar tarybos nariai nepiktnaudžiavo kanceliarinėms išmokoms skirtais pinigais, išjudino visą šalį. Žurnalistas išskyrė Kauną kaip blogąjį pavyzdį, kaip elgiamasi su viešais pinigais.

Kaune tarybos nariai avansu gauna sumą, o vėliau patys pagrindžia, kaip panaudojo kanceliarines išmokas. Dažniausiai politikai be jokio pagrindimo į ataskaitas tiesiog surašydavo sumas už telefono, transporto, pašto ir kitas išlaidas. Pagal galiojantį tarybos patvirtintą reglamentą, už ataskaitoje įrašytas sumas atsakingas pats politikas ir jokių išlaidas pagrindžiančių čekių savivaldybės administracijai pateikti nereikia.

Kauno mero Visvaldo Matijošaičio teigimu, tokia tvarka tinkama, nes tarybos nariai, vykdydami savo pareigas, patiria išlaidų, o esamas reglamentas leidžia čekiais neklijuoti sienų.

„Nenoriu nieko teisinti ar moralizuoti ir nebandysiu būti naivus. Taip, pavienių klaidų galėjo pasitaikyti bet kam. Tačiau leiskime jas spręsti kompetentingiems profesionalams, o ne vienam artistui už pinigus, apsimetančiam pigiu svieto lygintoju“, – apie A. Tapino iniciatyvą viešai pasisakė V. Matijošaitis.

„Jau seniai baigėsi laikai, kai tarybos nariams savivaldybės administracija išduodavo kompiuterius ar telefonus – dabar viskuo jie apsirūpina patys“, – pridūrė meras.

Dėl galiojančios tvarkos „Vieningo Kauno“ lyderis net pagyrė konservatorių A. Kupčinską, kuris Kaunui vadovavo prieš jį.

„Europos Parlamentas (EP) – solidi institucija, kur nuo 2009 m. galioja tokia pati tvarka kaip Kaune. Tik skaičiai ten keleriopai didesni. Galvojau, kad prieš mane meru buvęs A. Kupčinskas kažkada visai gerai nusižiūrėjo, 2011 m. atnešdamas dalelę vakarietiškos politikų kultūros ir į mūsų miestą. Dėl A. Kupčinsko gal ir klydau, bet tokiam sprendimui pritariu ir dabar. Nesuprantu, ko taip tyli ausis suglaudęs pats šio sumanymo autorius, dabar dirbantis Seime“, – savo komentare dėstė trečią kadenciją vadovaujantis Kauno meras.

Už ataskaitoje įrašytas sumas atsakingas pats politikas ir jokių išlaidas pagrindžiančių čekių pateikti nereikia.

Kaip keitėsi tvarka

„Kauno diena“ peržvelgė dokumentus, kada buvo priimta tvarka, kad už tarybos nario patiriamas išlaidas nereikia pristatyti jokių sąskaitų ar čekių. Iš tiesų ji įsigaliojo, kai miestui vadovavo  A. Kupčinskas, tačiau yra ir įdomių detalių.

Štai 2010 m. rugsėjo 10 d. sprendime „Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento patvirtinimo“ tarybos buvo prašoma papildyti reglamentą ir jame nurodyti, kaip politikai turi atsiskaityti už patirtas išlaidas.

„Lėšoms tarybos narių veiklai gauti kiekvienas tarybos narys atsidaro atskirą sąskaitą banke ir pateikia raštu Savivaldybės administracijos Apskaitos skyriui šios sąskaitos (mokėjimo kortelės) rekvizitus. Reglamente nurodyto dydžio suma kiekvieną mėnesį – iki 10 d. – avansu pervedama visiems tarybos nariams į jų nurodytas sąskaitas banke. Pasibaigus pusmečiui, lėšos pervedamos tik nustatyta tvarka atsiskaičiusiems už gautų lėšų panaudojimą tarybos nariams“, – dėstoma sprendimo projekte.

Dokumente taip pat nurodoma, kad tarybos nario veiklai reikalingas kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto paslaugų sutartis sudaro patys politikai.

„Sutartys negali būti sudaromos su tarybos nariui artimais asmenimis, nurodytais Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatyme, ir su juridiniais asmenimis, kurių dalyviai yra tarybos narys ar jam artimas asmuo, arba kurių vadovai ar valdymo organo nariai yra tarybos nariui artimi asmenys. Sudarydamas sutartis, tarybos narys turi vengti interesų konflikto, vadovautis tarybos Etikos komisijos rekomendacijomis. Sutarčių kopijos pateikiamos Savivaldybės administracijos Apskaitos skyriui. Paslaugų ir prekių pirkimo dokumentai išrašomi tarybos nario vardu. Su prekių tiekėjais ir paslaugų teikėjais atsiskaito tarybos narys“, – už ką galima gauti kanceliarinių lėšų, aiškinta reglamente.

Pagal šį dokumentą matyti, kad jei tarybos nariai patyrė išlaidų, turėjo pateikti tai įrodančius mokėjimų dokumentus. Taip pat reglamentuota, už ką gali būti skirta kompensacija ir kad ja naudotis gali tik tarybos nariai, o ne jų artimieji ar kiti asmenys.

Tačiau tokia tvarka galiojo vos keturis mėnesius. 2011 m. sausio 13 d. A. Kupčinskas pasirašė jau ant pakeisto reglamento dokumento. Tąkart tarybai patvirtinti teiktos reglamento korekcijos, kuriose jokių čekučių pateikimo prievolės nebeliko.

„Lėšoms tarybos narių veiklai gauti kiekvienas tarybos narys atsidaro atskirą sąskaitą banke ir pateikia raštu Savivaldybės administracijos Apskaitos skyriui šios sąskaitos (mokėjimo kortelės) rekvizitus“, – šios nuostatos, kuri buvo įrašyta ankstesniame tarybos veiklos reglamente, naujoje dokumento redakcijoje neliko.

Tačiau atsirado štai toks papildymas: „Tarybos narys Savivaldybės administracijos Apskaitos skyriui pateikia užpildytą išlaidų, susijusių su tarybos nario veikla, ataskaitą (priedas), kurioje nurodo, kokių prekių įsigijo ir paslaugas apmokėjo vykdydamas tarybos nario funkcijas. Tarybos narys asmeniškai atsako už išlaidų ataskaitoje pateiktų dokumentų tikslumą ir pagrįstumą.“

Tokia tvarka už patirtas tarybos nario išlaidas yra taikoma iki šiol.

Politinė archeologija

A. Kupčinskas dienraščiui tikino, kad dabartinė valdžia turėjo ne vieną progą pakeisti reglamentą ir sukurti kitokią tvarką, jei ši atrodo netinkama, tačiau to padaryta nebuvo. Tad galima daryti prielaidą, kad tvarka, kai čekiais nereikia pagrįsti išlaidų, dabartinius tarybos narius tenkina.

„Kauno gyvavimo istorija tikrai ne nuo Kupčinsko prasidėjo. Reikėtų žiūrėti gerokai anksčiau, koks buvo reglamentas iki manęs. Jei jau bedama į mano asmenį, reikia pasakyti, kad buvo toks laikotarpis, kai mes krizės akivaizdoje mažinome išmokas. Palyginus išmokų dydžius, tuomet jos buvo žymiai mažesnės, nei yra dabar“, – teigė Seimo narys, buvęs Kauno meras A. Kupčinskas.

Paklaustas, kodėl čekučių reikėjo vos kelis mėnesius, o paskui tvarka buvo pakeista ir reglamente atsirado nuostata, kad pats politikas atsakingas už teikiamas ataskaitas, konservatorius tikino neprisimenantis, kodėl ji buvo pakeista. Vis dėlto politikas laikėsi pozicijos, kad neverta žiūrėti, kas, ką ir kada priėmė, o reikia koncentruotis į tai, kad dabar vienoda sistema būtų nustatyta visose savivaldybėse.

„Dar 2010 m. sakiau, kad tos išmokos nereikalingos, reikėtų pereiti prie tarybos narių atlygio. Dabar Seime taip pat apie tai kalbame. Tačiau esamos kanceliarinių išmokų tvarkos Lietuvoje niekas naujai nesugalvojo, ji paimta iš EP, iš ES regionų komitetų ir pasklido per savivaldybes dėl biurokratijos mažinimo. Buvo suprantama, kad taip apmokama už tarybos nario veiklą. Dabar svarbiausia šį klausimą išspręsti įstatymų lygiu. Politinės archeologijos kasinėjimas man primena kaltų paiešką“, – teigė A. Kupčinskas.

Vyriausybės krizė

Vis dėlto, nors buvę ir esami Kauno merai tvirtina, kad galiojantis reglamentas leidžia atsikratyti biurokratijos, centrinė valdžia dėl šio skandalo jau braška. Iš pareigų atsistatydino švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, finansų ministrė Gintarė Skaistė į Kauno biudžetą grąžino dalį pinigų, kuriuos buvo gavusi kanceliarinėms išlaidoms padengti. Kanceliarinių išlaidų pagrįsti negali ir dar vienas buvęs Kauno miesto tarybos narys, dabar kultūros ministras Simonas Kairys.

Apie politikos perkrovimą yra kalbėjusi ir premjerė Ingrida Šimonytė, pareiškusi ultimatumą – arba Seimas pritaria išankstiniams rinkimams, arba ji atsistatydins iš Vyriausybės, o paskui ją – ir visi ministrai. Tiesa, šią savaitę premjerė jau pakeitė toną ir apie atsistatydinimą nenori kalbėti.

„Dabar yra kalbama, kad yra kažin kokia Vyriausybės problema. Aš nematau, kokia yra Vyriausybės problema, nes tie priekaištai, kurie yra išsakomi ministrams esamiems arba buvusiems, yra išsakomi ne už tai, ką jie Vyriausybėje dirba, iš esmės jiems išsakomi priekaištai už Kauno miesto tarybos reglamentą“, – I. Šimonytės pasisakymą skelbė BNS.

„Aš nežinau, kodėl aš turiu aukoti savo bendražygius ne už darbą Vyriausybėje, ne už tai, kad jie kažką netinkamai padarė, o už Kauno miesto tarybos reglamentą, tai aš tada prisiimu atsakomybę už visą Vyriausybę, ir tiek“, – žurnalistams buvo pridūrusi premjerė.

Seimo narys A. Kupčinskas nepalaikė tokios radikalios pozicijos ir teigė, kad pirmiau reikia pakeisti Vietos savivaldos įstatymą, kuriame būtų įtvirtinta visiems vienoda ir aiški tvarka. „Nesu už tai, kad dabar reikia mesti visus darbus ir pasileisti į rinkimus, nes dar tikrai yra ką veikti, ne visos reformos įgyvendintos, kurioms dar reikia laiko“, – teigė A. Kupčinskas.

Skirtumai: dėl už darbą Kauno miesto taryboje gautų kanceliarinių išmokų J. Šiugždinienė jau atsistatydino iš ministrės posto, o S. Kairys ir G. Skaistė to daryti nežada. L. Balandžio, P. Peleckio / BNS nuotr.

Politologo įžvalgos

Politologas Bernaras Ivanovas laikėsi pozicijos, kad už galimus tarybos narių piktnaudžiavimo atvejus atsakomybę turėtų prisiimti visuomenė, o noras perkrauti politinę sistemą – žalingas valstybei.

„30 metų viskas buvo gerai, o tai ką padarė A. Tapinas, yra politechnologija, vykdyta konservatorių pagalba. Jie pamanė, kad apipylę purvais visus, jie patys atrodys geriau. Čekučių istorija paremta vienu įstatymu, siekiant panaudoti jį politinių oponentų diskreditacijai. Tačiau atsivėrė Pandoros skrynia, kai jau nebegalima kontroliuoti, kas vyksta. Vyksta blogi dalykai, nes ši istorija kerta pačiai valstybei ir jos pasitikėjimui. Nors šiaip įstatymai nebuvo pažeisti, viskas, kas vyko, buvo legalu. Dabar pakeitus įstatymus, jų vis tiek atbuline tvarka nepritaikysi. Yra politikų, kurie supranta, kuo tai kvepia. Jei partiniuose pasisėdėjimuose į juos įsiklausys, gal dar viską išgelbės, jei ne, patys susidegins ir sudegins dalį valstybinių institucijų, tuomet bus tiesioginis valstybės griuvimas. Tad šiuo atveju manęs visai nestebina V. Matijošaičio ir A. Kupčinsko požiūrių sutapimas, nes dar likę šiek tiek mąstymo“, – „Kauno dienai“ kalbėjo B. Ivanovas.

Įžvalgos: politologas B. Ivanovas įsitikinęs, kad dėl galimų valdžios piktnaudžiavimų kalta neaktyvi visuomenė. Regimanto Zakšensko nuotr.

Pasak politologo, jei nebus numalšintos politinės aistros, rudenį gali būti tikrai rimtų reikalų, nes ekonomistai garsiai kalba apie sunkmetį. Jei dar prie to pridėsime ir politinę krizę, gali laukti tikrai sudėtingi laikai.

Jis laikėsi pozicijos, kad kanceliarinės išmokos plačiai paplitusios ir Vakarų Europoje, tačiau ten yra vienas skirtumas nuo Lietuvos. Europos valstybėse yra stiprios vietos bendruomenės, kurioms politikai atskaitingi.

„Ten bendruomenės jau šimtmečius susiformavusios. Ten žmonės dirba įvairiose nevyriausybinėse organizacijose, per jas paskui patenka į savivaldą, gauna kažkiek tų kanceliarinių išlaidų, bet kartu tie žmonės yra kontroliuojami tų pačių organizacijų.

Pas mus nėra tokios stiprios visuomenės, todėl mūsų politikai tiek savivaldoje, tiek Seime yra palikti patys sau. Jie valdžią priima ne kaip pareigą dirbti, o kaip laimėjimą loterijoje. Todėl paskui į įvairias institucijas prilenda giminių, anūkų. Tuomet tokie žmonės atitinkamai žiūri ir į kanceliarinių išlaidų reikalus, į klubus važinėja, nes ten neva jų rinkėjai. Deja, bet pati visuomenė dėl to kalta. Politikai nėra kažkokie ufonautai, nusileidę iš Marso, jie atėję iš tos pačios visuomenės“, – kalbėjo B. Ivanovas.

Keis žaidimo taisykles

Į viešumą vis patenkant istorijoms, kai tarybos nariai ėmė svetimus čekius už degalus, apmokėjo ne tik savo, bet ir artimųjų telefono sąskaitas ir kitais įvairiais būdais bandė įsisavinti kuo didesnes kanceliarinėms išmokoms skirtas sumas, Seimo nariai pasiryžo keisti žaidimo taisykles.

Kaip skelbė BNS, birželio pradžioje Seimui pateiktos pataisos, numatančios, kad savivaldos politikams vietoj skandalą sukėlusių vadinamųjų kanceliarinių išmokų būtų mokamas atlyginimas.

Daug klausimų sukėlusios kompensacijos šiuo reglamentavimu būtų panaikintos, ir naujasis atlygis apimtų tiek kanceliarines, tiek iki šiol mokėtą atlygį, kai buvo atlyginama už posėdžiuose praleistą laiką“, – sakė projektą pristatęs konservatorius Audrius Petrošius.

Kol kas neaišku, kokie mokesčiai būtų pritaikyti tarybos nariams – tik gyventojų pajamų, ar visi su darbo santykiais susiję mokesčiai, nes projekte įrašyta, kad tarybos nariams Darbo kodekso nuostatos, išskyrus dėl atostogų, darbuotojų saugos ir pan., negalioja. Į šiuos klausimus vėliau esą padės atsakyti Valstybinė mokesčių inspekcija ir Finansų ministerija.

BNS skelbė, kad pagal pataisas, Vietos savivaldos įstatyme būtų numatyta, kad savivaldybės tarybos nariams nustatomas 20 proc. tos savivaldybės, kurios tarybos narys jis yra, mero darbo užmokesčio dydžio atlyginimas. Opozicijos lyderiui, komitetų ir komisijų pirmininkams būtų nustatomas 20 proc. didesnis, pavaduotojams – 10 proc. didesnis atlyginimas nei eiliniams tarybos nariams.

Taip pat iš įstatymo būtų išbraukiama nuostata, kad savivaldybės tarybos nariui gali būti skiriama išmoka su jo, kaip tarybos nario, veikla susijusioms kanceliarinėms, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto, biuro patalpų nuomos, viešosios informacijos rengėjų teikiamų paslaugų ir kitoms išlaidoms apmokėti.

Savivaldybės tarybos nario atlyginimas būtų mažinamas proporcingai praleistų tarybos, komitetų ir komisijų posėdžių skaičiui. Siūloma, kad pataisos įsigaliotų nuo liepos 1 d.

Už tokias Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pataisas ketvirtadienį balsavo 90 Seimo narių, prieš buvo du, o susilaikė 26.

Kaip BNS sakė Ekonomikos komitete dirbantis Andrius Kupčinskas, dėl stotelių apmokestinimo spęs jų savininkai – valstybė arba savivaldybės.

„Valdytojas spręs. Anksčiau buvo neapmokestintos įkrovos. Vienur yra Kelių direkcija įrengusi – autostradose, kitur –  savivaldybės. Anksčiau buvo įrenginėjama už Europos Sąjungos lėšas. Jos nemokamos buvo penkerius metus. Dabar dažniausiai įrengiamos iš biudžeto ar savivaldos lėšų“, – po balsavimo Seime BNS teigė A. Kupčinskas.

Jis pabrėžė, kad nuo kelių mokesčio bus atleisti tik tie grynieji elektromobiliai ir vandenilio dujomis varomi automobiliai, kurių savininkai yra juridiniai asmenys. 

„Kelių naudotojo mokestį moka juridiniai asmenys, o ne fiziniai, kurie naudojasi transporto priemonėmis asmeniniais tikslais“, – teigė jis. 

Seimas taip pat nustatė, kokios transporto priemonės turės mokėti mokestį už naudojimąsi visais šalies keliais, išskyrus vietinius. Mokestis bus apskaičiuojamas atsižvelgiant į automobilio taršos klasę ir ašių skaičių: iki trijų ašių – nuo 855 eurų iki 1899 eurų per metus, 42-94 eurai – per savaitę, o 17-37 eurai – per dieną, iki keturių ašių – atitinkamai 1425–3185 eurai, 71–159 eurai ir 28–63 eurai.

Seimas anksčiau nuo kelių mokesčio nuo šių metų liepos jau atleido elektra ir vandeniliu varomą komercinį transportą, o nuo 2026 metų jam galios 75 proc. lengvata – tikimasi, kad ji paskatins įmones pereiti prie ekologiškesnio transporto.  

Susisiekimo ministerijos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra apie 850 elektromobilių įkrovimo stotelių, jų plėtrai numatoma skirti apie 100 mln. eurų. Planuojama, kad iki 2025 metų viešųjų stotelių skaičius turėtų siekti 1,2 tūkst., o iki 2030-ųjų – 6-7 tūkst.

Prognozuojama, jog iki 2025 metų Lietuvoje bus apie 50 tūkst., o iki 2030-ųjų – bent 240 tūkst. elektromobilių. 

Parlamentas šią savaitę po pateikimo pritarė tokioms Sporto įstatymo pataisoms, jas parengė konservatorius Andrius Kupčinskas. Už projektą balsavo 67 Seimo nariai, prieš buvo du ir susilaikė 46 parlamentarai, toliau projektą svarstys komitetai.

„Pa­grin­di­nis tiks­las – ben­dras po­žiū­ris į vi­sas spor­to fe­de­ra­ci­jas, kad jų valdymo organuose dalyvautų ne­pri­ekaiš­tin­gos re­pu­ta­ci­jos žmo­nės. Precedentą dėl to pa­da­rė Fut­bo­lo fe­de­ra­ci­ja, bet tai dau­giau dėl to, kad va­do­vautasi tarp­tau­ti­nės ben­dri­jos re­ko­men­da­ci­jo­mis, o mū­sų Spor­to įsta­ty­me tas nė­ra reg­la­men­tuo­ta“, – sakė A. Kupčinskas.

Precedentą dėl to pa­da­rė Fut­bo­lo fe­de­ra­ci­ja, bet tai dau­giau dėl to, kad va­do­vautasi tarp­tau­ti­nės ben­dri­jos re­ko­men­da­ci­jo­mis, o mū­sų Spor­to įsta­ty­me tas nė­ra reg­la­men­tuo­ta.

Grupė Seimo narių argumentuodami skaidrumu anksčiau siekė laikinai įvesti tiesioginį valdymą Lietuvos futbolo federacijoje (LFF), tačiau pati federacija praėjusių metų pabaigoje patvirtino naujus įstatus, kad vadovybės nariai negali būti pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos.

A. Kupčinskas tvirtino pataisas parengęs, nes „yra tam tik­rų še­šė­li­nių da­ly­kų ir ki­to­se spor­to fe­de­ra­ci­jo­se, jų val­dy­mo prin­ci­puo­se“.

„Vi­so­se aukš­to meist­riš­ku­mo spor­to fe­de­ra­ci­jo­se ga­lė­tų at­si­ras­ti ter­mi­nas „ne­pri­ekaiš­tin­ga re­pu­ta­ci­ja“ vi­sų val­dy­mo or­ga­nų na­riams“, – kalbėjo parlamentaras.

Jis taip pat siūlo nustatyti tvarką, kad federacijos nariais netrukdomai gali tapti tą sporto šaką plėtojantys sporto subjektai, jei jiems atstovaujantys asmenys per pastaruosius metus dalyvavo aukšto meistriškumo varžybose ar ne mažiau kaip dvejus metus – tos sporto šakos fizinio aktyvumo veikloje.

„Jei­gu pa­si­žiū­rė­si­me da­bar į kai ku­rias spor­to fe­de­ra­ci­jas, pa­vyz­džiui, Dziu­do fe­de­ra­ci­ją, tarp jų na­rių ra­si­me ir bai­ke­rių klu­bų, ir dra­bu­žių par­da­vi­mo par­duo­tu­vių, ta­čiau at­ski­rų klu­bų, ku­rie vys­to šį spor­tą, ren­ka gru­pes, to­bu­li­na jau­ni­mą, tre­ni­ruo­ja juos, nė­ra, nes jie nu­sta­tė per­dėm di­de­lius tūks­tan­ti­nius mo­kes­čius ir taip neįsileidžia į federacijų veik­lą, įtvir­tin­da­mi sa­vo fe­de­ra­ci­jų už­da­ru­mą“, – sakė iniciatorius.

„Valstietis“ Stasys Tumėnas jo klausė, ar tokia tvarka nepažeis sporto federacijų autonomijos.

„Jū­sų spor­to ir švie­ti­mo mi­nist­rė ir­gi griež­to­kai yra pa­sa­kiu­si, kad tu­ri spręs­ti pa­čios fe­de­ra­ci­jos, ku­rios yra au­to­no­miš­kos. Ar ne­at­ro­do, kad mes vis dėl­to per daug ki­ša­mės, no­ri­me re­gu­liuo­ti fe­de­ra­ci­jų dar­bą?“ – klausė S. Tumėnas.

A. Kupčinsko teigimu, nepriekaištingos reputacijos reikalavimas nėra kišimasis į federacijos veiklą, organizacinius klausimus, o bendras principas.

„Vi­si no­ri­me, kad olim­pi­nis ju­dė­ji­mas skaid­rė­tų, o olim­pi­nis ju­dė­ji­mas daž­niau­siai susidaro vien iš at­ski­rų spor­to ša­kų fe­de­ra­ci­jų“ – teigė A. Kupčinskas.

Draudimas numatytas Seimo Ekonomikos komiteto nario registruotame Loterijų įstatymo pakeitime.

Pasak jo, didžiuosiuose prekybos centruose ir kitose kasdienių prekių įsigijimo vietose kasininkai siūlo įsigyti loterijos bilietų. Parlamentaras nuogąstauja, kad eidamas apsipirkti, žmogus gali nepastebimai išsiugdyti priklausomybę.

„Dažnu atveju tokia rinkodara ir reklama priverčia įsigyti loterijos bilietus ir vyresnio amžiaus žmones taip sumažinant savo mėnesines pajamas tikintis laimėti, nors daugelis perkančiųjų ir suvokia, kad šansų laimėti beveik nėra“, – BNS sakė pataisos iniciatorius.

„Žmogus, eidamas apsipirkti kasdien ar kelis kartus per savaitę, gali išsiugdyti nepastebimą įprotį prie maisto produktų pirkti ir loterijų bilietus, kurie dažniausiai eksponuojami galutiniame apsipirkimo taške – prie kasų ir kuriose įkyriai siūloma įsigyti išskirtinai loterijų bilietus, tačiau nesiūloma papildomai įsigyti maisto prekių ar kitų produktų – pieno, grėblių, alkoholinių gėrimų ir panašiai“, – kalbėjo A. Kupčinskas. 

Jeigu Seimas jo pataisą priimtų, bilietų platintojams, parduotuvių kasininkams būtų draudžiama skatinti pirkėjus dalyvauti loterijose siūlant jiems įsigyti loterijos bilietus. Taip pat A. Kupčinskas siūlė tokį draudimą numatyti ir loterijų organizatoriams, bet šios iniciatyvos ketina atsisakyti.

Lietuvos loterijų asociacijos prezidentas Andrius Karaliūnas sako, kad siūlomas pakeitimas ribotų loterijų organizatorių galimybes skelbti informaciją apie bilietų pardavimus.

„Jeigu parduotuvėje, kur pirktas bilietas, laimėjęs automobilį ar kitą didelį prizą, pranešime apie tai, čia bus skatinimas? O stendas, kad čia galima įsigyti loterijos bilietus, irgi skatinimas bus?“, – BNS svarstė A. Karaliūnas, prognozuojantis, kad dėl neaiškių formuluočių padaugės ginčų teismuose.

„Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė BNS pranešė, kad iki šiol tinklo parduotuvėse nebuvo taikoma praktika skatinti dalyvauti loterijose siūlant įsigyti loterijos bilietus.

„Kaip ir perkant bet kurią kitą prekę, tai – asmeninis pirkėjo sprendimas“, – teigė ji.

Savo pasiūlymą A. Kupčinskas užregistravo Seime svarstant įstatymo projektą, kuriuo būtų uždrausta nepilnamečiams dalyvauti bet kokiose loterijose. Jie negalėtų įsigyti jokių loterijų bilietų, jiems nebūtų galima išmokėti laimėjimų.

Pasak parlamentaro, slaptą balsavimą perkėlus į posėdžių salę mažiau gaištųsi laikas, nes dabar procesas užtrunka, kol parlamentarams pasirašytai išduodami biuleteniai, vyksta pats balsavimas, po to balsai skaičiuojami.

„Savivaldybėse praktiškai visur atsisakyta „popierinio“ balsavimo balsuojant dėl kandidatūrų ir pereita prie elektroninio balsavimo, rezultatai yra nuasmeninami, sukrenta į taip vadinamą juodą elektroninę dėžę, ten parodomas bendras rezultatas, „už“, „prieš“, susilaikė“, – BNS sakė A. Kupčinskas.

Seimo statuto pataisos numato, kad slaptas balsavimas vykdomas naudojantis elektronine balsų skaičiavimo sistema, rodomi tik nuasmeninti balsavimo rezultatai, užtikrinamas visiškas konfidencialumas.

Tuo atveju, jeigu elektroninės balsų skaičiavimo sistemos slapto balsavimo funkcija neveikia ar nėra galimybės ja naudotis, slaptai ir toliau būtų balsuojama naudojantis biuleteniais.

Parlamente tik slaptai balsuojama tada, kai renkama Seimo vadovybė, sprendžiamas nepasitikėjimo klausimas, dėl kaltinimo formuluočių apkaltos proceso metu.

Taip pat slaptas balsavimas rengiamas dėl Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų, Seimui atskaitingų institucijų vadovų paskyrimo, dėl pritarimo Apeliacinio teismo teisėjų kandidatūroms.

Balsuojant slapta balsavimo biuletenius antspauduoja ir išduoda balsų skaičiavimo grupė. Gaudami balsavimo biuletenius, Seimo nariai pasirašo balsavimo biuletenių išdavimo lape. Biuleteniai metami į urną, balsus suskaičiavus komisijai rezultatai vėliau paskelbiami Seimo posėdžių salėje.

Tai paaiškėjo po valdančiosios koalicijos atstovų pasitarimo su premjere ir keliais ministrais ketvirtadienį Seime.

BNS žiniomis, kompensuoti gyventojams ir verslui išaugusias energetikos, maisto ir kitas kainas iš valstybės biudžeto  planuojama skirti apie 1 mlrd. eurų.

Neoficialiomis žiniomis, NPD ketinama didinti 80 eurų iki 540 eurų, „Sodrai“ iš valstybės biudžeto siūloma skirti 60 mln. eurų didinti senatvės pensijoms – jos didėtų 5 proc.

Bendrovei „Ignitis“ numatoma skirti apie 500 mln. eurų padengti skirtumą tarp rinkoje perkamos elektros ir dujų kainų bei buitinių vartotojų mokamų tarifų. Tai leis gerokai mažiau didinti elektros ir dujų kainas vartotojams nuo liepos.

Dalį pinigų šioms išlaidoms Vyriausybė numato skolintis.

Dar maždaug 1 mlrd. eurų ketinama ilgainiui skirti energetinei nepriklausomybei stiprinti – finansuoti ilgalaikius projektus: gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių plėtrai, vėjo jėgainių jūroje statybai, energijos kaupikliams.  

„Planas įspūdingas ir ne mažiau socialiai jautrus – plane numatoma ir parama gyventojams, ir verslui kompensuoti išlaidas dėl išaugusių resursų kainų“, – BNS sakė Seimo Ekonomikos komiteto narys konservatorius Andrius Kupčinskas. 

Liberalų frakcijos vadovas Eugenijus Gentvilas BNS sakė manantis, kad planas nėra populistinis.

„Iš principo bendras vaizdas tenkina, o detales žiūrėsime. Tai nėra populistinis planas. Tai ilgam laikui skirtas planas, kuris turi ir atsipirkinėti, o ne vien tik ištaškyti pinigus ir didinti infliaciją“, – teigė E. Gentvilas. 

„Jis (gyventojas – BNS) gaus kompensacijas, bus didinamas NPD, pensijos“, – po posėdžio Seime žurnalistams sakė Laisvės partijos atstovas Artūras Žukauskas.

„Kiek valstybė pajėgi, protingos skolos ribose lėšos bus mestos“, – pridūrė jis. 

Pasak A. Žukausko, gyventojams bus kompensuojamos itin išaugusios elektros ir dujų kainos, paramos gaus ir verslas. Jo teigimu, Vyriausybės planas yra kompensacinė reakcija į šoką dėl išaugusių kainų.

Planą penktadienį Vyriausybėje rengiamoje spaudos konferencijoje pristatys finansų ministrė Gintarė Skaistė, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė ir energetikos viceministrė Inga Žilienė.

2022 metų biudžeto pataisas valdantieji Seimui žada pateikti iki Velykų, o jas priimti numatoma gegužę.  

Jis įregistravo tai numatantį Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pakeitimo projektą.

Juo siekiama sudaryti teisines sąlygas taikyti autorių teisių ir gretutinių teisių gynimo priemones, kurios pašalintų galimybes surasti ir prieiti prie neteisėtai viešai skelbiamo autorių teise saugomo turinio internete, taip efektyviau užkertant kelią neteisėtam autorių teise saugomo turinio atgaminimui ir viešam paskelbimui internete.

Įstatymo pataisų projekte siūloma numatyti, kad interneto paieškos sistemų teikėjai privalo iš savo paieškos sistemų pašalinti visas nuorodas paieškos rezultatuose į neteisėtai viešai paskelbtą autorių teisių saugomą turinį ir į interneto domeno vardą, identifikuojantį interneto svetainę, dėl kurių Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) yra priėmusi sprendimą taikyti privalomus nurodymus interneto prieigos paslaugų teikėjams panaikinti galimybę pasiekti tokį turinį ir domenų vardus tol, kol LRTK privalomų nurodymų nepanaikina ir jie skelbiami LRTK interneto svetainėje.

Anot A. Kupčinsko, LRTK priėmus sprendimą taikyti privalomus nurodymus interneto prieigos paslaugų teikėjams ir gavus teismo sankciją, tokį sprendimą įgyvendintų ir interneto paieškos sistemų teikėjai, pašalindami visas nuorodas, turinčias domeno vardą, kurį blokuoti nurodė LRTK.

Šiuo metu LRTK skelbia interneto svetainių, kuriose neteisėtai viešai paskelbtas autorių teisių saugomas turinys, sąrašą savo interneto svetainės puslapyje.

LRTK sprendimai dėl privalomų nurodymų taikymo taip pat skelbiami viešai LRTK interneto svetainėje. Todėl, anot A. Kupčinsko, interneto paieškos sistemų teikėjams įgyvendinti įstatymo įpareigojimus yra sudarytos visos praktinės sąlygos.

A. Kupčinskas sako, kad naujos autorių teisių gynimo priemonės turėtų padėti užkirsti kelią autorių teisių pažeidimams internete. Parlamentaro teigimu, tiek meno kūrėjams (autoriams ir atlikėjams), tiek kūrybinių industrijų (fonogramų ir audiovizualinių kūrinių gamintojams bei leidėjams, taip pat teisėtiems platintojams) labai svarbu, kad jų turimos intelektinės nuosavybės teisės būtų efektyviai įgyvendinamos ir ginamos pačiais efektyviausiais teisių gynimo būdais.

„Todėl neteisėto kūrinių panaudojimo problema svarbi ne tik meno kūrėjams, bet ir verslo subjektams, ypatingai verslininkams, plėtojantiems savo komercinę veiklą informacinės visuomenės srityje“, – sakoma dokumento aiškinamajame rašte.  

Šiuo metu galiojantis įstatymas numato procedūrą, pagal kurią nagrinėjami teisių turėtojų ar jų atstovų prašymai taikyti privalomus nurodymus interneto prieigos paslaugų teikėjams dėl neteisėto turinio blokavimo. Jos metu LRTK patikrina faktus ir juos pagrindžiančius dokumentus, taip pat turi gauti teismo sankciją.

„Tačiau vien interneto prieigos blokavimas, panaikinant galimybę pasiekti domeno vardą, identifikuojantį interneto svetainę, kurioje skelbiamas neteisėtas, autorių teises pažeidžiantis turinys, yra nepakankamai efektyvus, nes nuorodos į ieškomą neteisėtą turinį išlieka prieinamos interneto paieškos sistemose“, – sako A. Kupčinskas.

Seimo TS-LKD frakcijos narys A. Kupčinskas dirba Seimo Ekonomikos komitete, yra Aukštųjų technologijų, inovacijų ir skaitmeninės ekonomikos pakomitečio pirmininkas.

Antradienį Seimas žengė link to pirmą žingsnį, po pateikimo pritardamas Seimo nario Andriaus Kupčinsko pateiktoms Valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymo pataisoms.

Teigiamas rezultatas – savo šalies reprezentacija ir simbolikos puoselėjimas.

Už siūlomą įstatymo pakeitimą po pateikimo balsavo 87 Seimo nariai, balsavusiųjų prieš nebuvo, susilaikė 10  parlamentarų. Projektas toliau keliaus į Seimo komitetus, vėliau jo laukia svarstymo ir priėmimo procedūros Seime.

Pasak A. Kupčinsko, nuo 2018 m. išduodamuose automobilių valstybinių numerių ženkluose nebeliko šaltuoju būdu išspaustų apskritimų – techninės apžiūros galiojimo lipduko ir hologramos, kuri buvo viena iš numerio ženklo apsaugos priemonių.

A. Kupčinsko nuomone, šiuo metu likusią tuščią vietą (tarp raidžių ir skaičių) ant automobilių valstybinių numerių būtų galima tinkamai užpildyti Lietuvos Respublikos herbo – Vyčio – simbolika.

Lietuvos valstybės herbas – Vytis. A. Sabaliausko / ELTOS nuotr.

„Lietuvos valstybės herbas gali būti naudojamas ant automobilių valstybinių numerių. Teigiamas rezultatas – savo šalies reprezentacija ir simbolikos puoselėjimas“, – sako parlamentaras.

Iniciatyvos autorius A. Kupčinskas sako, kad tai būtų viena efektyviausių valstybės reprezentacijos priemonių, kuria jau pasinaudojo ir pasirinko tokios ES šalys kaip Slovakija, Kroatija, Slovėnija, Austrija ir Vokietija bei kitos ne ES šalys (Šveicarija ir t. t.).

Antradienį Seimo narys Andrius Kupčinskas ketina pateikti Seimui tai numatančias Valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymo pataisas.

Pasak jo, nuo 2018 m. išduodamuose automobilių valstybinių numerių ženkluose nebeliko šaltuoju būdu išspaustų apskritimų – techninės apžiūros galiojimo lipduko ir hologramos, kuri buvo viena iš numerio ženklo apsaugos priemonių.

A. Kupčinsko nuomone, šiuo metu likusią tuščią vietą (tarp raidžių ir skaičių) ant automobilių valstybinių numerių būtų galima tinkamai užpildyti Lietuvos Respublikos herbo – Vyčio – simbolika. „Lietuvos valstybės herbas gali būti naudojamas ant automobilių valstybinių numerių. Teigiamas rezultatas – savo šalies reprezentacija ir simbolikos puoselėjimas“, – sako parlamentaras.

Projektą parengęs A. Kupčinskas sako, kad tai būtų viena efektyviausių valstybės reprezentacijos priemonių, kuria jau pasinaudojo ir pasirinko tokios ES šalys kaip Slovakija, Kroatija, Slovėnija, Austrija ir Vokietija bei kitos ne ES šalys (Šveicarija ir t. t.).

Šiuo metu galiojančiame įstatyme įtvirtinta Lietuvos valstybės herbo naudojimo nuostata, kad be pamatinio valstybės herbo naudojimo Lietuvos Respublikos prezidento vėliavoje, Lietuvos kariuomenės vėliavose, Konstitucinio Teismo teisėjų herbiniuose ženkluose, asmens tapatybės kortelėse, vairuotojo pažymėjimuose ir kt., Lietuvos valstybės herbas gali būti naudojamas Lietuvos banko blankų dokumentuose, herbiniame antspaude, iškaboje, antraštiniuose puslapiuose ir leidiniuose; ant pinigų; krašto apsaugos sistemos karių ir statutinių valstybės tarnautojų uniformų skiriamuosiuose ženkluose; ant pašto ženklų.

Siūlymų viražai

Tyrime minimi įstatymų pakeitimai, kuriuos inicijavo Seimo narys, buvęs Kauno meras Andrius Kupčinskas.

A.Kupčinskas mažiau nei per mėnesį pasiūlė net du skirtingus Lietuvoje veikiančių loterijų apmokestinimo pakeitimus.

Viename numatoma loterijų ir lošimų mokesčio bazei taikyti ne 5, kaip yra dabar, bet 10 proc. mokesčio tarifą, skaičiuojamą nuo sumos, likusios išmokėjus laimėjimus.

A.Kupčinskas mažiau nei per mėnesį pasiūlė net du skirtingus Lietuvoje veikiančių loterijų apmokestinimo pakeitimus. (I. Gelūno / Fotobankas nuotr.)

Kartu siūloma įpareigoti loterijų organizatorius paramai skirti ne 8 proc., kaip dabar, o 16 proc. nuo išplatintų bilietų vertės.

Kitame projekte jau siūloma mokesčius kelti iki 6 proc. ir skaičiuoti šią sumą nuo bendros bilietų vertės, o paramai skirtą sumą kelti iki 12 proc. nuo loterijų apyvartos.

Abiem atvejais Seimo narys su kolegomis aiškino, kad tokiu būdu biudžetas laimės, o parama sportui išaugs.

„Tikimės, kad tai padės labiau finansuoti ne tik sportą, (...) nes paprastai labdarai skiriama parama keliauja ne tik sportui, bet ir kultūrai, taip pat socialinėms reikmėms“, – pataisas Seime pristatydamas teigė jis.

Gudrus planas

„Kauno dienos“ skaičiavimais, praėjusiais metais loterijų organizatorių pardavimų pajamos siekė 106 mln. eurų. Azartinių lošimų įmonės gavo pajamų dešimt kartų daugiau – 1,3 mlrd. eurų.

Išmokėjus laimėjimus, loterijų organizatoriams liko 46,9 mln. eurų, o azartinių lošimų bendrovėms – 103,5 mln.

Tačiau mokesčiai nuo šių sumų yra skirtingi. Biudžetui ir privalomai paramai azartinių lošimų įstaigos sumokėjo 11,9 mln. eurų. Perpus mažesnes pajamas gaunančios loterijų organizacijos mokesčiams skyrė 13,8 mln.

Pakeitus loterijų apmokestinimą, ši suma augtų dvigubai – loterijos mokesčiams atseikėtų beveik pusę savo pajamų, likusių išmokėjus laimėjimus.

Dalis loterijų tokių mokesčių neatlaikytų ir būtų priverstos užsidaryti – taip sportas liktų apskritai be paramos.

Azartinių lošimų apmokestinimas nesikeistų. Akivaizdu, kad būtent jų organizatoriai daugiausia laimėtų iš pokyčių.

Šią įžvalgą patvirtina STT sprendimas sulaikyti Samoilą Kacą, Kaune registruotos azartinių lošimų kompanijoms atstovaujančios Nacionalinės lošimų ir žaidimų verslo asociacijos (NLŽVA) vadovą bei kazino „Tete-a-tete“ savininką. S.Kacui pareikšti įtarimai korupcija ir prekyba poveikiu.

Įkliuvo patarėjas

Dar vienas Seimo narys, įsivėlęs į skandalą – Mindaugas Puidokas, taip pat išrinktas Kaune. Jam suteiktas specialaus liudytojo statusas, reiškiantis, kad trūksta įrodymų pareikšti kaltinimų.

Būtent jo patarėjas įtariamas bandymu papirkti kitą Seimo narį Matą Maldeikį.

Tyrimo duomenimis, parlamentaro padėjėjas Kęstutis Motiečius Seimo patalpose pasiūlė M.Maldeikiui 50 tūkst. eurų kyšį, kad Seimo narys asmeniškai palaikytų ir paveiktų kitus parlamentarus, jog būtų sustabdytas ar atidėtas neribotam laikui Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo pakeitimo projekto priėmimas.

M.Puidokas „Kauno dienai“ tikino, kad su tyrime figūruojančiu buvusiu patarėju nebendrauja, nes tą uždraudė teismas.

M.Puidoko patarėjas įtariamas bandymu papirkti kitą Seimo narį. (P. Paleckio/Fotobanko nuotr.)

„Neturiu jokio ryšio, kontakto, ir aš nieko nežinau. Nieko nežinau, man jokie įtarimai nepateikti“, – rėžė Seimo narys.

Užklaustas apie pažintį su S.Kacu, M.Puidokas tarstelėjo, kad jis buvo vienas tų žmonių, kuris ketino kandidatuoti Seimo rinkimuose kartu su Darbo partija, bet vėliau šių ketinimų atsisakė. Tačiau parlamentaras neigė, kad juos siejo finansiniai reikalai.

Dalis loterijų tokių mokesčių neatlaikytų ir būtų priverstos užsidaryti – taip sportas liktų apskritai be paramos.

Šaltinių duomenimis, Azartinių lošimų įstatyme įtvirtintas siekis skaidriau reguliuoti lošimo automatų veiklą tapo pagrindine priežastimi stabdyti įstatymo priėmimą.

Seimas dar 2017 m. priėmė pataisas, įpareigojančias verslininkus lošimų įrenginius prijungti prie bendros Lošimo automatų kontrolės informacinės sistemos (LAKIS). Tai padėtų rinkos priežiūros institucijoms žinoti, kiek pinigų sukasi kiekviename iš jų ir užkirsti kelią tiek mokesčių vengimui, tiek lėšų plovimui.

Techninius reikalavimu LAKIS Lošimų priežiūros tarnyba patvirtino 2018 m. rugsėjį. Pati sistema veikia nuo 2019 m. lapkričio – į ją jau galima jungti lošimų automatus.

Siekia atidėti

Reikalavimas taptų privalomas šių metų lapkritį, bet S.Kaco vadovaujama Nacionalinė lošimų ir žaidimų asociacija siekia nukelti terminą iki 2024-ųjų lapkričio.

2020 m. gruodį dėl to į Seimą kreipėsi Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija, o šių metų kovą – NLŽVA. Jos teigimu, iki šių metų lapkričio sujungti visus B kategorijos automatus į LAKIS neįmanoma dėl finansiškai kritiškos situacijos.

Tačiau iki tol lošimo automatų priežiūra vyktų ne realiu laiku, o siunčiant ataskaitas Lošimų priežiūros tarnybai. Patikrinti, kiek ataskaitos atitinka realybę, būtų praktiškai neįmanoma – tarnyba neturi tam pakankamai išteklių.

Lošimo automatų verslas tokiu atveju gautų išskirtines sąlygas ir lengvai išvengtų kontrolės.

Tuo pat metu A.Kupčinsko pasiūlytas ir M.Puidoko palaikytas didesnis loterijų apmokestinimas priverstų dalį jų pasitraukti iš rinkos. Tai taip pat būtų naudinga lošimo automatų savininkams – dalis loterijų bilietų pirkėjų galėtų susigundyti ir išbandyti laimę lošimo salonuose.