Tai BNS antradienį patvirtino pati I. Makaraitytė, teismo prašiusi pripažinti, kad R. Žemaitaitis savo „Facebook“ paskyroje pernai birželio 16 dieną paskelbė neigiamą požiūrį formuojančią informaciją apie ją.

„Balandžio 19 diena buvo paskutinis terminas, kuomet jis galėjo skųsti, bet jis nebeskundė ir vykdo teismo sprendimą. Jis jau padengė bylinėjimosi išlaidas, nes mes tik to ir prašėme“, – BNS sakė I. Makaraitytė.

Ji taip pat patvirtino, kad Seimo narys įvykdė ir teismo įpareigojimą pašalinti iš „Facebook“ ją žeminantį pernai birželio 16-ąją paskelbtą įrašą.

Jame R. Žemaitaitis žurnalistę vadino „propagandiste“, „kremliaus advokate“, rašė, kad ji skleidžia nacistines ir antisemitines kalbas, „komunistinę-konservatorinę propagandą“, kaltino žurnalo „Atgimimas“ atėmimu iš Nepriklausomybės akto signataro Romualdo Ozolo.

Klaipėdos apylinkės teismas kovo 19-ąją nusprendė, kad šiuo įrašu R. Žemaitaitis žemino I. Makaraitytės garbę ir orumą. Anot teismo, tai skelbdamas politikas ne tik siekė paskleisti „aiškiai melagingą informaciją apie tariamas ieškovės pažiūras“, kurios yra visiškai priešingos, bet ir diskredituoti jos profesinę veiklą.

Teismas I. Makaraitytės ieškinį tenkino visiškai, įpareigodamas per dvi savaites nuo sprendimo įsiteisėjimo minėtą įrašą pašalinti, taip pat sumokėti per 3,2 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidų.

Pats R. Žemaitaitis BNS tvirtino nematęs prasmės apskųsti tokio teismo nuosprendžio, nors ir nesutinka su teismo pozicija.

„Aš laikausi savo pozicijos, kad tai yra nuomonė, o teismas mano kitaip“, – teigė R. Žemaitaitis.

Savo ruožtu teismas pažymėjo, kad neetiška, nesąžininga, argumentais ar faktais neparemta ar juos nutylint išreikšta nuomonė teismų praktikoje taip pat pripažįstama žeidžiančia asmens garbę ir orumą.

„Nagrinėjamu atveju, kad ir pripažįstant, jog atsakovo įraše išreikšta nuomonė, atsižvelgiant į aukščiau teismo įvertinus atsakovo įrašo teiginius, tokia nuomonė negali būti pripažinta sąžininga ir etiška, pagrįsta ir objektyvia kritika, kadangi ji neturi objektyvaus faktinio pagrindo, suponuoja neigiamas visuomenės nuostatas apie ieškovę, diskredituoja ieškovės profesinę veiklą ir menkina ieškovės, kaip žurnalistės, reputaciją“, – nurodė teismas.

R. Žemaitaitis pernai gruodį jau buvo sulaukęs nepalankaus sprendimo šmeižto byloje prieš Andrių Tapiną, konstatavęs, kad politikas apie žurnalistą ir visuomenininką skleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri žemina garbę ir orumą bei dalykinę reputaciją.

Parlamentarui dėl antisemitinių pasisakymų feisbuke yra iškelta apkaltos byla, ją šiuo metu nagrinėja Konstitucinis Teismas.

Seimo Etikos ir procedūrų komisijos duomenimis, per tris šių metų mėnesius parlamentarai išleido 413 tūkst. eurų, numatytų parlamentinei veiklai. Pernai per tą patį laikotarpį panaudota beveik 431 tūkst. eurų.

Šiemet maksimaliai buvo galima išleisti 693 tūkst. eurus, visa suma ir anksčiau nebūdavo panaudojama.

Kaip ir anksčiau, pinigai skirti suvenyrams, automobilių eksploatacijai ir nuomai, biuro, kompiuterinės technikos nuomai, ataskaitų platinimui ir pan.

Nė vieno euro iš parlamentinei veiklai skirtų lėšų tradiciškai nepanaudojo premjerė Ingrida Šimonytė, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Prie jų šį ketvirtį prisidėjo finansų ministrė Gintarė Skaistė ir kalėjime bausme atliekantis Darbo partijos frakcijos narys Vytautas Gapšys. Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas išleido 3,60 euro tarnybinių telekomunikacijų paslaugoms.

Kai kurie parlamentarai, pernai parlamentinei veiklai skyrę tūkstančius, šių metų pradžioje apsiribojo keliais šimtais eurų. Pavyzdžiui, demokratas Kęstutis Mažeika per tris šių metų mėnesius išleido 842 eurus, pernai per tą patį laikotarpį – 2160 eurų, konservatorius Algis Strelčiūnas atitinkamai 390 ir 2492 eurus.

Seimo nariams kas mėnesį skiriama 0,8 vidutinio mėnesio darbo užmokesčio dydžio suma išlaidoms, susijusioms su jų parlamentine veikla. Šių metų kovą ši suma siekė 1688 eurus.

Kam šie pinigai gali būti skiriami ir kaip už juos atsiskaitoma, nustato Seimo valdybos patvirtintas aprašas.

Jame numatyta, kad iš minėtų lėšų Seimo nariai gali sumokėti už biuro, kompiuterinės technikos nuomą, ryšio paslaugas, transportą, degalus, automobilio eksploataciją, draudimą, suvenyrus, gėles, spaudą, knygas, kanceliarines prekes, viešosios informacijos rengėjų paslaugas ir panašiai.

Visuomenininkui Andriui Tapinui iniciatyvą „Skaidrinam“ iš savivaldos perkėlus į Seimą, kilo abejonių dėl kai kurių Seimo narių išlaidų pagrįstumo. Paaiškėjo, kad dalis parlamentarų tūkstančius eurų per kadenciją išleido žvakėms, skėčiams, kaklaraiščiams.

Taip pat atskleista, kad dalis politikų parlamentinei veiklai skirtus pinigus leido brangiai įrangai, kuri, abejojama, ar dera su tiesioginiu jų darbu. Taip pat daroma prielaida, jog šią įrangą parlamentarai suskubo įsigyti artėjant į pabaigą terminui, kai pirkti daiktai lieka Seimo narių nuosavybe pasibaigus kadencijai.

Kilus rezonansui visuomenėje Seimo valdyba sugriežtino parlamentinei veiklai skirtų lėšų naudojimą – per kadenciją leista įsigyti ne daugiau kaip tris telefonus ir tris kompiuterius, nustatyta, kad vienos rūšies prekėms ir paslaugoms negalima išleisti daugiau kaip pusės per metus skiriamų visų parlamentinių lėšų.

Politikai privalės Seimo kanceliarijai pranešti apie išsinuomotas arba iš savivaldybės gautas patalpas biuro veiklai, pateikti sudarytas nuomos sutartis. Nepateikus tokių sutarčių išlaidos bus laikomos nepagrįstomis.

Pernai per visus metus Seimo nariai parlamentinei veiklai išleido daugiau kaip 2 mln. eurų.

Teismas A. Tapinui ir „Laisvės TV“ iš politiko taip pat priteisė po 4558 eurus pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

R. Žemaitaitis įrašuose „Facebook“ kėlė klausimą, ar „Laisvės TV“ įkūrėjas, rinkęs lėšas Ukrainai skirtam koviniam dronui „Bayraktar“, nepralošė tų pinigų kazino, o šį lėšų rinkimą jis pavadino galima afera. Dar kitame įraše R. Žemaitaitis kėlė prielaidą, kad „Tapinas ir visi kiti dvaro samdomi nuomonių formuotojai palaiko Hitlerį ir jo siaubingus veiksmus su žydais?“

Anot teismo, R. Žemaitaičio paskleista žinia neatitiko tikrovės, žemino A. Tapino garbę ir orumą bei menkino „Laisvės TV“ dalykinę reputaciją.

„Teisėjų kolegijos vertinimu, vien ta aplinkybė, kad R. Žemaitaitis ginčo teiginius paskelbė socialinio tinklo „Facebook“ savo asmeninėje paskyroje, nesudaro pagrindo ginčo teiginius savaime kvalifikuoti kaip nuomonę. Nėra pagrindo išvadai, kad R. Žemaitaitis tik išreiškė subjektyvią nuomonę, R. Žemaitaičio teiginiuose pateikti duomenys laikytini paskleista žinia“, – nurodė teismas.

Pasak teismo, R. Žemaitaičio teiginiais peržengtos demokratinėje visuomenėje leistinos kritikos ribos, jo vartota kalba buvo perteklinė, turinti pažeminimo požymių. Anot teismo, politiko pareiškimams trūko pakankamo faktinio pagrindo.

„Atsakovo ginčo įrašuose esantys teiginiai iš esmės suformuluoti kategoriškai, o ne kaip abejonė, klausimas, pavartotos sąvokos „iššvaistė“, „pralošė“, „pavogė“, „afera“, „palaiko Hitlerį“, „siaubingi veiksmai su žydais“ turi neteisėto veiksmo reikšmę. Tokie teiginiai nelaikytini nuomonės išreiškimu, nes šių teiginių egzistavimą galima patikrinti“, – rašoma teismo pranešime.

Pirmosios instancijos teismas A. Tapinui priteisė 2 tūkst. eurų, o „Laisvės TV“ – 1 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Ši teismo sprendimą buvo apskundęs ir A. Tapinas – jis prašė pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo ir jam bei televizijai priteisti iš politiko po 10 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimo. Jo prašymas taip pat atmestas.

„Teisėjų kolegijos vertinimu, pakankama satisfakcija yra paskleistų žinių paneigimas, dėl to ieškovams priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis yra optimalus jų patirtai neturtinei žalai kompensuoti“, – nurodė teismas.

Apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos, tačiau per tris mėnesius gali būti skundžiama kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

A. Tapino atstovai ieškinyje nurodė, kad R. Žemaitaitis 2022 metų liepą ir rugpjūtį įrašais socialiniame tinkle „Facebook“ paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją. Politikui buvo pateikta pretenzija, reikalaujanti paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją, tačiau šis nereagavo.

A. Tapinas akcentavo, kad R. Žemaitaičio teiginiai teisine prasme nėra vertintini kaip nuomonė, nes atitinka žinios požymius. R. Žemaitaitis su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Politikas sakė savo paskyroje jokios klaidinančios ar tikrovės neatitinkančios informacijos apie ieškovus nepaskelbęs, o tik išdėstęs savo nuomonę apie ieškovų tam tikrą viešai deklaruojamą elgesį bei asmeniškai vertino ir sugretino pačių ieškovų viešai skelbiamas naujienas.

Ketvirtadienį paviešintame tyrime – dėmesys ir dabartiniam rajono merui, socialdemokratui Robertui Duchnevičiui. Skelbiama, kad praėjusioje kadencijoje R. Duchnevič taip pat gavo maksimalią išmokų sumą, o už degalus dažniausiai mokėjo grynaisiais. Visgi, kaip pažymi „Skaidrinam“ iniciatoriai, savivaldybėje galiojo kitokia tvarka.

„Reglamentas nurodo, kad išlaidas pateisinantys dokumentai turi būti išrašyti tarybos nario vardu. Šios reglamento normos mūsų interpretacija – visi tarybos narių finansų skyriui pateikti čekiai beigi sąskaitos turi būti vardiniai. Tačiau taip nebuvo. Politikai pirko kurą ir tiesiog nešė čekius. Be jokių įvestų pirkėjo duomenų“, – naujausioje ataskaitoje apie Vilniaus rajoną rašo iniciatyvos autorius Andrius Tapinas.

Pasak jo, ne vardinius degalinių išlaidų čekius savivaldybės buhalterijai nešė ir kitas tarybos narys, „darbietis“ Tadeuš Orševski. Nurodoma, kad keli jo pateikti degalinių čekiai buvo išrašyti su savivaldybe nesusijusioms įmonėms – UAB „Asorta“ ir UAB „Moto Marine“.

„Siekdama sumažinti manipuliavimą kuro pirkimo čekiais savivaldybė įvedė tvarką, kuri turėjo užtikrinti tam tikrą tarpinę kontrolę: tarybos narių išlaidų ataskaitas pirmiausiai turėjo patvirtinti tarybos komitetų vadovai. Bet kad tie patys komitetų vadovai turi nemažų bėdų su savo čekiais“, – rašoma „Skaidrinam“ ataskaitoje.

Daugiausia dėmesio – LLRA-KŠS nariams

Pranešama, kad daugumoje buvusios Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) nariai praėjusią kadenciją savivaldybės buhalterijai teikė skirtingų kuro rūšių čekius, taip pat „atsiskaitė“ dešimtimis skirtingų banko kortelių.

Skelbiama, kad daugumai priklausęs Kaimo, vietos ūkio ir teritorijų planavimo komiteto pirmininkas Stanislav Adamaitis per kadenciją įsisavino maksimalią, 9500 eurų sumą, kurią buhalterijai pateisino tik skirtingo kuro pirkimo čekiais. Pranešama, kad S. Adamaičio išlaidų ataskaitoje pateiktos iš viso mažiausiai 32 banko mokėjimo korteles.

Tuo metu S. Adamaičio bendrapartietė, Sveikatos, šeimos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė Ana Miliuškevič per kadenciją gavo 9405 eurų kompensacijų už tarybos narės veiklai patirtas išlaidas. Pažymima, kad iš viso ji yra pateikusi mažiausiai 33 skirtingomis mokėjimo kortelėmis apmokėtus degalinių čekius. Skelbiama, kad tarp kai kurių politikės pateiktų mokėjimo už kurą čekių – tik kelių minučių skirtumas.

Maksimalią išmoką per kadenciją gavo ir savivaldybės Švietimo, kultūros ir jaunimo reikalų komiteto vadovė, lenkų rinkimų akcijos narė Tatjana Markova. Skelbiama, kad politikė pateikė čekius tiek už dyzeliną, tiek už benziną. Iš viso T. Markova pirkdama kurą per kadenciją atsiskaitė mažiausiai 17 skirtingų mokėjimo kortelių.

Kiek mažesnę nei maksimali suma per kadenciją įsisavino dar vienas LLRA atstovas Anton Feliks Stankevič, ėjęs tarybos teisėtvarkos ir savivaldos plėtros komiteto pirmininko pareigas. Iš viso jam buvo išmokėta 9300 eurų kompensacijų. Jo ataskaitose – mažiausiai 28 skirtingos mokėjimo kortelės. Be to, kelis kartus kurą „pirko“ porą kartų per dieną.

Taip pat į „Skaidrinam“ akiratį pateko ir dabartinis Tarybos Kaimo, vietinio ūkio ir teritorijos planavimo komiteto pirmininkas, LLRA atstovas Tadeusz Andrzejewski. Jis Vilniaus rajono degalinėse paliko iš viso 18 skirtingų mokėjimo kortelių numerius, kai kurie politiko čekiai atspausdinti vidurnaktį, kelis kartus tą pačią naktį, taip pat tarp kai kurių mokėjimų – vos trijų minučių skirtumai.  

Kita LLRA narė taryboje Miroslava Klim per kadenciją pateikė bent 11 skirtingų mokėjimo kortelių apmokėtus išlaidas patvirtinančius dokumentus. Bendrapartietė Edyta Klimaszewska kurą kartais pildavosi po du ar tris kartus per dieną, jos pateiktose išlaidų ataskaitose – bent 30 skirtingų mokėjimo kortelių.

Tuo metu buvusi LLRA atstovė Vilniaus rajone Elvyra Lepilova per kadenciją taip pat įsisavino beveik maksimalią išlaidų sumą – 9490,17 euro. Jos ataskaitose – 21 skirtinga mokėjimo kortelė, taip pat fiksuota 10 tą pačią dieną atliktų mokėjimų už kurą – pastaruoju atveju visi čekiai išduoti per vieną valandą.

Liberalas A. Želnys į savivaldybės biudžetą grąžino daugiau nei 9600 eurų

Liberalų sąjūdžio atstovas ir Kontrolės komiteto vadovas Vilniaus rajono taryboje Artūras Želnys iš viso per kadenciją gavo 9481,71 euro, mokėjo 43 skirtingomis banko kortelėmis. „Skaidrinam“ iniciatyvai pradėjus domėtis politiko išlaidomis, jis pranešė, kad apgailestauja nuvylęs rinkėjus ir grąžino į savivaldybės sąskaitą daugiau kaip 9600 eurų.

Taip pat 2019–2023 m. kadencijoje dirbęs liberalas Gintaras Karosas savo ataskaitose savivaldybei yra pateikęs 45 skirtingomis kortelėmis apmokėtus kuro čekius.

Kelis kartus per dieną už kurą mokėjo ir socialdemokratė Janina Šokaitienė. Jos pateiktuose dokumentuose matyti 23 skirtingos mokėjimo kortelės, mokėta už skirtingą kurą, kai kuriais atvejais per mažiau nei pusvalandį atsiskaityta bent 3 skirtingomis kortelėmis.

Pati politikė teigė, kad praėjusios kadencijos laikotarpiu buvo patyrusi rimtų sveikatos problemų, todėl naudojosi kitų asmenų pagalba, pavežėjimu ir jautė pareigą apmokėti tų asmenų išlaidas.

Taryboje dirbęs konservatorius Vaidas Augūnas dokumentuose pateikė 13 skirtingų mokėjimo kortelių žymas, į ataskaitą buvo įtrauktas ir juridinio asmens čekis.

Pats politikas teigė, kad įmonės čekis į ataskaitą pakliuvo per klaidą ir yra pasiruošęs grąžinti reikiamą sumą.

ELTA primena, kad praėjusių metų pavasarį visuomenininkui A. Tapinui inicijavus savivaldos politikų lėšų įsisavinimo tyrimą „Skaidrinam“ ir dėl to kilus skandalui dėl galimo politikų piktnaudžiavimo kanceliarinėmis lėšomis, į teisėsaugos akiratį pakliuvo eilė savivaldybių.

Kaip pranešė prokuratūra, balandžio 12 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl įtariamo Šiaulių rajono savivaldybės tarybos narių piktnaudžiavimo panaudojant lėšas, skiriamas jų, kaip tarybos narių, veiklos išlaidoms apmokėti.

„Tyrimas atliekamas dėl 2019 – 2023 m. tarybos narių veiklos“, – Eltai sakė prokuratūros atstovė Gabrielė Petkuvienė.

Įtarimai šiame tyrime niekam nepareikšti.

Ikiteisminiam tyrimui vadovauja Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras, tyrimą atlieka Policijos departamento Imuniteto valdybos Šiaulių apygardos skyrius.

Įprastai tokius tyrimus vykdo Specialiųjų tyrimų taryba, tačiau dėl darbų krūvių šį tyrimą pavesta atlikti policijai.

ELTA primena, kad pavasarį visuomenininkui Andriui Tapinui inicijavus savivaldos politikų lėšų įsisavinimo tyrimą „Skaidrinam“ ir dėl to kilus skandalui dėl galimo politikų piktnaudžiavimo kanceliarinėmis lėšomis, į teisėsaugos akiratį pakliuvo eilė savivaldybių.

STT yra pradėjusi ikiteisminius tyrimus dėl Vilniaus miesto, Kauno miesto, Šiaulių miesto, Kauno rajono, Neringos, Mažeikių, Šilutės, Pagėgių, Ignalinos, Jonavos, Lazdijų, Alytaus, Marijampolės, Ukmergės, Pasvalio rajonų bei Kretingos, Utenos ir Birštono savivaldybių.

„Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės – taip, galiu patvirtinti (kad pradėtas ikiteisminis tyrimas – BNS)“, – BNS ketvirtadienį patvirtino STT atstovė Dovilė Andrijauskaitė.

Ikiteisminis tyrimas atliekamas siekiant įvertinti, ar praėjusios kadencijos Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos nariams skiriant išmokas nebuvo piktnaudžiaujama.

Šiuo metu STT vykdomi 27 ikiteisminiai tyrimai dėl tarybos narių išmokų naudojimo 26 savivaldybėse.

Tarnyba vertina Vilniaus (du ikiteisminiai tyrimai), Šiaulių, Panevėžio miestų bei Alytaus, Utenos, Ukmergės, Kretingos, Ignalinos, Mažeikių, Šilutės, Jonavos, Lazdijų, Pasvalio, Prienų, Telšių, Radviliškio, Joniškio, Tauragės, Zarasų, Akmenės, Klaipėdos rajonų ir Birštono, Marijampolės, Neringos, Pagėgių, Druskininkų savivaldybių tarybos narių išlaidų teisėtumą.

Tyrimai pradėti po to, kai viešinti galimus piktnaudžiavimo savivaldybių tarybų narių išmokų atvejus pradėjo visuomenininkas Andrius Tapinas, inicijavęs akciją „Skaidrinam“.

Anot STT, įtarimai piktnaudžiavus šiuo metu pareikšti aštuoniems asmenims, iš jų septyni – buvę ar esami tarybų nariai.

„Byla išnagrinėta. Teismas sprendimą joje planuoja paskelbti balandžio 18 dieną“, – ketvirtadienį Eltai sakė Klaipėdos apygardos teismo atstovė Dovilė Saulėnienė.

Klaipėdos apylinkės teismas praėjusių metų gruodį nutarė, kad parlamentaro R. Žemaitaičio 2022 m. socialinime tinkle „Facebook“ paskelbta informacija apie visuomenininką A. Tapiną, viešąją įstaigą „Laisvės TV“ neatitinka tikrovės, žemina garbę ir orumą. Teismas įpareigojo politiką ištrinti minėtus įrašus, priteisė A. Tapinui 2 tūkst. eurų, o „Laisvės TV“ – 1 tūkst. euršų neturtinės žalos. Taip pat iš R. Žemaitaičio priteista 7,2 tūkst. eurų bylinėjimos išlaidų.

R. Žemaitaitis nesutiko su šiuo pirmos instancijos teismo sprendimu ir jį apskundė. Seimo narys Klaipėdos apygardos teismo prašo panaikinti jam nepalankų pirmos instancijos teismo sprendimą ir atmesti A. Tapino ir „Laisvės TV“ ieškinį.

A. Tapinas savo ruožtu apeliacinės instancijos teismo prašo priteisti didesnę sumą neturtinei žalai atlyginti – jam pačiam ir viešajai įstaigai „Laisvės TV“ po 10 tūkst. eurų.

ELTA primena, kad visuomenininkas A. Tapinas ir jo įkurta viešoji įstaiga „Laisvės TV“ į teismą su ieškiniu kreipėsi dėl parlamentaro R. Žemaitaičio skelbtos informacija apie jo įkurtos įstaigos, jo paties organizuotas paramos akcijas Ukrainai (pareiškimai apie pinigų rinkimą kovinio drono „Bayraktar“ pirkimui, A. Tapino neva praloštus pinigus ir pan.).

Pats R. Žemaitaitis teisme aiškino, kad savo komentaruose apie galimai „nusuktus tūkstančius“ minėdamas „Andriuką“, neturėjo omenyje A. Tapino. Parlamentaro gynėjos pabrėžė, kad politikas, keldamas klausimus apie paramos Ukrainai akcijų skaidrumą, tiesiog siekė įgyvendinti bendrąjį gėrį, tai yra vykdyti paramos panaudojimo kontrolę.

Vilniaus miesto apylinkės teismas antradienį toliau nagrinėjo civilinę bylą, kurioje visuomenininkas A. Tapinas ir jo įkurta įstaiga „Laisvės TV“ siekia, kad Šeimų sąjūdžio aktyvistas, komikas A. Orlauskas paneigtų savo laidose paskleistą informaciją apie neva A. Tapino pasisavintas žmonių pinigines aukas Ukrainai.

Į teismo posėdį atvykęs A. Orlauskas pažymėjo nesutinkantis su A. Tapino ir „Laisvės TV“ ieškiniu.

„Šitas ieškinys yra kažkoks politinis šou“, – pareiškė A. Orlauskas.

„A. Tapinas yra ne vien tik žurnalistas. Jis yra ir politikas, dalyvaujantis politikoje asmuo. Jis portaluose buvo minimas kaip galimas kandidatas į prezidentus“, – tęsė atsakovas.

Šitas ieškinys yra kažkoks politinis šou.

A. Orlauskas pažymėjo, kad jo vedama laida „Iš kiemo pusės“ yra satyros ir humoro laida, tad, anot jo, jos metu išsakomi teiginiai turėtų būti vertinami kaip satyra.

„Tai taip reikėtų ir vertinti laidą „Iš kiemo pusės“. Ieškovas (A. Tapinas – ELTA) yra propagandistas, jis tą yra pripažinęs viešai laidoje. (...) Propagandistą suprantame kaip žmogų, kuris atstovauja vienai partijai, grupei žmonių ar srovei“, – dėstė A. Orlauskas.

Jis tvirtino abejojantis, ar A. Tapinas yra sąžiningas ir etikos normų besilaikantis žurnalistas.

„Ponas A. Tapinas yra pasiuntęs Seimo narį. Jis rašė: „Seimo narį, Valkiūnai, padugne, eik tu na***i“. (...) A. Tapinas Lietuvos prezidentą vadina „glušu“ ir „čmo“. (...) Negalima tokių žodžių, teiginių prilyginti prie kažkokios etikos, normalių etikos normų“, – kalbėjo atsakovas.

A. Orlauskas dėstė manantis, kad A. Tapino ir „Laisvės TV“ ieškinys yra esą organizuoto ieškovo puolimo prieš jį dalis.

„A. Tapinas pradėjo organizuotą per savo kanalą, laidas puolimą prieš mane, kaip asmenį, visaip tyčiodamasis, dergdamas mane, vadindamas mane „fiureriu“, – tvirtino A. Orlauskas.

Nesklandumai dėl dokumentų pridėjimo prie bylos

Atsakovui A. Orlauskui kalbant ir cituojant įvairius įrašus socialiniuose tinkluose bei vaizdo įrašus, ieškovų A. Tapino ir „Laisvės TV“ atstovai kėlė klausimą, ar jo minima informacija yra pridėti prie bylos.

A. Orlauskas pripažino, kad nėra prašęs teismo pridėti šios informacijos prie bylos.

Teismo posėdyje padaryta pertrauka, kurios metu A. Orlauskas dalį informacijos, kuria jis remiasi, bandė pateikti teismui. Po pertraukos paaiškėjo, kad techniškai pavyko teismui, ieškovams pateikti dalį nuorodų, įrašų ir kitos informacijos.

Ieškovų atstovas, advokatas Matas Balėnas tvirtino, kad dalis A. Orlausko pateiktos medžiagos neatitinka teismui teikiamiems dokumentams keliamų reikalavimų.

„Absoliučiai didžioji dalis šių A. Orlausko dokumentų nebuvo pateikta. (...) Neaišku, kokie yra įrašų šaltiniai, kokia jų data. Didelė dalis komentatorių neaišku, kokie asmenys yra“, – tvirtino M. Balėnas.

A. Orlauskas savo ruožtu pažymėjo, kad jis gynyboje naudoja ir kitų žmonių įrašus socialiniuose tinkluose bei kitur. Jis tvirtino, jog ieškovai papildomą informaciją galėtų susirasti, aktyvuodami pateiktas internetines nuorodas.

„Ši medžiaga remiasi ir internautų nuomone. Tuo metu daug žmonių komentavo situaciją apie „Bayraktar“, – dėstė A. Orlauskas.

Tiesa, jis teigė apgailestaujantis, kad susidarė tokia situacija ir teismui teko daryti pertrauką.

Galiausiai bylą nagrinėjanti teisėja Diana Jankienė teigė, kad A. Orlausko pateikti teismui dokumentai gali neatitikti keliamų reikalavimų.

„Dalyje dokumentų nėra vertimo į lietuvių kalbą. Kai kur neįmanoma nustatyti tam tikrų įrašų šaltinių, datos“, – teigė teisėja.

Ji paragino A. Orlauską pateikti visus jo poziciją pagrindžiančius ir papildančius dokumentus teismui rašytine tvarka. Tada, pasak D. Jankienės, teismas galės svarstyti klausimą, ar pridėti šiuos dokumentus prie bylos.

Kitas teismo posėdis byloje numatytas balandį.

Kaip anksčiau skelbė portalas alfa.lt, A. Tapinas ir „Laisvės TV“ ieškiniu prašo teismo, kad 19-oje A. Orlausko laidų pagarsinti teiginiai apie visuomenininko ir jo įkurtos „Laisvės TV“ neva pasisavintas ir iššvaistytas lėšas, kurios buvo skirtos Ukrainos paramai, būtų pripažinti neatitinkančiais tikrovės, žeminančiais garbę bei orumą bei juridinio asmens dalykinę reputaciją.

A. Tapinas prašo teismo įpareigoti atsakovus byloje paneigti A. Orlausko paskleistus teiginius, viešai atsiprašyti, atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, kurią visuomenininkas buvo įvertinęs 104 790 eurų.

Pasak parlamentaro, šie pinigai buvo skirti spaudos pranešimų, įrašų socialiniuose tinkluose ir Seimo nario ataskaitų rengimui apmokėti.

„Seimo valdybos nustatyta tvarka sako, kad galima pirkti ir viešosios sklaidos paslaugas – ne tik sausai paruošti ataskaitą, bet lygiai taip pat pirkti pranešimus spaudai, socialinių tinklų įrašų, kalbų rašymo ir kitas paslaugas. Tai Mindaugas Ardišauskas man tokias paslaugas teikė, konsultavo ir politiniais klausimais, rengė pranešimus spaudai, kai kuriuos „Facebook“ postus, taip pat kai kurias kalbas“, – „Laisvės TV“ eteryje antradienį kalbėjo J. Džiugelis.

Jei nori padaryti kokybiškai, turi sumokėti brangiai.

„Neturiu, ką slėpti. Aiškinu, kaip yra. Suprantu, kad žiūrovams sumos gali pasirodyti didelės, (...) kai jas suplakame į vieną“, – teigė J. Džiugelis.

Kilus klausimams, kodėl pranešimų žiniasklaidai ar ataskaitų rengimu negalėjo užsiimti Seimo nario padėjėjai, kurių jis turi tris, J. Džiugelis pabrėžė, kad kokybiški tekstai kainuoja, o padėjėjų gaunamos algos – per mažos tokiems darbams apmokėti. 

„Seimo nario padėjėjų atlyginimai yra maži, profesionalų susirasti yra pakankamai sudėtinga, o demokratija kainuoja brangiai. Jei nori padaryti kokybiškai, turi sumokėti brangiai“, – sakė parlamentaras.

J. Džiugelis atskaitos spausdinimui ir platinimui išleido daugiau nei 23 tūkst. eurų

„Skaidrinam“ iniciatyvos komanda antradienį pasidalino J. Džiugelio parlamentinių lėšų ataskaita, kurioje matyti, jog parlamentaras per trejus metus ataskaitai spausdinti ir platinti išleido daugiau nei 23 tūkst. eurų. Skelbiama, kad J. Džiugelio Seimo buhalterijai pateiktas sąskaitas už Seimo nario ataskaitų rengimą jam išrašė pagal individualią veiklą dirbantis M. Ardišauskas.

Skelbiama, kad M. Ardišauskas parlamentarui išrašė sąskaitas beveik visais 2021–2023 metų mėnesiais, jose nurodoma suma – 1000 eurų. Visgi, parlamentaro pateikiami duomenys netikslūs – bendra šių išlaidų suma J. Džiugelio pateiktose sąskaitos faktūrose siekia daugiau nei 26 tūkst. eurų.

J. Džiugelio ataskaitose taip pat rastos dvi sąskaitos, kuriose yra nurodoma, jog jos skirtos Seimo nario ataskaitos spausdinimui ir platinimui. Skelbiama, kad šiose sąskaitose yra nurodoma J. Džiugelio vienmandatės Vilniaus rajono iždininkė Ieva Vasiliauskaitė.

Beveik 20 Seimo narių baigiantis kadencijai suskubo pirkti kompiuterius ir telefonus

ELTA primena, kad iniciatyvai „Skaidrinam“ pasiekus Seimą, praėjusią savaitę visuomenininkas Andrius Tapinas paviešino informaciją apie dalies politikų pirkinius už parlamentinei veiklai skirtas lėšas – beveik 20 Seimo narių, baigiantis kadencijai, suskubo įsigyti kompiuterinės, telefoninės įrangos, garso aparatūros. Visuomenininko teigimu, politikai brangius kompiuterius bei telefonus „griebė“ artėdami prie termino, kada galima įsigytus daiktus pasilikti sau.

Dalis parlamentarų jau sureagavo į „Skaidrinam“ – klausimų dėl pirkinių sulaukęs „laisvietis“ Marius Matijošaitis sustabdė narystę partijoje, pasitraukė iš EP rinkimų. Konservatoriai Kęstutis Masiulis, Arūnas Valinskas tikino grąžinsią Seimo kanceliarijai panaudotas parlamentines lėšas.

Dar prieš paskelbiant „Skaidrinam“ rezultatus, į tyrimą sureagavo ir energetikos ministras, Seimo narys Dainius Kreivys. Praėjusią savaitę konservatorius grąžino visas nuo 2021 m. panaudotas išlaidas, mat, turėdamas tarnybinį transportą iš parlamentinių lėšų draudė savo asmeninį automobilį.

Pernai pavasarį A. Tapinui inicijavus savivaldos politikų lėšų įsisavinimo tyrimą „Skaidrinam“ ir dėl to kilus skandalui dėl galimo politikų piktnaudžiavimo kanceliarinėmis lėšomis, į teisėsaugos akiratį pakliuvo eilė savivaldybių.

Pasak Laisvės frakcijos parlamente seniūno Vytauto Mitalo, visų pirma norima sulaukti Seimo Etikos ir procedūrų komisijos išvados.

„Jis pasakė, kad kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, kuri galės įvertinti, ar buvo atitikimų, ar jų nebuvo. Tai, manau, kad logiški tie žingsniai ir tik jis pats, kartu su komisijos sprendimu, galės atsakyti, kaip ten ta įranga buvo naudojama, kam ji buvo naudojama ir kiek jis jos turėjo“, – Eltai teigė V. Mitalas.

„Tai aš manau, kad būtų tikslinga sulaukti komisijos išvadų, nes aš pats į kolegų išlaidų suvestines nėjau, tai nežinau nieko daugiau negu perskaičiau viešojoje erdvėje. Tai tegu Etikos komisija ir pažiūri“, – pridūrė jis.

Politikas akcentuoja, kad būtent nuo Seimo etikos sargų išvados ir priklausys, ar prireiks imtis kokių nors kitų žingsnių M. Matijošaičio atžvilgiu.

„Tai priklausys nuo to, kokios bus išvados ir priklausys nuo to, ką pats M. Matijošaitis ketins su tuo daryti. Tai palauksime ir pamatysime“, – sakė Laisvės frakcijos seniūnas.

Iniciatyvai „Skaidrinam“ pasiekus Seimą, visuomenininkas Andrius Tapinas pirmadienį paskelbė, kad Laisvės partijos narys Marius Matijošaitis iš parlamentinei veiklai skirtų lėšų pirko įvairios kompiuterinės įrangos ir garso aparatūros. Be to, patikrintos ataskaitos atskleidė, kad „laisvietis“ kas mėnesį papildomai įrangos nuomai išleisdavo beveik 500 eurų.

Visgi pats M. Matijošaitis teigia, kad pirkta įranga buvo tikslingai naudojama darbui Seime. „Laisviečio“ teigimu, už tai, kas bus įvertinta kaip netikslinga įranga, jis lėšas Seimo kanceliarijai grąžins.

ELTA primena, kad pernai pavasarį A. Tapinui inicijavus savivaldos politikų lėšų įsisavinimo tyrimą „Skaidrinam“ ir dėl to kilus skandalui dėl galimo politikų piktnaudžiavimo kanceliarinėmis lėšomis, į teisėsaugos akiratį pakliuvo eilė savivaldybių.