Sau nuopelnų neprisiima

„Nelabai tikėjausi šios nominacijos, kai meras informavo, kad pateikė mano kandidatūrą. Daugumos savivaldybių merai mane pažįsta ir žino, kad bendruose renginiuose ar posėdžiuose nesėdžiu tik dėl to, kad atsėdėčiau tą laiką, teikiu pastabas ar siūlau idėjas, matyt, jie ir atkreipė į tai dėmesį. Džiaugiuosi, kad merai priėmė sprendimą mane įvertinti. Vis dėlto, mano nuomone, vienas svarbiausių dalykų yra dirbti komandoje ir tik komandos bendras sutarimas, bendros idėjos vainikuojami sėkme ir leidžia gerinti gyvenimo sąlygas Kauno rajone“, – „Kauno dieną“ patikino vicemeras.

Paklaustas, kiek metų atidavė savivaldai, „Auksinės krivūlės“ Riteris šyptelėjęs prisipažino kol kas neskaičiavęs. „Žinau tiksliai, kiek metų gyvenu Kauno rajone, – netrukus bus 50“, – sakė A. Nesteckis.

Visi laikotarpiai įsimintini

Pasak pašnekovo, visi laikotarpiai savivaldoje jam yra savaip įdomūs ir įsimintini. „Vis dėlto bene įdomiausias laikotarpis buvo šalyje atkūrus nepriklausomybę. Visiškai kitaip viskas buvo organizuojama, kitokia buvo ir savivaldybės struktūra: valdyba ir taryba“, – prisiminė vicemeras.

A. Nesteckis patikslino, kad administracijoje dirbo palyginti nedaug: 2011–2012 m. buvo Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius, 2012 m. – direktoriaus pavaduotojas, 2017–2019 m. – Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius.

Kaip tarybos nario, jo stažas išties įspūdingas – nuo 1990 m. su keliomis pertraukėlėmis. Nuo 2019 m. A. Nesteckis – Kauno rajono savivaldybės mero pavaduotojas (nuo šių metų pareigybė – vicemeras). „Manyčiau, kad būnant tarybos nariu ir priimti svarbiausi sprendimai. Tai ir biudžetų formavimas, ir strategijos: matymas, kokia linkme eiti“, – vardijo pašnekovas.

Esu šiek tiek užsispyręs ir neturiu kantrybės. Viską noriu padaryti greitai, turiu sau vis priminti, kad niekas greitai nesidaro.

Iš sudėtingesnių situacijų taryboje pašnekovas prisiminė koalicijų formavimus, bendrų sprendimų priėmimą. „Juk ne visuomet buvo vieninga dauguma, dirbo ir koalicinės tarybos, tuomet priimti bendrus sprendimus buvo gana sudėtinga, viskas priklausė nuo bendro sutarimo, bendro darbo ir bendros atsakomybės už priimtus sprendimus. Manau, kad mums pavykdavo rasti kompromisą, susitarti, dėl to Kauno rajonas tik laimėjo“, – neabejojo A. Nesteckis.

Pašnekovas patikino, kad sudėtingiau būti administracijos direktoriumi nei vicemeru. „Administracijos direktoriui tenka įgyvendinti tarybos sprendimus, dirbti su didesniu kolektyvu, atsakyti už jį. Ir dokumentų srautas gerokai didesnis. Dirbdamas administracijos direktoriumi patenki į rutiną, kurioje tenka priimti ir populiarių, ir nepopuliarių sprendimų“, – neslėpė A. Nesteckis.

Tušti pažadai – tabu

Dvi kadencijas A. Nesteckis Kauno rajono interesus gynė ir atstovavo šio krašto žmonėms Seime. Paklaustas, kas lėmė rinkėjų simpatijas, patikino: „Niekada nedalijau pažadų, jei jausdavau, kad jų nepavyks įgyvendinti, o jei pažadėdavau – pažadą ištesėdavau. Visada norėjau pagerinti sąlygas Kauno rajono gyventojams, konsultuoti tais klausimais, kurie jiems aktualūs“, – tvirtino nominantas.

Vicemeras patikino nesivaikęs ir populiarumo, niekada nevengęs sakyti teisybės dėl kai kurių sprendimų. „Nors žmonės galbūt ir nebuvo dėl to patenkinti, tačiau akcentuodavau, kad privalu laikytis šalies įstatymų ir Vyriausybės nutarimų“, – sakė A. Nesteckis.

Iš darbų ir projektų, kurių įgyvendinimu teko rūpintis, vicemeras neišskyrė nė vieno: tai ir keliai, ir vandentvarkos projektai, nes jie žmonėms – svarbiausi. Jis akcentavo: ypač daug teko ir tenka dirbti su Lietuvos automobilių kelių direkcija.

Siekis – pavyti plėtrą

Kokie A. Nesteckio ir Kauno rajono savivaldybės komandos siekiai ir ateities planai?

„Pakaunėje labai intensyviai vyksta gyvenamųjų namų statyba, norisi, kad šią plėtrą pasivytume ir plėtodami infrastruktūrą: kelius ir gatves, vandentvarką, kad gyventojams kiltų kuo mažiau nepatogumų. Tai  vienas iš pagrindinių tikslų, ir jis labai svarbus“, – pabrėžė pašnekovas.

Komanda, su kuria jis dirba ne vienus metus, kolegą vertina taip: reiklus, principingas, atsakingas. Paklaustas, kaip jis pats save apibūdintų, A. Nesteckis šypsojosi: „Esu šiek tiek užsispyręs ir neturiu kantrybės. Viską noriu padaryti greitai, turiu sau vis priminti, kad niekas greitai nesidaro.“

Komentaras

Valerijus Makūnas, Kauno rajono meras

Nelengva rasti kitą žmogų, kuris būtų sukaupęs tokios patirties valstybės tarnyboje kaip A. Nesteckis. Dvi kadencijos Seime, Valstybinės mokesčių inspekcijos vadovas, Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybių administracijos direktorius, vicemeras, ilgametis Kauno rajono savivaldybės tarybos narys.

Galiu patikinti, kad mūsų komandoje tai nepamainomas žmogus: patikimas, principingas, reiklus sau ir kitiems. Gerai išmanantis teisės aktus, daug prisidėjęs tobulinant savivaldos modelį. Puikiai bendraujantis su žemdirbiais, verslo bendruomene. Tikras savivaldos riteris!

Auksiniai įvertinimai

2006 m. Kauno rajono savivaldybei atiteko šviesiausios šalies savivaldybės „Auksinė krivūlė“.

2008 m. Kauno rajono savivaldybė pripažinta rūpestingiausia Lietuvoje.

2013 m. įteikta „Auksinė krivūlė“ už plėtojamus ryšius su užsienyje gyvenančiais tautiečiais.

Tuomečiam mero pirmajam pavaduotojui Petrui Mikelioniui už ypatingus nuopelnus savivaldai suteiktas „Auksinės krivūlės“ Riterio titulas.

2015 m. Kauno rajono savivaldybei įteikta „Auksinė krivūlė“ už sparčiausią verslo plėtrą.

2016 m. „Auksinės krivūlės“ Riterio titulas skirtas merui Valerijui Makūnui – naujovėmis pasižyminčiam lyderiui, vienam labiausiai patyrusių Lietuvos merų.

2017 m. Kauno rajono savivaldybė įvertinta už investicijų pritraukimą ir verslo plėtrą.

2018 m. Kauno rajono savivaldybei įteikta „Auksinė krivūlė“ už pasiekimus kultūros srityje.

2022 m. „Auksinė krivūlė“ pelnyta už piliečių žaliųjų iniciatyvų įgyvendinimą.

2023 m. „Auksinės krivūlės“ Riterio titulas skirtas vicemerui Antanui Nesteckiui.

Vis suteikia vilčių

Savivaldybė dar 2018 m. LAKD pateikė sąrašą gatvių, kurias norėtų perimti savo žinion. Bendras jų ilgis – 19,04 km, iki šiol iš minėto sąrašo perimta tik 1,3 km kelio atkarpa Miškalaukio kaime (Čekiškės seniūnija).

Šiame sąraše yra Ringaudus ir Aleksotą jungianti Šiltnamių gatvė, Bažnyčios gatvė Domeikavoje. Pernai rugpjūčio pabaigoje Kauno rajone viešint susisiekimo ministrui Mariui Skuodžiui, iš tuomečio LAKD direktoriaus Remigijaus Lipkevičiaus sulaukta viltingo pažado: paspartinti gatvių perdavimo procedūras. Netrukus bus metai, o pažadai link realių darbų praktiškai nepasistūmėjo.

Gegužės 10 d. vykusiame pasitarime aptarta LAKD ir Kauno rajono savivaldybės administracijos sudarytų bendradarbiavimo sutarčių vykdymo eiga. Tikimasi, kad problemų sprendimas karštuose pakaunės taškuose pasistūmės iš sąstingio taško.

Paklausus, kokie objektai artimiausiu metu ir kada bus perduoti savivaldybei, LAKD Tarptautinių ryšių ir komunikacijos skyriaus vadovė Aušra Ramoškaitė teigė: „Direkcija patikėjimo teise valdomą valstybės turtą kitiems subjektams perduoda pagal bendradarbiavimo sutartis ir jose numatytas sąlygas. Kelių infrastruktūros objektai daugeliu atvejų perduodami, kai yra sutvarkomi taip, kaip numatyta bendradarbiavimo sutartyse.“

Pasirengusi prisidėti

„Matome, kad Susisiekimo ministerija negauna viso finansavimo ir LAKD negali atlikti visų kelių, einančių per miestelius ir gyvenvietes, remonto. Kauno rajono savivaldybė yra pasirengusi prisidėti prie jų atnaujinimo, tačiau labai užtrunka projektavimo ir saugaus eismo užtikrinimo derinimo procedūros. Gyventojams sunku suprasti, dėl kokių priežasčių darbai nejuda iš mirties taško“, – sakė Kauno rajono savivaldybės vicemeras Antanas Nesteckis.

Antanas Nesteckis./ Kauno rajono savivaldybės nuotr. 

Jei žinotume, kur ir ko konkrečiai trūksta, tikriausiai prisiimtume gerokai didesnę finansinę naštą.

Pavyzdžiui, Vytauto gatvės remontas Zapyškio seniūnijoje susideda iš kelių projektų, kiekvienas jų derinamas atskirai, todėl problemos sprendimas užsitęsia. „Kauno rajono savivaldybė yra įsipareigojusi vietoj oro linijų nutiesti požeminius elektros tinklus, savo lėšomis sutvarkyti šaligatvius, įrengti autobusų stotelę su keleivių laukimo stogine, tualetu. LAKD lieka pasirūpinti važiuojamosios kelio dalies atnaujinimu, tačiau procesai vis tiek juda labai lėtai“, – teigė vicemeras.

Problemų kilo ir dėl sankryžos Čekiškės gatvėje Vilkijoje. Savivaldybės vadovai sako nesuprantą, dėl ko tempiamas laikas, neįvardijamos aplinkybės, dėl kurių darbai nepradedami. „Informuojame, kad direkcija vieno lygio sankryžas rekonstruoja ar kapitaliai remontuoja pagal Vieno lygio sankryžų pertvarkymo prioritetinės eilės sudarymo metodiką, sudarytą vieno lygio sankryžų, esančių valstybinės reikšmės kelių tinkle, pertvarkymo prioritetinę eilę ir skiriamą finansavimą. Prioritetinė eilė sudaryta įvertinus metodikoje nustatytus kriterijus, t. y. vidutinį metinį paros eismo intensyvumą, įskaitinį eismo įvykių skaičių ir kitus“, – konkretaus atsakymo, kada ir kas bus daroma, iš LAKD nesulaukė ir „Kauno diena“.

Gerų žinių LAKD kol kas nesiunčia ir stringantiems spūstyse Akademijoje. Pasak A. Ramoškaitės, šiuo metu vyksta priešprojektinių sprendinių viešojo pirkimo procedūros. „Priešprojektinių sprendinių parengimo terminai bus žinomi tik tada, kai įvyks viešojo pirkimo procedūros“, – į klausimą, kada ketinama pristatyti rengiamos galimybių studijos dėl transporto spūsčių mažinimo Akademijoje sprendinius, atsakė Tarptautinių ryšių ir komunikacijos skyriaus vadovė.

Minėtame susitikime diskutuota ir dėl Vandžiogalos plento. „Tikimės, kad nors ir vėluoja, Kauno miesto savivaldybė netrukus pradės žadėtus rekonstrukcijos darbus. Žinoma, startavus rekonstrukcijai, čia susidarys dar didesnės, nei yra dabar, spūstys. Kauno rajono savivaldybė yra priėmusi sprendimus dėl Žemaitkiemio gatvės Domeikavoje remonto, rengiasi išpirkti Ozo gatvę, kad galėtų įrengti kitą išvažiavimo kelią, pasinaudodama naujai įrengtu Giraitės viaduku Kumpių kaime“, – planais dalijosi vicemeras.

Tarp pirmųjų savivaldybės darbų – parengti Vandžiogalos plento atkarpos nuo Kauno miesto ribos iki bažnyčios rekonstrukcijos techninį projektą. „Tai leistų suvaldyti transporto srautus. Savivaldybė pasirengusi finansuoti projektavimo darbus, o klausimas dėl rekonstrukcijos darbų finansavimo neišspręstas. Jei žinotume, kur ir ko konkrečiai trūksta, tikriausiai prisiimtume gerokai didesnę finansinę naštą“, – sakė A. Nesteckis.

„Su Kauno rajono savivaldybės administracija šių metų sausio 4 d. pasirašyta bendradarbiavimo sutartis dėl objekto „Valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 222 Kaunas–Vandžiogala ruožo nuo 8,113 iki 10,905 rekonstravimas“. Savivaldybė sutartimi įsipareigojo parengti techninį darbo projektą. Šiuo metu direkcija užbaigė rengti techninę dokumentaciją, suderino ją su savivaldybe ir artimiausiu metu perduos pasirašytus dokumentus. Tuomet savivaldybė galės skelbti viešuosius pirkimus šio ruožo projektavimo darbams. Užbaigus projektavimo darbus, savivaldybė ir direkcija sutarė bendromis pastangomis ieškoti finansavimo šaltinių statybos darbams įgyvendinti“, – tvirtino LAKD atstovė.

Nerimą savivaldybei kelia Mastaičiuose, Padauguvoje, Panevėžiuko ir Saulėtekio gyvenvietėse, Arimų gatvėje Garliavos apylinkių seniūnijoje esantys ir LAKD priklausantys šaligatviai ir dviračių takai. „Šiose ir kitose vietovėse transporto srautai didžiuliai, todėl pėstiesiems, ypač į mokyklas einantiems vaikams, nesaugu eiti važiuojamąja dalimi. Kol kas neturime sąlygų projektui rengti, jas gavusi savivaldybė iškart imtųsi rengti techninį projektą“, – patikino savivaldybės atstovas.

Reorganizacijos – ne į naudą

Kauno rajono savivaldybė su LAKD yra pasirašiusi daugiau kaip dešimt susitarimų, bet praktiškai visi jie yra įstrigę biurokratinėje karuselėje. „Reorganizacijos, kurios vyksta LAKD, – ne į naudą Kauno rajono savivaldybei. Keičiantis vadovams, struktūrai ir darbuotojų atsakomybei, problemų sprendimas vis nukeliamas.

Rengiant strateginius planavimo dokumentus, numatomi keliai ir gatvės, kurie bus remontuojami.

„Vilties suteikia tai, kad gegužės 10 d. vykusiame pasitarime dalyvavo ir susisiekimo viceministras, tikiuosi, jis koordinuos veiksmus, mato problemas, tesės pažadą iš naujo peržiūrėti prieš kelerius metus pasirašytas sutartis ir pagal finansines galimybes duos startą“, – vylėsi A. Nesteckis.

Investuoja biudžeto lėšas

Beveik 1,5 tūkst. kv. km plote išsidėsčiusį Kauno rajoną vagoja tankus kelių tinklas: kerta „Via Baltica“, Vilnius–Kaunas–Klaipėda magistralės, driekiasi 563 km valstybinės ir 1 742 km vietinės reikšmės kelių.

Savivaldybei tenka rūpintis 1 742 km vietinės reikšmės kelių. 575,9 km iš jų yra asfaltuoti, 938,2 km – žvyrkeliai, 228,7 km – grunto keliai be dangos. Kauno rajono savivaldybės asfaltuotų kelių ilgis (33 proc.) gerokai lenkia šalies vidurkį (19 proc.). Kasmet procentai vis auginami: šiųmetis savivaldybės planas – išasfaltuoti 15 km kelių ir gatvių, nutiesti 5 km dviračių ir pėsčiųjų takų.

Kauno rajono savivaldybė yra viena iš nedaugelio, kuri keliams, gatvėms statyti, rekonstruoti ir taisyti lėšų skiria iš savo biudžeto. Šiemet tam numatyta beveik 4 mln. eurų, o iš Kelių priežiūros programos – 4,9 mln. eurų. Per metus pagal galimybes savivaldybės biudžeto ir infrastruktūros lėšos gali būti tikslinamos, minėtiems darbams lėšų skiriant papildomai.

Mantas Rikteris. / Kauno rajono savivaldybės nuotr. 

„Po žiemos pertraukos pirmas darbas, kurį atlieka kelininkai, – tvarkomos duobės. Šiuo metu tai atlikta visose 25-iose seniūnijose. Tuomet pradedami įgyvendinti kiti suplanuoti darbai. Rengiant strateginius planavimo dokumentus, numatomi keliai ir gatvės, kurie bus remontuojami. Prie šių darbų planavimo prisideda seniūnai kartu su seniūnaičiais, kurie nustato eiliškumą ir prioritetines kelių ir gatvių tvarkymo eiles. Vietiniai gyventojai mato ir geriausiai žino esamus skaudulius, o savivaldybės planavimo ir kelių specialistai numato visai savivaldybei svarbius objektus, kuriuos būtina sutvarkyti siekiant geresnio transporto pralaidumo, užtikrinant saugesnes eismo sąlygas ir pritaikant kelius viešajam transportui“, – sakė Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Mantas Rikteris.

Pasak M. Rikterio, šiemet, be gatvių ir kelių, kurie numatyti pagal seniūnaičių eiliškumą, bus tvarkomi ir strategiškai svarbūs objektai. Užbaigiami darbai Akademijos miestelyje Pilėnų g., Kaštonų g. Giraitės k., Šimkaus g. Garliavoje, Neries g. Domeikavos k., Kauno g. Vilkijos mieste, įrengiama jungtis tarp Šimkaus g. Garliavoje ir Vyčio Kryžiaus g. Alšėnų seniūnijoje. Taip pat pradedami didelės apimties projektai: Kauno g. jungtis su Industrijos g. Ramučių k., Parko g., Ramučių k., Dievogalos g. Zapyškio k., Taikos ir Beržų g. Ringaudų k.

„Didelės apimties projektams įgyvendinti kasmet prireikia didelių žmogiškųjų išteklių, nuolatinio bendravimo su gyventojais ir darbus atliekančia įmone. Neišvengiama ir projekto pakeitimų, kuriuos lemia bloga esamų inžinerinių tinklų būklė, registrų duomenų bazėje nepažymėti tinklai ar komunikacijos, kurios neretai būna nelegalios. Tikimės gyventojų supratingumo, nes neretai šios priežastys lemia, kad darbai persikelia ir į kitus metus, tačiau darbus norisi padaryti tinkamai, kad jie džiugintų artimiausius dešimtmečius“, – teigė administracijos direktoriaus pavaduotojas.

Vasaros pabaigoje, baigus didžiuosius remonto darbus, pakaunėje dar bus atliekami kelių ir gatvių, pėsčiųjų perėjų ženklinimo ir saugos priemonių atnaujinimo darbai. Tai svarbu po vasaros grįžtančių vaikų saugumui, jiems einant į mokyklas ir būrelius.

Komentaras

Justinas Urbanavičius, Seimo narys

Pastaruoju metu keturis kartus buvau susitikęs su LAKD vadovais ar atstovais. Kelių infrastruktūros gerinimo, pėsčiųjų saugumo didinimo klausimai man – prioritetiniai. Esame organizavę Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos posėdį, į jį taip pat kvietėme LAKD vadovus pristatyti esamą situaciją dėl finansavimo šaltinių, išsakiau Kauno rajono problemas, akcentuodamas užstrigusius perdavimo, infrastruktūros plėtros projektus. Visa tai dar kartą su LAKD vadovu aptarėme birželio 20 d.

Ką per tą laiką pavyko pasiekti? Dėl Šakių plento rekonstrukcijos buvo vykdytas pirkimas priešprojektiniams sprendiniams parengti. Dalyvavo keli rangovai, tačiau dėl pasiūlytos didesnės sumos pirkimas neįvyko, teks skelbti naują pirkimą ir ieškoti projektuotojų.

Daug problemų esama Artojų gatvėje (Garliavos apylinkių seniūnija), Mastaičiuose, Rokuose, su jomis atsakingus asmenis supažindinome vietoje. Praėjusių metų pabaigoje pasirašytos bendradarbiavo sutartys su Kauno rajono savivaldybe, direkcija ketina prisidėti finansiškai 60–80 proc. Kadangi šalyje įgyvendinama daug stambių projektų, finansavimas gali šiek tiek strigti. Dar šį mėnesį visi projektai bus surikiuoti pagal svarbą, paaiškės, kada jiems bus skirtas finansavimas.

Daugiau kaip tris dešimtmečius veikiančios įmonių grupės „Dojus agro“ vadovas Donatas Dailidė pasakojo, kad naujas 4 tūkst. kv m logistikos centras, kurį suprojektavo architektų grupė „G. Natkevičius ir partneriai“, įgalins itin greitai ir kokybiškai aptarnauti klientus. Naujajame logistikos centre įdiegti energiją taupantys sprendiniai – elektros energiją tiekia ant stogo įrengta saulės elektrinė. Žaliojo kurso keliu bus skatinami eiti ir „Dojus agro“ klientai – žemės ūkio ir kitiems subjektams įmonė teiks saulės elektrinių įrengimo paslaugas.

Įkurtuvėse dalyvavę verslo partneriai ir ūkininkai įmonės vadovams linkėjo ir toliau diktuoti agroverslo paslaugų madas. „Esate inovatyvi, socialiai atsakinga ir patikima įmonė. Ūkininkai žino, kad jiems padėsite kebliausiose situacijose. Svarbu ir tai, kad kuriate darbo vietas, matote bendruomenės problemas“, – kalbėjo Kauno rajono vicemeras Antanas Nesteckis.

Rūpestis: Kauno rajono vicemeras A. Nesteckis pastebėjo, kad svarbu, jog bendrovė ne tik kuria darbo vietas, bet ir mato bendruomenės problemas./ Kauno rajono savivaldybės nuotr. 

„Dojus“ yra lietuviško kapitalo įmonė, kurią įkūrė Pranas Dailidė, vėliau į verslą įsitraukė kiti jo šeimos nariai. „Dojus“ įmonių grupės apyvarta 2022 m. siekė virš 150 ml eurų. Pagrindinės veiklos sritys: naujos ir naudotos žemės ūkio, miško, komunalinės technikos pardavimai, tiksliosios žemdirbystės sprendimų diegimas, dirvožemio tyrimai, atsarginių dalių prekyba ir techninis aptarnavimas. Vystomos sritys – specializuotų (durpynų, geležinkelių ir t. t.) sektorių mašinų pardavimai, organinės anglies kaupimo programos ir saulės energija.

Įmonė yra vienos didžiausių pasaulyje miško mašinų gamintojos „Komatsu Forest“ atstovė.

Artėja laikas ir elektra varomiems kombainams, traktoriams, kitai technikai.

„Dojus agro“ pastangomis į Lietuvą įžengė stiprūs žemės ūkio technikos rinkos žaidėjai – „John Deere“, „Kuhn“.

„Dojus agro“ atstovaujamas „John Deere“ vienintelis iš žemės ūkio technikos gamintojų turi specialią degalų garantijos programą, kuria pasinaudojusiems ūkininkams kompensuojamos išlaidos degalams, jeigu sąnaudos viršija skelbiamą ribą.

Kad būtų išvengiama prastovų, „Dojus agro“ specialistai stebi prie interneto prijungtų mašinų darbą. Jeigu pastebimas gedimo pavojus ar kitokia problema, technikos naudotojas apie tai perspėjamas dar prieš gedimui įvykstant.

Įmonės vadovai įsitikinę, kad netrukus laukuose išvysime ir be žmonių važinėjančius traktorius. Artėja laikas ir elektra varomiems kombainams, traktoriams, kitai technikai. „Matome perspektyvą ir jai ruošiamės“, – kalbėjo D. Dailidė.

Statybos beveik nesustojo

Mero pavaduotojas Antanas Nesteckis ketvirtadienį aplankė keletą seniūnijų ir pasidžiaugė, kad suplanuoti darbai vyksta, tik kai kur trūksta žmogiškųjų išteklių.

Vicemeras įsitikino: Ilgakiemio ir Raudondvario vaikų darželių renovavimo darbai sparčiai juda į priekį, statybininkai žada juos baigti laiku.

Kyla ir Zapyškio bendruomenės centro pastatas. Šalia Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios baigiami aplinkos tvarkymo darbai, pastatyta informacinė lenta su senojo Zapyškio miestelio planu.

Statomoje Čekiškės laisvalaikio salėje statybininkai atliko pagrindinius darbus, liko sutvarkyti grindis, sudėti pakabinamas lubas. Čia po remonto persikels biblioteka, vyks bendruomenės renginiai.

Lieja asfalto dangą

Kelių ir transporto skyriaus vedėjas Tautvydas Tamošiūnas informavo: kelių remonto darbai vyksta pagal planą, o lėšų paskirstymas metų pradžioje ir palankios oro sąlygos lėmė, kad 2020 metų darbai pradėti rekordiškai anksti – dar vasarį.

UAB „Kauno keliai“ baigė dalį Babtų seniūnijoje suplanuotų darbų. Suremontuota kapinių link vedanti Ramybės gatvė ir šaligatvis su automobilių stovėjimo aikštelė prie bažnyčios, baigiamas įrengti šaligatvis Gynios gatvėje, Pagynės k. nuo tilto per upę iki pagrindinio kelio. Bus remontuojama ir labai prastos būklės Juodonių kaimo gatvė.

Domeikavoje vykdomi parengiamieji Perkūno gatvės asfaltavimo darbai. Bus išlietas asfaltas ir Jaunimo gatvėje, o Žalčio ir Dvarkiemio gatvėse baigiami įrengti šaligatviai. Netrukus bus išasfaltuotas ir Žemdirbių gatvės ruožas Boniškių kaime, Vandžiogalos seniūnijoje.

A. Merkio gatvės ruože Lapėse  įrengtas naujas šaligatvis, kuris susijungė su nauju pėsčiųjų ir dviračių taku. Prie Lapių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios išasfaltuota automobilių stovėjimo aikštelė bei privažiavimo kelias nuo Mokyklos gatvės.

Ringaudų seniūnijoje, Tabariškių kaime, UAB „Parama“ ruošiasi asfaltuoti likusį Tiesiosios gatvės ruožą, o Zapyškio seniūnijoje Jadagonių kaime – dalį Jono Šileikos gatvės. Netrukus prasidės darbai ir Ežerėlio seniūnijoje – bus remontuojama Miško gatvė ir šaligatvis.

UAB „Radė“ toliau tiesia kelią nuo Ežerėlio iki Vilemų, UAB „Fegda“ dar iki vasaros planuoja pabaigti Kęstučio ir Piliakalnio gatvių Karmėlavoje rekonstravimo darbus.

Šiemet bus asfaltuojama Žiemkelio g. Digrių k., Alšėnų sen., remontuojama Mokyklos g. ir aikštelė Čekiškėje. Asfaltuojamos J. Biliūno ir Bijūnų gatvės Garliavoje, rekonstruojama Mokyklos g. Teleičių k., Garliavos apylinkių sen. ir K. Bielinio g. Ramučiuose, Margirio gatvė Ringauduose.  Remontuojama Liepų g. Giraitėje. Asfaltuojamas kelias nuo Purviškių iki Skrebenų k., Vilkijos apylinkių sen.

Keliams, pėsčiųjų ir dviračių takams šių metų Kauno rajono biudžete numatyta daugiau kaip 3 mln. eurų.

Atgimsta aikštynai, darželiai

Administracijos direktorius Šarūnas Šukevičius pasakojo, kad jau pirmadienį prasidės Garliavos Adomo Mitkaus stadiono įrengimo darbai. Šis pilnų matmenų futbolo stadionas statomas kartu su Lietuvos futbolo federacija ir tarnaus visai bendruomenei. Projektą planuojama įgyvendinti ne ilgiau kaip per 7 mėnesius.

Direktoriaus pavaduotojas Mantas Rikteris  tvirtino, kad bendradarbiaujant su verslu bus statomi vaikų darželiai Domeikavoje, Ringauduose, Jonučiuose, kitose vietose.

Beveik baigtas Zapyškio senojo miestelio teritorijos atgaivinimo ir pritaikymo bendruomenės poreikiams projektas: įrenginėjami suoliukai, stendai, įvažiavimai neįgaliesiems, tvarkomas grindinys.

Ekonomikos skyriaus vedėjo pavaduotoja investicijoms Dovilė Bartašiūnaitė pasakojo, kad yra parengtas Lapių lopšelio-darželio modernizavimo projektas. Rengiamas Zapyškio pagrindinės mokyklos pastato, kuriame įsikūręs lopšelis-darželis, modernizavimo techninis projektas, vyksta Karmėlavos B. Buračo, Babtų, Raudondvario, Čekiškės Prano Dovydaičio gimnazijų sporto infrastruktūros atnaujinimo projektavimo darbai.

Statys mokyklas, gerins apšvietimą

Keletas svarbių projektų bus įgyvendinti viešojo ir privataus sektorių partnerystės (PPP) būdu. Vyksta viešųjų pirkimų procedūros ir privataus partnerio atranka Mastaičių baseinui atnaujinti, šalia esančiame sklype numatyta  pastatyti pradinę mokyklą ir darželį. Tokiu būdu  bus statomas ir Zapyškio pagrindinės mokyklos priestatas, rekonstruojama Kačerginės mokykla.

Kitas projektas padės pagerinti apšvietimą visose Kauno rajono seniūnijose. Su Centrine projektų valdymo agentūra derinami viešųjų pirkimų dokumentai. Šiam projektui planuojama pritraukti apie 8 mln. eurų ES lėšų.

Plečia vandentiekio tinklus

Daug dėmesio skiriama ir vandentvarkos projektams. Bendrovė „Giraitės vandenys“ jau įrengė vandens gerinimo įrenginius Ilgakiemyje, Juragiuose, Padauguvoje ir Zapyškyje. Baigti vandentiekio tinklų rekonstrukcijos ir plėtros darbai Šlienavoje ir Žiegždriuose. Šlienavoje sudaryta galimybė prie VT tinklų prisijungti 15 būstų, Žiegždriuose – 79 būstams.

Vykdomi ir lietaus nuotekų tinklų įrengimo Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje, Karmėlavos seniūnijoje, darbai. Bus įrengta apie per 3,5 km magistralinių lietaus nuotekų tinklų, rekonstruotas melioracijos griovys, sutvirtinti jo šlaitai.

Vandentvarkos ir nuotekų infrastruktūros plėtrai šių metų biudžete skirta per 2 mln. eurų.

Ilgą laiką privačių namų kvartalo gyventojai jautėsi palyginti saugūs, jų rimtį trikdė tik netoliese veikianti medžio apdirbimo įmonė „Fornestas“. 

Šiemet paaiškėjo, kad šalia esančiame laisvame sklype Šiltnamių g. 19 ketina įsikurti dar vienas verslo objektas – „Šilo“ prekybos centras, kurį sumanė pastatyti nekilnojamo turto vystymo ir valdymo UAB „Egilis“.

Iš pradžių tarp abiejų stovyklų tvyrojo įtampa. „Automobilių aikštelė, pirkėjų ir krovininio transporto srautai – šie faktoriai sumažins mūsų nekilnojamo turto kainą“, - guodėsi noreikiškiai, tvirtindami, kad „Šilas“ yra ne ta parduotuvė, į kurią jie eis apsipirkti.

Deryboms abi pusės pasitelkė teisininkus. Svarstant projektą, verslininkai pasiūlė rytinėje sklypo dalyje pasodinti 13-ka medžių, tačiau gyventojai įsitikinę, kad jie situacijos nepagerins.

Vietoj to buvo pasiūlyta per visą rytinę sklypo dalį pastatyti nepermatomą, ne mažesnę kaip trijų metrų aukščio sienelę. Su šiuo siūlymu verslininkai sutiko, jie taip pat pažadėjo patraukti nuo gyventojų sklypų būsimą automobilių stovėjimo aikštelę.

Daug diskutuota ir dėl parduotuvės darbo laiko, pėsčiųjų perėjos, šviečiančios reklamos. Ne visur pavyko susitarti, todėl arčiausiai būsimo  prekybos centro įsikūrę gyventojai suskubo investuoti į naujas žaliuzes.

Kauno rajono savivaldybės vyriausioji architektė Jurgita Kalvinskaitė informavo, kad su Lietuvos automobilių kelių direkcija tariamasi dėl pėsčiųjų perėjos Šiltnamių gatvėje įrengimo. „Techninės sąlygos jau gautos, lieka tik parengti projektą ir įrengti perėją“, - tvirtino architektė.

Trečiadienį politikai lankėsi Lapių ir Ringaudų mokyklose, stebėjo ką valgo vaikai, domėjosi savitarnos modeliu ir sveikatai palankiais valgiaraščiais, patys ragavo moksleiviško maisto.

„Labai svarbu nuo mažens formuoti sveiko maitinimo įgūdžius“, - pastebėjo Kauno rajono mero pavaduotojas Antanas Nesteckis.

Savivaldybė skiria vis daugiau lėšų mokyklų virtuvės įrangai atnaujinti. Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vyr. specialistė, atsakinga už ugdymo įstaigų maitinimą, Žydra Narbutienė pasakojo, kad net 75 proc. Kauno rajono ugdymo įstaigų valgyklų turi modernias virtuves ir 30 proc. – iš dalis modernias, kai visoje Lietuvoje šiuolaikinėmis virtuvėmis gali pasigirti tik ketvirtadalis mokyklų.

Labai svarbu nuo mažens formuoti sveiko maitinimo įgūdžius.

Naują maitinimo modelį Kauno rajono virėjai nusižiūrėjo Švedijoje vykusioje stažuotėje. 2017 m. Kauno rajone lankėsi sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ir tuometinė švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė. Buvo sutarta, kad iš pradžių eksperimentas vyks šešiose pakaunės mokyklose.

Ant vaikų stalo atsirado daugiau ankštinių ir šviežių daržovių, žuvies patiekalų, pilno grūdo gaminių. Išliko ir tradiciniai vaikų mėgstami patiekalai – maltinukai, cepelinai, blyneliai, tik šie jiems patiekiami rečiau. Didžioji dalis patiekalų gaminami sveikatą tausojančiomis technologijomis: verdami vandenyje arba garuose, kepami konvekcinėse krosnyse, troškinami. Atsisakyta riebių padažų, džiūvėsėliuose voliotų keptų patiekalų, labai saldžių ar sūrių gaminių.

Įdiegus naują maitinimo modelį pagerėjo moksleivių sveikos mitybos įgūdžiai, jie tapo savarankiškesni, pietums skirtų pinigų neišleidžia bandelėms, sausainiams, įvairiems gėrimams, kaip tai buvo iki šiol. Didelis privalumas – maistas visada yra šiltas, nes mokiniai jo įsideda tik prieš pat valgymą. „Vaikai ne tik pratinasi sveikai maitintis, bet ir taupyti maistą. Dabar valgyklose beveik nelieka maisto atliekų“, - pastebėjo Ž. Narbutienė.

„Mūsų nė kiek neišgąsdino tie nauji reikalavimai dėl sveikatai palankaus maisto, - nusijuokė Lapių pagrindinės mokyklos valgyklos vyr. virėja Nijolė Grybauskienė. – Daržovių troškiniai, sveikai paruošta mėsa, žuvis, bulvių patiekalai ne su spirgų padažu, o su jogurtu mokiniams labai patinka. Jie tikrai įvertina skanų, natūralų maistą.“

„O kokie pagrindiniai mokinių savitarnos principo trūkumai?“ – teiravosi A. Kubilienė. „Daug aiškinamojo darbo moksleivių tėvams ir papildomos investicijos, kurių reikia maisto gaminimo ir tiekimo įrangai bei kokybiškesniems produktams“, - paaiškino Ž.Narbutienė.

Prie šešių pilotinių mokyklų (Karmėlavos Balio Buračo, Raudondvario, Vilkijos gimnazijų, Garliavos Adomo Mitkaus ir Lapių pagrindinės bei Ringaudų pradinės) šiemet  prisijungė ir kitos ugdymo įstaigos. Akademijos Ugnės Karvelis gimnazijoje, Ežerėlio, Zapyškio, Kulautuvos pagrindinėse mokyklose veikia dalinė mokinių savitarna – salotų baras.

Taip pat gauta signalų apie pavogtus automobilių ratus, padažnėjusias vagystes iš gyvenamųjų būstų.

Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius Antanas Nesteckis pavedė Viešosios tvarkos skyriaus vedėjui Sergejui Lemziakovui išsiaiškinti situaciją šioje sparčiai augančioje seniūnijoje ir kartu su policijos pareigūnais imtis priemonių saugumui užtikrinti.

Kauno apskrities policijos atstovė spaudai Justina Kazragytė teigė, kad policijos sistemoje registruojamų įvykių Užliedžių seniūnijoje nepadaugėjo, tačiau, reaguojant į gyventojų prašymus, sustiprintas policijos patruliavimas.

Kauno rajono savivaldybės administracija pavedė Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjai Irenai Marcinkevičienei informuoti Užliedžių seniūnijoje esančias ugdymo įstaigas apie galimus pavojus. Įstaigų vadovams nurodyta pravesti pokalbius su tėvais, o vaikams aiškinti, kodėl nereikėtų sėsti į automobilius, kuriuos vairuoja nepažįstami asmenys.

Kauno rajono savivaldybė ragina gyventojus būti aktyviais ir prisidėti prie saugios aplinkos kūrimo.

Užliedžių seniūnijoje jau veikia 4 saugios kaimynystės grupės, tačiau jų galėtų būti ir daugiau.

Apie visus teisės pažeidimus arba įtartinus atvejus reikėtų pranešti policijai tel.112 arba Kauno r. savivaldybės viešosios tvarkos poskyrio vedėjui Sergejui Lemziakovui (tel.:8 683 61376; sergejus.lemziakovas@krs.lt).

KRS inf.

Neįgaliųjų organizacijų narius, jų artimuosius sveikino savivaldybės administracijos direktorius Antanas Nesteckis. „Kauno rajono bendruomenė bendrauja skirtingais būdais, bet visuomet susikalba, nes širdžių kalba – vienoda visame pasaulyje“,- kalbėjo direktorius.

Kauno rajono neįgaliųjų bendruomenės vardu sveikinimo žodį tarė Lietuvos kurčiųjų draugijos Kauno teritorinės valdybos pirmininkė Vida Eskertienė, kuri dovanojo kurčiųjų atliekamą imitacinę dainą „Tu gali“.

Kiekviena neįgaliųjų draugija pasižymi savitais darbais. „Gerumo angelo“ prizas „Už tobulėjimą“ skirtas Vilkijos neįgaliųjų draugijai, „Už kūrybiškumą“ – Kauno krašto neįgaliųjų sąjungai. Prizas „Už veržlumą“ atiteko Kauno rajono neįgaliųjų draugijai, statulėlė „Už įgalinimą“ įteikta Lietuvos kurčiųjų draugijos Kauno teritorinei valdybai. „Už inovacijas“ padėkota Kauno ir Marijampolės regionų aklųjų centro Kauno rajono filialui. Garliavos neįgaliųjų draugija nominuota „Gerumo angelu“ „Už vienybę“.

Šventės dalyvius linksmino sportinių šokių poros ir charizmatiškieji „Du Donatai“. Renginį užbaigė dovanos. Visiems neįgaliesiems išdalintos Kalėdinės gėlės – puansetijos. Kauno rajono neįgaliųjų draugija dovanojo meduolių, o UAB „Limedika“ ir LPF „Rūpestinga širdelė“, rūpindamasi šventės dalyvių sveikata, – vitaminų.

Tarptautinė žmonių su negalia diena minima nuo 1992 m. Kasmet gruodžio 3-ąją dieną dėmesys sutelkiamas į negalią turinčius visuomenės narius, sugrįžtama prie neišspręstų socialinių problemų, ieškoma integracijos į visuomenę būdų ir pasidžiaugiama neįgaliuosius vienijančių draugijų veikla.

Konkursą laimėjusios bendrovės „Verslo bitė“ atstovai trinkelėmis kloja pėsčiųjų takus, vyksta žemės kasimo darbai, tiesiami elektros tinklai, formuojamas amfiteatras.

Miestą kertančio Maišiaus upelio pakrantės yra nedidelė, tačiau bene vienintelė neurbanizuota Garliavos teritorija, kurioje buvo galima įrengti parką.

Molingoje teritorijoje tenka spręsti įvairius uždavinius. Ypač svarbu įrengti tinkamus nuolydžius, drenažą. Vėliau ateis eilė apželdinimo darbams, skelbia rajono savivaldybė.

Prasidėjus darbams, projektą teko šiek tiek koreguoti. Pirmiausia, gyventojų pageidavimu, buvo pakeista viešojo tualeto vieta. A.Nesteckis siūlo šiek tiek pakoreguoti ir pėsčiųjų takų išdėstymą.

„Svarbu, kad parkas būtų jaukus, patogus ir saugus“, - sakė direktorius.

Bendrovė „Verslo bitė“ žada baigti darbus iki 2019 m. balandžio.

Darbų nė ženklo

Važiuojant iš Ilgakiemio Pajiesio kaimo link, vos pravažiavus Ilgakiemį asfaltas baigiasi – prasideda žvyrkelis. Čia abiejose kelio pusėse stovi informacinės lentos, skelbiančios, kad kelio Ilgakiemis–Pajiesys–Kliokiškė asfaltavimo darbai turėjo būti baigti iki šių metų birželio 30 d. Tačiau kelyje naujos asfalto dangos nematyti ir nė ženklo, kad tokie darbai vyktų. O aplinkinių kaimų ir sodų bendrijos "Pajiesys" gyventojai, sodų savininkai dėl intensyvaus eismo žvyrkeliu ir toliau skęsta pravažiuojančių automobilių keliamose dulkėse.

Apylinkių gyventojai atkreipė dėmesį, kad informacinės lentos, skelbiančios apie būsimą kelio asfaltavimą, čia iškilo pernai rudenį, likus dviem savaitėms iki Seimo rinkimų.

"Prieš Seimo rinkimus Garliavos vienmandatėje apygardoje kandidatavęs buvęs Seimo narys socialdemokratas Antanas Nesteckis daug bendravo su sodų bendrijų gyventojais, daug žadėjo. Susitikimuose su gyventojais jis žadėjo, kad šis kelias bus asfaltuotas. Paskui atsirado tos informacinės lentos. O tai, kas ten surašyta, yra įsipareigojimas, kurį reikia vykdyti, – piktinosi vienas sodų bendrijos "Pajiesys" gyventojų (pavardė redakcijai žinoma). – Matyt, prieš rinkimus buvo sumaniai sugalvota pasireklamuoti, žadant atlikti tam tikrus darbus. O dabar mes nesulaukiame jokio paaiškinimo: ar darbai vėluoja, ar jie iš viso nebus vykdomi."

Užtruko projektavimas

Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas einantis A.Nesteckis tikino, kad informacinėse lentose greičiausiai įsivėlė klaida.

"Ten tikriausiai klaida. Iki birželio pabaigos tikriausiai tik projektavimo darbai turėjo būti padaryti. Pagal sutartį darbų pabaiga suplanuota lapkritį. Tų darbų užsakovas yra Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD), rangovas – įmonė "Kauno tiltai", ir jie tą kelią turi išasfaltuoti, kaip ir Kvesų karjero gatvę Batniavos seniūnijoje. Aš pats LAKD tikslinausi, ar tie darbai bus padaryti, ir mane patikino, kad bus", – sakė A.Nesteckis.

Ten tikriausiai klaida. Iki birželio pabaigos tikriausiai tik projektavimo darbai turėjo būti padaryti.

Savivaldybės administracijos direktorius tikino išsiaiškinęs, kad "Kauno tiltai" užtruko su projektavimo darbais. Kelio Ilgakiemis–Pajiesys–Kliokiškė asfaltavimo darbai turėtų būti vykdomi pagal visoje Lietuvoje vykdomą žvyrkelių asfaltavimo programą "Zebrai".

"Pagal šią programą vienu metu ruošiamasi daug kelių asfaltuoti, o projektuoja daugiausia "Kelprojektas" ir jie paprasčiausiai nespėja. Kitas dalykas, kad "Kauno tiltai" savo pajėgas yra metę kelio remontui prie Karmėlavos. Kai Vilniaus oro uostas skraidins iš Kauno, ten visi darbai laikinai turės sustoti, ir "Kauno tiltai" mes savo pajėgas kitur", – žadėjo A.Nesteckis.

(Nuotraukoje – A. Nesteckis)

Darbus atliks šiemet

Bendrovės "Kauno tiltai" atstovės spaudai Giedrės Samulionytės-Lekavičienės teigimu, paprastai prie kelių stovinčiuose informaciniuose skyduose nurodoma informacija, paremta pirminiu darbų atlikimo planavimu. Pasak jos, pagal sutartį su LAKD "Kauno tiltai" turi remontuoti apie 10 objektų, ir darbai kiekviename jų buvo planuojami atskirai. O bendra sutartyje įvardytų darbų pabaiga yra 2017 m. gruodis.

"Deja, dėl nenumatytų aplinkybių užsitęsė atskirų objektų projektavimo procesai (projektavimo sąlygų išdavimai, projektų suderinimai su atsakingomis institucijomis, techninių darbo projektų ekspertizės ir kt.). Vadovaudamiesi Statybos įstatymu, darbų negalime pradėti tol, kol nėra išduotas statybą leidžiantis dokumentas. Darbus kelio ruože Ilgakiemis–Pajiesys–Kliokiškė tikimės pradėti rugpjūtį, iškart gavus minėtąjį dokumentą, o įsipareigojimus baigti iki šių metų pabaigos", – teigė G.Samulionytė-Lekavičienė.

Įmonės atstovė žadėjo, kad informaciniuose stenduose darbų atlikimo terminai bus pataisyti.