Finansų ministras Antonas Siluanovas vyriausybės posėdyje pareiškė, kad deficitas pasiekė 3,3 trilijono rublių (apie 44 mlrd. eurų), arba 2,3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

2021 metais Rusija turėjo biudžeto perteklių.

A. Siluanovas sakė, kad, palyginti su 2021 metais, valstybės išlaidos padidėjo daugiau kaip 6 trln. rublių, ir pridūrė, kad šios išlaidos „daugiausia buvo skirtos padėti gyventojams“.

Rusijos vyriausybė yra skyrusi lėšų paremti Ukrainoje kovojančių karių šeimas, taip pat įmones, nukentėjusias dėl rugsėjį paskelbtos dalinės karinės mobilizacijos.

Pernykštės biudžeto pajamos vyriausybės prognozes viršijo 2,8 trilijono rublių, sakė A. Siluanovas.

Jis teigė, kad šalis papildomų pajamų gavo iš naftos ir dujų pardavimo, nes, vasario 24 dieną prasidėjus puolimui, padidėjo energijos kainos.

Prognozuojama, kad 2023 metais šalies biudžeto deficitas sudarys 2 proc. BVP.

Analitikų vertinimu, Rusija gynybai ir saugumui šiais metais planuoja išleisti apie trečdalį viso savo biudžeto.

Pasak „CNN Business“, Rusija bandė sumokėti rubliais už dvi doleriais denominuotų obligacijų emisijas, kurių terminas baigėsi balandžio 4 dieną, penktadienį pranešime teigė S&P. Agentūra teigė, kad tai prilygsta „selektyviam defoltui“, nes mažai tikėtina, kad investuotojai galės konvertuoti rublius į „dolerių sumas, lygiavertes pradinėms  mokėtinoms sumoms“.

Pasak S&P, selektyvus defoltas skelbiamas tada, kai subjektas nevykdo konkretaus įsipareigojimo, bet ne visos savo skolos.

Maskva turi 30 dienų atidėjimo laikotarpį nuo balandžio 4 dienos sumokėti kapitalo ir palūkanų įmokas, tačiau S&P teigė nesitikinti, kad ji jas konvertuos į dolerius, atsižvelgiant į Vakarų sankcijas, kurios kenkia jos „norui ir techninėms galimybėms laikytis įsipareigojimų terminų ir sąlygų“.

Visiškas įsipareigojimų nevykdymas užsienio valiuta būtų pirmas toks atvejis Rusijoje per daugiau nei šimtmetį, kai bolševikų lyderis Vladimiras Leninas atsisakė apmokėti caro vyriausybės išleistas obligacijas.

Dėl Vakarų sankcijų, įvestų prasidėjus karui Ukrainoje, Rusija negali naudotis maždaug 315 mlrd. dolerių vertės užsienio valiutos atsargomis. Iki praėjusios savaitės JAV leido Rusijai panaudoti dalį įšaldytų aktyvų, kad atsiskaitytų doleriais su tam tikrais investuotojais. Tačiau paskui JAV iždo departamentas užblokavo galimybę šaliai naudotis savo atsargomis Amerikos bankuose, taip siekdamas padidinti spaudimą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir dar labiau sumažinti jo karinį iždą.

Rusija dabar planuoja imtis teisinių veiksmų.

„Mes kreipsimės į teismą, nes ėmėmės visų būtinų veiksmų, kad investuotojai gautų savo išmokas“, – pirmadienį prokremliškam laikraščiui „Izvestija“ sakė finansų ministras Antonas Siluanovas.

„Mes pateiksime teismui įrodymus apie savo mokėjimus, kad patvirtintume savo pastangas mokėti rubliais, taip pat, kaip tai darėme užsienio valiuta. Tai nebus paprastas procesas“, – sakė jis, tačiau nenurodė, ką Rusija ketina paduoti į teismą.

Vyriausybėje ir toliau liko dirbti užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ir gynybos ministras Sergejus Šoigu.

V. Putino susitikimas su ministru pirmininku Dmitrijumi Medvedevu įvyko Sočio kurorte prie Juodosios jūros, jį transliavo šalies televizija. Ministrų kandidatūrų tvirtinimas ilgai neužtruko.

Finansų ministras Antonas Siluanovas taip pat išsaugojo savo postą ir dar buvo paskirtas pirmuoju vicepremjeru Dmitrijaus Medvedevo vadovaujamame kabinete.

Tai buvo svarbiausia permaina D. Medvedevo vadovaujamoje vyriausybėje, apie kurią pranešė premjeras, V. Putinui pradėjus savo 4-ąją kadenciją Kremliuje.

V. Putinas nedvejodamas pritarė D. Medvedevo pasiūlytam kabinetui.

„Visi jie yra gerai žinomi, turi didelę patirtį ir gerai pasirodė savo darbo srityse“, – pareiškė jis.

Nuo 2004 metų užsienio reikalų ministru dirbantis ir tarptautinę pagarbą užsitarnavęs S. Lavrovas pastaraisiais metais, kilus įtampai Rusijos ir Vakarų santykiuose, iš pažiūros atrodė pavargęs.

Šis kietas 68 metų derybininkas ir toliau gins Maskvos pozicijas pasaulyje, beveik kas dieną pasisakydamas Ukrainos ir Sirijos krizių klausimais.

Gynybos ministras S. Šoigu, šias pareigas einantis nuo 2012 metų, ėmėsi Rusijos kariuomenės modernizavimo. Tačiau pastaruoju metu Rusijos kariuomenė labiausiai asocijuojasi su Rusijos karine kampanija Sirijoje.

Savo postą naujoje vyriausybėje išsaugojo ir ekonomikos ministras Maksimas Oreškinas, ministerijai vadovaujantis nuo 2016 metų – nuo tada, kai jo pirmtakas buvo suimtas ir nuteistas už kyšio ėmimą.

Energetikos ministras Aleksandras Novakas, dalyvaujantis svarbiose derybose su Naftą eksportuojančių šalių organizacija (OPEC) dėl naftos gavybos sumažinimo, taip pat pasiliko savo poste.

Kultūros ministru ir toliau dirbs prieštaringai vertinamas Vladimiras Medinskis, neslepiantis savo konservatyvių pažiūrų ir viešai kritikuojantis iškiliausius meno pasaulio atstovus.

Vitalijus Mutko, atsidūręs įtarimų verpeto dėl valstybės remtos dopingo programos centre, toliau dirbs premjero pavaduotoju, tačiau nebebus atsakingas už sportą, o kuruos statybų sritį.

V. Mutko sporto ministru dirbo nuo 2008 iki 2016 metų, o paskui buvo paskirtas pirmuoju vicepremjeru, atsakingu už sportą. Jo pavardė yra minima tarptautinio tyrimo ataskaitoje dėl valstybės remtos sportininkų dopingo programos, dėl kurios šalies sportininkams nebuvo leista dalyvauti Pjongčango žiemos olimpinėse varžybose su savo šalies vėliava.

Tarp pareigose pažemintų politikų yra ir nacionalistas Dmitrijus Rogozinas, anksčiau dirbęs vicepremjeru ir buvęs atsakingas už kosmoso programą.

V. Putinas laimėjo kovo 18-ąją vykusius prezidento rinkimus ir gegužės 7 dieną buvo inauguruotas ketvirtai kadencijai. Vyriausybės vadovu jis paliko savo artimą sąjungininką D. Medvedevą.

Rusija įteikė Londono Aukštajam Teismui ieškinį dėl ginčijamos 3 mlrd. JAV dolerių paskolos, kurią Kijevas atsisako grąžinti, pareiškė trečiadienį žurnalistams Rusijos finansų ministras Antonas Siluanovas.

„Šiandien Rusijos Finansų ministerija pateikė Londono Aukštajam Teismui teisminį ieškinį prieš Ukrainą, kad būti išieškotas įsiskolinimas dėl Ukrainos obligacijų, kurių nominali vertė yra 3 mlrd. JAV dolerių, ir padengtos Rusijos išlaidos teismui“, – sakė ministras.

Pasak jo, ieškinys buvo pateiktas po „pakartotinų nesėkmingų mėginimų pakviesti Ukrainą konstruktyviam dialogui dėl skolos restruktūrizavimo ir pripažinti tą faktą, kad Rusijai priklausančios euro obligacijos yra oficialus kreditas“.

A.Siluanovas taip pat išsakė nuomonę, kad „teismo procesas Anglijos teisme bus atviras ir skaidrus, ir Rusijos kaip kreditorės teisių gynimą vykdys nepriklausomas, autoritetingas teismas, kuris nešališkai nagrinės dviejų suverenų ginčą dėl skolinių įsipareigojimų nevykdymo“.

Rusija 2013 metais paskolino 3 mlrd. JAV dolerių tuomečio Kremliaus palaikomo Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus vyriausybei, kuri buvo greitai nuversta per proeuropietiškus protestus.

Ukrainos institucijos tvirtina, kad Kijevo įsiskolinimai nėra valstybės skola, o veikiau lėšų pervedimas, atliktas per finansų rinkas ir priklausomas nuo finansinių sąlygų, sutartų su kitais skolintojais.

Kijevas rugpjūtį susitarė dėl skolų restruktūrizavimo su privačiais kreditoriais, tarp kurių esama stambių bankų ir investicinių fondų, sutikusių nurašyti 20 proc. skolų.

Tačiau Maskva tvirtina, kad ta paskola negali būti laikoma privačia skola ir nesutinka su tokiomis sąlygomis.

Abiejų šalių santykiai smarkiai pašlijo, kai Rusija 2014 metų kovą aneksavo Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį ir palaikė prorusiškus separatistus Ukrainos rytuose. Kijevo lyderiai kaltina Rusiją karių ir ginklų siuntimu į Rytų Ukrainą, nors Kremlius tai griežtai neigia.

Naftos kainos dėl perprodukcijos ir vangios paklausos per artimiausius kelerius metus vargu ar pakils iki 70 JAV dolerių už barelį, pareiškė Rusijos finansų ministras.

„Stebime, kaip didėja atsargos Jungtinėse Valstijose, JAV svarsto naftos eksporto galimybes, įžvelgiamos gavybos Libijoje, Irane, Irake didinimo galimybės. Todėl vargu, ar nafta per artimiausius kelerius metus pasieks 70 dolerių už barelį kainą“, – penktadienį sakė Antonas Siluanovas.

Jo žodžiais, 2015 metais barelis naftos kainuos vidutiniškai 50 dolerių, tačiau neatmestina ir kainos kritimo iki 40 dolerių galimybė.

„Dabartiniai vertinimai ir prognozės perša išvada, jog esama naftos rinkos konjunktūra kažkiek laiko nesikeis“, – pridūrė Rusijos finansų ministras.

Rusijos vyriausybei gali tekti priimti kai kurių itin nepopuliarių sprendimų, jeigu nepavyks įtikinti prezidento Vladimiro Putino apriboti milžiniškas išlaidas gynybos sektoriui.

Pareigūnai baiminasi, kad neapkarpius gynybos biudžeto vyriausybė turės didinti mokesčius, išėjimo į pensiją amžių arba didesniu greičiu paleisti pinigų spausdinimo stakles, kad valstybės deficitas netaptų nevaldomu.

Nors šalį krečia krizė, iš dalies nulemta staigaus naftos atpigimo ir Vakarų šalių paskelbtų sankcijų Maskvai, jie tikisi, kad Rusijai šiaip taip pavyks sudurti galus, jeigu naftos, kurios pardavimas šaliai atneša daugiausiai eksporto pajamų, kainos išsilaikys maždaug dabartiniame lygyje.

Tačiau netgi dabartinė naftos kaina (apie 60 JAV dolerių už barelį), yra beveik perpus mažesnė negu ta, kuri leistų Kremliui subalansuoti biudžetą, o valstybės lėšos sparčiai tirpsta.

Jeigu nebus imtasi radikalių veiksmų, pareigūnai kur kas menkiau įsitikinę, ar šaliai pavyks išsiversti 2016-2017 metais. Didelių problemų gali iškilti netgi anksčiau, jeigu pasaulinės naftos kainos nusmuks iki maždaug 40 dolerių už barelį.

Vienas aukšto rango vyriausybės šaltinis sakė esantis susirūpinęs dėl nevaldomo išlaidų perviršio viename iš dviejų Rusijos fondų, įkurtų anksčiau uždirbtomis lėšomis iš naftos eksporto.

„Jeigu išlaidos nebus mažinamos, o grėsmės pajamoms išliks, turėsime 4 trln. rublių deficitą. Rezervo fondas bus išleistas per 18 mėnesių, – aiškino jis. – 2016 metais neturėsime išteklių vykdyti savo biudžeto įsipareigojimus – jau neminint 2017 metų.“

Pagal dabartinį kursą 4 trln. rublių atitinka 71 mlrd. JAV dolerių (apie 201 mlrd. litų), o ši suma artima dabartinėms Rezervo fondo lėšoms – 89 mlrd. JAV dolerių (253 mlrd. litų).

Sankcijas, kurias Rusijai paskelbė Europos Sąjunga (ES) ir JAV dėl Maskvos vaidmens Ukrainos krizėje, dar labiau pagilino problemas: užsienio investicijos smarkiai sumažėjo, daugiau negu 100 mlrd. dolerių buvo išpumpuota į užsienį, Rusijos bendrovės ir bankai prarado galimybę naudotis tarptautinio kapitalo rinkomis, o privatizacijos planus teko sustabdyti.

Stabdydamas staigų rublio kurso nuosmukį, centrinis bankas turėjo išleisti nemažą dalį savo užsienio valiutos atsargų: nuo 2014 metų jos sumažėjo nuo 510 mlrd. dolerių iki mažiau negu 400 mlrd. dolerių.

Gynybos biudžeto skylė 

Valstybės išlaidos ateinančiais metais bus sumažintos 10 proc., bet finansų ministras Antonas Siluanovas praeitą savaitę sakė, kad to nepakaks biudžetui subalansuoti.

Daugiausiai lėšų reikalauja socialinių įsipareigojimų ir gynybos finansavimas, o V.Putinas karines investicijas iškėlė prioritetu dar prieš prasidedant konfrontacijai su Vakarų šalimis, kai Rusija kovą aneksavo Ukrainai priklausantį Krymą.

Bendrose viešosiose išlaidose, kurios 2014 metais siekė 13,96 trln. rublių (apie 704 mlrd. litų), socialinės išmokos sudarė per 33 proc., o išlaidos gynybai – 32,5 procento.

Ateinančiais metais karinės išlaidos padidės iki 35 proc. 15,51 trln. rublių biudžete. Tai reiškia, kad Rusija gynybai ir saugumui ketina išleisti apie 100 mlrd. dolerių (284 mlrd. litų) pagal dabartinį valiutos kursą.

Be to, silpnėjant rubliui ateinančiais metais padidės infliacija ir pabrangs importas, o tai gali tapti skaudžiu smūgiu V.Putino pastangoms apsaugoti šalies žmonių gyvenimo standartus.

Socialinių išmokų liūto dalį sudaro pensijos, o senstančioje visuomenėje ši biudžeto eilutė turės smarkiai padidėti – nebent vyriausybė imsis drastiškų priemonių ir padidins išėjimo į pensiją amžių, kuris šiuo metu moterims yra 55 metai, o vyrams – 60 metų.

„Neapkarpius karinių išlaidų ir nepadidinus išėjimo į pensiją amžiaus mes neišsiversime. Kokių turime išeičių? Didinti mokesčius ir spausdinti pinigus, o tai sukelia žemyn vedančią infliacijos ir didėjančių palūkanų spiralę“, – sakė minėtas šaltinis vyriausybėje.

Dramatiška padėtis

Trumpuoju laikotarpiu didžiausią grėsmę ekonomikai kels tolesnis naftos pigimas, net jeigu kainos neilgai trukus vėl staigiai patrauktų į viršų. Net jeigu nafta tik kelioms dienos atpigtų iki maždaug 40 dolerių už barelį, tai gali sukelti didelį psichologinį smūgį.

Anksčiau šį mėnesį rublis JAV dolerio atžvilgiu per vieną atpigo apie 20 proc., kai naftos kainos patraukė žemyn, o centrinis bankas staigiai padidino bazinę palūkanų normą. Pareigūnai buvo priversti imtis neoficialių kapitalo kontrolės priemonių, kad numalšintų paniką ir sumažintų iš šalies išsiunčiamų pinigų srautą.

V.Putinas sakė, kad oficialių kapitalo kontrolės priemonių įvesti nenumatoma. Pareigūnai baiminasi imtis tolių drastiškų veiksmų, nes jie gali padaryti ilgalaikę žalą Rusijos tarptautinei finansinei reputacijai: investuotojai nukreips savo pinigus į šalį tik tuo atvejus, jeigu bus įsitikinę, kad vėliau galės juos susigrąžinti ir dar uždirbs pelno.

„Neįvesime kapitalo kontrolės priemonių, nebent padėtis taptų dramatiška, – sakė aukšto rango šaltinis vyriausybėje. – Nežinau, ar 40 dolerių už barelį (naftos kaina) tai paskatintų. Mūsų šaliai tai būtų blogai – tai būtų tragedija. Bet ar tai paskatintų įvesti kapitalo kontrolę, ar ne – aš tiesiog nežinau.“

2008 metų gruodį per pasaulinę finansų krizę nafta buvo atpigusi iki maždaug 36 dolerių už barelį, bet Rusija netgi tuomet nesiėmė riboti kapitalo atsitraukimo.

„Ši krizė yra labiau psichologinė, labiau emocinė negu patirtos praeityje. Tačiau iš principo padėtis nelabai skiriasi nuo 2008-ųjų. Visuomet galime pereiti prie priemonių, kurias panaudojome 2009-aisiais“, – pažymėjo tas pats šaltinis, įvardydamas kaip galimas išeitis valstybės garantijų suteikimą ir į sunkią padėtį patekusių įmonių tiesioginį finansavimą.

Tačiau buvęs finansų ministras Aleksejus Kudrinas sakė, kad ši krizė skiriasi nuo ankstesnių, nes šįkart Rusijai yra taikomos sankcijos.

„Kad išbristų iš krizės, vyriausybė ir prezidentas turėtų išspręsti konfliktą su galingosiomis šalimis – visų pirma Europa ir Jungtinėmis Valstijomis“, – jis pareiškė praeitą savaitę.

Tačiau aukšto rango vyriausybės šaltinis sakė neturintis didelių vilčių, kad priešprieša su Vašingtonu atlėgs.

„Santykiai su Jungtinėmis Valstijomis tebėra įšaldyti“, – pabrėžė jis.

Rusijos finansų ministras Antonas Siluanovas penktadienį sakė, kad šalies ekonomika kitais metais gali susitraukti 4 procentais ir kad biudžeto deficitas gali būti 3 procentai.

Rusų žurnalistams ministras sakė, kad ekonomika susitrauks 4 procentais, naftos kainai esant maždaug 60 dolerių už barelį. Jis pridūrė, jog tikisi, kad rublio kursas bus maždaug 51 rublis už dolerį.

Centrinis bankas neseniai paskelbė, kad Rusijos ekonomikos susitraukimas, esant dabartinėms naftos kainoms, gali būti iki 4,8 proc. ir kad atsigavimo nesitikima iki 2017 metų.

Rusijos premjeras sušaukė pasitarimą

Rusijos ministras pirmininkas Dmitrijus Medvedevas antradienį sušaukė pasitarimą su vyriausiais centrinio banko ir vyriausybės pareigūnais apsvarstyti finansinės ir ekonominės padėties šalyje, nurodoma vyriausybės tinklalapyje.

„Pasitarime dalyvavo pirmasis vicepremjeras Igoris Šuvalovas, Rusijos prezidento patarėjas Andrejus Belousovas, finansų ministras Antonas Siluanovas, ekonominės plėtros ministras Aleksejus Uliukajevas, Centrinio banko valdytoja Elvira Nabiulina ir pirmasis vyriausybės pirmininko aparato vadovo pavaduotojas Maksimas Akimovas“, – pažymima vyriausybės pranešime spaudai.

Daugiau apie šį susitikimą informacijos nepateikta.

Antradienį, tebepingant Rusijos valiutai, dolerio ir euro vertė pasiekė istorinius rekordus – 80 ir 100 rublių, atitinkamai.

Rusijos centrinis bankas: padėtis kritinė

Rusijos centrinis bankas dabartinę padėtį šalies valiutų rinkoje vertina kaip kritinę, pareiškė jo pirmininko pirmasis pavaduotojas Sergejus Švecovas.

„Padėtis kritinė. Tai, kas vyksta dabar, prieš metus net pačiame baisiausiame sapne negalėjo sapnuotis. Deja, ne visada mes galime įžvelgti net artimiausias mūsų finansų rinkos perspektyvas. Patikėkit, centrinio banko pasirinkimas – tai buvo pasirinkimas tarp labai blogo ir labai labai blogo. Tai, kas vyksta šiandien ir pastarosiomis dienomis, gali turėtų įvairių pasekmių“, – sakė S.Švecovas.

13 proc. pirmadienį nuvertėjęs Rusijos rublis antradienį neteko dar maždaug trečdalio vertės.

Rublio neišgelbėjo net ir netikėtas bazinių palūkanų padidinimas nuo 10,5 proc. iki 17 procentų.

Euro kursas Maskvos biržoje 14 val. 15 min. Lietuvos laiku pakilo iki 99,999 rublio.

13 proc. pirmadienį nuvertėjęs Rusijos rublis antradienį jau devalvavosi daugiau nei trečdaliu.

Rusijos centrinis bankas į nerimstančią paniką valiutų rinkoje reagavo smarkiu ir netikėtu bazinių palūkanų didinimu, kuris šokiravo spekuliantus bei bent jau laikinai sustiprino rublį.

Antradienį ryte Rusijos bankas paskelbė apie bazinės palūkanų normos didinimą nuo 10,5 proc. iki 17,0 proc., taip pat vienos savaitės atpirkimo sandorių (repo) bazinės palūkanų normos kilstelėjimą nuo nuo 6,5 proc. iki 17,0 procento.

„Tokį sprendimą padiktavo būtinybė pažaboti pastaruoju metu smarkiai padidėjusias devalvacijos ir infliacijos rizikas“, – teigiama Rusijos banko pranešime.

Centrinis bankas taip pat nuo 1,5 mlrd. iki 5,0 mlrd. JAV dolerių padidino valiutinio repo 28 dienų laikotarpiui limitą ir pažadėjo kas savaitę rengti atpirkimo sandorių užsienio valiuta aukcionus.

JAV dolerio kursas Maskvos tarpbankinėje valiutų rinkoje, pirmadienio vakarą pasiekęs centrinio banko nustatytą aukščiausią rublio kurso svyravimo ribą – 64,4459 rublio už dolerį, po centrinio banko ryžtingų sprendimų antradienį krito iki 59,04 rublio. Rublis prieš eurą sustiprėjo nuo 68,5 iki 73,7 rublio už eurą.

Rusijos centrinis bankas per dvi gruodžio savaites rublio kurso kritimui stabdyti tarpbankinėje rinkoje pardavė 5,958 mlrd. JAV dolerių.

Rusija, kuriai Vakarų šalys yra paskelbusios sankcijas dėl konflikto Ukrainoje, per metus praras apie 40 mlrd. JAV dolerių, pirmadienį perspėjo finansų ministras Antonas Siluanovas.

„Mes netenkame apie 40 mlrd. dolerių per metus dėl geopolitinių sankcijų, taip pat netenkame 90–100 mlrd. dolerių per metus dėl 30 proc. sumažėjusių naftos kainų“, – A.Siluanovas kalbą viename ekonomikos forume Maskvoje citavo valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“.

Sankcijos, kurias Europos Sąjunga (ES) ir JAV paskelbė Rusijos ekonomikai, smarkiai priklausomai nuo žaliavų eksporto, blokavo prieigą prie tarptautinių kapitalo rinkų ir modernių technologijų.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas šeštadienį apkaltino Vakarų šalis, jog jos siekia „režimo pasikeitimo“ Rusijoje ir vykdo sankcijas, kuriomis norima sunaikinti ekonomiką ir išprovokuoti visuomenės protestus.

Energetikos ministras Aleksandras Novakas penktadienį sakė, kad Rusija ketina sumažinti naftos gavybą, siekdama sužadinti kainų augimą, nes pinganti nafta kartu su sankcijomis dėl Ukrainos krizės nusmukdė rublio kursą.

Rusija, kuri yra viena daugiausiai naftos išgaunančių šalių, nepriklauso naftos eksportuotojų karteliui OPEC, kuris vėliau šią savaitę spręs, ar reikia mažinti gavybos apimtis.

Pajamos už parduodamą naftą sudaro apie pusę Rusijos biudžeto įplaukų. Ateinančių metų šalies biudžetas, penktadienį patvirtintas Valstybės Dūmos, pagrįstas prielaida, kad nafta kainuos 96 JAV dolerius už barelį.