65 metų politikė nominuota ketvirtadienį Rumunijos sostinėje Bukarešte vykstančiame suvažiavime. Už U. von der Leyen kandidatūrą balsavo 400 EVP delegatų. 89 buvo prieš. Daugiau kandidatų nebuvo.

Birželį vyks naujo Europos Parlamento rinkimai. Paprastai į Europos Komisijos pirmininko postą skiriamas kandidatas iš tos Europos partijų šeimos, kuri rinkimuose pasirodo geriausiai. Apklausose EVP šiuo metu aiškiai pirmauja. Dėl to šansai, kad U. von der Leyen liks poste, yra dideli.

Baltieji rūmai pranešė, kad tyrimų, atliktų Walterio Reedo karinėje medicinos įstaigoje netoli Vašingtono, rezultatų santrauka bus paskelbta vėliau šią dieną. Jos labai laukiama siekiant sužinoti išsamią informaciją apie vyriausio amžiumi kada nors buvusio Amerikos vadovo sveikatą.

J. Bidenas, kuris ateinančiuose prezidento rinkimuose rengiasi susigrumti su 77 metų buvusiu prezidentu Donaldu Trumpu, sraigtasparniu buvo nuskraidintas į medicinos centrą, kuriame dažnai teikiama medicininė priežiūra JAV prezidentams.

„Skrendu į Walter Reedą pasitikrinti sveikatos“, – sakė J. Bidenas, išvykdamas iš Baltųjų rūmų, o žurnalistai jį apipylė klausimais.

J. Bideno įprastinė medicininė apžiūra atliekama tuo metu, kai rinkėjams kelia susirūpinimą lyderio amžius – antrosios kadencijos pabaigoje jam būtų 86 metai.

Praėjusiais metais per medicininį patikrinimą J. Bidenas gavo gerą sveikatą patvirtinančią pažymą, nors nuo krūtinės jam buvo pašalintas vėžinis odos darinys.

„Prezidentas J. Bidenas tebėra sveikas, energingas 80 metų vyras, galintis sėkmingai vykdyti pareigas, kurios apima JAV prezidento, valstybės vadovo ir ginkluotųjų pajėgų vado pareigas“, – po 2023 metų sveikatos patikros sakė jo gydytojas Kevinas O‘Connoras.

Plačiau apie tai pakomentavo Lietuvos ambasadorius Europos Sąjungoje (ES) Arnoldas Pranckevičius.

– Šiuo metu jai svarbiausia garantuoti Europos liaudies partijos paramą. Ši pagrindinė ES politinė šeima, kuri turi daugiausiai vietų Europos Parlamente (EP), šios savaitės gale renkasi į suvažiavimą Bukarešte, Rumunijoje, kur turėtų būti formaliai patvirtinta U. von der Leyen kandidatūra. Kitos partijos taip pat kels savo kandidatūras, ar tai būtų Europos socialdemokratai, liberalai, žalieji. Matysime idėjų ir lyderių kovą EP rinkimuose. Po EP rinkimų, birželio mėnesį, vadovai rinksis į Vadovų Tarybą (VT), kur spręs dėl Komisijos pirmininko pozicijos.

– Kitaip tariant, reikės pritarimo iš visų ES vadovų. Kaip tuomet bus su Viktoru Orbanu, su Vengrija?

– Čia yra įdomus momentas. Nereikia vienbalsiškumo renkant tiek EK  pirmininką, tiek VT pirmininką. Istorijoje turėjome atvejų, kai, pavyzdžiui, renkant Žaną Klodą Junkerį, prieš pasisakė du vadovai – buvęs Jungtinės Karalystės užsienio reikalų ministras Davidas Cameronas ir V. Orbanas. Jis jau turi patirties išreiškiant kitą nuomonę ir neslepia savo opozicijos U. von der Leyen. Tačiau tai tikrai neturėtų sustabdyti jos tapimo Komisijos pirmininke antrą kadenciją.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar reikės EP pritarimo? 2019 metais tai nebuvo pats lengviausias žingsnis U. von der Leyen?

– Tikrai taip. EP pritarimas – labai svarbus. Tai buvo prieš penkerius metus, liepos mėnesį. Šiemet nežinome, ar pavyks EP jau liepą balsuoti dėl pirmininko / pirmininkės. Galbūt tai įvyks tik rugsėjį, tačiau naujas žmogus turės įtikinti Parlamento daugumą, pristatyti savo programą ir gauti palaikymą. Praeitą kartą nebuvo lengva, nes U. von der Leyen gavo tik dešimt balsų daugiau negu buvo reikalinga. Šį kartą irgi nebus lengva, kadangi jau dabar matome, kad EP bus fragmentuotas, bus daug daugiau politinių jėgų išsidėstymo. Kalbėsime jau ne apie keturias, o penkias pagrindines politines jėgas.

– Sakote, bus idėjų kova. Kai U. von der Leyen tapo EK pirmininke, buvo daug kalbama apie klimato kaitą, bet dabar geopolitinis klimatas yra pasikeitęs. Turbūt žaliasis kursas nebus pats svarbiausias akcentas?

– Šiuose rinkimuose tikrai temos bus kitokios nei 2019 metais. Turbūt pagrindinė tema – saugumas, gynyba, karas, Rusijos karas Ukrainoje,  Artimuosiuose Rytuose, situacija Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) ir bendra geopolitinė padėtis. Ne ką mažiau svarbi bus migracijos tema. Ypač Vakarų Europos, pietinėse valstybėse. Tai – labai jautri tema. Migracijos srautų valdymas, sienų apsauga, solidarumo mechanizmas ir panašiai. Labai svarbi ekonomikos tema – konkurencingumas, bandymas išlikti globalioje konkurencijoje. Parama pramonei, parama vidaus rinkai. Žaliasis kursas įgaus kiek kitokį pobūdį, bus kalbama apie tai, kaip paversti žaliąjį kursą konkurencingą, netrukdantį augimui ir kaip atkreipti dėmesį į pačios pramonės interesus.

Šiuose rinkimuose tikrai temos bus kitokios nei 2019 metais. Turbūt pagrindinė tema – saugumas, gynyba, karas, Rusijos karas Ukrainoje,  Artimuosiuose Rytuose, situacija Jungtinėse Amerikos Valstijose ir bendra geopolitinė padėtis

– U. von der Leyen Komisijos pirmininkė buvo sunkiais laikais. Iš pradžių buvo pandemija, galiausiai karas Ukrainoje – pirmas karas Europoje per kelis dešimtmečius. Kaip U. von der Leyen susitvarkė? Kaip ji vertinama Briuselio koridoriuose?

– Žinoma, kiekvienas žmogus turi savo nuomonę. Kiekviena valstybė vertina skirtingai. Tačiau bendrai kalbant su kolegomis kiekvieną dieną, iš 26 valstybių narių didžioji dauguma ją vertina palankiai. Tai buvo krizių prezidentė, jai teko be galo sudėtingas laikotarpis. Prisiminkime, po trijų mėnesių nuo jos darbo pradžios prasidėjo COVID-19 pandemija. Iš esmės, ji iš karto turėjo valdyti krizę, kurios nebuvome matę, ir daryti dalykus, kurių ES nedarė prieš tai, kaip bendri vakcinų pirkimai ir panašiai. Aišku, kad Rusijos karas Ukrainoje testavo ir testuoja Europą, ir čia pirmininkė buvo be galo stipri. Ir palaikant Ukrainą, ir telkiant paramą jos kandidatės statusui, derybų pradžiai. Tiek telkiant finansinę pagalbą valstybei ir koordinuojant bendrą darbą dėl sankcijų. Komisijos vaidmuo čia labai svarbus, nes būtent Komisija pateikė pasiūlymus dėl sektorinių sankcijų. Visų dvylikos paketų kontekste būtent Komisijos ir pirmininko vaidmuo buvo svarbus. Jai rašyčiau tikrai aukštą pažymį. Mačiau, kad mūsų vadovai irgi sveikino jos sprendimą vėl kandidatuoti. Tai mato kaip labai gerą žinią Lietuvai. 

– Jeigu ji bus EK pirmininkė ir kartu kandidatė, tai jai bus lengviau, ar sunkiau? Ar ji turės balansuoti ant labai plonos linijos?

Tikrai nebus lengviau, nes ir politinė proeuropietiška dauguma bus daug labiau trapesnė. EP valstybėse narėse matome vis daugiau rinkimų, kurie yra sudėtingi, dažnai be aiškaus rezultato. Vis labiau kontrastuojamos vyriausybės ir politinės sistemos. Aišku, ir labai didžiulė nežinia dėl JAV. Viena iš U. von der Leyen stiprybių – stiprus transatlantinis ryšys. Ji turėjo be galo stiprų ryšį su Joe Bideno administracija, tai padėjo koordinuoti ES ir JAV veiksmus, ypač į Rusijos agresiją prieš Ukrainą. Žinoma, po šių metų lapkričio mėnesio rinkimų nežinome, kas bus Baltųjų rūmų šeimininkas. Jeigu ji bus perrinkta antrai kadencijai, bus didžiulis iššūkis, ne tik didinti ES globalų vaidmenį, stiprinti jos gynybą, bet ir išlaikyti efektyvias partnerystes pasaulyje, ypač su JAV.

„Turime gintis nuo susiskaldymo iš vidaus ir iš išorės. Esu tikra, kad turime jėgų tai padaryti, ir tai yra užduotis, kurią sau iškėliau“, – sakė ji Berlyne, patvirtindama savo kandidatūrą po susitikimo su savo centro dešiniąja partija Krikščionių demokratų sąjunga (CDU).

Europos Parlamento U. von der Leyen buvo išrinkta EK vadove 2019 metais.

Per šį laikotarpį įvyko „Brexitas“, koronaviruso pandemija ir prasidėjo Rusijos invazija į proeuropietišką kaimynę Ukrainą.

Hendrikas Wuestas (Hendrikas Viustas), vienas svarbiausių 65-erių U. von der Leyen CDU partijos Vokietijoje veikėjų, kiek anksčiau teigė, kad jos pateikta paraiška vėl kandidatuoti į EK pirmininko kėdę bus labai reikalinga konstanta šiuo neramiu laikotarpiu.

„Antroji kadencija būtų stabilumo ženklas, kuris dar labiau reikalingas šiuo metu, kai mūsų europinės vertybės puolamos iš visų pusių“, – sakė jis naujienų svetainei „Politico“.

Kovo 6–7 dienomis Bukarešte vyksiančiame susitikime platesnis bloko konservatorių aljansas – EP Europos liaudies partijos frakcija, kuriai vadovauja Manfredas Weberis (Manfredas Vėberis) – turi paskelbti ją pagrindine kandidate į šį postą.

U. von der Leyen, buvusios Vokietijos kanclerės Angelos Merkel globotinė, dirbusi ministre visuose keturiuose jos ministrų kabinetuose, yra pirmoji moteris, vadovaujanti EK.

Antrosios kadencijos metu U. von der Leyen komisija greičiausiai susidurtų su pasikeitusia politine aplinka.

Rinkėjų apklausos rodo, kad birželio 6–9 dienomis vyksiančiuose Europos Parlamento rinkimuose kraštutinių dešiniųjų, prieš imigrantus nusistačiusių partijų atstovai visoje Europoje gaus daugiau vietų, todėl įstatymų leidžiamasis organas pakryps į dešinę.

Tai gali sulėtinti ES Žaliojo kurso, kurį U. von der Leyen buvo paskelbusi savo pirmosios kadencijos kertiniu akmeniu, pereinamojo laikotarpio pažangą. Tai taip pat gali padidinti Europos įstatymų leidėjų, simpatizuojančių Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui), jei jis grįžtų į Baltuosius rūmus, būrį.

Tvirta parama Ukrainai

ES įstatymų leidėjas Danielis Caspary (Danielis Kasparis) iš CDU partijos pareiškė tikintis, kad jos prioritetai pasikeis ir bus daugiau nuolaidų Europos šalių ūkininkams, nors jos parama Ukrainai ir sankcijoms Rusijai greičiausiai išliks.

Savaitgalį vykusioje Miuncheno saugumo konferencijoje U. von der Leyen, pabrėždama, kad labai svarbu tvirtai palaikyti Kyjivą, sakė, jog tai „kur kas daugiau nei Rusijos ir Ukrainos klausimas“.

„Tai klausimas, ar demokratijos pasauliniu mastu nugalės, ar sugebėsime apginti ir apsaugoti savo vertybes. Ir atsakymas turi būti teigiamas“, – pabrėžė ji.

Atsižvelgiant į tai, kad kita jos kadencija gali sutapti su D. Trumpo, kuris sukėlė nerimą NATO sąjungininkėms, pagrasinęs apleisti Aljanso šalis, nevykdančias savo finansinių įsipareigojimų, sugrįžimu į Baltuosius rūmus, U. von der Leyen taip pat pabrėžė, kad svarbu kurti stiprią Europą.

Blokas turi padidinti savo gynybos išteklius – padidinti išlaidas gynybos pramonei ir užtikrinti, kad gamyba būtų vykdoma Europoje, kad milijardai mokesčių mokėtojų lėšų būtų skiriami įmonėms, kurios kuria darbo vietas žemyne.

U. von der Leyen taip pat pareiškė, kad ES svarstytų galimybę įsteigti naują gynybos komisaro pareigybę pramoniniams gynybos politikos aspektams prižiūrėti, jei ji užsitikrintų naują kadenciją.

„Ir iš kur jis ar ji bus, dar nėra aišku, bet, žinoma, manau, kad Vidurio ir Rytų Europos šalims labai svarbu turėti gerus portfelius, o šis portfelis yra geras“, – sakė ji.

Sausio 9 d. įsigaliojo pernai gruodžio 23 d. Seimo priimtas nutarimas dėl jos paskyrimo.

„Kultūros paveldas – nėra problema, tai dovana iš praeities ir tvarus išteklius ateičiai. Jeigu paveldo nesunaikiname ir išsaugome, jis visuomet alsuoja užfiksuotu laiku ir juntama vietos dvasia, verčių visuma, ko tiesiog negali turėti joks naujas, tviskantis objektas. Mūsų visų siekis, kad paveldo svarbą vienodai suvoktų visi šalies piliečiai.

Taip pat nepamirškime, kad paveldas yra nacionalinio saugumo dalis. Mūsų kultūros pavelde yra įrašyta mūsų istorija, liudijanti Lietuvos nepriklausomybę nuo seniausių laikų, mūsų pasiekimus tarptautinėje politikoje, mene ir moksle. Saugokime unikalų Lietuvos paveldą, įveiklinkime ir pasakokime nuostabias paveldo istorijas. Šią galimybę dirbti paveldui ir Lietuvos valstybei ypatingai vertinu,“ – Seime yra sakiusi V. Ščiglienė.

Tarp svarbiausių numatomų darbų ji nurodė ekspertinę pagalbą rengiant Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos, Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos, Statybos įstatymų pakeitimų projektus. V. Ščiglienė iš Seimo tribūnos žadėjo didesnį dėmesį skirti regionams ir savivaldybėms, kurioms Paveldo komisija rengia naują paveldosauginį indeksą. Daugiau pastangų, anot jos, bus skiriama užsienyje esančio lietuviško kultūros paveldo identifikavimui ir aktualizavimui.

Vilniuje gimusi menotyrininkė, humanitarinių mokslų daktarė, pedagogė, kultūros paveldo tyrinėtoja ir ekspertė Vaidutė Ščiglienė 1996 m. baigė dailėtyros bakalauro studijas Vilniaus dailės akademijos Meno istorijos ir teorijos katedroje. 1998 m. šioje akademijoje įgijo menotyros magistro laipsnį, o 2004 m. apgynė humanitarinių mokslų daktaro disertaciją „Bajorų kilmės Žemaitijos dailininkai XIX a. pabaigoje–XX a. pirmojoje pusėje“. Nuo 1998 m. V. Ščiglienė dirba pedagoginį darbą, dirbo Lietuvos kultūros tarybos eksperte. Nuo 2005 m. – Lietuvos dailės istorikų draugijos narė.

V. Ščiglienė tyrinėja kultūros paveldą, kultūrinį turizmą, kūrybinius miestus, XIX–XXI a. meninius procesus Lietuvoje. Jos mokslinių interesų sritys: menotyra, kultūros paveldas, kultūros paveldo politika, kultūros paveldo ir kultūrinio turizmo vadyba, kūrybiška vietokūra.

Paveldo komisijos pirmininką Kultūros komiteto teikimu iš Paveldo komisijos narių 4 metams skiria ir atleidžia Seimas.

Paveldo komisiją sudaro 12 narių: 2 narius skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas, 4 narius – Seimas Kultūros komiteto teikimu, 4 narius – Ministras Pirmininkas kultūros ministro teikimu, 2 narius renka ir atšaukia įstatymų nustatyta tvarka įregistruotos asociacijos, kurių veikla susijusi su kultūros paveldo paieška, saugojimu ir propagavimu.

Jadvyga Bieliavska (ELTA)

Bloko lyderiai anksčiau šį mėnesį susitarė pradėti oficialias stojimo derybas su Moldova ir kaimynine Ukraina.

M. Sandu sakė, kad tai atvertė „naują puslapį“ 2,6 mln. gyventojų turinčiai šaliai, kuri ribojasi su Ukraina ir ES nare Rumunija.

„Vis dar turime žengti svarbius žingsnius ir aš pažadu eiti toliau, jei 2024 m. patikėsite man naują kadenciją“, – feisbuke parašė ji.

Prezidentė taip pat paprašė parlamento „kitą rudenį inicijuoti referendumo (dėl ES narystės), kuriame piliečiai tartų lemiamą žodį, organizavimą“.

Vis dar turime žengti svarbius žingsnius ir aš pažadu eiti toliau.

51-erių buvusi Pasaulio Banko ekonomistė M. Sandu pirmauja apklausose prieš prezidento rinkimus, kurie turėtų būti surengti iki kitų metų pabaigos.

Anksčiau šį mėnesį atliktos apklausos duomenimis, M. Sandu palaiko maždaug 30 proc. žmonių ir ji pirmauja prieš Rusijai draugišką buvusį prezidentą Igorį Dodoną, kuris turi 24 proc. žmonių palaikymą.

2020 m. pabaigoje M. Sandu nurungė I. Dodoną ir tapo prezidente.

Dabartinė proeuropietiška Moldovos vyriausybė yra pasmerkusi Rusijos invaziją į Ukrainą ir apkaltinusi Maskvą, kad ši bandė ją nuversti.

Jos kandidatūrai yra pritaręs Seimo Kultūros komitetas.

Dėl V. Ščiglienės paskyrimo parlamentarai spręs slaptu balsavimu. Jeigu bus pritarta, tai numatantis nutarimas įsigalios kitų metų sausio 9 d.

Doc. dr. Vaidutė Ščiglienė yra menotyrininkė, humanitarinių mokslų daktarė, pedagogė, kultūros paveldo tyrinėtoja-ekspertė. 2020 m. birželio 9 d.  Seimo nutarimu ji buvo paskirta Paveldo komisijos pirmininke.

Paveldo komisijos pirmininką Kultūros komiteto teikimu iš Paveldo komisijos narių 4 metams skiria ir atleidžia Seimas.

Paveldo komisiją sudaro 12 narių: 2 narius skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas, 4 narius – Seimas Kultūros komiteto teikimu, 4 narius – Ministras Pirmininkas  kultūros ministro teikimu, 2 narius renka ir atšaukia įstatymų nustatyta tvarka įregistruotos asociacijos, kurių veikla susijusi su kultūros paveldo paieška, saugojimu ir propagavimu.

Paveldo komisijos nariu gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos asmuo, turintis aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir 5 metų darbo patirtį kultūros paveldo apsaugos srityje.

Į Klaipėdos universiteto (KU) rektoriaus postą pretendavo du kandidatai.

Po to, kai prof. habil. dr. Eimutis Juzeliūnas netikėtai atšaukė savo kandidatūrą, į šias pareigas liko vienintelis pretendentas – dabartinis įstaigos vadovas prof. dr. A. Razbadauskas.

Atviro universiteto tarybos posėdžio metu rektorius pristatė savo viziją, kurioje akcentavo siekį, kad KU išgarsėtų pripažintais tarptautiniais mokslo ir studijų pasiekimais bei Baltijos jūros regiono gerovei reikšmingomis inovacijomis.

Taip pat buvo pristatyta penkerių metų veiklos programa. A. Razbadauskas pažadėjo stiprinti konkurencinį KU pranašumą, pritraukti ir išlaikyti geriausius talentus, pritraukti geriausius darbuotojus, didinti darbuotojų motyvaciją, stiprinti įstaigos reputaciją ir visuomenės pasitikėjimą ja.

Paklaustas, kodėl kandidatuoja dar sykį į KU rektoriaus postą, A. Razbadauskas atsakė: „Esu miesto ir universiteto patriotas.“

Šiuo metu KU rektoriaus pareigas einančio A. Razbadausko kadencija baigiasi 2024 m. kovo 4 d.

Tarybos uždaras posėdis, kuriame bus renkamas KU rektorius, vyks gruodžio 11 d. 14 val.

Parlamentaras įregistravo Valstybės tarnybos įstatymo pataisą, kad kadencijai priimtas karjeros valstybės tarnautojas, kurio tarnybinė veikla visos kadencijos metu buvo įvertinta kaip atitinkanti ar viršijanti lūkesčius, į tas pačias pareigas antrai kadencijai gali būti priimamas be konkurso.

Parlamentaras pažymi, kad šiuo metu įstatymas leidžia antrai kadencijai be konkurso skirti gerai įvertintus įstaigos vadovus, tačiau analogiškos alternatyvos sprendžiant dėl kitų karjeros valstybės tarnautojų, kurie nėra vadovai, bet taip pat yra priimti kadencijos laikotarpiui, nenumatyta.

Pasak A. Bagdono, toks skirtingas reglamentavimas „negali būti objektyviai pagrindžiamas ir yra nenuoseklus bei dviprasmiškas“.

Seimo narys pažymi, kad dabar aukštesnes pareigas ir didesnę įtaką įstaigos veiklai turintis vadovas esant teigiamiems vertinimams gali būti skiriamas antrai kadencijai, tuo tarpu už siauresnę atsakomybių sritį atsakingas karjeros valstybės tarnautojas tokiu būdu antrajai kadencijai skiriamas būti negali.

A. Bagdonas laikosi pozicijos, kad tokia tvarka lemia dirbtinę biurokratizaciją ir neefektyvų valstybės resursų panaudojimą.

„Net jei karjeros valstybės tarnautojas yra vertinamas gerai ar labai gerai ir yra norima, kad jis ir toliau dirbtų savo pareigose, privaloma organizuoti konkursą, nors dalyvaudamas konkurse dėl naujos kadencijos šis karjeros valstybės tarnautojas bus vertinamas įstaigoje, o jį į pareigas priims įstaigos vadovas“, – Seimo narys argumentuoja aiškinamajame rašte.

Anot jo, surengus konkursą karjeros valstybės tarnautojas ir toliau gali dirbti užimamose pareigose, tačiau šis sprendimas turi būti priimtas tik po „ilgo ir viešiesiems resursams imlaus proceso“.

Įstatymas jau dabar numato, kad įstaigos vadovas, kurio tarnybinė veikla per visą kadenciją buvo įvertinta gerai ar labai gerai, į tos pačios įstaigos vadovo pareigas antrai kadencijai gali būti skiriamas be konkurso.