Kaip veiktų naujoji sistema ir ką ji reikštų skolininkams plačiau komentavo finansų viceministrė Rūta Bilkšytė. 

– Kiek šiuo metu yra skolininkų? Ar valstybei susikaupusios didelės skolos?

– Pirmiausia, viso projekto esmė, kad dabar skolų išieškojimas, prievolių valstybei, yra teikiamas trimis kanalais: mokesčių skolas išieško VMI, administracinių nusižengimo kodekso baudas – antstoliai, o visos kitos baudos yra paskirtos daugiau nei 40 institucijų. Jos labai įvairiai išieškomos. Pavyzdžiui, dalis atiduodama VMI, dalį atiduoda antstoliams, dalį patys išieško. Siekiama padaryti taip, kad visos prievolės valstybei būtų suadministruotos, paprasčiau suskaičiuotos ir būtų bendras „vienas langelis“.

– Sudėtinga suskaičiuoti, kiek ir kas yra skolingi, kai skirtingos institucijos skirtingai tas skolas administruoja. Ar tai tikrai padės suskaičiuoti bendrą skolą, kai visas skolų išieškojimas atsiranda per „vieną langelį“? 

– Galėčiau pasakyti gyventojų pajamų mokesčių (GPM) skolą, nes yra ir mokesčių mokėtojai, ir gyventojai, ir įmonės, ir įvairūs mokesčiai. Pavyzdžiui, kitą dieną po mokėjimo termino pasibaigimo būna apie 73 tūkst. gyventojų, kurie nesusimokėję už 54 mln. eurų. Galima sakyti, kad gegužės antrą dieną bus nesusimokėję apie 50 tūkst. gyventojų. Taip pat galima paskaičiuoti, kad pusė gyventojų jau bus susimokėję skolą per 30 dienų, o po kažkiek laiko dar mažiau. Ir tada tik pas dalį skolininkų eis antstoliai. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kaip elgsis VMI, ar informuos gyventoją, kad jis skolingas ir netrukus tuos pinigus nuskaičiuos nuo jo sąskaitos? Ar, jei VMI gauna prieigą prie bankinių sąskaitų ir mato, kad gyventojas turi pakankamai lėšų, tiesiog nurašo tą skolą ir tada informuoja žmogų? 

– Mokesčių nepriemokų institutas, esantis VMI, ko gero, gana efektyviai ir tvarkingai veikia. Be abejo, visi mokesčių mokėtojai turi teisę sudaryti mokestinės paskolos sutartį, išsidėstyti mokėjimą, o VMI informuoja, kad bus nurašoma nuo sąskaitos. Visa tai daroma daugiau ne dėl mokesčių, ne dėl pačių mokestinių prievolių, ne dėl mokesčių išieškojimo, o būtent dėl to, kad norime perkelti į visas kitas prievoles valstybei, kaip yra administracinių nusižengimų baudos arba kitos įvairios baudos, paskirtos kitų institucijų. 

– Kaip vyks skolos išskaičiavimas? Ar gyventojas liks su apskritu nuliu, ar bus kažkokios numatytos taisyklės, kad žmogui liktų pinigų ir pragyvenimui?  

– Didžiausią projekto naudą pajus gyventojai, nes kai VMI išieško, tada kaštai siekia du eurus, o minimalūs kaštai antstoliui – apie 20 eurų ir daugiau. Pavyzdžiui, jeigu skola – 50 eurų, tai kaštai antstoliui gali būti ir apie 100 eurų.  

Dėl išieškojimo, tikriausiai daugelis yra gavę kažkokią baudą. Pavyzdžiui, už greičio viršijimą. Su bauda būna ir pranešimas iš VMI, kad turite sumokėti per 30 dienų, o jeigu nesusimokate per tą laikotarpį, tada automatiškai skola pereina antstoliams ir prisideda tie papildomai kaštai. Dabar VMI galės pranešti, kad ne tik turite sumokėti per 30 dienų, bet jeigu nesusimokėsite, tada VMI galės iš karto nurašyti sumą be didelių papildomų kaštų. Be abejo, bus visi apribojimai, kad liktų sąskaitoje tiek, kiek reikia. 

– Kaip antstoliai reaguoja į šią situaciją? Bent jau iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad jiems gerokai sumažės darbo? 

– Sumažės nereikalingo darbo. Jie labiausiai ir skundėsi, kad turi tų tokių skolininkų, kurie neturi pinigų, neturi lėšų, neturi net banko sąskaitų. Tad administracinė našta jiems labai sumažės.

Bet iš kitos pusės, kadangi bus „vienas langelis“, tai skolininkams bus paprasčiau, nes nebebus taip, kad dalį skolų administruoja VMI, dalį antstoliai. Manau, kad šis projektas naudingas tiek gyventojams, tiek valstybei, tiek antstoliams. 

Šiek tiek mažėjo

Pagrindinius nacionalinius duomenis tvarkantis Registrų centras skaičiuoja, kad praėjusiais metais į Turto arešto aktų registrą iš viso buvo įrašyta 34 tūkst. naujų turto arešto faktų. Tai yra 3 proc. mažiau nei 2022-aisiais. Per praėjusius metus taip pat buvo išregistruota beveik 41 tūkst. turto arešto aktų (2022 m. – 44,4 tūkst.). Iš viso šiuo metu registre yra įregistruota apie 260 tūkst. galiojančių turto arešto aktų.

„Tradiciškai dėl skolų buvo areštuojamas nekilnojamasis turtas – praėjusiais metais buvo areštuota apie 60 tūkst. butų, pastatų, žemės sklypų ir kitų statinių. Pernai maždaug trečdaliu padaugėjo transporto priemonių arešto atvejų – iš viso buvo areštuota apie 12 tūkst. kelių transporto priemonių. Dažnai areštuojamo turto sąrašuose atsidūrė ir žemės ūkio technika, ginklai, piniginės lėšos, teisės į paveldimą turtą“, – pasakojo Registrų centro Turto arešto aktų registro skyriaus vadovė Agata Vdovenko.

Anot jos, praėję metai taip pat pasižymėjo ir įdomiais, išskirtiniais neidentifikuoto turto areštais. Pavyzdžiui, tarp įdomesnių areštuotų objektų pateko bažnyčia, konfeti, karietos, akmenys krantinėje, batų šaukštai ir net dalgis.

Karietų likimas

Dažniausiai duomenis į Turto arešto aktų registrą apie areštuotą turtą teikia antstoliai. Jų teigimu, fizinių ir juridinių asmenų turto areštą antstoliai taiko tada, kai būtina užtikrinti nesumokėtų skolų išieškojimą ar kitų asmens prievolių vykdymą. Tam tikri įrašai turto arešto aktuose gali kelti šypseną, tačiau ir keisčiausių daiktų areštavimo aplinkybės dažniausiai nebūna nei linksmos, nei juokingos.

Juk įprastai žmonės dalgių kambariuose nelaiko. Niekas negalėjo žinoti, kokios mintys sukasi konfliktiško skolininko galvoje.

Kaip prisiminė antstolė Santa Selezniovienė, pernai pavasarį areštuotas dalgis stovėjo ne kur kitur, o skolininko bute, iš kurio tą skolininką reikėjo iškeldinti.

„Juk įprastai žmonės dalgių kambariuose nelaiko. Niekas negalėjo žinoti, kokios mintys sukasi konfliktiško skolininko galvoje, kai aprašyti kambaryje buvusių daiktų užėjęs antstolės padėjėjas pamatė į sieną atremtą dalgį. Laimei, incidentų išvengta. Dalgis buvo įrašytas į turto arešto aktą ir vėliau parduotas elektroninėse varžytynėse kartu su kitais bute buvusiais daiktais“, – pasakojo S. Selezniovienė.

Antstolei Svetlanai Kastanauskienei teko areštuoti keletą prabangių vienos bendrovės karietų, kad tokiu būdu būtų užtikrinti dar vieno bendrovės kreditoriaus reikalavimai grąžinti skolą.

„Visas bendrovės nekilnojamasis turtas yra įkeistas kitiems kreditoriams, tad beliko areštuoti vertingesnį jai nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį turtą. Pasirinktos būtent karietos, nes jų vertė solidi. Šiuo atveju karietoms taikytas areštas nereiškia, kad bendrovės klientai nebegali jomis pasivažinėti – gali, nes šio turto naudojimo teisė areštu neapribota“, – sakė antstolė S. Kastanauskienė.

Pasak antstolės, skolų turintiems žmonėms naudinga pasitarti su antstoliais dėl turto arešto apimties.

„Ne visais atvejais būtinai taikomi visų rūšių apribojimai: disponavimo, naudojimo ir valdymo teisės. Jei nėra rizikos, kad turtas gali dingti, būti sugadintas ar kitaip gali sumažėti jo vertė, areštuotas turtas įprastai paliekamas skolingam asmeniui, t. y. turtas neperduodamas saugoti išieškotojui ar kitam asmeniui. Skolingam asmeniui gali būti leidžiama areštuotu turtu naudotis ir tokiu būdu gauti pajamų“, – aiškino S. Kastanauskienė.

Antstolės teigimu, kai vis dėlto nepavyksta išvengti varžytynių, galima bandyti surasti ir antstoliui pasiūlyti areštuoto turto pirkėją. Jeigu į antstolio depozitinę sąskaitą sumokama pinigų suma, kurios užtenka skolai ir jos išieškojimo išlaidoms visiškai padengti, varžytynės nebevykdomos. Su tokiu pirkėju galima susitarti dėl turto atpirkimo ar nuomos. Ypač palanki išeitis – parduoti turtą artimiems giminaičiams. Šiuo atveju turtas lieka šeimoje, pasikeičia tik jo teisinis statusas.

Registro nauda

Jau du dešimtmečius veikiančio Turto arešto aktų registro tikslas – sukurti galimybę registruoti valstybės institucijų ir pareigūnų priimamus turto arešto aktus. Turto areštas gali būti taikomas siekiant užtikrinti įrodymus, civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, taip pat baudų ar nesumokėtų įmokų išieškojimą, kreditorinių reikalavimų patenkinimą, kitų įsipareigojimų įvykdymą. Registrų centras pats nepriima sprendimų dėl turto arešto, taip pat nesaugo ar kitaip netvarko kitų institucijų sprendimais areštuoto turto.

Šiuo metu Turto arešto aktų registre yra įregistruoti apie 260 tūkst. galiojančių turto arešto aktų. Per visą registro veiklos laikotarpį jame buvo įregistruota daugiau kaip 1 mln. turto arešto aktų.

Dažniausi duomenų apie areštuotą turtą teikėjai yra antstoliai. Duomenis taip pat teikia prokuratūra, teismai, Valstybinė mokesčių inspekcija, Muitinės departamentas ir „Sodra“.

Kaip skelbia Antstolių rūmai, labiausiai išaugo valstybei grąžintų skolų dalis. Valstybės biudžetą papildė 53,5 mln. eurų suma, kuri 63 proc. didesnė už išieškotąją valstybės naudai praėjusiais metais.

Dar 226,8 mln. eurų antstoliai 2023 m. sugrąžino privatiems fiziniams ir juridiniams asmenims (18 proc. daugiau negu 2022 m.). Tarp šių skolų – laiku neišmokėti atlyginimai darbuotojams, išmokos vaikų išlaikymui, teismo priteistas žalos atlyginimas, skolos už ryšio ir komunalines paslaugas, skolos kredito, mokėjimo įstaigoms ir kt.

Antstolių informacinės sistemos duomenimis, iš viso per praėjusius metus antstoliai baigė vykdyti 253,8 tūkst. teismo ir kitų institucijų sprendimų. Iš jų didžioji dalis – 94 proc. – sprendimai dėl piniginių sumų išieškojimo.

Didesnei pusei kreditorių pavyko sugrąžinti visas reikalautas skolas: 57 proc. reikalavimų įvykdyta visa apimtimi. Likę 6 proc. įvykdytų sprendimų buvo nepiniginio pobūdžio, tarp kurių – reikalavimai taikyti laikinąsias apsaugos priemones, įpareigoti skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, konfiskuoti turtą, užtikrinti bendravimo su vaiku tvarką ir kt.

Naujų priverstinio vykdymo procesų 2023 m. pradėta 227 tūkst. Lyginant su priešpandeminių 2019 m. duomenimis, naujų vykdomųjų dokumentų skaičius 2023 m. buvo didesnis vos 3 proc., o lyginant su 2018 m. duomenimis – 6 proc. mažesnis.

Taip pat praėjusiais metais kreditoriai į antstolius kreipėsi dėl prievolių, kurių laiku neįvykdė 107 tūkst. skolininkų: 99,7 tūkst. fizinių ir 7,3 tūkst. juridinių asmenų. Tokių skolininkų skaičius buvo 2 proc. didesnis negu 2022 m., o palyginti su 2019 m. duomenimis – 6 proc. mažesnis.

Pastebima, kad taip pat sparčiai daugėja naujų reikalavimų išieškoti vaikams priteistą. Praėjusiais metais antstoliams pateikta 3,4 tūkst. šios kategorijos vykdomųjų dokumentų, arba 51 proc. daugiau, palyginti su 2022 m. duomenimis.

Bendra suma naujų skolų, dėl kurių kreditoriai 2023 m. kreipėsi į antstolius, sudarė 602,1 mln. eurų.

Iš viso 2023 m. Lietuvos antstolių kontorose buvo vykdoma 1,7 mln. įvairiais laikotarpiais pradėtų priverstinio sprendimų vykdymo procesų. Tarp jų – 878,5 tūkst. procesų, pradėtų pagal valstybės institucijų reikalavimus ir 818,8 tūkst. procesų, kuriuos inicijavo privatūs fiziniai ir juridiniai asmenys.

Seimas antradienį priėmė tokias Antstolių įstatymo pataisas: už balsavo 114, prieš nebuvo, o susilaikė septyni parlamentarai.

Konservatorius Vilius Semeška teigė, kad sudarant antstoliams galimybę tapti savivaldos politikais regionuose bus sutrikdytos jų paslaugos.

„Antstolių regionuose žmonės negali pasirinkti, jie tiesiog priskiriami ir įsivaizduokite, antstolis tampa politiku, o tol, kol jis politikuoja, tai jo kontorai vadovauja jo atstovas. Nemanyčiau, kad tai yra visiškai gerai“, – Seimo posėdyje teigė jis.

„Drįsčiau abejoti, ar tikrai turėtume pritarti, kad antstolis politikas, nors ir laikinai suspenduoja savo, kaip antstolio, veiklą, bet jo biurui vadovauja jo atstovas ir tam tikrą vis tiek įtaką turi regione, ar tai užtikrintų pasitikėjimą antstolių institutu“, – pridūrė jis.

Seimas taip pat uždraudė antstoliams bei jų padėjėjams būti įmonių, kurių veikla susijusi su skolų išieškojimu, turto saugojimu ir vertinimu, teisinėmis, tarpininkavimo paslaugomis, savininkais bei pakeitė antstolio kvalifikacinio egzamino tvarką – nustatė, kad jo rezultatai galios penkerius metus.

Jeigu per penkerius metus išlaikius egzaminą antstolis pradeda eiti pareigas, rezultatų galiojimo terminas pratęsiamas, kol jis eis šias pareigas. Kai kuriais atvejais antstoliai bus atleidžiami nuo egzamino.

Antstolių skaičius jų veiklos teritorijose bus nustatomas atsižvelgiant į gyventojų skaičių ir praėjusių trejų metų jų pajamų medianą. Teisingumo ministerija kasmet iki spalio 1 dienos įvertins poreikį keisti antstolių skaičių ir jų veiklos teritorijas.

Seimas nustatė, kad antstolis, norintis dalyvauti konkurse eiti pareigas kitoje teritorijoje, turi būti išdirbęs toje pačioje teritorijoje ne mažiau kaip penkerius metus.

„Reikia kriterijų ir sureglamentuoti kaip, kada ir į ką atsižvelgiant antstolis vertina, bet kol kas niekas negali pasakyti, kokie tie kriterijai galėtų būti“, – penktadienį LRT radijui teigė Vytautas Šilinskas. 

„Turėjome diskusiją ir ministerijoje, ir su kitomis institucijomis. Ypač Teisingumo ministerija prieštaravo bet kokiam individualiam vertinimui, nes tai ir papildomas darbas antstoliams, ir, visų antra, atsirastų ginčai dėl vertinimo – kodėl taip įvertinta, o ne kitaip“, – kalbėjo viceministras.  

Tuo metu Antstolių rūmų prezidiumo pirmininkas Irmantas Gaidelis mano, kad skolininkai nėra vienodi ir antstolis dėl jų skolos galėtų spręsti individualiai.

Skiriasi vieniša mama, dirbanti kažkur rajone, gaunanti minimalią algą ir turinti išlaikyti du mažamečius vaikus, ir jaunuolis, kuris laksto gatvėmis, pažeidinėja taisykles, gyvena pas tėvus ir gauna irgi minimalią algą.

 

 

„Skolininkai, kurie grąžina skolas, nėra vienodi. Skiriasi vieniša mama, dirbanti kažkur rajone, gaunanti minimalią algą ir turinti išlaikyti du mažamečius vaikus, ir jaunuolis, kuris laksto gatvėmis, pažeidinėja (kelių eismo – BNS) taisykles, gyvena pas tėvus ir gauna irgi minimalią algą. Mūsų supratimu, tai yra du kardinaliai kitokie asmenys ir išieškojimą mes turėtume iš jų vykdyti irgi skirtingai“, – LRT radijui kalbėjo I. Gaidelis.

Vyriausybė yra pasiūliusi pataisas, kurios skatintų skolininkus įsilieti į darbo rinką. Siūlomiems pakeitimams dar turės pritarti Seimas.

Siūloma mažinti išskaitas iš atlyginimo ir jas labiau diferencijuoti pagal pajamas: uždirbantiems iki 1 minimalaus atlyginimo (MMA) išskaita mažinama iki 10 proc. atlyginimo  (vietoj 20 proc. arba 30 proc. dabar), uždirbantiems tarp 1 ir 2 MMA – 30 proc., o virš 2 MMA – 50 procentų.

Nauji išskaitų dydžiai būtų taikomi ir jau dirbantiems bei skolas grąžinantiems asmenims. Pakeitimais skolininkui būtų suteikiama galimybė neprarasti mažos vertės paskutinio būsto.

Dabar galiojanti išskaitų išieškojimo tvarka ir toliau liktų nepakitusi socialiai jautriems kreditoriams – vaikų ir kitų asmenų išlaikymui, žalos, padarytos sveikatai ar gyvybei, atlyginimui.

Plačiau apie tai papasakojo VMI atstovė Džiuginta Balčiūnienė.

– Kokių mokesčių yra nesumokėję gyventojai?

– Gyventojai yra nesumokėję apie 73 mln. eurų mokestinės nepriemokos. Tą sudaro gyventojų pajamų mokestis, pridėtinės vertės mokestis, turto mokesčiai.

– Kokia yra vidutinė skola vienam gyventojui?

– Vienam gyventojui tenka 328 eurai mokestinės nepriemokos.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Šios skolos susidarė ne tik po šių metų mokesčių deklaravimo, bet ir iš anksčiau?

– Taip, tai yra šiai dienai sukaupta įvairių mokesčių gyventojų skola.

– Kiek inspekcija laukia tų mokesčių? Kada pasibaigia tas laikas, kai pradedate rašyti laiškus?

– Kiekvienas mokestis turi savo terminą. Pasibaigus mokėjimo terminui, Mokesčių inspekcija primena nesumokėjusiam skolos, siųsdama pranešimus. Pranešimus įkelia į „Mano VMI“ ir apie tai praneša gyventojų nurodytu elektroniniu pašto adresu. Jei gyventojas nėra „Mano VMI“ vartotojas, tada išsiunčiame pranešimus klasikiniu būdu. Po tokių pranešimų matome, kad per papildomai duotą terminą skolą sumoka apie 28 proc. gyventojų. Vis tik, nesumokėjus skolos, nepateikus prašymo dėl mokėjimo dalimis, Mokesčių inspekcija imasi priverstinio išieškojimo. Išieškojimas vykdomas iš piniginių lėšų esančių sąskaitose. Gyventojui vienoje sąskaitoje yra paliekama ir neišieškoma 354 eurų suma.

– Jei sąskaitoje tėra 354 eurai, laukiate, kol daugiau pinigų atsiras?

– Jei yra tik 354 eurai, tada ta suma nėra išieškoma. Tačiau, kaip ir minėjau, išieškojimas vykdomas per piniginių lėšų apribojimą informacinėje sistemoje. Pateikiami kredito įstaigoms išieškomos sumos apribojimo nurodymai. Atsiradus lėšų sąskaitose, sistema formuoja nurašymo nurodymus kredito įstaigoms. Tokie apribojimai yra laikomi tol, kol išieškoma visa suma.

– Sakėte, kad trečdalis susimoka skolas, gavę pranešimus. Ką daro kiti?

– Dalis gyventojų, įsivertinę, kad turi finansinių sunkumų ir negali skolos sumokėti iš karto, teikia prašymus dėl mokestinės nepriemokos mokėjimo dalimis. Šiuo metu turime 13 tūkst. tokių gyventojų. O tiems, kurie nesumoka, yra vykdomas išieškojimas. Nepavykus išieškoti iš sąskaitų, tenka gyventojų skolas paduoti antstoliams. Jiems tai sukelia papildomų išlaidų, nes reikia sumokėti už antstolių paslaugas.

Toliau pasakojo „Sodros“ atstovas Laimonas Rudys.

– Kas yra tie skolininkai?

– Jokios veiklos nevykdantys asmenys arba dirbantys savarankiškai asmenys. Jie moka ir sveikatos draudimo, ir socialinio draudimo įmokas.

– Kurie iš jų yra didesni skolininkai?

– Daugiau prasiskolinę yra niekur nedirbantys, jokios veiklos nevykdantys asmenys, kurie savarankiškai privalo mokėti sveikatos draudimo įmokas.

– Kada iš jų jau yra išieškoma skola? Ar prieš tai jiems pranešama?

– Kalbant apie tuos, kurie savarankiškai moka sveikatos draudimo įmokas, siunčiame elektronines žinutes per gyventojų paskyrą.

– Už kiek mėnesių asmuo turi nesumokėti, kad pradėtumėte vykdyti išieškojimą?

Su tais, kurie piktnaudžiauja ir nenori mokėti, dirbame išieškojimo būdu.

– Priklauso nuo sumos. Po trečio mėnesio pradedame išieškojimą.

– Kaip vyksta išieškojimas?

– Mūsų efektyviausia priemonė išieškoti skolą iš skolininko sąskaitos banke.

– O kas, jei žmogus neturi pakankamai pinigų sąskaitoje?

– Yra atvejų, kai sąskaitose nėra piniginių lėšų, tada mūsų reikalavimas laikomas sąskaitoje ir kai atsiranda lėšų, pinigų suma nurašoma.

– Kaip žmonės reaguoja gavę pranešimus apie skolas?

– Tie, kurie reaguoja į žinutes ir prašo atsidėti tą skolos sumokėjimą, tai „Sodra“ geranoriškai į tai žiūri. Su tais, kurie piktnaudžiauja ir nenori mokėti, dirbame išieškojimo būdu.

Prancūzijoje studijavęs Rokas teigė, kad valstybiniuose universitetuose mokslas – nemokamas visiems. 26 metų vaikinas pasirinko studijuoti pusiau privačiame universitete, kuriame suma už mokslą yra apskaičiuojama pagal tai, kiek uždirba studento tėvai.

„Jeigu tavo tėvai yra turtingi, tai gali mokėti dideles sumas: ir 12, ir 15 tūkst. Tuo tarpu lietuviams studentams nereikia Prancūzijoje mokėti už mokslą ir dar gauni pakankamai dideles stipendijas“, – pasakojo užsienyje studijavęs lietuvis Rokas.

Studijuoti užsienyje Rokas pasirinko todėl, kad užsienyje studentams yra suteikiamos geresnės garantijos mokesčių už mokslą atžvilgiu. Lietuvoje to nėra.

„Pabaigiant mokslus nėra garanto, kad gausi darbą ar gerai apmokamus darbus, tačiau baigę studentai turi skolą, kurią turi iškart grąžinti. Alternatyvūs modeliai, tos pačios Jungtinės Karalystės, kur daugelis pasiima paskolą, jeigu tu neuždirbi tam tikros sumos, tu neturi jos grąžinti“, – sakė Rokas.

Studentai, kurie neišgali susimokėti už studijas ar pragyvenimą, gali kreiptis į Valstybinį studijų fondą dėl paskolos. Tokia galimybe pasinaudoja kasmet apie 5 tūkst. Lietuvos studentų.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Vidutinė paskolos suma yra apie 2,5 tūkst. eurų. Dažniausiai ima paskolas dėl to, kad susimokėtų už studijų kainą“, – akcentavo Valstybinio studijų fondo atstovė Eglė Žygė.

Tokios paskolos grąžinimas prasideda metams po studijų baigimo. Praėjusiais metais Valstybinis studijų fondas teismui pateikė virš 700 ieškinių dėl paskolų negrąžinančių buvusių studentų. Jeigu teismams nepavyksta išieškoti skolos, absolventai atsiduria antstolių akiratyje.

Tie skaičiai, kurie yra perduoti antstoliams ar teismams, neramina.

„Su buvusiais studentais darbas vyksta kaip ir su eiliniais skolininkais. Siunčiamas raginimas, areštuojamos sąskaitos, areštuojamas turtas. Jeigu žmonės slapstosi, išieškotojo prašymu yra skelbiamos paieškos“, – tvirtino antstolė Sonata Vaicekauskienė.

Anot Lietuvos antstolių rūmų, šiuo metu skolingų Valstybiniam studijų fondui ir antstoliams perduotų buvusių studentų yra virš 1600.

„Tie skaičiai, kurie yra perduoti antstoliams ar teismams, neramina. Pabaigus studijas turėti „kardą virš galvos“ nėra geriausias būdas pradėti gyvenimą“, – akcentavo Studentų sąjungos prezidentas Paulius Vaitiekus.

„Skolos didėja, skola priteisiama su palūkanomis kreditoriui. Pavyzdžiui, nuo 2018 metų turėjau išieškojimą 10-čiai tūkst., šiai dienai palūkanos tam žmogui yra 4 tūkst. eurų“, – skelbė S. Vaicekauskienė.

Antstoliai sako, kad šioms skoloms senaties termino nėra. Jų nemokant, suma didėja iki gyvenimo galo.

„Iki antstolių procesas yra labai ilgas. Pirmiausiai, asmuo, kuris vėluoja grąžinti paskolą ilgiau nei 90 dienų, yra nukreipiamas į fondą per valstybės garantiją. Kuomet fondas padengia garantiją, tuomet prasideda išieškojimo procesas, asmeniui siunčiami įspėjimai“, – tvirtino E. Žygė.

Ministerija ruošia palengvinimus, kurie negali sumokėti paskolų už studijas.

„Yra galimybė mokėti už mokslą ne metams po studijų, o po dviejų. Galimybė atidėti iki penkių kartų, kiekvienas atidėjimas iki metų trukmės. O tie, kas turi pagrindimą, net gali kreiptis dėl paskolos anuliavimo“, – aiškino švietimo, mokslo ir sporto viceministras Gintautas Jakštas.

Studentai mano, kad tokie pokyčiai situacijos neišspręs.

„Galbūt reikėtų žiūrėti į kitus modelius užsienyje. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje, grąžinimo momentas sietinas su tam tikru atlyginimo pasiekimu, kada studentas jau gali sau leisti grąžinti tą įsipareigojimą, kurį prisiėmė studijų pradžioje“, – akcentavo P. Vaitiekus.

Paskolų modelių pakeitimai jau perduoti Vyriausybei. Kada pokyčiai galėtų įsigalioti, dar neaišku.

Nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigalioję Civilinio kodekso ir susijusių teisės aktų pakeitimai numato, kad kai nėra ginčo tarp šalių, tam tikrus teisinius klausimus galima išspręsti greičiau ir paprasčiau – kreipiantis į notarą ar antstolį.

Triguba nauda

„Ankstesnis reglamentavimas numatė, kad asmenys, net ir nesant ginčo, privalėjo kreiptis į teismą, o toks procesas ne visiems yra lengvai įveikiamas – jis užtrunka, dažnam prireikia ir teisinės pagalbos, atstovavimo. Nuo šiol, šalims susitarus, žmonėms yra suteikiama galimybė pasinaudoti paprastesniu ir aiškesniu procesu kreipiantis į notarą“, – teigė teisingumo viceministrė Jurga Greičienė.

Tikimasi, kad šie pakeitimai atneš trigubą naudą: asmenys sutaupys laiko ir lėšų, kurias iki šiol turėjo skirti atstovavimui teisme; apie 10 proc. sumažės teismų darbo krūvis ir tai suteiks jiems galimybę daugiau dėmesio skirti ir greičiau išnagrinėti sudėtingesnes bylas.

„Teismams nebūdingų funkcijų atsisakymas leis daugiau laiko skirti kitoms byloms, ypač – sudėtingoms. Taigi šie pakeitimai leis teismams geriau atliepti ir bylose dalyvaujančių žmonių interesus – jie sprendimų sulauks greičiau“, – sakė Teisėjų tarybos pirmininko pavaduotoja Egidija Tamošiūnienė ir kartu pažymėjo, kad nuo to žmonių interesai nenukentės, kilus ginčui jie visada galės prašyti teisminės gynybos.

Be greitesnio ir aiškesnio proceso, klausimų sprendimas pas notarą pranašesnis ir tuo, kad jo paslaugos yra geriau pasiekiamos.

Greitesnis procesas

Pavyzdžiui, perleidžiant šeimos turtą, buvo privaloma kreiptis į teismą ir gauti jo leidimą. Nuo Naujųjų metų šios privalomos procedūros nebeliko – norint perleisti šeimos turtą tereiks kreiptis tiesiogiai į notarą, kaip ir sudarant bet kokį kitą NT sandorį, ir notaras atliks veiksmus, kad užtikrintų nepilnamečių vaikų interesus, susijusius su būstu.

„Be greitesnio ir aiškesnio proceso, klausimų sprendimas pas notarą pranašesnis ir tuo, kad jo paslaugos yra geriau pasiekiamos – notarą rasime kiekviename savivaldybės ar rajono centre, o daugelyje savivaldybių paslaugas teikia net ne vienas notaras“, – teigė Notarų rūmų prezidentas, Klaipėdos notaras Marius Stračkaitis.

Sociologiniai tyrimai rodo, kad visuomenė itin pasitiki notarais, tad tikimasi, kad, ir vykdant naujas jiems perduotas funkcijas, bus užtikrinamas civilinių teisinių santykių teisėtumas ir stabilumas tvirtinant sandorius, užkirstas kelias ginčytinoms situacijoms ateityje.

Už notaro atliksimus notarinius veiksmus bus imamas notarinis atlyginimas. Pavyzdžiui, NT sandorio, jei perleidžiamas šeimos ar nepilnamečio vaiko turtas, tvirtinimas pas notarą gali papildomai kainuoti nuo 20 iki 250 eurų, priklausomai nuo turto vertės, kadangi notarams nustatoma galimybė tokiu atveju imti papildomą įkainį už pagal įstatymus papildomai pavestus atlikti patikrinimo veiksmus. Kalbant apie skyrybas, neturint dalijamo turto, tai kainuos nuo 39 iki 109 eurų, o dalijantis turtą – 0,17 proc. nuo jo vertės, bet ne mažiau kaip 73 eurų ir ne daugiau kaip 2 508 eurų. Kai skyrybų atveju dalijamas turtas, notaro imamas atlyginimas už padalijimo tvirtinimą nesiskirs nuo taikomo kitais atvejais, pavyzdžiui, dalijant paveldėtą turtą.

Ministerijos pagalba

Kai sprendžiami klausimai, susiję su vaikais, tarkime, tėvams sudarant sandorius, susijusius su nepilnamečio vaiko turtu, reikalingas ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos valdymo srities institucijų įsitraukimas.

„Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra pasirengusi prisidėti, kai, įgyvendinant naujas funkcijas, notarams reiks tinkamai įvertinti aplinkybes, susijusias su nepilnamečių vaikų interesais. Pavyzdžiui, notarams bus sudaryta galimybė naudotis Socialinės paramos šeimai informacine sistema“, – sakė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos viceministrė Vilma Augienė.

Tikimasi, kad naujai notarams perduotų funkcijų atlikimas vyks sklandžiai, nereikalaujant iš sandorio šalių atlikti perteklinių veiksmų ir susijusioms institucijoms sėkmingai bendradarbiaujant tarpusavyje. Kreipiantis į notarą dėl konkretaus sandorio tvirtinimo visus susijusius veiksmus turėtų atlikti patys notarai – žmonėms nereikės ieškoti papildomos informacijos ar dokumentų, nebent reikalinga informacija turima tik paties asmens.

Be šių aukščiau aptartų pakeitimų, dar viena teismų funkcija pereina antstoliams: nuo 2023 m. sausio 1 d. jie patvarkymais sprendžia praleisto termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti atnaujinimo klausimą. Šis patvarkymas gali būti skundžiamas teismui.

Naudinga žinoti

Pagal naująjį reglamentavimą, notarai sprendžia teisinius klausimus be teismo dalyvavimo šiais atvejais:

nutraukiant santuoką ir tvirtinant gyvenimą skyrium sutuoktinių bendru sutikimu, kai sutuoktiniai neturi nepilnamečių vaikų;

keičiant vedybų sutartį;

sudarant nekilnojamojo daikto, kuris yra šeimos turtas, sandorius;

tėvams sudarant sandorius, susijusius su nepilnamečio vaiko turtu;

pripažįstant tėvystę, kai tarp suinteresuotų šalių nėra ginčo.

Avalynės verslą turintis vilnietis Romualdas susidūrė su viena nemaloniausių gyvenimo situacijų – sulaukė netikėto skambučio.

„Teismo sprendimu jie netyčia įsilaužė į mano nuosavybę. Per klaidą. Duryse buvo paliktas raštelis“, – pasakojo vilnietis Romualdas Gnedevičius.

Raštelyje skelbiama, kad spyna pakeista antstolės nurodymu. Tiesa, Romualdas niekam įsiskolinęs nebuvo. Išlaužta spyna buvo pakeista nauja. Tad tos dienos rytą jis neturėjo galimybės užeiti į jam priklausančias patalpas. Teko laukti lauke.

Po kurio laiko pasirodė ir kreditoriaus atstovas nešinas naujos spynos raktais.

„Čia yra kelios UAB. Tai įprasta praktika. Atvykstame kartu su pareigūnais“, – aiškino „Senamiesčio naujakurių“ atstovas Aleksandras Murma.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Romualdas norėjo pats išsiaiškinti, kodėl be jokios priežasties antstoliai įsilaužė į jo patalpas.

„Jie gali dėl finansų įsilaužti į mano patalpas. Man už tai – ačiū ar atsiprašau?“ – piktai klausė Romualdas.

Po diskusijų Romualdas galiausiai pateko į savo patalpas. Vilnietis iki šiol neturėjo progos sužinoti, ar per savaitgalį iš jo dirbtuvių nedingo svarbūs daiktai. Pasak teisininkų, toks įsibrovimas į svetimą turtą net ir su antstolio pavedimu yra laikomas neteisėta veika. Tokiais atvejais nukentėję asmenys turi teisę prašyti atlyginti ne tik suniokotą turtą, bet ir moralinę žalą.

„Vienas padarinys – turtinė žala, kurią turėtų atlyginti: spyną, duris – kas yra fakto klausimas. Gali būti ir daugiau žalų, kurias reikia padengti“, – pažymėjo „Ellex Valiūnas“ advokatas Miroslavas Nosevičius.

Galiausiai patekus į patalpas Romualdui duoti ir penki raktai. Tiesa, jų mažiau, nei vyras turėjo iki šiol. Net ir su raktų atidavimu problemos nesibaigė. Išlaužtų durų spyna pakeista netinkamai. Kreditoriaus atstovas sakė, kad nieko padaryti negali. Patarė kreiptis tiesiogiai į antstolę.

Romualdas tai iš karto ir padarė.

„Aš jums galiu... Nežinau, galiu iškviesti savo raktininką. Tą, kuris atidarinėjo, kad jis pataisytų. Galiu jums duoti pinigėlių, kad patys pasitaisytumėte. Aš nežinau...“ – telefonu teigė antstolė.

Kada bus visiškai pataisytos durys, kol kas neaišku. Nors Romualdo vargai dėl neteisėtai išlaužtų durų nesibaigė, jam teko grįžti prie darbų.

Anot teisininkų, nukentėjęs asmuo turėtų pats įvertinti patirtą žalą ir, jei įsibrovėliai kompensavo per mažai, tuomet kreiptis į teisininkus.

Ministrų kabinetas trečiadienį pritarė tokioms Teisingumo ministerijos parengtoms įstatymo pataisoms. Galutinį sprendimą dėl jų priims Seimas.

Pataisomis būtų papildytas išimčių sąrašas dėl draudimo advokatams, antstoliams, notarams ir jų padėjėjams dirbti kitą darbą: būtų įrašytas leidimas  atlikti savanorišką nenuolatinę karo tarnybą.

Teikdama šį pasiūlymą Teisingumo ministerija remiasi Konstitucinio Teismo nutarimu, kad privalu sudaryti teisines prielaidas visiems piliečiams iš anksto pasirengti tam, kad, paskelbus mobilizaciją, jie galėtų tinkamai vykdyti savo konstitucinę pareigą ginti valstybę.

Savanoriška nenuolatinė karo tarnyba – pagal sutartį savanoriškai įsipareigojusio karo prievolininko atliekama nenuolatinė karo tarnyba.

Ji dažniausiai atliekama savaitgaliais, per kuriuos kariai savanoriai palaipsniui mokosi visų su krašto gynyba susijusių dalykų. Karys savanoris vidutiniškai tarnauja nuo 20 iki 50 parų per metus.