Per slaptą balsavimą už V. Norkūnaitės kandidatūrą buvo 94 parlamentarai, prieš – dešimt ir aštuoni susilaikė, už E. Gražį balsavo 98 Seimo nariai, prieš – aštuoni ir susilaikė šeši.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas E. Gražys turi daugiau nei 30 metų teisinio darbo patirtį, iš kurių 25 metus dirba teisėju, Kauno apygardos teisme nagrinėjo baudžiamąsias ir administracinių nusižengimų bylas.

Vilniaus apygardos teismo teisėja V. Norkūnaitė turi 24 metų teisinio darbo stažą, iš kurių 19 metų dirbo teisėja, Vilniaus apygardos teisme ji nagrinėja baudžiamąsias ir administracinių nusižengimų bylas, pranešė Seimo Ryšių su visuomene skyrius.

Pagal Konstituciją, Apeliacinio teismo teisėjus skiria prezidentas Seimo pritarimu.

Kandidatus pristačiusi prezidento Gitano Nausėdos patarėja Jūratė Šovienė pažymėjo, kad E. Gražys turi daugiau nei 30 metų teisinio darbo patirtį, iš kurių 25 metus dirba teisėju, Kauno apygardos teisme nagrinėjo baudžiamąsias ir administracinių nusižengimų bylas.

„Teisėją E. Gražį kolegos apibūdina kaip principingą, atsakingą, konstruktyvų, kruopštų, noriai besidalinantį savo žiniomis bei patirtimi. Teismo proceso metu E. Gražys yra dalykiškas, organizuotas ir operatyvus. Pretendentų į teisėjus atrankos komisiją pretendentą E. Gražį pripažino vienu tinkamiausių kandidatu į Lietuvos apeliacinio teismo teisėjus“, – sakė vyriausioji patarėja.

Kita prezidento teikiama pretendentė į Lietuvos apeliacinio teismo teisėjus – V. Norkūnaitė – turi 24 metų teisinio darbo stažą, iš kurių 19 metų dirbo teisėja, Vilniaus apygardos teisme ji nagrinėja baudžiamąsias ir administracinių nusižengimų bylas, pranešė Seimo Ryšių su visuomene skyrius.

„V. Norkūnaitė kolegų apibūdinama kaip atidi proceso dalyviams, rami ir taktiška, operatyvi, sąžininga bei darbšti teisėja. V. Norkūnaitės brandi teisinė sąmonė, profesinė patirtis, sukaupta prokurorės pareigose bei ilgametė patirtis teisėjos pareigose, asmeninės savybės bei erudicija leidžia jai pretenduoti užimti Lietuvos apeliacinio teismo teisėjos pareigas“, – sakė vyriausioji patarėja.

Pagal Konstituciją, Apeliacinio teismo teisėjus skiria prezidentas Seimo pritarimu.

Kandidatūras toliu svarstys Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, vyks Seimo frakcijų susitikimai su kandidatais. Numatoma projektų svarstymo Seimo posėdyje data – ketvirtadienį, gruodžio 17 dieną.

Ją Apeliacinis teismas pradėjo nagrinėti rugsėjo viduryje, iš viso jos nagrinėjimas užtruko dvylika posėdžių.

Iš teisėjų Ernesto Rimšelio, Egidijos Tamošiūnienės ir Ernestos Montvidienės sudaryta kolegija sprendimą žada skelbti 2021 metų kovo 15 dieną.

„Argumentuotam procesiniam sprendimui surašyti prireiks daugiau laiko nei įprastai ne tik dėl itin didelės bylos apimties (beveik 800 tomų), daugybės proceso dalyvių (67 nuteistieji, juos gynė 134 advokatai ir kt.), byloje nustatytinų faktinių aplinkybių apimties bei įvairovės, bet ir dėl byloje keliamų itin sudėtingų bei išsamios analizės reikalaujančių teisės taikymo klausimų. Ir prokurorai, ir advokatai reikalauja peržiūrėti iš esmės bei iš naujo įvertinti faktines bylos aplinkybes“, – teigiama teismo pranešime.

Iš viso byloje buvo gautas 61 apeliacinis skundas – pirmosios instancijos teismo sprendimą apskundė prokurorai, nukentėjusieji ir 59 nuteistiesiems atstovaujantys advokatai.

Nuteistiesiems atstovaujantys advokatai siekia ginamųjų išteisinimo, tuo metu prokurorai prašo griežtesnių bausmių ir nusikalstamų veikų perkvalifikavimo bei turtinės žalos atlyginimo – per 11 mln. eurų.

Per Sausio įvykius žuvusio Apolinaro Juozo Povilaičio žmona Ona ir sūnus Robertas byloje yra pateikę du neturtinės žalos civilinius ieškinius – bendrai už 270 tūkst. eurų.

Dėl sveikatos specialistų rekomendacijų, susijusių su koronaviruso infekcijos plitimo prevencija, byla nagrinėjama 400 žmonių talpinančioje Mykolo Romerio universiteto didžiojoje auditorijoje. Epidemiologinei situacijai Lietuvoje prastėjant, proceso dalyviams buvo skirtos iš viso trys atskiros salės, o paskutiniai du posėdžiai iš dalies buvo organizuoti nuotoliniu būdu.

Vilniaus apygardos teisėjų kolegija pernai kovo pabaigoje dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų paskelbė nuosprendžius iš viso 67-iems Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečiams, jiems skirtos bausmės nuo ketverių iki 14 metų.

Didžioji dalis kitų Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečių nuteisti už akių, nes Rusija ir Baltarusija atsisako juos išduoti.

Tarp nuteistųjų – 94 metų buvęs sovietų gynybos ministras D. Jazovas, jam už akių teismas skyrė 10 metų laisvės atėmimo bausmę. Jis mirė šių metų vasarį.

14 metų laisvės atėmimo bausme nuteistas ir buvęs sovietų armijos Vilniaus garnizono vadas Vladimiras Uschopčikas, buvusiam KGB grupės „Alfa“ vadovui M. Golovatovui skirta 12 metų nelaisvės.

Vienam iš dviejų teismo procese dalyvavusių kaltinamųjų – Rusijos piliečiui Jurijui Meliui – teismas skyrė septynerių metų laisvės atėmimo bausmę. 2014 metais Lietuvoje sulaikytas vyras prisipažino 1991 metų sausį buvęs viename iš Vilniaus televizijos bokštą šturmuojančių tankų. Jo teigimu, pagal pulko vado įsakymą iš tanko buvo iššauti trys tušti šūviai.

1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.

Sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.

Pasak teismo, toks sprendimas priimtas siekiant pašalinti bet kokias abejones dėl bylą nagrinėsiančio teismo nepriklausomumo ir nešališkumo bei užtikrinti svarbius teisingumo interesus.

Generalinė prokuratūra pirmadienį pranešė, kad ikiteisminis tyrimas V. Bavėjano byloje baigtas.

Buvęs Apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas kaltinamas 2015–2016 metais susitikinėjęs ir kitaip bendravęs su savo vaikystės draugu, savivaldybės įmonėje „Kauno vandenys“ dirbusiu Valiumi Venslovu, jis tuo metu buvo teisiamas Kauno apygardos teisme dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir kitų nusikaltimų.

Specialiųjų tyrimų tarnybos vykdyto ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad V. Venslovas ir V. Bavėjanas galėjo ne kartą tartis, planuoti ir derinti, kaip galėtų pasiūlyti, pažadėti, susitarti duoti ir vėliau duoti 10 tūkst. eurų kyšį Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjui, kad šis neteisėtai paveiktų V. Venslovo bylą nagrinėjusį teisėją Algerdą Urbšį dėl švelnesnės bausmės skyrimo.

Nors šio tikslo bendrininkams pasiekti ir nepavyko, nes Kauno teismas V. Venslovą nuteisė lygtine trejų metų laisvės atėmimo bausme ir skyrė beveik 38 tūkst. eurų baudą, ši byla buvo perduota nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui. STT teigimu, abu kaltinamieji tuomet siekė, kad byla būtų skirta nagrinėti tokiam teisėjui, kurį V. Bavėjanas galėjo tikėtis paveikti.

V. Venslovui šioje byloje taip pat pateikti kaltinimai dėl prekybos poveikiu ir piktnaudžiavimo.

Tai yra dešimtoji iš didelės apimties ikiteisminio tyrimo, susijusio su aukšto rango teisėjų, advokatų ir kitų asmenų galimai padarytomis korupcinio pobūdžio nusikalstamomis veikomis atskirta byla, ir pirmoji, kurioje kaltinimai pateikti vienam iš buvusių teisėjų.

Teisėjų korupcijos byloje įtarimai pateikti daugiau nei 50 asmenų, tarp jų – aštuoniems teisėjams ir penkiems advokatams. Tiriama daugiau nei 110 nusikaltimų.

V. Bavėjanas iš pareigų buvo atleistas pernai rudenį, po to, kai teisėsauga pareiškė jam įtarimus korupcija. Sprendimą dėl atleidimo V. Bavėjanas yra apskundęs, šį ieškinį nagrinėja Vilniaus apygardos teismas.

Apeliacinius skundus joje yra pateikusi tiek dalijimosi automobiliais paslaugas teikianti bendrovė, tiek nuteistasis, tiek nukentėjusieji ir jų advokatai.

Bendrovė „Prime Leasing“, teikianti dalijimosi automobiliais paslaugą „City Bee“, skundžia nuosprendžio dalį, kuria neturtinė žala nukentėjusiesiems priteista solidariai iš bendrovės ir nuteisto vairuotojo. Bendrovė prašo civilinį ieškinį jos atžvilgiu atmesti.

Pusseptintų metų kalėti dėl mirtinos avarijos nuteisto Raimuno Savukyno advokatas prašo vyro prisipažinimą padarius nusikalstmą veiką bei jo nuoširdų gailėjimąsi dėl savo poelgio pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir skirti jam mažesnę bausmę bei jos vykdymą atidėti, sutrumpinti trejų metų draudimo vairuoti terminą, sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį.

Žuvusios merginos tėvams teismas priteisė po kiek daugiau 58 tūkst. eurų neturtinės žalos. Dar kiek daugiau nei 4 tūkst. eurų priteista buvusiam žuvusios vaikinui.

Daugiau kaip 800 tūkst. eurų neturtinę žalą atlyginti prašę merginos artimieji apeliacinės instancijos teismo prašo jų ieškinį tenkinti visiškai.

Be to, vieno iš jų advokatas prašo sugriežtinti R. Savukynui paskirtą bausmę.

R. Savukynas nuteistas už tai, kad būdamas neblaivus (1,51 promilės) 2018 metų balandžio 22-osios paryčiais vairuodamas nuomotą automobilį sukėlęs avariją, per kurią žuvo iš studijų draugės vestuvių taksi važiavusi 26 metų mergina, sužalotas jos vaikinas, nesunkiai sužeistas vairuotojas.

Bylos duomenimis, įvykio metu jis važiavo daugiau kaip 130 km/val greičiu.

Praėjusį ketvirtadienį M. Bajoro kandidatūrai pritarė ir Seimas, už tai per slaptą balsavimą balsavo 62 parlamentarai, vienas buvo prieš, keturi susilaikė.

Skirti M. Bajorą į šias pareigas prezidentui patarė ir Teisėjų taryba.

M. Bajoras Lietuvos apeliaciniame teisme dirba nuo 2018 metų birželio. Prieš tai jis ėjo Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjo pareigas, taip pat yra dirbęs Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėju, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo padėjėju, juristu Vaikų ir jaunimo centre, „Lietuvos energijoje“.

Apeliacinio teismo teisėjus ir pirmininką skiria prezidentas Seimo pritarimu.

Už tai per slaptą balsavimą balsavo 62 parlamentarai, vienas buvo prieš, keturi susilaikė.

M. Bajoras Lietuvos apeliaciniame teisme dirba nuo 2018 metų birželio. Prieš tai jis ėjo Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjo pareigas, taip pat yra dirbęs Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėju, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo padėjėju, juristu Vaikų ir jaunimo centre, „Lietuvos energijoje“.

Apeliacinio teismo teisėjus ir pirmininką skiria prezidentas Seimo pritarimu.

„Įvertinusi visus byloje pateiktus prašymus teisėjų kolegija neįžvelgė pagrindo atnaujinti įrodymų tyrimą apeliacinėje instancijoje, o visus klausimus spręs pagal byloje jau išsakytas pozicijas ir surinktus duomenis“, – trečiadienį paskelbė kolegijai pirmininkaujantis teisėjas Ernestas Rimšelis.

Jis pažymėjo, kad prašymai kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) nereikalauja papildomo ir savarankiško įrodymų tyrimo ir pabrėžė, kad į KT teisėjai galės kreiptis bet kuriuo proceso metu, net ir jau išėjus priimti sprendimo.

E. Rimšelis taip pat pranešė, kad vasario mėnesį mirusio buvusio sovietų gynybos ministro Dmitrijaus Jazovo paieška nutraukiama, tačiau baudžiamasis procesas jo atžvilgiu bus tęsiamas.

„Teismas konstatuoja, kad baudžiamasis procesas D. Jazovo atžvilgiu, nepaisant nustatyto jo mirties fakto, turi būti tęsiamas ir negali būti vertinamas, kaip asmens nuteisimo procesas“, – sakė teisėjas.

Jo teigimu, baudžiamasis procesas reikalingas siekiant ištirti kitų byloje kaltinamų asmenų veikas, o bet koks sprendimas dabar apribotų teismo galimybę apsispręsti vėlesnėje proceso stadijoje.

Antradienį vykusiame pirmajame proceso posėdyje taip pat sulaukta prašymų į bylos medžiagą įtraukti pirmojo Lietuvos vidaus reikalų ministro Marijono Misiukonio knygos „Lemtingi metai“ ištraukas, apklausti jį ir signatarą Zigmą Vaišvilą.

Žiūrėjimas vien dėl žiūrėjimo teismo salėje, o ne ruošiantis bylai, yra beprasmis ir vilkinantis procesą.

Teisėjų vertinimu, iš naujo apklausti juos pagrindo nėra, tačiau knygos ištraukos į bylą įtrauktos.

Taip pat teismas nesutiko iš naujo apklausti karybos eksperto, buvusio Lietuvos kariuomenės vado Jono Andriškevičiaus, nors nuteistųjų gynėjai teigė pirmosios instancijos procese negalėję jam užduoti norimų klausimų.

„Pirmosios instancijos teismas apklausė ekspertą pagal visus iš anksto raštu užduotus klausimus, o nušalino tik kelis nereikšmingus klausimus“, – pabrėžė E. Rimšelis.

Netenkintini ir „abstraktūs ir nekonkretūs“ prašymai procese iš naujo perklausyti ir peržiūrėti vaizdo bei garso įrašus.

„Žiūrėjimas vien dėl žiūrėjimo teismo salėje, o ne ruošiantis bylai, yra beprasmis ir vilkinantis procesą“, – nusprendė teisėjai.

Apeliacine tvarka bylą nagrinėjantys teisėjai taip pat atsisakė bandyti liudyti kviesti tuometinį Sovietų Sąjungos vadovą Michailą Gorbačiovą. Anot jų, tai bandyta daryti ankstesniame procese ir nėra jokio pagrindo manyti, kad šįkart yra reali galimybė, jog M. Gorbačiovas sutiks duoti parodymus.

„Tokio prašymo tenkinimas vien dėl teorinių ir hipotetinių galimybių aiškiai vilkintų procesą“, – pasisakė teisėjas.

Posėdyje svarstytas ir ketverių metų laisvės atėmimo bausmės sulaukusio buvusio sovietų karininko Genadijaus Ivanovo gynėjų prašymas atleisti jį nuo atsakomybės dėl ligos.

Teisėjų nuomone, jau pirmosios instancijos teismo metu ekspertai nusprendė, kad Lietuvoje šiuo metu esantis ir laisvėje nuosprendžio laukiantis G. Ivanovas neserga pakankamai sunkiai, kad galėtų dėl to išvengti bausmės. Pažymėta, kad pats buvęs karininkas yra sakęs sergantis jau daugiau kaip dešimtmetį.

„Pats ligų faktas yra neneigiamas, bet jos nesiekia tokio lygio, kuris pagal Baudžiamojo kodekso nuostatas sudarytų pagrindą spręsti klausimą dėl atleidimo nuo bausmės atlikimo“, – pabrėžė E. Rimšelis.

Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje iš viso gautas 61 apeliacinis skundas, pirmosios instancijos teismo sprendimą ginčija nuteistieji ir jų gynėjai, prokurorai, nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai. Dėl sveikatos specialistų rekomendacijų, susijusių su koronaviruso infekcijos plitimo prevencija, byla yra nagrinėjama keturis šimtus žmonių talpinančioje Mykolo Romerio universiteto didžiojoje auditorijoje.

59-iems nuteistiesiems atstovaujantys advokatai siekia jų išteisinimo, tuo metu prokurorai prašo griežtesnių bausmių ir nusikalstamų veikų perkvalifikavimo bei turtinės žalos atlyginimo.

Sausio įvykiuose žuvusio Apolinaro Juozo Povilaičio žmona Ona ir sūnus Robertas byloje yra pateikę du neturtinės žalos civilinius ieškinius, kartu siekiančius 270 tūkst. eurų.

Vilniaus apygardos teisėjų kolegija pernai kovo pabaigoje dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų paskelbė nuosprendžius iš viso 67-iems Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečiams, jiems skirtos bausmės nuo ketverių iki 14 metų.

Didžioji dalis kitų Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečių nuteisti už akių, nes Rusija ir Baltarusija atsisako juos išduoti.

Tarp nuteistųjų – 94 metų buvęs sovietų gynybos ministras D. Jazovas, jam už akių teismas skyrė 10 metų laisvės atėmimo bausmę. Jis mirė šių metų vasarį.

14 metų laisvės atėmimo bausme nuteistas ir buvęs sovietų armijos Vilniaus garnizono vadas Vladimiras Uschopčikas, buvusiam KGB grupės „Alfa“ vadovui Michailui Golovatovui skirta 12 metų nelaisvės.

Vienam iš dviejų teismo procese dalyvavusių kaltinamųjų – Rusijui piliečiui Jurijui Meliui – teismas skyrė septynerių metų laisvės atėmimo bausmę. 2014 metais Lietuvoje sulaikytas vyras prisipažino 1991 metų sausį buvęs viename iš Vilniaus televizijos bokštą šturmuojančių tankų. Jo teigimu, pagal pulko vado įsakymą iš tanko buvo iššauti trys tušti šūviai.

1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.

Sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.