-
I. Strazdauskaitės žudikai neišmeldė teismo malonės: du pusbroliai kalės iki gyvos galvos 30
„Įvertinęs visas bylai reikšmingas aplinkybes, Lietuvos apeliacinis teismas sugriežtino bausmes visiems šioje byloje nuteistiems asmenims ir padidino žalą nukentėjusiesiems“, – BNS informavo teismo atstovė Vilma Budėnienė
Balandžio 3 dieną priimtu Kauno apygardos teismo nuosprendžiu trys pusbroliai Bieliauskai buvo pripažinti kaltais dėl 2017-aisiais įvykdyto plungiškės I. Strazdauskaitės nužudymo, dviejų plėšimų, turto sunaikinimo bei neteisėto laisvės atėmimo. Teismas tuomet Leonui Bieliauskui skyrė laisvės atėmimą iki gyvos galvos, Karoliui Bieliauskui – 17, o Mantui Bieliauskui – 16 metų laisvės atėmimo bausmes.
Apeliacinis teismas paliko L. Bieliauskui skirtą bausmę, K. Bieliauskui taip pat skyrė laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos, o M. Bieliauskui – 19 metų laisvės atėmimo bausmę.
Teisėjų kolegija nustatė, kad K. Bieliauskas buvo organizuotos grupės įkūrėjas ir lyderis, inicijavo ir aktyviai dalyvavo darant nusikaltimus. Tai įvertinta kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė, atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė.
„Teisėjų kolegija vertinusi (...) padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, nusikalstamomis veikomis sukeltus itin skaudžius ir negrįžtamus padarinius, jo elgesį po nusikaltimų padarymo – jis tęsė įprastą gyvenimą, slėpė ir naikino įkalčius, jo siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės, jo cinišką ir niekinamą požiūrį į visuomenei priimtas gyvenimo normas, žmogiškąsias vertybes, žmogaus gyvybę, nusprendė, kad už padarytus nusikaltimus K. Bieliauskui turi būti skiriama griežčiausia – laisvės atėmimo iki gyvos galvos – bausmė“, – rašoma teismo pranešime.
Vertindami M. Bieliausko atsakomybę teisėjai atsižvelgė į tai, kad jis buvo vedęs, turi mažametį vaiką, iki nusikaltimo dirbo ir anksčiau nebuvo teistas.
Beveik maksimali galima terminuota laisvės atėmimo bausmė skirta ir atsižvelgus į jo vaidmenį nusikaltime.
„Skirdama šią bausmę teisėjų kolegija įvertino, kad M. Bieliauskas neturėjo reikšmingos įtakos, jis ne tik nepriiminėjo sprendimų, bet ir jo nuomonės kiti nuteistieji neklausdavo. Nors ši aplinkybė ir neturi įtakos nusikalstamoms veikoms kvalifikuoti, tačiau sprendžiant bausmės individualizavimo klausimą, į tai atsižvelgtina“, – sakė V. Budėnienė.
Teismas taip pat sugriežtino bausmes ir dėl dalyvavimo plėšime, neteisėto šaunamojo ginklo turėjimo ir jo panaudojimo nuteistiems marijampoliečiui Algimantui Stankevičiui ir kėdainiškiui Tomui Zagurskui. Jiems skirtos, atitinkamai, ketverių metų ir dvejų mėnesių bei ketverių metų laisvės atėmimo bausmės.
Pirmosios instancijos teismas A. Stankevičių buvo nuteisęs dvejų metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausme, T. Zagurską – dvejų metų laisvės atėmimo bausme.
Apeliacinis teismas padidino I. Strazdauskaitės tėvams priteistą neturtinę žalą iki 40 tūkst. eurų, jos seseriai – iki 20 tūkst. eurų, o buvusiam sužadėtiniui paliko anksčiau priteistą 15 tūkst. eurų žalą.
Kauno apygardos teismas kiekvienam iš nužudytos merginos tėvų buvo priteisęs po 30 tūkst. eurų, o nužudytosios seseriai ir sužadėtiniui – po 15 tūkst. eurų neturtinei žalai atlyginti.
Apeliaciniu skundu nukentėjusieji reikalavo bendros 400 tūkst. eurų sumos neturtinei žalai atlyginti ir siekė įkalinimo iki gyvos galvos visiems trims pusbroliams Bieliauskams.
I. Strazdauskaitė 2017 metų kovą išvyko į Vilnių iš tėvų namų Plungėje ir netikėtai dingo. Po kelių intensyvios paieškos dienų jos kūnas rastas Kėdainių rajone.
Teisėsaugos duomenimis, mergina mirtinai sumušta kastuvu.
Įtariama, kad nusikaltimo motyvu tapo prabangus merginos automobilis. Į organizuotą grupę susibūrę kaltinamieji, bylos duomenimis, inscenizavo eismo įvykį, o I. Strazdauskaitei išlipus iš automobilio, ją pagrobė.
Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas įsiteisėja nedelsiant, tačiau gali būti skundžiamas kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
-
Sausio 13-osios byloje sakomos baigiamosios kalbos
Baigiamąsias kalbas pradėta sakyti po to, kai teisėjų kolegijai pirmininkaujantis Ernestas Rimšelis paskelbė sprendimą netenkinti prašymų atnaujinti įrodymų tyrimą bei iš naujo apklausti dalį liudytojų.
Trečiadienį pirmieji apie apeliacinius skundus pasisakė valstybinį kaltinimą byloje palaikantys prokurorai ir nukentėjusieji, po jų eilės tvarka paskutinį žodį taria kiekvienas iš 59 byloje skundus padavusių nuteistiesiems atstovaujančių advokatų. Iš viso byloje sulaukta 61 apeliacinio skundo.
Nuteistiesiems atstovaujantys advokatai siekia jų išteisinimo, tuo metu prokurorai prašo griežtesnių bausmių ir nusikalstamų veikų perkvalifikavimo bei turtinės žalos atlyginimo – per 11 mln. eurų.
Sausio įvykiuose žuvusio Apolinaro Juozo Povilaičio žmona Ona ir sūnus Robertas byloje yra pateikę du neturtinės žalos civilinius ieškinius, kartu siekiančius 270 tūkst. eurų.
Dėl sveikatos specialistų rekomendacijų, susijusių su koronaviruso infekcijos plitimo prevencija, byla yra nagrinėjama keturis šimtus žmonių talpinančioje Mykolo Romerio universiteto didžiojoje auditorijoje.
Vilniaus apygardos teisėjų kolegija pernai kovo pabaigoje dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų paskelbė nuosprendžius iš viso 67-iems Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečiams, jiems skirtos bausmės nuo ketverių iki 14 metų.
Didžioji dalis kitų Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečių nuteisti už akių, nes Rusija ir Baltarusija atsisako juos išduoti.
Tarp nuteistųjų – 94 metų buvęs sovietų gynybos ministras D. Jazovas, jam už akių teismas skyrė 10 metų laisvės atėmimo bausmę. Jis mirė šių metų vasarį.
14 metų laisvės atėmimo bausme nuteistas ir buvęs sovietų armijos Vilniaus garnizono vadas Vladimiras Uschopčikas, buvusiam KGB grupės „Alfa“ vadovui Michailui Golovatovui skirta 12 metų nelaisvės.
Vienam iš dviejų teismo procese dalyvavusių kaltinamųjų – Rusijui piliečiui Jurijui Meliui – teismas skyrė septynerių metų laisvės atėmimo bausmę. 2014 metais Lietuvoje sulaikytas vyras prisipažino 1991 metų sausį buvęs viename iš Vilniaus televizijos bokštą šturmuojančių tankų. Jo teigimu, pagal pulko vado įsakymą iš tanko buvo iššauti trys tušti šūviai.
1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.
Sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.