Skundą Apeliaciniam teismui pateikęs R. Šešelis Klaipėdos apygardos teismo pernai balandį buvo nuteistas septynerių metų laisvės atėmimo bausme už tai, kad rinko duomenis apie NATO karo laivus, bendrovę „Klaipėdos nafta“ ir kitus objektus.

Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teismui, jis kaltės nepripažino ir prašė būti išteisintas.

Teismas konstatavo, kad abejoti žemesnės instancijos teismo sprendimu nėra pagrindo, kadangi surinkta pakankamai įrodymų, jog klaipėdietis šnipinėjo.

Aš neabejoju, kad sprendimą skųsime. Negali būti šitaip.

 

 

„Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nėra teisinio pagrindo skundžiamame nuosprendyje išdėstytų aplinkybių vertinti kitaip ir tokiu būdu sušvelninti R. Šešeliui skirtos bausmės“, – nurodė teismas.

Kaip skelbė Generalinė prokuratūra, 1974 metais Rusijoje gimęs ir Brianske gyvenęs vyras buvo užverbuotas Rusijos žvalgybos organizacijos ir vykdė užduotis, susijusias su informacijos rinkimu bei jos perdavimu šios užsienio valstybės žvalgybos organizacijai.

Bylos duomenimis, Lietuvos pilietis nuo 2015 metų iki jo sulaikymo 2017 metų gruodį rinko ir Rusijos žvalgybai perdavinėjo informaciją apie Lietuvos kariuomenės karines jūrų pajėgas, NATO karo laivus bei jais gabenamą karinę techniką, Klaipėdos mieste ir Klaipėdos jūrų uoste esančius objektus, įskaitant ir tuos, kurie turi strateginę reikšmę valstybės nacionaliniam saugumui. Teismas informavo, kad nuteistasis veikė prisidengdamas Aleksejaus Pyžikovo tapatybe.

Nurodoma, kad R. Šešelis kontaktavo su Rusijos žvalgybos atstovu Aleksejumi Pyžikovu, šio asmens tapatybe jis prisidengė ir vykdydamas operacijas Lietuvoje.

Bylos duomenimis, vykdydamas Rusijos žvalgybos organizacijos užduotis R. Šešelis rinko informaciją apie suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą, bendrovę „Klaipėdos nafta“, šių objektų infrastruktūrą, rezervuarus, apsaugos sistemas ir jų pasikeitimus.

Duomenys apie tai, kad šis asmuo galėjo vykdyti neteisėtą veiką rinkdamas ir perdavinėdamas informaciją jį užverbavusios organizacijos atstovui, gauti vykdant kontržvalgybinę operaciją.

Teismo kolegijos sprendimą paskelbęs teisėjas Linas Žukauskas nurodė, kad, bylos duomenimis, šnipinėjimo veikla buvo tęstinė, nustatytas elektroninio pašto adresas, kuriuo R. Šešelis kontaktavo su Rusijos žvalgybos atstovais, rastos elektroninės USB laikmenos su šifruotais duomenimis.

Pasak teismo, USB atmintinėse rasti tekstai rusų kalba, kur buvo nurodytos ne tik vykdytinos užduotys, bet ir instrukcijos, kaip palaikyti tarpusavio ryšį (t.y. telefonu, elektroniniu paštu), konkretūs susitikimų Klaipėdoje ir Brianske laikai, vietos, atsarginiai variantai neįvykus susitikimui pagal pagrindinį variantą, vartojamos kodinės sutartinės frazės ir jų reikšmių konkrečiu atveju.

R. Šešelis neigia, kad pašto adresas yra jo, o laikmenas kartu su kompiuteriu tvirtino įsigijęs Rusijoje ir jokių užšifruotų dokumentų, t. y. sąlygų, užduočių, nematęs.

Jis taip pat neigė kaltinimus, jog buvo parengęs dokumentą su karininkų sąrašu ir kad lankėsi Kaune, susitiko su įvairiais asmenimis.

„Nors R. Šešelis savo kaltės dėl jam inkriminuoto šnipinėjimo ir nepripažino, nuteistojo parodymus paneigia ir nuteistojo kaltę patvirtina visuma duomenų, surinktų tiek atliekant sankcionuotus duomenų rinkimo veiksmus pagal Žvalgybos įstatymą, t. y. elektroninio ryšio tinklais perduodamo turinio, susirašinėjimo, tiek kitokio susižinojimo stebėjimas ir fiksavimas, patekimas į butą, kuriame gyveno R. Šešelis, tiek atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, numatytus Baudžiamojo proceso įstatyme. Tai yra kratos, apžiūros protokolai, specialisto išvados“, – tvirtino teisėjas.

Nuteistojo advokatas Arūnas Marcinkevičius sakė, kad sprendimas bus skundžiamas Aukščiausiajam Teismui, nes jo ginamasis nepadarė nusikalstamos veikos. Jis rinko viešai prieinamą informaciją iš naujienų portalų, Lietuvos žinybų internetinių svetainių, fotografavo objektus iš tolo, mobiliuoju telefonu. Be to, pasak advokato, byloje nenustatytas ir konkretus asmuo, kuriam jo ginamasis esą perdavė surinktą medžiagą.

„Aš neabejoju, kad sprendimą skųsime. Negali būti šitaip. Supraskime teisingai: nuosprendis privalo būti pagrįstas įrodymais, atitikti įstatymus“, – žurnalistams sakė advokatas.

„Žmogus kaltinamas, kad jis kelių mylių atstumu mobiliu telefonu nufotografavo suskystintų dujų terminalą. Galite įsivaizduoti, kas toje nuotraukoje – brūkšniukas horizonte (...). Jis kaltinamas, kaip galimai rengęs informaciją priešiškos šalies žvalgybai. Šalies, kurios nei asmuo nenustatytas, nei institucija nenustatyta“, – kalbėjo gynėjas.

Prokuratūra pripažįsta, kad R. Šešelis nerinko ir neperdavinėjo įslaptintų dokumentų, tačiau jo veiksmai vertintini kaip nusikalstami, nes jis sąmoningai veikė vykdydamas užsienio valstybės žvalgybos organizacijos užduotis, perdavė dalį informacijos Rusijos žvalgybai.

„Na tai kas, kad vieša informacija. Įmonės teritorija, įmonės „Klaipėdos nafta“ įvažiavimo logistiniai pasikeitimai – nežinau, ar tai kur nors viešai skelbiama. Buvo konkreti užduotis, tą jis ir darė“, – žurnalistams teigė Generalinės prokuratūros prokuroras Redas Savickas.

Jis taip pat patvirtino, kad R. Šešeliui buvo „duota užduotis“ užmegzti draugiškus santykius su Lietuvos kariuomenės karinių jūrų pajėgų darbuotojais bei įgyti jų pasitikėjimą.

Lietuvos įstatymai už šnipinėjimą numato laisvės atėmimą nuo trejų iki 15 metų.

Teismas sausio 8 dieną, kaip ir Vilniaus apygardos teismas pernai spalį, atmetė Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) ieškinį. VPT prašė Kelių direkcijai skirti nenurodyto dydžio baudą, o estakados statybos sutartį palikti galioti.

VPT teismui teigė, kad Kelių direkcija neatliko kelio ruožo geologinių tyrimų, ir tai lėmė išsipūtusią darbų kainą bei papildomų darbų poreikį. Pasak VPT, jeigu Kelių direkcija būtų atlikusi geologinius tyrimus iki konkurso paskelbimo, viso projekto kaina būtų mažesnė.

Tačiau abu teismas nutarė, kad VPT nepagrindė šio teiginio.

„Pirmosios instancijos teismas (...) tinkamai tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus“, – rašoma Apeliacinio teismo nutartyje.

VPT pernai vasarį Kelių direkcijai rekomendavo dėl pažeidimų nutraukti kelio Šilutė–Rusnė estakados statybos sutartį, tačiau direkcija to nepadarė motyvuodama, kad taip būtų sužlugdytas vietos gyventojams svarbus projektas.

Beveik 9,5 mln. eurų vertės sutartis 2017-ųjų gruodį pasirašyta su „Kauno tiltų“ ir „TEC Infrastructure“ (buvusiu Tiltų ekspertų centru) konsorciumu. Jo kaina neviršijo suplanuotos lėšų sumos – 10 mln. eurų. Tačiau dėl papildomų darbų projekto vertė išaugo iki daugiau nei 16 mln. eurų.

Sankasos stiprinimo darbų prireikė paaiškėjus, kad po keliu yra durpių sluoksnis. Šiems darbams paskelbus atskirą konkursą, pirmą kartą jis buvo nutrauktas suabejojus jo skaidrumu – skelbta, kad „Kauno tiltai“ galėjo iš anksto žinoti, jog vėliau bus skelbiamas papildomas sankasos stiprinimo konkursas ir dėl to pasiūlė mažesnę kainą.

Tačiau Kelių direkcija aiškino, kad antrojo konkurso poreikis išaiškėjo vėliau. Konkursą pakartojus, jį laimėjo Vilniaus statybos bendrovė „Tilsta“, pasiūliusi 6,3 mln. eurų kainą.

Kelių direkcija BNS nurodė, kad kelio sankasos stiprinimo darbai jau yra baigti.

Oficialiai Rusnės estakada atidaryta gegužės mėnesį, tačiau ja gyventojai iki lapkričio nesinaudojo dėl kelio sankasos stiprinimo ir kelio konstrukcijos įrengimo.

Rekonstruojamą kelią iki estakados planuojama užbaigti liepos-birželio mėnesiais. Šiuo metu darbai estakados prieigose nevysta ir bus atnaujinti kovo 15 dieną.

Pirmos instancijos teismo kalta pripažinta Neringos Venckienės dešinioji ranka - jos teta Audronė Skučienė bando įrodyti, jog nusikaltimų nedarė ir jiems daryti grupės nebūrė ir nevadovavo.

Šiaulių apygardos teismas dar šiais metais A.Skučienę nuteisė ir pripažino kalta dėl šmeižimo, neteisėto informacijos rinkimo ir paskelbimo bei piktnaudžiavimo.

Jai skirtas 2,5 metų laisvės atėmimas, bet bausmės vykdymas atidėtas. Moteriai skirta beveik 600 eurų bauda.

Be A.Skučienės nuteisti dar septyni žmonės. Visiems skirtos baudos ir laisvės apribojimas.

Pati A.Skučienė su žurnalistais nebendrauja.

Teismo sprendimą skundžia ne tik A.Skučienė, bet ir kiti nuteistieji, bei prokuratūra.

Skola liko už variklį

Lietuvos apeliacinis teismas leido jūrinių variklių ir jūrinės įrangos remonto bendrovei „DVR paslaugos“ bylinėtis su Murmansko laivininkystės kompanija dėl žalos atlyginimo.

Ši kompanija, kurios laivas „Ivan Lopatin“ buvo areštuotas Klaipėdoje, liko skolinga ne tik jai, bet ir dar daliai Klaipėdos bendrovių. Kai kurioms jų skolas pavyko atgauti, kai minėtas Rusijos bendrovės laivas buvo parduotas per varžytines.

Bendrovė „DVR paslaugos“ Murmansko laivininkystės kompanijos laivui „Michail Kutuzov“ buvo suteikusi pagalbinį variklį. Per teismą bendrovė bandė prisiteisti už jį nesumokėtą 55 tūkst. 575 eurų sumą su palūkanomis.

Ieškinį nurodyta priimti

Klaipėdos apygardos teismas atsisakė priimti šį ieškinį, nes jis esantis neteismingas šiam teismui. Ji nurodė Klaipėdos bendrovei kreiptis į Rusijos teismus, nes Murmansko laivininkystės kompanija esanti registruota Rusijoje ir neturinti jokios atstovybės ar filialo Lietuvoje.

Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad Klaipėdos apygardos teismas privalėjo priimti ieškinį vien jau tam, kad išsiaiškintų, ar sutartyje tarp ūkio subjektų yra numatyta arbitražinio bylinėjimosi sąlyga.

To nebuvo padaryta, todėl Klaipėdos apygardos teismui nurodyta „DVR paslaugos“ ieškinį nagrinėti iš naujo. Teismas bent jau privalėtų sudaryti galimybes besiginčijančioms šalims pateikti savo pozicijas dėl ginčo nagrinėjimo arbitraže.

Bylų atsiranda vis daugiau

Į panašią situaciją ginčijantis su Murmansko laivininkystės kompanija pakliuvo ir Klaipėdos rajone registruota tepalų ir alyvų prekybos bendrovė „Litiksa“.

Jai už paslaugas liko skolinga ta pati Murmansko laivininkystės kompanija. Klaipėdos teismas jos ieškinio taip pat nepriėmė, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas lapkričio 14 d. nutartimi nurodė jį nagrinėti iš esmės.

Murmansko laivininkystės kompanija šiuo metu yra viena iš „populiariausių“ atsakovių Lietuvos teismuose. Dėl jos skolų į teismus kreipiasi nemažai užsienio bendrovių. Įrodžiusios savo skolų teisėtumą Londono arbitraže jos viliasi, kad pavyks atgauti skolas iš pinigų, kurie Lietuvoje buvo gauti už 5 mln. eurų pardavus laivą „Ivan Lopatin“.

Už tai, kad būtų pritarta prezidento Gitano Nausėdos pateiktai E. Rimšelio kandidatūrai į Apeliacinio teismo teisėjus, ketvirtadienį per slaptą balsavimą pasisakė 57 Seimo nariai, prieš buvo du ir keturi parlamentarai susilaikė.

Parlamentas metų pradžioje yra atmetęs E. Rimšelio kandidatūrą į šias pareigas, tuomet dekretą teikė kadenciją liepą baigusi prezidentė D. Grybauskaitė.

Apeliacinio teismo teisėjus skiria ir atleidžia prezidentas Seimo pritarimu.

Seimui dekretą dėl E. Rimšelio spalį pristačiusi prezidento G. Nausėdos patarėja Jūratė Šovienė teigė, jog nėra objektyvių priežasčių trukdyti jam dirbti dirbti Apeliaciniame teisme.

E. Rimšelis buvo aukščiausiais balais įvertintas kandidatas į Apeliacinio teismo teisėjus. Jį vienbalsiai palaikė ir Teisėjų taryba.

„E. Rimšelio kandidatūra prieš metus negavo pakankamo Seimo narių palaikymo, tačiau nauji Pretendentų į teisėjų atrankos komisijos rezultatai buvo vienareikšmiški. E. Rimšelis buvo aukščiausiais balais įvertintas kandidatas į Apeliacinio teismo teisėjus. Jį vienbalsiai palaikė ir Teisėjų taryba“, – kalbėjo patarėja.

Ji pabrėžė, kad valstybės tarnybai reikia aukščiausio lygio profesionalų.

Sausį balsuojant dėl teisėjo E. Rimšelio karjeros jo skyrimui į Apeliacinį teismą pritarė 33 parlamentarai, 31 balsavo prieš, 12 susilaikė.

E. Rimšelis jau yra dirbęs Apeliaciniame teisme, čia jis pradėjo savo kaip teisininko karjerą.

1999–2001 metais E. Rimšelis Lietuvos apeliaciniame teisme dirbo konsultantu, 2006 metais jam suteiktas socialinių mokslų daktaro laipsnis.

2009–2014 metais jis dirbo prezidentės D. Grybauskaitės patarėju teisės klausimais, dvejus metus advokatavo, o nuo 2016 metų pradėjo dirbti Vilniaus apygardos teisme, Baudžiamųjų bylų skyriuje.

Teisėjų tarybos ir Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas Algimantas Valantinas sako, kad teisėjas nesulaukė paramos, nes neturi patirties nagrinėti baudžiamąsias bylas.

E. Spruogis šiuo metu dirba Vilniaus apygardos administraciniame teisme.

„Jis neturi jokios patirties nagrinėti baudžiamąsias bylas – yra pasirinkęs administracinių bylų teiseną, mokslinio darbo tematika taip pat nesusijusi nei su baudžiamąja teise, nei su baudžiamuoju procesu“, – BNS antradienį sakė A. Valantinas.

„Apeliaciniame teisme nebūtų kada mokytis – reikia sėsti ir nagrinėti bylas“, – pridūrė A. Valantinas.

Gavęs tokią Teisėjų tarybos išvadą, prezidentas G. Nausėda E. Spruogio neskirs į Apeliacinio teismo teisėjo pareigas, BNS informavo prezidento komunikacijos grupė.

Apeliaciniame teisme nebūtų kada mokytis – reikia sėsti ir nagrinėti bylas.

„Doc. dr. Ernestas Spruogis buvo siūlomas į Apeliacinio teismo teisėjo pareigas, Pretendentų į teisėjus atrankos komisijai pripažinus, kad jis yra vienas tinkamiausių pretendentų. Teisėjų tarybos sprendimą nepritarti kandidatūrai turėtų komentuoti Teisėjų tarybos pirmininkas. Prezidentas neskirs E. Spruogio į Apeliacinio teismo teisėjo pareigas“, – rašoma BNS atsiųstame komentare.

Gegužę vykusiame pretendentų į teisėjus atrankos komisijos posėdyje už E. Spruogio kandidatūrą pasisakė keturi komisijos nariai, du buvo prieš.

Pagal įstatymus, prieš skirdamas Apeliacinio teismo teisėjus prezidentas turi gauti Teisėjų tarybos patarimą ir Seimo pritarimą.

„Išsiaiškinome, kad Ernestas Rimšelis yra nepaprastai profesionalus, sąžiningas bei principingas teisininkas. Jokių objektyvių aplinkybių, kurios galėtų sutrukdytų jam eiti pareigas aukštesnės pakopos teisme, nėra“, – antradienį Seime pristatydama E. Rimšelio kandidatūrą sakė Jūratė Šovienė.

„Ernesto Rimšelio kandidatūra prieš metus negavo pakankamo Seimo narių palaikymo, tačiau nauji Pretendentų į teisėjų atrankos komisijos rezultatai buvo vienareikšmiški. E. Rimšelis buvo aukščiausiais balais įvertintas kandidatas į Apeliacinio teismo teisėjus. Jį vienbalsiai palaikė ir Teisėjų taryba“, – kalbėjo prezidento Gitano Nausėdos patarėja.

Ji pabrėžė, kad valstybės tarnybai reikia aukščiausio lygio profesionalų.

Pats kandidatas taip pat teigė nepadaręs nieko, dėl ko būtų galima suabejoti jo sprendimais, veiksmais.

„Suprantu, kad teisėjo karjera nėra tik kompetencijos klausimas, bet taip pat ir pasitikėjimo konkrečiu asmeniu klausimas. Šiuo atveju manimi. Bet esu tvirtas ir tikras, kad niekada nepadariau nieko, dėl to Respublikos prezidentas ar jūs, Seimo nariai, turėtumėte abejoti mano kandidatūra“, – teigė jis.

Atsakydamas į parlamentarų klausimus E. Rimšelis sakė palaikąs tarėjų instituto įsteigimą.

„Daugelis teisėjų tarėjų dalyvavimą arba žmonių įtraukimą į teismą mato kaip pozityvų dalyką tame, kad žmonės pamatys, kaip mes dirbame, kaip priimame sprendimus. Tą daro daugelis šalių“, – sakė jis.

Šiuo metu Vilniaus apygardos teisme dirbantis E. Rimšelis taip pat teigė, kad dirbdamas Prezidentūroje bendravęs su įvairiais teisėjais, bet niekada nėra kalbėjęs apie konkrečią bylą.

„Bet koks, net per aplinkui kažkoks bandymas kalbėtis su teisėjais iškart nuaidėtų visoje sistemoje, būtum niekas ateityje. Niekada nebūtum teisėjas, jeigu taip elgtumeisi. (...) Tai vienareikšmiai negalimas elgesys, ir aš jį labai smerkiu“, – kalbėjo jis.

Prezidentas G. Nausėda siūlo E. Rimšelį skirti Apeliacinio teismo teisėju.

Parlamentas metų pradžioje yra atmetęs E. Rimšelio kandidatūrą į šias pareigas, tuomet dekretą teikė kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Sausį balsuojant dėl buvusio D. Grybauskaitės patarėjo, teisėjo E. Rimšelio karjeros, jo skyrimui į Apeliacinį teismą pritarė 33 parlamentarai, 31 balsavo prieš, 12 susilaikė.

E. Rimšelis jau yra dirbęs Apeliaciniame teisme, čia jis pradėjo savo kaip teisininko karjerą.

1999–2001 metais E. Rimšelis Lietuvos apeliaciniame teisme dirbo konsultantu, 2006 metais jam suteiktas socialinių mokslų daktaro laipsnis.

2009–2014 metais jis dirbo prezidentės D. Grybauskaitės patarėju teisės klausimais, dvejus metus advokatavo, o nuo 2016 metų pradėjo dirbti Vilniaus apygardos teisme, Baudžiamųjų bylų skyriuje.

Apeliacinio teismo teisėjus skiria ir atleidžia prezidentas Seimo pritarimu.

„Netrukus arba išvis nebus paskelbtas, ne viskas priklauso nuo tam tikrų aplinkybių. Viena iš jų – kada bus Apeliacinio teismo rezultatas dėl to, kad buvęs vadovas (Arvydas Vaitkus. – ELTA) apskundė“, – žurnalistams Klaipėdoje penktadienį sakė J. Narkevičius.

„Mano žiniomis, tai bus (spalio. – ELTA) 15 dieną ir nuo to tolesnio nuosprendžio priklausys tolesnė eiga“, – pridūrė ministras.

Pasak jo, jei teismas nuspręs, kad buvęs uosto direkcijos vadovas A. Vaitkus buvo atleistas neteisėtai, konkurso gali ir neprireikti.

„Gali būti ir neieškoma (naujo vadovo. – ELTA), jei teismo sprendimas bus grąžinti poną Vaitkų į pareigas, nes tai yra apskundimo objektas. (...) Jei tai bus priimta, mes vertinsime šitą klausimą ir nebus tada būtinumo skelbti konkurso“, – sakė susisiekimo ministras.

Kaip anksčiau skelbė LRT tyrimų skyrius, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), su kuria A. Vaitkus kandidatavo į Klaipėdos miesto mero postą, rinkimų kampaniją rėmė Klaipėdos uoste veikusių įmonių atstovai. Pasak LRT, 44 tūkst. eurų „valstiečiams“ paaukojo per verslą susiję asmenys, uostamiestyje užsiimantys baltarusiškų trąšų krova ir pervežimu.

Buvęs susisiekimo ministras Rokas Masiulis po kilusio skandalo atleido A. Vaitkų iš Klaipėdos uosto vadovo pareigų. Jis tai motyvavo tuo, kad A. Vaitkus, dirbdamas Klaipėdos uosto vadovu, nebegalėtų būti objektyvus uoste veikiančioms įmonėms.

A. Vaitkus šį sprendimą apskundė, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas skundą atmetė. Buvęs Klaipėdos uosto direkcijos vadovas po to nutartį apskundė Apeliaciniam teismui.

„Planuojama, kad tai bus šiais metais, link metų pabaigos“, – BNS sakė bylą nagrinėjusio Vilniaus apygardos teismo atstovė Lina Nemeikaitė.

Pasak jos, šiuo metu į rusų kalbą baigiamas versti nuosprendis. Vėliau su juo galės susipažinti nuteistieji, kurie procese dalyvavo gyvai. Tuomet jie per 20 dienų dar galės pateikti apeliacinius skundus.

Bylos nagrinėjime gyvai dalyvavo tik du kaltinamieji – sovietų karininkas Jurijus Melis, kuris yra laikomas suimtas, ir Vilniuje gyvenantis laisvėje esantis buvęs karininkas Genadijus Ivanovas. Kiti asmenys buvo teisiami už akių, nes Rusija ir Baltarusija atsisakė juos išduoti.

Planuojama, kad tai bus šiais metais, link metų pabaigos.

Anksčiau skelbta, kad byloje jau sulaukta 58 apeliacinių skundų.

Vilniaus apygardos teismas šių metų kovą nuosprendį paskelbė 67 asmenims, gyvenantiems Rusijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje. Jiems skirtos bausmės nuo ketverių iki 14 metų, jie pripažinti kaltais dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui.

Tarp nuteistųjų – buvęs sovietų gynybos ministras Dmitrijus Jazovas, jam už akių teismas skyrė dešimties metų laisvės atėmimo bausmę. 14 metų laisvės atėmimo bausme nuteistas ir buvęs sovietų armijos Vilniaus garnizono vadas Vladimiras Uschopčikas, buvusiam KGB karininkui Michailui Golovatovui skirta 12 metų nelaisvės.

Su paskelbtu nuosprendžiu nesutinka nei prokuratūra, nei advokatai. Prokuratūra teigė, kad prašoma bausmes šiek tiek sugriežtinti.

Advokatų nuomone, būtų gerai, kad bylą peržiūrėtų ir aukštesnės instancijos teismas. Yra manančiųjų, kad kariai tik vykdė įsakymus ir jų veiksmus turi vertinti karinis tribunolas.

Nukentėjusiaisiais šioje byloje pripažinti beveik 700 asmenų, liudytojais apklausti maždaug tūkstantis žmonių.

1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.

Byloje skundą pateikė vienas iš nuteistųjų, prašantis sušvelninti bausmę.

„Mes skundžiame, kad nebuvo organizuotos grupės ir atitinkamai bausmė turėtų sumažėti“, – BNS sakė nuteistojo advokatas Adomas Liutvinskas.

Jis teigė, kad jei bus pakeista nusikaltimo kvalifikacija, tai turėtų pasikeisti ir skirta laisvės atėmimo bausmė.

Prokuroras Redas Savickas BNS skundą prašo atmesti.

Anot jo, skunde teigiama, jog vienas iš Rusijai šnipinėjusių karių buvo tik padėjėjas, todėl nebuvo organizuotos grupės.

„Aš manau, kad (pirmosios instancijos) teismas pagrįstai priėmė sprendimą“, – kalbėjo R. Savickas.

Byla nagrinėjama uždaruose posėdžiuose.

Šių metų birželį Šiaulių apygardos teismas du asmenis pripažino kaltais šnipinėjus Rusijai ir skyrė jiems ketverių metų ir devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmes.

Skundžiame, kad nebuvo organizuotos grupės ir atitinkamai bausmė turėtų sumažėti.

Vienas iš jų iki sulaikymo dirbo Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje, kitas jau buvo išėjęs į atsargą.

Abu nuteistieji bylos nagrinėjimo metu kaltę pripažino.

Bylos duomenimis, nuo 2014 metų rudens Rusijos žvalgybos pavedimu Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės patalpose fotografuoti tarnybiniai dokumentai, tarnybinių patalpų schemos, Aviacijos bazės oro uosto schemos, planai bei objektai, karinės vadovybės įsakymai, sprendimai bei kiti nevieši, tačiau neįslaptinti duomenys.

Slapti susitikimai su Rusijos žvalgybos atstovais vykdavo tik Rusijoje arba kitose užsienio šalyse, laikytasi ir kitų ypatingos konspiracijos priemonių.

Abu kaltinamieji sulaikyti 2017 metų gruodžio 11 dieną, kai teisėsauga gavo Lietuvos žvalgybos institucijų informaciją apie užfiksuotą duomenų perdavimą užsienio valstybės žvalgybos institucijai ir įtarus vykdant šnipinėjimą.