Subendrinus bausmes, jam paskirta 15 tūkst. eurų bauda, taip pat pilnai tenkintas civilinis 89 tūkst. 804 eurų ieškinys turtinei žalai atlyginti bei priteistos ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Kaip pranešė teismas, įrodyta, jog V. S., veikdamas apgaule, savo ir savo ūkio naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą.

Švelniakailius žvėrelius (audines) auginęs ūkininkas su Suomijoje veikiančia įmone buvo sudaręs išankstinio finansavimo sutartį. Ja įsipareigojo per 2017-2018 metų audinių auginimo sezoną užsakovams pateikti 6 tūkst. kailių ir už šį užsakymą gavo 114 tūkst. eurų avansinį mokėjimą.

Nustatyta, jog iš gautų 114 tūkst. eurų, V. S. daugiau kaip 55 tūkst. eurų išgrynino ir nepateikė jokių išlaidas pagrindžiančių dokumentų.

Pasak teismo, V. S., žinodamas, kad nėra įvykdęs turimų įsipareigojimų, siekdamas apgaule įgyti svetimą didelės vertės turtą ir suprasdamas, kad įsipareigojimų nevykdys, dėl tų pačių kailiukų sudarė sutartį ir su Kanadoje veikiančia įmone.

Įrodyta, kad V. S. nutylėjo turimus neįvykdytus bei pradelstus įsipareigojimus, kurių įvykdymui neturėjo lėšų ir įsipareigojo jiems iki 2019 metų sausio 20 dienos pristatyti 5 tūkst. neapdorotų audinių kailių. Jie pagal sudarytą sutartį su Kanadoje veikiančia įmone buvo įkeisti.

Nuslėpdamas, kad audines yra įsipareigojęs užauginti kitai įmonei, V. S. iš Kanadoje veikiančios įmonės avansiniu mokėjimu gavo 75 tūkst. eurų.

Iš gautų 75 tūkst. eurų, apie 23 tūkst. eurų V. S. išgrynino ir nepateikė jokių išlaidas pagrindžiančių pinigų, o likusią sumą – apie 52 tūkst. eurų – jis panaudojo padengdamas turimus finansinius įsipareigojimus įmonėms ir fiziniams asmenims, pervesdamas į buvusios sutuoktinės asmeninę banko sąskaitą bei apmokėdamas už įvairias prekes ir paslaugas.

Sudarydamas sutartį su Kanadoje veikiančia įmone, V. S. melagingai patvirtino, kad ūkyje augina 1,7 tūkst. audinių ir apie 9 tūkst. 350 audinių jauniklių, nors Ūkinių gyvūnų registre buvo deklaravęs, jog jų augina 6,5 tūkst.

Teismo manymu, tam, jog sudarytų įspūdį, kad įsipareigojimus ketina vykdyti, V. S. įmonei buvo pristatęs 147 kailius (iš sutartų 5 tūkst.), kai tuo metu buvo pasirašęs papildomą susitarimą su Suomijoje veikiančia įmone, kuriai įsipareigojo pristatyti mažiausiai 3 tūkst. audinių kailiukų, už tai iš įmonės gavo 18 tūkst. 357 eurus.

V. S. nei per ikiteisminį tyrimą, nei per teisiamuosius posėdžius savo kaltės dėl nusikalstamų veikų nepripažino. Vyras teigė, jog audinių kailių nepristatė, nes sugedo ūkyje buvęs šaldytuvas, todėl kailiai sušuto ir juos teko išmesti.

Dėl aplaidžios buhalterinės apskaitos tvarkymo jis nepagrįstai kaltino buhalterinės įmonės darbuotojus.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus ir teisiamuosiuose posėdžiuose ištirtus įrodymus, padarė išvadą, jog jų užtenka įrodyti V. S. kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų.

Teismas pažymėjo, kad nė vienas iš apklaustų liudytojų nepatvirtino versijos dėl audinių kailiukų laikymo šaldytuve, jų sušutimo ir utilizavimo. Taip pat įrodyta, kad V. S., turėdamas skolų tiek kitoms įmonėms, tiek fiziniams asmenims, turėjo tikslą avansu gautus pinigus, kurie buvo skirti audinių auginimui, panaudoti savo naudai – turimoms skoloms padengti bei savo interesams tenkinti.

Valstybinį kaltinimą teisme palaikė Kauno apygardos prokuratūros prokurorai.

Nuosprendis nėra galutinis ir gali būti skundžiamas.

Kaip antradienį pranešė Klaipėdos VPK, šiuo metu turimi duomenys leidžia įtarti, kad vykdydamos savo veiklą šios įmonės keletą paskutiniųjų metų į buhalterinę apskaitą įtraukdavo ne visų įvykusių ūkinių operacijų dokumentus bei už suteiktas paslaugas gautus grynuosius pinigus. Tokiu būdu valstybės įgaliotoms institucijoms buvo pateikti žinomai neteisingi duomenys.

Siekdami atskleisti galimai vykdomas nusikalstamas veikas pareigūnai šį mėnesį atliko apie 60 kratų Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Kauno ir Vilniaus apskrityse, kurių metu dalyvavo ne mažiau kaip 250 pareigūnų.

Kratų metu, kurios buvo atliekamos įmonių patalpose, įtariamųjų gyvenamosiose vietose bei kitur, buvo rasta apie 100 tūkst. eurų grynųjų pinigų bei daug tyrimui reikšmingų finansinės apskaitos dokumentų bei kitų duomenų.

Anot policijos, šiuo metu įtarimai dėl ekonominių finansinių veikų yra pareikšti 19 fizinių asmenų. Ikiteisminio tyrimo metu atitinkamais prokuroro nutarimais įtariamiesiems buvo apribotos jų nuosavybės teisės į maždaug 370 tūkst. eurų vertės turtą.

Kaip skelbiama, ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia manyti, kad įtariamieji veikė pagal tarpusavyje suderintą mechanizmą, į galimai vykdytas veikas įtraukdami ir kitus šių įmonių darbuotojus.

Šį ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja jungtinė Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus ir Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorų grupė, tyrimą atlieka Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai.

Kaip ketvirtadienį pranešė prokuratūra, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) atlikto ikiteisminio tyrimo duomenimis, kaltinamasis, būdamas vienos modulinių namų statyba užsiimančios mažosios bendrijos direktoriumi bei vykdydamas individualią statybos darbų veiklą, kaip įtariama, nesąžiningai tvarkė šių verslo subjektų buhalteriją.

„Skaičiuojama, kad bendrai valstybės ir socialinio draudimo fondo biudžetams buvo galimai padaryta daugiau nei 159 tūkst. eurų žala“, – nurodoma pranešime.

Prokuratūra nurodo, jog vyras bendrijos, besiverčiančios modulinių namų gamyba ir pardavimu, apskaitą tvarkančiai darbuotojai perduodavo ne visus privalomus dokumentus. Tyrimo duomenimis, įmonės buhalterei nebuvo pateikta dalis sąskaitų faktūrų.

FNTT pareigūnai surinko duomenų, kad bendrijos darbuotojams nuo 2019-ųjų spalio iki 2021 metų rugpjūčio buvo mokamas apskaitoje neužfiksuotas darbo užmokestis, jis buvo mokamas tiek grynais pinigais, tiek pavedimais iš kaltinamojo asmeninės sąskaitos.

„Tyrimo duomenimis, per nepilnus dvejus metus darbuotojams tokiu būdu galėjo būti išmokėta atlyginimų už beveik 23 tūkst. eurų, – pažymi prokuratūra.

Remiantis turimais duomenimis, nuo 2019 m. vasario iki 2021 m. liepos pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais jis galimai nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė bendrai daugiau nei 40 tūkst. eurų gautų pajamų.

Taip pat įtariama, kad verslininkas nevykdė prievolės užregistruoti jo valdomą bendriją bei vykdomą individualią veiklą kaip Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtojas. Neužregistravus minėtų verslo subjektų ir Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) neteikus PVM deklaracijų, valstybės biudžetui galimai nebuvo sumokėta daugiau nei 89 tūkst. eurų.

Teisėsaugos pareigūnai įtaria, kad tikrovės neatitinkantys duomenys apie kaltinamojo, kaip asmens, vykdančio individualią veiklą pagal pažymą, pajamas bei duomenys apie jo valdomos bendrijos turtą buvo įrašyti į deklaracijas ir pateikti valstybės įgaliotoms institucijoms. Dėl to, manoma, buvo išvengta sumokėti beveik 32 tūkst. eurų privalomų mokesčių.

Griežčiausia bausmė už apgaulingą apskaitos tvarkymą – laisvės atėmimas iki ketverių metų. Tam, kas siekdamas išvengti mokesčių, įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai, gresia bauda arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.

Baudžiamoji byla perduota nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.

Taip nusprendė Lietuvos apeliacinis teismas. Nutartyje nurodyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas atsisako baudžiamąją bylą iš Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų perduoti nagrinėti kitam apylinkės teismui.

Pasak Šiaulių aplinkės teismo, Lietuvos apeliacinis teismas nutartyje nurodė, jog aplinkybė, kad kaltinamasis S. Remeika dirbo teisėju Šiaulių apygardos teismo veiklos teritorijoje veikusiuose apylinkės teismuose, ir kad šiuo metu jo baudžiamoji byla perduota nagrinėti taip pat Šiaulių apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančiam apylinkės teismui, nesudaro pagrindo abejonėms dėl bylą nagrinėjančio teismo nešališkumo ar objektyvumo trūkumo.

Lietuvos apeliacinis teismas pažymėjo, kad, teismas, vykdantis teisingumą, turi būti nešališkas, nepaisant jokių išorinių aplinkybių.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai gegužės pradžioje patenkino sukčiavimu ir apgaulingu finansinės apskaitos tvarkymu kaltinamo buvusio advokato padėjėjo ir buvusio teisėjo S. Remeikos gynėjo prašymą kreiptis į Apeliacinį teismą.

Apeliacinio teismo buvo prašoma nuspręsti, ar Šiaulių apygardos teismo teritorijoje esantis teismas gali nagrinėti S. Remeikos bylą. S. Remeika anksčiau yra dirbęs teisėju Akmenės ir Joniškių apylinkių teismuose.

Apeliacinis teismas atkreipė dėmesį, kad M. Liesis Šiaulių apylinkės teismo teisėju paskirtas prezidento dekretu 2015 metų liepos 22 dieną, t. y. praėjus daugiau nei metams po to, kai kaltinamasis S. Remeika buvo atleistas iš teisėjo pareigų.

„Todėl akivaizdu, kad teisėjo M. Liesio ir buvusio teisėjo, šiuo metu kaltinamojo S. R., nesiejo ir nesieja jokie darbiniai santykiai“, – mano Apeliacinis teismas.

Šiaulių teismas gegužės pradžioje turėjo pradėti nagrinėti eksteisėjo bylą, tačiau jo advokatas Rimas Andrikis pateikė prašymą kreiptis į Apeliacinį teismą ir nuspręsti, koks teismas turėtų nagrinėti bylą. Anot advokato, įstatymas tokios nušalinimo teisės nenumato, bet tai reikalinga siekiant pašalinti bet kokias abejones.

Byloje yra 13 nukentėjusiųjų, jų pareikšti civiliniai ieškiniai siekia daugiau nei 58 tūkst. eurų. Teismas yra pratęsęs laikiną nuosavybės teisių apribojimą S. Remeikos turtui iki šios bylos nagrinėjimo pabaigos.

2014 metais tuometė prezidentė Dalia Grybauskaitė S. Remeiką iš Joniškio rajono apylinkės teismo teisėjų atleido už teisėjo vardo pažeminimą.

Per patikrinimą buvo nustatyta, kad jis aplaidžiai vykdė savo pareigas, nuolat ir šiurkščiai pažeidinėjo proceso įstatymus, vilkino bylų nagrinėjimą iki senaties, baudžiamųjų bylų protokoluose fiksavo fiktyvius teismo posėdžius, kurie realiai nevyko.

Atleistas iš teisėjų S. Remeika įsidarbino advokato padėjėju. S. Remeikai kaltinimai pareikšti dėl galimų nusikalstamų veikų jam einant advokato padėjėjo pareigas.

Policija sulaukė skundų, kad S. Remeika, paėmęs pinigus iš klientų, nesuteikia jiems jokių teisinių paslaugų.

Trečiadienį vyksiančioje byloje yra trylika nukentėjusiųjų. Civiliniai ieškiniai siekia 58 479 eurus. S. Remeikai kaltinimai pareikšti dėl galimų nusikalstamų veikų jam einant advokato padėjėjo pareigas.

2014 metais tuometė prezidentė Dalia Grybauskaitė S. Remeiką iš Joniškio rajono apylinkės teismo teisėjų atleido už teisėjo vardo pažeminimą.

Per patikrinimą buvo nustatyta, kad jis aplaidžiai vykdė savo pareigas, nuolat ir šiurkščiai pažeidinėjo proceso įstatymus, vilkino bylų nagrinėjimą iki senaties, baudžiamųjų bylų protokoluose fiksavo fiktyvius teismo posėdžius, kurie realiai nevyko.

Atleistas iš teisėjų S. Remeika įsidarbino advokato padėjėju. Policija sulaukė skundų, kad S. Remeika, paėmęs pinigus iš klientų, nesuteikia jiems jokių teisinių paslaugų.

2020 metų rugpjūtį policija viešai kvietė atsiliepti nukentėjusius nuo advokato padėjėjo.

Ikiteisminį tyrimą byloje atliko Alytaus policijos komisariato pareigūnai, tyrimui vadovavo Kauno prokuroras Jaunutis Vailionis.

Kaip pranešė prokuratūra, bylos duomenimis, nuo 2019 liepos iki 2021 gruodžio, tuometinė vyriausioji buhalterė D. L. iš Alytaus miesto teatro banko sąskaitos atliko daugybę pavedimų į savo ir savo artimųjų banko sąskaitas.

Manoma, kad buhalterė pinigus iš pradžių pervedinėjo labai atsargiai, po vieną pavedimą į mėnesį ir nedidelėmis sumomis. Kai šios bankinės operacijos niekam neužkliuvo ir nesukėlė įtarimų, pinigus ėmė pervedinėti dažniau ir didesnėmis sumomis.

Įtariama, kad buhalterė pinigų pasisavinimui turėjo savo schemą. Ji suformuodavo pavedimus, tačiau be jos pasirašyti turėdavo ir teatro direktorė, todėl D. L. pavedimuose suformuodavo, kad tai mokėjimai už kokias nors paslaugas ar prekes, atsiskaitymai su paslaugų tiekėjais, bet nurodydavo savo arba savo dukros banko sąskaitą.

Tyrimo duomenimis, tokiu nusikalstamu būdu į D. L. nuosavybę iš viso pateko 59 068 eurai. Manoma, kad norėdama nesukelti įtarimo D. L. suklastojo teatro buhalterijos dokumentus už 2019 ir 2020 metus, nurodant, kad buvo išleista beveik 60 tūkst. eurų daugiau, nei teatras iš tiesų išleido.

Teatro direktorei įtarimai kilo pamačius vieną iš pavedimų, nes žinojo, kad su konkrečiu paslaugos tiekėju jau buvo atsiskaityta. Su įtarimu dėl galimai  nusikalstamos buhalterės veiklos klaidingai vedant buhalteriją ir įstaigai priklausančių lėšų savinimosi, teatro direktorė kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūrą. Jos prašymas gautas šių metų sausio mėnesį.

Baudžiamasis kodeksas tam, kuris pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, numato laisvės atėmimą iki dešimties metų.

D. L. kaltinimai pareikšti ir dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo.

Įstatymas numato, jog tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

Kaip skelbia bylą tyrusi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), bendrovės vadovė Kaune įsikūrusiose kavinėse teikė maitinimo paslaugas – gamino dienos pietus, gedulingus pietus, tiekė maistą individualioms asmeninėms šventėms, banketams, ruošė maistą išsinešimui ir pagal užsakymus.

Pareigūnai įtaria, kad bendrovės direktorė galėjo už maitinimą gautų grynųjų pinigų neapskaityti, taip siekdama išvengti privalomų mokėti mokesčių valstybei.

Skaičiuojama, kad per 2019 metus įmonė galėjo gauti beveik 77 tūkst. eurų pajamų, tačiau pinigai, įtariama, nebuvo įtraukiami į bendrovės apskaitą, nebuvo surašomi kasos pajamų orderiai, pinigų priėmimo kvitai, neišrašytos PVM sąskaitos faktūros, pardavimų pajamos ir gauti grynieji pinigai nebuvo fiksuojami apskaitos registruose.

Pasak FNTT, įtariama, kad bendrovė galėjo išvengti ir į valstybės biudžetą nesumokėti per 13 tūkst. eurų pridėtinės vertės (PVM) ir beveik 6 tūkst. eurų pelno mokesčių. Be to, pareigūnai mano, kad visi uždirbti pinigai – beveik 77 tūkst. eurų – galėjo būti pasisavinti bendrovės direktorės.

Įtarimai dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, mokesčių vengimo teikiant neteisingus duomenis apie pajamas bei didelės vertės svetimo turto pasisavinimo pareikšti bendrovės direktorei. Ikiteisminiam tyrimui vadovavo Kauno apygardos prokuroras Zenas Leonavičius. Surašius kaltinamąjį aktą byla kovo pabaigoje buvo perduota Kauno apygardos teismui.

Teismas už didelės vertės svetimo turto pasisavinimą gali skirti griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą iki dešimties metų. Už mokesčių vengimą teikiant neteisingus duomenis apie pajamas, kai mokesčių suma viršija 100 MGL, griežčiausiai baudžiama laisvės atėmimu iki ketverių metų. Griežčiausia bausmė, gresianti už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą – laisvės atėmimas iki ketverių metų.

FNTT dar 2019 metais paskaičiavo, kad per metus viešojo maitinimo sektoriuje gali būti neapskaitoma apie 200 mln. eurų, gautų vien už pietums patiekiamą maistą. Nuo šios sumos galimai nesumokami mokesčiai valstybei.

Kaip skelbia ikiteisminį tyrimą atlikusi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), automobilius perpardavinėjęs mažosios bendrijos direktorius klientų užsakytas transporto priemones įsigydavo daugiausiai iš fizinių asmenų, atsiskaitydamas grynaisiais pinigais. Tokie sandoriai būdavo neoficialūs ir neįtraukti į perpardavinėtojo valdomos įmonės apskaitą.

FNTT pareigūnai nustatė, kad siekdamas oficialiai įforminti grynaisiais pinigais vykusius sandorius, vyras įsitraukė į dokumentų klastojimo schemą – Kauno automobilių turgaus teritorijoje iš nenustatytų asmenų įsigydavo netikras ir nepilnai užpildytas automobilių pirkimo–pardavimo sutartis su netikrais duomenimis.

Tokiose sutartyse būdavo nurodoma, kad automobilius tariamai pardavė realiai veiklos nevykdančios Lietuvoje registruotos bendrovės, kurioms atstovavo trečiųjų šalių (Moldovos, Ukrainos) piliečiai.

Direktorius baigdavo pildyti suklastotus dokumentus, įrašydamas melagingus duomenis, ir juos pateikdavo įmonės buhalterei. Pareigūnai nustatė, kad vien per 2020 metus tokių suklastotų sutarčių galėjo būti aštuonios.

Pareigūnams surinkus pakankamai kaltę įrodančių duomenų, ikiteisminiam tyrimui vadovavęs Kauno apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras priėmė sprendimą užbaigti tyrimą baudžiamuoju įsakymu, nes kaltinamasis pripažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas bei gailėjosi.

Už apgaulingą apskaitos tvarkymą galima griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki ketverių metų. Dokumentų klastojimas griežčiausiai baudžiamas laisvės atėmimu iki trejų metų.

FNTT teigia skirianti ypatingą dėmesį automobilių prekybos sektoriui: tikrinamos  įmonės, o aptikus pažeidimus, pradedami ikiteisminiai tyrimai.

„Dažniausiai tyrimai atliekami dėl valstybei nesumokėtų mokesčių, neapskaitytų pajamų ar suklastotų dokumentų, kuriuose nėra duomenų apie tikruosius automobilio pardavėjus“, – rašoma FNTT pranešime.

Anot FNTT pareigūnų, automobilių prekybos sektoriuje ikiteisminiai tyrimai atliekami ir dėl mokesčių vengimo panaudojant PVM maržos schemas, pajamų neapskaitymo, apskaitos dokumentų klastojimo bei apgaulingo apskaitos tvarkymo, apskaitos dokumentuose nurodant žymiai mažesnes automobilių pardavimo vertes.