Agentūros teigimu, pirmadienį kietųjų dalelių KD10 koncentracijos šalyje yra nedidelės ir oras išlieka švarus.

„Nors pietų krypties oro pernašos atneštos dulkės iš šiaurės Afrikos (Sacharos dykumos) pasiekė Lietuvą, bet didesnė jų koncentracija yra aukštesniuose atmosferos sluoksniuose (1000 m aukštyje ir aukščiau)“, – feisbuke skelbia agentūra.

Anot AAA, remiantis oro kokybės modelių prognozėmis, antradienį jau daugiau dulkių pasieks ir priežemio sluoksnį, todėl tikėtina, kad aplinkos ore išaugs ir KD10 koncentracijos.

Kietosios dalelės – ore esančių dalelių ir skysčio lašelių mišinys, kurio sudėtyje gali būti įvairių komponentų – rūgščių, sulfatų, nitratų, organinių junginių, metalų, dirvožemio dalelių, dulkių, suodžių.

Pasak Nacionalinio visuomenės sveikatos centro, didesnės dalelės – KD10 – paprastai paveikia žmogaus viršutinius kvėpavimo takus, nukeliauja iki bronchų, sukelia kosulį ir čiaudulį.

Asmenys, sergantys astma, kvėpavimo sistemos ligomis bei kraujotakos sistemos ligomis, senyvo amžiaus žmonės, kūdikiai, vaikai, nėščiosios priskiriami gyventojų rizikos grupei, kurią labiausiai veikia padidėjęs aplinkos oro užterštumas, todėl turėtų labiau saugotis.

Kaip pranešė bendrovė, atsižvelgus į jo rezultatus bus priimami sprendimai dėl veiklos bei investicijų, bet to, duomenys pasitarnaus ir sprendžiant sanitarinės apsaugos zonos (SAZ) aplink įmonę problemą.

„Atlikę poveikio visuomenės sveikatai vertinimą galėsime ne tik organizuoti verslą taip, kad jo poveikis aplinkai būtų kuo mažesnis, bet ir priimti pagrįstus sprendimus dėl investicijų į poveikio aplinkai mažinimą“, – pranešime teigė Vilniaus paukštyno generalinis direktorius Tadas Sprindžiūnas.

Regionų administracinis teismas sausio pabaigoje atmetė Vilniaus paukštyno prašymą panaikinti agentūros raštus, kuriais ji paukštyną informavo apie du reikšmingus taršos pažeidimus, o per 12 mėnesių padarius ir trečią, bendrovė galėtų netekti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimo.

Bendrovės komunikacijos vadovė Sandra Vičienė vėliau patikslino, kad šis vertinimas yra atskira procedūra, kurios įmonė  imasi savo iniciatyva. Vertinimas, kuris apims visus padalinius ir visą veiklą, anot jos, yra ilgalaikio bendrovės veiksmų plano dalis, jam ruoštis pradėta jau pernai.

„Kalbant konkrečiai apie gautus raštus iš Aplinkos apsaugos agentūros – gavę informaciją apie pažeidimus, iškart ėmėmės priemonių siekdami užtikrinti atitikimą TIPK (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) leidimo normoms. Poveikio visuomenės sveikatai vertinimas yra atskira procedūra, kurios imamės savo iniciatyva“, – komentare BNS teigė S. Vičienė.

Poveikio visuomenės sveikatai vertinimą paukštynas planuoja baigti trečiąjį ketvirtį.

Be to, bendrovė praėjusių metų pabaigoje pradėjo taršos šaltinių inventorizavimą – matuojama įvairių į aplinką išmetamų medžiagų koncentracija visuose padaliniuose.

„Tokiu būdu bus suvaldytas medžiagų išmetimas, galintis sukelti nemalonius kvapus“, – rašoma pranešime.

Vilniaus paukštynas šių metų pradžioje taip pat investavo į mobilią kvapų stebėjimo sistemą, kuri pasirinktoje vietoje realiu laiku 24 valandas per parą stebės ir analizuos pagrindinių cheminių junginių sklaidą ir jų sukeliamą kvapą.

Per griežtos sąlygos

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas grąžino iš naujo nagrinėti administracinę bylą, kur aplinkosaugininkai Klaipėdos jūrų krovinių kompanijai (KLASCO) buvo nurodę stipriai sumažinti krovą.

Aplinkos apsaugos agentūra 2021 m. balandžio 27 d. uosto bendrovei išdavė taršos leidimą, kur pakoregavo krovos sąlygas. Tai labiausiai buvo susieta su aplinkos oro tarša, padidėjusiu dulkėtumu iš uosto. Įtakos galėjo turėti ir tai, kad dalis prie uosto esančių gyventojų nuolat skundėsi iš uosto sklindančiomis dulkėmis.

KLASCO nauji oro taršos apribojimai, kurie atsirado pakeitus teisės aktus, netenkino. Teismo bylose jos atstovai teigė, kad reikalavimuose dulkėtumui mažinti buvusios pateiktos griežtesnės sąlygos, nei numatyta Lietuvoje galiojančiuose normatyvuose.

Taip pat pareikšta pretenzija, kad nebuvę nurodyta kitų technologijų, kurias reikia taikyti vykdant krovą. Neva buvę priimti aplinkosaugininkų reikalavimai riboti galimą alternatyvią krovą dėl dulkėtumo.

Skunde nurodyta, kad taršos leidimu buvę apriboti ne tik dalis krovinių, bet ir leidžiamų krauti krovinių kiekiai. Uosto krovos kompanijos atstovai tokius aplinkosaugininkų veiksmus vertino kaip veikimą viršijant įgaliojimus.

Vieta: Klaipėdos Švyturio gatvės gyventojai nuolat skųsdavosi tarša. V. Matučio nuotr.

Tikslus aplinkosaugininkų darbas?

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. rugpjūčio 31 d. Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos skundą dėl nepagrįsto taršos leidimo atmetė.

Jis daugiausia rėmėsi Aplinkos apsaugos agentūros argumentais, jog jos specialistai tiksliai atlikę taršos leidimo išdavimo sąlygų tikslinimo procedūras pagal Lietuvoje galiojančias taisykles.

Uosto krovos kompanijos atstovai tokius aplinkosaugininkų veiksmus vertino kaip veikimą viršijant įgaliojimus.

Aplinkosaugininkai tikino, kad jie atlikę taršos leidimo sąlygų tikslinimą pagal KLASCO kreipimąsi. Pripažino, kad buvusi padaryta techninė klaida dėl leidžiamų mangano junginių teršalų kiekio. Aplinkosaugininkai tą klaidą ištaisę, o visa kita liko kaip buvę.

Aplinkos apsaugos agentūros atstovai atmetė pretenziją, kad jie turėję uosto kompanijai aiškinti reikalavimų nuostatas ar siūlyti kokias nors alternatyvas.

Jie neva turėję tik patikslinti krovos reikalavimus dėl uosto oro taršos. Naujai pateiktuose reikalavimuose buvusios įtvirtintos griežtesnės sąlygos, todėl tai atsispindėję ir patikslintame taršos leidime.

Krovinių kiekio apribojimai atsiradę įvertinus turėtus duomenis apie krovinius, kurie uoste kraunami ir iš jų tiek krovos, tiek sandėliavimo metu atsirandančią taršą į aplinką.

Aplinkosaugininkų teigimu, griežtinant uosto krovos taršos leidimo sąlygas buvęs motyvas mažinti oro taršą ir gerinti aplinkos kokybę.

Sprendimą pripažino nepagrįstu

Kai Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė KLASCO nepalankų sprendimą, ši su apeliaciniu skundu kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą. Jo 2022 m. gruodžio 28 d. nutartis palanki KLASCO.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pripažino, kad Vilniaus apygardos teisme priimant pirminį sprendimą nebuvę išklausyti kai kurie argumentai. Jie teismo buvę kvalifikuoti kaip neturintys įtakos bylos eigai.

Tarp tokių minėtini ir dėl oro taršos galimi krauti krovinių kiekiai ir jų rūšys. Taršos leidime tam tikras draudimas dėl kraunamo kiekio neva buvęs uždėtas ir grūdams, briketams, birioms trąšoms, metalams, statybinėms medžiagoms. Pavyzdžiui, grūdų ir kitų žemės ūkio produktų krova buvusi apribota iki 4 mln. tonų per metus, granulių, briketų – iki 1 mln. tonų per metus, birių statybinių medžiagų – net iki 200 tūkst. tonų per metus.

Ši ir dalis kitų aplinkybių lėmė, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. sprendimas apeliacinėje instancijoje įvardintas kaip neatitinkantis teismo sprendimui keliamų reikalavimų, todėl negalintis būti pripažintu pagrįstu ir teisėtu.

Uosto kompanija kaip alternatyvą buvusi pateikusi siūlymą aplinkosaugininkams vaizdo priemonėmis stebėti krovos aikšteles ir vertinti, ar iš jų sklinda kokios nors dulkės. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo vertinimu, šio ir dalies kitų argumentų Vilniaus apygardos administracinis teismas iš viso neanalizavo.

Šie ir kiti pavyzdžiai ir lėmė, kad byla dėl uosto taršos leidimo išdavimo dokumento panaikinimo buvo grąžinta iš naujo nagrinėti tam pačiam Vilniaus apygardos administraciniam teismui, tik jau su apeliacinio teismo nuostatomis.

Agentūra skelbia, kad ketvirtadienį ir penktadienį vyraus vidutiniškai palankios meteorologinės sąlygos, didesnis oro užterštumo lygis kietosiomis dalelėmis išlieka didžiuosiuose miestuose.

„Prastos oro kokybės priežastys – transporto tarša (suintensyvėjęs eismas keliuose prieššventiniu laikotarpiu), energetikos įmonių ir individualių namų išmetami teršalai,“ – rašoma pranešime.

Kietosios dalelės – ore esančių dalelių ir skysčio lašelių mišinys, jo sudėtyje gali būti įvairūs komponentai – rūgštys, sulfatai, nitratai, organiniai junginiai, metalai, dirvožemio dalelės, dulkės, suodžiai ir kt.

Kuo dalelės smulkesnės, tuo giliau jos gali prasiskverbti į žmogaus organizmą ir tuo didesnį neigiamą poveikį turėti sveikatai. Pačios smulkiausios dalelės gali kauptis plaučių audiniuose ir sukelti rimtus ne tik kvėpavimo organų, bet ir širdies bei kraujagyslių funkcijos sutrikimus. Į žmogaus organizmą kietosios dalelės patenka kvėpuojant.

Kietųjų dalelių poveikis organizmui priklauso nuo jų frakcijos dydžio, fizikinių ir cheminių savybių bei koncentracijos. Stambesnės daleles sulaikomos viršutiniuose kvėpavimo takuose, todėl didelio pavojaus sveikatai jos nekelia.

KD10 (kietosios dalelės iki 10 mikronų aerodinaminio skersmens) dalelės gali nusėsti bronchuose ir plaučiuose, sukeldamos kosulį ir čiaudulį.

Mažesnės nei 2,5 mikronų aerodinaminio skersmens KD2,5 dalelės, patenkančios į plaučius ar kraujotakos sistemą, gali kauptis plaučių audiniuose ir sukelti rimtus ne tik kvėpavimo organų, bet ir širdies bei kraujagyslių funkcijos sutrikimus, skatinti astmos paūmėjimą, alergiją.

Jos teigimu, M. Račienė laimėjo konkursą iš aštuonių pretendentų.

Ji agentūroje pradėjo dirbti 2011 metais Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės departamento Kontrolės organizavimo ir taršos prevencijos įgyvendinimo skyriaus vyriausiąja specialiste.

Nuo 2012 metų ji vadovavo Taršos prevencijos departamento Taršos prevencijos ir poveikio aplinkai vertinimo skyriui, o nuo 2018 metų M. Račienė buvo Taršos prevencijos departamento direktore.

M. Račienė yra įgijusi biomedicinos mokslų srities ekologijos ir aplinkotyros krypties daktaro laipsnį. Nuo 2018 metų ji taip pat dirba lektore Vytauto Didžiojo universiteto Gamtos mokslų fakulteto Aplinkotyros katedroje.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad visuomenė agentūrai kelia didelius lūkesčius.

„Agentūra yra kertinė organizacija, Lietuvos aplinkosaugos smegenys. Ministerija įstaigai suteiks stabilumą, o pati tikisi analizės, laboratorinių išvadų, patarimų, kaip reguliuoti kai kuriuos sektorius“, – teigė S. Gentvilas.

Naujosios vadovės Mildos Račienės teigimu, jos prioritetai vadovaujant Aplinkos apsaugos agentūrai bus stiprinti taršos prevenciją, operatyviai valdyti riziką, taip pat vidinė ir išorinė komunikacija, visuomenės ir pramonės švietimas.

M. Račienė agentūros vadovo pareigose pakeitė Rimgaudą Špoką.

Perrašė leidimą

Prieš daugiau nei metus Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pripažino, kad Aplinkos apsaugos agentūra neteisėtai išdavė leidimą Marijampolės mechaninio biologinio apdorojimo (MBA) įrenginių eksploatacijai. Tačiau iki šiol šis teismo sprendimas nieko nepakeitė.

Taršos integruota prevencija ir kontrolė (TIPK) – tai būdas užtikrinti, kad įmonių veikla darytų kuo mažesnę žalą visai aplinkai. Jos tikslas yra užkirsti kelią teršalų išmetimui į orą, vandenį ar dirvožemį – visur, kur įmanoma, atsižvelgiant į atliekų tvarkymą, o ten, kur neįmanoma, – siekti jį sumažinti iki minimumo.

Marijampolės apskrities ATC ir toliau eksploatuota MBA įrenginius bei nepaiso daugiau nei prieš metus priimto teismo sprendimo.

Be TIPK leidimo negali veikti nė viena iš dešimties Lietuvoje įsteigtų MBA. 2015 m. toks leidimas buvo išduotas kompanijai „NEG Recycling“, eksploatavusiai Marijampolės MBA. Įrenginiai pradėti eksploatuoti 2016 m. Sutartį dėl MBA įrenginių projektavimo, statybos ir eksploatacijos pasirašė Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras (ATC) ir „NEG Recycling“.

Tačiau po poros metų veiklos partnerių santykiai pašlijo. Sutarties vykdymo metu kilo ginčas ir Marijampolės apskrities ATC 2018 m. vienašališkai nutraukė sutartį su „NEG Recycling“. Ginčas dėl sutarties nutraukimo ir jos sąlygų vykdymo vis dar nagrinėjamas Kauno apygardos teisme.

Po sutarties nutraukimo vyko veiksmai dėl TIPK leidimo. Kadangi kompanija „NEG Recycling“ nustojo eksploatuoti Marijampolės MBA įrenginius, Aplinkos apsaugos agentūra pakeitė 2015 m. bendrovei „NEG Recycling“ išduoto TIPK leidimo titulinį lapą – bendrovės vardu išduotą leidimą tiesiog perrašė Marijampolės apskrities ATC vardu.

Prieš daugiau nei metus teismas visiškai patenkino kompanijos „NEG Recycling“ ieškinį dėl neteisėto leidimo perrašymo. Ši nutartis neskundžiama. Tačiau iš esmės tai nieko nepakeitė. Marijampolės apskrities ATC ir toliau eksploatuota MBA įrenginius bei nepaiso daugiau nei prieš metus priimto teismo sprendimo.

Neskundžiama nutartis

Pateikdama Lietuvos vyriausiam administraciniam teismui skundą, bendrovė „NEG Recycling“ nurodė, kad TIPK leidimo rekvizitų pakeitimas, ką padarė Aplinkos apsaugos agentūra, nesuteikia teisės pakeisti veiklos vykdytoją. Prašymą pakeisti TIPK leidime nurodytus rekvizitus gali pateikti tik pats leidimą turintis veiklos vykdytojas. Šiuo atveju – „NEG Recycling“, tačiau prašymą pateikė Marijampolės apskrities ATC, kuris tokios teisės apskritai neturi.

Hipotetiškai svarstant, net jei ir būtų atsiradęs koks nors teisės aktuose numatytas pagrindas panaikinti bendrovės „NEG Recycling“ turėtą TIPK leidimą, tai jokiu būdu nereiškia, kad tas leidimas galėjo būti tiesiog perrašytas Marijampolės apskrities ATC vardu.

Aplinkos apsaugos agentūra sutinka, kad dėl TIPK leidimo gali kreiptis išimtinai mechaninius biologinius įrenginius eksploatuojanti įmonė. Agentūra laikėsi nuomonės, kad TIPK leidimas esą išduodamas įrenginiui, o ne veiklą vykdančiai bendrovei.

Išduodama leidimą Marijampolės apskrities ATC, Aplinkos apsaugos agentūra esą rėmėsi susiklosčiusia situacija.

„TIPK leidimo rekvizitų pakeitimas yra tiesiogiai susijęs su sutarties galiojimo pabaiga“, – teismui argumentavo Aplinkos apsaugos agentūra.

Tačiau teismas, įvertinęs Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo taisykles, pasisakė, kad toks TIPK rekvizitų perrašymas yra neteisėtas ir Aplinkos apsaugos agentūra buvo neteisi.

Atsišaudė lakoniškai

Keisčiausia, kad agentūra bando aiškinti, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas vykdytas. Pernai liepą įsigaliojo TIPK leidimo išdavimo taisyklių vieno punkto, kuris buvo ginčo objektu teisme, pasikeitimas.

Ką padarė agentūra? 2020 m. gruodį priėmė sprendimą pakeisti „NEG Recycling“ išduotą TIPK leidimą, jame nurodant du veiklos vykdytojus – Marijampolės apskrities ATC ir „NEG Recycling“.

Susidaro įspūdis, kad agentūra užsispyrimą rodančią bendrovę įrašė dėl šventos ramybės, kad tik apsiramintų ir nebesikabinėtų. Tačiau, bendrovės atstovų įsitikinimu, valstybinės institucijos, kaip niekas kitas, turi laikytis įstatymų, nustatytų tvarkų, o ne improvizuoti simpatizuojamiems subjektams.

Į „Kauno dienos“ prašymą pakomentuoti situaciją ir priežastis, kurios trukdo vykdyti teismo sprendimą, Marijampolės apskrities ATC vadovas Algirdas Bagušinskas atsakė lakoniškai. „Informuojame, kad bendrovė Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras teismo sprendimų nekomentuoja. Aktualiais klausimais maloniai prašom kreiptis į Aplinkos apsaugos ministeriją“, – rėžė jis.

Aplinkos ministerijai pavaldžios Aplinkos apsaugos agentūros atstovai taip pat nedaugžodžiavo ir nurodė, kad pernai priimtas sprendimas „Dėl Marijampolės rajono komunalinių atliekų mechaninio-biologinio apdorojimo įrenginio TIPK leidimo rekvizitų patikslinimo“ buvo apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Kyla pagrįstų įtarimų, kad S.Gentvilo vadovaujamos ministerijos klerkai dangsto pavaldžios įstaigos neteisėtus veiksmus. (LRV kanceliarijos nuotr.)

Šis teismas prieš porą mėnesių panaikino agentūros sprendimą. Tačiau teismo sprendimas neįsiteisėjęs, kadangi yra pateiktas apeliacinis skundas. Tik maža detalė – skundas pateiktas ne dėl to, kad teismas neteisėtu pripažino agentūros perrašytą leidimą Marijampolės apskrities MBA, o dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų.

Tad Aplinkos apsaugos agentūra antrą kartą neteisėtai perrašė TIPK leidimą Marijampolės apskrities ATC. Dėl teisminių ginčų, dėl TIPK leidimo išdavimo taisyklių pakeitimo ir kitų niuansu susidaro itin keista situacija – Marijampolės apskrities ATC trejus metus dirba be galiojančio leidimo.

Pasiklydo tarp sprendimų?

Pabandykime tokią situaciją įsivaizduoti verslo pasaulyje. Tarkime, dėl licencijų alkoholio prekybai restorane. Leidimus šiai veiklai turėjusi bendrovė dėl kokių nors priežasčių pasitraukia, o į tas pačias patalpas ateina tęsti veiklos kita ir ankstesniosios turėtus leidimus paprasčiausiai persirašo savo vardu. Veikla juk ta pati, ko čia vargti, ir trejus metus veikia nepakrutindama piršto dėl leidimų.

Panašiu principu MBA veiklą su Aplinkos apsaugos agentūros palaiminimu vykdo Marijampolės apskrities ATC. Dviejų teismų sprendimai dėl neteisėtai perrašyto TIPK leidimo, galima sakyti, ignoruojami ir valstybinė institucija čia nemato jokios bėdos.

Hipotetiškai svarstant, jei įmonei perrašytą TIPK leidimą teismai pripažino neteisėtu, tai nelegalūs turėtų būti visi veiksmai, kurie buvo atliekami.

„NEG Recycling“ dėl TIPK leidimų prieštaravimo Aplinkos apsaugos įstatymui ir diskriminavimo draudimo sąžiningos konkurencijos principams kreipėsi į aplinkos ministrą Simoną Gentvilą.

Skundas pateiktas ne dėl to, kad teismas neteisėtu pripažino agentūros perrašytą leidimą Marijampolės apskrities MBA, o dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų.

Į ministrui adresuotą raštą atsakiusi viceministrė Raminta Radavičienė pasirėmė nuostata, kad esą TIPK leidimo išdavimas pataisytas įrašant ir „NEG Recycling“ vardą.

„Vertinimo, ar agentūros sprendimu agentūra tinkamai vykdė 2020 m. balandžio 22 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą, neteikiame. Manome, kad tai yra teismo prerogatyva ir šį vertinimą pateiks Vilniaus apygardos administracinis teismas šiuo metu nagrinėjamoje administracinėje byloje“, – rašė R.Radavičienė.

Primename, kad teismo sprendimas paskelbtas balandžio 14 d. Ir vėl pripažinta, kad TIPK perrašymas buvo neteisėtas. Šios teismo sprendimo dalies Aplinkos apsaugos agentūra, kaip minėta, jau nebeskundė. Agentūra apskundė sprendimą tik dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo – prašoma sumažinti priteistą sumą.

Konkurso sąlygose nurodoma, jog pretendentai privalo turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą, bent trijų metų vadovaujamo darbo patirties, mokėti anglų kalbą bei atitikti reikalavimus, būtinus dirbti su įslaptinta informacija.

Praėjusią savaitę skelbta, jog nuo 2019 metų sausio agentūrai vadovaujantis R. Špokas įteikė prašymą išeiti iš darbo, o paskutinė jo darbo diena bus gegužės 21-oji.

„Viena iš geresnės oro kokybės priežasčių – sumažėję transporto srautai ir teršalų išmetimai dėl šalyje įvesto karantino. Daugelyje tyrimų vietų sumažėjo kietųjų dalelių KD10 ir KD2,5 koncentracijos, fiksuotos mažesnės benzo(a)pireno ir kitų policiklinių aromatinių angliavandenilių, azoto dioksido, ozono, daugelio sunkiųjų metalų vertės“, – pranešime spaudai informavo agentūra.

Vis dėlto pažymima, kad palyginti su ankstesniais metais, išaugo sieros dioksido ir anglies monoksido koncentracijos.

Oro kokybės tyrimai urbanizuotose zonos teritorijose buvo atliekami 8-iose oro kokybės tyrimų stotyse: didžiuosiuose zonos miestuose – Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje, bei stambesniuose pramonės centruose – Jonavoje, Kėdainiuose, Mažeikiuose ir Naujojoje Akmenėje.

Viena iš geresnės oro kokybės priežasčių – sumažėję transporto srautai ir teršalų išmetimai dėl šalyje įvesto karantino.

Anot agentūros, 2020 metų vidutinė metinė kietųjų dalelių KD10 koncentracija nei vienoje stotyje neviršijo ribinės vertės.

Palyginti su 2019 metais, Jonavos ir Kėdainių oro kokybės tyrimų stotyse šis taršos rodiklis padidėjo 40–50 proc. , Šiauliuose – nepakito, o kitose stotyse vidutinė metinė koncentracija buvo mažesnė 8–23 procentais.

Vertinant pastarąjį dvidešimtmetį,  Šilutės plente Klaipėdoje, Mažeikių ir Naujosios Akmenės stotyse pastebima kietųjų dalelių koncentracijos didėjimo, kituose zonos miestuose – mažėjimo tendencija.

Nors vidutinė metinė tarša KD10 dalelėmis neviršijo normos, padidėjusi tarša atskiromis dienomis fiksuota miestuose, daugiausia – šaltuoju metų laiku, t.y. sausį-gruodį ir spalį-kovą, dėl energetikos įmonėse ir gyventojų naudoto kuro šilumai. Tik Šiauliuose ir Kėdainiuose per didelė KD10 koncentracija dažniau buvo nustatoma šiltuoju metų laiku, balandžio–rugsėjo mėnesiais. Čia taršai didelės įtakos turėjo ne tik transportas, bet ir statybos, pastatų rekonstrukcijos, gatvių remontas.

Dar smulkesnių ir pavojingesnių sveikatai kietųjų dalelių KD2,5 vidutinė metinė koncentracija taip pat neviršijo ribinės vertės, o, pavyzdžiui, Klaipėdoje palyginti su 2019-aisiais šio teršalo koncentracija sumažėjo net 43 proc., Naujojoje Akmenėje – 14 proc., nacionaliniuose parkuose veikiančiose stotyse – 11–26 procentais.

Agentūros duomenimis, tipiško transporto teršalo azoto dioksido vidutinė metinė koncentracija visose miestų oro kokybės tyrimų stotyse sumažėjo nuo dešimtadalio iki daugiau nei trečdalio, taip pat daugiau nei  trečdaliu sumažėjo ir kancerogeno, šildymo sezono metu daugiausia išmetamo benzo(a)pireno koncentracijos aplinkos ore.

Siekiant vertinti ir valdyti oro kokybę pagal visoje Europos Sąjungoje galiojančių teisės aktų reikalavimus, kiekvienos šalies teritorija turi būti suskirstyta į zonas ir aglomeracijas. Lietuvoje šiam tikslui išskirtos Vilniaus ir Kauno aglomeracijos bei zona – likusi Lietuvos teritorija be Vilniaus ir Kauno miestų. Vilniaus ir Kauno aglomeracijose pernai taip pat buvo fiksuojama geresnė oro kokybė, palyginti su 2019-aisiais.