„Facebook“ paskyroje „Žvejybos uosto rajono kaimynai“ klaipėdietė, gyvenanti Poilsio g., pasidalino žinia, kad neseniai sulaukė nepažįstamųjų vizito.

„Poilsio gatvėje per butus eina moteris su dukra. Kalba rusiškai, teigia jog yra iš Ukrainos, prašo pagalbos. Prie visų gerumų nepamirškite saugoti savo turto“, – perspėjo gyventoja.

Jai pritarė ir kiti žmonės, teigę, kad veikiausiai ta pati moteris lankėsi ir Šturmanų gatvėje, kur taip pat kalbėjo rusiškai.

„Jau norėjau klausti, gal kas nors žino, kokia čia moteris eina per butus“, – prisipažino dar kita.

„Buvo pas mus, bet be vaiko“, – pažymėjo trečias asmuo.

Dar kiti spėliojo, galbūt moteriai su dukrele išties prireikė kokios nors pagalbos, tad, užuot kaltinus, vertėtų išsiaiškinti, kokios konkrečiai pagalbos prašo, o galbūt neturi pinigų maistui, drabužiams ar ieško darbo.

Tačiau savo patirtimi pasidalijusi klaipėdietė paaiškino, kad situacija buvo visiškai kitokia.

„Prisistato, kad atvyko iš Ukrainos, dvi šeimos. Pažymėjimas dar nėra pagamintas. Prašo pinigų, vaistų, maisto. Paskui tai, kas netelpa į piniginę, išmeta į konteinerį“, – vaizdžiai paaiškino moteris.

Kad pagalbos prašanti moteris po apsilankymo pas gyventojus išmetė kažkokį maišą į konteinerį, matė ir kita gyventoja.

Klaipėdiečiai mano, kad vėl pasibeldus į duris šiai moteriai, vertėtų jos paklausti paprasto dalyko – ar ji kalba ukrainietiškai. Jeigu moka, veikiausiai nėra apsimetėlė, o jeigu nemoka – reikia kviesti pareigūnus.

Sorokina virto Delvey

A.Sorokinos žygis į išsvajotą pasaulį, kuriame skraidoma privačiais lėktuvais, gyvenama liukso viešbučiuose, prasidėjo apie 2007-uosius. Tuomet šešiolikmetė kartu su šeima emigravo iš Rusijos į Vokietiją. Įsikūrę netoli Kelno Sorokinai gyveno paprastą gyvenimą, Ana mokėsi paprastoje mokykloje, kurioje išsiskyrė ramumu ir gabumu kalboms. Tėvas – buvęs sunkvežimio vairuotojas, vėliau dirbo logistikos kompanijoje vadybininku, galiausiai įsteigė nedidelę šilumos sistemomis užsiimančią įmonę.

Po abitūros mergina bandė studijuoti Londone, tačiau po metų persikraustė į Paryžių, kur įsidarbino praktikante populiariame žurnale "Purple". Veikiausiai būtent tada, iš arti pamačiusi mados ir populiariojo meno užkulisius, ji nusprendė rašyti naują gyvenimo scenarijų.

Pirmiausia mergina atsikratė banalios rusiškos pavardės, virto Anna Delvey. Žmonėms, su kuriais susipažino mados pristatymų dūzgėse, pradėjo pasakoti, kad laukia dešimtis milijonų eurų siekiančio palikimo.

Kaip vėliau pasakojo A.Delvey bičiuliai, žmones ji tiesiog užburdavo. Sutikta kokio populiaraus finansininko rengiamame vakarėlyje maloniai bendraujanti, nuoširdžios ir tyros merginos įvaizdį kurianti rusaitė kaipmat užmegzdavo pažintis. Ji dėvėdavo prašmatnius "Balenciaga" ar "Alaia" drabužius, sakydavo atskridusi privačiu lėktuvu. Tačiau draugijose, kur sukiojasi tiek daug turtingų tėvų atžalų, niekam nekilo įtarimų, kad A.Sorokina-Delvey – primityvi apsimetėlė.

Vieniems mergina sakė esanti turtingo rusų naftininko dukra, kitiems – kad jos tėvas yra diplomatas, tretiems – kad prekiauja antikvariniais daiktais ar turi saulės kolektorių įmonę.

Karališki įnoriai

Persikrausčius į JAV, merginos melo mašina ėmė veikti dar didesnėmis apsukomis.

Rusaitė kaipmat subūrė gausų bičiulių būrį, kuriame būta ir garsių aktorių, verslininkų, blizgių žurnalų herojų. Juos A.Sorokina-Delvey kviesdavo į prašmatnius restoranus, apipildavo dovanomis – laikrodžiais, daugiau nei 500 dolerių kainuojančiais "Rick Owens" marškinėliais.

Kiekvieną pažintį su garsiais žmonėmis, apsilankymą prabangiame SPA ar viešbutyje, egzotiškas keliones rusė kruopščiai fiksuodavo, o asmenukėmis rūpestingai maitino savąją paskyrą instagrame.

"Ji buvo pernelyg turtinga, kad tai būtų tikra", – vėliau rašė vienas apgavikės istoriją nušvietęs laikraštis. Ir pernelyg panėšėjo į praeitų amžių senųjų Europos monarchų atžalas, ūmai atsidūrusias XXI a.

Su samdomais darbuotojais, viešbučių personalu rusaitė elgėsi pabrėžtinai šiurkščiai, tačiau patarnautojai pešdavosi, kuris užneš jos daiktus: merginai patiko dosniai švaistytis arbatpinigiais.

Iškalbingi nesklandumai

Atrodė, kad A.Sorokina-Delvey bando atsikratyti pinigų. O gyvenant tokiame mieste kaip Niujorkas, sukantis tokiuose rateliuose kaip sukiojosi Ana, tai niekam neatrodė neįprasta.

Kartais rusaitė prašydavo draugų, kad jai iškviestų taksi ir apmokėtų keliones. Iš vieno bičiulio pasiskolino pinigų savaitgalio kelionei į Veneciją, o skolą galiausiai "pamiršo". Kitam liko skolinga kelias dešimtis tūkstančių už skrydį į investuotojų konferenciją, kurioje norėjo susitikti su vienu turtingiausių planetos žmonių, investuotoju Warrenu Buffettu.

Atvykdama į brangius viešbučius A.Sorokina-Delvey pateikdavo neveikiančią kreditinę kortelę. Ji pati beveik visada mokėdavusi grynaisiais – Vakarų pasaulyje nebesuvokiama atgyvena. Tačiau net menkiausias draugų abejones nustelbdavo rusaitės vaikišku veidu įvaizdis: Ana pabrėžtinai nesureikšmino pinigų, todėl jos "pamirštos" skolos neatrodė apgavystės.

Galiausiai dauguma skolintojų taip pat nejautė nepritekliaus: priminti paskolintus kelis tūkstančius dolerių ar nesumokėtą nuomą už apartamentus atrodė pernelyg smulkmeniška ir veik nepadoru.

Atostogos Marakeše (su privačiu patarnautoju ir atskiru baseinu – po 7 tūkst. dolerių už naktį) vienai pakviestai draugei (pačios rusaitės kredito kortelė "kažkodėl" buvo nenuskaitoma) kainavo 57 tūkst. dolerių. "Tai daugiau, nei aš uždirbu per metus", – vėliau prisipažino pastaroji, žurnalo "Vanity Fair" fotoredaktorė. Kalbėdama apie pažintį su Anna ji prisiminė jai įspūdį padariusias pastarosios "Gucci" basutes ir "Céline" akinius nuo saulės.

Iki 2017-ųjų rudens, kai buvo suimta, A.Sorokinos-Delvey skolos pasiekė ketvirtį milijono dolerių.

Įvaizdžio aukos

Raudonplaukė rusaitė lėlės veidu turėjo viską, ko reikėjo Niujorkui: gerai atrodė, rengėsi vardiniais drabužiais, bičiuliavosi su madingais žmonėmis, turėjo "teisingų" kontaktų, kad galėtų užburti aplinkinius. Mergina sugebėjo apgauti garsius žurnalistus, galerininkus, menininkus, samdomus vykdomuosius direktorius ir verslininkus. Pasaulyje, kuriame kai kurie žmonės "pamiršta" tūkstantines skolas, A.Sorokinos-Delvey melas vešėjo.

"Anna užbūrė pasaulį, atrodė, kad nebegaliojo taisyklės. Jos atsainus materializmas buvo toks viliojantis, – vėliau rašė viena apgauta bičiulė. – Buvo perkama viskas, ko tik panorėta. Kas būtų pagalvojęs, kad ji visą istoriją taip detaliai išgalvojo ir taip ilgai galėjo ją tęsti? Tai buvo magiška apgaulė ir man nemalonu pripažinti: aš buvau rekvizito dalis."

A.Sorokina-Delvey kūrė ne tik turtingos paveldėtojos įvaizdį. Ji sakėsi esanti įkvėpta "Soho House", drąsiai dalijosi planais Niujorke atidaryti daugiafunkcį meno centrą su restoranais, galerijomis ir filialais visame pasaulyje.

Pasisamdžiusi advokatus A.Sorokina-Delvey bandė gauti 25 mln. dolerių kreditą, ieškojo patalpų "Park Avenue", tarėsi su meno ir restoranų verslo ekspertais, samdė dizainerius, kad sukurtų prekės ženklą. Bankams A.Sorokina-Delay pateikdavo suklastotus dokumentus, turėjusius įrodyti jos kreditingumą.

Gavusi šimtus tūkstančių eurų kreditą rusaitė juo laiduodavo kitus kreditus.

Liepto galas

Įtarimų debesys virš A.Sorokinos-Delvey galvos vis dėlto ėmė tvenktis. Pasaka baigėsi, kai skolininkams ėmė vertis akys.

5 žvaigždučių viešbutis Niujorke "11 Howard" nesulaukė mokesčio už mėnesį, praleistą liukso numeryje (nuo 330 dolerių už naktį). Įtarimų, kad naujoji viešnia gali būti apsišaukėlė, nekilo – rusaitė elgėsi labai drąsiai, o ir prabangius apartamentus užsisakė iškart neįprastai ilgam laikui, visam mėnesiui.

Iki 2017-ųjų rudens, kai buvo suimta, A.Sorokinos-Delvey skolos pasiekė ketvirtį milijono dolerių.

"Man tiesiog buvo smagu", – jau atsidūrusi JAV teisėsaugos rankose prisipažino rusė.

Gruodį atvesdinta į teismo salę ji nė iš tolo nepriminė ankstesnės aukštuomenės panelės: gerokai priaugusi svorio, suveltais ilgais plaukais, palūžusi.

"Mano tėvai puoselėjo dideles viltis, visada tikėjo mano pasirinkimais. Dabar jie tikriausiai gailisi dėl to", – žiniasklaida citavo jos žodžius.

Teisme A.Sorokina-Deley išgirdo kaltinimus, tarp kurių – vagystė sunkinančiomis aplinkybėmis, pasikėsinimas vagystei sunkinančiomis aplinkybėmis, sukčiavimas. Jai gresia 15 metų nelaisvės. Kitas teismo posėdis – vasario pabaigoje.

A.Sorokina-Delvey šiek tiek primena modernią Robino Hudo reinkarnaciją: Niujorko grietinėlė apgauta naudojant jos pačios silpnybę – aklą pasitikėjimą įvaizdžiu.

Šou tęsis

A.Sorokina-Delvey šiek tiek primena modernią Robino Hudo reinkarnaciją: Niujorko grietinėlė apgauta naudojant jos pačios silpnybę – aklą pasitikėjimą įvaizdžiu.

"Tik ar ji su savo machinacijomis nežaidė žaidimo, kurį kiekvienas "Instagrame" truputį žaidžiame? – vėliau istoriją analizavo JAV spauda. – Brangūs drabužiai, inscenizuota aplinka, madingo autoriaus ar stiliaus meno kūrinys, puikiai parinktas nuotraukos filtras: ryškų gyvenimą, kurį tiek daug žmonių instagrame dėlioja iš savo nuotraukų it dėlionę, A.Sorokina-Delvey inscenizavo ne tik virtualiame, bet ir realiame pasaulyje."

Paradoksas, tačiau A.Sorokinos-Delvey spektaklis tęsis net ir jai būnant kalėjime. Teises į minėtą rusaitės bičiulės, "Vanity Fair" redaktorės straipsnį, įsigijo kompanija "Netflix". Serialo scenarijų rašo garsioji Shonda Rhimes, kurios plunksnai priklauso ir "Grey anatomijos" scenarijus.

Teigiama, kad su serialo kūrimu sutinka ir pati istorijos herojė. Žurnalo "Paper" kalbinta jos draugė sakiusi, kad rusė neprieštarauja dėl filmo. Tik vienintelė sąlyga – kad ją vaidintų Jennifer Lawrence arba Margot Robbie. Lindsay Lohan esanti jau per sena. Tai jai, regis, svarbiau nei atgaila dėl apgavysčių.

Kaip pranešė Šiaulių apskrities policija, į 1929 metais gimusio vyro namus Dubijos gatvėje apie 11 valandą atėjo moteris, kuri prisistatė „Sodros“ darbuotoja.

Paaiškinusi, kad bus keliama pensija, ji apgaule išviliojo 1,5 tūkst. eurų.

Klaipėdoje 83 metų senolė neteko visų savo gyvenimo santaupų, kai į namus įsileido "Carito" savanore apsimetusią merginą.

Sunkiai vaikščiojanti ir ligų kamuojama Genovaitė F. pirmadienio popietę išgirdo įkyrų buto durų skambutį.

Moteris po namus vaikšto tik pasiremdama dvejomis lazdomis, tačiau nelauktas svečias nesitraukė nuo durų tol, kol moteris jų neatvėrė.

„Užėjo jauna, tamsių plaukų, apie 20-25 metų mergina, labai gražiai apsirengusi. Ji pasakė, kad atstovauja "Caritą" ir ėmė teirautis, kokius vaistus aš vartoju, ar nereikia man pagalbos“, – prisiminė pensininkė.

Moteris pakvietė viešnią į kambarį, tačiau šioji iš pradžių sutrikusi aiškino, kad jos avalynė nešvari ir panoro prisėsti virtuvėje.

„Tačiau aš nieko blogo neįtariau ir pakviečiau ją užeiti. Svetainėje ji prisėdo ant kėdės ir ėmė klausinėto, ko man reikėtų. Ji tikino, kad gali atvežti vokiečių suaukotos labdaros, maisto produktų“, – pasakojo Genovaitė.

Išklausinėjusi kaip gyvena senolė, viešnia pažadėjo, kad kitą dieną atsives medicinos seselę, kuri pažiūrės, kokius vaistus vartoja močiutė.

„Ji vis siūlėsi atnešti vaistų – tokių, kurie Lietuvoje net nekompensuojami. Staiga ji paprašė vandens atsigerti. Kadangi aš sunkiai vaikštau, ilgokai stojausi“, – tikino močiutė.

Senolė net nepagalvojo, kad maloniai bendravusi viešnia ims vogti.

“Rankinėje, kuri kabojo ant kėdės atlošo, buvo mano piniginė, o joje – visi mano pinigai. Kol aš nuėjau iki virtuvės, ji jau sekė mane iš paskos. Nieko blogo neįtariau“, – kalbėjo klaipėdietė.

Tik tuomet, kai viešnia išėjo, moteriškė susizgribo paskambinti dukrai.

„Ši mane ir paprotino, kad ne viskas čia taip gražu gali būti. Dukros paliepta, apžiūrėjau namus ir įsitikinau, kad piniginėje nėra visų mano pinigų – 2,2 tūkst. litų, kuriuos buvau susitaupiusi laidotuvėms. Ir dar 600 litų maistui ir buto mokesčiams“, – apgailestavo moteris.

Moteris stebėjosi, kad vagišė per kelias sekundes sugebėjo atsegti piniginę ir nugvelbti ten buvusius grynuosius.

„Labai dėl to liūdna, na bet pasitikėjau žmonėmis ir dėl to pati esu kalta“, – tarstelėjo senolė.

Kauno mero padėjėja prisistačiusi moteris viename Žaliakalnio daugiabutyje įsiprašė pas čia gyvenančią senolę į svečius ir pavogė jai brangias šeimos relikvijas.

Atidarė duris

"Esu atsiųsta mero Andriaus Kupčinsko, renkame informaciją apie senus žmones ir norime jiems padėti", – tokiais žodžiais pasibeldusi į 80 metų senolės butą prisistatė stambaus sudėjimo tamsiaplaukė moteris.

Senolės vaikaitė G.R. (pavardė redakcijai žinoma) pasakojo, kad jos pirmojo lygio neįgalumą ir neišeinanti iš namų senelė paprastai nėra labai patikli.

"Bet gal išgirdusi miesto vadovo pavardę sutiko atidaryti duris ir pasakyti savo asmens paso, neįgalumo pažymėjimo duomenis", – pasakojo G.R.

Dingo relikvijos

Nusikaltėlė taip pat domėjosi, ar močiutė gaunanti nuolaidų vaistams, socialines išmokas, lengvatų. Sudariusi rimtos savivaldybės atstovės įvaizdį apgavikė paprašė leisti pažiūrėti, kokiomis sąlygomis gyvena senolė.

"Ji neva domėjosi, kokia močiutės vonia, tualetas, kambariai, po to dar prašė pasakyti internetinės bankininkystės kodus. Tada močiutė paprašė moters parodyti kokį nors dokumentą. Nusikaltėlė pasakė, kad palikusi darbo pažymėjimą automobilyje, todėl turinti eiti jo atsinešti " – sakė G.R.

Ilgapirštė daugiau nepasirodė, o senolė puolė apžiūrinėti lovą, kur po patalais slėpė piniginę. Ji buvo dingusi.

"Piniginėje buvo gal 14 litų, bet labiausiai gaila jai labai brangių šeimos relikvijų: senelės tėvui už nuopelnus tarnaujant Lietuvos armijoje įteikto Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino ir Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiaus, kuris suteiktas po mirties senelės tėvams už pagalbą žydams per Antrąjį pasaulinį karą", – kalbėjo G.R.

Ji vylėsi, kad relikvijas bus bandoma parduoti kolekcininkams, o šie padės išaiškinti nusikaltėlę ir atgauti šeimai brangius apdovanojimus.

Dar kartą įspėja

Įvykį tiriančio Kauno Žaliakalnio policijos komisariato viršininkas Egidijus Kriaučionis sakė, kad daugiau panašaus pobūdžio pareiškimų pastarosiosmis dienomis nebūta. "Tačiau tokie atvejai, kai apsimetę, kokiais nors socialiniais darbuotojais nusikaltėliai apvagia vyresnio amžiaus žmones, vis pasikartoja", – teigė viršininkas.

Kauno savivaldybės Socialinių paslaugų skyriaus vedėja Marija Vyšniauskienė teigė, kad savivaldybės atstovai niekada neateina pas senolius neperspėję iš anksto ir pirmą kartą nepakvietę dalyvauti per jų vizitą kam nors iš artimųjų ar kaimynų.

"Socialinius darbuotojus paprastai kviečia patys žmonės, kuriems sudėtinga patiems apsipirkti, susitvarkyti. Kartais tiriamos buities sąlygos, kai žmogus prašosi perkeliamas gyventi į senelių namus. Bet tai daroma irgi suderinus laiką iš anksto. "Niekada nesiunčiame specialistų vykdyti apklausas ar ką nors siūlyti", – tvirtino M.Vyšniauskienė.