Seimas praėjusią savaitę po svarstymo pritarė Lietuvos teritorijos bendrojo plano erdvinio vystymo kryptims bei teritorijos naudojimo funkcijų prioritetams, o balsavimas dėl jo vyks birželį. 

Numatoma ateityje vietoj apskričių suformuoti penkis regionus. Toks siekis sukėlė daugiausia diskusijų per svarstymus Seime.

Kai kurie parlamentarai mano, kad dokumentas panaikins apskričių galimybę formuoti regioninę politiką ir užkoduoja didžiųjų miestų dominavimą.

Seimo Valstybės ir savivaldybių komiteto narys Povilas Urbšys įsitikinęs, kad šalies teritorijos bendrasis planas paklos pamatus regioninei politikai ir nulems regionų plėtrą. Tačiau jis apgailestauja, kad pasirinktas apskričių naikinimo variantas jas keičiant į penkias urbanistinių centrų partnerystės grupes: Vilniaus-Utenos-Ukmergės, Kauno-Marijampolės-Alytaus, Klaipėdos-Tauragės-Telšių, Šiaulių-Mažeikių ir Panevėžio-Biržų-Rokiškio. 

P. Urbšio teigimu, naujoji bendrojo plano koncepcija panaikina apskričių galimybę formuoti regioninę politiką: „Dabar egzistuojanti sistema leidžia lygiaverčiai dalyvauti visoms savivaldybėms formuojant regioninę politiką. Šitas siūlomas variantas išskiria tik 14 savivaldybių“. 

Jis prognozuoja, kad naujas savivaldos skirstymas atitolins paslaugas regionuose nuo žmonių ir dar labiau išryškins netolygumus.

„1950 metais buvo panaikintos apskritys ir buvo įsteigtos keturios sritys: Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių. Jeigu jūs norite vėl grįžti atgal, pirmyn, darykite! Bet kodėl jūs melavote žmonėms rinkimuose, kad jums svarbūs regionai? (...) Jeigu toje partnerystės grupėje yra Vilnius, kokį žodį turės Utena ir Ukmergė?“ – kalbėjo parlamentaras.

Aplinkos apsaugos komiteto narys Paulius Saudargas sako, kad dokumentas buvo svarstomas per greitai, per mažai diskutuojama. Jis kritikuoja infrastruktūros plėtros politiką ir įtaria, kad vienos savivaldybės klestės, o kitos bus skurdinamos.

Tuo metu liberalas Simonas Gentvilas BNS sako, kad dėmesį sutelkiant į penkis regionus tarp savivaldybių bus skatinamas bendradarbiavimas, o ne konkurencija.

„Savivaldybės regionų lygmenyje daugiau derintų investicijas“, – teigė jis.

S. Gentvilas pabrėžė, kad 30 proc. Europos Sąjungos fondų lėšų, kurios pasieks Lietuvą, bus  investuojamos regionų tarybų sprendimu.

„Turės susėsti ir apsispręs (tarybos – BNS), kurioje savivaldybėje bus statomi nauji stadionai, kurioje baseinas, o ne taip, kaip dabar, – ta pati infrastruktūra yra dviejuose gretimuose rajonuose 20 kilometrų atstumu“, – BNS aiškino S. Gentvilas.

Aplinkos ministerija sako, kad numatoma partnerystė turėtų padėti spręsti, pavyzdžiui, viešojo transporto organizavimo problemas.

„Kai skirtingos savivaldybės organizuoja viešąjį transportą, daugeliu atveju daro tai iki savo administracinės ribos ir taip apriboja žmonių judėjimo galimybes, o partneriaujant turėtų būti išnagrinėtos tam tikros situacijos ir priimti bendri, pasverti ir situaciją atitinkantys sprendimai“, – BNS tvirtino aplinkos ministro patarėjas Justas Jaskonis.

Lietuvos teritorijos bendrajame plane nenumatyta nei keisti apskričių ribų, nei savivaldybių administracinių ribų, būtų sukurta nauja tik urbanistinė sistema.

Aplinkos ministerija sako, kad urbanistinių centrų prioritetinė partnerystė sprendinys būtų vienas iš būdų mažinti vis didėjančią regionų atskirtį Lietuvoje.

Tai numatoma Seimo svarstomoje naujoje Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo projekto redakcijoje. Iki jos priėmimo liko vienas balsavimas.

Projektą rengusi Vidaus reikalų ministerija teigia, kad reforma padės sutaupyti lėšų, o patį Vyriausybės atstovų darbą leis padaryti efektyvesnį.

Tuo metu kritikai teigia, kad Vyriausybės atstovų darbas bus tik silpninamas.

„Kiekvienas, kuris yra susidūręs su apskričių Vyriausybės atstovais, turbūt aiškiai pasakytų, kad jų krūvis yra didelis, nes jie ir šiandien aptarnauja po vieną apskritį, tai yra septyni, penki rajonai. Vyksta tarybos posėdžiai, komitetų ir jie nespėja faktiškai šiandien sudalyvauti visuose posėdžiuose. Siūlymas perpus sumažinti, tai yra tiksliau perpus padidinti krūvį, vargu ar darbo kokybė nuo to pagerės“, – sakė socialdemokratas Algirdas Sysas.

Siūloma, kad dabar dešimt savarankiškų tarnybų būtų sujungtos į vieną įstaigą. Vyriausybė penkerių metų kadencijai skirtų penkis savo atstovus apskrityse: Vilniaus ir Alytaus, Kauno ir Marijampolės, Panevėžio ir Utenos, Klaipėdos ir Tauragės bei Šiaulių ir Telšių apskrityse.

Siūlymas perpus sumažinti, tai yra tiksliau perpus padidinti krūvį, vargu ar darbo kokybė nuo to pagerės.

Pareigas jis galėtų eiti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Dabar kadencijų skaičius neribojamas.

Konservatorė Gintarė Skaistė teigė, kad siekiant pareigūnų nešališkumo, veiklos skaidrumo, Vyriausybės atstovai turėtų būti ne skiriami Vyriausybės, o atrenkami konkurso būdu.

„(...) iš esmės tam tikra politinė partija gali pasiskirti policininkus ar prokurorus, kurie prižiūrės, kaip jie tuos įstatymus įgyvendina. Man atrodo, tai yra visiškai ydinga praktika“, – sakė ji.

Pasak liberalo Simono Gentvilo, nauja tvarka politizuotų Vyriausybės atstovų įstaigas. Jo teigimu, kad tai daroma sąmoningai, liudija ir premjero Sauliaus Skvernelio interviu.

„Jeigu pasižiūrėsime neseną premjero interviu „Alytaus naujienoms“, tai premjeras visiškai kitaip įsivaizduoja Vyriausybės atstovų funkcijas: „Vyriausybės atstovai turėtų dirbti, kaip Vyriausybės atstovai. Žmonės nesupranta, kai jie kalba, kaip Vyriausybės atstovai, o pozicijos nesuderinamos su Vyriausybe, atstovauja net priešingai Vyriausybei.“ Gerbiamieji, jeigu mes iš tikrųjų politizuojame Vyriausybės atstovų apskrityse veiklą, tai mes turime ir pakeisti jų funkcijas“, – tvirtino liberalas.

Mišrios Seimo narių grupės narys Povilas Urbšys replikavo, kad Vyriausybės atstovų nepriklausomumas dabar tėra mitas.

Socialdemokratas Julius Sabatauskas siūlomą pertvarką pavadino smūgiu demokratijai ir teisinei valstybei.

Gindamas projektą „valstietis“ Robertas Šarknickas pareiškė, kad prastas Vyriausybės atstovų darbas išprovokavo rinkimų komitetų kūrimąsi savivaldybėse.

„Ar nekilo klausimas, kodėl Lietuvos savivaldybėse atsirado komitetai? Taip, tai būtent, kad yra kiršinama, vilkinama, kai taryba nusprendžia teikti kokį nors svarstymą, tai neva sugalvojama, kad ne ten padėtas kablelis, taškas, o tada Vyriausybės atstovas kažkurios partijos pasisako ir stabdo procesus. Nevilkinkime valstybės gyvenimo savivaldybėse“, – pareiškė „valstietis“, nepaaiškindamas detaliau, kuo čia dėti rinkimų komitetai.

Anot projekto, prieš pradėdamas eiti pareigas Vyriausybės atstovas turėtų prisiekti.

Projekte taip pat numatyta, kad Vyriausybės atstovu galėtų būti tik nepriekaištingos reputacijos asmuo, turintis aukštąjį universitetinį (ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį) ar jam prilygintą universitetinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip penkerių metų darbo viešojo administravimo srityje ar penkerių metų teisinio darbo stažą.

Anot projekto autorių, siekiant užtikrinti šių pareigūnų veiklos skaidrumą ir nešališkumą, siūloma nustatyti, kad Vyriausybės atstovo pareigos nesuderinamos su jokiomis kitomis renkamomis ar skiriamomis pareigomis valstybės, savivaldybių institucijose ir įstaigose, kituose juridiniuose asmenyse.

Be to, jis negalėtų gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus nustatytą pagal pareigas ir užmokestį už mokslinį bei pedagoginį, kūrybinį darbą.

Dabar Vyriausybė kiekvienoje apskrityje turi po vieną atstovą, jis vadovauja iš biudžeto išlaikomai tarnybai. Vyriausybės atstovas į pareigas skiriamas ketveriems metams.

Vyriausybės atstovas atlieka savivaldybių veiklos administracinę priežiūrą, tai yra prižiūri, ar savivaldybės laikosi Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės nutarimus.

Siūloma keisti Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymą ir steigti Vyriausybės atstovų įstaigą, keisti Vyriausybės atstovo teisinį statusą. Būtų nustatoma, kad Vyriausybės atstovas yra valstybės pareigūnas, Vyriausybės skiriamas ketverių metų kadencijai, bet ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės.

Be kitų išsilavinimo ir darbo patirties reikalavimų, turėtų būti nustatyta, kad Vyriausybės atstovų įgaliojimų įgyvendinimas negalėtų būti susietas su jokios politinės partijos veikla.

Visų šalies Vyriausybės atstovų apskrityse vardu pastabas pateikusi Vyriausybės atstovė Vilniaus apskrityje Vilda Vaičiūnienė teigė, kad projektas susijęs su regionine politika, kuri iki šiol nėra išgryninta. Todėl, Vyriausybės atstovų apskrityse nuomone, kol neperžiūrėtos regionų ribos, netikslinga perskirstyti Vyriausybės atstovų apskrityse veikimo teritorijas, keičiant jas į regionus, apimančius konkrečias dvi apskritis.

Statistikos departamento duomenimis, daugiausia (4 proc.) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis padidėjo Panevėžio apskrities įmonėse, įstaigose ir organizacijose. Kitose apskrityse vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis didėjo nuo 0,8 proc. Vilniaus iki 2,5 Tauragės. Trečią ketvirtį didžiausią bruto darbo užmokestį - 940,4 EUR - gavo Vilniaus apskrities įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojai. Mažiausiai - 688,7 EUR - uždirbo Tauragės apskrities darbuotojai.

Darbo užmokesčio padidėjimą 2017 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su 2017 m. antruoju ketvirčiu, lėmė didesnė darbų apimtis, sezoniškumas, padidintas darbo užmokestis sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams bei kitos priežastys.

Vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis per ketvirtį išaugo visose apskrityse, labiausiai - Panevėžio (3,4 proc.).

Per metus (2017 m. trečią ketvirtį, palyginti su 2016 m. trečiu ketvirčiu) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis padidėjo visose apskrityse, labiausiai - Telšių (9,9 proc.). Kitose apskrityse vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis per metus didėjo nuo 4,1 proc. Tauragės iki 8,1 proc. Vilniaus.

Vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis per metus augo visose apskrityse - nuo 6,2 proc. Klaipėdos iki 11,2 proc. Telšių.

Darbo užmokesčio augimui per metus įtakos turėjo nuo 2017 m. sausio 1 d. padidinta žemiausių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginė alga, nuo 2017 m. liepos 1 d. padidintas darbo užmokestis sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams (gydytojams ir slaugytojams) ir kitos priežastys.

Spartesniam neto darbo užmokesčio augimui įtakos turėjo nuo 2017 m. sausio 1 d. pasikeitusi neapmokestinamojo pajamų dydžio skaičiavimo tvarka ir padidintas papildomas neapmokestinamas pajamų dydis.

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2017 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, padidėjo 53 savivaldybėse - nuo 0,1 proc. Klaipėdos rajono iki 7 proc. Pakruojo rajono, o sumažėjo šešiose savivaldybėse - nuo 0,1 proc. Palangos miesto iki 1,9 proc. Kazlų Rūdos. Telšių rajono savivaldybės įmonėse, įstaigose ir organizacijose vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis beveik nepakito.

2017 m. trečiąjį ketvirtį didžiausią bruto darbo užmokestį gavo Vilniaus miesto (966,1 EUR) savivaldybės įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojai. Šioje savivaldybėje vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 115,3 EUR viršijo šalies ūkio vidurkį. Mažiausiai uždirbo Zarasų (595,4 EUR) rajono darbuotojai. Atotrūkis tarp Vilniaus miesto ir Zarasų rajono savivaldybių 2017 m. trečiąjį ketvirtį sudarė 370,7 EUR.

Per metus (2017 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su 2016 m. trečiuoju ketvirčiu) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis padidėjo visose savivaldybėse - nuo 0,5 proc. Zarasų rajono iki 19,7 proc. Rietavo, išskyrus Jurbarko rajono savivaldybę, kurioje jis. sumažėjo 0,8 proc.

Vidutinis darbuotojų skaičius šalies ūkyje 2017 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su antruoju, sumažėjo 3,8 tūkst. (0,3 proc.). Tai lėmė sumažėjęs darbuotojų skaičius beveik visose apskrityse: nuo 0,1 proc. Marijampolės iki 0,7 proc. Utenos. Alytaus apskrityje vidutinis darbuotojų skaičius beveik nepakito.

Trečiąjį ketvirtį vidutinis darbuotojų skaičius sumažėjo daugelyje (40) savivaldybių - nuo 0,1 proc. iki 2,6 proc., likusiose (19) išaugo nuo 0,1 proc. iki 14,4 proc., o Plungės rajone vidutinis darbuotojų skaičius 2017 m. trečiąjį ketvirtį beveik nepakito.

Per metus (2017 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su 2016 m. trečiuoju ketvirčiu) vidutinis darbuotojų skaičius šalies ūkyje išaugo 9,8 tūkst. (0,8 proc.). Darbuotojų skaičius padidėjo visose apskrityse, išskyrus Utenos, Tauragės ir Panevėžio, kuriose sumažėjo atitinkamai 2,1, 1, ir 0,8 proc.

Per metus vidutinis darbuotojų skaičius padidėjo 33 savivaldybėse, labiausiai - Birštono (18,5 proc.), o sumažėjo 27 savivaldybėse, daugiausia - Molėtų (7 proc.).