„Buvau nuteistas be įstatymo“, – skunde Strasbūro teisėjams nurodė buvęs politikas. Lietuvą EŽTT skundžiantis A. Sacharukas teigia, kad Lietuvos teismai, nagrinėję jam iškeltą baudžiamąją bylą, pažeidė teismo nepriklausomumo ir nešališkumo principą, kurį įtvirtina Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencija.

Anot šiuo metu vienoje bendrovėje verslo plėtros dirbančio A. Sacharuko, teismo nepriklausomumo ir nešališkumo principas buvo pažeistas dėl to, kad tas pats Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjas jo baudžiamąją bylą nagrinėjo du kartus – pirmąkart, kai LAT perdavė baudžiamąją bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka ir antrąkart, kai buvo nagrinėjamas jo kasacinis skundas dėl Lietuvos apeliacinio teismo priimto apkaltinamojo nuosprendžio.

Buvau nuteistas be įstatymo.

Be to, buvęs Seimo narys teigia, kad buvo pažeistas Konvencijos straipsnis, numatantis, kad „nėra bausmės be įstatymo“. „Nors Seimas neleido panaikinti mano neliečiamybės, dar mano kadencijos metu buvo priimtas Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimas, sudarantis galimybę mane patraukti baudžiamojon atsakomybėn pasibaigus mano, kaip Seimo nario, kadencijai – tapau pirmuoju Seimo nariu, nuteistu už tai, kad balsavau vietoje kito Seimo nario, nors iki tol Seime balsavimas kito Seimo nario vardu buvo laikomas susiklosčiusia parlamentinės veiklos tradicija“, – skunde Strasbūro teismui nurodė A. Sacharukas.

A. Sacharukui teistumas jau yra panaikintas – tai teismas padarė jo prašymu dar vasario mėnesį, kai jis pateikė dokumentus, kad yra sumokėjęs jam skirtą 1 882 eurų baudą.

Priimdamas šį sprendimą teismas taip pat atsižvelgė, kad buvusio politiko baudžiamasis procesas truko gana ilgą laiką – vien teisminis nagrinėjimas iki nuosprendžio įsiteisėjimo vyko nuo 2014-ųjų iki 2017-ųjų vidurio, kasacine tvarka byla baigta nagrinėti 2018 metais. Atsižvelgęs į visas minėtas aplinkybes teismas padarė išvadą, kad teistumo instituto tikslai yra pasiekti, todėl teistumas A. Sacharukui naikinamas.

Kaip skelbia Vyriausybės atstovas EŽTT, Strasbūro teismas vertins, ar K. Michailovo įkalinimas iki gyvos galvos nesant galimybės sušvelninti bausmę nepažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos.

Taip pat atsižvelgiama į tai, kad baudžiamieji kaltinimai pakeisti apeliacinėje proceso stadijoje ir dėl to pareiškėjas nebuvo nedelsiant informuotas apie jų pobūdį ir pagrindą, į tai, kad dauguma pareiškėjo prašymų teismams atmesti, kad valstybės pareigūnai ir politikai darė viešus pareiškimus apie jo kaltę ir poreikį jį nuteisti, ir į tai, kad nuosprendis rėmėsi daugiausiai anoniminių liudytojų parodymais.

Teismas taip pat vertins, ar buvo pažeista konvencija, kai pareiškėjas nuteistas už nusikaltimus žmoniškumui, ir kai apeliacinėje proceso stadijoje kaltinimai buvo perkvalifikuoti iš nužudymo į nusikaltimą žmoniškumui.

Teismui pateiktoje peticijoje K. Michailovas teigia, kad buvo pažeista jo teisė į teisingą teismą dėl politizuoto teismo proceso ir šališkų teismų. Tokį teiginį K. Michailovas motyvuoja tuo, kad daugiau kaip 400 jo gynėjo skundų ir prašymų teismai atmetė, tuo metu prokurorų prašymai tenkinti, be to, aukšti pareigūnai ir politikai viešai ne kartą įvardijo jį kaltu, o priimant apkaltinamąjį nuosprendį remtasi anoniminių liudytojų, kurių pareiškėjo gynėjai negalėjo efektyviai apklausti teismo proceso metu, parodymais.

K. Michailovo teigimu, būdamas žemo rango OMON pareigūnas jis negalėjo būti baudžiamas už nusikaltimus žmoniškumui, juoba, kad nė vienas to meto politikas ar valstybės vadovas nebuvo teisiamas už tokio pobūdžio nusikaltimus.

Be to, pareiškėjo teigimu, apeliacinio proceso metu pakeisti kaltinimai ir jis neturėjo galimybės prašyti, kad aukštesnės instancijos teismas dar kartą įvertintų įrodymus. Be to, jis neturėjo pakankamai laiko ir galimybių pasirengti gynybai.

Latvijos pilietį K. Michailovą 2007 metų lapkričio 28 dieną sulaikė Latvijos teisėsauga, remdamasi Lietuvos išduotu Europos arešto orderiu. Lietuvoje jis laikomas suimtas nuo 2008-ųjų sausio. Vėliau paaiškėjo, kad teisiamasis yra įgijęs ir Rusijos pilietybę.

Byloje nustatyta, kad K. Michailovas, dirbdamas Sovietų sąjungos Vidaus reikalų ministerijos vidaus kariuomenės ypatingosios paskirties milicijos būrio (OMON) milicininku, veikdamas šio būrio vado Česlavo Mlyniko suburtoje organizuotoje grupėje, kartu su to paties būrio milicininkais Andrejumi Laktionovu ir Aleksandru Ryžovu, tyčia nužudė tarnybos pareigas vykdžiusius Lietuvos muitinės ir policijos pareigūnus Antaną Musteikį, Stanislovą Orlavičių, Ričardą Rabavičių, Algirdą Kazlauską, Juozą Janonį, Algimantą Juozaką ir Mindaugą Balavaką bei pasikėsino nužudyti Tomą Šerną.

2017 metais Lietuvos Aukščiausiasis Teismas neskundžiama nutartimi patvirtino ankstesnių teismų sprendimus, kad Medininkų žudynės surengtos vykdant sovietų politiką, kurios tikslas – išlaikyti Lietuvą Sovietų sąjungos sudėtyje.

K. Michailovui skirta bausmė – įkalinimas iki gyvos galvos.

Iš nuteistojo Lietuvos valstybės naudai priteista 653 tūkst. 850 eurų padarytai žalai atlyginti.

Vyro, kuris teigia buvęs kalintas slaptame CŽV kalėjime Lietuvoje, advokatai apkaltino Lietuvą vengiant duoti reikiamus atsakymus teisėjams, nagrinėjantiems bylą Europos Žmogaus Teisių Teisme (EŽTT), skelbia "Reuters".

Saudo Arabijoje gimęs Abu Zubaydah teigia, kad prieš septynerius metus jis buvo laikomas Lietuvoje kaip pasaulinės CŽV programos, skirtą sulaikyti ir apklausti įtariamus "Al Qaeda" narius, dalis.

Šiuo metu JAV kariniame kalėjime Gvantaname laikomas A.Zubaydah prašo teismo pripažinti, jog Lietuva veikė neteisėtai.

EŽTT priėmė bylą nagrinėti ir pateikė Lietuvai klausimų, ar CŽV kalino A.Zubaidah ir kiek šalies valdžia apie tai žinojo.

A.Zubaydah advokatų teigimu, jis 2002 metais buvo suimtas Pakistane, o prieš slapta atgabenant jį į Lietuvą, vyras buvo laikomas JAV įstaigose keliuose žemynuose.

Advokatai apkaltino Lietuvą, jog ši vengia pateikti atsakymus EŽTT - anot jų, kartoja seną informaciją ir naudoja procedūrinius argumentus mėgindama pasiekti, kad byla būtų nutraukta.

"Ironiška, kad tuo pačiu metu, kai Lietuva pirmininkauja ES, ji rodo tokią panieką savo europiniams žmogaus teisių įsipareigojimams", - sako A.Zubaydah vyresnioji advokatė Helen Duffy (Helen Dafi).

Kaip rašo "Reuters", Lietuvos valdžia teigia, jog A.Zubaydah prašymas teismui negaliojantis, nes nėra jo parašo, jis taip pat nepasirašė įgaliojimų advokatams.

Pastarieji nurodo, jog A.Zubaydah neįmanoma pasirašyti jokių kreipimųsi, nes JAV karinė valdžia bendravimą su juo Gvantaname laiko slapta informacija.

Anot advokatų, A.Zubaydah buvo laikomas CŽV kalėjime Lietuvoje nuo 2005 metų pradžios iki 2006 metų kovo. Jų teigimu, jis galėjo būti kalinamas buvusioje jodinėjimo mokykloje netoli sostinės, kuri buvo pertvarkyta į kalėjimą.

2009 metais Lietuvoje atlikus parlamentinį tyrimą dėl galimo CŽV  kalėjimo, identifikuoti du objektai Vilniuje ir šalia sostinės, kur galėjo būtų įrengtos patalpos sulaikytiesiems laikyti. Taip pat nustatyti keli su CŽV siejami skrydžiai į Vilnių ir į Palangą, vykę 2003-2006 metais, tačiau neatsakyta į klausimą, ar į Lietuvą atskraidinti įtariamieji terorizmu.

Generalinė prokuratūra atliko ikiteisminį tyrimą, susijusį su galimu CŽV kalėjimo veikimu Lietuvoje, tačiau nutraukė 2011 metais, konstatavusi, kad pagrindo baudžiamajam persekiojimui nėra.