Daugiau nei 50 rūšių

Pasaulyje egzistuoja apie 50 skirtingų rūšių arbūzų. Kad būtų lengviau klasifikuoti, arbūzai paprastai skirstomi į keturias pagrindines kategorijas: su sėklomis, be sėklų, geltonus ir oranžinius. Viena iš populiariausių veislių – tai sėkliniai arbūzai su tamsiai raudonu, saldžiu minkštimu. Tarp neįprastesnių – arbūzai, kurių žievė sunokusi tampa geltona, o minkštimas yra kreminės spalvos.

Arbūzas, ypač karštą dieną, yra puikus užkandis. Mat net 92 proc. arbūzo sudaro vanduo, todėl jis – puikus pasirinkimas norint organizme palaikyti tinkamą skysčių kiekį. Be to, per dieną suvalgius bent dubenėlį arbūzo, organizmas įsisavins daugybę naudingų medžiagų, tokių kaip vitaminai A ir C, kalcis, magnis, kalis, natris.

Ne tik užkandis

Nors daugelis nežino, tačiau valgomas ne tik arbūzų minkštimas, bet ir žievė. Kinijoje arbūzo žievė yra kepama arba troškinama, o pietiniuose kraštuose jas net mėgstama marinuoti. Tuo tarpu Artimuosiuose Rytuose valgomos ne tik žievelės, bet ir sėklos, kurios yra džiovinamos, skrudinamos ir, panašiai kaip ir moliūgų, valgomos kaip lengvas užkandis.

Arbūzais galima paįvairinti įvairiausius patiekalus: salotas, šaltas sriubas. Įvairiausius gėrimus: kokteilius, glotnučius, netgi naminius limonadus.

Vienas populiariausių patiekalų, prie kurių derinami arbūzai, – salotos. Joms pasigaminti užtenka to, ką turite šaldytuve. Prie arbūzų puikiai dera įvairiausios rūšies sūriai, uogos, avokadai, raudonieji svogūnai, netgi mėsa ar žuvis. Dar vienas puikus salotų priedas – skrudintos arbūzų sėklytės. Jas tereikia išsirinkti iš arbūzo, šiek tiek paskrudinti sausoje keptuvėje ir užberti ant salotų.

Arbūzų, bazilikų ir fetos sūrio salotos

Jums reikės:

½ arbūzo be sėklų

150 g fetos sūrio

1 žiupsnelio baziliko lapų

2–4 šaukštų kreminio balzaminio acto

Gaminimas:

Supjaustykite arbūzą nedidelio dydžio kubeliais ir susmulkinkite baziliko lapelius. Didelėje lėkštėje išdėliokite arbūzus. Ant arbūzo pabarstykite trupintą fetos sūrį. Galiausiai salotas pagražinkite bazilikais. Ant salotų užpilkite balzaminio acto.

Arbūzų ir uogų salotos

Jums reikės:

3 puodelių kubeliais supjaustyto arbūzo

2 puodelių griežinėliais supjaustytų braškių

1 puodelio griežinėliais supjaustytų trešnių be kauliukų

1 puodelio aviečių

1 puodelio šilauogių

1 šaukštelio agavų sirupo

Kelių smulkintų mėtų lapelių papuošimui

Šalavijo sėklų papuošimui

Šlakelio žaliųjų citrinų sulčių

Gaminame:

Dideliame dubenyje sumaišykite arbūzą, braškes, trešnes, avietes bei šilauoges. Atskirame dubenėlyje sumaišykite citrinos sultis ir agavų sirupą bei užpilkite ant vaisių. Galiausiai pabarstykite šalavijo sėklomis ir mėtų lapeliais.

Persikų ir arbūzų salotos

Jums reikės:

3 persikų

Pusės nedidelio arbūzo

1 vidutinio dydžio agurko

Padažui:

2 šaukštų alyvuogių aliejaus

3 šaukštų klevų sirupo

2 šaukštų citrinos sulčių

1 puodelio bazilikų lapelių

½ puodelio mėtų lapelių

½ šaukštelio druskos

½ šaukštelio juodųjų pipirų

Gaminame:

Persikus, agurką ir arbūzą supjaustykite kubeliais ir sudėkite juos į didelę lėkštę ar dubenį. Tuomet visus padažui skirtus ingredientus sutrinkite trintuvu. Užpilkite padažą ant vaisių ir išmaišykite. Skanaus!

Todėl arbūzai gali būti panaudoti labai skirtingų, netradicinių bei stebinančių patiekalų gamybai, kurių receptais įsibėgėjus vasarai dalijasi lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ maisto ekspertai.

Skanūs ir su sūriais valgiais

Arbūzai vienareikšmiškai yra vienas populiariausių maisto pasirinkimų vasarą, tačiau lietuviai jų noriai skanauja ne tik šiltuoju sezonu. Tai pastebinti „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė tikina – pirkėjai šiuos produktus perka ištisus metus.

„Arbūzai lietuvių itin mėgstami, o mūsų parduotuvių lankytojai pastaruoju metu jų įsigyja vis daugiau. Arbūzų pardavimai pirmąjį 2021-ųjų pusmetį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, ūgtelėjo beveik penktadaliu. Didžiausias augimas – besėklių, kuriais prekiavome pernai gegužę-spalį ir nuo pat šiųmečio sausio. Remdamiesi ankstesnių metų tendencijomis, prasidėjus vasarai galime prognozuoti dar didesnį arbūzų populiarumą. Jų savo prekybos tinkle suprekiaudavome ir po 70 tonų per dieną – maždaug tiek sveria 12 suaugusių dramblių. Dabar pirkėjams galime pasiūlyti tiek didesnę pasiūlą, tiek geriausią jų kainą. Arbūzai mūsų parduotuves pasiekia iš plataus skirtingų tiekėjų tinklo vidurio Europoje, Ukrainoje, Graikijoje“, – sako E. Dapkienė.

Savo ruožtu Maisto gamybos departamento vadovė Brigita Baratinskaitė akcentuoja – lietuviai arbūzus mėgsta ne veltui. Anot jos, šie produktai yra ne tik labai skanūs, bet ir naudingi mūsų organizmui.

„Nors neretai sakoma, kad arbūzai tėra natūralus cukrus (fruktozė) ir vanduo, iš tiesų yra priešingai. Tai daug maistingų medžiagų turintis vaisius, organizmą praturtinantis vitaminais, mineralais. Jame – mažai kalorijų, todėl tai idealus pasirinkimas besirūpinantiems savo mityba. Moksliniai tyrimai taip pat rodo, kad arbūzai, kuriuose gausu įvairių antioksidantų, vitamino C, leidžia kovoti su laisvaisiais radikalais, sukeliančiais vėžį. Taigi arbūzus valgyti išties verta, o skanauti pastaruosius galima labai išradingai. Pavyzdžiui, maišyti jų saldumą su sūrumu, šį produktą netgi įtraukiant į mėsos, žuvies patiekalų gamybą. Taip pat – įvairias salotas. Arbūzai puikiai dera su alyvuogėmis, kietuoju, ožkos sūriais, feta. Jie nuostabiai pagardins ir ispaniškąjį gaspačio“, – pažymi B. Baratinskaitė.

Papasakojusi, kokius įvairius ir skirtingus patiekalus galima pasigaminti su arbūzais, maisto ekspertė siūlo tuo įsitikinti patiems. Todėl ji dalijasi kulinarinėmis idėjomis, kurios įrodys, kad šie vasaros palydovai gardūs ne tik tradiciškai raikyti.

Gurmaniška: kepta lašiša su arbūzų salsa ir mėtomis

Reikės:

500 g lašišos filė,

trečdalio žaliosios citrinos,

žiupsnelio druskos,

tiek pat pipirų,

mėgstamų žuvies prieskonių,

800 g arbūzo,

trečdalio raudonojo svogūno,

1 trumpavaisio agurko,

poros jelapenų,

saujelės kalendros ir mėtų.

Pirmiausia, nulupkite arbūzo žievę, likusią dalį supjaustykite kubeliais, išimkite sėklas. Kubeliais supjaustykite ir agurką, raudonąjį svogūną, jelapenus. Viską sumaišykite su arbūzu, įberkite kalendrą, mėtas, druską, pipirus. Tuomet supjaustykite lašišą, įtrinkite ją mėgstamais prieskoniais, užberkite šiek tiek druskos, pipirų. Imkite folijos lapus, sudėkite arbūzų ir daržovių mišinį, žuvį, apšlakstykite žaliosios citrinos sultimis, foliją užsukite. Kepkite 15 minučių 180 laipsnių orkaitėje arba ant kepsninės.

„Šio patiekalo skonis – ypatingas. Čia dera daugybė poskonių, saldumas maišosi su sūrumu, o jei gaminama ant kepsninės, jis tampa puikia alternatyva tradiciniams vasaros kepiniams. Todėl išbandyti – tikrai verta“, – šypsosi B. Baratinskaitė.

Pasiruoškite nustebti: marinuoti arbūzai

Reikės:

vidutinio dydžio arbūzo,

1,5 litro vandens,

50 g druskos ir tiek pat cukraus,

poros šaukštų obuolių acto,

žiupsnelio kvapniųjų pipirų,

poros krapų stiebų,

5 skiltelių česnako,

3 lauro lapų,

1 nedidelės aštriosios paprikos.

Arbūzo žievę nulupkite, likusią dalį supjaustykite nestoromis, norimos formos juostelėmis. Į indą sudėkite krapus, česnakus, lauro lapus, papriką, ant viršaus – arbūzo juosteles. Kitame inde sumaišykite vandenį, obuolių actą, druską, cukrų, pipirus. Užkaitinkite ir kaitinkite, kol druska ir cukrus ištirps. Šį mišinį užpilkite ant arbūzų, visiškai atvėsinkite, dėkite į šaldytuvą, leiskite pastovėti 3-4 dienas.

„Taip turėsite gaivų, gurmanišką pagardą, tobulai tinkantį prie mėsos patiekalų. Jis praturtins ir salotas, sūrio užkandžius. Viena iš tokių gardžių idėjų – patiekalas, kuriam prireiks alyvuogių aliejaus, apelsinų sulčių, balzamiko acto, mėgstamų žalumynų, marinuoto arbūzo, raudonojo svogūno, kepintų lazdyno riešutų. Pridėję ožkos sūrio, pasigaminsite tiesiog nuostabias vasariškas salotas“, – receptu dalijasi B. Baratinskaitė.

Kaip praneša LNK, arbūzų ir melionų auginimas Lietuvoje pradėjo populiarėti prieš ketverius metus, tačiau, kad jie užaugtų skanūs – būtina žinoti kelias esmines taisykles.

Specialistai pataria nebandyti arbūzo užsiauginti kieme iš sėklų, kurias išėmėte iš jau suvalgyto arbūzo. Jose gali būti augalui pavojingos ligos užkrato, kuris užkrės lysvę.

Sėklų reikia ieškoti turguje ar kitose prekybos vietose.

„Įdėti vieną sėklytę į vieną vazonėlį, žinokit, nėra svarbu, ar tai didelis ar mažas, ar standartinio dydžio vazonėlis. Palaukti, kol sėkla sudygs – praeis apie 20-25 dienos – ir galima drąsiai išnešti į lauką. O išnešti reikėtų apie gegužės vidurį ar pabaigą, kai šalnų nebėra“, – sako specialistas Paulius Andriejavas.

Jeigu arbūzams tiks sąlygos – derlius bus gausus. „Iš vieno daigo gali būti iki trijų vaisių. Trys vaisiai – nuo 5 iki 6 kg. Tai vienas daigas jums gali atnešti iki 18 kg skanaus ir sultingo arbūzo“, – teigė P. Andriejavas.

Arbūzus auginančios Linos Narvydienės teigimu, pats daigas nuo sudygimo – tai maždaug 2 savaičių amžiaus – bus pasiruošęs keliauti į lauką, kai turės tris keturis tikruosius lapelius.

Arbūzai geriausiai auga priesmėlyje, nuo kraštų atitraukti po 50 cm, o vidinis tarpas lysvėje – taip pat 50 cm, nuo kito arbūzo jis taip pat turi būti pasodintas 50 cm atstumu.

Arbūzai – lepūs: jie negali augti pavėsyje, jiems reikalinga visą dieną šviečianti saulė. 

Melionų auginimas panašus kaip arbūzų, tačiau šie – dar lepesni.

Daugiau informacijos – vaizdo įraše:

Kaip vasarą išgyventi kuo sveikiau ir kada dėl nemalonių pojūčių jau vertėtų skubėti pas gydytojus? Vaistininkė apžvelgia tris svarbiausias nėštumo vasarą situacijas ir dalija sveikatos patarimus.

Skysčių reikia, bet ne per daug

Kojų tinimas – viena dažniausių ir gana įprastų problemų nėštumo metu. Pirmiausia dėl to, kad su kiekvienu nėštumo mėnesiu gimda spaudžia pilvo srities kraujagysles, todėl trinka kraujotaka. „Eurovaistinės“ farmacijos specialistė Elvyra Ramaškienė sako, kad ir pradėję gausiau kauptis skysčiai nėščiosios organizme yra normalus reiškinys, tiesa, pastebėjus, kad ima tinti visas kūnas, skubiai reikėtų kreiptis į gydytoją.

„Nėštumo metu inkstai ima veikti sunkiau ir silpniau nei įprastai, todėl reikėtų labai atsakingai vartoti skysčius. Karštą vasaros dieną nėščiai moteriai būtina gerti užtektinai vandens, tačiau jo reikėtų gerti ne daugiau nei įprastai. Be to, patariama labai riboti aštraus ir sūraus maisto vartojimą ir visų inkstų veiklą aktyvinančių produktų valgymą“, – pataria vaistininkė ir pažymi, kad skysčių perteklių gali lemti ir per dieną suvalgytas visas arbūzas ar maišelis agurkų.

Svarbiausias patarimas – stebėti, kaip keičiasi kasdieniai įpročiai nuo įprastų. Pasak specialistės, suvartojus daugiau skysčių, reikėtų atitinkamai dažniau ir šlapintis. O jei pastebėjote, kad šlapinatės mažiau nei įprasta, sutino ne tik kojos, bet užkrito akių vokai, rankų pirštai, tai jau gali būti pirmieji požymiai, kad ne viskas gerai ir reikėtų kreiptis į gydytoją.

Saulė nėščiųjų nelepina

Nėščių moterų organizmas ypač jautriai reaguoja į saulę. Nors nėščiosioms kaitintis saulėje nerekomenduojama ir daugelis tą žino, vasarą nėščios moterys gali nudegti ir išėjusios pasivaikščioti debesuotą dieną. Todėl vasarą itin svarbu pasirūpinti kasdiene apsauga nuo saulės.

„Dėl sutrikusios hormonų veiklos, net tuo atveju, kai tiesioginiai saulės spinduliai veikia per debesis, gerokai padidėja pigmentinių dėmių tikimybė. Nėštumo laikotarpiu saulė gali išryškinti ir jau esamas pigmentines dėmes“, – sako E. Ramaškienė ir atkreipia dėmesį, kad užtikrinus optimalų folio rūgšties kiekį organizme, pigmentinių dėmių atsiradimo rizika taip pat gali sumažėti.

Karštą saulėtą dieną nėščiosioms reikėtų saugotis ir perkaitimo. „Didėjant nėštumui perkaitimas būsimai mamai vis pavojingesnis – gali padidėti kraujo spaudimas, atsirasti nėščiųjų hipertenzija, kilti kraujo krešėjimo, kepenų ir inkstų funkcijos sutrikimai, traukuliai, o tai grėsmingos būklės tiek būsimai mamai, tiek vaisiui“, – išskiria specialistė ir pataria kuo mažiau būti tiesioginiuose saulės spinduliuose, dėvėti galvos apdangalus.

Elvyra Ramaškienė/ Asmeninio arch.nuotr.

Papildomi vitaminai – tik su konsultacija

Nėštumo ir žindymo laikotarpiais nuolat be jokio sustojimo savarankiškai vartoti vitaminų ir mikroelementų visai nereikia. Netgi priešingai, pasak „Eurovaistinės“ specialistės, juos vartoti reikėtų su pertraukomis, tikslingai, geriausia, su gydytojo ar vaistininko rekomendacija.  Ypač vasarą, kai naudingų vitaminų ir mineralų jau gaunama iš maisto produktų, šviežių vaisių ir daržovių.

„Netinkamų nėščiajai vitaminų vartojimas ir įgautas kurio nors elemento perteklius gali pakenkti besilaukiančiai moteriai labiau nei jų stygius. Todėl tikrai verta reguliariai atlikti kraujo tyrimus ir su specialistų priežiūra reguliuoti elementų rodiklius organizme“, – pataria specialistė.

Kraujo tyrimai padės išvengti ir elementų stygiaus, kurie ypač svarbūs vaisiaus vystymuisi. E. Ramaškienė išskiria, kad folio rūgšties trūkumas gali sukelti vaisiaus stuburo defektus, o dėl geležies stygiaus besilaukianti moteris gali susirgti nėščiųjų mažakraujyste, lemiančia tai, kad vaisius negauna pakankamai deguonies. Naudinga pasirūpinti vitamino D norma, kuris gerina vaisiaus augimą, taip pat jodu, nes jo trūkumas gali sukelti vaisiaus nervų sistemos ir smegenų raidos sutrikimus.

O štai vitamino A kiekį reikia labai tiksliai įvertinti: nors jis svarbus kaulų ir dantų formavimuisi, tačiau šio vitamino perteklius padidina apsigimimų riziką. Nėščiajai reikėtų mažinti kofeino kiekį ar bent jau vengti kavos gėrimo kartu su maistu.  Kava ir arbata mažina geležies įsisavinimą, todėl šiuos gėrimus geriau rinktis tarp valgymų.

Prekybos tinklo „Maxima“ maisto gamybos ekspertas Aidas Poleninas dalijasi idėjomis, kaip galima originaliai panaudoti arbūzą ir paruošti gaivinančius vasaros desertus.

Kaip rašoma pranešime spaudai, šįmet arbūzų sezonas prasidėjo kiek anksčiau nei pernai. Dėl itin šiltų šį pavasarį vyravusių orų arbūzų paklausa netikėtai šoktelėjo jau balandį – jų tąsyk buvo nupirkta net 86 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Liepą ir rugpjūtį arbūzų pardavimai pasiekia piką – jų paklausa išauga net iki 10 kartų, lyginant su kitais mėnesiais.

„Arbūzuose gausu kalio, kalcio, magnio bei natrio, kurie padeda žmogaus organizme išlaikyti skysčių balansą, o įvairūs vitaminai ir kitos naudingosios medžiagos teigiamai veikia širdies sveikatą ir normalizuojama kraujospūdį, stiprina imunitetą bei geriną žarnyno veiklą. Nepaisant to, kad arbūzą net 92 proc. sudaro vanduo, šį vaisių galima kuo puikiausiai panaudoti ruošiant įvairius patiekalus, ypač desertus“, – sako A. Poleninas ir dalijasi 5 gaivinančių arbūzinių desertų idėjomis.

Gaivi arbūzų sriuba su mėlynėmis

A. Poleninas rekomenduoja išbandyti abejingų nepaliksiančią šaltą arbūzų ir mėlynių sriubą. „Neabejoju, kad kartą paragavus šios sriubos, ji taps jūsų vasaros atradimu“, – sako jis.

Ruošiant šią sriubą reikės: 1 kilogramo arbūzo, 1 citrinos sulčių, dviejų šaukštų cukraus, saujos mėtų lapelių, saujos mėlynių ir žiupsnelio druskos. „Truksite vos kelias minutes – reikės pašalinti arbūzų sėklas ir susmulkinti jį trintuvu, tuomet supilti citrinos sultis, šiek tiek įberti druskos bei dalį mėtų ir gerai išmaišyti. Gautą masę bent dvi valandas laikykite šaldytuve, o patiekdami suberkite mėlynes ir papuoškite likusiais mėtų lapeliais“, – sako specialistas.

Arbūzų tortas

Nors vyraujant šiltiems vasaros orams noras paskanauti kepinių gali pasirodyti sumažėjęs, pasak A. Polenino, priešingai nei dauguma kitų tortų, arbūzų tortas nėra perdėm saldus, o ir jį paruošti nėra sudėtinga.

Tešlai prireiks: 300 gramų miltų, minkšto kambario temperatūros 200 gramų sviesto, žiupsnelio druskos, 3 kiaušinių ir 3 šaukštų grietinės, o gaivinančiam kremui – arbūzo, cukraus, žiupsnelio citrinos rūgšties ir cinamono, šiek tiek citrinos žievelės, 2 kiaušinių baltymų, taurelės konjako.

„Paruoškite tešlą, sumaišydami visus jai skirtus ingredientus ir palikite valandai šaldytuve. Per tą laiką pasiruoškite kremą: kubeliais pjaustytą nuluptą arbūzą kaitinkite, kol suminkštės. Tuomet įberkite cukraus, citrinos rūgšties, cinamono, įtarkuokite citrinos žievelės. Kiek pavirę, ataušinkite ir įpilkite konjako, taip pat įmaišykite iki putų išplaktus kiaušinių baltymus. Atšalusią tešlą iškočiokite ir išklokite kepamoje formoje, o ant viršaus sudėkite arbūzinį kremą. Tortą kepkite apie 40 minučių 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje“, – sako recepto autorius.

Arbūzų ir braškių uogienė

Kitas skanus gardumynas, kuriuo paskanauti siūlo maisto ekspertas, yra arbūzų ir braškių uogienė. Jai paruošti reikės po 250 gramų arbūzo ir braškių, 1 citrinos sulčių ir 300 gramų cukraus.

„Pirmiausia, iš arbūzo išimkite sėklas ir pertrinkite jį per sietelį. Paruoškite ir braškes, pašalindami jų kotelius. Abu ingredientus sudėkite į puodą, supilkite citrinos sultis ir suberkite cukrų. Viską sutrynę trintuvu, virkite apie 6 minutes, kol uogienė sutirštės. Nugriebę nuo viršaus susidariusias putas, supilkite uogienę į sandarius stiklainius ir, atvėsinę, mėgaukitės“, – siūlo A. Poleninas.

Arbūzinis glotnutis

Kas geriau atgaivins tuomet, kai įkaitusi saulė negaili spindulių? Ypač karštą dieną A. Poleninas siūlo pasilepinti arbūziniu glotnučiu, kuriam paruošti reikės: 1 kilogramo arbūzo, 250 ml vandens, 250 gramų cukraus ir pusės citrinos sulčių. „Arbūzą supjaustykite kubeliais ir šiek tiek pasmulkinkite trintuvu. Ant silpnos ugnies kaitinamame vandenyje ištirpdykite cukrų, gautą sirupą užpilkite ant arbūzo. Įpilkite ir citrinų sultis. Tuomet viską supilkite į dubenį ir palikite šaldymo kameroje dviem valandoms, tačiau nepamirškite kas pusvalandį vis sugrįžti ir pamaišyti bestingstantį ledą, kad galutinai neužšaltų. Patiekite atšaldytose stiklinėse“, – sako A. Poleninas.

Arbūzų želė

A. Poleninas siūlo prisiminti ir desertų klasiką – želę. Pasigaminti arbūzų želę namuose nebus sudėtinga,  reikės: 800 gramų arbūzo, 4 šaukštelių cukraus, vienos citrinos, šaukšto želatinos ir kelių mėtos lapelių.

„Pirmiausia, pasirūpinkite želatina: ištirpinkite pusėje stiklinės vandens, palikite pusvalandžiui, tačiau per tą laiką kelis kartus ją pamaišykite. Išėmę arbūzo sėklas, supjaustykite jį kubeliais ir sudėkite į indą. Užpilkite citrinos sultimis, suberkite cukrų ir viską sutrinkite trintuvu. Gautą tyrę kiek pakaitinkite, sudėkite želatiną ir kelias minutes pašildykite, tačiau neleiskite užvirti. Tuomet masę supilkite į formeles ir palikite kelioms valandoms šaldytuve. Patiekdami želę papuoškite ją mėtų lapeliais“, – skanaus linki A. Poleninas.

Portalui kauno.diena.lt vyras pasakoja, kad Marijampolėje, Bažnyčios g. 38 esančiame prekybos centre lankėsi šeštadienio popietę, apie 12 val.

„Čia vadinasi arbūzai su priedais ir dar – su akcija...“, – užfiksuotą vaizdą komentavo pašnekovas.

Kaip matyti jame, vaisių skyriuje esančiame arbūze žiojėja skylė, o iš jos išlindusi kirmėlė. Egidijus teigia, kad akys užkliuvo tik už vieno vaisiaus, todėl, ar kituose situacija nebuvo panaši, pasakyti negalintis.

„Apsidairiau, ar šalia nėra parduotuvės salės darbuotojo, nes tikrai apie tai būčiau pasakęs. Kadangi jo nebuvo, vaizdą nufilmavau ir noriu įspėti kitus“, – į klausimą, ar apie šį radinį pranešė parduotuvės atstovams atsakė kaunietis.

Portalui kauno.diena.lt pavyko susisiekti su prekybos centro „Maxima“ atstovais, kurie, po žurnalistų pateiktos informacijos, ėmė aiškintis šį incidentą.

„Susisieksime su šios parduotuvės Marijampolėje vadovybe ir išsiaiškinsime. Daugiau pakomentuoti galėsime vėliau“, – apie 18 val. sakė prekybos centro atstovas spaudai Paulius Stonis.

Čia vadinasi arbūzai su priedais ir dar – su akcija...

Apie 20 val. sulaukėme detalesnio „Maximos“ atstovų komentaro, kuris, jų žodžiais kalbant, pateikiamas atlikus patikrinimą minėtame Marijampolės prekybos centre.

„Labai atsiprašome ir apgailestaujame dėl situacijos. Vaizdo įraše užfiksuotas vaisius nedelsiant pašalintas. Minėtoje parduotuvėje patikrinome visų kitų arbūzų kokybę, daugiau jokių neatitikimų neaptikome“, – rašoma atsiųstame laiške. 

Pasidomėjome, iš kurios šalies atkeliavo ši arbūzų partija. P. Stonis patikino, kad kilmės šalis – Graikija. 

„Tai išskirtinis atvejis, kuomet kirmėlės randamos būtent arbūze. Dar kartą atsiprašome kliento“, – sakė atstovas spaudai.

Susidūrus su nesklandumais ar kilus klausimams, pirkėjams „Maxima“ siūlo skambinti nemokama informacine linija 8 800 20050 (8-22 val.), rašyti el. paštu maxima@maxima.lt ar kreiptis į parduotuvių darbuotojus. 

Portalas primena, kad aptikus netinkamos kokybės prekes ar jas įsigijus galima kreiptis į VMVT inspektorius, kurie nedelsiant atlieka patikrinimus atitinkamose prekybos vietose. Į visus skundus yra reaguojama nedelsiant.

Visus nusiskundimus ir pastabas galima pateikti telefonu (8 5) 240 4361 arba elektroniniu paštu info@vmvt.lt.

Vasaros karštis ir tvankumas tiesiog varo iš proto. Ieškote būdų, kaip atsigaivinti ir kuo atsivėsinti? Dažniausiai renkatės šaltus gėrimus ir ledus? Tačiau turbūt nežinojote, kad minėti produktai išbalansuoja organizmo vėsinimo sistemą, todėl atgaiva – trumpalaikė. Bet ką daryti norint ilgesnio poveikio? Galime jus užtikrinti, kad ledai ir atšaldyti gėrimai nėra vienintelis organizmą vėsinantis pasirinkimas.

Vandeningi vaisiai ir daržovės

Tikrai tiesa – trintų vaisių kokteiliai, jų ar daržovių salotos yra vienas geriausių atgaivos būdų vasarą. Gaminkite salotas iš ridikėlių, agurkų, svogūnų, kriaušių, arbūzų, melionų, kivių, braškių ir t.t.

„Sveikas kaip ridikas“ – tai ne iš piršto laužtas posakis. Ridikai – viena seniausių daržovių, kuri mažina cholesterolio kiekį kraujyje. Augdami jie sukaupia daug vertingų mikroelementų ir vitaminų. Juose gausu geležies, cinko, jodo, kalcio, kalio ir magnio. Šioje daržovėje vitamino C yra ne mažiau nei citrinoje.

Agurkai turi baltymų, cukraus, vitaminų C, B1, B2, P, A, jodo, įvairių mineralinių medžiagų ir tam tikrų fermentų, kurie padeda organizmui pasisavinti gyvulinius baltymus. Štai todėl dietologai rekomenduoja mėsos ir žuvies produktus valgyti su salotomis, kuriose yra agurkų.

Pasirodo, kad svogūnai taip pat turi ir organizmą vėsinančių savybių. Nepaisant aštraus kvapo ir skonio, svogūnas priskiriamas prie afrodiziakų. Šioje daržovėje gausu vitamino E.
Kriaušės – labai sultingi vaisiai. Jose daug vandens, kalio (100 g kriaušių vidutiniškai yra 127 mg kalio). Šis mikroelementas labai svarbus normaliai širdies veiklai. Kriaušių sudėtyje esančios maistinės skaidulos aktyvina žarnyno veiklą.

Arbūzai ne tik vėsina, bet ir valo inkstus, normalizuoja laisvus vidurius. Tačiau specialistai pataria, kad norint išsaugoti sveiką virškinimą, šio vaisiaus nereikėtų valgyti maždaug tris valandas po valgio.

Melionai turi daug fermentų, kurie puikiai pasisavinami žarnyne, padeda normalizuoti jo veiklą. Šį vaisių patariama naudoti kaip vaistą nuo visų virškinimo sutrikimų, sergant įvairiomis kepenų ligomis, taip pat esant inkstų ir šlapimo pūslės akmenligei.

Kiviuose gausu fitocheminių medžiagų, vitaminų, mineralų ir tirpios ląstelienos. Didelis pastarosios kiekis padeda apsaugoti gleivinę nuo toksinų, taip pat nuo chemikalų storojoje žarnoje, kurie sukelia vėžį.

Braškėse gausu antioksidantų. Jos yra puikus vaistas nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Gerina širdies darbą – kraujagyslės tampa elastingesnės, sumažėja kraujospūdis. Jose taip pat daug folio rūgšties (vitamino B 9). Ji gerina atmintį. O braškėse esantys mikroelementai – geležis, kalis, kalcis ir magnis stiprina širdį, kaulus, dantis bei nervų sistemą.

Ruošdami salotas, nebijokite eksperimentuoti. Galbūt atrasite naujų skonių, kurie nudžiugins jūsų gomurį.

Vanduo su žaliąja citrina, mėtomis ir... agurkais?

Žaliosios citrinos yra vieni geriausiai atgaivinančių vaisių. Karštą vasaros dieną į ąsotį vandens įmeskite kelias šių citrinų skilteles ir mėtų lapelių. Mėgstantieji saldžiau ir norintieji palepinti akis spalvomis gali vandenį paskaninti braškėmis ar avietėmis. Išbandykite ir agurkų su mėtomis mišinį. Vandens skonis bus itin gaivinantis.

Nereikėtų pamiršti, kad karštomis dienomis daug prakaituojama. Kadangi prakaituojant pašalinama daug vandens, su juo ir mineralinių medžiagų, tad reikėtų gerti vandenį ir mineralinį vandenį. Kasdien jo reikėtų išgerti bent pusantro litro.

Karštą vasaros dieną atgaivins ir mėtų arbata. Mėta gerai tonizuoja visą organizmą, mažina kraujo spaudimą, stimuliuoja širdies raumenų darbą, mažina galvos skausmą, gerina kraujotaką.
Aviečių uogose yra fruktozės, gliukozės, sacharozės, ląstelienos, pektinų, organinių rūgščių, mineralinių medžiagų: natrio, kalio, kalcio, magnio, fosforo, geležies, taip pat vitaminų B1, B2, PP, C, karotino. Dėl tokios vertingų medžiagų ir vitaminų gausos, avietės vadinamos vienomis vertingiausių uogų. Tačiau karštą dieną su jomis persirengti nevertėtų, nes šios uogos skatina prakaitavimą.

Danutė Kunčienė visus sveikuolių stalui būdingus patiekalus gamina iš Lietuvoje užaugintų vaisių, daržovių ir kitų produktų.

Šeimininkių šeimininkė siūlo išbandyti salotų "Auk didutis, būk sveikutis" receptą.

Reikės:

dviejų dalių kubeliais supjaustyto arbūzo minkštimo,

vienos dalies susmulkinto moliūgo,

vienos dalies nedideliais kubeliais supjaustytos ir pagruzdintos juodos ruginės duonos,

gražgarsčių lapelių, saulėgrąžų ar moliūgo sėklų.

Viską sumaišius reikia užpilti padažu, kurio proporcijos tokios: 2 šaukštai garstyčių, 2 šaukštai medaus, 4 šaukštai mineralinio (galima ir paprasto) vandens.