-
Kauno regioniniame valstybės archyve saugomi dokumentiniai lobiai jau prieinami visuomenei
„Tikimės, kad sukūrėme galimybę Archyvo duris atverti plačiau – aktyviau dalinantis saugomais dokumentiniais lobiais“, – vylėsi Kauno regioninio valstybės archyvo atstovai.
Pasak jų, vienas tokių lobių – tarpukario Kauno miesto savivaldybės dokumentų fonde saugomi Skelbimų biuro dokumentai. 1935 m. balandžio 16 d. Kauno miesto savivaldybė pranešė Kauno miesto ir priemiesčių gyventojams, kad „...skelbimų lipinimo reikalas Kauno mieste yra perduotas koncesijos pamatais Kauno miesto Skelbimų biurui. Nuo šiol visi skelbimai mieste gali būti lipdomi tik Miesto Savivaldybės nustatytose vietose per Kauno Miesto Skelbimų Biurą“.
Įvairiems smulkiems pirkimo-pardavimo, darbo paieškos ir panašiems skelbimams bei pranešimams biuras kasdien išleisdavo bendrą skelbimų lapą, lipdomą ant visų Kauno miesto savivaldybės stulpų ir lentų. Tokių lapų skaičiius buvo padidintas penkis kartus, kad gyventojams būtų patogu ir pigu.
„Taip susiformavo šio biuro dokumentai, kurie ir liko Kauno miesto savivaldybės fonde kaip Skelbimų lipinimo biuro bylos. Aišku, ši paslauga buvo apmokestinama, todėl ant afišų ir skelbimų yra priklijuoti žyminiai ženklai. Ilgą laiką šios bylos ramiai gulėjo saugyklų lentynose. Kažkodėl į katalogą pateko tik viena byla, kuri buvo naudojama. Pradėjus ieškoti Valstybės atkūrimo Šimtmečiui naujų dokumentų, šios bylos buvo peržiūrėtos ir sumanyta surengti parodą, pavadintą „Žvilgsnis į laikinosios sostinės kultūrinį gyvenimą“. Joje buvo pristatyta maža dalelė šių dokumentų, kurie mums, archyvarams, tarsi naujas atradimas ir kartu džiaugsmas, kuriuo norėjome pasidalinti“, – pasakojo Kauno regioninio valstybės archyvo atstovai.
Jų teigimu, minėti dokumentai dėl savo būklės buvo sunkiai prieinami tiek visuomenei, tiek ir archyvarams, nes afišos ir skelbimai buvo spausdinami ant pačios prasčiausios kokybės laikraštinio popieriaus Skyrėsi tik reklaminių skelbimų popierius.
„Gavę dalinį Kultūros tarybos finansavimą, turėjome galimybę ištiesinti, suklijuoti, sutvirtinti ir galiausiai suskaitmeninti kultūrinį ir sportinį gyvenimą, žydų politinę veiklą, Lietuvos aviacijos, loterijos organizavimą, reklamą atspindinčias afišas ir skelbimus. Taip pat ir bendrų „Skelbimų lapų“ dokumentus. Šis skaitmeninis turinys bus lengvai visiems prieinamas naujoje virtualioje edukacinėje erdvėje – portale www.slaptazodis–archyvas.lt. Tikimės, kad tokiu būdu galėsime kokybiškiau pasiekti visuomenę ir suteikti jai geresnį priėjimą prie saugomo dokumentinio paveldo – įvairių Nacionalinio dokumentų fondo dokumentų skaitmeninių kopijų, eduacinių tekstų ir kitos informacijos, susijusios su Kauno regioninio valstybės archyvo veikla. Nors fiziškai lankytjams archyvo durys uždarytos, tačiau jau turime galimybę pakviesti lankytojus į virtualias, informatyvias ir kartais netikėtas pažintis“, – džiaugėsi Kauno regioninio valstybės archyvo atstovai.
-
Duris užvėrusios meno erdvės kviečia į savo virtualiąsias sales
Ir muziejai, ir archyvai
Paveldo objektų skaitmeninimas – tai galimybė ne tik tvariai naudoti esamus resursus, skatinti kūrybiškumą, bet dažnai yra ir vienintelis būdas išsaugoti reikšmingą šalies kultūros paveldą. Kaip pastebi Kultūros ministerija, 2007–2020 m. naudojant ES investicijas buvo sukurta nacionalinė kultūros paveldo skaitmeninimo infrastruktūra.
Skaitmeninėje ES kultūros paveldo platformoje "Europeana" laukia keliasdešimt milijonų literatūros, muzikos, vaizduojamojo meno ir kitų kūrinių, kuriuos skelbia tūkstančiai ES atminties institucijų: bibliotekų, muziejų, archyvų. Šioje platformoje suskaitmenintų Lietuvos kultūros paveldo objektų skaičius 2019 m. – 199,2 tūkst.
Interneto svetainėje www.epaveldas.lt sukauptas milžiniškas skaitmeninis lobynas, užtikrinama greita ir patogi prieiga prie tūkstančių meno kūrinių, knygų, laikraščių, rankraščių tekstų, žemėlapių, garso įrašų. Tai Lietuvos kultūros paveldo elektroniniai vartai.
Lietuvos integralios muziejų informacinės sistemos (LIMIS) viešojoje prieigoje prieinama informacija apie didelę dalį muziejuose saugomų suskaitmenintų kultūros paveldo objektų – eksponatų ir kitų vertybių, taip pat yra suformuota arti šimto teminių virtualių parodų.
Kino paveldas
Lietuvos dokumentinio kino internete svetainėje www.e-kinas.lt pateikiama Lietuvos centriniame valstybės archyve saugoma senoji dokumentika – filmai ir jų aprašai. Šiuo metu čia yra šiek tiek daugiau nei 100 pavadinimų senųjų lietuviškų dokumentinių filmų su jų aprašais lietuvių ir anglų kalbomis.
Interneto svetainėje www.sinemateka.lt prieinami suskaitmeninti ir restauruoti dokumentiniai filmai ir vaizdo meno darbai, saugoti VHS formatu. Nepriklausoma sinemateka – VšĮ "Meno avilys" projektas.
Pasivaikščioti akimis
Kultūros vartotojus taip pat turėtų sudominti Kultūros paveldo registras – nekilnojamojo ir kilnojamojo kultūros paveldo vertybių duomenų bazėje. Adresu https://kvr.kpd.lt/#/ taip pat galima savarankiškai sudaryti maršrutus ir aplankyti Lietuvos kultūros paveldo vietas virtualiai.
Virtualių parodų svetainėje "Eksponatai, kuriuos verta pamatyti" vartotojai gali peržiūrėti muziejuose sukauptus ir saugomus vertingiausius, įdomiausius, lankytojus labiausiai dominančius eksponatus. Pristatomi ir unikalūs kultūros paveldo objektai, saugomi privačiose kolekcijose ar įstaigose, taip pat ir veikiančiose užsienio šalyse, su kuriomis Lietuvos muziejai yra sudarę bendradarbiavimo sutartis, kartu įgyvendina kultūros paveldo skaitmeninimo ir sklaidos projektus.
Išskirtiniai kultūros paveldo objektai prieinami ir interneto svetainėje "Lietuvos muziejų lobiai". Lietuvos muziejų panoraminės nuotraukos skelbiamos interneto svetainėje www.panoramos.lt, o 3D skaitmeninių vaizdų virtualios parodos pasiekiamos adresu https://sketchfab.com/limis/collections.
Dovanos teatralams
Nacionalinis Kauno dramos teatras (NKDT) virtualius tiltus tiesia ne tik geografinėje, bet ir laiko dimensijoje. Adresu www.dramosteatras.lt/teatro-uzkulisiai galima rasti keliolika spektaklių. Kai kurie jų, kaip ir juose vaidinantys scenos grandai, likę tik prisiminimuose ir archyvo laikmenose. Vienas tokių – tolimaisiais 1974-aisiais režisieriaus Vytauto Čibiro sukurtas spektaklis pagal Maxo Frischo kūrinį "Biografija: vaidinimas". Virtualioje scenoje sukasi ir legendinis Jono Jurašo sugrįžimą iš egzilio pažymėjęs spektaklis "Smėlio klavyrai". Pagal Johanneso Bobrowskio romaną "Lietuviški fortepijonai" ir jo poezijos motyvais Aušros Sluckaitės sukurta pjesė buvo pastatyta 1990 m. rudenį.
Rūpindamasis ištikimais teatro mylėtojais, NKDT virtualioje platformoje pasiūlo ir naujų spektaklių įrašų – Gabrielės Labanauskaitės "Žalgirės" (rež. Vidas Bareikis), Janio Balodžio "Miškinį" (rež. Valters Silis), vaikams skirtą Agnės Dilytės "Solė ir močiutės" (rež. A. Dilytė).
Nacionalinio transliuotojo mediatekoje (www.lrt.lt/mediateka) įdėti ne tik teatro klasika tapusių spektaklių įrašai, bet ir naujesnių. Tarp jų – ir Klaipėdos dramos teatre pristatytas Eduardo Balsio baletas "Eglė žalčių karalienė", kurio kūrėjai šiemet nominuoti Auksiniams scenos kryžiams.
Vaikams ir moksleiviams
Lietuvos dailės muziejus siūlo vaikams pažintį su Vilniaus istorija, kultūra ir architektūra spalvinant internetines knygas "Miesto įkūrimas" ir "Miesto gyvenimas". Jas sukūrė Lietuvos muziejų informacijos ir skaitmeninimo centras (LIMIS).
Laikinai savo veiklą apribojantis Lietuvs liaudies buities muziejus siūlo alternatyvą įprastos edukacijos formoms. Po muziejų galima pasivaikščioti virtualiai: http://3dturas.llbm.lt/ ir http://3dturas.llbm.lt/dzukija/. Susipažinti su įstabiais čia sukauptais tautodailės objektais, galima virtualiose parodose: http://www.llbm.lt/virtualios/. Čia ne tik aukštos kokybės suskaitmenininti vaizdai, bet ir išsami informacija apie pristatomus objektus ar papročius.
Muziejaus parengta elektroninė knyga "Lietuvos etnografijos paveldas vaikams" patrauklia forma supažindina su praeities kasdienybe. Čia vaikai išgirs ir išvys atsakymus į klausimus apie tai, ką jų proseneliai veikdavo laisvalaikiu, kur apsipirkdavo, kuo rengdavosi, kaip skalbdavo ar kaip linksmindavosi.