Dvilypis įspūdis

Turiningai pasivaikščiojus po projektų zoną „Šiandien, vakar, rytoj“ (kuratorius Valentinas Klimašauskas), skulptūrų, instaliacijų, performansų parodą „Takas“ (kuratorius Vytenis Burokas) ir įžengus į sales, kuriose prisistatė galerijos net iš aštuoniolikos šalių: Latvijos, Estijos, Ukrainos, Prancūzijos, Danijos ir kitų valstybių, taip pat JAV, kilo dvilypis įspūdis.

Viena vertus, kiekviena galerija tikrai skyrė dėmesio ekspozicijoms įrengti ir joms atrinko gerus (geriausius) meno kūrinius, kita vertus, dalis tų kūrinių jau buvo matyti.

Kažkada idėja, kad šiuolaikinės technologijos taps tarsi žmogaus kūno tąsa, atrodė keista, tačiau šiandien esame taip pripratę prie išmaniųjų įrenginių, kad neįsivaizduojame, jog galimybė kasdien bet kuriuo metu pažvelgti į tą kitą – tobulą – kitapus ekrano esantį pasaulį gali būti atimta. Į ekranus perkeliamas asmeninis gyvenimas, todėl nebestebina ir tai, kad žvilgtelėję į tą spalvotą stačiakampio formos langelį galime drąsiai žengti ir pro menininkų kūrybinių dirbtuvių duris, pamatyti, kas vyksta už jų. Demostruojami ne tik kūrybinio proceso užkulisiai, bet ir jo rezultatai. Todėl meno mugėje vaikštant po galerijų stendus buvo galima įsijausti į žaidimą ir skaičiuoti, kurie kūriniai jau matyti socialiniuose tinkluose.

Loreta Švaikauskienė. Geležinė uždanga. Fragmentas. „ArtVilnius“ archyvo nuotr.

Atitrauktas dėmesys

Priešingai nei ekrane, to, kas tą akimirką buvo mažiau įdomu, mugėje nebuvo galima praskrolinti. Galbūt tai turėdami omenyje, o gal siekdami potencialų meno kūrinio pirkėją priartinti prie natūralios kūrybinės aplinkos ar pademonstruoti savo produktyvumą, dalis menininkų į stendus sunešė ir jų sienas apramstė savo paveikslais. Tai atrodė nelabai tvarkingai ir blaškė dėmesį.

Dėmesį atitraukė ir populiarus kūrėjų pasirinkimas – atvirukai su autorinių darbų reprodukcijomis. Mugės lankytojai nuolatos juos čiupinėjo, jie netvarkingai pasklisdavo ant ekspozicijų erdvėje pastatytų stalų ir bendras vaizdas buvo panašus į bohemiškos dvasios sekmadienio turgelį. Šiuolaikinio meno mugė juk siekia ne tokio įspūdžio?

Meno mugėje vaikštant po galerijų stendus buvo galima įsijausti į žaidimą ir skaičiuoti, kurie kūriniai jau matyti socialiniuose tinkluose.

Monika Žaltauskaitė-Grašienė. Mėnulio jūra. I. Armanavičiūtės / „ArtVilnius“ archyvo nuotr.

„Saliono“ įspūdis

Už turgelį blogiau buvo „saliono“ įspūdis, kurį tyčia ar ne sukūrė dalis mugėje dalyvavusių galerijų, nusprendusių savo stenduose pristatyti po keletą skirtingose dailės šakose kūrybos idėjas realizuojančių menininkų.

Kiekvienai galerijai skirtame plote tokios ekspozicijos atrodė perkrautos ir eklektiškos. Kūrėjų darbai konkuravo vieni su kitais, kurdami vizualų triukšmą. Kaip ir bet kuriame masiniame renginyje, triukšmo meno mugėje ir taip netrūko. Buvo labai gaila, kad kai kurių menininkų darbai tiesiog pranyko vaizdo ir garso kakofonijoje.

Dalies galerijų pasirinkimai savo stenduose horizontalia linija ir vienodais tarpais ant sienų sukabinti vieno kūrėjo paveikslus atrodė daug geriau ir paliko daug didesnį įspūdį nei kelių stiprių menininkų darbų koliažas siekiant išnaudoti kiekvieną laisvą ekspozicijų erdvės plotą. Žinoma, klaidos yra natūralus ir geras dalykas, nes iš jų galima pasimokyti. Jei jų nebūtų daroma, iškiltų nuobodžios tobulybės grėsmė.

Evaldas Butkevičius. Pasisveikinimas. „ArtVilnius“ archyvo nuotr.

Žiūrovams ir žinovams

Mugės tikslas yra parduoti. Tačiau jos tikslas, kaip skelbė šių metų šūkis, – ir pristatyti šiuolaikinį meną žiūrovams ir žinovams. Todėl parengti mugei ekspoziciją – nemenkas iššūkis. Tai, kas eksponuojama parodose, galbūt nebus labai tinkama pristatyti mugėje, nes renginių formatai ir tikslinės auditorijos gana skirtingos.

Būti komerciškai patraukliam nereiškia būti banaliam, pataikauti masiniam skoniui. Pažaisti ir paieškoti būdų, kaip pritraukti daugiau tikslinės mugės auditorijos dėmesio juk gali būti labai įdomu. Meno mugė – masinis renginys, bet tai nereiškia, kad jos lankytojas nėra smalsus ar neturi skonio. Interpretatyvūs, efektingai interjeruose atrodantys meno darbai – ne prastesni už konceptualųjį meną. Kiekvienam kūriniui – jam skirta vieta ir laikas.

Alius Berdenkovas. Aš pats. „ArtVilnius“ archyvo nuotr.

Skulptūros laikas

Šių metų mugėje (iš)mušė skulptūros laikas. Galerijų stenduose šios dailės šakos kūrinių pristatyta nemažai ir įdomių. „Aukso pjūvio“ stende eksponuoti siurrealistiški, labai saviti Aliaus Berdenkovo skulptūrinės plastikos kūriniai, Dusetų dailės galerija pristatė abstrakčią, šiek tiek grubią Rimos Leipuvienės keramiką, Kauno kolegijos „Pelėdų kalno“ galerija eksponavo taip pat skulptūriškų bruožų turinčią Konstancijos Dzimidavičiūtės keramiką.

Meno mugės lankytoją galėjo sudominti Kęstučio Musteikio, kurį atstovavo „Agijas Sūnas Art Gallery“, mažosios plastikos darbai. Meno gerbėjo akis taip pat neturėjo praslysti pro Telšių galerijos pristatyto Donato Repeikos minimalistinės estetikos objektus ar pro galerijos „Menų tiltas“ ekspoziciją, kurioje buvo galima pamatyti truputį fantasmagoriškų, truputį kraupių, bet dėl to ir įsimintinų Julieno Allegre’o darbų. Šios galerijos stende dėmesį traukė ir charakteringi Rūtos Jusionybės kūriniai.

Galerija A eksponavo Remigijaus Kriuko skulptūriškus objektus, sužavėjusius eksperimentais formomis ir spalvomis. Viena iš estetiškiausių buvo Audriaus Gražio meno galerijos atstovauto Tado Gutausko ekspozicija, kurioje atsiskleidė mažosios plastikos darbų subtilumas. Išsiskyrė ir Lietuvos dailininkų sąjungos (LDS) projektų erdvė, kurioje buvo pristatoma Aurelijos Šimkutės kūryba, žavėjusi subtilia natūralumo estetika, o LDS galerijos ekspozicijoje buvo įdomu iš visų kampų apžiūrėti Jono Aničo ir Kęstučio Musteikio kūrybą.

Tapyba – amžinai

Meno mugėje ryškiai išsiskleidė ir tapybos panorama. Galerija „The Room“ pristatė jaunosios kartos menininką Luką Marciulevičių, jaunam kūrėjui – Mantui Valentukoniui – mugėje atstovavo ir galerija „Drifts“. „NB Galleri“ pristatė puikiai žinomą menininką Vilmantą (Vilmantas Marcinkevičius). LDS Kauno galerija „Drobė“ eksponavo Agnės Liškauskienės kūrybą, galerija XX – erdvišką Tomo Rudoko tapybą.

„Maxla XO“ galerijos ekspozicija išsiskyrė dėl tarp tapybos ir grafinio dizaino balansavusių mišrios technikos Paulio Liepos paveikslų. Išsiskyrė ir „Galerie Nivet-Carzon“, kurios stende sudomino eksponuojami nedidelio formato spalvoti piešiniai.

Malonu buvo mugėje pamatyti Sofijos Valiukaitės-Jukienės (1915–2006), kuriai atstovavo Audriaus Gražio meno galerija, tapybos darbų ir Vytenio Lingio subtilią kūrybą, kurią pristatė galerija „Menų tiltas“.

Pasirinkimai: galerijos "Aukso pjūvis" ekspozicijoje – tapyba ir skulptūra. A. Jacytės nuotr.

Atradimai

Neabejotinai vienas iš šios meno mugės atradimų – į ją sugrįžęs Jaunojo kolekcininko stendas, kuris išsiskyrė savo koncepcija. Eksponuoti nedidelio formato kūriniai, kurių kaina neviršijo 500 eurų. Pradedantys kolekcininkai galėjo įsigyti pirmuosius savo kūrinius ir pradėti autorinių meno kūrinių kolekcijas.

Puikiomis ekspozicijomis savo stenduose mugės lankytojus ilgiau užsibūti ragino Kauno fotografijos galerija ir Vilniaus fotografijos meno centras. Labai sudomino (ir sužavėjo) vizualiai saikinga, konceptualiai gili, pirmą kartą meno mugėje dalyvavusios „Foreign Gallery“ (Niujorkas–Vilnius) ekspozicija.

Lankytojai galėjo džiaugtis meno mugėje suradę ir Audronės Petrašiūnaitės, Prano Griušio, Aušros Barzdukaitės-Vaitkūnienės, Inos Budrytės, Rimanto Dichavičiaus, Romualdo Rakausko, Romualdo Požerskio, Žilvino Kempino kūrinių, pamatę Dainiaus Liškevičiaus, Laimos Kreivytės, Monikos Dirsytės, Česlovo Lukensko performansų, susipažinę su specialiai mugei kurtais Jono Meko vizualiųjų menų centro, Vilniaus šiuolaikinio meno centro, Krokuvos šiuolaikinio meno muziejus MOCAK ir Panevėžio „Stasys Museum“ projektais.

Nors su „ArtVilnius‘23“ teko atsisveikti iki kitų, jubiliejinių, metų, kai žiūrovus ir žinovus kvies jau XV šiuolaikinio meno mugė, įspūdžiai liks ilgam.

Menininkai ir galerijos, išsiskyrę iš kitų

Vertinimo komisija, kuriai vadovavo menotyrininkė, šiuolaikinio meno parodų kuratorė prof. dr. Raminta Jurėnaitė, išrinko septynias geriausias „ArtVilnius’23“ mugės galerijas, geriausią parodos menininką, geriausią jaunąjį menininką ir geriausią mugės instaliaciją.

Rinkdami geriausių galerijų septintuką, komisijos nariai įvertino ryškias jų programas ir apgalvotas ekspozicijas. Vilniaus dailės akademijos (VDA) galerija „5 malūnai“ vertinimo komisiją papirko ir įtikino įdomiais darbais, fiksuojančiais menininkų Dainiaus Liškevičiaus, Laimos Kreivytės, Monikos Dirsytės, Česlovo Lukensko performansus. „Kiekvienas iš šių dokumentų galėtų būti visiškai savarankiškas kūrinys“, – teigė R. Jurėnaitė.

Viena žymiausių ir populiariausių Rygos šiuolaikinio meno galerijų „Māksla XO“ įvertinta už puikiai apgalvotą, elegantišką, konceptualią ir geriausią mugės menininką pristatančią programą.

Konstancija Dzimidavičienė. Ženklas. „ArtVilnius“ archyvo nuotr.

Šiais metais tarp geriausių pateko ir daug metų ne vienos vertinimo komisijos pažymėta, tačiau apdovanojimo atsisakiusi, Vilniaus galerija „Meno niša“. „Šią ydingą praktiką reikia baigti“, – sakė komisijos pirmininkė ir pabrėžė, kad „Meno nišoje“ itin įdomiai dera pripažinti ir jaunieji menininkai, kurių karjerą galerija tarsi subrandina.

Komisija pažymėjo ir Vilniaus galeriją „MOrka“. „Tai nenuobodi galerija, – sakė komisijos pirmininkė. – Ji tarsi siekia rodyti tarpusavyje nesusijusius meno kūrinius, tačiau tas sąmoningas, vienas kitam prieštaraujančių dalykų rodymas yra nuostabiai žavus. Blogiukų įvaizdis praturtina meno sceną.“

Užupyje kuklias patalpas turinti „The Room Gallery“ meno mugei „ArtVilnius’23“, komisijos nuomone, parengė nepriekaištingai gerą, savitą programą, kurioje dera abstrakcijos ir figūratyvinis menas, kuriantis serialus ir apibendrinančius sapnus. „Šiai galerijai pavyko aiškiai suformuoti savo veidą“, – sakė R. Jurėnaitė.

Vilniaus „The Rooster Gallery“ pažymėta už gebėjimą atspindėti naujas tapybos tendencijas ir kryptis. Už tai, kad nuolat stebi meno sceną ir stengiasi išlaikyti santykį su tuo, kuo gyvena meno pasaulis.

Julija Skudutytė. Pro prancūzišką langą... Po Paryžiaus. „ArtVilnius“ archyvo nuotr.

Komisija įvertino ir VDA Telšių dailės galerijos pasirinkimą rodyti skulptūros darbus, kurie atspindi skulptūros meno stiprybę šiame regione.

Geriausio jaunojo (iki 35 metų) menininko kategorijoje laurai atiteko Užupio meno inkubatoriaus atstovei Julijai Skudutytei. Komisija pažymėjo savitą menininkės kūrybą, kurioje tikroviški realistiniai kasdienybės motyvai jungiasi su fantazijos elementais, kurdami intymius, jautrius pasakojimus.

Geriausio „ArtVilnius’23“ menininko vardą komisija skyrė latvių menininkui Pauliui Liepai. „Tai vienas ryškiausių parodos autorių, – sakė prof. R. Jurėnaitė. – Jo kūryboje susitinka klasikinė grafikos technika, medžio raižiniai, statinių planų, rankraščių, archyvų metaforos. Iš pirmo žvilgsnio minimalistiniai kūriniai turi daugybę niuansų ir poteksčių. Tai menas, savitai ir jautriai balansuojantis tarp geometrinių abstrakcijų ir konceptualaus meno.“

Geriausia mugės instaliacija paskelbtas parodos „Takas“ erdvėje instaliuotas Monikos Žaltauskaitės-Grašienės skaitmeninio žakardinio audimo objektas „Mėnulio jūra“. Žakardas – pamėgta kaunietės menininkės technika. Jos kūrinys mugėje, teigia R. Jurėnaitė, monochrominis, grafinis, subtilus, nuotaikingas, labai poetinis ir netikėtai suderintas su žakardinio audimo technika.

Monika neseniai baigė dvi savaites trukusį ir daugiausia fizinių ir psichologinių iššūkių kėlusį performansą per Lietuvą „Neteršk gyvybės rato“. Apie jį, kūrybą ir žiūrovų reakcijas, kurių nesitikėjo pati menininkė, – atviras pokalbis.

– Lietuvoje nėra daug menininkų, kuriančių performansus. Esi bene geriausiai žinoma jaunosios kartos kūrėja. Kokiomis aplinkybėmis supratai, kad ši meno išraiškos forma tau  yra tinkamiausia?

– Sutinku, kad performanso menininkų Lietuvoje nedaug. Šią meno rūšį pasirinkau visiškai atsitiktinai. Baigiau skulptūros bakalauro ir magistrantūros studijas Vilniaus dailės akademijoje. Pradėjau kūrybinį kelią nuo instaliacijų, tačiau galvoje vis sukosi mintys, kad man kažko trūksta. Visai netikėtai atradau performansą. Per jį galiu daugiau pasakyti, nei būčiau galėjusi kurdama skulptūras.

– Istorijoje buvo pačių įvairiausių performansų – netgi tokių, kai menininkas rizikavo savo sveikata ar gyvybe. Ar šiandien performanso kūrėjas vis dar bando šokiruoti žiūrovą?

– Ne visi performanso menininkai siekia šokiruoti. Tai tikrai ne mano tikslas. Man atrodo, kad šokiravimas yra praeities dalykas ir šiandien tuo nelabai ką nustebinsi. Juolab kad pats performansas kinta ir nėra toks, koks buvo 7-ajame dešimtmetyje, kai jis atsirado ir suklestėjo. Taip, tuo metu performansas buvo kaip protestas prieš nusistovėjusias meno normas, vertybes. Nesistengiu žiūrovo šokiruoti vien dėl šokiravimo. Be to, kartoti tai, kas jau buvo padaryta anksčiau, nematau prasmės. Jei aš nusirengsiu ar pasibučiuosiu su kažkuo viešoje vietoje, bus labai banalu, neaktualu ir nieko naujo. Šiandien svarbiau yra atkreipti dėmesį į transliuojamą žinutę, o kaip geriau ar efektingiau tai padaryti, manau, yra daug įvairiausių būdų. Nenoriu griebtis lengviausio, kad paliesčiau žiūrovo sąmoningumą.

Monika Dirsytė. / I. Sauliaus nuotr.

– Tavo performansai labai vizualūs, o kai kurie galbūt teatrališki. Kiek yra vaidybos, režisūros, kitaip tariant, teatro tavo performansuose?

– Vienintelis ginklas, kurį naudoju ir kuris labiausiai veikia žiūrovą, – visiškas atvirumas. Būti atviram yra daug sunkiau, negu nusirengti nuogai. Dėl to teatro mano performansuose nėra ir negali būti. Vizualumas, estetika man visada buvo svarbu ir neatsiejama nuo kūrybos. Dėl to sutinku, kad mano performansų apipavidalinimas dažnai atrodo teatrališkai. Man patinka jungti kontrastuojančius elementus, todėl galbūt jie taip atrodo. Kalbant apie režisūrą, žinoma, visada turiu kažkokią schemą, ką ketinu daryti. Tačiau niekuomet nuo A iki Ž nežinau, kas vyks kiekvieną performanso minutę. Neriu į vandenį nenutuokdama, kaip jame reikės plaukti.

– Kartais kuri ne viena. Jei neklystu, beveik visada, rengdama performansą su didesniu būriu žmonių, padėti jį atlikti dažniausiai pasikvieti moteris. Ar tavo menas labiau ir skirtas joms?

– Šiuolaikinė moteris yra feministė, todėl neišvengiamai ir aš kažkiek tokia esu. Tačiau mano menas neturi lyties. Jis neskirtas tik vyrams arba tik moterims. Taip, aš kartais dirbu su moterimis ir buvo vienas performansas „Kompleksas“ moters tema, tačiau toliau jos nebetęsiau, nes mane domina ir daug kitų temų. Iš tiesų geriausiai jaučiuosi, kai dirbu viena, nes žinau, kad padarysiu taip, kaip matau ir noriu. Labai retai dirbu su kitais žmonėmis – tai daug didesnė atsakomybė. Reikia nepamiršti, kad ne teatrą, o performansą kuriame, kur yra visokių rizikų. Be to, labai sudėtinga rasti formą, kuri tiktų įtraukti į performansą daugiau žmonių.

– Ar kada turėjai idėjų, kurių atsisakei, nes jas buvo sunku įgyvendinti dėl tam tikrų techninių ar kitų priežasčių?

– Dažnai tenka susidurti su įvairiais iššūkiais kuriant performansą. Vienas pagrindinių turbūt susijęs su finansais. Kita vertus, jei turi idėją, kurią nori įgyvendinti, negali nurimti ir ieškai būdų, kaip tai padaryti. Net ir su mažesnėmis sąnaudomis gali pasiekti tą patį rezultatą – viskas priklauso nuo menininko kūrybingumo. Kiti aspektai, kaip netinkama vieta ar techninės kliūtys, gali netgi sužlugdyti performansą. Mano kūrybiniame gyvenime buvo tokių nesėkmių.

– Daugelis aktorių sako, kad dar kurį laiką po spektaklio jiems sunku išeiti iš vaidmens. Ar su tuo susiduri ir tu po performanso?

– Turiu vieną taisyklę, kurios laikausi kūryboje, – įšokti į šaltą vandenį, nerti giliai ir nepamiršti išnirti į paviršių. Prieš kiekvieną „įšokimą į šaltą vandenį“, reikia pasiruošti. Pavyzdžiui, prieš „Pan/demos“ būtina pasportuoti, sušildyti kūną. Beje, neseniai per festivalį „Loftas Fest“ šį performansą teko atlikti, prieš tai kito performanso metu kelias valandas nejudant išgulėjus šaltame vandenyje. Buvo be galo sunku, nes kūnas buvo nevikrus, sustingęs. Išeiti iš vaidmens arba, kaip aš sakau, išnirti į paviršių – lengviau. Paprasčiausiai dėl to, kad neturiu laiko po performanso užsibūti kažkokiose būsenose. Turiu mažą vaiką, kasdien sukuosi ir sprendžiu buitinius reikalus, todėl tai būtų per didelė prabanga.

Monika Dirsytė. / I. Sauliaus nuotr.

– Turbūt neišvengiamas klausimas – ar pandemija kaip nors paveikė tavo kūrybą?

– Žinoma, paveikė. Buvome priverstinėje izoliacijoje nuo išorinio pasaulio ir tai galbūt paskatino daugiau pasinerti į savo vidinį pasaulį. Žvelgiu į šią situaciją filosofiškai, ir man, tiesą pasakius, labai patiko karantino laikotarpis. Turėjau daug laiko skaityti, mąstyti, apgalvoti, ką toliau noriu daryti. Pasaulis labai pasikeitė atsiradus virusui, o menininkai, savo ruožtu, reflektuoja tuos pokyčius. Geras menininkas yra tas, kuris yra geras pranašas.

– Neseniai buvo atskleista ir pristatyta „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programa. Jau žinoma, kad bus surengta performansų meno legendos Marinos Abramovič paroda ir kad ji pati svečiuosis Kaune. Ar domiesi šia menininke? Ką manai apie jos kūrybą? Kokie menininkai tau apskritai patinka?

– Turiu domėtis kitais performansų menininkais, nes esu tame pačiame lauke kaip ir jie. Kai kurie M.Abramovič darbai man tikrai labai patinka. Gerbiu šią menininkę už tai, ką ji padarė ir už didelius pokyčius meno pasaulyje. Šaunu, kad ji atvažiuoja į Lietuvą.

Kita vertus, nemėgstu garbinti, žavėtis kitais žmonėmis ar juo labiau jų gyvenimais. Manau, kad kiekvieno žmogaus gyvenimo istorija yra unikali, nepakartojama ir labai įdomi. Gal todėl niekada autoritetais, kaip ir stabais, netikėjau. Tikiu vertybėmis. Nereikia visko per daug sureikšminti. Performansas yra toks pat darbas kaip pardavėjo ar gydytojo. Gydytojo – netgi sunkesnis.

– Prieš kelias savaites baigėsi tavo penkiolika dienų trukęs performansas per Lietuvą „Neteršk gyvybės rato“. Papasakok apie jį išsamiau ir įvardyk, kokia jo idėja ir skleidžiama žinutė žmonėms?

– Vieną dieną sulaukiau skambučio iš „Vox Vera“ agentūros atstovų, kurie pasakė, kad nori dalyvauti Aplinkos ministerijos rengiamame konkurse su performansu ir paklausė, ar norėčiau prisidėti. Nustebau, nes performansas tokio formato konkurse yra ganėtinai unikalus reiškinys. Žinoma, sutikau. Man patiko, kad projektas yra edukacinės paskirties, o ekologijos tema yra artima.

Performanso, kurio šūkis – „Neteršk gyvybės rato“, tikslas yra skatinti Lietuvos žmones tausoti vandenį ir tinkamai tvarkyti nuotekas. Kvietėme gyventojus jungtis prie vandentiekio sistemos, o ne gerti neva sveikesnį ir neprižiūrimą šulinio vandenį. Performansu siekėme atkreipti dėmesį į šią problemą, kuri ypač gaji regionuose.

Monika Dirsytė. / I. Sauliaus nuotr.

Kasdien vis kitame mieste dvi valandas gulėdavau purvo vonioje – baleikoje, kuri buvo instaliuota į kambarį. Tą kambarį sukūriau pati iš senų, sovietmetį menančių rekvizitų. Tai buvo tarsi nuoroda į praeitį – užslėpta žinutė, skelbianti nepasilikti praeityje ir kviečianti pažinti šviesesnį rytojų prisijungiant prie vandentiekio sistemos. Kol gulėdavau toje purvo vonioje, man į burną iš kolonėlės kapsėdavo švaraus vandens lašeliai. Buvo be galo sunku tiek ilgai išbūti vienoje padėtyje ir išgerti tiek daug litrų vandens. Be to, visą dieną vilkėdavau naro kostiumą, kurio nepajėgdavau nusirengti. Sušlapęs jis tarsi įaugdavo į odą. Maža to, performanso paskutinėmis dienomis oras stipriai atšalo. Nesuvokiu, kaip man pavyko jį baigti ir nesusirgti.

– Visas dienas, kol truko  performansas, feisbuke rašei, kaip pati pavadinai, dienoraštį apie įspūdžius, pojūčius, būsenas. Atrodo, kad žmonės buvo įsitraukę į tavo pasirodymą, tapo jo dalyviais. Kas vis dėlto labiausiai nustebino?

– Labiausiai stebino žmonių susirūpinimas manimi, jų rodoma empatija, atjauta. Pamenu, Ignalinoje, toje purvo vonios instaliacijoje, kuri yra be stogo, pradėjo stipriai lyti – buvo be proto šalta. Nepaisant to, žmonės neišsivaikščiojo, nes jiems buvo nuoširdžiai įdomu ir nesuprantama, kad tai darau savo noru, iš idėjos. Viena moteris, dirbanti grožio salone, labai gailėjo manęs, todėl atnešė arbatos, kad sušilčiau.

Ne visi performanso menininkai siekia šokiruoti. Tai tikrai ne mano tikslas. Man atrodo, kad šokiravimas yra praeities dalykas ir šiandien tuo nelabai ką nustebinsi.

Įdomus nutikimas įvyko Pravieniškėse. Savivaldybė mūsų instaliacijai įkurdinti skyrė vietą praktiškai plyname lauke. Čia nebuvo nė vieno žmogaus. Pagal konkurso nuostatas, performansą kiekvienoje vietovėje turi pamatyti mažiausiai 30 žmonių, o čia jų tiesiog nėra! Susiėmę rankomis už galvų svarstėme, ką tokioje situacijoje daryti. Laimė, įvyko stebuklas – dviračiu važiavo senolis, kuris sustojo pasižiūrėti į mane. Jis buvo pakerėtas ir laimingas pirmą kartą išvydęs performansą. Sakė, kad tokio dalyko per visą savo gyvenimą nebuvo matęs. Tas senolis apie tai, ką darome, papasakojo kitiems ir žmonės ėmė plūsti prie instaliacijos.

– Ar tokių žmonių reakcijų ir tikėjaisi? Kuo apskritai skiriasi publika mažuose miesteliuose ir Vilniuje?

– Iš tiesų tikėjausi, kad bus neigiama reakcija, bet džiaugiuosi, kad klydau. Jeigu žmonės nėra matę performanso ir net nežino, kas tai yra, nereiškia, kad jie nebus pajėgūs suprasti tokį meną. Jie vis tiek reaguoja į įvykį net ir nežinodami pačios performanso sampratos. Man tai – pamoka, kaip negalima iš karto teisti ar nuvertinti žiūrovo.

Monika Dirsytė. / I. Sauliaus nuotr.

Kalbant apie skirtumus tarp miesto ir kaimo publikos, didelių ir reikšmingų nėra. Sutinku, kad, pavyzdžiui, į „ArtVilnius“ ateina gerokai pasikausčiusi, daugiau mačiusi ar žinanti apie performansą publika. Tokią kur kas sunkiau nustebinti nei tą, kuri nieko panašaus anksčiau nematė. Nepaisant to, performansas visus paliečia vienodai. Man tai visiška mistika ir kartu atsakymas, kodėl aš kuriu. Nuo pat pradžių mano performansų centre buvo ir yra žmogus, žmogiškumas. Manęs nedomina žmogaus fasadas ar kažkokie paviršutiniški dalykai. Mane domina žmogus toks, koks jis yra. Stebiuosi, kaip visokiuose instagramuose ir feisbukuose veši dirbtinumas, paviršutiniškumas. Tai jau nebenormalu.

– Kažkada sakei, kad disciplinos ir vienodumo procese žmogus tobulėja. Daugeliui tavo performansų būdingas nuolatinis veiksmo kartojimas, monotonija. Ar tai padeda kūryboje ir gyvenime pasiekti norimą rezultatą?

– Iš tiesų renkuosi ganėtinai ilgus ir monotoniškus performansus, nes būtent laikas man padeda sukurti energinį krūvį. Jeigu aš, tarkim, būčiau įšokusi į tą baleiką, trumpai pagulėjusi ir taip užbaigusi performansą, nebūčiau sukūrusi to, ką sukūriau per aštuonias valandas. Laikas įprasmina patį įvykį. Gyvenime yra lygiai taip pat. Perskaitysi knygą tik tuomet, kai ją skaitysi. Jeigu ją tik paimsi į rankas, iš to nebus jokios naudos. Kam gyvenime skirsi laiko, su tuo ir sukursi ryšį. O disciplina ir vienodumas yra būtini, jei nori pasiekti kokį nors rezultatą. Pavyzdžiui, dabar daug daugiau galiu padaryti ar susikoncentruoti gyvendama Panevėžyje nei tada, kai gyvenau Londone. Čia tiesiog neturiu sąlygų blaškytis.

– Kur artimiausiu metu bus galima pamatyti tavo kūrybą?

– Šiuolaikinio meno mugėje „ArtVilnius'21“ pristatysiu naują savo performansą „Riba“. Jis yra apie tai, kaip svarbu gyvenime nenugrimzti per giliai, bet ir neplūduriuoti paviršiuje. Esu įsitikinusi, kad visur turi būti pusiausvyra, net ir mene. Žinau savo aplinkoje menininkų, kurie nebesukuria jokio naujo kūrinio, nes yra apimti nuolatinės melancholijos, gilios depresijos. Tokios būsenos žmogus nieko negali padaryti. Dėl to pusiausvyra tarp paviršutiniškumo ir gilumo arba tarp išorinio ir vidinio pasaulių privalo būti. Negali ignoruoti ateinančių sąskaitų už vandenį ar elektrą ir apsimesti, kad materialūs dalykai nesvarbūs, bet ir koncentruotis į juos – žalinga. Tikiuosi, šios žinutės esmę pavyks perteikti žiūrovui.

Dvyliktojoje mugėje planuoja dalyvauti 55 galerijos iš dvylikos šalių, pranešė organizatoriai.

Šiemetinio „ArtVilnius’21“ šūkis – „Nereikia būti meno žinovu, kad jis tave įaudrintų”.

Pasak mugės vadovės Dianos Stomienės, šis šūkis dar kartą visiems primena, kad meną kolekcionuoti gali daugelis.  

„ArtVilnius’21“ projektų zonoje lankytojai galės susipažinti su pasaulinio garso menininkų parodomis, muziejų ir meno fondų kolekcijomis bei institucijų ekspozicijomis.

Vienas svarbiausių renginio akcentų – šiuolaikinio meno kūriniai ant popieriaus – piešiniai, koliažai, grafika, objektai.

Popieriaus temą lankytojai galės išvysti ir pagrindinėje galerijų, ir projektų zonos programoje. Kūryba ant popieriaus bus tik vienas iš akcentų; kaip ir kasmet, mugės dalyvių stenduose bus visos medijos: tapyba, fotografija, skulptūra, video, instaliacijos, kt.

„Daug metų keliaujame po užsienio meno muges, pastebėjome, kad popieriaus populiarumas auga ir tarp kūrėjų, ir tarp kolekcionierių bei meno pirkėjų. Menui ant popieriaus netgi organizuojamos specialios mugės, kaip kad mums artimiausia „Positions Berlin“, – sakė D. Stomienė.

Penktą kartą mugėje dalyvausiantis šiuolaikinio meno muziejus „Mocak“ atveš video meno kolekciją, fondas „Lewben Art Foundation“ pristatys meno kūrinius, egzistuojančius tik virtualioje erdvėje, Paryžiuje gyvenantys menininkai Svajonė ir Paulius Stanikai rodys instaliaciją „SetP Stanikas“, Stasio Eidrigevičiaus kūrybą eksponuos Panevėžyje kuriamas Stasio Eidrigevičiaus menų centras, Šiuolaikinio meno centras rodys Jurgio Paškevičiaus projektą „Kintanti srovė“, sukurtą specialiai „Litexpo” erdvėms, Jono Meko Vizualiųjų menų centras specialia paroda paminės „Fluxus” judėjimo 60-metį ir Jurgio Mačiūno 90-metį.

Festivalyje „Art After Hours“ dalyvausiančias Vilniaus meno erdves atrinko renginio kuratorės Sonata Baliuckaitė ir Gabija Tarabilda. Svarbiausias atrankos tikslas – galerijas, meno erdves ir menininkus sujungti į vieną kokybiško turinio vakarą, kuriame žiūrovai dalyvaus nemokamai.

„Renginio „Art After Hours“ datą ir koncepciją derinome prie šiuolaikinio meno mugės „ArtVilnius’21“, – teigia mugės meno vadovė ir viena iš „Art After Hours“ kuratorių Sonata Baliuckaitė. – Į mugę kasmet atvyksta daug lankytojų iš kitų Lietuvos miestų, užsienio, taip pat tarptautinių kolekcionierių ir meno kritikų, žurnalistų. Norime, kad iš Vilniaus jie išsivežtų gerą emociją ir įspūdį ne tik apie mūsų miestą, bet ir apie meno erdves, galerijas, jose vykstantį gyvenimą“.

„Tokie festivaliai pritraukia daugybę žmonių, o miestas tampa kultūros ir išskirtinių renginių epicentru. Atvykusiems galerininkams iš užsienio šis vakaras yra ne tik puiki galimybė užmegzti bendradarbiavimą su mūsų miesto galerijomis, bet ir keliaujant festivalio maršrutais, pažinti Vilnių“, – teigia renginio kuratorė Gabija Tarabilda.

L. Skeisgielos nuotr.

Vilniaus Užupio rajonas naktinėtojus pasitiks net trimis parodomis. „AP Galerija“ kviečia į Danguolės Brogienės tekstilės parodą „Mėlynos mintys“, o menininkės Kristinos Norvilaitės galerijoje bus galima panerti į jos psichologinę, filosofinę ir edukacinę parodą „Užmiršti sapnai“. Užupio meno inkubatoriuje susitikti kviečia fotomenininkai Tadas Kazakevičius, Artūras Morozovas ir Paulius Zavadskis. Jų grupinė paroda „Po mišių“ atskleidžia jaudinančias sekmadienių akimirkas iš Lietuvos bažnytkaimių.

Lietuvos dailininkų sąjungos galerija „Arka“ pristatys grupinę instaliacijų ir įvietinto meno parodą „Įvykio vieta“. Joje dalyvaujantys menininkai Andrius Erminas, Rimantas Milkintas, Nerijus Erminas ir Danas Aleksa dabartį suvokia per nevienodos trukmės nugyventą laiko distanciją, kurią veikia laikmečių progresas, sociokultūrinė patirtis, artimos ateities nuojautos ir mėginimai prisitaikyti prie kintančio laiko.

Organizatorių nuotr.

Vilniaus dailės akademijos tekstilės galerija „Artifex“ lankytojus pasitiks su paroda „Intuityvios instrukcijos“ ir Donato Norušio kūriniais, kurie istorijas pasakoja, pasitelkę garso fizikines savybes. Specialiai „Art After Hours“ festivaliui menininkas rengia garsų, vibracijų ir dažnių performansą. Galerijoje AV17 bus atidaryta jaunosios kartos skulptoriaus Tauro Kensmino paroda „Kritinė riba“, kuri pristatys per pastaruosius keletą metų sukurtus menininko objektus, kalbančius apie neišvengiamus mūsų pasaulio pokyčius.

Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjungos projektų erdvėje, galerijoje „Atletika“ ir kultūros komplekse „Sodas 2123” vyks tarptautinio kongreso „Tirti ar netirti post-disciplininėje akademijoje?“ pasirodymai. „Atletikoje“ savo performansus pristatys Robertas Narkus, Anastasia Kolas, Raivo Kelomees, Hardi Kurda ir Raminta Naujanytė. „Sodas 2123” kviečia į tarpdisciplininio meno kūrėjų Vytauto Gečo ir Marijos Puipaitės, Akvilės Anglickaitės, Austėjos Platukytės, Jelenos Škulienės, Laimos Kreivytės, Vitalij Červiakov, Gabrielės Gervickaitės ir kitų menininkų-tyrėjų-doktorantų atviras studijas.

Galerija „Vartai“ savo duris festivaliui atveria kartu su paroda, skirta žymaus Lietuvos modernizmo menininko Antano Mončio šimtosioms gimimo metinėms atminti. Galerijoje „Meno niša“ vyks Nacionalinės meno ir kultūros premijos laureatų Rūtos Katiliūtės ir Vladimiro Tarasovo paroda „Kažkas atsitiko“.

Organizatorių nuotr.

Pagrindinėje Šv. Jono gatvės galerijos salėje rasite grupinę individualistų parodą „Netobulas sodas“. Parodą inspiravo bulgarų kilmės prancūzų filosofo Cvetano Todorovo knyga „Netobulas sodas: humanizmo palikimas“. Galerijos požemiuose – Rūtos Matulevičiūtės paroda „Atlantida“. Vytauto Kasiulio dailės muziejus kvies į Vokietijoje gyvenančios ir dirbančios Patricijos Gilytės parodą „Žemės nėra“.

Galerijoje „Kairė-dešinė“ Vilniaus grafikos meno centre vyks Lietuvos grafinio dizaino kūrėjo Antano Kazakausko paroda, Pamėnkalnio galerijoje – personalinė japonų menininkės Rieko Koga kūrybos paroda, galerijoje „Morka“ – Aglaja Ray paroda, energijos šėlsmas, laisvės šokis su voleliais, teptukais ir purškiamų dažų flakonais – „Struktūros“.

Nepriklausoma eksperimentinė erdvė, galerija ir bendruomenės klausykla „8 akys ir ausys“ Vilniaus Naujamiestyje lankytojams pasiūlys ateistinį žaidimą religinėmis idėjomis – tapytojo Kipro Černiausko parodą „Išverstas šventumas“. Tikrai verta užsukti ir į visą parą veikiantį MO muziejaus skulptūrų sodą. Čia rasite Nacionalinės premijos laureatų kūrinius.

Jai pritaria ir mugės meno vadovė Sonata Baliuckaitė, teigianti, kad gyvas mugės formatas, paįvairintas virtualaus pasaulio suteiktomis galimybėmis ir perkeltas į socialines platformas puikiai atspindi šiuolaikinį mugės organizatorių požiūrį.

„Gyvo, fizinio galerininkų-lankytojų-pirkėjų kontakto jokios skaitmeninės technologijos ir virtualios platformos nepakeis. Mes, žmonės, esame socialios būtybės, todėl mums labai reikia gyvo bendravimo“, – įsitikinusi D. Stomienė, dažnai sulaukianti klausimo, ar šiuolaikinio meno mugės rengėjai niekada nesiruošė renginio perkelti vien į virtualų pasaulį.

Pirmieji žingsniai į jį buvo padaryti dar praėjusių metų rudenį, kai „ArtVilnius“ organizatoriai besidomintiems menu, tačiau atvykti negalintiems lankytojams pirmąjį kartą parengė 3D turą po mugėje dalyvaujančias galerijas. Toks sprendimas sulaukė nepaprasto susidomėjimo, todėl bus tęsiamas ir šiais metais.

Organizatorių nuotr.

Mugės meno vadovė S. Baliuckaitė pasakoja, kad tvarūs sprendimai – elektroninis katalogas, 3D turas organizatorių buvo priimti ne tik dėl ekologijos, bet ir dėl to, kad lankytojų būtų patogiau, o menas – labiau prieinamas. „Skaitmenizacija keičia ne tik meno, bet ir pasaulio suvokimą, žmogaus santykį su aplinka, netgi patį žmogų. Meno mugės nebėra vien parduotuvės, bet ir susitikimų vieta, kurioje gali patirti meną, sutikti menininką, pasitarti su galerijos vadovu arba kolekcininku. Vargu, ar ekranai kada pakeis šias gyvas patirtis“, – sako ji.

D. Stomienė teigia, kad praėjusiais metais, kaip ir daugelis užsienio mugių, „ArtVilnius“ buvo gerokai lokalesnis. „Į mugę pavyko pritraukti tarptautinio garso Lietuvos meno žvaigždžių, kurių nesulaukdavome, nes tuo pačiu metu jie dalyvaudavo užsienyje vykstančiose bienalėse ir parodose“, – sako mugės vadovė ir priduria, kad garsūs meno vardai pritraukė daug lankytojų ir pirkėjų.

Ne mažiau jų tikimasi ir šiais metais. „Jau girdėjau džiugių žinių iš šiais metais vykusios „ArtBasel“ mugės – kolekcininkai aktyviai pirko meno kūrinius, – sako mugės meno vadovė S. Baliuckaitė. – Esu tikra, kad žmonės pasiilgo kelionių ir gyvo santykio su menu. „ArtVilnius“ tokią galimybę keliauti ir atsidurti arti meno suteikia, tai geriausia kelionė po galerijų pasaulį, kuris taip ilgai buvo sustingdytas. Ir pernai, ir šiemet matau, kaip atsakingai mugėje dalyvaujančio galerijos ir menininkai rinko kūrinius, investavo į ekspozicijas ir originalius jų pristatymus“.

Spalio 15–17 dienomis parodų ir kongresų centre „Litexpo“ vyksiantis didžiausias vizualiųjų menų renginys Rytų regione – šiuolaikinio meno mugė „ArtVilnius’21“ – sukvietė kūrėjus net iš dvylikos šalių. Vienas iš svarbiausių mugės akcentų – šiuolaikinio meno kūriniai ant popieriaus – piešiniai, koliažai, grafika, objektai. „Jau ne vienerius metus piešiniai ir meno kūriniai ant popieriaus užima svarbią vietą pasaulinėje meno rinkoje, organizuojamos net specialios mugės, – pasakoja S. Baliuckaitė ir priduria, kad popierius nėra specifinė ar išskirtinė tema, kūryba ant popieriaus yra medija, kurią naudoja daugybė menininkų.

Organizatorių nuotr.

Kaip ir kasmet, mugėje bus pristatomos visos medijos: tapyba, fotografija, skulptūra, videoinstaliacijos ir daugybė kitų. „ArtVilnius‘21“ salėse įsikurs 55 galerijos. Laukiama svečių iš Prancūzijos, Italijos, Danijos, Vokietijos ir kaimyninių šalių – Latvijos, Estijos, Ukrainos. Tarp naujų mugės vardų – „Aambulanz Kollektiv“ (Vokietija), „Gom/Tac“ (Albanija), Vilniuje įsikūrusios „AP galerija“, galerija „8 akys ir ausys“, Šiaulių meno erdvė „S-in“, Klaipėdos „Si:Said“ ir kitos. Ypatingų svečių teisėmis pakviestos Baltarusijos galerijos „Ambasada Kultury, By“ ir „DK gallery“.

Nuo 2013 metų „ArtVilnius“ pristato nekomercinę projektų zoną, kurioje galima susipažinti su pasaulinio garso muziejų ir fondų kolekcijomis, pamatyti garsių menininkų ar jų grupių parodas. Visada progresyvus „Lewben art Foundation“ šiemet pristato NFT ekspoziciją „How soon is tomorrow. Collecting NFTs“. Joje bus galima išvysti lietuvio Roberto Narkaus ir estų Tommy Cash bei Katjos Novitskovos kūrinius.

Ilgametė partnerystė mugę „ArtVilnius“ sieja su Krokuvos šiuolaikinio meno muziejaus „Mocak“ iniciatyva kasmet pristatyti ryškiausius tarptautinius menininkus. Projektų zonoje lankytojų lauks įspūdinga tarp Paryžiaus ir Vilniaus gyvenančio kūrėjų dueto SetPStanikas instaliacija, o taip pat specialiai „Litexpo” erdvėms sukurta Jurgio Paškevičiaus instaliaciją, kurią pristato Vilniaus Šiuolaikinio meno centras. Projektų zonoje Jono Meko Vizualiųjų menų centras paminės „Fluxus“ judėjimo 60 metų jubiliejų ir Jurgio Mačiūno 90 metų sukaktį.

Didžiausiu šių metų „ArtVilnius“ mugės iššūkiu jos vadovė D. Stomienė įvardija konkurenciją. Pasaulio meno mugių margumyne labai svarbu rasti savo veidą ir pritraukti kuo daugiau naujų meno dalyvių ir kolekcionierių ir meno pirkėjų. „Kad jie atvyktų, turime parengti kokybišką turinį. Prie jo prisideda įvairios mugės diskusijos ir susitikimai, o taip pat renginiai mieste – galerijų festivalis „Art After Hours“ ir mūsų siekis Vilnių paversti meno festivaliu“, – sako mugės vadovė. Ji pamini dar vieną „ArtVilnius“ stipriąją pusę – tarptautinę didelio formato skulptūrų, instaliacijų ir performansų parodą „Takas“, kurioje šiais metais dalyvaus 25 menininkai. „Takas“ kuratoriumi tapo menininkas, dėstytojas, parodų kuratorius Vytenis Burokas.

Organizatorių nuotr.

D. Stomienė neabejoja, kad kasmet kviesdama garsius meno pirkėjus ir kolekcininkus, privačius fondus ir muziejus iš įvairių šalių, šiuolaikinio meno mugė „ArtVilnius“ formuoja Rytų Europos kolekcininkų ratą. Dažniausiai tai – jauni, po pasaulį pakeliavę ir garsiausius meno muziejus, muges aplankę žmonės. Jie susipažinę su pasaulio daile, baigę mokslus užsienyje, drąsiai perka meno kūrinius ir ypač domisi šiuolaikiniu menu. „Į meno kolekcininkų ratą įtraukėme ir verslo atstovus, savo partnerius. Štai praėjusiais metais „ArtVilnius’20“ laureatu tapusio Rafalo Piesliako instaliaciją „Sodas“ nupirko Dr. Irmantas Norkus, vadovaujantis mugės mecenatės, advokatų kontoros „Cobalt“ partneris. Vėliau kūrinį jis padovanojo Vilniaus miestui“, – pasakoja D.Stomienė.

Mugės vadovė neabejoja, kad visos didžiulio renginio organizavimo patirtys per pandemiją, pravers ateityje. Ji tikisi, kad mugių formatas bus gyvas, paįvairintas virtualiomis galimybėmis. Tai šiemet jau įrodė ir garsiausios pasaulio meno mugės.

Tarptautinė šiuolaikinio meno mugė „ArtVilnius’21“ vyks spalio 15–17 d., „Litexpo”. Laikantis Vyriausybės nutarimų, į mugės teritoriją „Litexpo” lankytojai bus įleidžiami su galimybių pasu.

Tradiciškai birželį vykstanti meno mugė, šiemet jau antrą kartą, dėl pandemijos, bus laikinai organizuojama spalio mėnesį. „Praėjusiais metais, kuomet daugybė garsių pasaulinių mugių buvo atšauktos ar perkeltos į kitus metus, „ArtVilnius“ įvyko ir, laikydamasis visų saugumo reikalavimų, pasiekė puikių pardavimų rezultatų. Todėl ir šiemet norime visus pakviesti saugiai ne tik pamatyti, bet ir įsigyti šiuolaikinio meno kūrinių,“ – teigė meno mugės vadovė Diana Stomienė.

Pasak renginio vadovės, praėjusiais metais „ArtVilnius“ komanda įgijo neįkainojamos patirties peroganizuodama renginį net tris kartus ir operatyviai prisitaikiusi prie vos ne kasdien besikeičiančių pandemijos saugumo reikalavimų.

Kasmet „ArtVilnius“ dalyvauja apie 60 meno galerijų iš penkiolikos šalių (Vokietija, Estija, Latvija, Lenkija, Ukraina, Lietuva, Baltarusija, Olandija, Rusija, Italija, Prancūzija). Norinčių dalyvauti mugėje galerijų paraiškas peržiūri ir atrenka iš meno kritikų ir meno rinkos ekspertų sudaryta vertinimo komisija, taip užtikrinant mugėje esančių galerijų profesionalumą.

Galerijos, norinčios dalyvauti meno mugėje „ArtVilnius’21“, jau gali teikti paraiškas, kurios bus priimamos iki birželio 7 dienos. Šiemet vienu iš mugės akcentų bus šiuolaikinio meno kūriniai ant popieriaus (piešiniai, koliažai, grafika, objektai ir t.t.).

„Jau ne vienerius metus piešiniai ir meno kūriniai ant popieriaus užima svarbią vietą pasaulinėje meno rinkoje, jiems organizuojamos net atskiros mugės. Ir tai nėra specifinė ar išskirtinė tema, kūryba ant popieriaus yra medija, kurią naudoja beveik kiekvienas menininkas,“ – teigė „ArtVilnius“ meno vadovė Sonata Baliuckaitė, pabrėždama, kad kaip ir kasmet, mugėje laukiamos visos medijos: tapyba, fotografija, skulptūra, video, instaliacijos ir t.t.

„ArtVilnius“ programoje, tradiciškai, bus organizuojama projektų zona su pasaulinio garso menininkų parodomis, muziejų ir meno fondų kolekcijomis bei institucijų ekspozicijomis. Šių metų projektų zonos dalyviai bus paskelbti artimiausiu metu. Mugėje bus tęsiama geriausių galerijų bei menininkų rinkimo tradicija, interaktyvioje LRT studijoje vyks meno diskusijos, paskaitos ir pristatymai. Kasmetinę skulptūrų, instaliacijų ir performansų parodą „Takas“ šiemet kuruoti pakviestas menininkas ir kuratorius Vytenis Burokas.

„ArtVilnius“ bus tęsiamos didelio populiarumo sulaukiančios menotyrininkų vedamos ekskursijos po mugę. Negalintys gyvai atvykti į mugę, ją apžiūrėti galės interaktyviame 3D ture, o iš anksto išsirinkti įsigijimui patinkančius mugės darbus bus galima elektroniniame mugės dalyvių kataloge. Paraleliai su „ArtVilnius“, vilniečiai ir miesto svečiai bus kviečiami naktinėti po rinktines galerijas, kurios savo duris atvers ir į parodų atidarymus bei susitikimus kvies net iki 23 val.

Vienuoliktoje mugėje planuoja dalyvauti 50 galerijų ir 200 menininkų iš dešimties šalių, pranešė organizatoriai.

Renginyje bus pristatytos privačios tarptautinės meno kolekcijos, instaliacijų, skulptūrų ir performansų paroda „Takas“, vyks susitikimai su meno žvaigždėmis, diskusijos, konferencijos ir edukacijų programa.

Šių metų naujovė – performansų erdvė, joje vyks menininkų Evaldo Janso ir Kristinos Švenčionytės, Dr. Gora Parasit, Monikos Dirsytės, Bon Along pasirodymai.

Specialioje „ArtVilnius’20“ projektų zonoje projektą pristatys Krokuvos šiuolaikinio meno muziejus MOCAK, „Lewben Art Foundation“, Šiuolaikinio meno centras ir Jono Meko vizualiųjų menų centras.

Po pertraukos į mugę grįžta džiazo virtuozas Vladimiras Tarasovas, savo individualius projektus rodys pirmą kartą mugėje dalyvausiantys ir Lietuvą užsienyje garsinantys menininkai Donatas Jankauskas-Duonis bei Augustas Serapinas.

Mugėje bus pristatyta plati fotografijos programa. Joje – latvių menininko Arnio Balčiaus ir Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenančio lietuvio Vytenio Jankūno projektai. Galerijos savo stenduose pristatys nemažai Lietuvos fotografijos klasikų – Algimantą Aleksandravičių, Rimantą Dichavičių, Remigijų Treigį, Violetą Bubelytę ir kitus.

LRT studijoje vyks meno diskusijos, paskaitos ir pristatymai.

Šeštadienį „Litexpo“ taip pat bus rengiama tarptautinė konferencija metamodernizmo tema, dalyvaujant sąvokos autoriui.

„ArtVilnius“ ketvirtą kartą organizuoja renginį „Naktis galerijoje“. Naktinėtojai į miesto galerijas kviečiami penktadienį, galerijų durys bus atviros iki 23 valandos.

Jau šį penktadienį prasidedanti, 11-oji šiuolaikinio meno mugė „ArtVilnius‘20” siekia renginio metu miestą paversti meno gerbėjų susibūrimo centru.

„Užsienyje jau tapo tradicija paraleliai su meno mugėmis kartu organizuoti ne vieną papildomą renginį, kaip kad galerijų savaitės, parodų atidarymai etc. Ir mes siekiame, kad per „ArtVilnius‘20” Vilnius gyventų menu, kartu su „Naktis galerijoje“, – pasakoja mugės vadovė Diana Stomienė.

Jau ketvirtą kartą organizuojamo renginio „Naktis galerijoje“ meno maršrutai labiausiai koncentruosis Vilniaus Užupio rajone. Pradėti savo kelionę galėsite nuo Polocko gatvės, kurioje naktinėtojams duris atvers galerija „The Room“, pristatysianti šeimyninę Birutės Zokaitytės, Alfredos Gintalienės ir Agnės Gintalaitės parodą „Sodas ir kosmosas“.

Kiek tolėliau paėję, rasite „AP Galeriją“, kurioje vyks Babel Mnauar paroda „Judesio taškas (Momentum Point)“. Prie Angelo skulptūros pamatysite atvertas Kristinos Norvilaitės galerijos duris ir jos darbų parodą „Juoda-Balta“. Užupio meno inkubatorius kviečia pažiūrėti Dalios Juodakytės „Hedonisto užrašus“.

Iš Užupio meno kelias nusities iki Maironio gatvės ir VDA parodų salių „Titanikas“. Jose bus galima ne tik pamatyti Monikos Žaltės parodą „Geros kloties“, Vytauto Dubausko parodą „Atlaidai“, bet ir dalyvauti ekskursijose, į kurias 19 ir 20 valandomis kvies patys menininkai.

Pilies gatve prasieikite iki Latako gatvės, kurios galerijoje „Editorial“ Ona Jūciūtė savo darbus pristato parodoje „Every Dog is a Lion“. Iš ten sukite į Gaono gatvėje esančią VDA Tekstilės galeriją „Artifex“. Joje galėsite pamatyti geriausios „ArtVilnius‘13” menininkės Barboros Gedminaitės parodą „Schemos“.

Dailininkų sąjungos galerija Vokiečių gatvėje kviečia į tarptautinės grupinės meno rezidencijos ir edukacijos centro „Rupert“ parodos „Kiti kambariai“ atidarymą, vyksiantį nuo 17–21 val.

Nuo Vokiečių gatvės pakilę aukštyn, J.Basanavičiaus gatve, galerijoje „Meno Niša“ rasite Jolantos Kyzikaitės parodą „Kamufliažas“ bei galėsite susitikti su pačia menininke. O grįžę iki Vilniaus gatvės ir galerijos „Vartai“, čia rasite Roberto Narkaus parodą „Taryba“, kur 20 val. jūsų lauks ir turą po parodą praves pats menininkas.

Toliau – į Totorių gavę, kurioje 20 valandą ekskursiją po savo parodą „Susisaistymo vieta“ galerijoje „AV17” rengia Dainius Liškevičius. Iš ten – į „Pamėnkalnio galeriją“, kur

savo darbus parodoje „Future 2050” eksponuoja Evelina Paukštytė, 19.30 val. pravesianti turą po parodą. Taip pat, lankytojų lauks ir visuomet atviras MO muziejaus skulptūrų sodas, po atviru dangumi, kur visiems draugiją palaikys ryškiausių Lietuvos skulptorių kūriniai.

Meno mugės „ArtVilnius‘20” organizuojama renginys „Naktis galerijoje” suteikia galimybę nemokamai aplankyti įdomiausias miesto galerijas. Visą renginio programą rasite www.naktisgalerijoje.lt

11-oji meno mugė „ArtVilnius’20“ vyks spalio 2-4 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“. Mugė lankytojų su iš anksto „Tiketa“ įsigytais elektroniniais bilietais lauks penktadienį nuo 14 iki 20 valandos, šeštadienį nuo 11.30 iki 19 valandos ir sekmadienį nuo 11.30 iki 18 valandos. „ArtVilnius’20“ finansuoja – Lietuvos kultūros taryba, globoja – Vilniaus miesto savivaldybė, mecenatas – advokatų kontora „Cobalt”.

"Džiugu, kad 10-ąją meno mugę surengėme su labai įdomia meno galerijų programa, šiemet buvo įvairių medijų kūrinių, nuo tapybos, fotografijos, šokio, garso, performansų ar objektų, – sakė ji.

Pristatė išskirtinai plačią programą

Šiemet meno mugė kartu su savo partneriais lankytojams pristatė išskirtinai plačią programą, kuri sulaukė puikaus lankytojų ir meno profesionalų įvertinimo. Projektų zonoje buvo galima išvysti mugės ypatingojo partnerio "Lewben Group" įsteigto meno fondo "Lewben Art Foundation" kolekcijos dalį, nagrinėjančią įdomią tikėjimo ir religijos temą šiuolaikinio meno kontekste.

Ilgametis mugės partneris Krokuvos šiuolaikinio meno muziejus MOCAK mugėje pristatė menininko situaciją tiriančią ekspoziciją. Mugėje ekspozicijas pristatė tokios svarbios Lietuvos meno institucijos kaip Šiuolaikinio meno centras, Jono Meko vizualiųjų menų centras. Kuruotų projektų erdvę papildė #FocusFrance programos kuratorės Aurélie Faure's paroda "On the Edge", kurioje susijungė skirtingos medijos.

Išskirtinė šių metų mugės naujiena tapo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro scena, kurioje meno mugės lankytojai galėjo išvysti šiuolaikinio baleto projektą "Kūrybinis impulsas".

D.Stomienė pastebėjo, kad, pasibaigus mugei, kūrinių pirkimo procesas nenutrūksta, – jis persikelia į pačias galerijas, kur daugelis sandorių jau užbaigiami po mugės.

Mugę aplankė kolekcininkai iš Danijos, Vokietijos, Baltarusijos, Italijos, Prancūzijos, Latvijos, Rusijos, Turkijos ir Portugalijos, kurie įsigijo lietuvių menininkų darbų.

Mugės lankytojai įsigijo kūrinių iš pirmą kartą dalyvaujančių Prancūzijos galerijų "Galerie Eric Mouchet", "22,48 m²". Kūrinių pardavė ir antrą kartą mugėje pristatanti prancūzų galerija "Galerie des Petits Carreaux". Sėkmingais pardavimais džiaugėsi galerija iš Danijos "NB Galleri" ir galerija "Tsekh" iš Ukrainos, kuri turi savo filialą ir Vilniuje. Iš Ukrainos galerijos "Set.Independent Art Space" kūrinių įsigijo Baltarusijos kolekcininkai.

"ArtVilnius‘19" metu buvo įsigyta latvių menininkų kūrinių, kuriuos pristatė Latvijos dailės akademijos ir "Agijas Sūnas: galerija. Estų menininkų kūrinių buvo įsigyta iš ilgametės mugės dalyvės Estijos galerijos "Okapi". Sėkmingų pardavimų taip pat sulaukė Rusijos galerija "Kovcheg Gallery".

Šiemet meno mugę aplankė kolekcininkai iš Danijos, Vokietijos, Baltarusijos, Italijos, Prancūzijos, Latvijos, Rusijos, Turkijos ir Portugalijos, kurie domėjosi ne tik užsieniečių kūriniais, bet ir įsigijo lietuvių menininkų darbų.

Daug kūrinių buvo įsigyta iš tokių Lietuvos galerijų kaip: "The Rooster Gallery", "Meno niša", "Contour Art Gallery", "Menų tiltas", "Kauno langas" ir "Baroti galerija". Lankytojai rinkosi žinomų Lietuvos menininkų kūrinius: Rūtos Katiliūtės, Eglės Ridikaitės, Prano Gailiaus, Birutės Zokaitytės, Laisvydės Šalčiūtės, Rūtos Jusionytės, Eglės Gineitytės, Kristinos Norvilaitės ir Rimanto Milkinto.

Jaunosios kartos Lietuvos menininkai taip pat patraukė lankytojų dėmesį, buvo įsigyta Kristinos Ališauskaitės, Jurgio Tarabildos, Vitos Opolskytės, Tomo Daukšos, Rodiono Petrovo ir Julijos Skudutytės kūrinių. Šiemet mugėje buvo dar daugiau galerijų iš Lietuvos regionų, lankytojai nemažai kūrinių įsigijo ir iš šių galerijų: "Galerija XX", "Dusetų dailės galerija", "A galerija", "Ramybės galerija", "Vilkamergės galerija".

Geriausieji – prancūzai

Mugės uždarymo renginyje paskelbta, kam atiteko "ArtVilnius'19" žiūrovų simpatijų prizai.

Jau antrus metus iš eilės žiūrovai savo simpatijas atiduoda Vilniaus dailės akademijos (VDA) galerijoms. Po praėjusių metų "ARgenTum" sėkmės šiais metais nominacija "Žiūrovų rinktinė galerija" atiteko VDA parodų salėms "Titanikas", kurios pristatė jaunuosius menininkus Bon, Gailę Cijūnaitytę, Nidą Kaniušą, Laurą Sabaliauskaitę ir Matą Sergijų Šatūną.

"Titaniko" pristatyta jaunoji menininkė L.Sabaliauskaitė šiais metais "ArtVilnius'19" komisijos išrinkta geriausia jaunąja mugės menininke.

Nominacija "Žiūrovų rinktinis menininkas" atiteko Dusetų dailės galerijai atstovavusiam Remigijui Kriukui. Tai jau antras kartas, kai žiūrovai šį menininką išrenka geriausiu. "ArtVilnius'17" menininkų duetas R.Kriukas ir Indrė Stulgaitė-Kriukienė tapo "Žiūrovų rinktiniais menininkais" ir "Volfas Engelman" premijos laureatais.

Šiemet geriausiomis "ArtVilnius'19" galerijomis tapo: "Bubenberg" (Prancūzija), "Galerie Eric Mouchet" (Prancūzija), "Galerie Thomas Bernard | Cortex Athletico" (Prancūzija), "Kogo" (Estija), "Moksla XO" (Latvija), "The Rooster Gallery" (Lietuva) ir "Titanikas. VDA parodų salės" (Lietuva).

Geriausiu "ArtVilnius'19" menininku paskelbtas duetas –  prancūzai Emilie Brout ir Maxime'as Marionas.

Geriausia "ArtVilnius'19" skulptūra / instaliacija paskelbtas #FocusFrance dalyvės Elsos Philippe darbas.

Meno mugės mecenatas advokatų kontora "Cobalt", kaip ir kasmet, geriausią "ArtVilnius'19" jaunąjį menininką apdovanojo 2 000 eurų premija. Apdovanojimas atiteko L.Sabaliauskaitei, kurią pristatė "Titanikas".

Nugalėtojus rinko vertinimo komisija: menotyrininkai Virginijus Kinčinaitis ir Raminta Jurėnaitė, "Lewben Group" ir "Lewben Art Foundation" valdybų pirmininkas Vilius Kavaliauskas, MO muziejaus kuratorė Ugnė Paberžytė, Estijos šiuolaikinio meno plėtros centro, KAI meno centro ir šiuolaikinio meno bienalės "Tallinn Photomonth" projektų vadovė Kadri Laas.