-
Festivalis „Nepatogus kinas“ – jau nuo šios savaitės!
„Kiekvienas konkursas yra pretekstas kritiškai kalbėtis apie filmus, rasti argumentų, kodėl vienas ar kitas filmas išsiskiria iš kitų. Nusprendėme išplėsti konkursinių programų skaičių tam, kad šiuose pokalbiuose galėtų dalyvauti daugiau kiną mylinčių ir vertinančių žmonių. Kartu taip padedame daugiau filmų būti pastebėtiems ir įvertintiems – o juk tai ir yra viena iš festivalių misijų. Tad šiemet žodžius „prizas atitenka…“ išgirs net keturių konkursinių programų nugalėtojai“, – atskleidžia „Nepatogaus kino“ vadovas Gediminas Andriukaitis.
Atradimų konkursinėje programoje varžysis septyni filmai. Jų temų ir istorijų spektras – platus: ISIS narių išpažintys, už gražių šeimos nuotraukų slypintis lyčių lūkesčių prislėgtos mamos skausmas, queer bendruomenės tamsa ir grožis viename, trapūs laiko tarpsniai griūnant režimams ir kt. Šiuos filmus vienija tai, kad jų kūrėjams tai – pirmieji ar antrieji filmai, o jų kūriniai liudija tikėjimą kinu kaip priemone jautriai ir atsakingai reflektuoti apie svarbiausias šių dienų realijas. Šio konkurso filmus vertins kultūros mokslų daktarė, kino kritikė Yulia Kovalenko (Ukraina), viena drąsiausių Nyderlandų dokumentinių filmų kūrėjų Coco Schrijber ir plačiai žinomas lietuvių dokumentalistas, režisierius, prodiuseris Arūnas Matelis.
Organizatorių nuotr.
Žaliosios konkursinės programos filmus vienija Žemės planeta – šie filmai kaip niekad anksčiau susitelkę į mūsų santykį su sparčiai besikeičiančia aplinka. 6 šioje programoje besivaržantys kūriniai konstatuoja: keičiantis planetai, privalės keistis ir žmogus. Prie šios programos žiuri prisijungė gamtos fotografas Marius Čepulis, Osle vykstančio kino festivalio „Human“ įkūrėjas, vadovas Ketil Magnussen (Norvegija) ir klimato komunikacijos specialistė, aplinkosaugos žurnalistė Rugilė Matusevičiūtė. Geriausiam šios konkursinės programos filmui prizą įsteigė pakuočių atliekų tvarkymo organizacija „Žaliasis taškas“.
Organizatorių nuotr.
Poveikio konkursinė programa skirta filmams, kuriuose nagrinėjamos esminės politinės problemos. Jie kviečia pasinerti giliau, atskleisti, kas slepiasi už blizgių paviršių ir atkreipti dėmesį į temas, kurios yra ypač nepatogios, bet įžiebia didžiausius pokyčius. Nusikaltimai Ugandoje, žurnalisto nužudymas demokratinėje Europos šalyje – Slovakijoje, prorusiškų separatistų numuštas keleivinis lėktuvas, Lenkijos teisėjai „po padu“ ir kt. – į tokias temas savo kameras nukreipė 6-ių programoje besivaržančių filmų kūrėjai. Šiuos kūrinius žiūrės ir vertins režisierė, poveikio prodiuserė Sini Hormio (Suomija), daugybę apdovanojimų pelniusi Ukrainos dokumentinių filmų režisierė Alisa Kovalenko ir žurnalistė, laidų vedėja, politikos apžvalgininkė ir LRT tyrimų skyriaus vadovė Indrė Makaraitytė.
Organizatorių nuotr.
Festivalis „Nepatogus kinas“ gerbia autoritetus, bet žiūri į ateitį, todėl jo rengėjai kasmet labai laukia, kam atiteks „Jauno balso“ apdovanojimas. Šiuo prizu apdovanojas filmas, kurį – kaip svarbiausią ir aktualiausią jaunimui – išrenka festivalio jaunimo žiuri. Ši žiuri sudarė ir savo filmų rinkinį – iš viso festivalio repertuaro jie atrinko ir jauniems žmonėms nutarė parekomenduoti 9 kūrinius, iš kurių ir išrinks geriausią. Šiemetinę žiuri sudaro: Lukas Pacevičius, Mija Ničajutė, Kamilė Laurinavičiūtė, Ugnė Pilkionytė ir Aneta Beginskaitė.
Organizatorių nuotr.
Naujovės laukia ir „Nepatogaus kino“ renginių programoje. Didžiausia jų – spalio 18–28 d. specialiai festivaliui vėl atveriamose Radvilų rūmų muziejaus erdvėse vyksianti išplėstinės realybės programa „NK-Interactive“, kurioje žiūrovo laukia ne tik virtualios realybės filmai, bet ir žaidimai, video instaliacijos ir įvairios interaktyvios patirtys, skatinančios naujai interpretuoti realybę. O vos prasidėjus festivaliui, spalio 14 d., MO muziejuje „Nepatogus kinas“ ruošia sceną filmo scenarijaus vertoms istorijoms – čia vyks pirmieji „Nepatogūs pasakojimai“.
Kaip visuomet, „Nepatogų kiną“ aplankys ir festivalyje rodomų filmų kūrėjai. Vienas jų – spalio 13 d. pokalbiui po filmo „Žurnalisto nužudymas“ pasiliksiantis jo režisierius Matt Sarnecki. Prieš kelis metus jauno žurnalisto Jáno Kuciako ir jo sužadėtinės nužudymas Slovakijoje sukėlė didžiausius protestus nuo komunizmo griūties. Nužudymą tiriantiems jo kolegoms pavyko rasti įrodymų, siejančių nusikaltimą su garsiu verslininku, kuris yra artimas vyriausybei ir jos premjerui. Belaukiant šio filmo „Nepatogiame kine“, jo kontekstas dar labiau sutirštėjo – buvęs premjeras ką tik vėl laimėjo rinkimus Slovakijoje. Tad prie šio svarbaus pokalbio apie politines naujienas prisijungs Europos Parlamento narys Petras Auštrevičius ir publicistas Donatas Puslys.
Organizatorių nuotr.
Festivalis tradiciškai rengia ir daugiau nepatogių, bet todėl dar svarbesnių pokalbių. Spalio 20 d. filmą „Gyvenimas kaip ir bet kuris kitas“ lydės pokalbis apie motinystės įvaizdžius, atvaizdus ir tikroves. Kokią tikrovę (o gal – iliuziją?) randame sklaidydami senus šeimos fotografijų albumus? Kokie mamų tikrovės fragmentai lieka anapus kadro? Apie tai festivalis kviečia pareflektuoti kartu su Vilniaus universiteto mokslininkėmis ir psichikos sveikatos ekspertėmis. O spalio 27 d. dar viena diskusija su jomis persikels į Kauną – po filmo „Is There Anybody Out There“ žiūrovai kviečiami pasikalbėti apie negalią ir supergalią, įvairovę ir motinystę.
Dar viena „Nepatogaus kino“ naujovė – patyriminiai filmų seansai. Priklausomai nuo filmo temos, po kai kurių peržiūrų žiūrovų lauks įvairios patirtys: filmus „Nuogi sodai“ ir „Is There Anybody Out There“ palydės judesio terapija, po filmo „Svetimkūniai“ apie ekologinį nerimą bus galima pasikalbėti su psichoterapeute, o po filmo „Žiogų respublika“ žiūrovai pasiliks žiogų degustacijai. Konkrečius filmų seansus su šiomis patirtimis bei visą festivalio filmų ir renginių kalendorių žiūrovai gali patogiai peržvelgti čia.
Organizatorių nuotr.
„Nepatogus kinas“ spalio 12–29 d. vyks Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Marijampolės kino teatruose, daugiau nei 200-uose miestų ir miestelių bibliotekų bei kiekvienuose namuose – žiūrovai didžiąją dalį filmų galės žiūrėti ir „Nepatogaus kino“ namų kino platformoje sau patogiu metu. Gero kino labiausiai išsiilgę žiūrovai galės už priimtiną kainą įsigyti festivalio pasus ir neribotai mėgautis kad ir visais „Nepatogaus kino“ filmais.
Festivalio filmų ir renginių programą galima rasti čia.
Kaip ir kasmet, žiūrovai galės išsirinkti jiems palankiausią bilieto kainą: įsigyti festivalio pasą į visus filmus, pirkti virtualų vienkartinį ar išankstinį kino teatro bilietą. Tradiciškai, kino teatrų kasose įsigyti festivalio bilietus prieš pat seansą žiūrovai galės ir laisvos kainos bilieto principu – patys nuspręsdami, kiek gali prisidėti prie festivalio.
Apie „Nepatogų kiną“
„Nepatogus kinas“ – nuo 2007 m. kasmet vykstantis tarptautinis žmogaus teisių dokumentinių filmų festivalis. Tai yra nekomercinis renginys, siekiantis kurti erdvę žmogaus teisių, politikos, socialinės atsakomybės, tvarumo temomis, supažindinti visuomenę su pasaulinėmis aktualijomis, skatinti būti sąmoningiems ir kritiškiems. Festivalio metu pristatoma turtinga dokumentinių filmų programa, rengiami susitikimai su kino kūrėjais, organizuojamos diskusijos su filmų herojais, žmogaus teisių aktyvistais ir ekspertais. Vieni pagrindinių festivalio rėmėjų – Lietuvos kino centras, Užsienio reikalų ministerija, Vilniaus miestas.
-
Po šaršalo dėl LGBT renginio A. Matelis atsisako „Kaunas 2022“ ambasadoriaus vardo 107
„Europos kultūros sos(?)tinė. Kultūra yra NE apie tai, ką daro gimtojo Kauno miesto valdžia. NE apie tai, kaip ji suvokia demokratiją, kaip sumaniai randa „techninių pretekstų“ NE dialogui su LGBT+ bendruomene, pasiteisinimų NE lygioms teisėms. NE tokia laikysena ir vertybės yra keliamos Europos!!! Kultūros!!! Sostinei!!! Todėl man jau „nėra garbė ir privilegija būti mano gimtojo ir mylimo miesto ambasadoriumi“ ir atsisakau „Kaunas 2022“ ambasadoriaus vardo“, – feisbuke penktadienį rašė režisierius.
Feisbuko įrašas.
„Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vadovas Mindaugas Reinikis portalui kauno.diena.lt teigė dėl šios situacijos labai apgailestaujantis ir suprantantis motyvus.
„Kiekvienas žmogus, kuris dėl vienokių ar kitokių priežasčių, ypač dėl tų motyvų, kurie buvo išsakyti pas gerbiamą režisierių, pasitraukia arba yra prarandamas mums yra skaudžiausia. Visi žmonės yra tie, kurie „dega“ Kaunu, „dega“ tuo, kad norėtų, jog miestas keistųsi, išaugtų, ir tokie sprendimai, ypatingai motyvuojant tokiais motyvais, yra labai skaudūs. Juos reikia gerbti ir priimti bei labai tikėtis, kad pati programa ir programos kūrėjai, sudėtinės dalys, jos leis suprasti, kad kultūros sostinė ir yra apie tai, ką gerbiamas režisierius sako, kad taip nėra. Mes nesam savivaldybė ir negalim už juos atsakyti, mes nei leidimų išdavinėjam. Mes gyvenam pagal tas taisykles, kurias padiktuoja mūsų steigėjas šiuo atveju“, – sakė pašnekovas.
Primename, kad anksčiau buvo piktinamasi dėl vis negaunamų leidimų LGBT eitynėms mieste. O trečiadienį kilo šaršalas dėl dar vieno LGBT renginio. Socialiniame tinkle buvo paviešinta, kad dėl savivaldybės reakcijos atsisakyta planų rengti vieną „Kaunas 2022“ programos renginių, tačiau vėliau „Kaunas 2022“ patikino, kad jis įvyks.
„Prieš kelias dienas nuotoliniu būdu susitikau su „Kaunas 2022“ programos koordinatoriais bei vieno iš renginių – „Jaunimo sezono“ festivalio – atstovais. Ilgai planuota ir bendrai kurta diskusija apie kultūros, meno ir LGBTQ+ bendruomenės santykį, turėjusi įvykti po savaitės – atšaukta. Pagrindinė argumentacija: Kauno savivaldybė nesuteikė leidimo rengti šią diskusiją viešoje erdvėje“, – savo feisbuko paskyroje teigė LRT Plius kanalo laidos „Kultūros diena“ redaktorius Denisas Kolomyckis.
Čia pat jis priminė ir apie negautus leidimus eitynėms, o dabar, anot jo, užkliuvo ir norėta surengti vieša diskusija apie kultūros, meno ir LGBTQ+ bendruomenės santykį.
„Laisvė kalbėti LGBTQ+ tema su jaunimu taip pat pasirodė nereikalinga. Mano supratimu, šie veiksmai ir grasinimai iš Kauno miesto savivaldybės, kad tam tikros NVO nebebus finansuojamos iš savivaldybės biudžeto, jei eskaluos šias temas (tą supratau iš skirtingų asmenų, kurie dalinosi savo patirtimis su administracija) – ne kas kita, kaip cenzūra. Apeliacija, kad LGBTQ+ yra vis dar neišdiskutuota tema ir tai, kad reikia daugiau laiko dalykams aptarti, man nuoširdžiai atsibodo. Cenzūra, agresija, diskriminacija, patyčios yra per daug išsikerojusios mūsų visuomenėje. Nebeturime prabangos tai toleruoti“, – dėstė D. Kolomyckis.
Kaunas 2020“ komandai tai yra svarbu, tai yra vienos pamatinių mūsų vertybių.
„Į programos ar scenarijaus detales nesikiša“
Kauno miesto savivaldybės atstovai komentare leido suprasti, kad leidimas renginiui dar derinamas.
„Kaunas 2022“ prašymas išduoti leidimą tris dienas truksiančių renginių ciklui šiuo metu yra rengiamas, o už renginių turinį ir atitikimą bendrai programai Kaunas Europos kultūros sostinė atsakinga pati viešoji įstaiga „Kaunas 2022“, – portalui kauno.diena.lt tuomet teigė Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja, Kauno miesto savivaldybės administracijos Renginių ir pramoginių paslaugų organizavimo Kauno viešosiose vietose komisijos pirmininkė Eglė Andriuškienė.
Anot jos, Kauno miesto savivaldybė, išduodama leidimą renginiams, vertina „išimtinai tik techninius parametrus, tačiau į programos ar scenarijaus detales nesikiša“.
„Miestui išduodant leidimus renginiams svarbiausia užtikrinti jų dalyvių ir aplinkinių gyventojų saugumą, nustatyti, ar nepažeidžiami karantino reikalavimai, laikomasi miesto tvarkymo ir švaros taisyklių, ar planuojama renginio vieta nėra statybvietės zonoje ir pan.“, – komentavo savivaldybės atstovė.
„Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ Komunikacijos ir rinkodaros vadovas M. Reinikis patikino, kad diskusija neatšaukta, ji įvyks.
„Yra pateiktas prašymas dėl viso „Jaunimo festivalio“ Kauno miesto savivaldybei, laukiame atsakymo. Kiek mus informavo – vyksta derinimo procedūros. Konkrečiai dėl minimos diskusijos, kuri pati sukėlė tiek daug diskusijų: ji tikrai įvyks, derinama vieta ir laikas. Informacija bus skelbiama renginio tinklapyje ir feisbuko paskyroje“, – trečiadienį komentavo M. Reinikis.
„Komandos garbės reikalas“
M. Reinikis penktadienį taip pat patvirtino, kad yra laukime: „Laukiame savivaldybės leidimo išdavimo arba neišdavimo, įvardijant argumentus, dėl viso „Jaunimo festivalio“. Tačiau mes jau trečiadienį pasakėme, kad niekas, absoliučiai niekas, neturi teisės ir negali cenzūruoti, iškarpyti, sumažinti, apmažinti arba kažkaip kitaip pakeisti programos, kuri yra numatyta. Mes pažadą įgyvendinsime, nes tai tampa komandos garbės reikalu. Dabar deramės dėl vietos. Denisas (Denisas Kolomyckis, diskusijos moderatorius, aut.past.) sutinka moderuoti diskusiją. Klausimas yra tik vienas – kur ji vyks. Ar kaip buvo numatyta iš pradžių Vienybės aikštėje, ar ji vyks „Lizde“, prie Soboro“, – sakė pašnekovas, patikinęs, kad diskusija, sukėlusi tiek daug kalbų ir emocijų, tikrai įvyks.
„Kaunas 2020“ komandai tai yra svarbu, tai yra vienos pamatinių mūsų vertybių“, – sakė M. Reinikis.
-
25-ojo festivalio „Kino pavasaris“ atidarymą žiūrovai šventė prie namų ekranų
Šį kartą atidarymo ceremonija buvo kitokia, bet vis tiek išlaikė bendruomeniškumo dvasią. Jos transliaciją dešimtys tūkstančių žmonių stebėjo „Kino pavasario“ feisbuko paskyroje, o su grotažyme #festivalisnamuose socialinėje erdvėje gausiai sklinda atidarymą prie namų kino ekranų šventusiųjų nuotraukos, tad ir atidarymo svečių galerija skelbiama ne iš kino teatro, o iš namų aplinkos.
Socialinė žinutė #festivalisnamuose
Drauge su didžiuoju partneriu ERGO organizuoto netradicinio atidarymo staigmena tapo vieninga socialinė Lietuvos kultūros, meno ir pramogų pasaulio žmonių žinutė #festivalisnamuose.
Pirmojo šalyje virtualiojo festivalio pradžią kartu su „Kino pavasario“ vadovais Vida Ramaškiene ir Algirdu Ramaška paskelbė teatro ir operos režisierė Dalia Ibelhauptaitė, kino režisieriai Arūnas Matelis, Kristijonas Vildžiūnas, Dexteris Fletcheris, aktorius Martynas Nedzinskas, dramaturgas Marius Ivaškevičius, muzikantai Andrius Mamontovas, Justinas Jarutis, Vaidotas Valiukevičius („The Roop“), Erica Jennings, Jurgis Didžiulis, Dovilė Filmanavičiūtė, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vadovas Jonas Sakalauskas bei kiti kultūros, meno ir pramogų pasaulio atstovai.
„Pagrindinis dalykas, ką galime dabar padaryti, tai žiūrėti įdomius ir turiningus filmus bei tapti festivalio namuose dalimi“, – atidarydamas festivalį sakė „Kino pavasario“ generalinis direktorius Algirdas Ramaška.
„Tegul kruopščiai visus metus rinkti filmai tampa įdomaus laiko su artimaisiais dalimi, jų aktualios temos padeda rasti tai, ko kiekvienas ieškome savo gyvenimuose“, – papildė festivalio direktorė Vida Ramaškienė.
„Visada svajojau, kai pasensiu ir būsiu pensijoje, vakarais būti laisvas ir kasdien žiūrėti po vieną, du ar net tris filmus. Svajojau apie atostogas, kai savaitę ar dvi galėsime su žmona gerti arbatą ir žiūrėti filmus, nereikės važiuoti į kino teatrą, ieškoti, kur pastatyti automobilį, bus nebrangu, nes už vieno bilieto kainą galėsime žiūrėti dviese. Ir atėjo. „Kino pavasaris“ atėjo į mūsų namus. Fantastika. Žiūrim kiną“, – atidarymo transliacijoje kalbėjo kino režisierius Arūnas Matelis.
„Kino pavasario“ meno vadovė Mantė Valiūnaitė susiklosčiusioje situacijoje įžvelgė pozityviąją pusę: „Šią akimirką galėsime šiek tiek sulėtėti. Daugiau laiko skirti artimiesiems ar sau, apmąstyti pamatytą filmą, pasidomėti režisieriumi ir sužinoti jo požiūrį į kiną. Manau, kad per artimiausias dvi savaites atrasite kažką labai svarbaus. Tiek kine, tiek gyvenime.“
Visą transliaciją galima rasti čia:
Po specialios atidarymo transliacijos visi Lietuvos žiūrovai buvo pakviesti žiūrėti prancūzų režisierės Alice Winocour dramą „Proksima“ (Proxima) su garsiąja aktore Eva Green („Kazino „Royale“, „Svajotojai“).
Daugiau nei 100 filmų namuose
Kovo 19–balandžio 2 dienomis „Kino pavasaris“ suteiks galimybę mėgautis daugiau nei 100 ilgametražių ir trumpametražių filmų.
Žiūrovams pagaliau bus galima legaliai išvysti „Oskarų“ laureatą, pastarojo meto kino pasaulio hitą „Parazitas“ (Parasite, rež. Bong Joon-ho). Taip pat festivalis pasiūlys tiek vaidybinių, tiek animacinių filmų visai šeimai, netikėtų atradimų žadančių kulinarinių filmų, didžiuosiuose kino festivaliuose apdovanojimais įvertintų juostų, gerą nuotaiką garantuojančių komedijų, lietuvių trumpametražių premjerų ir kitų „Kino pavasario“ programos sudarytojų metus laiko pasaulio kino festivaliuose rinktų filmų.
Festivalio namuose repertuaras: https://kinopavasaris.lt/lt/programa?p=803
Ilgametražių filmų peržiūros kaina – 6,49 Eur, o trumpametražių – 1,49 Eur. Filmus žiūrovai gali išsinuomoti naujos kartos televizijos TELIA TV filmų nuomoje, internetinėje namų kino platformoje „ŽMONĖS Cinema“, „TV3 Grupės“ turinio platformoje „Go3“, „Cgates“ SUMANIOS TV „Kino klube“ ir kino platformoje „Kinofondas“.
Instrukcija, kaip naudotis namų kino platformomis: