Politikai išgirdo "bl..."?

Viešą incidentą bet kuris Klaipėdos gyventojas iki šiol gali peržiūrėti "YouTube" kanale, Klaipėdos savivaldybės įvairių posėdžių archyve.

Garsioji V.Dambrausko frazė "asilai, bl..." išskrido per Miesto plėtros ir strateginio planavimo komiteto posėdį, kuris vyko nuotoliniu būdu, o jo transliacija buvo vieša.

Valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovo nerimastingą būseną buvo galima įžvelgti jau nuo pat posėdžio pradžios.

Posėdžiui pirmininkavusi Klaipėdos tarybos narė Judita Simonavičiūtė pristatė, kiek klausimų bus svarstoma, ir pasiūlė kolegoms baigti diskusijas iki 17 val.

Judita Simonavičiūtė / Vytauto Petriko nuotr.

"Aš be penkiolikos penkios dingsiu iš posėdžio", – pareiškė klaipėdiečių išrinktas V.Dambrauskas, posėdžio transliacijos metu vilkėjęs sportinį kostiumą.

Politikas, metęs šią frazę, tuo metu stoviniavo prieš kompiuterio ekraną ir dairėsi po kambario kampus, lyg itin skubėtų.

Komiteto pirmininkė atsakė: "Viskas tvarkoje."

Geri dalykai vėžio nesukelia

Pirmuoju klausimu Klaipėdos savivaldybės Strateginio planavimo skyriaus vedėja Indrė Butenienė pristatė, kaip bus koreguojama mieste strateginio planavimo tvarka.

Specialistė aiškino, kad ketinama į strateginio planavimo procesą įtraukti seniūnaičius ir vietos bendruomenių atstovus, nes taip rekomendavo Antikorupcijos komisija.

Iš tiesų savivaldybės administracija yra teikusi seniūnaitijoms užklausą ir prašė gyventojų bei jų atstovų pateikti siūlymus, ką patys žmonės norėtų patobulinti jų gyvenamojoje aplinkoje.

Nedera kitų asilais vadinti ir keiktis eteryje.

Tačiau bendruomenės realiai į procesą įsijungdavo tik metų pabaigoje, kai strateginis planas jau būdavo sudarytas.

Dabar gi prašoma įtraukti bendruomenes į procesą ankstyvoje svarstymo stadijoje tam, kad savivaldybės administracija galėtų pasiruošti įgyvendinti prašymus.

I.Butenienė pristatė siūlymą į strateginio planavimo grupės sudėtį įtraukti merą, kuris vadovautų grupei, vicemerus, administracijos direktorių ir jo pavaduotojus, padalinių vadovus.

Paprastai žodžio kišenėje neieškantis V.Dambrauskas pirmasis kilstelėjo ranką, parodydamas norįs užduoti klausimą pranešėjai.

Priesaika: kadencijos pradžioje milijonierius V.Dambrauskas yra tikinęs, kad telefono aparatą ryšiui su rinkėjais nusipirks pats, iš miesto biudžeto pinigų neprašys. Tačiau panašu, jog politikas nelabai ir pageidauja, kad jam kas nors skambintų, jo telefonas pastaruoju metu buvo išjungtas. (Vytauto Petriko nuotr.)

"Bendruomenei labiausiai atstovauja išrinkti tarybos nariai. Susidaro paradoksali situacija. Mūsų taryboje septyniolika tarybos narių yra valdančioje daugumoje, o 14 – opozicijoje. Opozicija gauna strateginį planą paskutinėmis dienomis. Tai yra didelės apimties dokumentas, o mes neturime laiko bent ką pasiūlyti ar panagrinėti, gal ir gerų dalykų, kurie nekelia vėžio valdančiajai daugumai", – kalbėjo V.Dambrauskas.

Politikas aiškino, kad opozicija atstovauja net 40 proc. Klaipėdos gyventojų, todėl opozicijos atstovai nori dalyvauti strateginiame planavime.

Paaiškinimai nepatiko

V.Dambrauskui buvo paaiškinta, kaip politikai dalyvauja strateginio plano rengimo procese.

"Tarybos nariai raštu kreipiasi į administracijos direktorių siūlydami idėjas. Galimybės sudarytos, o aktyvumas priklauso nuo jūsų pačių", – pažymėjo I.Butenienė.

"Čia ne atsakymas į klausimą. Tai jei taip gerai dėl to strateginio planavimo, tai kam jūs įtraukiate seniūnaičius? Jūs man dabar skaitote paskaitą, išvis jūs esate visi mėgėjai", – piktinosi V.Dambrauskas.

Šioje vietoje tarybos nario pasisakymą pertraukė I.Simonavičiūtė. Ji priminė, kad šiuo metu yra laikas klausimams užduoti, o ne pasisakymų laikotarpis.

"Ko jūs čia mane tildote, Judita, kiekvieną kartą? Kas čia dedasi?" – į akis pirmininkaujančiajai pasakė V.Dambrauskas.

Vyras tuo metu pakėlė balsą, nors J.Simonavičiūtė mėgino pasakyti, jog posėdžiuose numatyta tam tikra tvarka – pirmiausia užduodami klausimai pranešėjai, po to būna pasisakymai.

"Ar jūs girdėjote atsakymą į mano klausimą? Demagogijas man. Pamokymas buvo – ir taip viskas gerai, būkite iniciatyvūs. Aš ką, popieriuką traukysiu? Po dvidešimt dienų į užklausimus neatsakinėja. Ką čia už durnių mane skaitys?" – ėmė šaukti tarybos narys, įnirtingai mosuodamas ranka (kalba netaisyta – A.A.).

"Viso gero. Asilai"

I.Simonavičiūtė dar kartą ramiu balsu pamėgino politikos naujokui paaiškinti, kaip savivaldybėje vyksta posėdžiai, tačiau V.Dambrauskas ir toliau emocingai kalbėjo pakeltu balsu.

"Jei aš jums nereikalingas, tai viso gero. Junkite mane lauk. Viso gero. Asilai, bl...", – tėškė įpykęs opozicijos atstovas.

Po tokio tarybos nario akibrokšto eteryje stojo nejauki tyla.

I.Simonavičiūtei beliko šyptelėti ir toliau vesti posėdį. Tarybos narė paklausė pranešėjos I.Butenienės to, ko mėgino paklausti V.Dambrauskas, tik tai padarė mandagiai ir be emocijų, pridurdama: "Nors Vidmantas ir pyksta ant manęs."

Klausimų dėl Strateginio planavimo grupės sudėties kilo ir tarybos narei Alinai Velykienei, kuri, kaip buvo galima pastebėti, posėdžio metu kažkur skuodė automobiliu, transliacijoje dalyvaudama telefoną ar kompiuterį pasidėjusi ant automobilio keleivio sėdynės.

Pastabų išsakė ir tarybos narė Elida Mantulova.

Komiteto posėdyje nutarta nepritarti sprendimo projektui. Už šį siūlymą balsavo du tarybos nariai, susilaikė keturi, prieš balsavo V.Dambrauskas.

Atsiprašymo nesulaukė

V.Dambrausko įsiūčio pliūpsnio sulaukusi J.Simonavičiūtė po posėdžio tikino, kad iš dalies supranta emocionalius žmones, tačiau keiksmažodžių netoleruoja.

"Kartais išties karšta būna. Na, užsibaigė tas emocionalumas negražiu žodžiu. Bet V.Dambrauskas dažnai užduoda klausimą ir kartu pradeda pasisakymus. Kiti komiteto nariai man jau yra replikavę, kad aš leidžiu jam taip elgtis. Bandžiau jam pasakyti, jog jis galės pasisakyti vėliau, nes dabar tik klausimus reikia užduoti. Tačiau jis galvojo, kad aš jį stabdau neva dėl to, jog noriu "prastumti" šį klausimą. Jis tiesiog taip sureagavo. Vėliau pamatęs, jog diskusija vyksta profesionaliai, jis atlyžo, supratęs, jog tarybos nariai klausimą išnagrinėjo visapusiškai ir nutarė nepritarti siūlymui", – tikino J.Simonavičiūtė.

V.Dambrauskas po posėdžio kolegų neatsiprašė.

"Ne, aš su juo tiesioginio kontakto neturėjau. Ruošiuosi su juo pasikalbėti, bet labiau dėl posėdžio tvarkos. Kiti jau priekaištavo, kad tarybos narys supainioja momentus, kada galima užduoti klausimą, o kada pasisakyti. Ta tema mes padiskutuosime. Gal žmogus dirba pirmą kadenciją, gal neišmano tvarkų. Jam galioja tos pačios tvarkos kaip ir visiems piliečiams ar tarybos nariams. Nedera kitų asilais vadinti ir keiktis eteryje", – pastebėjo J.Simonavičiūtė.

Ne vieną kadenciją dirbanti J.Simonavičiūtė patarė kolegoms pirmiausia sau kelti aukštus reikalavimus, tik tuomet mėtytis reikalavimais kitų atžvilgiu.

"Pirmosios kadencijos metu eidama prie mikrofono aš viduje sau kėliau du klausimus – ar mane tikrai supras, ko aš klausiu? Antras momentas – ar iš manęs neišsityčios? Vadovavausi principais – mane turi suprasti ir mane turi priimti", – pasakojo J.Simonavičiūtė.

Etikos sargams neskųs

Tarybos narė J.Simonavičiūtė prisiminė ir kai kuriuos tarybos nario konservatoriaus Aido Kaveckio pasisakymus.

Klaipėdos savivaldybės tarybos Etikos komisija nusprendė pradėti tyrimą dėl A.Kaveckio elgesio. Komisija sulaukė dviejų skundų dėl politiko pasisakymų ir jų tono.

"Aš manau, kad vyrai gyvenime yra daug patyrę, užėmę aukštus postus, bet galbūt jie įsivaizdavo, jog čia, taryboje, galima elgtis iš dominavimo pozicijų. Tik aš manau, kad visi tarybos nariai yra lygūs ir vieni kitus turi gerbti", – sakė J.Simonavičiūtė.

Vis dėlto J.Simonavičiūtei padarė įspūdį tai, jog A.Kaveckis dėl galbūt ką nors įžeidusio savo tono viešai atsiprašė.

Bet štai tokio pat žingsnio nežengė epitetą "asilai" sviedęs V.Dambrauskas.

Kitame Miesto plėtros ir strateginio planavimo komiteto posėdyje V.Dambrauskas nė neužsiminė kolegoms, kad atsiprašo už išlietas emocijas.

"Aš viską suprantu, esu ne pirma diena politikoje, bet kažkaip viliuosi, kad kolegos susipras. Į Etikos komisiją nežadu kreiptis. O kodėl jis keikiasi, paties V.Dambrausko paklauskite", – situaciją komentavo J.Simonavičiūtė.

Telefonas – išjungtas

V.Dambrausko ne tik žurnalistams, bet ir bet kuriam piliečiui tiesiogiai būtų sudėtinga ko nors paklausti, nors pats politikas ir aiškino, jog tarybos nariai geriausiai atstovauja gyventojų lūkesčiams.

Turtingiausių šalies verslininkų sąraše figūruojantis politikas turi, kaip galima pamanyti, keistoką požiūrį į savo, kaip politiko, prievoles.

Galbūt Klaipėdos tarybos narys nusprendė nevarginti savęs prievole bendrauti su rinkėjais?

Klaipėdos savivaldybės tinklalapyje Valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas nurodė numerį mobiliojo ryšio telefono, kuriuo niekaip nepavyko su juo susiskambinti.

Dienraščio "Klaipėda" žurnalistai kelias dienas mėgino susisiekti su tarybos nariu, tačiau veltui – šio viešo asmens mobiliojo ryšio telefonas buvo nuolat išjungtas.

Vis dėlto kartais vaizdo įrašuose girdėti, kaip posėdžių metu ant V.Dambrausko darbo stalo suskamba kažkoks mobilusis telefonas.

Tarybos narys į elektroniniu paštu siųstą užklausą atsakė, kad keiksmu užbaigto incidento nekomentuos.

Trumpas politiko situacijos paaiškinimas kelia nuostabą.

Vyras aiškina, kad visi, kas žiūrėjo įrašą, esą turėjo įsitikinti, jog politikas keikiasi jau išjungęs kompiuterį.

"Incidento nekomentuosiu. Jei atidžiai žiūrėjote įrašą, tai frazė buvo pasakyta po to, kai aš išjungiau kompiuterį. Dėl man nesuprantamų priežasčių vaizdas atsijungė, o garsas liko. Neturėjau jokio noro kam nors ar ką nors įžeidžiamo pasakyti tiesioginės transliacijos metu", – taip parašė vyras.

Politiko turtai – įspūdingi

Kaip skelbia portalas alfa.lt, V.Dambrauskas užima 63 vietą turtingiausių šalies piliečių sąraše. V.Dambrausko turtą sudaro 75 mln. eurų.

Šis politikas yra Klaipėdoje veikiančio Birių krovinių terminalo generalinis direktorius.

30 proc. šio terminalo akcijų priklauso Baltarusijos trąšų gamintojai "Belkalij", 70 proc. – verslininkui Igoriui Udovickiui.

V.Dambrauskas taip pat yra išrinktas Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentu.

Jis taip pat yra vienintelis bendrovės "Ferticonta" akcininkas.

Karjerą V.Dambrauskas pradėjo dirbdamas teisėsaugoje.

Vyras 1991 m. yra baigęs Lietuvos policijos akademiją.

Be vandens ir poilsio

Vaizdingi kaimeliai, akmenimis grįstos gatvelės, balti namai, žavingi saulėlydžiai: Santorino sala laikoma viena gražiausių Graikijos salų. Tačiau pastaruoju metu turistų rojuje verda įtempta dvikova tarp vietos gyventojų ir gyvūnų gynėjų, susirūpinusių Santorino simboliu laikomais asilais.

Mažieji arklių pusbroliai – vienas pagrindinių paprastų santoriniečių pajamų šaltinių. Papuošti ryškiais karoliukais, varpeliais kasdien nuo ankstyvo ryto iki pat vėlumos jie gabena šimtus turistų, norinčių patekti iš uosto į miesto centrą. Užuot įveikę 520 laiptelių savomis kojomis, tingūs poilsiautojai moka šešis eurus ir ropščiasi ant asilo.

Atvykėliai džiaugiasi pigia pramoga, nė nesusimąstydami, kad keturkojai verčiami dirbti po 20 valandų per parą, didžią šio laiko dalį kepinant kaitriai saulei.

PETA organizacijos aktyvistai pasiryžę pakeisti situaciją. Neseniai jie išplatino vaizdo įrašą, kuriame vaizduojamos siaubingos scenos iš vergaujančių asilų gyvenimo, ir apkaltino Graikijos valdžios institucijas ignoruojant žiauraus elgesio su gyvūnais atvejus.

Vergauja tinginiams

Teoriškai asilai turėtų gabenti krovinius, neviršijančius penktadalį jų kūno masės, tačiau realybė – gerokai žiauresnė.

Didelė dalis pasyviausių turistų, nepajėgiančių ar nenorinčių savarankiškai judėti, turi antsvorio. Gyvūnų gynėjų teigimu, per pastarąjį dešimtmetį tokių storulių – daugiausia iš Jungtinės Karalystės, Rusijos ir JAV – padaugėjo tris kartus. Nuo jų svorio balnai įsirėžia į asilų kūną, sukeldami gyvuliui skausmą.

"Pakiškite delną po diržais ir balnu – pamatysite daugybę atvirų žaizdų, – sako organizacijos "Direct Action Everywhere" atstovė Maria Astraveni. – Kai asilas yra visiškai išnaudotas ir nebegali dirbti, savininkas paprasčiausiai išmeta jį kaip daiktą."

Kas savaitę į Santoriną atplaukia apie 40 tūkst. turistų. M.Astraveni įsitikinusi: atėjo metas, kai pagalbą turi suteikti ne asilai poilsiautojams, bet, atvirkščiai, atvykėliai turėtų liautis naudotis šių gyvūnų paslaugomis.

Valdžią kaltina neveiksnumu

Graikijoje už žiaurumą gyvūnams skiriama bauda iki 15 tūkst. eurų, arba laisvės atėmimas iki penkerių metų. Pernai reaguojant į tarptautinę kritiką ir plačiai nuvilnijusius protestus, teisės aktai sugriežtinti: dabar asilų šeimininkai privalo juos laikyti specialiai įrengtose dezinfekuojamose vietose, leisti jiems pailsėti bent pusvalandį per dieną, aprūpinti švariu vandeniu ir maistu. Uždrausta versti dirbti besilaukiančias asiles, sergančius gyvūnus ar tuos, kurių kanopos prastos būklės.

Be to, asilai nebeturėtų gabenti daugiau kaip 100 kg sveriančių krovinių ir asmenų: kiekvienas įtartinai stambus poilsiautojas privalo asilo šeimininkui pasakyti, ar jo svoris neviršija centnerio ribos.

Vis dėlto šios priemonės nekelia pasitikėjimo gyvūnų gynėjams. Jų teigimu, asilų savininkai toliau tyčiojasi iš gyvūnų, verčia gabenti sunkius maišus su statybinėmis medžiagomis, ir dėl to nė vienas dar nenubaustas.

Pasak M.Astraveni, valdžios institucijos ne tik abejingai stebi asilų kančias, bet ir skatina pelningą verslą. Todėl aktyvistai didina spaudimą vietos valdžios institucijoms ir kreipėsi į teismą su ieškiniu. "Mes jau netikime, kad asilų savininkai ims geriau elgtis su gyvūnais", – aiškina M.Astraveni.

Antrindami kolegoms, gyvūnų globėjai Didžiojoje Britanijoje savo tautiečius ragina nesinaudoti Santorino asilų paslaugomis ir salą apžiūrėti vaikštant savomis kojomis.

Ties išnykimo riba

Asilai Graikijoje nuo seniausių laikų naudoti žemės ūkyje ir kaip transporto priemonė. Tačiau dėl technologijų pažangos juos nustota naudoti šioms reikmėms. Atėnų universiteto duomenimis, per pastaruosius 50 metų šalies asilų skaičius sumažėjo 96 proc.: nuo 0,5 mln. 1955 m. iki 12 tūkst. 2015-aisiais.

Santorine, kur yra skaičiuojama didžiausia visoje Graikijoje asilų populiacija, šiuo metu jų esama tik 2 tūkst. "Asilai turi būti išlaisvinti, antraip jie išmirs", – įsitikinusi M.Astraveni.

Tinklalapiui "Deutsche Welle" rengiant publikaciją šia tema, vietos administracija ignoravo pateiktus klausimus, o Santorino meras paskelbė pareiškimą, kuriame teigiama, kad salos valdžios institucijos laikosi gyvūnų gerovės įstatymų. Esą tai patvirtina ir saloje apsilankę kelių neįvardijamų organizacijų atstovai.

O asilų šeimininkai ir toliau priešinasi bandymams uždrausti šiems gyvūnams gabenti turistus. Salų gyventojai įsitikinę: jei ne jų verslas, ši gyvūnų rūšis apskritai išnyktų.

Ir tai net nebuvo naminių gyvulių konkursas „Mis Kolumbija“, nors reginių jame taip pat netrūko.

Meile naminiams gyvuliams garsėjantys Kolumbijos centrinėje dalyje esančios Monikyros gyventojai jau 14 metų rengia kasmetinę asilų šventę. Renginys būtų neįsivaizduojamas be asilų lenktynių, elegantiškiausio asilo ir gražiausio kostiumo konkursų.

Šių metų konkurso nugalėtoja tapo Amasicha iš Arabuko miesto. Ji žiūrovų širdis pakerėjo savo ryškiu, sraigių kriauklėmis siuvinėtu kostiumu, šiaudine gėlėmis puošta skrybėlaite, ilgų šviesių plaukų peruku ir užburiančiomis tankiomis blakstienomis. Amasicha nugalėjo 59 savo varžovus.

Kalnuotoje Kolumbijoje, kurios nemažai gyventojų dirba žemės ūkyje, asilai yra vertinami kaip ištikimi pagalbininkai kasdieniuose darbuose. Nors pastaruoju metu juos vis dažniau pakeičia sunkvežimiai, kolumbiečiai asilams puoselėja ypatingus jausmus.

„Svarbu, kad (šventėje) dalyvauja ūkininkai, kurie čia yra svarbūs, nors paprastai dėl savo gyvenimo būdo jie yra ignoruojami“, – sakė išdidus Amasichos savininkas Alvaro Lopezas (Alvaras Lopesas) naujienų agentūrai AFP.

A. Lopezui pavyko nugalėti kitų asilų šeimininkus, išpuošusius savo gyvulius plunksnomis, vėriniais ar net marškinėliais Kolumbijos futbolo komandos, kuri antradienį susirungs su Anglijos rinktine pasaulio futbolo čempionate.

Tačiau per pastaruosius 20 metų Kinijoje dėl koncentracijos į pramonę ūkininkystė smarkiai smuko.

Todėl kinų verslininkai žvalgo Afrikos šalis, iš kurių galėtų importuoti asilus. Vis dėlto paskutiniu metu Nigerija ir Burkina Fasas uždraudė  asilų eksportą. Vien Burkina Fase per paskutinį pusmetį buvo paskersta apie 45 tūkst. asilų iš 1,5 mln. populiacijos.

Nigerijos ir Burkina Faso vyriausybės perspėjo, kad, jei asilų skerdimas ir eksportas tęsis tokiais pat tempais, greitai asilai tiesiog išnyktų.

Klaipėdos zoologijos sode apsigyveno reti gyvūnai – puatu veislės asiliukų porelė. Jų pasaulyje skaičiuojama vos pora šimtų.

Luisas ir Šantel – Prancūzų veislės asilai yra didžiausi pasaulyje. Luisas ir Šantel – pirmieji tokie asilai Lietuvoje.

„Aš džiaugiuosi, kad Klaipėdos zoologijos sode turime šių gyvūnų. Pabaltyje jų iš viso nėra, kelis turi Lenkija, o visi kiti – išsibarstę po visą pasaulį. Visame pasaulyje tokių asilų priskaičiuojama apie 200“, – kalbėjo Klaipėdos zoologijos sodo vadovas Edvardas Legeckas.

Prancūzų puatu veislės asilai, paprastai užauga beveik iki dviejų metrų. Šie gyvūnai nuo kitų šios rūšies asilų skiriasi ne tik dydžiu, bet ir kailiu.

„Kailis pakankamai ilgas, tai apsaugo gyvūną nuo šalčio ir nuo karščio. Kiek teko matyti pilnai suaugusių šios veislės asilų, tai jų kailis susisuka į dredus ir nutįsta beveik iki žemės“, – apie neįprastus gyvūnus pasakojo Klaipėdos zoologijos sodo savanorė Viktorija Tilvikaitė.

Prieš savaitę iš Čekijos į Klaipėdos zoologijos sodą atkeliavę pusės metų asiliukai greitai apsiprato naujoje aplinkoje. Vietoje nenustygstantys, Luisas ir Šantel noriai leidžiasi vedžiojami pasivaikščioti ir smalsiai bendrauja su visais, kas juos aplanko.

Pašarui neišrankūs asiliukai minta daržovėmis, vaisiais, žole ir šienu.

Lietuvos zoologijos sodas šiemet Užgavėnes kviečia švęsti drauge su asilais – artėjant žiemos išvarymo šventei sodas sulaukė naminio asilo jauniklio. Būtent per Užgavėnių šventę sode vasario 22 d. asiliuką lankytojai galės išvysti pirmą kartą. Renginio "Asiliuko Užgavėnės" pradžia – 13.30 val.

Anot organizatorių, į šventę zoologijos sode atvykus su asilo kauke ar kitokia asilus primenančia apranga, blynais bus galima vaišintis nemokamai.

Šiais metais per Užgavėnes zoologijos sode lankytojai galės ne tik daugiau sužinoti apie Lietuvoje gyvenačius asilus, bet ir apie kitus gyvūnus. Šventės dieną vyks edukacinės programos apie gyvūnus, kurie yra susiję su šia švente ir yra zoologijos sodo užgavėnių šventės simboliai – tai asilai, ožiukai, arkliukai, lapės ir vilkai. Žiemą lauk varyti padės populiariausia kaimo kapela „Sadūnai“. Netrūks žaidimų, vyks Lašininio ir Kanapinio kova bei Morės deginimas. Bus organizuojamas blynų valgymo konkursas.

Per Užgavėnes įprasta persirengti įvairių gyvūnų kaukėmis – kaimuose žmonės rinkdavosi asilo, arklio, gervės kaukes, o vėliau miestuose buvo galima sutikti netgi kupranugario ar dramblio kostiumais persirengusių personažų. Užgavėnių posakiuose ir patarlėse yra sakoma, jog „Asilas ir auksą nešdamas dilgėlėm sotus“, nes nešdami sunkius krovinius, praradę didelį kiekį skysčių, prilygstantį 30 procentų kūno svorio, asilai sugebėdavo išgyventi. Nors šiems gyvūnams labiausiai patinka vešlios ganyklos, tačiau gali ėsti ir šiurkščius augalus, kurių kiti galvijai net nepaliečia.

Asilas – stiprus bei ištvermingas gyvūnas, kuris nuo seno žmonėms padėjo tempti nešulius, lygius dviem trečdaliams jo kūno masės. Šio gyvūno veislė žmonėms buvo žinoma jau 4000 metų prieš Kristų. Pradžioje juos prijaukino Afrikoje ir tik vėliau šie gyvūnai pateko į Europą. Naminiai asilai pirmiausia buvo prijaukinti krovinių pernešimui sudėtingomis sąlygomis.

Naminis asilas priklauso arklinių šeimai, kaip ir arkliai, zebrai, kurie yra gerai prisitaikę greitam bėgimui kanopiniai gyvūnai, tad nieko keisto, jog asilus kryžmina su arkliais. Sukryžminus asilo patelę su arkliu gimsta Lietuvoje plačiai paplitęs darbinis gyvulys – mulas. Šiais laikais Afrikoje prie Raudonosios jūros galima sutikti negausiai paplitusių laukinių asilų, kurie įrašyti į Tarptautinę raudonąją knygą. Naminiai asilai nėra įrašyti šioje knygoje, tačiau Lietuvoje šie gyvūnai yra labai mėgstami ir gerai žinomi iš įvairių liaudies pasakojimų, mįslių bei šventinių dainų.

Prancūzijoje, Esono departamente, Montgerono meras nusprendė, kad nuo šiol miestelio gyventojų šiukšles surinks asilas-šiukšlių rinkėjas, rašo metronews.fr.

Dešimties metų senumo asilas vardu Ninette palengvins darbą miestą tvarkantiems darbuotojams ir bus daug naudingesnis nei įprasti sunkvežimiai, surenkantys šiukšles.

Montgerono meras teigia, jog asilas padės išspręsti kelias problemas. Visų pirma, padės sumažinti oro užterštumą, kuris didėja augant miestui ir eismui tampant vis intensyvesniam.

Planuojama, jog asilas du kartus per savaitę surinks šiukšlių maišus iš gatvių. Žinoma, jį lydės asistentas, kuris ir sukraus atliekų maišus į asilo nešamas pintines. Ninette galės pasiekti ir nuošalias vietas, kur sunkvežimiai negali privažiuoti, nes gyvūnas paprasčiausiai gali eiti per pievą.

Kituose miestuose jau buvo naudotos avys  žolei nupjauti, tačiau asilas šiukšlėms išvežti – naujiena.