"Su šia organizacija bendraujame nebe pirmą kartą, esame geri pažįstami. Dažnai kalbamės apie tai, kuo savivaldybė gali padėti, ką daro dabar. Daugybę dalykų jau įgyvendinome, tačiau to darbo niekada nėra per daug, visada gali būti ir daugiau", – kalbėjo A.Cesiulis.

Kaip teigė J.Ruškė, susitikimo metu buvo iškeltas klausimas apie asmeninio asistento poreikį.

Neįgaliesiems skirtas socialinis darbuotojas paslaugas teikia tik darbo dienomis ir darbo valandomis, todėl esą negali išspręsti visų problemų.

Teigiama, kad asmeninis asistentas galėtų likimo nuskriaustiems žmonėms padėti susitvarkyti su įvairiais kasdieniais rūpesčiais.

"Tuo labiau kad pavyzdys Lietuvoje yra, – asmeninio asistento paslaugas teikia Alytaus savivaldybė savo pačios iniciatyva. Šios paslaugos vis dar stringa Lietuvoje, todėl galėtume pradėti tai daryti savivaldybės lygmeniu, bent jau kalbant apie judėjimo arba regėjimo negalią turinčius žmones", – aiškino J.Ruškė.

Pasak jos, šiuo metu svarbiausia susidėlioti  pirmenybinius poreikius, o tada paruošti raštą, kurį oficialiai žadama teikti Klaipėdos miesto savivaldybei.

"Tada žiūrėsime, kokios galimybės šiuos klausimus spręsti realiai. Norisi į tai įtraukti kiek galima daugiau organizacijų, kad jos pritardamos pasirašytų", – pasakojo J.Ruškė.

Nevyriausybinė organizacija "Likimo laiptai" vienija Klaipėdos apskrityje gyvenančius asmenis, turinčius negalią, jų artimuosius.

Vieni Lietuvos europarlamentarų žada panaudoti visas lėšas, kurios gaunamos iš europarlamento biudžeto - iki 73 tūkst. litų per mėnesį, padėjėjų darbui apmokėti, kiti teigia išsivers su keliais pagalbininkais, šeštadienį pranešė LNK Žinios.

"Tam pinigai ir duoti, kad juos panaudoti. Kartu tai yra ir darbo vietos. Aš tuos pinigus panaudosiu visus, kiek yra ir lietuviškoje pusėje, ir čionai, kad galėčiau skirti kuo mažiau laiko įvairioms organizacinėms procedūroms, kad tai padarytų pagalbininkai, o aš galėčiau dalyvauti posėdžiuose, sesijose, komitetuose ir komisijose", - teigė buvęs Ignalinos meras Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Bronis Ropė.

Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas sakė turėsiąs daug padėjėjų ir priminė, kad ankstesnėje kadencijoje būdamas europarlamentu turėjo net 35 padėjėjus.

Tuo tarpu buvęs aplinkos ministras "tvarkietis" Valentinas Mazuronis suabejojo, ar daug padėjėjų turėsiantys europarlamentarai sugebės jiems mokėti tinkamas algas: "Tie politikai, kurie teigia, kad turės 40 padėjėjų, daryčiau prielaidą, kad mokės jiems pusę minimalios algos ar dar mažiau".

Konservatorius Gabrielius Landsbergis teigė komandos, kurioje bus ne daugiau kaip keturi padėjėjai, dar nesuformavęs: "Keletas žmonių jau yra patvirtinę, kad jungsis prie komandos, tačiau dar nepavyko prikalbėti atvažiuoti Strasbūrą... Vėliau pažiūrėsime, kaip bus, gal ir toliau važinėsiu vienas..."

Kokio dydžio atlyginimus savo padėjėjams europarlamentarai neatskleidžia.

"Ne pinigais skaičiuosiu žmonių kompetenciją. Man svarbu jų žinios ir galimybės dirbti. (...) Man reikalingi žmonės, kurie išmano veiklą, aš nesiruošiu jų mokyti, jie turi žinoti", - teigė liberalsąjūdietis Petras Auštrevičius.

Oficialiai europarlamentarams leidžiama turėti tris padėjėjus Briuselyje ir Strasbūre. Mažiausias atlyginimas gali siekti 9,2 tūkst. litų. Europarlamentarai gali turėti ir padėjėjus savo šalyje, šiuokart jų atlyginimai nereglamentuoti. Tačiau visų pagalbininkų atlyginimams negalima skirti daugiau nei 73 tūkst. litų per mėnesį. Nepanaudotas lėšas privaloma grąžinti į europarlamento biudžetą.

Nuo šios europarlamento kadencijos padėjėjais nebegali būti europarlamentarų artimi giminaičiai.