„Prancūzija reikšmingai prisideda prie mūsų regiono saugumo savo karinėmis pajėgomis, o pastaruoju metu vis glaudžiau mezgame ryšius ir gynybos pramonės bei įsigijimų srityse. Svarbiausias bendras mūsų projektas – savaeigių haubicų „Caesar Mark II“ vystymas. Tikimės greitos ir sklandžios šių naujos kartos haubicų integracijos į mūsų ginkluotąsias pajėgas“, – sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Anot ministerijos, Lietuvos ir Prancūzijos bendradarbiavimas gynybos srityje vyksta įvairiomis formomis ir apimtimis. Ypatingai vertinamas prancūzų indėlis saugant Baltijos šalių oro erdvę – NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse Prancūzijos karinės oro pajėgos vykdė jau aštuonis kartus. Šioje misijoje Lietuvoje yra dalyvavęs ir naujasis atašė.

Št. srž. sp. L. Tamošiūno/KAM nuotr.

B. Le Gall specializacija – Prancūzijos karinių oro pajėgų naikintuvo pilotas. Šiauliuose jis buvo dislokuotas 2010 metais. Tarnaudamas Lietuvoje prancūzas susipažino su savo žmona.

Vėliau jis dalyvavo misijose Džibutyje ir Čade, tarnavo įvairiose Prancūzijos karinių oro pajėgų eskadrilėse. Nuo 2020 metų dirbo NATO Ginkluotųjų pajėgų kariniame štabe.

Krašto apsaugos ministerijoje vykusioje ceremonijoje taip pat atsisveikinta su tarnybą Lietuvoje baigusiu Prancūzijos gynybos atašė Frédéric Lemoin (Frederiku Lemuanu). Jis buvo apdovanotas už darbą ir pastangas stiprinant dvišalį bendradarbiavimą – karininkui įteiktas Lietuvos krašto apsaugos sistemos medalis „Už nuopelnus“.

„Ji laimėjo konkursą, kurį paskelbė Valstybės tarnybos departamentas. Konkurse dalyvavo du kandidatai. Tai nėra mums pavaldi institucija. Tas konkursas įvyko praeitą mėnesį ir aš ją paskyriau šioms pareigoms“, – BNS trečiadienį sakė dabartinis švietimo ministras Algirdas Monkevičius.

„Tai yra tokia eksperto pozicija – ne politinė pozicija. Tai yra valstybės tarnybos dalis, kuri yra tarptautiniame lygmenyje. Ji formaliai yra ministerijos darbuotoja“, – teigė ministras.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija teigia, kad pagrindinė buvusios ministrės užduotis bus teikti informaciją EBPO Švietimo ir įgūdžių bei Mokslo, technologijų ir inovacijų direktoratams.

Taip pat ji rengs siūlymus Lietuvos pozicijai kitose tarptautinėse ir Europos Sąjungos institucijose svarstomais bei su EBPO susijusiais klausimais.

Pasak A. Monkevičiaus, švietimo ir mokslo atašė yra viena iš keturių pareigybių, kurios įsteigtos vykdant EBPO reikalavimus. Pareigybė įsteigta šių metų balandį Vyriausybės sprendimu.

Be švietimo ir mokslo, taip pat įsteigtos ekonomikos ir inovacijų, socialinės apsaugos ir darbo bei finansų atašė pareigybės.

„Reikėjo įkurti etatą, numatyti sąlygas. Tai buvo derinama nuo šio pavasario ir tada buvo paskelbtas konkursas“, – sakė ministras.

Darbo vieta – Paryžiuje

Kaip BNS teigė J. Petrauskienė, šiuo metu ji tvarko visus reikalingus dokumentus, kad galėtų išvykti dirbti į Paryžių.

„Atstovybė įsikūrusi Paryžiuje, kur įsikūrusi ir pagrindinė EBPO būstinė. Šiuo metu tvarkausi visus reikiamus dokumentus išvykimui“, – sakė buvusi ministrė.

Pasak J. Petrauskienės, jos kadencija truks trejus metus. Ji teigia, kad konkurse sugalvojo dalyvauti dėl sukauptos patirties.

„Daugiau nei 20 metų dirbu švietimo ir mokslo srityje, yra daug metų tekę dirbti ekspertinį darbą, atstovauti Lietuvai tarptautinėse organizacijose. Manau, kad mano kompetencija ir patirtis gali būti naudinga“, – tvirtino J. Petrauskienė.

Ji teigė, kad iki konkurso į atašė pareigas nedirbo.

J. Petrauskienė švietimo ministre premjero Sauliaus Skvernelio kabinete dirbo dvejus metus – nuo 2016 metų gruodžio iki 2018 metų gruodžio.

Ministrė buvo atleista vykstant daugiau kaip mėnesį trukusiam mokytojų profesinės sąjungos streikui. Premjeras Saulius Skvernelis teigė ją ir kitus du ministrus pakeitęs, kad duotų impulsą reformoms.

Kam, pavyzdžiui, Energetikos ministerijai reikalingi specialūs atašė? Arba Organizacijos (gerai, kad ne kolektyvo) valdymo skyrius, jei valdymu turi užsiimti pats ministras su trimis viceministrais ir kancleriu? Ir apskritai, kam reikalinga pati Energetikos ministerija, kurios iki A.Kubiliaus krizės net nebuvo? Juk akivaizdu, kad pigiau būtų, jei Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje (buvusioje Ūkio) veiktų energetika užsiimantis padalinys.

Biurokratai biurokratais. Tačiau jiems dar reikia aptarnaujančio personalo kaimenės: vairuotojų, kavos nešiotojų, valytojų, reikia pirkti baldus, kompiuterius, paslaugas, reikia išlaikyti pastatus ir automobilius.

Tiesa, Energetikos ministerija nurodo, kad teturi tik vieną mašiną – "Volkswagen Passat", tačiau vargu ar tai realu: nevažinės ministras, trys viceministrai, keturių grupių ir penkių skyrių vedėjai vienintele transporto priemone – "ne fasonas".

Taip gimsta milijoninės išlaidos, kurias turime apmokėti mes, mokesčių mokėtojai. O tų išlaidų, patikėkite, tie ponuliai tikrai turi. Sakykime, tos pačios ministerijos valdoma valstybės įmonė "Klaipėdos nafta" vien kavos per metus žada išgerti už bemaž 45 tūkst. eurų. Suprantama, mokės įmonė, ne patys kavos sriūbčiotojai.

Skaičiai byloja, kad didžiausia valstybės bėda yra ne tik korupcija ar šešėlis, bet ir gerovės valstybės viltis ryjanti viešojo sektoriaus hidra. Šiame sektoriuje pas mus darbuojasi net 27 proc. visų užimtų žmonių, o Europoje vidurkis – 20 proc. Štai kur slypi didesnių pensijų, orių algų ir geresnio gyvenimo resursai, kuriuos visi valdantieji iki šiol ignoravo.

Pasak premjero Sauliaus Skvernelio patarėjo užsienio politikos klausimais Deivido Matulionio, dėl diplomatinių atstovybių tinklo peržiūros pirmiausia savo žodį turi tarti tiesiogiai už šalies užsienio politiką atsakingas prezidentas, taip pat Seimas.

„Todėl sprendimai turi būti suderinti. Šiuo metu jie kaip tik derinami. Numatyti tam tikri, nesakyčiau, kad labai jau kardinalūs pasikeitimai, bet jų turėtų būti“, – „Lietuvos žinioms“ sakė premjero patarėjas.

Jo teigimu, peržiūrint atstovybių tinklą siekiama skirti daugiau dėmesio ekonominei diplomatijai – gali būti stiprinamas personalas Lietuvos atstovybėse Kinijoje ir Japonijoje, daugiau dėmesio skiriama Pietų Amerikos bei Afrikos šalims.

Atsisako žemės ūkio atašė Rusijoje

Lietuva ketina atsakyti žemės ūkio atašė Rusijoje ir tokią pareigybę įsteigti Japonijoje. Tai numatyta Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) parengtame vyriausybės nutarimo projekte.

ŽŪM teigimu, dėl Rusijos embargo žemės ūkio ir maisto produktams labai sumažėjo žemės ūkio atašė Rusijoje veiklos apimtys ir galimybės. Taip pat suintensyvėjo naujų rinkų paieška.

Žemės ūkio atašė pareigybė Japonijoje padėtų užtikrinti spartesnį apsikeitimą informacija, glaudesnį bendradarbiavimą tarp atsakingų Lietuvos ir Japonijos institucijų.

„Siekdami optimizuoti žemės ūkio atašė geografinį išsidėstymą, siūlome pareigybę įsteigti Japonijoje, atsižvelgiant į tai, kad Japonija yra didžiausia pagal piniginę vertę maisto rinka pasaulyje, – ji importuoja daugiau kaip 60 proc. reikalingų maisto produktų. Stebint augantį lietuviškos produkcijos eksportą, matyti dar didesnis potencialas ir galimybės ateityje – Lietuvos žinomumas Japonijoje per pastaruosius trejus metus yra labai išaugęs, kaip ir Japonijos bei Lietuvos verslo atstovų susidomėjimas“, – teigiama ŽŪM aiškinamajame rašte.

Pasak ministerijos, labai svarbu tęsti darbą su Japonijos atsakingomis institucijomis ir gavus leidimus eksportuoti paukštieną ir jautieną, taip pat siekiant inicijuoti procesą dėl naujų eksporto leidimų gavimo bei kitų prekių ir paslaugų eksporto skatinimo.

„Žemės ūkio atašė pareigybė Japonijoje padėtų užtikrinti spartesnį apsikeitimą informacija, glaudesnį bendradarbiavimą tarp atsakingų Lietuvos ir Japonijos institucijų. Tokijuje ir kituose Japonijos miestuose kasmet vyksta labai daug didelių tarptautinių parodų, mugių, seminarų, tad sėkmingas dalyvavimas juose suteiktų papildomų galimybių pristatyti Lietuvos žemės ūkio ir maisto pramonę ne tik Japonijai, bet ir kitoms šalims“, – tvirtina ŽŪM.

Ministerija taip pat pažymi, kad Lietuvos ambasada Japonijoje taip pat akredituota dar kelioms regiono šalims, kurios artimiausiu metu gali tapti reikšmingomis eksporto kryptimis.

Šiuo metu Lietuvos žemės ūkio atašė dirba Europos Sąjungoje (ES), Kinijoje, Vokietijoje ir Italijoje, o žemės ūkio ir komercijos atašė – JAV.

Japonija šiais metais Lietuvai leido eksportuoti jautieną ir paukštieną, be to, Lietuvos įmonės į šalį gali eksportuoti pieno produktus.

Šiuo metu užsienio valstybėse Lietuva turi 39 ambasadas, veikiančias keturiuose žemynuose. Daugiausia jų – 27 – Lietuvos interesams atstovauja Europos šalyse.

„Žemės ūkio atašė keičiasi iš Rusijos į Japoniją. Iki naujos pareigybės įsteigimo Japonijoje turėtume panaikinti ir atašė Rusijoje. Buvo diskusijos su Ūkio ministerija, ar Japonijoje neturėtų būti bendras žemės ūkio ir komercijos atašė, bet vis dėlto pasiekėme sutarimą, kad turėtų būti tik žemės ūkio atašė“, - BNS sakė B.Markauskas.

Pasak jo, klausimas jau suderintas su Užsienio reikalų ministerija (URM). Pastaroji BNS pranešė, jog birželį pritarė bendram žemės ūkio ir komercijos atašė etato steigimui Japonijoje, o galutinį sprendimą priims Vyriausybė.

URM teigia, kad atašė Japonijoje išlaikymas yra brangus - metinės išlaidos sieks 50,5 tūkst. eurų. Tuo metu Rusijoje jos siekia 6 tūkst. eurų.

Žemės ūkio ministro teigimu, atašė padės įmonėms rasti maisto produktų pirkėjų Japonijoje.

„Japonija praktiškai atidarė importą visiems pagrindiniams produktams - pienui, jautienai ir paukštienai. Žemės ūkio atašė tikslas bus padėti mūsų įmonėms eksportuoti produkciją į Japoniją, nes tai nėra paprasta rinka ir ji turi savo specifiką. Į ją yra sunku patekti“, - kalbėjo B.Markauskas.

Šiuo metu Lietuvos žemės ūkio atašė dirba Europos Sąjungoje (ES), Rusijoje, Kinijoje, Vokietijoje ir Italijoje, o žemės ūkio ir komercijos atašė - JAV.

Japonija šiais metais Lietuvai leido eksportuoti jautieną ir paukštieną, be to, Lietuvos įmonės į šalį gali eksportuoti pieno produktus.

Eismo įvykis atsitiko gegužės 9-ąją, apie 18 val. Kretingos r., Alko kaimo ribose. Automobilis "Volkswagen Jetta" kelio vingyje nuvažiavo nuo važiuojamosios dalies, nulėkė į griovį ir apsivertė.

Mašiną vairavo 1992 metais gimęs Rusijos Federacijos (RF) generalinio konsulato atašė, jis įvykio metu nenukentėjo ir pats pranešė apie nelaimę.

Į avarijos vietą atvykę policininkai neturėjo teisės tikrinti diplomato blaivumo, tačiau pareigūnams nekilo klausimų, ar užsienietis buvo blaivus. Jaunas vyras kalbėjo aiškiai, logiškai dėstė įvykio aplinkybes, nuo jo nedvelkė alkoholiu.

Pareigūnų teigimu, vairuotojas nepasirinko saugaus greičio ir vingyje nesuvaldė automobilio.

Rusijos Federacijos generalinio konsulato atstovų teigimu, atašė tą dieną dalyvavo Gegužės 9-osios renginiuose Mažeikiuose. Tądien iš ryto snigo, vėliau lijo, vairavimo sąlygos buvo nepalankios, todėl įvyko avarija.

Tą patį vakarą konsulato darbuotojas grįžo į Klaipėdą, nusiskundimų sveikata jis neturėjo. Automobilis apgadintas nesmarkiai, į uostamiestį jis parvažiavo sava eiga.

Kaip pranešė Kultūros ministerija, atašė pareigas Ž. Etevičiūtė, atlikus privalomas procedūras, pradės eiti rugpjūčio mėn., jos kadencijos trukmė – treji metai.

„Labai tikiuosi, kad naujoji atašė ne tik tęs įdirbį, bet suteiks ir naujų impulsų mūsų šalių bendradarbiavimui. Su Skandinavijos šalimis mus sieja ilgas ir glaudus bendradarbiavimas. Nuolat jautėme paramą iš šių šalių ir iki Lietuvai įstojant į ES, ir po to. Vis dar turime ko iš jų išmokti“, – pranešime cituojama kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson.

Ž. Etevičiūtė kultūros srityje dirba daugiau nei dešimt metų: 2004–2008 metais buvo Tomo Mano kultūros centro projekto vadove ir direktore, vėliau Vilniaus dailės akademijos, Nacionalinės dailės galerijos įvairių programų kuratore-koordinatore.

Pastaraisiais metais dirbo Lietuvos dailininkų sąjungos projekto „XVI Vilniaus tarptautinė tapybos trienalė. Nomadiški vaizdai“ vadove. Stažavosi įvairiuose Europos meno ir edukaciniuose centruose.

„Jis nuo šios dienos atšaukiamas iš atašė. (...) Nuo rytojaus jis yra pervedamas į Lietuvos kariuomenės rezervą“, - BNS sakė krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.

Paaiškėjus S. Pikturnos šeiminei padėčiai, praėjusią savaitę jis buvo grąžintas į Lietuvą konsultacijoms.

Dėl karininko ministerija yra kreipusis į Lietuvos karinę žvalgybą, kad būtų išsiaiškintos visos aplinkybės.

„Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas atliks tyrimą ir tada mes gausime atsakymą, ką toliau darysime dėl jo tarnybos ir ar jis turi visas teises tarnauti“, - sakė J. Olekas.

Anot jo, kai S. Pikturna buvo siunčiamas dirbti į Rusiją, jis buvo vedęs lietuvę.

Kultūros ministerija norėtų Kinijoje turėti savo atašė - įsteigti naują pareigybę siūloma atsisakant kultūros atašė Austrijoje.

„Intensyviai plėtojantis Lietuvos ir Kinijos kultūros bendradarbiavimui, reikalingi papildomi žmogiškieji ištekliai“, - teigia kultūros viceministras Romas Jarockis.

Anot jo, kultūros atašė pareigybės įsteigimas prisidėtų prie Lietuvos vardo žinomumo didinimo, teigiamo šalies įvaizdžio formavimo, Lietuvos konkurencingumo Azijos regione didinimo.

Viceministro pasirašytame rašte teigiama, jog kultūros atašė inicijuotų ir įgyvendintų didesnės apimties kompleksines Lietuvos kultūros ir meno pristatymo programas bei projektus, tarpvalstybinių kultūros mainų programas, padėtų atverti Kinijos ir Azijos regiono rinkas Lietuvos kultūros ir kūrybinių sektorių atstovams, ieškotų papildomų finansavimo galimybių menininkų ir kultūros projektų mobilumui užtikrinti, dalyvautų ES delegacijos Kinijoje ir Europos nacionalinių kultūros institutų EUNIC Kinijos padalinio veikloje.

Anot Kultūros ministerijos, kelerius metus su Kinija mainus jau vykdo Nacionalinė filharmonija, Vilniaus dailės akademija, Kinijoje bendrus projektus yra įgyvendinęs Nacionalinis operos ir baleto teatras, Lietuvos dizaino asociacija. Pernai Lietuvoje lankėsi Kinijos scenos menų institucijų delegacija, šių metų rudenį Kinijoje rengiamas Baltijos kultūros festivalis, planuojami Lietuvos muzikos ir teatro atlikėjų pasirodymai Šanchajuje, Pekine, Guangžou, Džinane (Šandongas), Nandžinge, Urumčyje. Kitąmet Baltijos šalyse planuojama surengti Kinijos kultūros festivalį.

Be to, naujajam kultūros atašė Kinijoje būtų pavesta kuruoti ir kultūrinius ryšius su Korėjos Respublika.

Sprendimą dėl naujos atašė pareigybės įsteigimo turi priimti Vyriausybė.