„Taip, mes pritarėme atšaukimui, istorija baigta“, – po URK posėdžio žurnalistams sakė komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis.

E. Bajarūnas Lietuvos ambasadoriaus pareigas Londone ėjo nuo 2022 metų rugsėjo.

Praėjusiais metais jis sulaukė ambasados darbuotojų kaltinimų mobingu, piktnaudžiavimu pareigomis. Atlikusi tyrimą Užsienio reikalų ministerijos (URM) Generalinė inspekcija nustatė pažeidimų ir pasiūlė spręsti dėl E. Bajarūno tinkamumo vadovauti ambasadai.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis spalį diplomatą iškvietė jį į Vilnių konsultacijoms ir paragino trauktis iš pareigų. Pats ambasadorius nesutiko su kaltinimais.

Prezidentūra savo ruožtu kėlė abejonių dėl URM tyrimo ir laikėsi pozicijos, kad dėl ambasadoriaus elgesio turėtų būti atliktas nepriklausomas tyrimas.

E. Bajarūno padėtį dar labiau pablogino šiemet sausį Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) priimtas sprendimas, kad prezidento Gitano Nausėdos ir ambasadoriaus apsilankymas miuzikle „Operos fantomas“ Londone pernai pavasarį buvo privataus pobūdžio, bet už jį sumokėta ambasados lėšomis. Nustatyta, kad abu pareigūnai pažeidė įstatymą. Jie su tokia išvada nesutiko.

Ambasadorius Lietuvoje skiria ir atleidžia prezidentas Vyriausybės teikimu ir pritarus Seimo Užsienio reikalų komitetui.

Tam trečiadienį pritarė Ministrų kabinetas.

Pagal jos teikimą, K. Kudzmanas iš šių pareigų būtų atšauktas nuo rugpjūčio 18 dienos.

Diplomatas ambasadai Moldovoje vadovauja nuo 2018 metų rugpjūčio.

Lietuvos ambasadorius skiria ir atleidžia prezidentas Vyriausybės teikimu, pritarus Seimo Užsienio reikalų komitetui.

K. Kudzmanas yra buvęs ambasadoriumi Turkijoje, Azerbaidžane, anksčiau yra dirbęs Lietuvos ambasados Maskvoje ministru-patarėju ekonomikos klausimais, Užsienio reikalų ministerijos Administracinio departamento direktoriumi, taip pat Rytų Europos ir Vidurinės Azijos departamento ambasadoriumi ypatingiesiems pavedimams.

„Vakar buvo diskusija ekspertų taryboje, ekspertų taryba pritarė iš esmės, kad galima būtų priimti sprendimus, susijusius su kaukų dėvėjimo pakeitimais,  jas paliekant tik labai ribotose situacijose, gydymo, slaugos įstaigose ir tokiose institucijose, kur tas kontaktas gali būti pavojingesnis nei šiaip bet kur gyvenime“, – antradienį žurnalistams Seime sakė premjerė.

Ji pažymėjo, kad norint atšaukti reikalavimą viešose patalpose dėvėti kaukes Vyriausybės nutarimo keisti nereikia, tai reguliuojama operacijos vadovo sprendimais.

„Operacijų vadovo reguliavimo kitus modalumus Sveikatos apsaugos ministerija galėtų pristatyti tiksliau, nes tai yra jų sprendimas“, – į klausimą, kada gali būti priimtas sprendimas dėl kaukių, atsakė ministrė pirmininkė.

Dabar turime gal keturiasdešimt kelis žmones, kurie užima reanimacijos lovas, jau seniai neatsimenu buvus tokio žemo skaičiaus.

Šalies vyriausioji epidemiologė Loreta Ašoklienė praėjusią savaitę patvirtino, kad Lietuvoje gerėjant epidemiologinei situacijai dėl koronaviruso svarstoma atsisakyti privalomų kaukių, jas paliekant viešajame transporte ir sveikatos priežiūros įstaigose.

Sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė Motiejūnienė sakė, kad kaukių turėtų būti atsisakoma balandį, dėl tikslesnio laiko dar nenuspręsta.

Lietuvoje šiuo metu galioja reikalavimas parduotuvėse, paslaugų teikimo vietose dėvėti medicinines kaukes ar respiratorius.

Kalbėdama apie epidemiologinę situaciją premjerė I. Šimonytė antradienį pabrėžė, kad pastarąją savaitę ypač pagerėjo situacija dėl užimtų reanimacijos lovų.

„Dabar turime gal keturiasdešimt kelis žmones, kurie užima reanimacijos lovas, jau seniai neatsimenu buvus tokio žemo skaičiaus“, – pažymėjo I. Šimonytė.

Statistikos departamento antradienį paskelbtais duomenimis, ligoninėse šiuo metu gydoma 1215 COVID-19 sergančių pacientų – maždaug pusšimčiu mažiau nei prieš parą, 45 iš jų – reanimacijoje.

„Tose paprastose lovose, jei taip galima sakyti, skaičiai taip sparčiai nemažėja, bet ten truputėlį situacija tokia, kad ne visada lengva atskirti, ar žmogus atvažiavo dėl kovido ar su kovidu, kadangi pats kovidas pakankamai plačiai visuomenėje paplitęs, tai tas skaičius 1200 gali būti truputėlį klaidinantis, dėl to mes nuo rudens labiausiai orientuojamės į užimtas reanimacijos lovas, ten situacija ženkliai pagerėjusi“, – kalbėjo premjerė.

Ji taip pat patvirtino, kad tuo atveju, jei šį tendencija išsilaikys, bus galima kalbėti apie ekstremalios situacijos atšaukimą, tačiau tai tikrai nebus padaryta šią savaitę.

Valstybės lygio ekstremali situacija dėl koronaviruso pandemijos Lietuvoje buvo paskelbta 2020 metų vasario 26 dieną.

Šį kreipimąsi, pasak frakcijos seniūno Viktoro Fiodorovo, paskatino tai, kad nuolat keičiami reikalavimai galimybių pasui gauti, o jų naudingumas, saugant visuomenės sveikatą, jau seniai kelia abejonių. Taip pat „darbiečiai“ pastebi, kad Vyriausybės nutarimas dėl reikalavimų galimybių pasui prieštarauja kitiems operacijų vadovo sprendimams, susijusiems su koronaviruso infekcijos plitimu, todėl, jų nuomone, būtina šį chaosą užbaigti nedelsiant.

„Atsižvelgdami į tai, kad nuolat keičiamos taisyklės ir reikalavimai dėl galimybių paso gavimo, reikalavimų dėl koronaviruso infekcijos plitimo darbovietėse valdymo, taip pat į nedidelį hospitalizacijos lygį dėl koronaviruso infekcijos praėjus reikšmingam laikotarpiui po didžiųjų metų pabaigos švenčių, siūlome panaikinti visą su galimybių pasu susijusį reguliavimą“, – sako Seimo narys V. Fiodorovas.

Dėl COVID-19 reguliavimo visuomenė yra susiskaldžiusi, įsitempusi, todėl būtinas aiškumas, loginis pagrįstumas, o valdantieji priima vis keistesnius sprendimus.

Tam, kad galimybių pasas, saugant visuomenės sveikatą, yra abejotinos naudos, pritaria ir Seimo Darbo partijos frakcijos narė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė. Pasak jos, dėl COVID-19 reguliavimo visuomenė yra susiskaldžiusi, įsitempusi, todėl būtinas aiškumas, loginis pagrįstumas, o valdantieji priima vis keistesnius sprendimus.

„Nuo sausio 24 d. gyvybiškai svarbias valstybės funkcijas vykdantys darbuotojai, sirgdami COVID-19 liga, tačiau neturintys simptomų, gali eiti į darbą. Pavyzdžiui, laiškininkai, pensijų pristatytojai ir kiti darbuotojai, užtikrinantys pensijų bei kitų išmokų pristatymą galutiniams gavėjams, sirgdami gali laisvai dirbti. O juk nuo pandemijos pradžios visiems buvo skelbta, kad didžiausią riziką užsikrėsti turi senyvo amžiaus arba lėtinėmis ligomis sergantys asmenys.

Toks reguliavimas parodo, kad net didžiausią riziką patiriantys klientai gali būti apsaugoti nuo koronaviruso plitimo net tiesiogiai susidūrę su koronaviruso infekcija sergančiais asmenimis. Taigi gal sveikatos apsaugos ministrui vertėtų išdrįsti ir pasakyti, kad galimybių pasas visiškai išsisėmė, yra nebenaudingas, ir teikti Vyriausybės nutarimą dėl reikalavimų galimybių pasui atšaukimo?“ – sako parlamentarė.

Pasak įtakingų Bundestago narių, nors pastaruoju metu vėl daugėja užsikrėtusiųjų koronavirusu, nėra pagrindo pratęsti „epidemijos padėties“. Pirmą kartą ji buvo paskelbta 2020 metų kovą ir vėliau buvo kelis kartus pratęsiama.

Parlamentarai pabrėžė, kad padėtis šalyje iš esmės pasikeitė, nes jau maždaug du trečdaliai gyventojų yra paskiepyti nuo COVID-19.

Nepaprastoji padėtis leido federalinei ir žemių vyriausybėms įvesti pagrindines kovos su virusu priemones be nacionalinio ir regioninių parlamentų pritarimo.

„Daugiau nebebus uždaromos mokyklos, skelbiamas karantinas ar įvedama komendanto valanda“, – pareiškė socialdemokratų parlamentinės frakcijos vadovo pavaduotojas Dirkas Wiese (Dirkas Vyzė).

„Daugiau nebebus uždaromos mokyklos, skelbiamas karantinas ar įvedama komendanto valanda.

Jis pridūrė, kad požiūris į pandemiją turi išlikti atsakingas, bet paragino vėl sušvelninti piliečių teisių suvaržymus.

Nors „epideminė padėtis“ baigs galioti lapkričio 25 dieną, tam tikros priemonės galios iki kovo – pavyzdžiui, privalomas kaukės dėvėjimas viešose vietose, leidimas lankytis tam tikrose įstaigose tik pasiskiepijusiems asmenims, taip pat finansinė parama darbuotojams, smarkiai paveiktiems pandemijos. Be to, atskiros žemės turės teisę prireikus apribojimus sugriežtinti.

Naująją Vokietijos vyriausybę besitikinčių suformuoti trijų partijų nariai atnaujintą kovos su COVID-19 strategiją pristatė žurnalistams Berlyne.

Praėjusį mėnesį šalyje įvyko visuotiniai rinkimai. Socialdemokratai, žalieji ir libertarinė Laisvoji demokratų partija (FDP) pradėjo oficialias derybas dėl koalicijos, anksčiau šį mėnesį pasiekę preliminarų susitarimą. Šios politinės jėgos naują valdančiąją koaliciją tikisi suformuoti gruodžio pradžioje.

Jei derybos bus sėkmingos, naujoji vyriausybė pasiųs į opoziciją 16 metų šalį valdžiusios kanclerės Angelos Merkel centro dešinąjį bloką. Tikėtina, kad A. Merkel pakeis dabartinis vicekancleris, nuo 2018 metų einantis finansų ministro pareigas – centro kairiosios Socialdemokratų partijos narys Olafas Scholzas (Olafas Šolcas).

Kol tęsiasi derybos, vyriausybei laikinai vadovaus A. Merkel.

Trečiadienį šalies ligų kontrolės agentūra pranešė apie 23 212 naujų užsikrėtimo koronavirusu atvejų; prieš savaitę jų buvo užfiksuota 17 015. Nuo pandemijos pradžios Vokietijoje nustatyta daugiau kaip 4,5 mln. COVID-19 atvejų, 95 359 žmonės nuo šios infekcijos mirė.

Nacionalinė kelių eismo saugumo administracija (NHTSA) laiške „Tesla“ sakė, kad dėl problemų, susijusių su automobiliuose esančiu jutikliniu ekranu, sutrinka galinės kameros vaizdas bei kitos su saugumu susijusios funkcijos.

Agentūra teigė, kad defektas buvo aptiktas kai kuriuose nuo 2012 iki 2018 metų pagamintuose „Tesla Model S“ ir nuo 2016 iki 2018 metų pagamintuose „Model Xs“ automobiliuose.

Saugumo tyrėjai „padarė preliminarią išvadą, kad „Media Control Unit“ (MCU; jutiklinio ekrano) gedimas gali būti laikomas defektu, susijusiu su motorinės transporto priemonės saugumu“, sakoma laiške automobilių gamintojai.

Automobiliuose dėl MCU gedimo jutiklinis ekranas gali išsijungti, o tam įvykus „vairuotojas praranda prieigą prie galinės kameros vaizdo. Jei šis vaizdas yra prarandamas, padidėja sužalojimus ar mirtį galinčių sukelti avarijų rizika.“

MCU gedimai taip pat gali užkirsti kelią automobilio priekinio lango rasojimo nupūtimo funkcijos ir atitirpinimo sistemos naudojimui, paveikti autopiloto sistemą ir posūkio signalų funkcionalumą „dėl galimų garsinių signalų praradimo, vairuotojo jutimo ir įspėjimų, susijusių su šiomis automobilio funkcijomis, praradimo.“

Gedimų lygis „šiame tyrime yra daug didesnis, nei gedimų lygis automobiliuose, dalyvavusiuose ankstesniuose atšaukimuose dėl panašios elgsenos“.

„Tesla“, vadovaujama turtingiausio pasaulio žmogaus Elono Musko, neprivalo paisyti federalinės agentūros prašymo, tačiau turi laiko iki sausio 27 d. pateikti paaiškinimą.

Šis prašymas yra didelis galvos skausmas bendrovei, kadangi šie 158 tūkst. automobilių sudaro beveik trečdalį visų bendrovės 2020 m. pristatytų automobilių.

Šie komentarai paskelbti likus mažiau nei 200 dienų iki atidėtos 2020-ųjų olimpiados pradžios, Tokijo regione dėl išaugusio sergamumo koronavirusine infekcija galiojant ekstremaliajai padėčiai ir daugybei pasaulio valstybių kovojant su koronaviruso protrūkiais.

Tokijo olimpiados organizacinio komiteto vadovas Toshiro Muto savo naujametiniame kreipimesi į darbuotojus stengėsi palankioje šviesoje pateikti sekmadienį paskelbtus naujienų agentūros „Kyodo“ atliktos apklausos rezultatus, kurie parodė, kad 45 proc. respondentų nori, kad žaidynės būtų dar kartą atidėtos, o 35 proc. pasisako už jos atšaukimą.

„Žmonių, raginančių jas atšaukti, skaičius padidėjo tik maždaug 5 proc.“, – sakė T. Muto.

„Žmonių, raginančių jas atidėti, gerokai padaugėjo, bet tai reiškia, kad tie žmonės vis tiek nori, kad olimpiada būtų surengta“, – kalbėjo jis.

„Žinoma, kad ji įvyktų, turime užtikrinti, kad surengsime saugias žaidynes, kurių metu bus taikomos kovos su virusu priemonės. Jei galvosime apie tai šiuo požiūriu, tvirtai tikiu, kad vis daugiau žmonių tam pritars“, – sakė T. Muto.

Jis taip pat pavadino „melagiena“ Japonijos žiniasklaidos pranešimą, esą Tarptautinis olimpinis komitetas ir 2020-ųjų Tokijo olimpiados organizacinis komitetas vasarį svarstys žaidynių likimą.

„Kai pasirodo tokio pobūdžio pranešimų, kai kurie žmonės dėl jų gali sunerimti“, – sakė T. Muto.

„Noriu pasakyti, kad tikrai apie tai negalvojame ir šie pranešimai yra klaidingi“, – pabrėžė jis.

Japonijos vyriausybė ketina skelbti ekstremaliąją padėtį dar keliuose regionuose, o Tokijo regione sporto renginių žiūrovų skaičių jau anksčiau apribojo iki 5 tūkst. arba iki 50 proc. vietų mažesnėse erdvėse.

2020-ųjų Tokijo olimpiados organizacinis komitetas parengė virtinę gairių, kurios, ant jo, leis surengti saugias žaidynes be vakcinų nuo pandeminio koronaviruso.

„Manau, tai nuostabi organizacija, – sakė T. Muto. – Anksčiau istorijoje nebūta atidėjimo, ir tas vienas žodis „atidėjimas“ nenusako milžiniško darbo, kurį reikia atlikti.“

„Dar turime daug nuveikti, tačiau jau įveikėme nemažai kliūčių, ir tai mums, kaip organizaciniam komitetui, įkvepia daug pasitikėjimo“, – kalbėjo jis.

Japonijoje skiepijimas nuo pandeminio koronaviruso turėtų prasidėti ne anksčiau kaip vasario pabaigoje.

Japonijos žiniasklaida pranešė, kad ministras pirmininkas Yoshihide Suga ir milijardierius filantropas Billas Gatesas antradienį sutarė, kad siekiant surengti saugias žaidynes, vakcinomis nuo pandeminio koroinaviruso turėtų būti aprūpintos besivystančios šalys.

Į atšaukiamų automobilių sąrašą patenka 2020 metais pagaminti „Golf“, „Tiguan“, „Touran“ ir „T-Roc“ modelio automobiliai. Iš 38 100 atšaukiamų automobilių kiek daugiau nei 17 600 yra Vokietijoje.

„Volkswagen“ atstovas spaudai sakė, kad kol kas nebuvo pranešta apie patirtą žalą ar avarijas.

Per patikras inžinieriai nustatė, kad stabdžių pedalas stabdymo metu tam tikromis aplinkybėmis gali deformuotis ar netgi atsikabinti. Paveikti yra automobiliai su automatinėmis pavarų dėžėmis ar vairu kairėje pusėje.

Atšauktiems automobiliams reikalinga apžiūra ir, jei to prireiktų, remontas, teigia automobilių gamybos milžinės Volfsburge esančiai būstinei artimi šaltiniai.

Vokietijos federalinė motorinių transporto priemonių tarnyba prižiūri atšaukimo procesą ir šio žingsnio priežastimi įvardijo „suvirintų konstrukcijų defektą“.

Iš viso įgyvendintos kelios automobilių atšaukimo kampanijos. Pirmiausia Jungtinėse Valstijose atšaukta 268 tūkst. 2002–2006 m. gamybos „Honda CR-V“ automobilių, kuriuose dėl elektrinių langų atidarymo mechanizmo defekto gali kilti gaisras.

„Honda“ taip pat atšaukia 735 tūkst. 2018–2020 m. gamybos „Honda Accord“, „Accord Hybrid“ ir 2019–2020 m. gamybos „Honda Insight“ automobilius, kad atnaujintų automobilio programinę įrangą. Dėl programinės įrangos klaidos šiuose automobiliuose gali užsidegti keli įspėjimo signalai ir sugesti elektroninės automobilio dalys.

Tuo tarpu tik 22-ose JAV valstijose ir Kolumbijos apygardoje, kur naudojama daug druskos keliams barstyti, atšaukiama 430 tūkst. įvairių modelių automobilių, nes dėl druskos gali prasidėti itin sparti važiuoklės korozija.