„Turiu dar laiko iki kitų metų apie tai pamąstyti, tada ir paskelbsiu apie savo sprendimą“, – trečiadienį Eltai teigė Ž. Pavilionis.

Visgi Ž. Pavilionis pabrėžia, kad ir toliau ketina laikytis tų pačių vertybių, kurių laikosi užimdamas Užsienio reikalų komiteto pirmininko postą.

„Dėl kėdžių ir pirmininkų spręs komitetas ir Seimas, tačiau aš nuosekliai laikysiuosi tų vertybių, kurias gyniau bent tris dešimtmečius, gal šiek tiek mažiau, nuo pat įstojimo į Užsienio reikalų ministerijos diplomatinės tarnybos gretas“, – pridūrė Užsienio reikalų komiteto pirmininkas.

Vis dėlto valdančiajai konservatorių frakcijai pasiūlius Ž. Pavilioniui trauktis iš pareigų, frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė teigia, kad sprendimo keisti neketina.

„Laukiame sausio 3 dienos, tiek ir esame frakcija apsisprendusi. Pagal senas formuluotes, jei jis neatsistatydins, tada frakcija pagal savo teisę ir kvotą deleguos kitą asmenį į URK pirmininko poziciją“, – teigė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

ELTA primena, kad konservatorių frakcija nusprendė, jog Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Ž. Pavilionis turi trauktis iš einamų pareigų iki sausio 3 dienos.

Pastaruoju metu Ž. Pavilionis kritikos susilaukė dėl laikysenos Prezidentūros atžvilgiu. Tai pro akis nepraslydo partijos kolegoms, kurie frakcijoje ėmė kelti klausimą dėl tolesnio Užsienio reikalų komiteto pirmininko likimo šiose pareigose.

Visai neseniai Ž. Pavilionį trauktis iš pareigų paragino ir premjerė Ingrida Šimonytė. Nors I. Šimonytė teigė labai vertinanti Ž. Pavilionio ryšius su kitų valstybių politikais bei didelį įdirbį užsienio politikoje, vis dėlto ministrė pirmininkė mano, kad kartais vardan konstruktyvesnio komandinio darbo yra verta padaryti tam tikrą pauzę.

Tačiau ne visų Seimo opozicinių frakcijų seniūnai sako ketiną palaikyti ministro atstatydinimą, kadangi abejojama, ar tai duotų kokį nors rezultatą. Taip pat, net ir tos frakcijos, kurios palaiko interpeliaciją, turi skirtingą matymą, ar kitas ministras, jeigu pavyktų atstatydinti A. Dulkį, būtinai turėtų būti medikų bendruomenei priklausantis specialistas.

A. Sysas: labai abejoju, ar ministro keitimas ką nors pakeistų

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos seniūnas Algirdas Sysas sako nesąs tikras, ar ministro atstatydinimas realiai prisidėtų prie pokyčių sveikatos apsaugos srityje. Parlamentaro nuomone, jeigu iš tiesų būtų reikalinga pakeisti vieną ar kitą asmenį Vyriausybėje, tai turėtų padaryti pati premjerė Ingrida Šimonytė arba pats ministras.

„Atvirai sakant, didelio entuziazmo negirdėjau tarp kolegų (LSDP frakcijoje – ELTA). Aišku, reikėtų matyti interpeliacijos tekstą, kuo kaltinamas ministras. Jeigu žiūrėtume bendrą foną, tai ar jo keitimas ką nors pakeistų. Aš dabar labai abejoju. Nors visada laikiausi tos nuostatos, kad pati premjerė ir ministras patys turėtų trauktis, jeigu jo aplinka daro kliurkas, o ne interpeliacijos. Nes interpeliacijos Seime nelabai pavyksta. Čia yra daugiau politinio šou dalis“, – Eltai teigė A. Sysas.

Socialdemokratas nepritarė ir „valstiečio“ Aurelijaus Verygos minčiai, kad pandemiją valdantis ministras būtinai turėtų turėti medicininį išsilavinimą, būti šios srities specialistas. Pasak A. Syso, tai, kad ilgą laiką Lietuvos sveikatos apsaugos ministerijai vadovavo medikai, neturėjo pastebimų teigiamų rezultatų.

„Ilgą laiką sveikatos ministrais buvo medikai. Nesakyčiau, kad dėl to mūsų sveikatos priežiūros sistema, mirtingumas būtų mažesnis, negu Europos Sąjungoje. Visgi ministrai turėtų būti politikai, o ne medikai“, – tvirtino parlamentaras.

S. Skvernelis: interpeliacija neturi būti vien oro drebinimas

Panašios pozicijos dėl ministro interpeliacijos poreikio laikosi ir Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Saulius Skvernelis. Politikas pažymi, kad šio siūlymo iniciatoriai į jo frakciją dar nesikreipė, todėl šio klausimo „demokratai“ dar neapsvarstė. Tačiau jis akcentuoja, kad interpeliacija negali būti tikslas savaime – būtina žiūrėti, kokių rezultatų šiuo veiksmu pavyktų pasiekti.

„Interpeliacija neturi būti vien oro drebinimas, kad būtų padarytas veiksmas. Turi būti keliami pakankamai rimti klausimai. Priklausomai, nuo to, kaip atsakys ministras, tada bus ir visi kiti veiksmai. Vien dėl to, kad padaryti veiksmą, žinant, kad veiksmas neturės jokių rezultatų, reikia gerai pagalvoti. Manau, kad čia visa opozicija turi labai aiškiai susėsti ir priimti bendrą sprendimą“, – tvirtino ekspremjeras.

Interpeliacija neturi būti vien oro drebinimas, kad būtų padarytas veiksmas.

Tačiau frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas kartu priduria, kad A. Dulkio atstatydinime jis matytų prasmę, jeigu jį pakeisiantis ministras ateitų iš medikų bendruomenės.

„Žiūrint, kuo būtų pakeistas. Jeigu būtų pakeistas ir mediku, ir politiku, galbūt ir būtų kitokia situacija, nes kalbame ne tik apie kovidą. Apskritai apie visą sveikatos sistemą“, – mano S. Skvernelis.

V. Fiodorovas: manau, kad parašų interpeliacijai tikrai bus

Tuo metu Darbo partijos frakcijos seniūnas Viktoras Fiodorovas akcentuoja, kad „darbiečiai“ šiuo klausimu galutinio sprendimo taip pat dar nepriėmė, tačiau jo vertinimu, tikėtina, kad ministro interpeliaciją palaikytų nemaža dalis šios frakcijos narių.

„Diskusijos neturėjome. Trečiadienį tik renkamės į frakciją, bet iš tų nuotaikų, nuomonių, pasisakymų dėl pandemijos valdymo, perteklinio galimybių paso, kuriuo visuomenė nėra patenkinta ir jis akivaizdžiai nepadeda, manau, kad parašų interpeliacijai tikrai bus“, – tikino V. Fiodorovas.

Tačiau parlamentaras sako nematąs būtinybės, kad pavykus interpeliacijai, kitas ministras privalėtų būti medikas. Jo nuomone, daug svarbiau, kokių konkrečių veiksmų kandidatas į ministrus siūlytų imtis valdant COVID-19 viruso plitimą.

„Nėra tikrai būtinas (medicininio išsilavinimo – ELTA) reikalavimas. Manau, esminis dalykas turėtų būti, kad parodytų savo įžvalgas, kaip pandemija turi būti valdoma. Šiandien pagrindinis klausimas medicinos srityje yra būtent šitas“, – aiškino „darbietis“.

R. Tamašunienė: dėl A. Dulkio kompetencijos ir pandemijos valdymo kyla daug klausimų

Regionų frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė taip pat neatmeta, kad daugelis parlamentarų iš jos atstovaujamos politinės jėgos irgi palaikytų A. Dulkio interpeliaciją.

„Ketvirtadienį frakcijoje svarstysime plačiau, bet iš to, kiek brendo tas klausimas, ir kiek mes bendravome su kolegomis iki šiol, tai tikėtina, kad mūsų frakcija palaikys interpeliaciją ministrui, nes dėl kompetencijos ir pandemijos valdymo kyla daug klausimų“, – tvirtino ji.

Parlamentarė įsitikinusi, kad su pandemija daug sėkmingiau susitvarkytų medicininių žinių turintis sveikatos apsaugos ministras.

„Kompetentingas valstybės kontrolierius, kuriam tikrai neblogai sekėsi vykdyti savo pareigas, nebūtinai yra geras sveikatos apsaugos ministras. Medicinos srities išmanymas, ypač valdant pandemiją, daug svarbesnis, negu tik vadybinės ir ekonominės žinios, bei kompetencijos“, – mano R. Tamašunienė.

ELTA primena, kad rugsėjo mėnesį LVŽS paragino Vyriausybę per tris savaites atsiriboti nuo mokestinę naštą gyventojams didinančios reformos, iš esmės pakeisti COVID-19 pandemijos valdymo bei vakcinacijos strategiją, viešai atsiskaityti visuomenei už migrantų krizės valdymo kaštus bei pateikti aiškius terminus, kada bus baigti peržiūrėti migrantų prieglobsčio prašymai.

Partijos taryba tuomet įpareigojo LVŽS šešėlinį Ministrų Kabinetą, kad Seime būtų surengta interpeliacija premjerei I. Šimonytei, jei Vyriausybė šių „valstiečių“ reikalavimų neįvykdytų.

Tačiau „valstiečiai“ nuo šio plano kol kas atsitraukė, kadangi, pasak partijos pirmininko R. Karbauskio, šį kartą Vyriausybės vadovė išgirdo didžiausiai opozicinei frakcijai priklausančių politikų raginimus.

Tačiau penktadienį į posėdį susirinkusi LVŽS šešėlinė Vyriausybė apsisprendė inicijuoti sveikatos apsaugos ministro A. Dulkio atstatydinimo procesą. „Valstiečių“ šešėlinis premjeras R. Karbauskis įsitikinęs, kad ministras neturi nei plano, nei kompetencijų šioms pareigoms.

Kaip aiškina LVŽS lyderis, jo vadovaujamos partijos suformuota šešėlinė Vyriausybė ministrui pateikė klausimus, kurie būtų užduodami interpeliacijos proceso metu.

Tuo metu LVŽS šešėlinis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga mano, kad kitas ministras, jeigu pavyktų A. Dulkio interpeliacija, turėtų būti žmogus iš sveikatos sistemos, turintis medicininių žinių. „Valstiečio“ nuomone, dabartinis ministras gal ir galėtų vadovauti sveikatos sistemai, jeigu jam nereikėtų valdyti pandemijos ir būtų galima tiesiog vykdyti tam tikras reformas.

„Šitokioje krizinėje situacijoje manau, kad tai turėtų būti žmogus, kuris ir sistemą gerai supranta, ir turi sistemos dalyvių pasitikėjimą. Jeigu tai būtų tiesiog įprasta rami situacija, nematyčiau problemos ir dėl Dulkio, jo personalijoje“, – tikino A. Veryga.

Valdančiųjų atstovai tokius ketinimus laiko pasidavimu Kremliaus primestam scenarijui, nes būtent reakcijų į provokaciją, tikina jie, Ž. Pavilionį apgavę Rusijos provokatoriai ir siekė. Todėl valdantieji teigia, kad opozicijos inicijuojamoje nepasitikėjimo procedūroje bei slaptame balsavime dėl tolesnio Ž. Pavilionio likimo užimame poste nedalyvaus.

„Jau esame fiksavę, kad mes palaikymą (Ž. Pavilioniui – ELTA) išreikšime nedalyvaudami balsavime ir nepasiduosime provokatoriams, kurie ir siekia įnešti sumaištį valstybės gyvenime“, – Eltai sakė konservatorių frakcijos Seime seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė. Anot jos, ko gero, visa valančioji dauguma antradienį vyksiančioje procedūroje dėl Ž. Pavilionio likimo nedalyvaus.

Tuo tarpu opozicija ne tik nesureikšmina valdančiųjų lyderių būgštavimų, kad keliant Ž. Pavilionio likimo poste klausimą yra paprasčiausiai pasiduodama provokatoriams, tačiau įtariai atsiliepia ir apie ketinimus nedalyvauti slaptame balsavime. Tokiu būdu, tikina „valstiečių“ frakcijos Seime seniūnė Aušrinė Norkienė, valdantieji bando nuslėpti, kad ir jų gretose esama nepatenkintųjų tuo, kaip parlamento Užsienio reikalų komitete dirba Ž. Pavilionis.

„Keista, kad konservatoriai ir dabartinė valdančioji dauguma gina komiteto pirmininką neleisdami eiti balsuoti. Manau, kad nereikėtų bijoti, jeigu jie yra visi įsitikinę, jog tai yra tinkamas pirmininkas tokiam komitetui. Mes siūlome procedūrą – tai ateikite ir parodykite tą valią. Aš suprantu, kad lengviausia yra uždrausti tai padaryti. Bet ar tai yra demokratija?“, – Eltai sakė A. Norkienė, įtardama, kad ir valdančiųjų gretose nuomonių dėl Ž. Pavilionio yra įvairių.

„Nuomonių valdančiojoje daugumoje yra įvairių, tad tas priimtas sprendimas nedalyvauti balsavime ir rodo, kad ne visi daugumos atstovai palaikytų Žygimantą Pavilionį, kad jis liktų šiame poste“, – teigė „valstietė“.

Galiausia ji teigė, kad ne tik istorija, kai Ž. Pavilionis pateko į Rusijos provokatorių pinkles, yra pretekstas skelbti nepasitikėjimą URK pirmininku.

„Mes jau po Žygimanto Pavilionio kelionės į Sakartvelą kėlėme klausimus. Bet, suprantate, jis tuomet neseniai buvo pradėjęs dirbti kaip komiteto pirmininkas, gal neįvertino savo galių. Tačiau kai išgirdome to pokalbio turinį, net nevertinant pačių aplinkybių, jis kalbėjo ten pakankamai atvirai. Ir tas prezidento, kaip institucijos, menkinimas... Mes labiau akcentuojame jo kalbos turinį, o ne pačią provokaciją“, – sakė ji.

ELTA primena, kad Ž. Pavilionis kritikos susilaukė po to, kai Rusijos provokatoriai, žinomi pravardėmis „Vovan“ ir „Lexus“, išplatino vaizdo įrašą, kuriame apsimetus Kremliaus opozicionieriumi Leonidu Volkovu užsienio politikos temomis buvo pakalbintas Ž. Pavilionis. Sumontuoto įrašo pabaigoje Ž. Pavilionis pašnekovą ragina nekreipti dėmesio į prezidentą Gitaną Nausėdą užsienio politikos klausimais, esą jis tėra tik „simbolinis“. Būtent Ž. Pavilionio teiginiai Lietuvos viešojoje erdvėje susilaukė daugiausiai dėmesio.

Manau, kad nereikėtų bijoti, jeigu jie yra visi įsitikinę, jog tai yra tinkamas pirmininkas tokiam komitetui.

„Tu nekreipk dėmesio (...). Premjerė galvoja kaip aš. Užsienio reikalų ministras galvoja kaip aš, mes esame didžiausia partija, pas mus – parlamentinė respublika, o prezidentas – tik simbolinis“, – opozicionieriumi apsimetusiam provokatoriui iškarpytame pokalbyje apie demokratijos siekį Rusijoje teigė Ž. Pavilionis.

Nors opozicija reikalauja atsistatydinimo, valdantieji Ž. Pavilionį gina Seimo opozicinių frakcijų atstovai pastarąją savaitę įregistravo nepasitikėjimo URK pirmininku projektą. Pasak jų, pasitikėti Ž. Pavilioniu nebeleidžia jo elgesys, kuris, įsitikinusi opozicija, kenkia Seimo vykdomai parlamentinei diplomatijai. Opozicija tvirtina, kad Ž. Pavilionis netinkamai elgėsi vasario mėnesį išvykęs į komandiruotę Sakartvele. Jos teigimu, URK pirmininkas ne tik sužlugdė tarpininkavimo misiją, bet ir savo nediplomatiškais veiksmais sukėlė tarptautinį skandalą.

Visgi, ko gero, pagrindiniu pretekstu skelbti nepasitikėjimą konservatoriumi buvo paviešintas Ž. Pavilionio pokalbis su Rusijos provokatoriais.

Tačiau valdantieji Ž. Pavilionį užstoja tvirtindami, kad negalima veltis į „Kremliui“ dirbančių provokatorių primetamą žaidimą. Skeptiškai valdančiųjų lyderiai vertina ir opozicijos keliamą ultimatumą, kad jei Ž. Pavilionis ir toliau liks vadovauti Seimo komitetui, iš jo pasitrauks du opozicijos nariai – „valstiečių“ frakcijai priklausantys Giedrius Surplys ir Antanas Vinkus. Pasak Gabrieliaus Landsbergio, tokiu veiksmu politikai tik parodo, kad „nemėgsta dirbti“.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tvirtina, kad opozicijos atstovų inicijuotoje procedūroje siekiant atstatydinti Ž. Pavilionį apskritai nereikėtų dalyvauti. Pasak jos, opozicijos politikai tokiais savo veiksmais gali sukurti pavojingą precedentą, kadangi pati procedūra buvo inicijuota dėl provokacijos, į kurią tiesiog pakliuvo konservatorius.

Ž. Pavilionis savo klaidą pripažino

Ž. Pavilionis prieš kelias savaites kreipėsi į parlamento narius apgailestaudamas ir iš dalies pripažindamas padarytas klaidas. Į Rusijos provokatorių pinkles įkliuvęs konservatorius pripažino nebuvęs itin atsargus, kai Kremliaus opozicionieriumi L. Volkovu apsimetusiam veikėjui kalbėjo nevienareikšmiškai viešojoje erdvėje sutiktus dalykus apie užsienio politiką bei gyrėsi turimais ryšiais Amerikos Kongrese ar Vokietijos ir Švedijos politikų gretose.

Nors Ž. Pavilionis ir ne kartą pažymėjo, kad viešojoje erdvėje atsidūrusio įrašo nereikėtų rimtai vertinti, kad tai tik Kremliaus specialiųjų tarnybų inicijuota informacinė provokacija, visgi aštrios kritikos Gitanui Nausėdai dažniausiai negailintis konservatorius išreiškė apgailestavimą dėl savo žodžių, esą prezidentas Lietuvoje tik simbolinis.

„Apgailestauju, jei kažką mano žodžiai, net ir suklastoti, įžeidė“, – Seimo nariams teigė URK pirmininkas.

Ministras skeptiškai vertina ir opozicijos keliamą ultimatumą, kad jei Ž. Pavilionis ir toliau liks vadovauti Seimo komitetui, iš jo pasitrauks du opozicijos nariai – „valstiečių“ frakcijai priklausantys Giedrius Surplys ir Antanas Vinkus. Pasak G. Landsbergio, tokiu veiksmu politikai tik parodo, kad nemėgsta dirbti.

„Aš suskaičiavau, berods, šeštą „valstiečių“ pasitraukimą iš kur nors: du buvo iš Seimo (darbo grupių – ELTA), vienas žmogus visai pasitraukė iš Seimo į „Agrokoncerną“... Tokių pasitraukimų... Man atrodo, kad tai yra šeštas. Man tai primena žmones, kurie, ko gero, šituo bando pasakyti vienintelį dalyką, kad jie nelabai mėgsta dirbti“, – „Žinių radijui“ trečiadienį sakė G. Landsbergis ir apgailestavo, kad Rusijos provokatorių apgautą Ž. Pavilionį opoziciją nori pašalinti iš pareigų.

Deja, bet Lietuvoje mes nusprendėme, kad gal šis žaidimas visai smagus ir mes pajosime ant šito arkliuko.

„Aš manau, kad visas reagavimas į situaciją, kuri susiklostė po paviešinto feikinio interviu su Rusijos režimą remiančiais troliais, yra tiesiog tolesnis dalyvavimas trolių žaidime. Partijoje esame diskutavę, kad labai raginame kolegas to nedaryti. Panašios situacijos klostėsi Danijoje, panaši situacija klostosi Lenkijoje. Tiek valdžia, tiek opozicija šiose valstybėse sutaria, kad Rusijos žaidimų mes nežaisime. Deja, bet Lietuvoje mes nusprendėme, kad gal šis žaidimas visai smagus ir mes pajosime ant šito arkliuko“, – aiškino užsienio reikalų ministras.

„Demokratinė teisė yra tai daryti, gal tik apmaudu dėl to šiek tiek“, – pridūrė jis.

Šią savaitę Seimo opozicinių frakcijų atstovai įregistravo nepasitikėjimo URK pirmininku projektą.

ELTA primena, kad Ž. Pavilionis kritikos susilaukė po to, kai Rusijos provokatoriai, žinomi pravardėmis „Vovan“ ir „Lexus“, išplatino vaizdo įrašą, kuriame apsimetus Kremliaus opozicionieriumi L. Volkovu užsienio politikos temomis buvo pakalbintas Ž. Pavilionis. Sumontuoto įrašo pabaigoje Ž. Pavilionis pašnekovą ragina nekreipti dėmesio į prezidentą Gitaną Nausėdą užsienio politikos klausimais, esą jis tėra tik „simbolinis“. Būtent šie Ž. Pavilionio teiginiai Lietuvos viešojoje erdvėje susilaukė daugiausiai dėmesio.

Pasak jos, opozicijos politikai tokiais savo veiksmais gali sukurti pavojingą precedentą, kadangi pati procedūra buvo inicijuota dėl provokacijos, į kurią tiesiog pakliuvo konservatorius.

„Apmaudu, kad šiandieną dalis mūsų politikų žaidžia pagal primestą scenarijų, nes visgi šis nepasitikėjimas yra visų pirma reakcija į provokaciją, į kurią buvo įtrauktas Žygimantas Pavilionis. Manau, kad tokioje provokacijoje mes, kaip politikai neturėtumėme dalyvauti. Šis opozicijos veiksmas kuria pavojingą precedentą ir atveria duris plačiau tokioms provokacijoms ateityje“, – LRT radijui trečiadienį sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Šis opozicijos veiksmas kuria pavojingą precedentą ir atveria duris plačiau tokioms provokacijoms ateityje.

Nors Seimo pirmininkė sutinka, kad Ž. Pavilionio pareiškimai ne visada buvo tinkami ir suderinami su URK pirmininko pareigomis, tačiau ji tuo pačiu pabrėžė, kad atstatydinimo procedūra esą inicijuota pirmiausiai dėl provokacijos, į kurią pateko konservatorius, o ne dėl jo pareiškimų.

„Ne visada jo pasisakymai yra diplomatiški, jis pats irgi tą pripažįsta. Manau, kad tokią didžiulę patirtį turintis politikas, diplomatas ateityje tikrai gebės savo patirtį panaudoti, nepasiduoti emocijoms. Tačiau aš atskirčiau šiuos du dalykus, visgi nepasitikėjimo procedūra pirmiausiai inicijuojama dėl provokacijos, o tai yra mums primestas balsavimas“, – tikino V. Čmilytė-Nielsen, kartu pažymėdama, kad balsavime dėl Ž. Pavilionio atstatydinimo parlamentarams apskritai nederėtų dalyvauti.

„Manyčiau, kad mes turėtumėme apskritai nedalyvauti šiame veiksme, suprasdami, kad argumentacija yra ydinga“, – sakė ji.

ELTA primena, kad Ž. Pavilionis kritikos susilaukė po to, kai Rusijos provokatoriai, žinomi pravardėmis „Vovan“ ir „Lexus“, išplatino vaizdo įrašą, kuriame apsimetus Kremliaus opozicionieriumi L. Volkovu užsienio politikos temomis buvo pakalbintas Ž. Pavilionis. Sumontuoto įrašo pabaigoje Ž. Pavilionis pašnekovą ragina nekreipti dėmesio į prezidentą Gitaną Nausėdą užsienio politikos klausimais, esą jis tėra tik „simbolinis“. Būtent Ž. Pavilionio teiginiai Lietuvos viešojoje erdvėje susilaukė daugiausiai dėmesio.

„Tu nekreipk dėmesio (...). Premjerė galvoja kaip aš. Užsienio reikalų ministras galvoja kaip aš, mes esame didžiausia partija, pas mus – parlamentinė respublika, o prezidentas – tik simbolinis“, – opozicionieriumi apsimetusiam provokatoriui iškarpytame pokalbyje apie demokratijos siekį Rusijoje teigė Ž. Pavilionis.

Opozicijos lyderis Saulius Skvernelis yra sakęs, kad valdantiesiems nepalaikius Ž. Pavilionio atleidimo URK darbas būtų itin apsunkintas.