Priminė Skuodo atvejį

Neringoje susirgusiam suaugusiam žmogui tuberkuliozė nustatyta, kai pacientas kreipėsi į šeimos gydytoją dėl kitų negalavimų. Tuomet ir įtarta tuberkuliozė, kuri vėliau patvirtinta tyrimais.

Sergantis žmogus buvo izoliuotas ir imtasi visų reikiamų atsargumo priemonių, kad oro lašeliniu būdu plintančiai ligai būtų užkirstas kelias.

Informacija apie ugdymo įstaigoje nustatytą atviros tuberkuliozės atvejį pasirodė visose žiniasklaidos priemonėse.

Respublikinės Klaipėdos ligoninės Tuberkuliozės filialo vadovė Romualda Gylienė spėjo, kad ažiotažas dėl atvejo Neringoje kilo dėl to, kad per pastaruosius penkerius metus tuberkuliozė nebuvo nustatyta nė vienam šios vietovės gyventojui.

"Tačiau sergantysis nebūtinai yra Neringos gyventojas ir nebūtinai turi gydytis Klaipėdoje", – pabrėžė filialo vadovė.

Lietuvoje tuberkuliozė gydoma penkiose ligoninėse. Sergantis pacientas gali kreiptis į bet kurią jų, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos.

Atvejis Neringoje priminė situaciją Skuode prieš porą metų, kai dviem moksleivėms iš Skuodo gimnazijos buvo nustatyta tuberkuliozė. Viena jų tuomet gydėsi Kaune, kita – Vilniuje. Iškilus šiems dviem atvejams į viešumą, paaiškėjo, kad atvira tuberkuliozės forma serga mokytoja.

Vėliau iš 568 mokinių, kuriems buvo atlikti mantu reakcijos testai, 77 atsakymai buvo teigiami.

Į tuomet kilusį skandalą dėl galimo tuberkuliozės protrūkio Skuode buvo įsitraukę net politikai.

Sergamumas nemažėja

Po šio atvejo sergamumas tuberkulioze Skuode išlieka gana didelis. R.Gylienė neatmetė tikimybės, kad išaiškinami nauji tuberkuliozės atvejai – minėtojo skandalo pasekmė.

2017 m. Skuode tuberkulioze susirgo 12 gyventojų, o kilus minėtajam skandalui buvo nustatyti 7 tuberkuliozės atvejai.

Beveik pusei pacientų buvo diagnozuota atvira tuberkuliozės forma. Ji daug pavojingesnė, nes didėja tikimybė užsikrėsti aplinkiniams žmonėms.

Praėjusių metų duomenys apie sergamumą tuberkulioze paaiškės vasarį, kai bus atnaujinti Lietuvos registro duomenys. Čia taip pat pateikiami duomenys, ar nustatytas ligos atvejis – naujas ar atsinaujinęs, ar žmogus grįžo po anksčiau nutraukto gydymo.

Vaikai – kaip lakmusas

"Jeigu serga vaikai, vadinasi, aplinkui esama neišaiškintų tuberkuliozės atvejų. Jie lengviau užsikrečia nuo suaugusiųjų dėl dar nesusiformavusio imuniteto. XXI amžiuje vaikai neturėtų sirgti tuberkulioze. Visi jie turėtų būti patikrinti, rizikos grupėms priklausantiems vaikams – atlikti mantu reakcijos testai", – atvejį Skuode komentavo R.Gylienė.

Šiuo atžvilgiu Klaipėdoje situacija – viena iš geresnių. Nuo 2014 m. uostamiestyje, taip pat Palangoje ir Neringoje nė vienam vaikui nenustatyta tuberkuliozė.

2017 m. du tokie atvejai nustatyti Skuode gyvenantiems vaikams, Šilutėje ir Klaipėdos rajone – po vieną atvejį.

Tarp lyderių – Kretinga

Didesnis sergamumas tuberkulioze pastaraisiais metais pastebimas kai kuriuose rajonuose Klaipėdos apskrityje. Pasak Tuberkuliozės filialo vadovės, nuolat didelis sergamumas fiksuojamas Kretingos rajone. Pastebima, kad ten sergančiųjų skaičius didėja.

Daugiau atvejų nei kituose pamario regionuose užfiksuojama Šilutėje. 2016 ir 2017 m. ten užregistruota po 31 tuberkuliozės atvejį. Palyginti su gyventojų skaičiumi rajone – sergamumas nėra toks mažas, kaip gali iš pradžių pasirodyti.

Klaipėdos mieste sergančiųjų skaičius pastaraisiais metais išlieka gana stabilus. Tiesa, beveik pusei pacientų nustatoma atvira tuberkuliozės forma.

"Jei žmogus kosėja daugiau nei du mėnesius ir kosulys nesilpnėja, savijauta blogėja, reikėtų pasitikrinti dėl tuberkuliozės ir kreiptis į šeimos gydytoją. Tuomet padaroma plaučių rentgeno nuotrauka, jei aptinkami plaučių pakitimai, pacientas nukreipiamas pas specialistą", – sakė R.Gylienė.

Atsirado naujovė

Nuo šių metų pradžios gydant sergančiuosius pradėta taikyta naujovė – pildoma atitinkama ligos forma, vos įtarus tuberkuliozę.

Anksčiau speciali ligos forma Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui buvo pateikiama tik aptikus tuberkuliozės ligos sukėlėją ir nustačius atvirą ligos formą.

Gavę informaciją apie galimą tuberkuliozės atvejį Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai tikrina, ar nuo paciento negalėjo užsikrėsti daugiau su juo bendravusių žmonių.

R.Gylienė spėja, kad naujovė atsirado greičiausiai dėl statistinių duomenų, kuriuos pateikia ligoninės ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, nesutapimo.

"Ir anksčiau, net jei pacientui buvo nustatoma uždara ligos forma, vis tiek aiškindavomės žmogaus kontaktus, kaip jis galėjo užsikrėsti. Pasitaiko, kad tokiu būdu aptinkame ir užleistų ligos atvejų. Kartais žmogus, bendravęs su užsikrėtusiuoju tuberkulioze, net neįtaria sergantis, neturi jokių sveikatos skundų, bet padarius rentgeno nuotrauką matome pakitimus. Tada nelaukiame, kol liga išvešės, ir pradedame gydymą", – nusistovėjusią tvarką paaiškino filialo vadovė.

Užklumpa silpnesnius

Tuberkuliozė plinta oro lašeliniu būdu: tuberkuliozės mikobakterijos patenka į orą, kai plaučių tuberkulioze sergantis žmogus kalba, kosti, čiaudo, spjaudo skreplius. Žmogus užsikrečia įkvėpęs užkrėsto tuberkuliozės mikobakterijomis oro.

Anot specialistų, užsikrėsti tuberkuliozės bakterijomis gali daugelis, tačiau suserga dažniausiai turintieji silpnesnį imunitetą.

Tikimybė užsikrėsti didėja, jei bendraujama ilgai ir intensyviai su sergančiuoju atvira plaučių tuberkulioze, ypač blogai vėdinamose patalpose. Liga neplinta per stalo įrankius, tualetą, sveikinantis.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, pernai Lietuvoje užregistruoti 1 387 tuberkuliozės atvejai arba 48,7 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Statistika

2017 m. Klaipėdos mieste nustatyti 73 tuberkuliozės atvejai (iš jų 36 – atviros formos), 2016 m. – 67 (atviros formos – 42);

Klaipėdos rajone atitinkamai – 25 ir 21 (atviros formos – po 13);

Palangoje – 8 ir 9 (atviros formos – 6 ir 4);

Skuode – 12 ir 7 (atviros formos – 9 ir 5);

Šilutėje – 31 ir 31 (atviros formos – 18 ir 22).

Nuo 2014 m. uostamiestyje, taip pat Palangoje ir Neringoje nė vienam vaikui nenustatyta tuberkuliozė.

Mokyklos direktorius Alvydas Januškevičius BNS sakė, kad kol kas niekam papildomai tuberkuliozė nenustatyta.

„Situacija suvaldyta, niekam papildomai nenustatyta, dalis dar tikrinasi (...). Neaišku, iš kur tas užkratas, mergaitė susirgo dar gruodžio pradžioje, iš pradžių nustatytas neva plaučių uždegimas, tuberkuliozė nustatyta tik po ilgų tyrimų“, – pasakojo įstaigos vadovas.

Anot jo, užsikrėtusi mergaitė šiuo metu gydosi sanatorijoje.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras šią savaitę paskelbė apie gimnazistei nustatytą tuberkuliozę. Pasak centro pranešimo, tiriant šį atvejį sudarytas artimą sąlytį su ligone turėjusių asmenų sąrašas, jame – 160 asmenų. Visi jie turi pasitikrinti sveikatą.

Savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Antanas Gvildys savo ruožtu teigė, kad per savo ilgametį darbą nepamena atvejų, jog tuberkuliozė butų nustatyta moksleiviui.

„Tikrai nėra buvę, dirbu švietimo sistemoje labai seniai, bet tikrai mes neturėję tokių atvejų (...). Mums buvo truputėlį gaila, kad informaciją įstaiga gavo labai pavėluotai, bet mokykla iš karto ėmėsi prevencinių priemonių“, – pasakojo jis.

Tuo metu Visuomenės sveikatos centro teigimu, per pastaruosius trejus metus atvira plaučių tuberkuliozė diagnozuota 27 Jurbarko rajono gyventojams nuo 15 metų iki 70 metų. Sirgo ir moksleiviai, ir tarnautojai, ir gydytojai, ir darbininkai, ir niekur nedirbantys, asocialūs asmenys.

Kasmet atvira plaučių tuberkulioze Lietuvoje suserga apie 950 žmonių.

Tuberkuliozė yra oro lašeliniu būdu plintanti infekcinė liga, ją sukelia tuberkuliozės mikobakterija. Pagrindinis infekcijos šaltinis yra žmogus, sergantis atvira plaučių šios ligos forma.

Tuberkuliozės mikobakterijos patenka į orą, kai plaučių tuberkulioze sergantis žmogus kalba, kosi ar čiaudi. Ligos sukėlėjai ore gali išlikti kelias valandas. Žmogus, įkvėpęs ligos sukėlėjų, gali užsikrėsti.

Ši liga ypač grėsminga naujagimiams ir kūdikiams bei vaikams iki penkerių metų. Sveikatos specialistai pažymi, kad per vėlai pradėjus gydymą, tuberkuliozė gali baigtis mirtimi.

Pasigedo mokykloje

Gimnazijos direktorė Ramutė Latvelienė „Kauno dienai“ sakė, kad apie atvira tuberkulioze sergančią mokinę sužinojo iš klasės auklėtojos. Vadovė patikino, kad pamokos vyksta toliau.

„Mes negavome jokios informacijos, patys ją susiradome. Klasės auklėtojas pasidomėjo, kur yra vaikas, nes mokinės nebuvo mokykloje. Tėvai informavo, kad ji – ligoninėje. Visa instrukcija, ką daryti, yra pateikta bendruomenei, tėvai savo nuožiūra ves vaikus pas gydytojus, taip pat spręs, ar juos leisti į pamokas. Mes darome viską, ką nurodė Visuomenės sveikatos centras“, – sakė Jono Pauliaus II gimnazijos direktorė R. Latvelienė.

Kokių veiksmų ėmėsi mokykla? Ar buvo dezinfekuotos patalpos? Teko girdėti, kad tiesiog keli stalai buvo nuvalyti sodos tirpalu ir viskas.

Ji neatskleidė, kelintoje klasėje mokosi užkrečiama liga susirgusi mokinė, tačiau mokyklos bendruomenėje tėvai diskutavo, jog sergantis vaikas mokosi didesniame mokyklos pastate, tad tai nėra pradinių klasių mokinys.

Sunerimę tėvai

Visi gimnazijos tėveliai sunerimę, nes sklinda kalbos, kad mokinys į pamokas sergantis galėjo vaikščioti visą spalį. Nėra žinoma, kiek mokinių ir mokytojų turėjo tiesioginį kontaktą su užkrečiama liga sergančiu vaiku.

„Kokių veiksmų ėmėsi mokykla? Ar buvo dezinfekuotos patalpos? Teko girdėti, kad tiesiog keli stalai buvo nuvalyti sodos tirpalu ir viskas“, – klausinėjo susirūpinę gimnazistų tėvai.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamų ligų valdymo skyriaus vedėjo pavaduotoja Kristina Rudžinskaitė „Kauno dienai“ sakė, kad pavojaus kitų vaikų sveikatai neturėtų būti, nes atvira tuberkulioze susirgęs vaikas neturėjo simptomų.

„Mūsų žiniomis, vaikas sergantis į mokyklą nėjo. Jam tuberkuliozė nustatyta visai atsitiktinai. Jis nekosėjo, šiai ligai būdingų simptomų neturėjo. Todėl sudėtinga kalbėti, kad galėjo kažką užkrėsti. Šiuo metu jis gydomas ligoninėje. Mokykloje yra saugu. Dezinfekcija dėl tuberkuliozės nėra numatyta, užtenka paprasto valymo bei vėdinimo. Mokykla bei tėveliai apie tai informuoti“, – sakė specialistė.

Ji patikino, kad ketvirtadienį, lapkričio 9 dieną, yra organizuojamas tėvelių susirinkimas, kuriame dalyvaus NSVC specialistai ir atsakys į visus klausimus apie tuberkuliozę.

Gydoma ligoninėje

Kauno klinikinės ligoninės atstovai išplatino informaciją, jog pacientė spalio 31 d. į ligoninę kreipėsi dėl kitų ligų simptomų, bet medikai nusprendė atlikti tyrimus ir dėl džiovos, nors akivaizdžių šios ligos požymių nebuvo.

Kaip sakė Kauno klinikinės ligoninės Vaikų ligų II skyriaus vedėja Dalia Steponavičienė, tuberkuliozė dažnai nepasireiškia akivaizdžiai. „Kartais tik kitos ūmios ligos metu galima aptikti ir tuberkuliozę. Nuo 30 iki 60 proc. vaikų džiovos susirgimų atvejų turi būtent tokią ligos formą“, – aiškino medikė.

Sergant uždara ligos forma organizme yra mikobakterijų, bet jos neišskiriamos į išorę ir nekelia pavojaus aplinkiniams. Užkrečiama tik atviros formos tuberkuliozė. Tokie ligoniai izoliuojami vienvietėse palatose su atskiru sanitariniu mazgu ir nekontaktuoja su kitais pacientais.

Tuberkuliozės gydymas gali trukti iki pusmečio.

„Mūsų visuomenėje tuberkuliozė nėra vien ilgai gydoma liga – ji sukelia dideles psichologines problemas, nes sergantysis pasmerkiamas panašiai kaip senais laikais būdavo atstumiami raupsuotieji. Anksčiau laikyta daugiausiai inteligentus puolančia liga, dabar ji turi kitą etiketę – neva tuberkuliozė yra asocialių asmenų palydovas. „Tačiau ši liga plinta oro lašeliniu būdu.  Užtenka bet kur viešoje vietoje įkvėpti sergančiojo iškosėtų ar iščiaudėtų bacilų ir, jeigu turime nusilpusią imuninę sistemą, galime susirgti šia liga netgi gyvendami visiškai tvarkingai ir švariai“, – teigė D.Steponavičienė.

Šiemet iki lapkričio gydyti 47 vaikai, iš jų aštuoni sirgo atvira tuberkuliozės forma. Šiuo metu skyriuje gydomi 23 vaikai, iš jų du dėl atviros džiovos.

Pernai per metus Kauno klinikinėje ligoninėje tuberkuliozės diagnozė patvirtinta 21 vaikui. Keturi sirgo atvirąja. Daugelis vaikų turėjo kontaktą su sergančiu atvira tuberkulioze asmeniu artimoje aplinkoje – šeimoje, kaimynystėje.

Užtenka bet kur viešoje vietoje įkvėpti sergančiojo iškosėtų ar iščiaudėtų bacilų ir, jeigu turime nusilpusią imuninę sistemą, galime susirgti šia liga netgi gyvendami visiškai tvarkingai ir švariai.

Ligos simptomai

NVSC išplatintame laiške rašoma, kad reikia atkreipti dėmesį, jog artimą sąlytį su ligoniu turėję vaikai ir suaugusieji gaus NVSC Kauno departamento specialistų siuntimus pas savo šeimos gydytoją, rekomenduojant nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 1 mėnesį, nemokamai pasitikrinti dėl tuberkuliozės.

„Negavusiems siuntimo, rekomenduojama stebėti savo sveikatos būklę ir kreiptis į savo šeimos gydytoją, pajutus pirmuosius šiai ligai būdingus požymius: silpnumas, sutrikęs miegas, svorio kritimas, ilgalaikė subfebrili temperatūra (apie 37°C), naktinis prakaitavimas, kosulys, kai skrepliuojama ilgiau nei tris savaites, atkosima kraujo, jaučiamas dusulys, kartais – krūtinės skausmai“, – dėstoma laiške.

Tuberkuliozė – tai lėtinė, infekcinė liga, kurią sukelia tuberkuliozės mikobakterija (Mycobacterium tuberculosis), perduodama oro lašeliniu būdu – įkvėpiant. Pagrindinis infekcijos šaltinis – atvira plaučių tuberkulioze sergantis žmogus. Asmuo gali būti užsikrėtęs tuberkuliozės sukėlėju, tačiau suserga ne visi (manoma, kad suserga apie 10 proc. užsikrėtusių asmenų). Užsikrėtus, bet nesergant tuberkulioze, kai nepasireiškia klinikiniai simptomai, asmuo neplatina sukėlėjo ir nėra pavojingas aplinkiniams. Ar susirgs užsikrėtęs asmuo mikobakterijomis, didele dalimi priklauso nuo jo imuniteto. Susirgus dažniausiai pažeidžiami plaučiai, tačiau gali būti pažeistas ir bet kuris kitas organas (sąnariai, limfmazgiai, kaulai ir kt.). Pagrindiniai tuberkuliozės rizikos veiksniai: artimas ir ilgalaikis kontaktas su sergančiu atvira plaučių tuberkulioze asmeniu.

Sergantis atvira plaučių tuberkulioze asmuo turi griežtai laikytis gydytojų nurodymų:

* naudoti chirurgines kaukes, kad kuo mažiau užkrečiamų aerozolių patektų į aplinką;

* laikytis kosėjimo, čiaudėjimo etiketo;

* bendrauti su aplinkiniais ne mažesniu kaip 1 m. atstumu.

Tuberkuliozės profilaktika:

* Tinkamas patalpų vėdinimas (natūrali ir/ar įrengta mechaninė ventiliacija) bei paviršių valymas drėgnu būdu.

* Profilaktiniai skiepai BCŽ (BCG – bacillus Calmette-Guerin) vakcina, pagal LR vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, naujagimiams.

* Kasmet, teisės aktų nustatyta tvarka, profilaktiškai tikrinami 7 m. amžiaus ir rizikos grupėms priklausantys vaikai, atliekant tuberkulino mėginius.

* Teisės aktų nustatyta tvarka darbuotojai, kurių darbas susijęs su sveikatos priežiūra, vaikų ugdymu, paslaugomis gyventojams ir kt., privalo prieš pradėdami dirbti ir vėliau kasmet pasitikrinti sveikatą (atlikti krūtinės ląstos dviejų krypčių rentgenogramą), ar neserga tuberkulioze.

* Imuninės sistemos stiprinimas: gerai ir sveikai maitintis, laikytis tinkamo darbo ir poilsio režimo, vengti žalingų įpročių, dažniau būti gryname ore bei didinti fizinį aktyvumą.

Negavo finansavimo

Nors jau pernai visose savivaldybėse turėjo būti įkurti DOTS kabinetai, kai kuriose jų dar nėra. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų skyriaus Sveikatos poskyrio vedėjas Mindaugas Burba teigia, kad jų mieste kabineto vis dar nėra dėl finansavimo stygiaus.

„Savivaldybės DOTS kabineto pagal sveikatos apsaugos ministro reglamentuojančią tvarką nėra. Visų pirma mūsų miesto poliklinikos darbuotojai buvo neapmokyti tokiam gydymui. Dabar jau jie yra įtraukti į mokymo programą. Be to, ir finansavimas nebuvo numatytas kabinetui įrengti, nes buvo kalbama, kad ši priemonė bus finansuojama per Panevėžio regiono plėtros tarybą. Bet savivaldybė nusprendė tai daryti savo lėšomis, nesulaukusi šito finansavimo“, – aiškina M. Burba.

Niekas nėra apsaugotas nuo tuberkuliozės, kadangi ši liga yra perduodama per orą. Kol žmogus kvėpuoja, tol jis gali užsikrėsti nuo sergančio.

Kitos šalies savivaldybės taipogi nesulaukusios finansavimo, kabinetus turėjo įsirengti už savo lėšas. „Kabinetą susitvarkėme ir dabar laukiame finansavimo, kuris buvo žadėtas kabinetui įrengti, nes jis buvo sutvarkytas savivaldybės biudžeto lėšomis. Sveikatos apsaugos ministerija žadėjo, kad lėšos bus grąžintos. Kad būtų greičiau ir pradėtumėme funkcionuoti ir kad tie ligoniai nesilankytų poliklinikose, kur pacientai yra imlesni, įrengėme savomis lėšomis. Pats kabinetas kainavo šiek tiek mažiau nei septynis tūkstančius eurų“, – sako Biržų rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjas Kęstutis Knizikevičius.

Klaipėdos miesto savivaldybės Socialinių reikalų departamento Sveikatos apsaugos skyriaus vedėją Janiną Asadauskienę ypač neramina ir kiti SAM įsipareigojimų nevykdymai.

„Jokio finansavimo iš Sveikatos apsaugos ministerijos negavome. Savivaldybė iš savo lėšų išlaiko slaugytoją. O taip pat maisto paketų ir atvykimo kompensacijų taipogi neteikiame, nors visa tai buvo nurodyta struktūrinių fondų apraše. Tai dėl to yra tiesiog atliekama vaistų davimo procedūra. O turėtų žmonės būti motyvuoti atvykti į tokius gydymus. Šiuo metu mūsų DOTS kabinete gydosi apie 20 žmonių. Ir mums slaugytojo išlaikymas per metus kainuoja devynis tūkstančius eurų. O jeigu suskaičiuotume ir pacientų kelionės išlaidas, tada kaina labai išauga“, – piktinasi J. Asadauskienė.

DOTS kabinetai neužtikrina saugumo

DOTS kabinetai, skirti tuberkuliozės gydymo kursui, kurio metu pacientas vaistus nuo tuberkuliozės išgeria stebint asmens sveikatos priežiūros specialistui. Tačiau, pasak Alytaus apskrities tuberkuliozės ligoninės direktorius Romualdo Radivono, efektyvaus tuberkuliozės gydymo tai neužtikrina.

„DOTS kabinetai turėtų padėti spręsti Lietuvos tuberkuliozės problemą tarptautiniu lygiu, tačiau esant tokiam sergančiųjų sąmoningumui, reikia daug bendrų visų savivaldybių ir trijų (Sveikatos apsaugos, Vidaus reikalų bei Socialinės apsaugos ir darbo) ministerijų pastangų“, – mano R.Radivonas.

Tarp narkomanų ar socialinės rizikos asmenų tuberkuliozės atvejų yra santykinai daugiau, tačiau gali sirgti ir net labai pasiturintys žmonės.

Kadangi sunkia tuberkuliozės forma sergantys pacientai dažnai būna asocialūs ir yra itin pavojingi aplinkiniams žmonėms, ligoninei tenka imtis itin griežtų metodų, siekiant juos išgydyti bei apsaugoti visuomenę. „Su šiais, protingesniais už visus gydytojus, slaugytojas ir ligoninės administraciją pacientais kasdien reikia bendrauti, įrodinėti jiems gydymo būtinumą, išklausyti keiksmažodžius ir įžeidinėjimus. Tvarkai palaikyti ir vidaus tvarkos taisyklių laikymuisi užtikrinti įsteigtas apsaugos postas, jau aštuntus metus perkame apsaugos ir reagavimo paslaugas“, – pasakoja R. Radivonas.

Neretai pasitaiko ir tokių atvejų, kai ligoninės specialistams tenka ne tik gydyti pacientus, bet ir eiti ieškoti jų po visą miestą. „Po sprendimo gydyti priverstinai, savivaldybių darbuotojai kelias dienas ar savaites jų ieško, o kai suranda, nedelsiant visą „šiltą“ ir pristato. O kai prasideda pagirios, būna ir iš antro aukšto šoka ir per tvorą lipa, susižeidžia. O mes juos gydom“, – teigia ligoninės direktorius.

Sudėtinga pildymo tvarka

Marijampolės miesto savivaldybės Gydytojo tarnybos vedėja Odeta Aleksienė pasigenda ne tik žadėtų pinigų, bet ir aiškesnės DOTS kabinetų vykdymo tvarkos.

„Visos tos funkcijos iš vidinių rezervų. Specialistų apmokėjimai irgi iš vidinių rezervų. Savivaldybė šiuo metu prisideda. Nes naujame biudžeto projekte lėšas numatėme, kad kažkiek kompensuotume. Taip pat informacijos keitimasis yra problemiškas. Jeigu tai būtų tiesioginis ryšys pulmonologo ir DOTS kabinetų, būtų viena.

Ir su stebėsenos vykdymu, ir su ataskaitų gavimu apie gydymo pabaigą. Ir kai tą pačią funkciją mes sudubliuojame ir daug vykdytojų atsiranda, iš tikrųjų, tada tos tvarkos ir nelabai lieka. Galbūt norai buvo geri, kad buvo įtraukti ir šeimos gydytojai į tą projektą. Nes pacientai eina lyg ir į DOTS kabinetą lyg ir pas šeimos gydytoją. Ir tos funkcijos, jos nėra išgrynintos iki galo. Teoriškai ta mintis gal ir buvo gera, bet praktiškai turbūt ne iki galo apgalvota“, – teigia O. Aleksienė.

Specialisto komentaras

VULSK Vaikų ligoninės Vaikų tuberkuliozės ambulatorinių konsultacijų poskyrio gydytoja dr. Elena Sučilienė:

– Niekas nėra apsaugotas nuo tuberkuliozės, kadangi ši liga yra perduodama per orą. Kol žmogus kvėpuoja, tol jis gali užsikrėsti nuo sergančio. Tarp narkomanų ar socialinės rizikos asmenų tuberkuliozės atvejų yra santykinai daugiau, tačiau gali sirgti ir net labai pasiturintys žmonės.

Tuberkulioze sergantis žmogus gali net ir nejausti jokių ligos simptomų. Pernai turėjome paauglį berniuką, kuriam tuberkuliozę nustatėme profilaktiškai. Jis tiesiog norėjo padirbti vasaros metu. Įdarbinant buvo reikalaujama pasidaryti plaučių nuotrauką ir tuomet buvo rasti pakitimai. O kitas pacientas sirgo ne kvėpavimo sistemos liga ir jam taip pat buvo atlikta krūtinės ląstos rentgenograma, nustatyta tuberkuliozė.

Sveikatos apsaugos ministerija tik dabar ruošia programą

Sveikatos apsaugos viceministrė Gintarė Šakalytė:

– Šita programa dar nėra pradėta, ji dar yra ruošiama vykdyti. Ir ruošiami aprašai. Ir tam, kad tie kabinetai veiktų visose savivaldybėse, ir pacientai sergantys tuberkulioze gautų medikamentinį gydymą ir būtų užtikrinama gydymo kontrolė. Apie 2016 metų programos startą aš tikrai nežinau, nes ministerijoje dirbu nuo pernai gruodžio. Dabar mes ruošiame programą, kuri yra finansuojama iš Europos Sąjungos lėšų.

Atvira tuberkuliozė yra pavojinga aplinkiniams, nes ja sergantis žmogus tuberkuliozės mikobakterijas skleidžia į aplinką kosėdamas, čiaudėdamas, net kalbėdamas, nes liga užsikrečiama per orą. Todėl sergantys šios formos džiova vaikai guli specialiose, izoliuotose nuo kitų ligonių palatose.

Paprastai tokia ligos stadija pasiekiama jos negydant.

„Dramatiška tai, kad dabar gydomi trys vaikai atvirąja tuberkulioze susirgo užsikrėtę savo šeimose nuo suaugusiųjų, – teigė Kauno klinikinės ligoninės Vaikų ligų II skyriaus vedėja Dalia Steponavičienė. – Vadinasi, tėvai sirgo, to net nežinojo, nesigydė ir užkrėtė savo vaikus. Liūdna, bet dažnai tėvams ar kitiems šeimos nariams džiova diagnozuojama tik tikrinant šeimos narius, aiškinantis, kas apkrėtė vaiką."

Maža to, vienas šiuo metu gydomas vaikas serga atsparia vaistams tuberkulioze. Tai reiškia, kad jį užkrėtęs suaugęs žmogus platina atsparias vaistams tuberkuliozės mikobakterijas. Taip atsitinka, kai ligoniai  pradeda, bet, deja, nebaigia gydymo kurso arba vaistus naudoja nereguliariai, su pertraukomis. Tokiu atveju bacilos mutuoja ir įgauna atsparumą vaistams.

„Tada tenka parinkti stipresnius medikamentus, o gydymas pailgėja iki 18-24 mėnesių", – sakė D.Steponavičienė.

Praeitais metais gydyti šeši mažieji pacientai, sirgę vaistams atsparia ligos forma. Kauno klinikinės ligoninės Vaikų ligų II skyriuje kasmet gydoma apie 200 pacientų, sergančių tuberkulioze ir turinčių latentinę (paslėptąją) tuberkuliozės infekciją. 

Vaikams tuberkuliozės diagnozė sukelia daug psichologinių bėdų. „Mūsų visuomenėje gajus įsitikinimas, kad šia liga suserga tik asocialūs asmenys, netvarkingi asmenys. Tai netiesa, džiova – užkrečiama infekcija, ir ja galima užsikrėsti bet kur: gatvėje, troleibuse, kine. Dauguma vaikų susirgusiųjų tuberkuliuoze buvo iš tvarkingų šeimų, pažangūs moksleiviai, deja, jiems teko patirti žiaurias patyčias, siunčiamas SMS žinutėmis iš klasės draugų, net kaimynų, o namiškius kartais žemindavo suaugę sergančio vaiko bendramokslių tėvai ar kaimynai", – pasakojo gydytoja.

Kauno klinikinėje ligoninėje gydomi vaikai iš visos Lietuvos. Skyriuje  atliekami bakteriologiniai, imunologiniai, alerginiai, radiologiniai, endoskopiniai tyrimai. Tuberkulioze sergantys vaikai ligoninėje gydomi 2-6 mėnesius, todėl jiems sudarytos galimybės tęsti mokslą. Yra žaidimų ir kompiuterių kambariai, dirba auklėtojos – pedagogės.

Baisi liga tyliai skverbiasi ne tik į provincijos mokyklas, bet jau atkeliauja ir į miestus. Uostamiestyje mokyklinio amžiaus vaikų turintys klaipėdiečiai šiurpsta ir baiminasi, kad tuberkulioze jų atžalas gali apkrėsti mokytojai.

Įtarė vėžį, rado tuberkuliozę

L.Stulpino progimnazijoje dirbantis mokytojas praėjusių metų rudenį, kaip ir kasmet, tikrinosi sveikatą.

Po pirmosios plaučių rentgenogramos pedagogas buvo pakviestas pakartotiniam tyrimui.

Tada atrodė, kad rentgeno nuotrauka yra nepakankamos kokybės, todėl pedagogas buvo pasiųstas į Tuberkuliozės ligoninę.

Čia buvo padarytos trys plaučių nuotraukos iš visų pusių. Gydytojas ir iš jų negalėjo pasakyti tikslios diagnozės.

"Medikai darė tepinėlius, jų atsakymai buvo neigiami. Jaučiausi visiškai sveikas, nei kosėjau, nei jaučiau silpnumą. Kadangi diagnozė vis dar nebuvo iki galo aiški, mane pasiuntė tirti kompiuteriniu tomografu. Medikai prasitarė, kad esančios kelios tikimybės, tarp kurių minėjo piktybinį naviką ar net plaučių vėžį", – nemalonius praėjusio rudens įvykius prisiminė pedagogas.

Tačiau pastarieji tyrimai praėjusių metų lapkričio pabaigoje parodė, kad vyro plaučių gilumoje susiformavo tuberkuliozės židinys.

Tą pačią dieną, kai apie tai sužinojo, mokytojas pranešė naujieną savo darbdaviams – L.Stulpino progimnazijos bei "Varpo" gimnazijos, kuriose dirbo, vadovams. Pats jis į klases nebegrįžo, todėl paprašė informuoti savo mokinių tėvus apie būtinybę patikrinti vaikus.

Mokytojas iškart pradėjo gydymą ligoninėje.

Ruošiasi grįžti į darbą

"Tai nebuvo atvira tuberkuliozės forma, tiesiog banali tuberkuliozė. Pacientas labai stengėsi pasveikti, gulėjo stacionare tiek, kiek tai buvo būtina. Dabar jam paskirtas ambulatorinis gydymas, kuris taip pat netrukus bus baigtas. Mano žiniomis, žmogus jau gali pradėti dirbti", – patikino Respublikinės Klaipėdos ligoninės Tuberkuliozės filialo vadovė Romualda Gylienė.

Tuo metu Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėja Brigita Kairienė patikino, kad, jos žiniomis, mokytojas sirgo atvira tuberkuliozės forma.

Pats mokytojas įsitikinęs, kad jo liga nebuvo pasiekusi tokią formą, jog būtų įmanoma užkrėsti mokinius. Mat artimiausi jam žmonės nesusirgo ir net nebuvo infekuoti.

Vienoje minėtų mokyklų mokytoja dirbanti šio pedagogo žmona pasitikrino net pakartotinai, tačiau ji buvo ir yra sveikut sveikutėlė.

Vis dėlto žinia apie pavojinga liga sergantį mokytoją pasklido ir sukėlė nemažai baimės.

"Vos tik mokytojas pranešė apie savo ligą, mes iškart sėdome ir perskambinome visų mokinių, su kuriais jis bendravo, tėvams. Jie buvo paraginti nedelsiant kreiptis į medikus ir pasitikrinti sveikatą. Paaiškėjo, kad nė vienas mūsų mokinys nėra infekuotas", – aiškino "Varpo" gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Neolė Jucienė.

"Varpo" gimnazijoje patikrinus visų su pasiligojusiu pedagogu bendravusių mokinių sveikatą, nerasta nė vieno infekuoto tuberkulioze mokinio.

Kvietė tėvų susirinkimus

Kitokia situacija susiklostė L.Stulpino progimnazijoje.

Direktorė Diana Čedavičienė pasakojo pirmiausia susisiekusi su penkių klasių, kuriose dėstė pasiligojęs mokytojas, mokinių tėvais, pakvietė juos į susirinkimą.

Tiems, kas atėjo, buvo pranešta apie pedagogo ligą ir patarta patikrinti vaikų sveikatą.

Kaip dažniausiai būna, į susirinkimą atėjo ne visi tėvai, tad ir grėsminga žinia pasiekė ne visus, todėl susirinkimai buvo kviesti dar kelis kartus.

Kovo mėnesį visuotiniame tėvų susirinkime žinia buvo dar kartą pakartota, be to, su tėvais bendravo gydytoja R.Gylienė bei Visuomenės sveikatos centro darbuotoja.

Medikė ne tik aiškino apie tai, kokie yra tuberkuliozės pavojai bei galimybės ja užsikrėsti, bet ir dar kartą paragino tėvus pasirūpinti vaikų sveikatos patikrinimu.

R.Gylienė aiškino tėvams, kad infekuoti vaikai ligos neplatina. Dažniausiai ja užsikrečiama nuo artimai bendraujančių sergančiųjų.

Netruko paaiškėti, kad šioje mokykloje tuberkulioze infekuoti trys mokiniai.

"Nė vienas mokinys tuberkulioze neserga. Trims vaikams paraudo rankos toje vietoje, kur buvo padarytas Mantu mėginys. Kadangi situacija yra "sujautrinta", o gal ir dar dėl kitų priežasčių, tie vaikai gydomi ligoninėje. Visi jie yra skirtingo amžiaus, mokėsi ne vienoje klasėje. Gydytoja ir vaikų tėvai mane patikino, kad šie mokiniai yra infekuoti, o ne sergantys", – pasakojo direktorė.

Kol kas nežinoma, ar visi kontaktavę su apsirgusiu pedagogu vaikai buvo patikrinti. Tėvai tai darė laisvanoriškai. Kai kurie jų galbūt net nežino apie galimą grėsmę.

Pirma žinia – iš televizijos

D.Čedavičienė neslėpė, jog, nepaisant tėvams suteiktos informacijos, panikos ir nepasitenkinimo esama.

"Mažiau blogų emocijų sulaukiame iš tų tėvų, kurie lankėsi susirinkimuose ir išsamią informaciją gavo iš pirmų lūpų. Panikuoja labiau tie tėvai, kurie skaito atsiliepimus feisbuke, kalbasi su kaimynais, bet į tėvų susirinkimus neateina. Be abejo, nerimavo ir atėję į mokyklą tėvai, ir tai yra visiškai natūralu. Visus juos paraginome kreiptis į šeimos gydytojus, jeigu tik jiems kyla bent mažiausia abejonė ar nerimas", – pasakojo direktorė.

Vieno vaiko mama atviravo apie grėsmę sužinojusi kovo pradžioje iš televizijos žinių, kuriose buvo tik trumpai užsiminta apie susirgusį mokytoją.

Tą pačią dieną ji perskaitė žinutę elektroniniame dienyne ir suskubo nuvesti vaiką pas medikus.

Pasak šios mamos, kontaktą su ligoniu turėjusių vaikų tėvai šią žinią gavo dar sausio mėnesį.

Moteriai teko išgyventi siaubingus jausmus, kai sužinojo, jog atžala yra apkrėsta tuberkuliozės lazdelėmis.

Nors vaikas nesimokė sirgusio mokytojo klasėje, tačiau turėjo kitų kontaktų su juo popamokinėje veikloje.

Muzikos mokytojas dalyvavo repeticijose, kai šis vaikas šoko.

"Esu įsitikinusi, kad mano vaikas užsikrėtė nuo mokytojo. Kiek žinau, ligoninėje jau guli trys mokiniai, dar du laukia dienos, kada galės tai padaryti. Nekaltinu nei mokytojo, nei ko kito, bet ėjau pas direktorę reikalauti, kad būtų ištirti visi mokyklos vaikai. Direktorė pasakė, kad negali priversti tai padaryti visus", – teigė ligoninėje gydomo vaiko mama.

Vaikui paskirtas profilaktinis tyrimas, kuris užtruks 70 dienų.

Be pažymos nepriims

Pirmadienį vaiką palikusi ligoninėje klaipėdietė pamatė, kad skyriuje gydoma daug vaikų iš uostamiesčio, Šilutės rajono, nemaža jų dalis yra atvykę iš Skuodo, kur muzikos mokytojai diagnozavus tuberkuliozę imtasi tikrinti visus mokinius ir nustatyta labai daug infekuotų vaikų.

Visi vaikai tikrinami dėl tuberkuliozės prieš pirmąją klasę. Vėliau visi mokiniai nėra privalomai vedami daryti Mantu reakcijos.

Pasak gydytojos R.Gylienės, privalu tikrinti tik rizikos grupei priskiriamų šeimų vaikus, vaikų namų auklėtinius.

Jeigu tėvai abejoja, ar vaikas užsikrėtė, būtina nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją.

Kalbinta mama įsitikinusi, kad tuberkuliozės proveržio ir šios ligos agresyvėjimo akivaizdoje būtina kasmet tikrinti visus mokinius.

N.Jucienė įsitikinusi, kad būtina ne tik gydyti susirgusiuosius, bet ir aiškintis, nuo ko jie užsikrėtė.

"Mano žiniomis, pastaruoju metu šia liga susirgo ne tik mūsų, bet ir Šilutės rajone bei Skuode dirbantys muzikos mokytojai. Ar tai tik sutapimas? O gal jie visi dalyvavo kokiame nors renginyje, kur buvo užkrėsti. Tokiu atveju gali būti ir daugiau panašiai užkrėstų, tik dar to nežinančių žmonių", – svarstė "Varpo" gimnazijos direktoriaus pavaduotoja.

Pats mokytojas spėja, kad galėjo užsikrėsti vasarą koncertuodamas Bulgarijoje bei Rumunijoje.

Pastaroji šalis oficialiai įvardijama kaip turinti daugiausia sergančiųjų tuberkulioze.

N.Jucienė prasitarė, jog gimnazijos taryba galbūt svarstys, ar priimant naujus mokinius nevertėtų reikalauti atnešti pažymą apie tai, kad mokinys pasitikrinęs dėl tuberkuliozės.

"Aš suprantu, kad ligonių teisės yra saugomos, bet mes turime kovoti, kad ir sveikųjų teisių būtų paisoma", – įsitikinusi pedagogė.

Pernai Skuode muzikos mokytojai susirgus atvira tuberkuliozės forma, teigiamas šios infekcijos testas nustatytas 77 moksleiviams iš beveik 600.

Moksleivei Vilniuje nustatyta atvira tuberkuliozės forma, ji šiuo metu gydoma, tiriami ir su ja bendravę šeimos nariai, aplinkiniai moksleiviai bei pedagogai.

Susirgimas nustatytas vasario pradžioje, rusakalbės Vilniaus centro vidurinės mokyklos moksleivei, BNS patvirtino Vilniaus visuomenės sveikatos centro Užkrečiamų ligų skyriaus vedėjo pavaduotoja Biruta Zdanevičienė.

„Vasario pradžioje gavome skubų pranešimą iš ligoninės, kur mokinei diagnozuota atvira tuberkuliozė. Iškart informavome mokyklos administraciją, kad užfiksuotas toks atvejis, kartu paprašėme duoti visų susijusių asmenų sąrašą“, – BNS sakė ji.

Vilniaus visuomenės sveikatos centro atstovė pažymėjo, jog mergaitė užsikrėtė „tikrai ne mokykloje, greičiausia autobuse, gatvėje“. Anot jos, centras paprašė visus mokyklos moksleivius nusiųsti pasitikrinti pas gydytoją.

Specialistė taip pat patikino, kad rizikos, jog nuo mergaitės užsikrėsti galėjo ir aplinkiniai, praktiškai nėra, nes antrinių susirgimų ugdymo įstaigose ar kitose nuolatinėse žmonių susibūrimo vietose Lietuvoje nenustatoma. Anot jos, pradėjus gydyti net atvirą tuberkuliozės formą, ji nebėra užkrečiama.

„Dažniausiai tų antrinių kontaktinių atvejų neturime, bet perspėjome, kad ir vaikai, ir mokytojai, kurie aptarnavo, buvo kartu su mergaite, taip pat pasitikrintų“, – sakė medikė.

B.Zdanevičienė taip pat atkreipė dėmesį, kad moksleiviai mokslo metų pradžioje buvo pristatę pažymas, jog yra sveiki – mokyklos personalas taip pat kasmet privalo tikrintis sveikatą, atliekamas ir tuberkuliozės tyrimas.

Anot medikės, ypač riziką kelią asocialūs asmenys, kurie serga šia liga ir patys dažniausiai nesikreipia į medikus. Tuberkuliozės sukėlėjų yra ir aplinkoje, nes jie yra labai atsparūs atmosferos poveikiui, o susirgti nusilpus imunitetui gali kiekvienas.

„Nereikia kaltinti, daryti raganų medžioklės, kai (...) primygtinai tvirtinama, kad susirgo mokytojai ir visus galėjo užkrėsti. Tikrai taip nėra, – patikino Vilniaus visuomenės sveikatos centro atstovė. – Šiai mergaitei greičiausiai buvo dėl streso.“

Medikai tvirtina, kad Lietuva Europos Sąjungoje yra antra pagal susirgimų tuberkulioze rodiklį. Pagrindinis apsisaugojimo būdas nuo šios ligos yra sveika mityba, poilsis, taip pat ankstyvas jos išaiškinimas.

Tai jau antrasis ugdymo įstaigose užfiksuotas susirgimas tuberkulioze šį menėsį. Vasario pradžioje pranešta apie šia liga susirgusias dvi Skuodo Bartuvos progimnazijos moksleives ir vieną pedagogę, dar tiriama, ar liga neišplito.

Tuberkuliozė yra tuberkuliozės mikobakterijos sukeliama infekcinė liga, plintanti per orą su dalelėmis ir dažniausiai pažeidžianti plaučius. Pagrindinis jos šaltinis yra žmogus, sergantis atvira plaučių tuberkuliozės forma. Negydomas šia liga sergantis žmogus gali mirti.

Ketvirtadienį iš Klaipėdos tuberkuliozės ligoninės keturios ašarojančios skuodiškės į namus išsigabeno savo vaikus. Tačiau dar nėra aišku, ar tarp tos pačios mokyklos vaikų nėra daugiau sergančiųjų šia klastinga liga. Tai, kas nutiko provincijos mokykloje, atskleidė baisią tiesą – tuberkuliozė gali smogti negailestingai, bet mažamečiais turinčiomis rūpintis institucijoms svarbiausia – tyla ir ramybė.

Antrąkart gimė

14-metės aštuntokės moksleivės, kurią užklupo reta tuberkuliozės forma, mama Palmira Girdžiūnienė tikino, kad dukrą tik per stebuklą pavyko ištraukti iš mirties gniaužtų.

Skuodo Bartuvos progimnazijos moksleivės pilvo organuose aptiktas tuberkuliozės užkratas mergaitei atsirūgo dviem operacijomis.

"Vilniuje medikai tikino, kad vaikas užsikrėtė nuo ilgalaikio kontakto su ligoniu. Mūsų visa šeima ir net giminės yra pasitikrinę. Mes esame sveiki. Akys nukrypo į mokyklą. O kurgi daugiausia laiko praleidžia vaikai? Paaiškėjo, kad pati mokykla darė viską, kad tik informacija nepasklistų plačiau", – prisipažino mama.

Palmiros dukra susirgo rugsėjį, mergaitei laikėsi aukšta 39–40 laipsnių temperatūra. O Skuodo gydytojai tik gūžčiojo pečiais ir negalėjo diagnozuoti ligos.

"Paaiškėjo, kad rentgeno aparato Skuodo ligoninėje nėra, jis sugedęs. Išvykome į Klaipėdą. Buvo įtarta, kad pilve kaupiasi skysčiai, baimintasi sepsio. Paaiškėjo, kad negirdima vieno plaučio veiklos. Gydytoja, tik trečią kartą apžiūrėjusi rentgeno nuotrauką, suprato, kad ten ne plaučių uždegimo židinys, o susikaupę skysčiai. Sostinės medikai po visų įmanomų tyrimų nusprendė atlikti laparoskopinę operaciją ir pamatyti, kas kaupiasi dukros vidaus organuose", – apie baisią ligą kalbėjo mama.

Sulaukė patyčių

Po operacijos paaiškėjo, kad paauglės organai pažeisti tuberkuliozės. Mergaitė tesvėrė 40 kg.

"Jai diagnozuotas tuberkuliozinis peritonitas. Visi vidaus organai buvo įkaitę, o vietoje skysčių buvo klampi masė. Gydytojai konstatavo, kad dukra gali švęsti antrąjį gimtadienį. Ji dar šešias dienas praleido reanimacijos palatoje. Tai yra labai pavojinga liga. Kaip galėjau tylėti, kai vos savo vaiką išsaugojau?" – retoriškai klausė mama.

Ūminė miliarinė tuberkuliozė su daugybiniais organų pažeidimais – su tokios diagnozės išrašu mama pasibeldė į Bartuvos progimnazijos duris.

"Maniau, kad būsiu suprasta. Juk ir kiti vaikai rūpi. Gruodžio 15-ąją sužinojome, kad ir antra mergaitė iš dukros klasės serga tuberkulioze. Kaip neieškosi židinio? Pasirodo, tik nusipelniau pykčio. O dukra kenčia baisias patyčias, mes mokyklos darbuotojai paviešino dukros ligą", – prisipažino skuodiškė.

Dirbti privertė mama?

Tai, kaip toliau dėliojosi įvykiai Skuode, turėtų sudominti Švietimo ir Sveikatos apsaugos ministerijas. Paaiškėjo, kad Skuodo gimnazijoje visuotiniai patikrinimai dėl tuberkuliozės prasidėjo tik tuomet, kai sergančios mergaitės mama kreipėsi į vaiko teisių sergėtojus.

Moteris nužingsniavo į Skuodo rajono vyriausiojo gydytojo Virginijaus Kiguolio kabinetą. Tačiau čia ji liko neišgirsta.

"Kai supratau, kad niekas nieko nesiims, nuėjau į Skuodo vaiko teisių apsaugos skyrių. Čia sušauktas skubus pasitarimas. Suprantu, kad tai pirmas atvejis Skuode, kad niekas nežino, kaip elgtis tokioje situacijoje. Tačiau vyriausiasis rajono gydytojas bent privalėjo pasikonsultuoti su Klaipėdos visuomenės sveikatos centru. Ar yra kur nors nustatyta tvarka, kokių veiksmų turi imtis mokykla, kokių medikai? Ir kaip greitai privalu reaguoti?" – teiravosi P.Girdžiūnienė.

Antrosios susirgusios tuberkulioze mergaitės mama Aušra dienraščiui taip pat patvirtino, kad Skuode niekas nenorėjo girdėti apie šią ligą.

"Iš mokyklos nebuvo jokios pagalbos. Aš iš karto nuėjau pranešti, kad serga dukra, kad jie židinio mokykloje ieškotų. Man buvo aiškinama, kad iki vasario jie neturėjo jokio pagrindo ko nors imtis. Juk antras vaikas dar gruodį susirgo. Mokyklos abejingumas yra siaubingo lygio. Beje, jie informuoti, kad dukrai reikia organizuoti mokymą namuose. Iki šios dienos iš mokyklos – jokios žinios", – šiurpo antros ligoniukės mama.

Barė už uolumą

Analizuojant įvykių chronologiją, tampa aišku, kad kone tik atkaklios mamos dėka Skuodo progimnazijoje buvo išaiškinta atvira tuberkuliozės forma serganti mokytoja.

Skuodo rajono vyriausiasis gydytojas V.Kiguolis pripažįsta, kad patikrinimų imtasi tik po sergančios mergaitės motinos žygių, tačiau aiškina, kad tai jis buvo išbartas klaipėdiečių visuomenės sveikatos sergėtojų už perdėtą uolumą.

"Net skaudu, kad esame kaltinami. Mes net viršijome savo įgaliojimus. Tai Klaipėda buvo nepatenkinta, kad mes puolėme daryti tyrimus. Apie antrąjį susirgimą sužinojome gruodžio 15-ąją. Nusprendėme patikrinti visą 8-ąją klasę, kurioje mokėsi abi mergaitės. Tai įvyko iki gruodžio pabaigos. Po to nusprendėme patikrinti ir mokytojus. Buvo įtarimų, kad serga viena mokytoja", – prasitarė V.Kiguolis.

Pirmiausiai tikrinti tie, kurie dėstė aštuntokams, ir tie, kurie tikrinosi senokai.

Paklausus, kas turėtų prisiimti atsakomybę už tai, kad iki vasario pradžios po mokyklą vaikštinėjo atvira tuberkulioze sergantis pedagogas, o visos institucijos aiškino tėvams, jog nekeltų erzelio, V.Kiguolis gūžčiojo pečiais.

"Klauskite Klaipėdos visuomenės sveikatos centro, kaip čia turėjo būti. Gal ir esame kažkiek kalti. Na, taip, paaiškėjo tik vėliau, kad yra atvira ligos forma mokykloje. Bet juk rajonuose nebeliko tuberkuliozės kabinetų, viskas numesta ant šeimos gydytojų pečių. Kai viskas išplaukė į paviršių, tik tuomet imta ieškoti, kas kur nesudirbo", – aiškino V.Kiguolis.

"Kam tas ažiotažas?"

Bartuvos progimnazijos direktorius Virginijus Jokšas įsitikinęs, kad jis, kaip ugdymo įstaigos vadovas, padarė viską šioje istorijoje, nors nuo pirmosios mokinės susirgimo iki išaiškinto fakto, kad mokykloje dirba serganti mokytoja, praėjo kone keturi mėnesiai.

"Mokytojai medicininis patikrinimas buvo atliktas pernai lapkritį. Aš mačiau jos dokumentus. Parašyta, kad dirbti gali. Ne, aš neklausiau, ar ji tikrai švietėsi plaučius. Man, kaip vadovui, užtenka, kad yra medicininė pažyma, yra antspaudas", – aiškino V.Jokšas.

Progimnazijos direktoriaus požiūriu, be reikalo mažame miestelyje kilo skandalas dėl plintančios itin pavojingos ligos.

"Kam tas ažiotažas? Mes negalėjome kelti jokio triukšmo, nes nežinojome tikros informacijos. Vieno susirgimo neužtenka, kad reikėtų šaukti. Mes neslepiame, bet tylime. Mes neskleisime informacijos, kurios neturime. Juk tai nieko tokio ypatingo, na, susirgo žmogus. Kai antra susirgo, va tada patikrinome. Net medikai sakė nekelti ažiotažo. Nuo gripo daugiau miršta", – kalbėjo direktorius.

Patikrino trečdalį

Iš 600 šios mokyklos vaikų patikrinti yra 236 mokiniai. Nustatyta, kad, be dviejų 14-mečių mergaičių, kurioms jau patvirtinta tuberkuliozė, toje pačioje klasėje trims vaikams rekomenduota papildomai išsitirti, nes jie yra infekuoti. Jiems patvirtintas teigiamas Mantu (Mantoux) mėginys.

Tas pats išaiškėjo ir penktokų klasėje – čia penkiems vaikams nurodyta kreiptis į Klaipėdos tuberkuliozės ligoninę. Tačiau vakar keturi iš penkių vaikų buvo parvežti į Skuodą. Vaikų gydymas gali vykti namuose. Tyrimus teks atlikti ir dar dviem septintokams.

Šie vaikai nėra pripažinti sergančiais, tačiau jie gali būti ligos nešiotojai. Infekuotumas nereiškia, kad jie susirgs.

Atsako ne už asmenį

Klaipėdos visuomenės sveikatos centro (VSC) Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėjo pavaduotoja Ina Kuznecova dienraščiui pabrėžė, kad centras gauna informaciją tik apie patvirtintą atvirą bacilinę plaučių tuberkuliozę.

Esą iki šiol būta tik vieno pranešimo apie mokytojos susirgimą. O tie atvejai, kai asmenys suserga neatvira tuberkuliozės forma, tai yra neišskiria mikobakterijų į aplinką, VSC neinformuojamas.

"Kai žiniasklaidoje pasirodė informacija apie tas užkrėstas mergaites, mes pradėjome ieškoti, tirti, nustatinėti. Bet tos mergaitės, nors ir sirgo, negalėjo užkrėsti kitų žmonių. Šiuo atveju priešepideminės priemonės nereikalingos. Mes atsakome ne už asmens, o už visuomenės sveikatą", – pabrėžė I.Kuznecova.

Kalčiausia – žiniasklaida

Pasak I.Kuznecovos, Lietuvoje apie 80 proc. visų šalies gyventojų yra užsikrėtę tuberkulioze, kitaip tariant, yra infekuotieji. Jie yra sveiki, bet savo organizme turi tuberkuliozės sukėlėją. Nusilpus imunitetui iš infekuotųjų gali susirgti 5–10 procentų.

"Pati užvakar buvau tame mokyklos bendruomenės susitikime Skuode. Važiavau ten po savo darbo valandų. Ir tai yra ne vienintelė situacija Lietuvoje. Man kiekvieno žmogaus gaila, taip pat ir tos mokytojos, kuri susirgo. Ir stigmatizuoti žmogų vien todėl, kad jis susirgo, neteisinga. Ji tikrinosi sveikatą lapkritį, gydytojas patvirtino, kad ji sveika ir gali dirbti", – dėstė I.Kuznecova.

O ar mokytoja savo sveikatą tikrinosi sąžiningai, tai yra kitas klausimas. Tačiau, pasak I.Kuznecovos, ta liga klastinga ir turi daug formų. Teigiama, kad šiandien nustatyti, kas šiuo atveju buvo ligos šaltinis, sudėtinga.

"Šiuo atveju žiniasklaida apie tą tuberkuliozės atvejį sužinojo anksčiau negu mes. Jeigu būtų buvę atvirkščiai, viskas praeitų ramiai ir nebūtų kilęs toks triukšmas", – įsitikinusi I.Kuznecova.

Taip be triukšmo panašūs atvejai praslydo 2014 m., kai tuberkulioze susirgo vienas vaikas iš Klaipėdos rajono, du vaikai – iš Kretingos, du – iš Šilutės ir vienas – iš Skuodo.

Tai – ne epidemija?

Klaipėdos tuberkuliozės ligoninės vadovo pareigas laikinai einanti Romualda Gylienė patvirtino, kad iš Skuodo į ligoninę dar vakar buvo paguldyti penki vaikai, kai kuriuos iš jų tėvai jau pasiėmė namo.

"Iš tų vaikų nė vienas neserga lokalia tuberkuliozės forma. Tuberkuliozės neradome nei plaučiuose, nei kauluose, niekur. Vaikai yra tik infekuotieji, užsikrėtę. Būti užsikrėtusiu, tai nereiškia sirgti. Todėl nereikia kelti panikos. Čia – ne epidemija", – teigė R.Gylienė.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, dar prieš penkerius metus Lietuva ES pirmavo pagal mirusiųjų skaičių nuo tuberkuliozės. 2014 m. mūsų šalyje nuo šios ligos mirė 222 žmonės.

Lietuva tarp 27 pasaulio valstybių yra pirma, kur daugiausia žmonių serga vaistams atspariomis tuberkuliozės formomis.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) nepritaria siūlymui priverstinai ligoninėje gydyti atvira tuberkulioze sergančius asocialius asmenis.

„Neaiški „socialinės rizikos“ asmenų sąvoka bei jos apibrėžtis, be to, būtinojo hospitalizavimo ir (ar) izoliavimo nuostatų taikymą turėtų nulemti užkrečiamųjų ligų pavojus aplinkiniams, t. y. užkrečiamo asmens vengimas hospitalizavimo ir (ar) izoliavimo, o ne priklausymas socialinės rizikos grupėms“, - teigia ministerija, parengusi neigiamos Vyriausybės išvados Seime svarstomai pataisai projektą.

Kartu išvados projekte teigiama, kad sergančiųjų atskirų užkrečiamųjų ligų gydymo ypatumai yra poįstatyminių teisės aktų dalykas.

„Sergantiesiems atviros formos tuberkulioze turėtų būti taikoma galiojanti ligonių, sergančių užkrečiamosiomis ligomis, izoliavimo ir hospitalizavimo tvarka“, - aiškina ministerija.

Seime svarstoma Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisa numato, kad socialinės rizikos asmeniui nustačius atvirą tuberkuliozės formą, gydytojas ne vėliau kaip per 12 valandų jį informuotų apie priverstinį hospitalizavimą ir priverstinį gydymą.

Medikai su policija atvykę pas sergantį asocialų asmenį jį informuotų apie skirtą priverstinį gydymą, jis būtų pristatomas į specialios paskirties tuberkuliozės ligoninę arba skyrių. Tuomet ligoninės administracija teismo prašytų leidimo apriboti šio asmens laisvę, jį priverstinai hospitalizuoti ir priverstinai gydyti.

Priverstinis gydymas būtų skiriamas šešiems mėnesiams, ir, esant reikalui, jį būtų galima dar šešiems mėnesiams pratęsti.

Tais atvejais, kai atvira tuberkuliozės forma sergantis asmuo adekvačiai vertina savo būklę ir raštu išreiškia norą gydytis namie, jam privalomai būtų skiriami nemokami vaistai visam gydymo kursui. Atvira tuberkuliozės forma sergančiam asmeniui, pažeidusiam duotą raštišką įsipareigojimą dėl gydymosi, būtų taikomas priverstinis hospitalizavimas ir priverstinis gydymas.

Šiemet pateiktoje ataskaitoje už 2012 metus Europos užkrečiamųjų ligų prevencijos ir kontrolės centras nurodo, kad Lietuva yra pirma šalis pagal naujų patvirtinų plaučių tuberkuliozės atvejų, atsparių keliems antituberkulioziniams vaistams, skaičių. Antroji ES ar Europos ekonominės erdvės šalis šiame sąraše yra Rumunija.

Iš 499 vaistams atsparios tuberkuliozės atvejų Lietuvoje registruota 116, Rumunijoje – 113.