– Jau kelias dienas vyksta ši paramos Ukrainai akcija. Kokį aktyvumą stebite? Ar tiesa, kad žmonių noras padėti Ukrainai šiek kiek išblėsęs?

– Aš sakyčiau, kad mes esam tarsi apsipratę jau su karo mintimi, kad tai vyksta. Visgi, galime pasidžiaugti, kad nors jis nėra toks, kaip pirmaisiais metais, kai mus labai šokiravo, palietė ta žinia, žmonės vis dar neabejingi Ukrainos žmonėms ir vis tiek padeda. Šioje akcijoje parama renkama būtent Ukrainos žmonėms. Nes Ukrainoje ta situacija vis dar yra labai sudėtinga. Tų, kurie traukiasi nuo karo baisumų, pačioje Ukrainoje yra daugiau negu 5 mln. Reikia turėti omenyje, kad Ukrainos situacija tokia, kai jie negali sau leisti skirti socialinei pagalbai tiek daug finansų ir tiems žmonėms tikrai reikalinga pagalba.

– Ko labiausiai reikia kariaujančios Ukrainos žmonėms?

– Šiuo metu, kokią mes esame gavę žinią ir ką renkame tai, visų pirma, finansinę paramą, žinoma. Ir taip pat materialinę paramą. Tai ilgo galiojimo maisto produktai. Ir šį kartą, skirtingai nuo kitų akcijų, mes dar kviečiam aukoti saldumynus. Todėl, kad „Caritai“, kurie dirba su žmonėmis, jie susitinka tuos žmones, jie mato, kiek tai daug džiaugsmo suteikia vaikams. Galų gale, ir tose pafrontės vietose, kur gal parduotuvių nėra, kur vaikai negali išeiti į lauką, žaisti su draugais. Toks atrodytų visai paprastas dalykas, gal ne visai pirmo būtinumo, bet jis suteikia tiek džiaugsmo, kad norisi jo padovanoti daugiau. Taip pat renkame paramą higienos priemonėmis. Ir iš higienos priemonių norisi pabrėžti sauskelnes – tiek vaikams, tiek suaugusiems. Čia norėtųsi atkreipti dėmesį į tai, kad vyrai išėję į frontą, moterys su vaikais pasitraukia gal į saugesnes vietas ir tikrai yra nemažai vienišų, ligotų žmonių, kuriems tos sauskelnės labai praverstų.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kiek Lietuvos apima ši paramos rinkimo akcija? Ar čia tik Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje? Ar ir daugiau miestų?

– Esame labai dėkinga Lietuvos žmonėms, kad jie prisideda ir todėl mes darome akciją 30-yje miestų ir miestelių. Matome, kad prisijungia miestai, kurie neprisijungdavo anksčiau.

– Žmonės klausia, domisi, kur nukeliauja jų suaukoti pinigai ar daiktai?

– Taip, klausia. Ir patys „Caritai“ irgi atsiskaito, pasakoja. Jiems yra svarbi ta parama. „Caritai“ veikia Ukrainos teritorijoje, Donecko srityje, Kyjivo apylinkėse, Lvive ir kituose miestuose. „Caritai“ veikia gana plačiai Ukrainoje, tad tikrai pasiekia žmones, kuriems reikia pagalbos. O iš finansinės paramos, pavyzdžiui, vienas iš „Caritų“ įrengė reabilitacijos centrą vaikams. Taip pat dabar „Caritai“ norėtų įkurti saugią erdvę vaikams, kurie patiria karo baisumus.

Kaip pirmadienį pranešė organizacija, greta penkių didžiųjų Lietuvos miestų, dosniausiai aukojo Marijampolės, Utenos, Alytaus, Kėdainių, Tauragės, Plungės ir Ukmergės gyventojai.

„Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius džiaugiasi gerais akcijos rezultatais, tačiau neslepia, kad poreikis maistui yra daug didesnis.

„Ši akcija maloniai nudžiugino – jos rezultatas geresnis nei pernai. Tai reiškia ne tik didžiulį palaikymą „Maisto bankui“, bet ir tai, kad bent po kelis ilgo galiojimo maisto produktus galėsime perduoti apie penkiasdešimčiai tūkstančių žmonių, tai yra šiek tiek daugiau nei penktadaliui mūsų paramos gavėjų“ – pasakoja S. Gurevičius.

Šiuo metu labdaros ir paramos fondas „Maisto bankas“ visoje Lietuvoje remia 230 tūkst. stokojančiųjų, todėl tikimasi palaikymo ir toliau.

„Nespėjusių prisijungti šį savaitgalį, labai prašome skirti dalį gyventojų pajamų mokesčio. Tai žmonėms nieko nekainuoja, o mums ši parama leidžia toliau spręsti maisto švaistymo problemą ir padėti likusiai daliai žmonių. Taip pat labai skatinu jungtis savanorystei, net keturiasdešimt vienoje mūsų atidarytoje atiduotuvėje savanoriškos pagalbos reikia kasdien“ – sakė S. Gurevičius.

Ši akcija maloniai nudžiugino – jos rezultatas geresnis nei pernai.

Tradiciškai daugiausia „Maisto banko“ akcijoje gyventojai aukojo makaronų. Antroje vietoje tarp daugiausiai surinktų produktų – aliejus, kurio prieš prasidedant renginiui labiausiai ir prašė „Maisto banko“ atstovai. Trečioje vietoje – įvairios kruopos.

Fiksuojama, kad vidutinio aukojamo krepšelio vertė pavasarinėje „Maisto banko“ akcijoje buvo 4,44 euro. Brangiausius krepšelius aukojo Vilniaus, Elektrėnų, Šilutės ir Visagino gyventojai. Pigiausius – Švenčionėlių ir Pasvalio žmonės.

36-oje „Maisto banko“ organizuojamoje akcijoje dalyvavo ir paramą rinko 256 nevyriausybinės organizacijos. Greta „Maisto banko“ daugiausiai paramos savo globojamiems žmonėms surinko Rokiškio bei Kauno „Caritas“, Vilniaus „SOS vaikų kaimai“, Panevėžyje veikianti organizacija „Vilties arka“.

„Maisto banko“ akcija vyko 74 Lietuvos miestuose bei miesteliuose, 379 prekybos vietose.

„Inciatyvos esmė labai paprasta – mes skatiname Lietuvos žmones, įmones, organizacijas, visus, aukoti tam, kad galėtume išsiųsti kiek įmanoma daugiau dronų į Ukrainą“, – antradienį Vilniuje, Bernardinų sode, pristatydamas naują iniciatyvą sakė „Stiprūs Kartu“ atstovas Edmundas Jakilaitis.

Jis pademonstravo lietuvišką droną-varnėną, kuris gaminamas Lietuvoje ir kurių norima nupirkti kovojantiems ukrainiečiams.

Anot E. Jakilaičio, siekiama, kad į Ukrainą pavyktų išsiųsti mažiausiai keletą šimtų tokių bepiločių orlaivių.

Prisidėti prie naujos akcijos galima trumpuoju numeriu 1409 arba pavedimu. Visa informacija pateikiama laisvespauksciai.lt.

Kadangi akcija rengiama pavasarį, ji truks iki balandžio pabaigos, o Lietuvos įmonės „RSI Europe“ gaminami mažieji koviniai FPV dronai pavadinti „varnėnais“.

Tuo pačiu rengiama ir inkilų tapymo bei pardavimo akcija.

Pasak Pakruojo dvaro valdytojo Giedriaus Klimkevičiaus, ištapyti inkilai bus parduodami, o surinktos lėšos – skirtos paremti Ukrainą nuperkant dronų.

Anot jo, taip pat galima nupirkti droną ir pavadinti savo vardu bei pasiųsti savo vardinį „varnėną“ į Ukrainą.

E. Jakilaičio teigimu, pats dronas kainuoja 500 eurų, tačiau papildomai kainuoja baterija ir, jeigu reikia, dar papildomai kainuoja sprogimo iniciatorius. Tokiu atveju bendra suma gali siekti tūkstantį eurų.

„Tie, kas naudoja FPV dronus sprogmenims gabenti, jiems nereikia nei valdymo pulto, nei nieko kito, nes iš esmės tai yra vienkartiniai produktai. Tie padaliniai, kurie naudoja FPV dronus, jie turi ir akinius, ir pultelius, ir daugybę kitos reikalingos dronams valdyti įrangos, jiems trūksta pačių dronų“, – aiškino E. Jakilaitis.

Pasak nevyriausybininkų, lietuvių gaminami FPV dronai gali būti naudojami ir žvalgybai, ir taikiniui naikinti. Pats dronas sveria apie du kilogramus, jis gali pakelti ir gabenti iki keliolikos kilogramų svorį, nuskristi apie 20 kilometrų.

„FPV dronai reikalingi kaip oras, nes artilerijos trūksta, žinome, kad FPV dronai  daugeliu atveju atlieka sprogmens gabenimo funkciją, ne vien žvalgybą ar teritorijos stebėjimą. Tikrai labai reikalinga įranga Ukrainai“, – tvirtino E. Jakilaitis.

Anot jo, su gamintojais sutarta, kad jie pagims tiek dronų, kiek akcijos organizatoriai užsakys.

„Man atrodo, labai simpatiška, kūrybiška, labai pozityvi iniciatyva – mūsų varnėnams, kurie atskrenda į Lietuvą, mes nuperkame namus ir Pakruojo dvare įrengiame visą parką špokinyčių (...), o tuos technologiškai pažangius „varnėnus“ siunčiame kariauti į Ukrainą“, – teigė E. Jakilaitis.

Labai lauktas

Sąskaita už būsimą operaciją išrašyta, ją netrukus reikės apmokėti, o tam, kad vėžys neišplistų, Domukas į Vokietiją turi iškeliauti ne vėliau kaip po dviejų mėnesių.

„Kai gimė Domukas, išsipildė didžiausia mūsų šeimos svajonė – kadangi turime dukrą, visi svajojome apie berniuką. Jis buvo neapsakomai laukiamas! Valandų valandas stebėdavau, kaip jis miega, negalėjau juo atsidžiaugti. Atrodė, kiekviena diena vis gražesnė už prieš tai buvusią. Tarsi nujausdama artėjančią nelaimę, džiaugiausi kiekviena gyvenimo minute. Domukas augo ir mokėsi greitai, tvirtai žengė pirmuosius žingsnius, ištarė pirmuosius žodžius. Niekada su juo neturėjome jokių rūpesčių, net ir virusinėmis ligomis sirgo itin retai“, – prisimena mama Deimantė.

Ji pasakoja, kad iki nelaimės gyveno išties laimingą gyvenimą, kasdien dėkodama Dievui už du nuostabius vaikus ir kartu su vyru dėdama visas pastangas, kad jiems sukurtų kuo šviesesnę ateitį.

„Nuolat keliaudavome, daug laiko leisdavome gamtoje, vaikus mokėme pažinti pasaulį, labai mėgome gaminti, todėl kartu sukdavomės virtuvėje ir eksperimentuodavome gamindami naujus patiekalus. Po nustatytos diagnozės mūsų gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis...“ – su ašaromis akyse prisimena Deimantė.

Šeimos archyvo nuotr.

Neaiškios kilmės židinukas

Domukui buvo beveik treji, kai vakarais jis pradėjo įkvėpti ir užlaikyti orą. Tai pasikartodavo vis dažniau. Tėveliai kreipėsi pagalbos. Domukui atlikti įvairūs tyrimai nieko bloga nenustatė. Galiausiai magnetinis rezonansas galvoje parodė neaiškios kilmės židinuką.

„Tačiau net ir tuomet niekas mums jokio konkretaus atsakymo nesuteikė. Buvome palikti stebėti. Po pusmečio, pakartojus magnetinį rezonansą, paaiškėjo, kad židinukas plečiasi. Tiesa, vėl buvome nuraminti, kad tokie procesai galimi ir nebūtinai reiškia ligą. Kiekvieno tyrimo metu paaiškėdavo – auglys ir toliau didėja. Šiemet mes išgirdome verdiktą – būtina operacija. Auglys Domuko galvoje nėra lengvai pasiekiamoje vietoje, todėl bandydami sumažinti visas įmanomas rizikas, pradėjome ieškoti pagalbos užsienio šalyse“, – pasakoja Domuko mama.

Pasak jos, sprendimą sūnų operuoti Vokietijoje jie priėmė todėl, kad ten esanti klinika turi intraoperacinį magnetinio rezonanso tyrimą, o tai leistų pamatyti, ar visas auglys yra pašalintas. „Mūsų atveju auglio pašalinimas reikštų visišką sūnelio išgijimą. Jeigu to padaryti nepavyktų, greičiausiai, vaikui tektų išgyventi chemoterapinį gydymą, kas mūsų atveju duoda mažai vilčių...“ – paaiškina Deimantė.

Smegenų operacijų komplikacijos neretos, infekcijų ir pakartotinės operacijos ar šunto statymo tikimybė didžiulė.

Tikisi košmaro pabaigos

Domuko mama prisimena, kaip išgirdus sūnelio diagnozę žemė ėmė slysti iš po kojų: „Kiekvieną dieną turėdavau surasti jėgų keltis. Atrodydavo, kad skauda kiekvieną kūno ląstelę. Nemiga, panikos priepuoliai tapo kasdieniai palydovai. Buvo sunku suvokti, kad ši nelaimė ištiko mūsų šeimą. Galvodavau, kad išgyvenu baisų košmarą, kuris vieną dieną baigsis. Širdis plyšta iš skausmo žinant, kiek Domukas turės iškęsti, kad nesėkmės atveju jis gali turėti labai skaudžių liekamųjų reiškinių, o apie patį blogiausią scenarijų aš tiesiog negaliu pagalvoti... Tačiau šią akimirką svarbiausia laiku surinkti reikiamą sumą pinigų ir iki duoto termino nuvykti operacijai į kliniką Vokietijoje.“

Deimantė prisipažįsta – ji buvo pasiryžusi padaryti viską, kas įmanoma, parduoti visą šeimos turtą, kol galiausiai suprato – tų pinigų vis tiek neužtektų. „Man labai sunku prašyti pagalbos. Klinika išrašė sąskaitą 48 tūkst. eurų sumai, kurios užtektų tik geriausio scenarijaus atveju. Kadangi smegenų operacijų komplikacijos neretos, infekcijų ir pakartotinės operacijos ar šunto statymo tikimybė didžiulė, reikalinga suma gali perkopti ir 80 tūkst. eurų. Viena diena Intensyvios pagalbos skyriuje kainuoja 1 tūkst. eurų, o būna prireikia 20 parų ir daugiau... Mes bejėgiai ir neturime jokio kito varianto, kaip tik ištiesti ranką ir maldauti geros valios žmonių suteikti mums galimybę išgelbėti sūnaus gyvybę“, – graudinasi Domuko mama.

Brangina akimirkas

Deimantė prisipažįsta po nelaimės pradėjusi dar labiau branginti kiekvieną akimirką, praleistą su vaikais. Ji tikina atsiribojusi nuo aplinkinio pasaulio, nenorinti su niekuo bendrauti, tik kuo dažniau laiką leisti kartu su šeima. Jos gyvenimas dabar kupinas įtampos, baimės ir nežinomybės, tačiau tėveliai stengiasi tyliai paverkti niekam nematant, o vaikams neparodyti tikrųjų išgyvenimų ir baimių. Deimantė tikisi  Domukui apie jį užklupusią ligą papasakoti tik tada, kai ji bus sėkmingai įveikta.

„Aš suprantu, kad visi apie savo atžalas kalba su didele meile, bet apie Domuką galiu pasakyti, kad jis yra pats nuostabiausias vaikas. Jis kaipmat pavergia visus aplinkinius. Jis turi be galo didelę širdį! Su visais dalijasi viskuo, ką turi. Net ir saldainį gali padalyti į keturias dalis, kad tik visiems užtektų. Domukas labai jautrus vaikas, o kartu labai linksmas ir didelis pokštininkas“, – pasakoja mama.

Rudenį berniukas ruošiasi keliauti į mokyklą, puikiai skaičiuoja, svajoja dalyvauti plaukimo varžybose ir laimėti medalį. Užaugęs jis svajoja būti statybininku arba krepšininku, lanko krepšinio būrelį. Domukas puikiai pažįsta visus krepšininkus, o labiausiai mėgsta Joną Valančiūną ir Igną Brazdeikį.

„Kad jūs žinotumėte, kaip Domas myli gyvenimą ir visus aplinkinius! Mes pasiruošę padaryti bet ką, kad mūsų sūnus pasveiktų ir toliau galėtų gyventi savo gražų, nerūpestingą gyvenimą, toliau galėtų skleisti aplinkiniams savo šilumą. Esu gyvenimui dėkinga už Domuką, kuris man yra pats didžiausias stebuklas. Esu dėkinga už kiekvieną dieną, praleistą su juo, už kiekvieną jo šypseną. Ačiū gydytojams už padrąsinimą ir už tą rusenančią viltį išgelbėti mūsų sūnų“, – sako mama.

Šeimos archyvo nuotr.

Kam skiriamos lėšos

Su didele viltimi Domuko mama laukia pagalbos. Operacijos data bus paskirta tik tada, kai bus apmokėta sąskaita. Laikas nėra šios šeimos sąjungininkas, nes operaciją galima atlikti tik pusės metų laikotarpiu. Padėkime mažyliui iškeliauti į kliniką Vokietijoje ir įveikti jį užklupusią ligą.

Onkologinėmis ligomis sergančiais Lietuvos vaikais besirūpinančiam paramos ir labdaros fondui „Mamų unija“ paskelbus paramos Domukui akciją, per tris savaites buvo surinkta operacijai Berlyno „Charite“ klinikoje reikalinga suma. Tačiau neaišku, kokia bus galutinė Domuko gydymo išlaidų suma, prireiks vienos operacijos ar daugiau, ar nebus komplikacijų, kiek laiko ir lėšų reikės skirti reabilitacijai. Todėl „Mamų unija“ prašo paaukoti Domuko gydymui. Jei lėšų bus surinkta daugiau, nei kainuos gydymas, likusios lėšos bus panaudotos kitų onkologines ligas užsienyje besigydančių Lietuvos vaikų gydymui. Daugumai tokių vaikų visuomenės paaukotų lėšų neužtenka, nes gydymas trunka ilgai – dvejus–ketverius metus, kartais ir ilgiau. Jų gydymo kaštai yra padengiami, kai lėšų surenkama daugiau, nei prireikia. Pasitaiko, kad vieno vaiko gydymui surinkta suma padengia ir kito vaiko gydymo išlaidas.

Parama Domuko gydymui

Aukojant į sąskaitą:

Paramos ir labdaros fondas „Mamų unija“

SEB bankas: LT61 7044 0600 0696 0787

SWIFT kodas: CBVILT2X

Paskirtis: Domuko gydymui

Aukojant per „Paypal“ sistemą:

egle@mamuunija.lt

Kaip dalinti paramą nukentėjusiems bus sprendžiama vėliau šią savaitę, gavus informaciją apie gyventojų paramos poreikius iš Vilniaus miesto savivaldybės.

Aukas nuo gaisro Viršuliškėse nukentėjusiems gyventojams Raudonasis Kryžius pradėjo rinkti praėjusį trečiadienį. Pranešama, kad aukoti galima internetinėje svetainėje aukok.lt bei kitais internetiniame puslapyje nurodytais būdais.

ELTA primena, kad praėjusią savaitę Viršuliškių gatvėje Vilniuje esančiame daugiabutyje įvykus keliems sprogimams kilo gaisras. Tarnybų duomenimis, gaisras išsiplėtė į keturis butus ketvirtame ir penktame aukštuose. Gaisro metu buvo pažeistos daugiabučio konstrukcijos, įgriuvo tarp degančių butų esanti perdanga.

Dėl kilusio gaisro iš viso evakuoti 30-ies butų gyventojai, 3 žmonės gaisro metu apsinuodijo smalkėmis. Policijos duomenimis, dvi namo gyventojos dėl apsinuodijimo smalkėmis gydomos ambulatoriškai, o 80-metė moteris dėl apsinuodijimo smalkėmis paguldyta į ligoninę, du namo gyventojai žuvo.

Vilniaus miesto savivaldybė gaisro įvykio vietoje antradienį paskelbė ekstremaliąją situaciją, pastatas saugomas. Trečiadienį suformuota avarijos tyrimo komisija, kuri nustatys avarijos priežastis ir teiks rekomendacijas dėl tolesnio pastato naudojimo. Policija renka informaciją tyrimui dėl gaisro aplinkybių.

Savivaldybės atstovai baiminasi dėl oro sąlygų galinčios įvykti pastato griūties, dėl to penktadienį nutarta uždengti pastate po gaisro ir sprogimų atsivėrusias angas.

Penktadienį taip pat buvo sustabdytas ugdymas greta degusio daugiabučio esančiame darželyje „Puriena“. Toks sprendimas priimtas po to, kai Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai nustatė padidėjusias trijų pavojingų medžiagų koncentracijos pastato patalpose normas.

Degusio daugiabučio gyventojams antradienį pasiūlytas apgyvendinimas viešbutyje savivaldybės lėšomis. Praėjusią savaitę viešbutyje laikinai apgyvendinti 18 žmonių (iš jų du vaikai), likę evakuoti gyventojai apsisprendė apsistoti pas artimuosius.

Policija dėl įvykio pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl turto sunaikinimo ar sugadinimo.

Organizacija taip pat ketina prašyti visuomenės nukentėjusiesiems padėti ir daiktais.

„Nuo trečiadienio surinkome apie 106 tūkst. eurų“, – BNS sakė Raudonojo Kryžiaus atstovė Luka Lesauskaitė.

„Ką rodo praktika tokių didelių nelaimių metu, tai aktyviausiai aukojama per pirmąsias tris ar keturias dienas. Po to paramos dydis pradeda mažėti. Dabar esame tame pike“, – pridūrė ji.

Norime, kad tie pinigėliai žmones pasiektų kuo greičiau.

Pasak Raudonojo Kryžiaus atstovės, organizacija tariasi su Vilniaus miesto savivaldybe, kaip reikėtų paskirstyti surinktą paramą.

„Diskutuojame, kaip tolygiai paskirstyti pagal tai, kokie tai butai, kiek yra šeimos narių. Nes dalis žmonių, kurie nukentėjo, nuomojosi, kiti negyveno, bet yra butų savininkai. Tai labai svarbūs klausimai, kuriuos reikia išsiaiškinti, kad kuo skaidriau, kuo teisingiau viskas būtų padaryta“, – teigė L. Lesauskaitė.

„Norime, kad tie pinigėliai žmones pasiektų kuo greičiau. Tikslas, kad tai įvyktų kitą savaitę“, – kalbėjo ji.

Paramą teikė nuo pirmos dienos

Raudonasis Kryžius pagalbą nukentėjusiems Viršuliškių daugiabučio gyventojams teikė nuo antradienio, kai pastate kilo gaisras.

„Mūsų savanoriai nuo pirmos dienos padėjo žmonėms maistu, higienos priemonėmis, davė šiltų drabužių. Buvo tokių žmonių, kurie iš degančio pastato išėjo be šiltų žieminių rūbų“, – pasakojo L. Lesauskaitė.

Anot jos, organizacijos savanoriai gyventojams teikė ir pirmąją psichologinę pagalbą.

„Iki pat dabar mūsų savanoriai yra tame viešbutyje, kur žmonės yra apsistoję laikinai. Reikia padėti ir prašymus užpildyti, yra kas kompiuterio neturi ar juo nemoka naudotis. Tai tokie visiškai administraciniai dalykai, su kuriais pagelbėja mūsų savanoriai“, – sakė Raudonojo Kryžiaus atstovė.

Organizacija taip pat parengė poreikių lentelę, į kurią nukentėję gyventojai gali pildyti, ko jiems šiuo metu pirmiausia reikia.

Po to Raudonasis Kryžius į visuomenę kreipsis ne tik dėl piniginės paramos nukentėjusiesiems, bet ir dėl paramos daiktais.

Gaisras daugiabutyje Viršuliškėse po sprogimo kilo antradienį, jis baigtas gesinti trečiadienio ryte. Dėl nelaimės žuvo du žmonės.

Savivaldybės teigimu, dėl gaisro be pastogės liko 57 namo gyventojai, dalis jų laikinai apgyvendinti viešbučiuose, kiti apsistojo pas artimuosius. Savivaldybė pažadėjo gyventojams be eilės suteikti socialinius būstus arba kompensaciją būsto nuomai.

Degusio daugiabučio eksploatuoti šiuo metu nėra galimybės. Gaisro priežastis kol kas nėra aiški, viena iš keliamų versijų – dujų nuotėkis.

Akcija vyko Kauno rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje (Garliavoje) ir 18-oje jos filialų Kauno rajone.

Patalpose, įprastai vadinamose knygų namais, sklandė gerumo nuotaika ir gardūs saldėsių aromatai, o greta vaišių padėtose aukų dėželėse sparčiai kaupėsi ne tik monetos, bet ir popierinės kupiūros. Kai kuriose bibliotekose akcija truko dvi dienas.

Kauno rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Irena Viktorija Stančiauskienė atkreipė dėmesį, kad itin svarbu telkti bendruomenę ir puoselėti gerumą širdyse ne vien gražiais žodžiais, bet ir kilniaširdiškais darbais. Kauno rajono bibliotekininkės prie iniciatyvos prisidėjo tiek organizacinėmis pastangomis, tiek ir savo rankų ir širdžių šiluma sušildytais kepiniais. Kai kuriuose padaliniuose pyragus kepė ir bibliotekoms dovanojo ištikimiausi lankytojai.

Pirmadienį savivaldybės pirmojo aukšto fojė stovinčioje dėžėje dar prieš pietus netilpo visos atneštos vaistinėlės. Taip atsitiko todėl, kad uostamiesčio policininkai atvežė 41 vaistinėlę. Visos jos buvo paimtos iš tarnybinių automobilių.

Lietuvos žmonės raginami neišmesti senojo pavyzdžio automobilių vaistinėlių, o pristatyti į specialius surinkimo punktus. Kare sužeistiems žmonėms ypač svarbi ir reikalinga pagalba tvarsliava ir kitomis medicinos priemonėmis.

Iki liepos 1-osios Lietuvos vairuotojai turėjo įsigyti naujos sudėties pirmosios pagalbos rinkinius, todėl senosios vaistinėlės tapo nebereikalingos. Jos pravers Ukrainos gynėjams ir civiliams gyventojams.

Klaipėdos vicemerė Vaida Raugelė patikino, kad Klaipėdos savivaldybė prisidėjo prie šios akcijos.

„Prisidėdama prie šios svarbios ir reikalingos iniciatyvos savivaldybė kartu siekia, kad vaistinėles aukojantiems gyventojams būtų sudarytos kuo patogesnės sąlygos – kuo platesnis surinkimo punktų tinklas, tuo didesnė tikimybė, kad bent vienas punktas bus arčiau namų ar kelionės į darbą maršruto. Iki liepos 3 d. 11 val. savivaldybėje buvo surinktos 77 vaistinėlės, 41 iš jų atvežė policija. Tikėtina, kad skaičius dar išaugs, neseniai sulaukėme žinios iš organizatorių, kad akcija pratęsiama iki liepos 5 d. vakaro“, – dėkodama paaukojusiems vaistinėles kalbėjo vicemerė.

Kiek vaistinėlių klaipėdiečiai atnešė į kitas jų priėmimo vietas, kol kas neskelbiama. Galbūt tikslius skaičius paskelbs akcijos organizatoriai, kai ji baigsis.

Klaipėdoje vaistinėles galima palikti ne tik savivaldybės pastate Liepų g. 11, bet ir prie parduotuvės „Lidl“, Taikos prospekte 66B, „Camelia“ vaistinėje (Taikos pr. 109A), Danės g. 15, visose mieste esančiose „Circle K“ degalinėse.

Palaimintojo kunigo Mykolo Sopočkos hospiso stacionare iš viso šiuo metu gydomi penki vaikai ir devyniolika suaugusiųjų. Vilties jiems išgyventi nebėra, tačiau pagalba dėl to nenutrūksta.

„Išlaikyti visą Pal. kun. Mykolo Sopočkos hospiso veiklą yra didžiulis iššūkis. Kiekvieną mėnesį mums trūksta apie 75 tūkst. eurų, kuriuos turime surinkti tam, kad galėtume teikti daugiadisciplinę pagalbą mūsų pacientams, tiek patiems jauniausiems vaikams, tiek suaugusiems“, – sakė Pal. kun. Mykolo Sopočkos hospiso atstovė Aneta Gurnevič.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

75 tūkst. eurų kompensuoja Valstybinė ligonių kasa. Dar tiek pat hospisui suaukoja žmonės. Šiemet hospisas pirmąkart pateko į didžiausios gyventojų pajamų mokesčių (GPM) paramos gavėjų dešimtuką – gavo 150 tūkst. eurų.

„Galėsime įsigyti medicininių slaugos priemonių, vaistų. Prisidės ir prie pastato išlaikymo, ir, manau, tikrai prisidės prie mūsų pacientų norų ir troškimų išsipildymo“, – džiaugėsi A. Gurnevič.

1,2 proc. GPM dalį nevyriausybinėms organizacijoms gali skirti patys mokesčių mokėtojai. Šiemet remiančių lietuvių tiek pat kiek ir pernai – pusė milijono, tačiau suma mažesnė.

„Suma yra kokiu milijonu mažesnė. Pernai buvo beveik 28 mln., šiemet – kiek mažiau, dar 27 mln. nesiekia“, – skaičiavo Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Mokestinių prievolių departamento direktorė Stasė Aliukonytė–Šnirienė.

Gyventojai dosniausi išlieka „Blue / Yellow“, kuri nuo 2014-ųjų remia ginkluotą Ukrainos pasipriešinimą. Kone 1 mln. 900 tūkst. – tiek paramos organizacija sulauks jau netrukus.

„Lietuviai tiesiog supranta padėtį. Supranta, kad yra labai rimta tai, kas vyksta Ukrainoje“, – tokio dydžio paramą aiškino organizacijos „Blue / Yellow“ įkūrėjas Jonas Ohmanas.

Termovizoriai, žiūronai, tolimačiai, vaistinėlės – tai tik maža dalis to, kas jau pakeliui į Ukrainą. J. Ohmanas teigia, kad dabar jų organizacija ne tik perka, bet ir prisideda prie kariams reikiamos įrangos gamybos.

Lietuviai tiesiog supranta padėtį. Supranta, kad yra labai rimta tai, kas vyksta Ukrainoje.

Ir fondas „Mamų unija“ džiaugiasi šiemet sulauksiąs daugiau pinigų – 0,5 mln. eurų. Žada, kad kiekvienas euras atiteks vaikams.

„Šeimų apgyvendinimas, ką dabar darome tarp gydymų, mums kainuoja apie 150 tūkst. eurų metams. Taip pat šiais metais planuojame atidaryti reabilitacijos centrą. Jis bus ne tik mūsų onkologiniams vaikams, tačiau ir visos Lietuvos vaikams. Tai, planuojama, kainuos apie 300 tūkst. eurų“, – kam bus skirtos lėšos pasakojo „Mamų unijos“ direktorė Justina Žukauskienė.

Paramos gavėjų lyderiai jau kuris laikas nesikeičia, tai yra organizacijos, globojančios vaikus, senelius, gyvūnus ir užsiimančios kita veikla.

Aukota ir anksčiau

Pokalbis prasidėjo nuo istorijos – prisiminti Klaipėdos labdariai, miesto reikmėms XVIII–XX a. aukoję nemažas sumas pinigų.

Istorikė Zita Genienė pasakojo, kad finansiškai daugiausia prie miesto gerovės prisidėjo J. L. Wieneris (1795–1862), iš viso paaukojęs apie 300 tūkst. talerių (dabar tai būtų 15 mln. eurų).

Buvo ir kitų mecenatų, kurie negailėjo pinigų.

„Visas aukas sudėjus, iš tikro buvo kuriama ta miesto gerovė, miesto legenda. Ir reikia paminėti, jog miestiečiai sugebėjo labdarius pagerbti – jie visada juos atsimindavo, ne tik tam tikromis progomis, bet ir kalbėdami apie kokią nors sukaktį“, – pasakojo istorikė.

J. L. Wieneris – dosniausias klaipėdietis, palikęs savo visą turtą miestui.

Dėl to žadama atstatyti ir mecenato paminklą Klaipėdos Skulptūrų parke.

Visas aukas sudėjus, iš tikro buvo kuriama ta miesto gerovė, miesto legenda.

Pavyzdys kitiems

Aukojama ir šiandien. Žinomas mecenatas klaipėdietis Rimantas Cibauskas renginyje apgailestavo, kad Klaipėdoje skatinimo aukoti trūksta.

„Aš manau, kad labai svarbu savivaldos, miesto požiūris, galbūt ir valstybės požiūris į paramą. Vokietijoje aukojimas anksčiau buvo privalomas dalykas, ir tai buvo tarsi užkrečiama. Manyčiau, kad Klaipėdoje gal irgi šiek tiek trūksta to skatinimo, gerų pavyzdžių parodymo. Yra žmonių, kuriems tokio pavyzdžio ir nereikia, tokie žmonės patys yra pavyzdys kitiems“, – kalbėjo mecenatas.

Brolis pranciškonas Benediktas Jurčys kalbėjo apie švietimo svarbą ir kaip svarbu ugdyti pilietiškumą diegiant savanorystę kaip tam tikrą aukos formą visuomenei.

„Pagrindinis dalykas Kanados mokyklose, visose klasėse, yra savanorystė. Pagrindinis pažymys vaiko atestate galiausiai yra savanoriškos veiklos įvertinimas. Stojant į universitetą, visi žiūri į šitą pažymį. Nes tai yra pilietiškumo ugdymas. Vaikai savanoriauja sporto aikštėse, gatvėje ir bažnyčioje“, – pasakojo brolis Benediktas.

Zita Genienė. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Rūpi bažnyčios atkūrimas

Atstatomos Šv. Jono bažnyčios archeologinių tyrimų vadovė Raimonda Nabažaitė renginyje priminė, kad 2010 m., pristačius pirmąją bažnyčios atstatymo viziją, ji miesto bendruomenei nepatiko, nes žmonės norėjo matyti bažnyčią tokią, kokia ji buvo iki karo.

Atstatomoji bažnyčia anksčiau buvo liuteronų, tačiau miesto savivaldybė ir visuomenė, išreikšdama gerą valią, parodė, jog jiems šių Dievo namų atkūrimas irgi rūpi.

R. Nabažaitė mano, jog aukoti žmonėms ir aukoti atstatomam paveldui – du skirtingi dalykai.

„Turime suprasti svarbų momentą. Kai mes aukojame žmogui ir kai aukojame kultūros paveldui – labai skirtingi dalykai, nes visada aukodami konkrečiam žmogui mes matome trumpalaikį ir greitą pokytį. Kai kviečiame aukoti bažnyčios atstatymui, tai tarsi kažkaip aukotojas įsivelia į ilgalaikį procesą, kuris neaišku kada baigsis. Labai svarbu apie tai kalbėti, nes ta aukojimo tradicija su naujos visuomenės pasikeitimu po Antrojo pasaulinio karo nutrūko“, – dėstė archeologė.

Didina laimės pojūtį

Kodėl žmonės aukoja, renginyje pasakojo psichologas-psichoterapeutas Dalius Kurlinkas.

Pasak specialisto, pagrindinė aukojimo priežastis – laimės hormonas, suteikiantis aukotojui džiaugsmo.

„Psichologiniu požiūriu aukojimas ir jo aspektai yra plačiai ištyrinėti. Labai paprastas dalykas, kas skatina žmogų aukoti ir dėl ko verta tai daryti, – aukojimas suteikia laimės. Tai yra vienas būdų, kaip mes galime didinti savo laimės pojūtį. Laimė yra bendras pasitenkinimas gyvenimu, stiprus malonių emocijų patyrimas ir sąlygiškai nedidelis nemalonių emocijų išgyvenimas – tai yra subjektyvi gerovė“, – pabrėžė psichologas.