Nicolas Philibert'o (Nikola Filibero) juosta pasakoja apie pacientus ir slaugytojus psichiatrijos centre, įsikūrusiame ant unikalios plūduriuojančios struktūros, esančios Senos upėje Paryžiaus centre.

Dėl „Auksinio lokio“ šiemet varžėsi 19 filmų iš viso pasaulio. 73-iosios Berlinalės vertinimo komisijai vadovavo JAV aktorė Kristen Stewart (Kristen Stiuart). Ji tapo jauniausia žiuri pirmininke festivalio istorijoje.

Praėjusiais metais „Auksinį lokį“ pelnė ispanų režisierės Carlos Simon (Karlos Simon) pusiau autobiografinė drama „Alkarasas“ (Alcarras), pasakojanti apie persikus auginančią ūkininkų šeimą, kovojančią už savo ateitį.

Vasario 16–26 dienomis vykstanti Berlinalė kartu su Kanų ir Venecijos festivaliais yra svarbiausi Europos kino festivaliai ir kasmet tampa svarbia pradžia kino industrijai.

Šių metų „Sidabrinį lokį“ už geriausią režisūrą laimėjo 74 metų prancūzų režisierius Philippe'as Garrelis (Filipas Garelis) už dramą apie lėlininkų šeimą „The Plough“ (Le grand chariot).

Ph. Garrelis apdovanojimą skyrė savo vaikams bei prancūzų ir šveicarų režisieriui Jeanui-Lucui Godard'ui (Žanui Liukui Godarui), kuris mirė rugsėjį.

72-oji Berlinalė šįmet po metų pertraukos vyko gyvai, tačiau jos konkursinė programa buvo trumpesnė nei paprastai, o filmų peržiūros vyko laikantis griežtų taisyklių, nes Vokietijoje fiksuojama didelis sergamumas koronavirusine infekcija. 

Dėl „Auksinio lokio“ varžėsi 18-a juostų iš 15-os šalių. Kino festivalio vertinimo komisijai vadovavo Indijoje gimęs JAV režisierius M. Nightas Shyamalanas (M. Naitas Šjamalanas), garsėjantis tokiais filmais kaip psichologinis trileris „Šeštasis pojūtis“ (The Sixth Sense).

35 metų C. Simon pelnytą apdovanojimą skyrė savo šeimai. 

„Be jų ir mano glaudaus ryšio su tuo pasauliu nebūčiau galėjusi papasakoti šios istorijos“, – sakė režisierė. 

Berlinalė tapo trečiuoju iš eilės svarbiu Europos kino festivaliu, skyrusiu pagrindinį apdovanojimą režisierei moteriai. Pernai moterims atiteko Kanų ir Venecijos kino festivalių apdovanojimai.

Berlinalės „lyties atžvilgiu neutralus“ prizas už geriausią vaidybą atiteko vokiečių ir turkų kilmės komikei 41 metų Meltem Kaptan – už jos darbą juostoje „Rabiye Kurnaz vs George W. Bush“.

Šis vokiečių režisieriaus Andreaso Dreseno (Andreaso Drezeno) tikrais faktais paremtas filmas pasakoja apie motinos kovą bandant susigrąžinti savo sūnų iš kalėjimo Gvantanamo įlankoje.   

M. Kaptan savo apdovanojimą skyrė „visoms motinoms, kurių meilė stipresnė už bet kokias sienas“. 

Atskiri Berlinalės apdovanojimai geriausiai aktorei ir geriausiam aktoriui nebeteikiami nuo praėjusių metų.  

„Ironija“

Šeši iš septynių festivalio svarbiausių apdovanojimų atiteko moterims, įskaitant geriausio režisieriaus apdovanojimą, atitekusį  prancūzei Claire Denis (Kler Deni), pristačiusiai savo filmą „Ugnis“ (Feu or Avec amour et acharnement; Fire; Both Sides of the Blade).

Šios pandemijos laikų meilės istorijos pagrindinė herojė, kurią vadina Juliette Binoche (Žiuljet Binoš), blaškosi  tarp dviejų vyrų – jos ilgamečio partnerio Jeano (Žano) ir Francois (Fransua), su kuriuo susitikinėjo anksčiau.

„Hollywood Reporter“ šią juostą pavadino „gražia, nuotaikinga, puikiai suvaidinta melodrama“, o Jungtinės Karalystės leidinys  „Screen Daily“ parašė, jog J. Binoche ir Jeaną suvaidinęs aktorius Vincentas Lindonas (Vensanas Lendonas) joje parodė „savo aktorystės viršūnę“.

Antrą vietą užėmė  „The Novelist Filma“ – Pietų Korėjos režisieriaus Hong Sang-soo (Hon Sansu) kukli drama su nedideliu būriu veikėjų, kurie atsitiktinai susipažįsta Seulo priemiestyje.

Žurnalas „Variety“ ją pavadino „švelniai besirutuliojančia pokalbiais varoma kerėtoja“, o „Hollywood Reporter“ įvertino jos „ironiją ir įžvalgas apie meninio proceso pavojus“.

Trečiasis prizas atiteko juostai „Robe of Gems“. Šią drąsią meksikietišką kriminalinę dramą sukūrė rašytoja ir režisierė Natalia Lopez Gallardo (Natalija Lopes Galjardo), nagrinėjanti artimųjų dingimo Meksikos šeimose sukeltos traumos temą.

Apdovanojimas už geriausią scenarijų buvo skirtas Lailai Stieler (Lailai Stiler) už juostos „Rabiye Kurnaz vs George W. Bush“ scenarijų.

„Sidabrinis lokys“ už meninį indėlį atiteko juostai „Viskas bus gerai“ (Everything Will be OK). Jos kūrėjas Kambodžos režisierius Rithy Panhis (Ritis Panis) pasakoja apie distopinę ateitį, kurioje gyvūnai užvaldo pasaulį ir pavergia žmones.

Michaelo Kocho (Maiklo Kocho) pamąstymai apie mirtį ir praradimus „A Piece of Sky“ sulaukė specialaus paminėjimo.

Praėjusiais metais „Auksinį lokį“ pelnė vieno garsiausių Rumunijos kino kūrėjų Radu Jude (Radaus Žudės) satyra apie pandemijos laikų veidmainystę „Nesėkmė dulkinantis arba šelmiškas porno“ (Bad Luck Banging or Loony Porn).

Siaučiant COVID-19 kino teatrai tebėra uždaryti, o pramogų pramonė išgyvena sunkius laikus. Dėl epidemiologinės padėties pirmasis didelio masto Europos kino renginys buvo mėnesiui atidėtas, perkeltas į internetą ir padalytas pusiau.

Jau 71-us metus rengiamos Berlynalės konkursinė dalis, per kurią bus varžomasi dėl pagrindinio apdovanojimo – „Auksinio Lokio“, vyks kovo 1–5 dienomis virtualiu formatu, dalyvaujant kritikams, žurnalistams ir filmų platintojais.

Per antrąjį festivalio etapą birželį organizatoriai tikisi pakviesti didžiojo ekrano žvaigždžių ir rodyti filmus kino teatruose eiliniams žiūrovams – daugiausiai po atviru dangumi. Į praeitų metų renginį, kuris buvo paskutinis prieš įsigalint pandemijai, buvo parduota daugiau kaip 330 tūkst. bilietų.

Festivalis taip pat bus „lyties atžvilgiu neutralus“ – nebebus teikiami atskiri apdovanojimai geriausiai aktorei ir geriausiam aktoriui, juos pakeis apdovanojimai geriausiems pirmojo ir antrojo plano aktoriams.

Pasak ekspertų, nepaisant griežtų suvaržymų filmų kūrimui ir rodymui, Berlynalė sugebėjo parengti įspūdingą programą.

„Esu maloniai nustebintas, kad jie sugebėjo šiam festivaliui užtikrinti, kaip atrodo, išties įspūdingą stiprių filmų kolekciją“, – naujienų agentūrai AFP sakė žurnalo „The Hollywood Reporter“ biuro Europoje vadovas Scottas Roxborough (Skotas Roksboras).

„Netikrumo laikai“

Vienas laukiamiausių filmų bus „Tina“ – daug žvaigždžių įtraukęs televizijos HBO dokumentinis filmas apie rokenrolo karaliene vadinamos Tinos Turner gyvenimą, sukurtas „Oskarų“ pelniusių režisierių Dano Lindsay (Deno Lindsio) ir T. J. Martin (T. Dž. Martino). Jį planuojama išleisti kovo 27 dieną.

Šioje juostoje esama dar niekada nerodytų koncertų įrašų, interviu su 81-erių superžvaigžde ir prisiminimų apie ją, kuriais pasidalijo tokios garsenybės kaip Angela Bassett (Andžela Baset) ir Oprah Winfrey (Ofra Vinfri).

Tarp konkursinės programos žvaigždžių bus „Emmy“ laureatė Maria Schrader (Marija Šrader), pagarsėjusi keturių dalių televizijos filmu „Neortodoksiška“ (Unorthodox), vokiečių ir ispanų aktorius Danielis Bruehlis (Danielis Briulis), žinomas iš 2013 metų filmo „Lenktynės“ (Rush), taip pat 2019 metų juostos „Moters portretas“ (Portrait de la jeune fille en feu) kūrėja prancūzė Celine Sciamma (Selin Sjama).

Visi 15 pretendentų į pagrindinius apdovanojimus, kurie bus įteikti penktadienį, yra per pandemiją sukurti arba baigti kurti filmai.

Berlynalės meno direktorius Carlo Chatrianas (Karlas Čatrianas) sakė, kad ši kolekcija atspindi „mūsų patiriamus netikrumo laikus“.

D. Bruehlis, anksčiau taip pat suvaidinęs liūdnokoje vokiečių kino komedijoje „Sudie, Leninai“ (Good Bye, Lenin) ir prisidėjęs kuriant filmus apie komiksų superherojų Kapitoną Ameriką, pirmąkart pademonstruos režisieriaus gebėjimus juodojoje komedijoje apie gentrifikaciją „Šalia“ (Nebenan).

M. Schrader pristatys satyrinę mokslinės fantastikos juostą „Aš – tavo vyras“ (Ich bin dein Mensch) apie moterį, įsimylėjusią pagal užsakymą sukurtą robotą, kurį suvaidino britų aktorius Danas Stevensas (Denas Stivensas). Tuo metu C. Sciamma savo filme „Mamytė“ (Petite Maman) pažvelgia į mergaitės pasaulį per magiškojo realizmo prizmę.

Vienas garsiausių Rumunijos kino kūrėjų Radu Jude (Radus Žudė), 2015 metais laimėjęs „Sidabrinį lokį“ už filmą apie išankstinių nuostatų prieš romus kilmę „Aferim!“, šiemet sugrįžta su juosta „Bad Luck Banging or Loony Porn“. Filmas pasakoja apie mokytoją, kurios intymus vaizdo įrašas atsiduria internete.

Pietų Korėjos kino kūrėjas Hong Sang-soo (Hong Sansu), praeitų metų Berlyno kino festivalyje laimėjęs geriausio režisieriaus apdovanojimą, šįkart parodys savo naują filmą „Įžanga“ (Introduction), kuriame vadina jo mūza, geriausios aktorės titulą 2017 metų Berlynalėje pelniusi Kim Min-hee (Kim Minhi).

Konkursinėje programoje taip pat varžysis filmai, sukurti Japonijoje, Meksikoje ir Libane.

71-oji Berlynalė, kartu su Kanų ir Venecijos kino festivaliais priskiriama prie didžiausią prestižą turinčių Europos kino renginių, vyks pirmoji iš jų.

Dėl koronaviruso protrūkio šiemet festivalis vyks dviem etapais. Pirmoji festivalio dalis kovą bus skirta kino pramonės profesionalams, o antroji birželį – įprastai festivalio auditorijai.

Į festivalio žiuri komisiją įeina šeši buvę „Ausinių lokių“ laureatai, įskaitant iraniečių režisierių disidentą Mohammadą Rasoulofą (Mohamadą Rasulofą), pernai apdovanotą už darbą apie mirties bausmę jo šalyje „There Is No Evil“.

Penki žiuri nariai gyvens tame pačiame viešbutyje ir galės žiūrėti festivalio filmus – laikydamiesi fizinio atstumo – specialiai jiems duris atversiančiame Berlyno kino teatre. Tuo metu M. Rasoulofui juostas teks žiūrėti iš Teherano, namų arešto sąlygomis.

Šių metų festivalyje, lydimame judėjimo „#MeToo“ atgarsių, daug dėmesio sulaukė režisierės bei moterų istorijas pasakojančios juostos.

Pasaulio kino industrijoje kilus sąmyšiui dėl įtarimų nederamu seksualiniu elgesiu, 11 dienų trukęs festivalis stengėsi išlaviruoti tarp Holivudo spindesio ir atvirų debatų po įtakingojo prodiuserio Harvey Weinsteino (Harvio Veinsteino) žlugimo.

Eksperimentinė pusiau dokumentinė drama „Neliesk manęs“ nagrinėja lytinį intymumą ir su juo susijusias baimes.

Priimdama apdovanojimą 38 metų A. Pintilie sakė, kad savo debiutiniu kūriniu – atviru sekso, neįgalumo ir varžymosi pavaizdavimu – norėjusi „pakviesti žiūrovą dialogui“.

Dėl „Auksinio lokio“ varžėsi 19 juostų.

JAV kino kūrėjui Wesui Andersonui (Vesui Andersonui) atiteko „Sidabrinis lokys“ už geriausio režisieriaus darbą. Berlinalėje jis pristatė savo naują animacinį filmą „Šunų sala“ (Isle of Dogs), kuris nuo pat šio kino festivalio pradžios buvo laikomas favoritu.

Ši alegorija su politinėmis užuominomis yra pirma režisieriaus animacinė juosta nuo 2009-ųjų, kai pasirodė filmas „Šaunusis ponas Lapinas“ (Fantastic Mr. Fox).

Aktorius Billas Murray (Bilas Miurėjus), įgarsinęs vieną iš „Šunų salos“ gauruotųjų veikėjų, šeštadienio vakarą atsiėmė apdovanojimą už W. Andersoną.

„Niekada nemaniau, kad dirbsiu šunimi, o namo grįšiu su lokiu“, – sakė aktorius.

„Ich bin ein Berliner Hund (Esu Berlyno šuo)“, – pridūrė jis, perfrazuodamas žymią JAV prezidento Johno F. Kennedy (Džono F. Kenedžio) frazę.

Festivalio žiuri prizas atiteko lenkų režisierei Malgorzatai Szumowskai (Malgožatai Šumovskai) už politinę satyrą „Veidas“ (Twarz).

Šiame filme pasakojama istorija apie savo bendruomenės atstumtą vyrą, po baisios avarijos patyrusį veido transplantaciją. Juostoje nagrinėjama įtampos dėl tapatybės ir atskirties Rytų Europoje problema.

„Šis labai svarbus filmas atspindi problemas ne tik mano šalyje, bet ir visoje Europoje ir visame pasaulyje“, – sakė M. Szumowska.

„Esu labai laiminga, kad esu režisierė, taip!“ – pareiškė ji.

„Kovotojos“

Paragvajietė Ana Brun buvo apdovanota „Sidabriniu lokiu“ už vidutinio amžiaus lesbietės, kurios partnerė už skolas patenka į kalėjimą, vaidmenį filme „Paveldėtojos“ (Las herederas).

„Norėčiau skirti šį apdovanojimą savo šalies moterims, kurios yra kovotojos“, – sakė ji.

„Paveldėtojos“, debiutinis Marcelo Martinessi (Marselo Martinesio) filmas, taip pat buvo įvertintas Alfredo Bauerio apdovanojimu už „naujų perspektyvų“ atvėrimą kine.

Juostoje, kurioje vaidina tik moterys, nagrinėjamos klasių konfliktų ir moterų seksualinio išsilaisvinimo problemos šiuolaikinėje Pietų Amerikoje.

Prancūzas Anthony Bajonas (Antonis Bažonas) buvo pripažintas geriausiu aktoriumi už vaidmenį Cedrico Kahno (Sedriko Kano) filme „Malda“ (La priere). Jis įkūnijo jauną vyrą, katalikiškame Alpių kurorte bandantį įveikti priklausomybę nuo narkotikų.

Meksikiečių režisieriaus juosta „Muziejus“ (Museo), kurioje suvaidino Gaelis Garcia Bernalis (Gaelis Garsija Bernalis), gavo Berlinalės apdovanojimą už geriausią scenarijų. Šiame tikrais faktais paremtame filme pasakojama apie 1985-aisiais įvykdytą Meksiko nacionalinio antropologijos muziejaus apiplėšimą.

Apdovanojimas už geriausią dokumentinį filmą atiteko austrei Ruth Beckermann (Rut Bekerman), sukūrusiai juostą „Valdheimo valsas“ (The Waldheim Waltz). Joje pasakojama apie skandalą, kuris kilo dėl buvusio Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus Kurto Waldheimo (Kurto Valdheimo) nacistinės praeities.

Atskiras Alfredo Bauerio apdovanojimas už ypatingas inovacijas buvo įteiktas biografinio filmo „Dovlatovas“ (Dovlatov) autoriams. Juostoje pasakojama apie žydų kilmės rusų rašytoją Sergejų Dovlatovą, 8-ojo dešimtmečio Sankt Peterburge kovojusį su sovietine cenzūra.

„#MeToo“ atgarsiai

Prieš lytinę prievartą ir nederamą seksualinį elgesį protestuojantys judėjimai „Time's Up“ ir „#MeToo“, tapę visų 2018 metų apdovanojimų ceremonijų ašimi, neaplenkė ir Berlinalės. Keliuose konkurso programoje pristatytuose filmuose nagrinėjamos seksualinio išnaudojimo temos, o festivalio žiuri, kurią sudarė trys vyrai ir trys moterys, geriausia juosta pripažino „Neliesk manęs“.

Šiame filme režisierė A. Pintilie kalbasi su įvairiais herojais apie jų intymų gyvenimą.

Nors juostoje „Neliesk manęs“ pasakojamos istorijos yra išgalvotos, tarp kalbinamų personažų yra translytis sekso industrijoje dirbantis asmuo ir neįgalus vyras, su savo sveiku partneriu diskutuojantis, kaip jiems pavyko pasijausti jaukiai savuose kūnuose.

Vidutinio amžiaus britė Laura, kuriai nepatinka būti liečiamai, siekdama įveikti savo traumas, kreipiasi pagalbos į vaikinus pagal iškvietimą, kuriuos moteris tik stebi, ir jogos terapeutę.

Pasak kino pasaulio biblija laikomo „Variety“, šis filmas yra „prieštaringas“, tačiau leidinys pagyrė juostą už joje demonstruojamą šviežią požiūrį į grožio, nuogumo ir normalumo standartus.

„Jei ką nors šokiravo „Neliesk manęs“, jie nesuprato (šio filmo) esmės“, – sakoma juostos recenzijoje.

Jau antri metai iš eilės apdovanojimas už geriausią Berlyno kino festivalio filmą atitenka moters sukurtai juostai.

Pernai „Auksinį lokį“ pelnė vengrų režisierės Ildiko Enyedi (Ildiko Enjedi) sukurta meilės istorija „Apie kūną ir sielą“ (Testrol es Lelekrol), kuri dabar yra nominuota „Oskarui“ geriausio filmo užsienio kalba kategorijoje.

Šioje kino juostoje pasakojama autistės merginos, dirbančios skerdykloje kokybės inspektore, ir jos bendradarbio paralyžiuota ranka meilės istorija, besivystanti natūralistinių šios pramonės vaizdų fone.

I.Enyedi buvo viena iš keturių moterų kino kūrėjų, kurių filmai dalyvavo pirmojo didelio šių metų Europos kino festivalio konkursinėje programoje.

Jos filmas nebuvo minimas tarp 11 dienų trukusios Berlynalės favoritų. Manyta, kad „Auksinis lokys“ veikiausiai atiteks komedijai apie pabėgėlius Europoje „Kita vilties pusė“ (Toivon tuolla puolen), sukurtai kultinio suomių režisieriaus Akio Kaurismakio (Akio Kaurismekio), arba čiliečio Sebastiano Lelio (Sebastijano Lelijo) juostai „Fantastiška moteris“ (Una mujer fantastica), sulaukusiai gausių žiūrovų aplodismentų ir palankių kritikų įvertinimų.

Vis dėlto A.Kaurismaki pelnė „Sidabrinį lokį“ kaip geriausias režisierius.

I.Enyedi padėkojo festivalio žiuri ir dalyviams, kad jie priėmė „rizikingą“ juostą.

„Norėjome pristatyti jums labai paprastą filmą – kaip stiklinė vandens – ir tai buvo rizikinga“, – sakė ji.

„Visa mano komanda, mano bendradarbiai ir aš tuo tikėjome, bet negalėjome žinoti, ar žiūrovai prisidės prie mūsų, nes šis filmas tampa prieinamas tik turint dosnią širdį“, – pridūrė kino kūrėja.

Festivalio žiuri prizas atiteko Prancūzijos ir Senegalo režisieriaus Alaino Gomis (Aleno Gomi) juostai „Felisitė“ (Felicite) apie Kinšasos naktinio klubo dainininką, mėginantį surinkti pakankamai pinigų, kad galėtų apmokėti į didelį eismo įvykį patekusio sūnaus gydymą.

A.Gomis pasakojo apie didelius iššūkius, patirtus kuriant šį filmą. Jis pažymėjo, kad „šie metai buvo sunkūs Kongo Demokratinei Respublikai“, ir išreiškė viltį, kad pelnytas apdovanojimas paskatins Afrikos kino pažangą.

„Tai tiesiog filmas apie mus, sakantis, kad esame žmonės ir kad esame gražūs“, – pareiškė režisierius.

„Kovokite su tamsiaisiais amžiais“

Geriausios aktorės apdovanojimas atiteko pietų korėjietei Kim Min-hee (Kim Minhi), sukūrusiai pagrindinį vaidmenį intymioje dramoje „On the Beach at Night Alone“, vaizduojančioje nelaimingą aktorės meilę režisieriui.

Austras Georgas Friedrichas (Georgas Frydrichas) pripažintas geriausiu aktoriumi už vaidmenį vokiečių režisieriaus Thomas Arslano (Tomo Arslano) dramoje „Baltosios naktys“ (Helle nachte), pasakojančioje apie gedintį tėvą, kartu su paaugliu sūnumi keliaujantį po Norvegiją.

Geriausio scenarijaus kategorijoje laimėjo „Fantastiška moteris“, kurioje pagrindinį vaidmenį sukūrė translytė aktorė Daniela Vega.

Šios juostos kūrėjas S.Lelio išėjo į sceną kartu su vakarinę suknelę vilkinčia D.Vega ir pareiškė, kad jo filmas, pasakojantis apie dainininkės kovą už teisę dalyvauti netikėtai mirusio daug vyresnio mylimojo laidotuvėse yra kvietimas laikytis tolerancijos didelių iššūkių laikais.

„Turime kovoti su tamsiaisiais amžiais grožiu, elegancija, poezija“, – sakė jis.

67-ojoje Berlynalėje pirmąkart buvo apdovanota geriausia dokumentinė juosta, kuria tapo išrinktas palestiniečių režisieriaus Raedo Andoni (Raido Andonio) filmas „Šmėklų medžioklė“ (Istiyad Ashbah).

Jis atkuriamas vieno liūdnai pagarsėjusio Izraelio tardymo centro atmosfera: buvę kaliniai atkartoja savo patirtus įspūdžius, mėgindami išsivaduoti iš savo demonų.

„Dirbu su žmonėmis, gyvenusiais tamsiausioje vietoje ir pagerbiamais šioje šviesoje... Jaučiuosi pagerbtas“, – sakė R.Andoni, kuris pats irgi yra kalintas Izraelyje.

„7 000 palestiniečių tebegyvena tuose kalėjimuose... Jie niekada nepelnys tokio pripažinimo kaip aš“, – pridūrė režisierius.

Šių metų Berlyno kino festivalyje buvo parodyta beveik 400 filmų, iš kurių 18 varžėsi dėl pagrindinių apdovanojimų.

Septynių narių vertinimo komisijai pirmininkavo Holivudo režisierius Paulas Verhoevenas (Paulas Verhuvenas), kurio garsiausi darbai yra veiksmo filmas „Robotas policininkas“ (RoboCop) bei drama „Elė“ (Elle). Tarp jos narių buvo amerikiečių aktorė Maggie Gyllenhaal (Megi Džilenhol), vaidinusi filme „Tamsos riteris“ (The Dark Knight), ir meksikiečių režisierius ir aktorius Diego Luna (Diegas Luna), vaidinęs juostoje „Šelmis-1: Žvaigždžių karų istorija“ (Rogue One: Star Wars Story).