– Kokiomis nuotaikomis pasitinkate artėjantį rugsėjį? Vadovo pareigų ėmėtės gegužės pabaigoje, atrodo, vasara atnešė ne poilsio, bet darbų – pasirengimo naujiesiems mokslo metams. Kokių iššūkių jie pateikė?

– Kauno kolegijos direktoriumi tapau vykstant pokyčių kolegijų sektoriuje. Per šį trijų mėnesių vadovavimo laikotarpį vykstanti kolegijų reforma pareikalavo didelį dėmesį sutelkti ne tik į naujos komandos formavimą, organizacinės struktūros atnaujinimą, o tai įprasta išrinkus naująjį vadovą, bet ir į aktyvų dalyvavimą diskutuojant su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM), Alytaus kolegijos vadovybe, formuojant regioninio padalinio, vykdančio kolegines studijas, viziją. Mūsų vadovų komandai buvo labai svarbu užmegzti atvirą, nuoširdų ir argumentais pagrįstą dialogą su visomis suinteresuotomis šalimis, dalyvaujančiomis šiame procese. Vadovavimas Kauno kolegijai yra labai didelis asmeninis įvertinimas, tačiau sykiu – ir milžiniška atsakomybė. Ypač glaudus darbas su kolegijos taryba, formuojant organizacinę struktūrą, padeda sutelktai siekti bendrų strateginių tikslų. Taigi nuotaikos pradėti naujus mokslo metus yra tikrai geros.

Dr. Andrius Brusokas/Kauno kolegijos nuotr.

– Jau ne vienus metus Kauno kolegija užima lyderiaujančią poziciją bendrame valstybinių kolegijų reitinge. Ir šiemet esate pirmoji tarp valstybinių kolegijų, ją pirmu pageidavimu rinkosi daugiausia stojančiųjų. Kaip manote, iš kur sėkmė?

– Šiais metais Kauno kolegija bendrame valstybinių kolegijų reitinge užėmė pirmą vietą. Noriu atkreipti dėmesį į, kad Kauno kolegija – viena iš nedaugelio kolegijų, kuri laikėsi 4,3 balo kartelės priimdama stojančiuosius tiek į valstybės finansuojamas, tiek į valstybės nefinansuojamas vietas. Mums ypač svarbi studijų kokybė. Suvokiame, kad garbingą organizacijos reputaciją sukuria kokybiškai parengti specialistai. Džiugu tai, kad esame populiarūs tarp stojančiųjų, kad tokia didelė potencialių studentų dalis nori tapti mūsų bendruomenės dalimi. Manau, viena iš sėkmės paslapčių – kad galime stojantiesiems padėti atrasti save, nes esame daugiaprofilė aukštoji mokykla, siūlanti įvairių studijų krypčių studijas, t. y. sveikatos priežiūros, verslo, technologijų, menų ir ugdymo srityse. Taip pat turime padalinį ir Tauragės skyriuje. Kaip ir minėjau, kokybė yra mūsų veiklos prioritetas.

Kitas svarbus dalykas yra organizacijos vidinė kultūra, kurią labai svarbu ir toliau puoselėti, kad studentai, dėstytojai, neakademinis personalas jaustųsi gerai įgyvendindami keliamus tikslus. Vienas iš administracijos veiklos prioritetų ir yra sudaryti puikias sąlygas atskleisti savo gebėjimus, talentą studentams ir kolegoms. Esame tarptautinių ekspertų labai gerai įvertinta aukštoji mokykla. Kas visa tai sukūrė? Be abejo, kompetentingi ir motyvuoti mūsų darbuotojai – tiek akademinis, tiek neakademinis personalas. Tai ir augina pasitikėjimą visuomenėje Kauno kolegija. Greičiausiai čia ir yra sėkmė.

Esame tarptautinių ekspertų labai gerai įvertinta aukštoji mokykla.

– Kaip pasipildė Kauno kolegijos studentų gretos? Kurios studijų programos šiemet buvo paklausiausios? Galbūt studijų programoje esama naujovių?

– Šiuo metu dar neturime galutinių stojimo rezultatų, tačiau, remiantis turimais duomenimis, stojimas dabartiniame kontekste nenuvylė, žinant tai, kad nemaža dalis kolegijų 4,3 balo kartelės nesilaikė. Populiariausios lieka sveikatos mokslų, verslo ir viešosios vadybos krypčių grupės. Pirmojo papildomo priėmimo metu pagal pirmąjį prioritetą dvi Kauno kolegijoje vykdomos studijų programos – ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas ir kineziterapija – tarp dešimties populiariausių studijų programų kolegijų sektoriuje. Pagal bet kurį prioritetą net keturios Kauno kolegijoje vykdomos studijų programos – ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas, kineziterapija, socialinis darbas ir kosmetologija – atsidūrė tarp dešimties populiariausių studijų programų kolegijų sektoriuje. Džiugu tai, kad trumpojo ciklo grafinių vartotojų sąsajų kūrimo ir sistemų administravimo studijų programose šiemet pasitiksime daugiausia pirmakursių Lietuvoje. Šiais metais taip pat sėkmingai surinkome norinčius studijuoti ir pagal naująją skubiosios medicinos pagalbos studijų programą.

– Ar mokymo bazė atitinka lūkesčius? Ar šiais mokslo metais esama modernių naujovių?

– Kauno kolegijos studijų ir taikomųjų tyrimų bazė tikrai tinkama ir pritaikyta rengti praktiškas, inovacijomis grįstas studijas, plėtoti visuomenei aktualius mokslinius taikomuosius tyrimus, vykdyti meno veiklą. Bazėje esančioms laboratorijoms, kitai infrastruktūrai atnaujinti pasitelkiami tiek išoriniai finansiniai šaltiniai, vykdant projektus, tiek pačios kolegijos sukauptos lėšos. Šiuo metu siekiame labiau stiprinti bendradarbiavimą su verslu, savivaldos institucijomis, kitomis suinteresuotomis šalimis, kad pritrauktume ir jų didesnę paramą. Norisi, kad šis bendradarbiavimas taptų kuo labiau abipusiškai prasmingas: tiek mūsų indėliu rengiant verslui reikalingus specialistus, vykdant mokslo taikomąją veiklą, tiek jų pačių aktyviu įsitraukimu ir parama kolegijai. Žvelgdamas į lyderiaujančiose užsienio aukštosiose mokyklose sukauptą bendradarbiavimo patirtį su verslu, vietos savivalda, supranti, kad tai ta sritis, kurią išties Kauno kolegijai reikia dar labiau stiprinti. Ypač svarbi ši sinergija kuriant bendrą, į vertės kūrimą orientuotą aukštojo mokslo ekosistemą.

– Didelį dėmesį skiriate tarptautiškumo plėtrai. Kokius pasiekimus vadinate didžiausiais ir kokius ateities tikslus keliate šioje srityje? Jūsų ambicinguose planuose – siekis tapti Europos taikomųjų mokslų universitetu. Ką tai reikštų kolegijos bendruomenei?

– Puiki mūsų kolegijos bendruomenė jau ne kartą įrodė, kad susitelkus tikrai galima daug pasiekti. Neabejoju, kad tapsime Europos taikomųjų mokslų universitetu. Tai neatsiejama nuo aukštos kokybės, rezultatyvių mokslinių taikomųjų tyrimų. Didelį dėmesį skirsime šiai sričiai stiprinti Kauno kolegijoje. Jau dabar organizacinę struktūrą sudėliojome taip, kad būtų sudarytos kiek įmanoma palankesnės sąlygos kokybiškiems taikomiesiems tyrimams vykdyti. Tikimės, šie sprendimai pasiteisins. Šiuo metu planuojame peržiūrėti ir atnaujinti Kauno kolegijos strategiją, patikslinti priemones ir rodiklius, kad būtų įgyvendinta mūsų vizija – tapti Europos taikomųjų mokslų universitetu. Nacionaliniu lygmeniu kolegijoms, siekiančioms tapti šio tipo universitetu, keliami reikalavimai taikomųjų tyrimų lygiui, kurį turėsime pasiekti, kad galėtume vykdyti profesinio magistro studijas. Tad iššūkiai šioje srityje kolegijoms yra labai dideli. Galime pasidžiaugti tikrai aktyvia, rezultatyvia tarptautine projektine veikla, ją ir toliau aktyviai vystysime. Sieksime glaudesnio bendradarbiavimo su Azijos ir Afrikos regionų universitetais. Taip pat siekiame įsilieti ir į Europos universitetų aljansą. Šiais metais planuojame su tarptautiniais partneriais teikti paraišką.

Kauno kolegijos nuotr.

– Jau netrukus, rugsėjo 4-ąją, kolegijoje šurmuliuos mokslo metų pradžios šventė. Studentų liudijimu, visos kolegijos šventės – itin išradingos ir smagios.

– Reikia mokėti ne tik dirbti, mokytis, bet ir švęsti. Mūsų mokslo metų pradžios šventė šiemet vyks rugsėjo 4-ąją, pirmadienį, 14 val. Įvertinome, kad rugsėjo 1-oji yra penktadienis, galbūt ne visi studentai bus atvykę, dalis darbuotojų šią dieną ves savo atžalas į mokyklas. Tad tikimės, kad pirmadienį į mokslo metų pradžios šventę įsilies gausus bendruomenės būrys. Susirinkusiųjų lauks muzikos grupės „Sisters On Wire“ koncertas, lauko žaidimai ir kitos pramogos. Pasinaudodamas proga noriu pasveikinti visus Kauno kolegijos bendruomenės narius, ypač pirmakursius ir jų artimuosius, su artėjančia naujų mokslo metų pradžia ir palinkėti sėkmingų studijų ir darbų. 

Anksčiau skelbta, kad šiemet per pagrindinį priėmimą buvo pakviesti studijuoti 20 tūkst. 517 jaunuolių: 10 tūkst. 892 – į universitetus, 9625 – į kolegijas. Tuomet sudarytos 17 tūkst. 76 sutartys su aukštosiomis mokyklomis.

Tuo tarpu per papildomą priėmimą kvietimus studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose gavo 3104 asmenys.

Iš jų dauguma – 2120 – pakviesti studijuoti kolegijose, 984 – universitetuose. Studijų sutartis jie galėjo sudaryti iki rugpjūčio 12 dienos.

Ekspertai sako, kad šiam pokyčiui įtaką galėjo padaryti matematikos egzaminas, be kurio negalima pretenduoti į valstybės finansuojamą vietą, taip pat padidėjęs stojančiųjų į užsienį, darančiųjų metų pertrauką po mokyklos baigimo jaunuolių skaičius.

Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMABPO) duomenimis, pirmadienį pasibaigus prašymų pirmosios pakopos ir vientisosioms studijoms priėmimo terminui, juos pateikė 25,4 tūkst. asmenų, pernai buvo sulaukta 25,7 tūkst. prašymų.

Iš visų pateikusiųjų prašymus bent vienam pageidavimui nustatytus valstybės finansuojamos ar nefinansuojamos vietos reikalavimus tenkina daugiau kaip 21,1 tūkst. stojančiųjų, pernai jų buvo 21,5 tūkstančio.

Turinčių teisę pretenduoti į valstybės finansuojamas ir studijų stipendijų vietas šiemet yra daugiau kaip 13,3 tūkst., iš jų – 8,1 tūkst. šių metų abiturientai. 2021-aisiais į nemokamas vietas ir stipendijas galėjo pretenduoti 15,3 stojančiųjų, iš jų – 9,8 tūkst. abiturientų.

Kaip BNS sakė LAMABPO atstovė Erika Vaitkūnienė, tarp populiariausių studijų krypčių grupių dominuoja, kaip įprasta, socialiniai ir sveikatos mokslai, verslo ir viešosios vadybos studijos.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija praeitą savaitę skelbė, kad padaugėjo norinčiųjų aukštosiose mokyklose studijuoti pedagogiką.

Matematikos egzamino poveikis

Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Vytautas Kučinskas sako, kad sumažėjusiam pretenduojančiųjų į valstybės finansuojamas vietas skaičiui daugiausiai įtakos turėjo prasti šių metų matematikos brandos egzamino rezultatai.

„Jis (matematikos egzaminas – BNS) yra būtinas pretenduojant į valstybės finansuojamą vietą. Taip pat yra ir kiti reikalavimai stojantiesiems – tam tikrų dalykų vidurkis ir panašiai, bet čia nemanyčiau, kad ta dalis turėjo tokią įtaką, o visgi matematikos egzaminas yra tas esminis rodiklis“, – BNS teigė V. Kučinskas.

Šių metų matematikos egzamino neišlaikė 5,2 tūkst. iš 14,5 tūkst. kandidatų – apie 35 procentus. Tai – blogiausias rezultatas per pastaruosius metus.

Šių metų abiturientų tiesiog fiziškai nėra daug.

Švietimo žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas BNS teigė, mažesnį norinčių gauti valstybės finansuojamą vietą rodiklį lėmė ir sumažėjęs dvyliktokų skaičius.

„Šių metų abiturientų tiesiog fiziškai nėra daug“, – sakė G. Sarafinas.

Švietimo, mokslo ir sporto viceministro Gintauto Jakšto teigimu, tai, kad šiemet didesnė dalis neišlaikė matematikos egzamino, reiškia, kad tiems, kurie išlaikė, bus mažesnis konkursas gauti valstybės finansavimą studijoms.

V. Kučinskas perspėjo, kad situacija gali būti dar sudėtingesnė nuo 2024 metų, kada reikės būti išlaikius matematikos egzaminą stojant tiek į valstybės finansuojamas, tiek į mokamas studijas universitetuose.

„Tada matysime labai įdomius rezultatus, jeigu nieko nebus daroma su matematikos parengimu mokykloje. Tie stojančiųjų, ne tik pretenduojančiųjų į valstybės finansuojamą studijų vietą, skaičiai gali būti dar labiau problematiški“, – sakė Lietuvos studentų sąjungos prezidentas.

Pasak G. Jakšto, ministerija jau yra priėmusi dalį sprendimų dėl matematikos mokymo stiprinimo.

„Kitus dar rengiame, kad mokinių pasiruošimas laikyti egzaminus stiprėtų“, – komentavo viceministras.

Kai kurie išvyksta svetur

G. Sarafinas atkreipia dėmesį ir į padidėjusias stojančių į užsienio aukštąsias mokyklas abiturientų gretas.

„Jeigu įprastai iš Lietuvos į užsienį stodavo virš 2 tūkst. jaunuolių kasmet, tai karantino metais – mažiau nei tūkstantis. Šiais metais vėl grįžta prie ankstesnių tendencijų jaunuoliai ir gausiau stoja į užsienį, tokiu atveju mažėja stojančių (abiturientų – BNS) į Lietuvos aukštąsias mokyklas“, – teigė jis.

Jo nuomone, sumažėjęs pretenduojančių į valstybės finansuojamą vietą abiturientų skaičius taip pat reiškia, kad kai kurie abiturientai nusprendžia padaryti pertrauką nuo mokslų (angl. gap year).

„Lietuvoje masiškai plinta vadinamieji gapyearininkai – jaunuoliai, nusprendę išvis niekur nestoti, net jeigu išlaiko egzaminus. Tiesiog jie nusprendžia savęs ieškoti keliaudami, savanoriaudami“, – sakė G. Sarafinas.

Finansavimą gauti dar gali

Viena iš jo siūlomų išeičių mokėti priverstiems pirmakursiams – laisvojo klausytojo sutarties pasirašymas.

„Aukštosios mokyklos siūlo mokamus variantus, siūlo ateiti studijuoti laisvaisiais klausytojais, paskui perlaikyti matematikos egzaminą ir ateiti paskui į antrą kursą. Jos galvoja, iš tiesų bando padėti tiems jaunuoliams, bet tiesiog kai yra numatytos tokios stojimo sąlygos, kitaip nebus“, – sakė žurnalo „Reitingai“ redaktorius.

Kaip teigė V. Kučinskas, daug už savo lėšas priverstų mokytis studentų turės dirbti, kad susimokėtų už studijas, bendrabučio nuomą, o tai gali pakenkti mokymosi kokybei.

„Mūsų stipendijos nėra didelės, dažnai jeigu tėvai negali išlaikyti studento, jei jis yra iš mažesnes pajamas gaunančios šeimos, jis priverstas studijų metu dirbti, ir dėl to gali nukentėti studijų kokybė. Problema ta, kad alternatyva galėtų būti studijų paskolos, tačiau jos nėra patrauklios“, – sakė Lietuvos studentų sąjungos prezidentas.

Jis patarė pirmakursiams rodyti gerus rezultatus, kad galėtų gauti finansavimą.

„Šiuo metu studentai galės rinktis kad ir valstybės nefinansuojamas vietas ir tiesiog parodę gerus rezultatus po to rotacijos būdu aukštojoje mokykloje pateks į valstybės finansuojamą vietą. Tos vilties jiems tokios dar yra“, – teigė V. Kučinskas.

Anot jo, dar vienas variantas abiturientams – lankstesnius stojimo reikalavimus dažnai turinčios užsienio aukštosios mokyklos.

„Ten įstoti galima net ir nelaikius egzaminų kartais, motyvacinis laiškas yra naudojamas, metiniai pažymiai, labai varijuoja nuo šalies ir aukštojo mokslo sistemos. Bet tai yra ta didelė alternatyva“, – kalbėjo Lietuvos studentų sąjungos prezidentas.

„Galimas variantas, kad turėsime ir tam tikrą protų nutekėjimą. Galbūt, pavyzdžiui, žmogus yra visiškas humanitaras ir jam nesiseka matematika, jis tiesiog gali tokiu atveju rinktis iš karto užsienio aukštąsias mokyklas“, – sakė jis.

Švietimo, mokslo ir sporto viceministro teigimu, šiemet preliminariai numatoma kiek daugiau nei 13 tūkst. valstybės finansuojamų studijų vietų universitetų ir kolegijų pirmakursiams.

Kvietimai studijuoti bus išsiųsti liepos 29 dieną iki 12 valandos.

Papildomas priėmimas į aukštąsias mokyklas vyks rugpjūčio 3-5 dienomis.

Dėl šios priežasties Kauno kolegijoje didelis dėmesys skiriamas įsiklausyti į studentų nuomones, pasiūlymus, pageidavimus. Tai leidžia identifikuoti tobulintinas sritis, atkreipti dėmesį į tai, kas svarbu studentams, įvertinti jų lūkesčius. Skatinant studentus aktyviai teikti grįžtamąjį ryšį, visi bendruomenės nariai Kauno kolegijos fakultetų interneto svetainėse gali rasti atšaką „Jūs pasakėte, mes padarėme“, kur pateikiama informacija apie studentų prašymus ir pastebėjimus bei tai, kaip į juos buvo sureaguota.

COVID-19 pandemijos pradžia parodė, kad studentams kylantys klausimai, neaiškumai ir problemos sprendžiami itin greitai.

Svarbu ne tik išgirsti, bet ir reaguoti į studentų pastabas

Viena iš priemonių, padedanti įsiklausyti į studentų pageidavimus, – kasmet Kauno kolegijos Kokybės valdymo skyriaus vykdomos studentų apklausos. Šios apklausos yra itin svarbios siekiant išsiaiškinti studentų poreikius ir lūkesčius, sužinoti jų nuomonę apie atskirų studijuotų dalykų (modulių) turinio ir dėstymo kokybę bei atitinkamai reaguoti į išsakytus pastebėjimus. Taip pat neseniai startavo naujovė, leisianti studentams su apklausų rezultatais susipažinti Studijų valdymo sistemoje.

Kauno kolegijos direktorius Paulius Baltrušaitis atskleidžia, kad nuolat ieškoma priemonių, kurios skatintų studentus aktyviai teikti grįžtamąjį ryšį, nes tai būtina sąlyga norint išlikti studentams patrauklia aukštąja mokykla.

Kauno kolegijos direktorius P.Baltrušaitis atskleidžia, kad nuolat ieškoma priemonių, kurios skatintų studentus aktyviai teikti grįžtamąjį ryšį, nes tai būtina sąlyga norint išlikti studentams patrauklia aukštąja mokykla. (Kauno kolegijos nuotr.)

„Studentų grįžtamasis ryšys mums labai svarbus. Siekiame, kad Kauno kolegijoje studentai būtų išgirsti, noriai reikštų savo nuomonę, aktyviai įsitrauktų į bendruomenės gyvenimą. Tai neįmanoma, jei negirdėsime pačių studentų, nepalaikysime dialogo su jais“, – sako P.Baltrušaitis ir priduria, kad svarbu ne tik girdėti studentus, bet ir atsižvelgti į jų pastabas.

„Išgirsti studentų nuomonę yra tik pirmas žingsnis. Gavę grįžtamąjį ryšį turime atitinkamai reaguoti, ieškoti būdų, kuriais galėtumėte padaryti pokytį, kurio tikisi studentai. Tam, kad studentai matytų, kaip buvo sureaguota į jų pastabas, kokių konkrečių veiksmų imtasi, kolegijos interneto svetainėje viešiname informaciją, kurioje nurodoma, kokias pastabas išsakė studentai ir kaip į jas buvo sureaguota“, – pasakoja Kauno kolegijos direktorius.

Džiugina, kad studentai yra girdimi

Kauno kolegijos studentė, Studentų atstovybės narė Samanta Dagytė atskleidžia, kad Kauno kolegijos darbuotojų įsiklausymas į studentų išsakytas pastabas išties džiugina, o matomi pokyčiai skatina dar aktyviau teikti grįžtamąjį ryšį.

Tam, kad studentai matytų, kaip buvo sureaguota į jų pastabas, kokių konkrečių veiksmų imtasi, kolegijos interneto svetainėje viešiname informaciją, kurioje nurodoma, kokias pastabas išsakė studentai ir kaip į jas buvo sureaguota.

„Per studijų metus, kuriuos praleidau Kauno kolegijoje, pastebėjau, kad būtent bendradarbiavimas su administracija gali įnešti daug pokyčių į Kauno kolegijos gyvenimą. Darbuotojai visada yra suinteresuoti stengtis, kad studentui būtų gera ne tik mokytis, bet ir smagu leisti laisvalaikį kolegijoje“, – sako Taikomosios komunikacijos trečiakursė S.Dagytė. Studentė taip pat atskleidžia, kad matant, jog atsakingi padaliniai ir darbuotojai reaguoja į išsakytus pastebėjimus, norisi ir toliau bendradarbiauti bei atstovauti studentų interesams.

„COVID-19 pandemijos pradžia parodė, kad studentams kylantys klausimai, neaiškumai ir problemos sprendžiami itin greitai. Stengiamasi ieškoti sprendimų bei suteikti grįžtamąjį ryšį ir patiems studentams apie tai, kas buvo padaryta. Tad vykstantys pokyčiai ir yra didžiausia motyvacija prisidėti bei išsakyti savo mintis konkrečios apklausos metu“, – mintimis dalijasi Kauno kolegijos studentė S.Dagytė. Mergina priduria, kad pati aktyviai įsitraukia į vykdomas apklausas ir tyrimus bei pastebi, jog ir kiti studentai, matydami vykstančius pokyčius, noriai teikia grįžtamąjį ryšį, kadangi jaučiasi girdimi.

Kauno kolegijos studentė, Studentų atstovybės narė S.Dagytė atskleidžia, kad Kauno kolegijos darbuotojų įsiklausymas į studentų išsakytas pastabas išties džiugina, o matomi pokyčiai skatina dar aktyviau teikti grįžtamąjį ryšį. (Kauno kolegijos nuotr.)

„Galėčiau teigti, kad didžioji dalis studentų tikrai įsitraukia ir noriai dalyvauja apklausose, nes jiems tai yra itin svarbu. Teikti konstruktyvų grįžtamąjį ryšį yra reikalinga, nes tik taip įvyks norimi pokyčiai“, – sako S.Dagytė.

Pagrindinio ir papildomo priėmimo etapų rezultatai rodo, jog Kauno kolegija ir šiemet atsidūrė tarp lyderiaujančių aukštųjų mokyklų ir, išlaikiusi minimalaus konkursinio pereinamojo balo (4,3) kartelę, sulaukė daugiausiai pirmakursių tarp universitetų ir kolegijų Kaune.

Kauno kolegiją rinkosi motyvuoti stojantieji

Remiantis Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) duomenimis, šiemet naujus mokslo metus pradės 18 769 pirmakursių. Tai 1 500 mažiau pirmakursių nei pernai. Universitetuose stojantieji sudarė 10 579 sutartis, o kolegijose – 8 190 sutarčių.

Kauno kolegijos nuotr.

Kauno kolegijoje šiemet studijas pradės 1 548 pirmakursiai. Tai – didžiausias būsimų studentų skaičius Kaune tarp visų aukštųjų mokyklų. Pastebima ir tai, kad Kauno kolegija pagal būsimų pirmakursių skaičių ir toliau lyderiauja ne tik Kaune, bet ir Lietuvoje. Šiemet ši aukštoji mokykla yra trečia pagal priimtųjų studijuoti skaičių – ją lenkia tik Vilniaus universitetas ir Vilniaus kolegija.

Išties džiugu, kad Kauno kolegija užima tvirtą poziciją ir toliau išlieka viena populiariausių aukštųjų mokyklų Lietuvoje.

Pasak Kauno kolegijos Studentų priėmimo skyriaus vadovės Daivos Baranauskienės, šie skaičiai išties džiugina ir rodo, jog studentai pasitiki Kauno kolegijos studijų kokybe, nepaisant iššūkių, su kuriais teko susidurti karantino metu.

„Išties džiugu, kad Kauno kolegija užima tvirtą poziciją ir toliau išlieka viena populiariausių aukštųjų mokyklų Lietuvoje, sulaukianti didelio stojančiųjų susidomėjimo. Šiemet ir vėl sulaukėme daug Kauno kolegijoje motyvuotų studijuoti stojančiųjų – pirmu ir antru pageidavimu Kauno kolegiją rinkosi 78 proc. priimtų studijuoti pirmakursių“, – džiaugiasi D. Baranauskienė.

Populiariausios studijų programos neapleidžia pirmaujančių pozicijų

Šiemet net penkios Kauno kolegijos studijų programos pateko į populiariausių kolegijose 10-tuką pagal pirmą prioritetą. Populiariausia pagal stojančiųjų skaičių šiemet buvo Logistika, antra – Kosmetologija, trečia – Ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas. Ketvirtoje vietoje šiemet atsidūrė Bendrosios praktikos slauga, o penktoje – Burnos higiena.

Kauno kolegijos nuotr.

Kauno kolegijoje, lyginant su pernai metais, stojantiesiems taip pat buvo siūloma ir daugiau valstybės finansuojamų vietų. Daugiausia studentų į valstybės finansuojamas vietas surinkusios studijų programos Kauno kolegijoje – Bendrosios praktikos slauga, Finansai, Logistika, Multimedijos technologija ir Pardavimai ir marketingas.

Kauno kolegija, viena iš aukštųjų mokyklų, kurios siekdamos išlaikyti aukštą studijų kokybės lygį kartelės nenuleido ir paisė Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos patvirtinto minimalaus konkursinio pereinamojo balo (4,3) tiek į valstybės finansuojamas, tiek į mokamas studijų vietas.

Universitetas labai glaudžiai susijęs su moderniosios Lietuvos istorija. Nemažai universiteto profesorių, garbės daktarų yra Nepriklausomybės akto signatarai, labai svariai prisidėję ir prie paties Nepriklausomybės akto, prie Lietuvos Konstitucijos bei kitų reikšmingų teisės aktų rengimo.

Universiteto ištakos – Lietuvos policijos akademijos įsteigimas. Kad tokios aukštosios mokyklos labai reikėjo jaunai valstybei patvirtina faktas, kad Lietuvos policijos akademijos formavimo procesas vyko labai sparčiai, o naujai įsteigta Lietuvos policijos akademija savo veiklą pradėjo 1990 m. rugsėjo 1 d.

Nuo pat veiklos pradžios akademijoje siekta kūrybiškai perkelti geriausius Vokietijos, Danijos, Švedijos, Prancūzijos, Nyderlandų teisėsaugos pareigūnų rengimo sprendinius į studijų ir mokslo sistemą. Tuometinė akademija atstovavo ir formavo naują požiūrį į policijos santykį visuomene: kad policija turi užtikrinti ir saugoti visų piliečių teises, laisves, ginti nevaržomą naudojimąsi jomis.

Šalyje vykstant teisinės sistemos reformai, labai trūko kvalifikuotų viešojo valdymo ir teisės specialistų, todėl Lietuvos Vyriausybė 1997 m. priėmė nutarimą, kuriuo pavedė Lietuvos policijos akademijai pradėti rengti teisės bei teisės ir valdymo studijų programas. Išplėtus Lietuvos policijos akademijos funkcijas, tais pačiais metais aukštajai mokyklai suteiktas naujas pavadinimas – Lietuvos teisės akademija. Nuo pat pirmųjų žingsnių Lietuvos teisės akademijoje buvo plėtojama demokratinė teisės doktrina, o teisės studijų programų pagrindu tapo konstitucinės, administracinės, civilinės, tarptautinės, verslo teisės disciplinos.

Šiandien – didžiausias specializuotas socialinių mokslų universitetas Lietuvoje

Universitetas, savo veiklą pradėjęs kaip viešojo saugumo, teisės specialistus ruošianti aukštoji mokykla, palaipsniui augo, stiprėjo tapdamas didžiausiu specializuotu socialinių mokslų universitetu Lietuvoje. 2004 m. jam suteiktas Lietuvos konstitucinės teisės patriarcho, profesoriaus, Lietuvos universiteto rektoriaus Mykolo Romerio vardas. Šiandien MRU rengiami viešojo valdymo, vadybos, ekonomikos, politikos mokslų, psichologijos, socialinio darbo, edukologijos, kitų socialinių mokslų specialistai. MRU rektorė prof. dr. Inga Žalėnienė džiaugiasi, kad savo 30-metį universitetas pasitinka išsigryninęs savo stiprybes, turintis ryškų identitetą, turiningą istoriją, savo vietą ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio aukštojo mokslo žemėlapyje: „Esame didžiausias ir toks vienintelis Lietuvoje specializuotas socialinių mokslų universitetas, – sako I. Žalėnienė. – Nors socialinius mokslus vysto ir plačios aprėpties, ir technologinės pakraipos aukštosios mokyklos, mūsų universitetas tarp jų išsiskiria stipriomis ir unikaliomis studijų ir mokslo kryptimis, tarpkryptinėmis studijų programomis ir moksliniais tyrimais, pripažįstamais tarptautiniu mastu. O universiteto misija nesikeičia – aktyviai prisidėti prie valstybės teisės ir valdymo sistemų, saugumo stiprinimo, prie tvarios, atviros, skaidrios, laisvos valstybės klestėjimo ir visų piliečių gerovės“.

Šiandien universitetas aktyviai plėtoja tarptautines akademines ir mokslo partnerystes, ypač su Azijos universitetais, orientuojasi į tarptautinius studijų ir mokslo kokybės standartus, įgyvendina inovatyvius vadybos ir organizacijos valdymo sprendimus. MRU aktyviai įsitraukęs į tarptautinius mokslinių tyrimų ir studijų profesinius dalykinius tinklus ir konsorciumus, yra keliasdešimties tarptautinių organizacijų narys, turi dvišales bendradarbiavimo sutartis su beveik pusšimčiu pasaulio šalių universitetų, yra vienintelis teisės kryptyje tarp Baltijos šalių patenkantis tarp 250 geriausių pasaulio universitetų dalykiniame QS reitinge, atstovauja Lietuvos aukštajam mokslui Pasaulio universitetų asociacijoje.

Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija priėmimui organizuoti (LAMA BPO) nuo birželio 1-osios iki rugpjūčio 18-osios vidudienio laukia abiturientų pasirinkimų. Kurių sričių specialistai tikrai neliks be darbo, ar valstybės finansuojamų studijų krypčių prioritetai atitinka darbo rinkos poreikius, aiškinamės su didžiausios Lietuvoje pagal įdarbintų kandidatų skaičių personalo atrankos kompanijos "Alliance for Recruitment" partneriu Andriumi Francu.

Tendencijų nepakeitė

– Karantinas dėl koronaviruso dalies specialybių žmones paliko be darbo, kiti, atvirkščiai, vos spėjo suktis. Ar tai turėtų paskatinti abiturientus kiek pakoreguoti savo studijų pasirinkimą?

Pasak A.Franco, inžinerija ir technologijos svarbios dabar, o ateityje bus dar svarbesnės, tad darbo rinka laukia jaunuolių, turinčių šių sričių diplomus.

– Ir anksčiau apie tai kalbėjome, bet per karantiną ypač išryškėjo, kad lankstesnės darbo vietos, tokios, kur galima dirbti nuotoliniu būdu, turi didesnę perspektyvą. Akivaizdžiai matome, kad IT, finansų, apskaitos specialistai ir per karantiną išlaikė darbo vietas. Jie ir toliau bus reikalingi.

Bet negalima sakyti, kad viskas suvirtualės, kad mums nereikės kitų paslaugų ar produktų, pavyzdžiui, maisto, kuris užauginamas laukuose, gaminamas fabrikuose. Ir jų poreikis išliks didelis.

Tad, galima sakyti, ilguoju laikotarpiu koronavirusas tendencijų darbo rinkoje nepakeis. Bet naujovių jis atskleidė, taip pat ir studijų srityje. Keletas universitetų, pavyzdžiui, Bostono, paskelbė, kad studijas vykdys tik nuotoliniu būdu. Lankstumo ir virtualumo visur tik daugėja.

– Kokių specialistų darbdaviai daugiausia ieškojo karantino metu?

– IT, finansų, buhalterinės apskaitos su anglų kalba, klientų aptarnavimo specialistų, kalbančių Vakarų Europos kalbomis. Ne tik anglų – šios kalbos mokėjimas konkurencinio pranašumo jau nebeturi, nes ją visi turi mokėti. Bet reikia mokėti ir dar vieną – prancūzų, vokiečių, švedų, danų, norvegų ar suomių kalbą. Jas studijuojantys, manau, tikrai turės darbą.

Renkasi, ko nereikia

– Taigi tikrai nepralaimėjo tie, kurie pasirinko studijuoti programų sistemas? Ši studijų programa pernai buvo populiariausių universitetinių studijų pasirinkimų penketuke.

– Šių specialistų poreikis išlieka, jų trūksta dabar ir reikės ateityje. Tik klausimas, kaip į šią sritį pritraukti merginas. Jos labai protingos, tačiau kažkodėl nesirenka šios specialybės, ir toks sprendimas priimamas dar kokioje penktoje šeštoje klasėse, kai jos savo įgūdžių ugdymą nukreipia kita linkme.

– Teisė, medicina, odontologija, psichologija – pernai, kaip ir ankstesniais metais, taip pat buvo buvo vienos populiariausių universitetų studijų programų. Tačiau šios specialybės vienos populiariausių ir tarp ieškančių darbo. Prieš kelerius metus siūlėte laikinai net visai uždaryti teisės fakultetus.

– Ir nebūtų atsitikę nieko blogo. Net advokatūros vadovai sako, kad teisininkų per daug, bet jų negirdima, nes aukštosios mokyklos turi interesą išlaikyti finansavimą ir savo darbo vietas.

Nemažai jaunuolių žiūri tik į specialybės pavadinimą, kad jis skambėtų patraukliai, bet klausimas, ar baigęs šias studijas jis ras darbą pagal įgytą specialybę. Kad ir teisininkai: jų daugiau, nei yra poreikis. Taip, teisinis supratimas praverčia ir kituose darbuose, tačiau ar tai kompetencija, kuriai reikia aukštojo išsilavinimo? Jei reikia bazinių teisinių žinių, sakyčiau, užtenka tos srities kursų, o jei prireikia specifinių, vis tiek kreipiesi pas praktikuojantį teisininką.

Panašiai ir su medikais. Jų reikia, bet kiek? Gyventojų skaičius Lietuvoje iki pernai mažėjo, vyksta sveikatos įstaigų centralizacija (o jos tikrai reikia, kad paslaugos būtų kokybiškesnės). Stodamas į mediciną jaunuolis dažnai nežino, kur jis eina: daug jų meta studijas, nes sunku mokytis, o jei baigia, jiems sunku rasti darbą ten, kur nori, ir tada tenka išvažiuoti į užsienį.

Odontologija – patraukli jaunimui sritis, bet turime didelę šių specialistų perprodukciją, tad dalis jų važiuoja dirbti į Latviją.

Stojantys į psichologiją turėtų žinoti, kad dauguma darbo vietų – valstybės sektoriuje. Mokyklose psichologų trūksta, juos rengia net kelios aukštosios mokyklos, tik neatsakytas klausimas, kiek mums reikia šių specialistų ir kaip jie gali išgyventi už mokykloje gaunamą atlyginimą.

– Kolegijose populiariausios studijų programos pernai ir ne tik buvo tarptautinis verslas, kosmetologija, estetinė kosmetologija, logistika, bendrosios praktikos slauga. Ar tokie pasirinkimai atitinka darbo rinkos poreikius?

– Slaugos specialistai labai reikalingi. Tačiau didžiausias iššūkis, kad didžioji dauguma baigusių šią specialybę išvažiuoja dirbti į užsienį. Štai prieš dvejus metus Klaipėdos kolegijoje iš slaugą baigusios laidos Lietuvoje nepasiliko nė vienas.

Tarptautinis verslas ir logistika, jei, be anglų, kuri šiandien yra privaloma, mokomasi dar vienos užsienio kalbos, geras pasirinkimas. Bet be dviejų užsienio kalbų perspektyva nedidelė, nebent baigęs šias studijas specialistas nori pardavinėti labai primityvią paslaugą, kur reikia ne gilių žinių, o tik ilgo liežuvio – sugebėjimo įtikinti. Stojant į šias specialybes, kaip ir į verslo vadybą, svarbu susivokti, ar sugebėsi kurti savo verslą, ar būsi darbo prašytojas. Baigę šias studijas turėtų kurti savo verslą.

O kosmetologų – didžiulė perprodukcija. Dalis šių studijų absolventų taip ir nepradeda dirbti pagal specialybę.

Nesuskaičiuoja poreikio

– Kelrodis norint pasirinkti studijas, kurios garantuotų darbą pagal išsilavinimą, turėtų būti valstybės finansuojamų vietų prioritetai. Šiemet beveik trečdalis (32 proc.) jų universitetuose ir kolegijose skirta matematikos, informatikos, fizinių, inžinerijos ir technologijos mokslų studentams.

– Ir tai geras pasirinkimas, nes šios sritys – tai ateitis, proveržis. Deja, dažniausiai čia studentų nesurenkama tiek, kiek reikia. Tad klausimas, kaip padidinti šių studijų patrauklumą. Bet jaunus žmones sudominti šiomis sritimis reikia nuo pradinių klasių, nes vyresnėse jau sunku tai padaryti.

Negalima sakyti, kad viskas suvirtualės, kad mums nereikės kitų paslaugų ar produktų, pavyzdžiui, maisto, kuris užauginamas laukuose, gaminamas fabrikuose.

– Bet ar logiška, kad antroje valstybės prioritetų vietoje (15,8 proc. valstybės finansuojamų studijų vietų) – verslo ir viešoji vadyba?

– Gaila, kad niekas neturi konkretaus atsakymo į klausimą, kiek mums reikia viešosios vadybos specialistų. Lūkestis – efektyvinti valdžios sektorių, su mažiau žmonių pasiekti geresnį rezultatą, sumažinti biurokratijos, skaitmenizuoti paslaugas. Jei kokiam estui pasakytume, kad samdysime dešimt naujų žmonių, jis pridėjęs pirštą prie smilkinio pasukiotų ir pasiūlytų geriau sukurti kokią online sistemą. Tad, mano manymu, reikėtų mažinti įstaigų, kurios rengia viešosios vadybos specialistus ir gerinti jų rengimo kokybę. Jei šiai studijų krypčiai būtų skiriamas mažesnis finansavimas, gal tai priverstų atsijoti dalį mokymo įstaigų, kurios šiuos specialistus rengia nekokybiškai.

O stojantys į verslo vadybą turi dvi alternatyvas. Arba labai specializuotis – į finansus, apskaitą (nes po verslo vadybos pavadinimu slepiasi daug sričių). Arba jie turi rengtis būti verslų steigėjais, tačiau tokiu atveju jiems reikia visai kitų dalykų, nei dabar sudėliota studijų programose.

– Socialiniai mokslai (15,5 proc. valstybės finansuojamų vietų) – treti valstybės prioritetų sąraše.

– Ir čia reikia išgryninti tokių specialistų poreikį, nes dabar baigusiems šias studijas tenka dirbti konsultantais ar pardavėjais. Į jas įstoja gabūs jaunuoliai, bet sudaužome jų gyvenimus, nes paskui jie negali dirbti pagal specialybę. Gal jie galėjo tapti nerealiais inžinieriais, dirbtinio intelekto specialistais, bet baigė studijas, po kurių neranda darbo pagal išsilavinimą.

– Kitų sričių studijų vietų valstybė finansuos mažiau, pavyzdžiui, mokės už 585 ugdymo mokslų studentų studijas (3,6 proc. visų finansuojamų vietų). Bet numatyta visus pasirinkusius pedagogines studijas valstybės finansuojamose vietose skatinti 300 eurų stipendijomis. Ar tai išeitis norint pritraukti geriausius abiturientus?

– Siūlau švietimo, mokslo ir sporto ministrui nuvažiuoti į Estiją ir pažiūrėti, kiek ten uždirba pedagogai. Jei pas mus atlygis būtų adekvatus, o švietimo sistemoje investuojama ne į sienas, o į ugdymo kokybę ir mokytojus, gal būtų didesnė ir pedagogų kompetencija. Problema, kad į pedagogikos studijas ateina silpni abiturientai, tie, kurie kitur neįstoja. Gal dabar kas jas pasirinks dėl stipendijos, bet ar jie, baigę studijas, nueis dirbti pagal įgytą specialybę į Kazlų Rūdos ar Švenčionių mokyklas? Turime galvoti, kaip tie žmonės galėtų uždirbti ir oriai gyventi, kaip rajonų centruose kurti kokybiškas mokyklos su gerai aprūpintomis laboratorijomis, įranga, transportu, vaikų maitinimu, o ne kaip kokiame kaimelyje išlaikyti mokyklą su trimis mokiniais ir penkiolika mokytojų.

Reikia tikslinio finansavimo

– Kaip pakeisti situaciją, kad jauni žmonės ne tik studijuotų mėgstamą sritį, bet ir dirbtų pagal įgytą specialybę?

– Reikėtų susiskaičiuoti vienų ar kitų specialistų poreikį ir valstybiniu lygiu atsakyti į klausimą, kiek ir kokių studijų vietų valstybei reikia finansuoti. Specialisto parengimas valstybei kainuoja daug, tačiau jei jis nedirba pagal įgytą specialybę, mokesčių mokėtojų į jų studijas investuoti pinigai nueina vėjais.

Matau išeitį, nors ji ir skamba sovietiškai: reikia tikslinio finansavimo. Jei valstybė ar konkreti įstaiga finansuoja studijas, toks absolventas bent trejus ketverius metus turėtų atidirbti Lietuvoje. Pavyzdžiui, jei Gargždų ligoninei po aštuonerių metų reikės dviejų gydytojų, pora jaunuolių, įstojusių studijuoti, turėtų žinoti, kad jie rengiami būtent Gargždų ligoninei. Daugelis tikisi, kad dirbs Vilniaus Santaros ar Kauno klinikose, bet naujų gydytojų poreikio ten nėra tokio, kaip kad regionuose.

Tačiau didžiausias liūdesys, kad aukštojo mokslo reforma taip ir neįvyko. Neįvyko universitetų ir kolegijų susijungimai, o net jei susijungė, pavyzdžiui, vienas universitetas turi du ekonomikos ir vadybos fakultetus. Suprantu, kad aukštosios mokyklos turi autonomiją, bet reikia valstybės rankos, valstybinio požiūrio.

– Palyginti su praėjusiais metais, net 25 proc. didinama valstybės finansuojamų studijų vietų aukštosiose mokyklose. Šiemet abiturientų – 22,5 tūkst., o valstybės lėšomis į aukštąsias mokyklas numatoma priimti 16,5 tūkst. pirmakursių. Vadinasi, jei dauguma stojančių būtų šiemetiniai abiturientai, beveik trys ketvirtadaliai jų siektų aukštojo mokslo. Ar tai gera proporcija?

– Dalis abiturientų išvažiuos studijuoti į užsienį, vadinasi, beveik visi gali įstoti į aukštąją mokyklą. Lyg ir gerai, kad tiek daug studijuos, nes reikia rengti kuo aukštesnio lygio specialistus. Tačiau reikia ir profesinio išsilavinimo žmonių, nes gamybinėse ir kitose įmonėse yra darbo pagal specialybes, kurias galima įgyti nebūtinai aukštosiose mokyklose.

Studijos valstybei kainuoja daug, tačiau jei jis nedirba pagal įgytą specialybę, mokesčių mokėtojų į jų studijas investuoti pinigai nueina vėjais.

– Tarp valstybės finansuojamų vietų kiek per 62 proc. teks universitetų pirmakursiams ir beveik 38 proc. kolegijų. Ar ši proporcija teisinga?

– Finansavimas, skirtas universitetams, mano nuomone, didesnis, nei yra poreikis.

– Visi patarinėja abiturientams rinktis savo ateities darbo sritį, kuriai jie jaučia pašaukimą, kurioje jie gali būti geriausi. Bet dažnai tokiam jaunam žmogui sunku apsispręsti, ko jis nori. Vis dėlto, nepaisant darbo rinkoje vykstančių pokyčių, kurios studijų kryptys garantuoja, kad šiemetiniai pirmakursiai tikrai turės darbo?

– Inžinerija ir technologijos – šiose srityse bus didžiausias proveržis. Štai per karantiną prireikė dirbti nuotoliniu būdu, ir greitai persiorientavome, pamatėme, kad taikydami technologijas galime tobulėti ir būti efektyvesni, kad jos gelbėja mus ir kaip žmones, ir kaip valstybę – galime patys pasigaminti apsauginių priemonių, dezinfekcinio skysčio, kitos įrangos. Inžinerija ir technologijos svarbios dabar, o ateityje bus dar svarbesnės. Manau, į šias sritis daugiausia orientuotis ir turėtume.

Kartelės įvedimas motyvuotas būtinybe kelti studijų kokybę. Kad to nebesiekiama, neprisipažįstama, nors taip studentais galės tapti joms nepasirengę jaunuoliai. Kad tai buvo klaida, įrodymų neieškota, o ir būtų neįmanoma rasti, nes kartelė tik ką įvesta.

Jei tokį sprendimą būtų įvedusi ankstesnė valdžia, o dabartinė atšaukusi, būtų klasika, tačiau sprendimas – šios valdžios.

Švietimo ir mokslo ministras Algirdas Monkevičius nurodė tokį argumentą – to prašė… pačios aukštosios mokyklos. Nebent kurios ir pernai jos nepaisė, nes kitaip nepajėgė surinkti bent kiek padoriau mokyklas baigusių studentų. O Vilniaus Gedimino technikos universitetas prisipažino, kad to reikalavo... socialiniai ir verslo partneriai.

Panašu, dabartinę valstietišką valdžią apėmė manija nuleisti kokybės standarto kartelę, kur tik tik gali.

Tad dabartinė valdžia atšaukia savo pačios reformų kryptį – neliko nei stojančiųjų standarto kartelės, atsitraukiama ir nuo pradėto universitetų tinklo optimizavimo, nors ekspertai pripažįsta, kad tai prisidėtų prie studijų kokybės.

Jei būtų partijų susitarimas dėl švietimo, net valdantieji negalėtų taip elgtis. Tačiau susitarimo nėra, nes nėra ir sutarimo. Deja, tose srityse, kurių standartų nereglamentuoja NATO ir ES, taip pat ir švietime, patys sugebame tik užstrigti nuolatiniuose ginčuose, paversdami savo jaunąją kartą ne itin kokybiško ugdymo įkaitais.

Panašu, dabartinę valstietišką valdžią apėmė manija nuleisti kokybės standarto kartelę, kur tik tik gali. Nepavyko su rinkimų kartele partijoms, tad nuleido aukštajam mokslui. Ką dar ras pagadinti iki spalio 11 d.?