Įvertinus darbdavių nuomonę, įsidarbinimą, geriausių abiturientų pasirinkimus bei kitus rodiklius, Vilniaus universitetas pirmavo maždaug pusėje, tai yra 41-oje studijų kryptyje. Toliau rikiavosi Vytauto Didžiojo universitetas (lyderiavo 12 krypčių), Vilnius Tech (11), Kauno technologijos universitetas (8), Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (6), Vilniaus dailės akademija (5), Lietuvos muzikos ir teatro akademija (3), Lietuvos sporto universitetas (2) ir Gen. J. Žemaičio Lietuvos karo akademija bei Klaipėdos universitetas (po 1).

Tarp kolegijų, Vilniaus kolegija pirmavo 21-joje iš 51 profesinio bakalauro studijų krypties, Kauno kolegija – 14, Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija – penkiose, Kauno technikos kolegija – trijose, Vilniaus dizaino kolegija bei Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla – po dvi, o Klaipėdos valstybinė kolegija, Šiaulių valstybinė kolegija bei Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija – po vieną.

Anot žurnalo „Reitingai“ žurnalistės Jonės Kučinskaitės, vertinat bakalauro, I pakopos studijas, didžiausias dėmesys buvo kreiptas į darbdavių vertinimą rengiant bakalaurų kokybę. Darbdaviai buvo apklausti dešimtyje apskričių, nuo žemiausios iki aukščiausios grandies vadovų. Apklausą atliko tyrimų bendrovė „Prime Consulting“. 

Taip pat žiūrėta, kaip praėjusių metų absolventams praėjus dvylikai mėnesių po baigimo sekėsi įsidarbinti viešajame, privačiame sektoriuje arba susikurti darbo vietą.

„Taip pat žiūrėta, kaip praėjusių metų absolventams praėjus dvylikai mėnesių po baigimo sekėsi įsidarbinti viešajame, privačiame sektoriuje arba susikurti darbo vietą“, – sakė J. Kučinskaitė.

Atsižvelgta, kiek geriausių abiturientų pasirinko konkrečios krypties studijas bei kiti kriterijai.

Vilniaus universitetas pirmavo ir pagal magistrantūros studijų krypčių parengimą – buvo geriausias apie pusėje arba 40-yje jų. Toliau buvo Vytauto Didžiojo universitetas – 11 krypčių, Vilnius tech bei Kauno technologijos universitetas – po devynias kryptis, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas ir Vilniaus dailės akademija – po tris, Lietuvos muzikos ir teatro akademija bei Klaipėdos universitetas – po dvi, ISM vadybos ir ekonomikos universitetas, Mykolo Romerio universitetas, Gen. J. Žemaičio karto akademija bei Lietuvos sporto universitetas geriausi buvo vienoje studijų kryptyje.

Pasak J. Kučinskaitės, vertinant magistrantus trečdalį vertinimo taip pat sudarė darbdavių nuomonė, remtasi Mokslo tarybos, ekspertiniu vertinimu ir kitais kriterijais.

Daugėja mokančių už studijas

Pasak žurnalo „Reitingai“ vyriausiojo redaktoriaus Gintaro Sarafino, atlikus tyrimą paaiškėjo, kad Lietuvoje nuosekliai daugėja mokančiųjų už studijas skaičius.

„Tūkstančiams šeimų Lietuvoje tenka mokėti vien dėl valdžių blaškymosi arba ydingos valstybinių brandos egzaminų sistemos“, – teigė jis.

G. Sarafinas priminė, kad ankstesnės kadencijos valdantieji buvo nusprendę siekti nemokamo bakalauro, kuomet visi stojamojo balo kartelę įveikę jaunuoliai galėtų gauti nemokamą studijų vietą. Tuomet apie 75 proc. visų pirmakursių įstojo į valstybės finansuojamas vietas.

Šiandien to nemokamo bakalauro idėja yra užkasta, užlyginta, pastatytas paminklas, pamerktos gėlės, niekas nei galvoja, nei svarsto, nebėra tos minties.

„Šiandien to nemokamo bakalauro idėja yra užkasta, užlyginta, pastatytas paminklas, pamerktos gėlės, niekas nei galvoja, nei svarsto, nebėra tos minties. Pasikeitė valdantieji, niekas apie tai nebekalba“, – sakė G. Sarafinas.

Universitetų rodikliai, pasak G. Sarafino, rodo, kad jaunuolių, gaunančiųjų valstybės finansavimą stojant į aukštąsias mokyklas, skaičius svyruoja nuo 57 iki 67 procentų.

Jo teigimu, vien matematikos brandos egzaminai mokančiųjų už studijas skaičių padidina arba sumažina apie 3000, tiek jaunuolių tampa arba netampa valstybės finansuojamųjų vietų atstovais. Neišlaikius matematikos egzamino abiturientas negali pretenduoti į valstybės finansuojamas studijas.

„Daugybėje valstybinių kolegijų anksčiau du trečdaliai jaunuolių gaudavo valstybės finansuojamas vietas, trečdalis mokėdavo, tuo tarpu pastaraisiais metais proporcijos pasikeitė – valstybės finansuojamas vietas gauna dagiau nei trečdalis, už studijas moka beveik du trečdaliai jaunuolių. Tai liūdna žinia šeimoms“, – kalbėjo G. Sarafinas.

Geriausiai VU įvertintas akademinės reputacijos srityje. Akademinė reputacija nustatoma pasitelkiant metines akademinių darbuotojų apklausas, kuriose prašoma įvardyti geriausias aukštojo mokslo institucijas pasaulyje. Be akademinės reputacijos, taip pat kilo studentų ir dėstytojų skaičiaus santykio padaliniuose ir užsienio dėstytojų dalies universitete rodiklis.

VU rektoriaus prof. Rimvydo Petrausko teigimu, stabiliai augantys rodikliai rodo, kad universitetas kryptingai siekia savo tikslų – tampa atvira, tarptautiška organizacija, o gerėjančios pozicijos sudaro prielaidas pritraukti talentus iš viso pasaulio.

„Nors universitetų reitingai negali būti savitiksliai, jie yra svarbūs vidiniam įsivertinimui, taip pat ir tarptautiniam patrauklumui. Lyginant su praėjusiais metais mūsų rezultatai gerėjo, priklausome pasaulio universitetų elitui. Gerėjantys rezultatai įrodo kryptingo ir nuoseklaus darbo svarbą, leidžia būti matomiems pozityvioje šviesoje ir pritraukti gabiausius Lietuvos bei užsienio talentus“, – teigia prof. R. Petrauskas.

Šio reitingo rezultatai sudaromi vertinant universitetus pagal šešis kriterijus: akademinę reputaciją, reputaciją tarp darbdavių, mokslinių darbų citavimo rodiklį, studentų ir dėstytojų skaičiaus santykį padaliniuose, užsienio dėstytojų dalį ir užsienio studentų skaičių.

„QS World University Rankings“ yra didžiausias nepriklausomas pasaulinis universitetų reitingas, sudaromas kasmet nuo 2004 m. Per pastaruosius aštuonerius metus VU jame pakilo 178 pozicijomis.

Kaip jaus skelbta, Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) šiame reitinge irgi pagerino pozicijas keturiose kategorijose iš šešių ir buvo vienas iš trijų Baltijos šalių universitetų, kurie šiais metais kilo tarptautiniuose reitinguose.

Žurnalas ypatingai įvertino antrosios (magistrantūros) ir trečiosios (doktorantūros) studijų pakopas. „Reitingų“ duomenimis, pagal užsienio studentų skaičių antroje pakopoje tarp Lietuvos universitetų užimame antrą (8,9 proc.), doktorantūros – trečią (14.8 proc.) vietas.

„Iš tiesų užsienio studentų nuošimtis rodo studijų ir diplomo vertę. Mat antrąją pakopą, ir ypač trečiąją, žmonės paprastai renkasi įvertinę studijų kainos ir kokybės santykį, taip pat mokslo lygį“, – rašoma žurnale.

Šiemet šalies universitetai buvo vertinami pagal 6 kriterijus: „Mokslo ir meno/ar sporto veikla bei aukščiausi akademinio personalo pasiekimai“, ‚Alumnų kuriama pridėtinė vertė“, „Studentai ir studijos“, „Konkuravimas tarptautinėje studijų erdvėje“, „Esamas ir ateities akademinis personalas“, „Studentų požiūris į savo universitetą“.

Primename, kad LSU galima rinktis 8 bakalauro ir 10 magistrantūros studijų programų, biomedicinos ir edukologijos krypčių doktorantūrą. Taigi būsimieji studentai, kurie ketina įgyti universitetinį bakalauro laipsnį LSU, gali pretenduoti į Treniravimo sistemų, Kūno kultūros, Kineziterapijos, Fizinio aktyvumo ir visuomenės sveikatos, Fizinio aktyvumo ir sveikos gyvensenos (tik anglų k.), Sporto ir turizmo vadybos, Sportinės rekreacijos ir turizmo (tik anglų k.) studijas bei naują studijų programą Pratimai, mityba ir streso valdymas.

Norintiesiems gilinti žinias LSU magistrantūroje siūlome Sporto edukologijos, Treniravimo sistemų, Turizmo ir sporto vadybos, Kūno kultūros, Sporto fiziologijos ir genetikos, Fizinio aktyvumo ir visuomenės sveikatos, Taikomosios fizinės veiklos, Kineziterapijos studijų programas ir dvi tarptautines programas anglų kalba – Sportinės veiklos analizė (Sport Performance Analysis) bei Krepšinio treniravimas ir valdymas (International Basketball Coaching and Management).

Šiais metais buvo vertinamos 1233 aukštosios mokyklos, iš kurių 1011 pateko į finalinį sąrašą kartu su 60 iki šiol reitinge nedalyvavusių universitetų. „QS World University Rankings“ yra plačiausiai žinomas ir vienas iš patikimiausių pasaulio aukštųjų mokyklų reitingų, kuriame KTU šiais metais pagerino net tris iš šešių vertinimo kriterijų rezultatus.

„QS World University Rankings“ universitetus reitinguoja pagal šiuos kriterijus: reputacija tarp akademinių partnerių („Academic reputation“, 40% įtakos galutiniam vertinimui), reputacija tarp darbdavių („Employer reputation“, 10% įtakos galutiniam vertinimui), studentų ir dėstytojų santykis („Faculty student“, 20% įtakos galutiniam vertinimui), citavimų ir akademinio personalo skaičiaus santykis („Citations per faculty“, 20% įtakos galutiniam vertinimui), užsienio akademinio personalo skaičius („Intarnational faculty“, 5% įtakos galutiniam vertinimui), užsienio studentų skaičius („International students“, 5% įtakos galutiniam vertinimui).

Didžiausias universiteto pasiekimas šiuo vertinimo periodu – beveik penktadaliu (19%) išaugęs tarptautinių studentų skaičiaus rodiklis („International students“), kuris parodo augantį universiteto žinomumą ir patrauklumą pasaulyje.

„Vis gerėjanti studijų kokybė, inovacijos studijų procese bei nuolatinis dėstytojų kompetencijos augimas lemia tai, kad užsienio studentai, remdamiesi savo gerąja patirtimi KTU, vis dažniau universitetą rekomenduoja ir savo draugams“, – sako KTU Strategijos stebėsenos ir procesų skyrius Lolita Jurkšienė.

Lyginant su praėjusiais metais, universitete dar labiau pagerėjo ir iki šiol labai gerai vertintas studentų ir dėstytojų skaičiaus santykio rodiklis. Pasak L. Jurkšienės, tai taip pat puikiai atspindi nepertraukiamą universiteto įsipareigojimą aukštai mokymo ir mokymosi kokybei. Atskirai vertinant šį rodiklį, KTU užima 416 vietą iš visų „QS World University Rankings“ reitinge vertinamų universitetų.

Į geriausiųjų 500-tuką KTU patenka ir vertinant darbdavių reputacijos kriterijų, kuriame šiais metais universitetas pasiekė 445 vietą. Taip pat šiemet padidėjo citavimų tenkančiam vienam akademinio personalo darbuotojui skaičius.

„QS World University Rankings“ organizuojamas nuo 2004 m. ir nuo 2005 m. nė karto nekeitė pagrindinių vertinimo kriterijų, taip išsaugodamas duomenų palyginamumą ir reitingo rezultatų patikimumą.